6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/160

1.1

EESRK remia Komisijos pasiūlytą prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją; kartu jis pabrėžia, kad poveikio švelninimo politika yra prioritetinė ir labai svarbi atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita jau padarė neigiamą poveikį Europai.

1.2

Įgyvendinant naują prisitaikymo planą turi būti atsižvelgta į tai, kad kylanti temperatūra Europoje ir ekstremalių reiškinių, galinčių padaryti žalą žmonėms, ekonomikai ir aplinkai, tikimybė gali būti didesnė, negu manyta iš pradžių.

1.3

Į prisitaikymo strategiją turi būti įtrauktos konkrečios priemonės, skirtos miesto vietovėms, kuriose gyvena trys ketvirtadaliai Europos gyventojų, ir kaimo vietovėms, kurios ypač jautriai reaguoja į klimato pokyčius.

1.4

Valstybių narių veiksmai labai svarbūs, tačiau reikėtų konstatuoti, kad nuo 2009 m., kai buvo paskelbta baltoji knyga, tam tikrose srityse pasiekta pažanga nėra pakankama. Todėl Komisija turi svarstyti būtinumą veikti aktyviau, naudodamasi SESV jai suteiktais įgaliojimais.

1.5

EESRK mano, kad būsimoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) labai svarbu 20 proc. viso biudžeto skirti su klimatu susijusioms priemonėms. Šiam tikslui skiriama daug didesnė 192 mlrd. EUR suma.

1.6

Tiek nauja prisitaikymo strategija, tiek DFP yra didelė pažanga integruojant įvairias Sąjungos politikos sritis ir finansines priemones.

1.7

Komisijos pasiūlyme turėtų būti plačiau apžvelgiami finansai, atsižvelgiant ir į būtiną valstybių narių, verslo sektoriaus ir šeimų teikiamą paramą.

1.8

Komitetas ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, imtis skubių veiksmų, kad būtų parengtos ir griežtai taikomos nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos.

1.9

Šioje nuomonėje pateiktose pastabose EESRK apskritai sutinka su Komisijos siūlomais veiksmais.

1.10

EESRK siūlo konkrečiai išnagrinėti struktūrinius pokyčius, kurie bus reikalingi įgyvendinant prisitaikymo strategiją tam tikrose politikos srityse, taip pat prekių gamybos ir paslaugų teikimo srityje, atsižvelgiant, be visų kitų aspektų, į poveikį užimtumui, pramonei, statybos sektoriui, moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms.

2.1

2009 m. baltojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos (1) buvo pasiūlyta dviejų etapų veiksmų programa; pirmasis etapas (2009–2012 m.) susijęs su prisitaikymo strategija, pagrįsta 33 priemonėmis.

2.2

Dabartinis komunikatas susijęs su antruoju etapu, kuriame daugiausia dėmesio skiriama trims tikslams:

Pagal šiuos tikslus siūlomos aštuonios veiksmų kryptys.

2.3

Komisijos nuomone, teikiant pirmenybę nuosekliems, lankstiems ir dalyvavimu grįstiems prisitaikymo būdams, išankstinių planinių veiksmų kaina būtų mažesnė negu neprisitaikymo kaina. Pagal įvairius vertinimus, jeigu nebus imtasi tinkamų priemonių, dėl dabartinės klimato kaitos tendencijos ES patirs didelių ekonominių išlaidų, ypač pasitvirtinus blogiausio atvejo scenarijui (2).

2.4

Prisitaikymo priemonių turės būti imamasi tiek vietos, tiek regionų ir valstybių lygmenimis.

3.1

EESRK remia Komisijos siūlomą prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir sutinka su Komisijos teiginiu, kad neveikimo negalima pateisinti nežinojimu. Kartu jis pabrėžia, kad poveikio švelninimo politika yra prioritetinė ir labai svarbi, nes iš turimų duomenų gana aiškiai matyti, kad Europoje jau padarytas neigiamas poveikis ir numatomas dar didesnis poveikis ateityje.

3.2

XX a. paskutiniojo dešimtmečio viduryje ES pradėjo vykdyti kampaniją, kuria siekė užtikrinti, kad visuotinis atšilimas ne daugiau kaip 2 °C viršytų prieš industrializaciją buvusį lygį, ir šis siekis galiausiai buvo patvirtintas Kankūno konferencijoje (2010 m.). Tam, kad ši riba nebūtų viršyta, reikia iš esmės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau šioje srityje tendencija yra priešinga. Įgyvendinant naują prisitaikymo planą reikia atsižvelgti į tai, kad Europoje temperatūra kyla greičiau negu vidutiniškai likusioje planetos dalyje, ir ekstremalių reiškinių, galinčių padaryti žmonėms, ekonomikai ir aplinkai žalą, tikimybė yra didesnė, negu buvo manyta iš pradžių.

3.3

EESRK pabrėžia, kad miesto vietovėse, kuriose gyvena trys ketvirtadaliai Europos gyventojų, vietoj natūralios augmenijos statomi visų tipų pastatai ir statiniai, todėl didėja tam tikrų gamtos reiškinių daroma žala. Karščiai ir potvyniai, be kita ko, turės poveikį ir šeimoms (ypač pažeidžiamiems asmenims – vaikams, pagyvenusiems asmenims), ekonomikai, turizmui ir infrastruktūrai, ir tai darys neigiamą poveikį užimtumui bei žmonių gyvenimo kokybei. Savo ruožtu kaimo vietovės ypač jautriai reaguoja į klimato kaitą, nes ji daro poveikį žemės ūkiui, gyvulininkystei ir miškų naudojimui, todėl atsiranda rizika, kad ims mažėti gyventojų skaičius kaime ir didės skurdas.

3.4

Svarbus prisitaikymo prie klimato kaitos veiksnys yra tas, kad klimato rodiklių nepastovumas priklauso tiek nuo laiko, tiek nuo mikroregiono. Pirmiausia tai yra temperatūros, kritulių, vėjuotumo ir drėgmės klausimas. Miestų planavimo ir statybos standartai turės būti pritaikyti prie būsimų didžiausių ir mažiausių verčių. Pavyzdžiui, miškai turės būti pakankamai atsparūs stipriausiam galimam per jų gyvavimo ciklą (kuris paprastai trunka šimtą metų) uraganui.

3.5

Prisitaikant prie klimato kaitos neišvengiamai bus patiriama išlaidų, kurios pagal valstybės skolos apskaičiavimo metodų pagrindinių principų apibrėžtį yra numanoma skola. Tuo atveju, kai atsiranda šio tipo papildomas viešųjų finansų deficitas, numanoma skola tampa akivaizdi. Vis dėlto didelės žalos galima išvengti, pavyzdžiui, taikant apsaugos nuo potvynių priemones. Investicijų į prisitaikymą prie klimato kaitos rezultatai labai skiriasi pagal tai, koks yra finansavimo šaltinis (finansavimą skiria ES, valstybės, verslininkai ar šeimos). Komisijos pasiūlyme gana išsamiai apskaičiuoti tik ES šaltiniai. Vis dėlto reikės naudotis visais šiais šaltiniais – taikant veiksmingas struktūras ir nustačius veiksmingą apimtį.

3.6

Kol kas nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas yra priėmusios penkiolika ES valstybių narių, tačiau tik trylika turi konkrečius veiksmų planus. Nors šioje srityje reikia imtis skubių veiksmų, praėjus ketveriems metams nuo baltosios knygos paskelbimo Komisija pažymi, kad prisitaikymo procesas „daugeliu atvejų yra dar tik ankstyvame etape, įgyvendinta dar palyginti nedaug priemonių“. Todėl Komitetas ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, imtis skubių veiksmų, kad būtų parengtos ir griežtai taikomos nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos.

3.7

Pagal ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją Komisija iki šiol atliko esminį vaidmenį – rėmė, skatino ir koordinavo sprendimus, priimamus valstybių narių, kurioms tenka pagrindinė atsakomybė dėl veiksmingų ir koordinuotų su klimato kaita susijusios rizikos prevencijos priemonių priėmimo. Valstybių narių veiksmai labai svarbūs, tačiau šiuo klausimu turime pabrėžti, kad nuo to laiko, kai buvo paskelbta baltoji knyga tam tikrose srityse pasiekta pažanga nėra pakankama. Todėl Komisija turi svarstyti būtinumą klimato kaitos srityje imtis daug aktyvesnių veiksmų, naudodamasi SESV jai suteiktais įgaliojimais.

3.8

Pasiūlyme dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) (3) Komisija pasiūlė ne mažiau kaip 20 proc. viso biudžeto skirti veiksmams, susijusiems su klimatu. EESRK nuomone, labai svarbu, kad tam pritartų Taryba ir Europos Parlamentas. Pagal naują DFP veiksmams, susijusiems su klimatu, iš viso skiriama apie 192 mlrd. EUR (poveikio švelninimui ir prisitaikymui). Ši suma daug didesnė, palyginti su 2007–2013 m. DFP, pagal kurią prisitaikymo priemonėms buvo skirta tik 6 mlrd. EUR.

3.9

EESRK mano, kad labai svarbu su klimatu susijusius veiksmus įtraukti į horizontalaus pobūdžio įvairias Sąjungos politikos sritis ir finansines priemones (Sanglaudos fondą, struktūrinius fondus, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, BŽŪP, transeuropinius tinklus ir pan.). Tiek nauja strategija, tiek 2014–2020 m. DFP reiškia pažangą šioje srityje.

3.10

Kadangi patiriamas vis didesnis klimato kaitos poveikis ir dėl ES poveikio švelninimo bei prisitaikymo politikos didėja Europos aplinkos agentūros (EAA) darbo krūvis, EESRK siūlo apsvarstyti galimybę skirti daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

3.11

Komitetas pažymi, kad rengiant prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją reikia atsižvelgti į klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai (šiuo klausimu jau yra atlikta tyrimų – žr. „Impacts of climate change in human health in Europe. PESETA-Human health study“, 2009) ir į tai, kad ekstremalių reiškinių atveju būtina teikti tinkamas skubios pagalbos paslaugas.

4.1.1

Komisija nurodo, kad 2014 m. bus parengta prisitaikymo prie klimato kaitos parengties rezultatų suvestinė. 2017 m., remdamasi gautomis Reglamento dėl stebėsenos mechanizmo ataskaitomis (reglamentas šiuo metu nagrinėjamas) ir minėta rezultatų suvestine, Komisija įvertins, ar priemonės yra pakankamos; prireikus Komisija gali pasiūlyti teisiškai privalomą priemonę.

4.1.2

EESRK remia galimybę SESV 192 straipsnį taikyti aplinkos srityje vykdomai teisėkūros procedūrai. Bet kuriuose europiniuose teisės aktuose turėtų būti numatytos konkrečios priemonės, taikymo terminai, kontrolės mechanizmai ir galimos sankcijos už reikalavimų nesilaikymą. Kadangi šioje srityje reikalingi skubūs veiksmai, reikėtų dar kartą apsvarstyti, per kiek laiko reikėtų priimti šį sprendimą.

4.2.1

Komitetas jau yra pareiškęs, kad palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento dėl programos LIFE; jis kaip gerą ženklą įvertino tai, kad 2014–2020 m. skirtas biudžetas padidintas iki 3,2 mlrd. EUR (4). Klimato srities veiksmų paprogramį (904,5 mln. EUR pradiniame Komisijos pasiūlyme) sudaro šios trys prioritetinės sritys: klimato kaitos švelninimas (45 proc.), prisitaikymas prie klimato kaitos (45 proc.), valdymas ir informavimas (10 proc.).

4.2.2

Komisija nustatė penkias pažeidžiamas sritis, kurioms turės būti teisingai paskirstytos lėšos:

4.3.1

Komisijos iniciatyva parengtame Merų pakte siūloma, kad ES nustatytas tikslas iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį būtų viršytas, ir šį pasiūlymą neabejotinai verta visapusiškai remti.

4.3.2

Komisija tik trumpai pažymi, kad „rems“ miestų prisitaikymą prie klimato kaitos, tačiau išsamiau nepatikslina. Kadangi paktą šalys pasirašo savanoriškai, padedant Komisijai jos gali nustatyti skaičiais išreikštus tikslus ir priemonių, kurios įgyvendinamos prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, stebėsenos mechanizmus. EESRK nuomone, Komisija turėtų imtis sių klausimų sprendimo, kad būtų įgyvendinama tikra ES politika, susijusi su prisitaikymu prie klimato kaitos miestuose; kai kurios valstybės narės jau yra sukaupusios patirties tokios politikos srityje (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje taikomas prisitaikymo prie klimato kaitos efektyvumo rodiklis (angl. Performance Indicator for Climate Change Adaptation) NI188).

4.4.1

Komisija nurodo keturias pagrindines spragas ir pažymi, kad drauge su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis „toliau <…> bandys“ jas užpildyti; spragos yra šios:

4.4.2

Pagal programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m. laikotarpiu) Jungtiniam tyrimų centrui skiriama 1 962 mln. EUR, prie kurių reikia pridėti 656 mln. EUR Euratomo lėšų. Ši suma daug didesnė (apie 17 mlrd. EUR), palyginti su 7-ąja bendrąja programa.

4.4.3

EESRK nori pabrėžti, kad sprendimų negalima atidėlioti teisinantis tuo, kad trūksta konkrečių duomenų apie tam tikrus aspektus, nes yra daug klimato kaitos neigiamo poveikio įrodymų.

4.5.1

Komitetas remia sprendimą portale Climate-ADAPT centralizuotai rinkti ir platinti informaciją apie klimato kaitą. Norint Climate-ADAPT susieti su nacionalinėmis platformomis, reikės papildomų valstybių narių pastangų, nes šiuo metu tik šešios iš jų turi išsamius su šia sritimi susijusius portalus. Šiuo metu per mažai informacijos gaunama iš regionų valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus.

4.5.2

EESRK nuomone, Copernicus paslaugos (informacijos rinkimas per Europos palydovų ir antžeminių sistemų tinklą) yra labai svarbios. Šios paslaugos kartu su gaunama kitų tarnybų (ypač NASA) informacija padeda Europai prisidėti prie pasaulinės kovos su klimato kaita.

4.6.1.1

BŽŪP. Apskritai žemės ūkis yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingas už 30 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, taigi žemės ūkis turi didelį potencialą šį kiekį mažinti taikant efektyvesnius ūkininkavimo metodus. Kitaip negu kituose sektoriuose, tiesioginis išmetimas susijęs su gamybos būdu, todėl reikia pripažinti jo specifiškumą.

4.6.1.2

Savo „Nuomonėje dėl klimato kaitos ir žemės ūkio sąsajos Europoje“ (5) Komitetas pabrėžė, kad dėl sausros kils didelių problemų Pietų Europos regionuose, ir, be visų kitų aspektų, pažymėjo, kad „vis dėlto žemės ūkis ne tik nukenčia dėl klimato kaitos – jis taip pat prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo“. Todėl Komitetas „ragina Komisiją išsamiau ištirti, kuo skiriasi įvairūs žemės naudojimo būdai žemės ūkyje atsižvelgiant į poveikį klimatui, kad pagal tai būtų galima pasirinkti politinius veiksmus, pavyzdžiui, teikiant paramą ūkininkams“.

4.6.1.3

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. politinį susitarimą dėl BŽŪP 2014–2020 m. bus investuota daugiau kaip 100 mlrd. EUR siekiant padėti žemės ūkio sektoriuje spręsti problemas, susijusias su dirvožemio kokybe, vandeniu, biologine įvairove ir klimato kaita. Šiuo tikslu 30 proc. tiesioginių išmokų bus susieta su aplinkai palankiu ūkininkavimu, o ne mažiau kaip 30 proc. kaimo plėtros programų biudžeto turės būti skirta ekologiniam ūkininkavimui.

4.6.1.4

Sanglauda. Nesiėmus veiksmų arba pavėlavus jų imtis gali iškilti grėsmė ES sanglaudai. Taip pat galima numatyti, kad dėl klimato kaitos poveikio Europos Sąjungoje padidės socialinis atotrūkis. Todėl ypatingą dėmesį reikia skirti regionams ir socialinėms grupėms, kuriems klimato kaita turės didžiausią poveikį ir kurių padėtis dėl vienų ar kitų priežasčių jau dabar yra sunkesnė (pvz., dėl prastesnės sveikatos, mažų pajamų, netinkamo būsto, riboto judumo).

4.6.1.5

Komisija turi aiškiai informuoti, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu visos ES politikos sritys turi būti susietos su klimato kaitos poveikio švelninimu ir prisitaikymu prie šios kaitos. Prisitaikymas turi būti aiškiai įtrauktas į kiekvieną nacionalinį strateginių krypčių planą ir veiksmų programas. Atsižvelgdamas į tai EESRK siūlo, kad projektai būtų patvirtinami tik tuomet, jeigu įgyvendinami aplinkosaugos tikslai. Projektų, kurių su klimato kaita susijęs poveikis neigiamas, turėtų būti kuo mažiau arba tokius projektus reikėtų visiškai atmesti. Komisijos pasiūlymuose dėl 2014 m. įsigaliosiančių teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su sanglaudos politika, prisitaikymas prie klimato kaitos yra minimas, tačiau, EESRK nuomone, reikalavimus reikėtų griežtinti.

4.6.1.6

BŽP. Komisija šiuo klausimu konkrečių priemonių nenurodo. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) teigimu, prisitaikymo prie klimato kaitos politikos svarbiausias tikslas turi būti vandens ekosistemų, nuo kurių priklauso žuvininkystė, tvarumo užtikrinimas.

4.6.1.7

Viena iš sričių, kuriai klimato kaita turės didelį poveikį, yra miškininkystė (miškai – labai svarbi CO2 kaupimo vieta gamtoje). Labai stiprūs uraganiniai vėjai miškus naikins, todėl reikia juos atsodinti pirma laiko. Sausrų ir karščių laikotarpiu daugės pražūtingų miškų gaisrų. Šie veiksniai turi didelę įtaką sektoriaus ekonomikai ir įvairioms kraštovaizdžio funkcijoms.

4.7.1

Tai tikriausiai didžiausia problema, kurią prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje turi spręsti valdžios institucijos. Pagrindinė grėsmė infrastruktūrai – tai dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių, kuriuos gali skatinti klimato kaita, patiriama žala arba sunaikinimas; potvyniai šalia upių esančiose vietovėse ir potvyniai dėl kylančio jūros lygio; sunkumai tiekti elektros energiją bei geriamąjį vandenį ir kylančios temperatūros poveikis įmonių veiklos išlaidoms. Tam tikrai infrastruktūrai tiesioginis poveikis gali būti nedaromas, tačiau ši infrastruktūra neveikia, jeigu nėra fizinės prieigos, leidžiančios naudotis paslaugomis (informacinių ir ryšių technologijų atvejis).

4.7.2

Viešieji ir privatieji investuotojai finansiniuose infrastruktūros projektų planuose turi atsižvelgti į numatomą visuotinio atšilimo poveikį. Tam tikriems darbams atlikti reikės valstybių narių investicijų, nors dauguma valstybių dėl ekonomikos krizės mažina biudžetus.

4.7.3

Remdamasi įgaliojimu vertinti, kiek klimato kaita reikšminga eurokodams, Komisija siūlo dirbdama kartu su Europos standartizacijos institucijomis (Europos standartizacijos komitetu – CEN, Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetu – CENELEC ir Europos telekomunikacijų standartų institutu – ETSI), finansų institucijomis ir mokslinėmis organizacijomis nustatyti, kaip reikia pakeisti pastatų ir inžinerinių darbų standartizavimo programas. Šiuo klausimu EESRK pažymi, kad standartizavimo modeliuose pirmenybė turi būti teikiama ne grynai ekonominiams kriterijams, susijusiems su investuotojų pelnu, o infrastruktūros tvirtumui ir patikimumui. Atsižvelgiant į tai, kad Europoje yra pavyzdžių, kai susiaurinus upių vagas arba nusausinus pelkėtus krantus potvynių poveikis tapo dar didesnis, turėtų būti parengti racionalaus miestų planavimo modeliai. Taip pat būtų galima patarti, pavyzdžiui, taikyti tokias priemones kaip pastatų stogų arba fasadų apsodinimas augalais, kai tai įmanoma.

4.7.4

Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje turi būti atsižvelgiama į visuomenės senėjimą, nes pagyvenę asmenys, ypač vyresnio amžiaus, labai pažeidžiami esant ekstremaliai temperatūrai ir drėgmei. Pavyzdžiui, reikia apsvarstyti galimybę įdiegti pakankamai galingas ir patikimas mažo anglies dioksido kiekio oro kondicionavimo sistemas sveikatos priežiūros centruose ir globos namuose.

4.7.5

Ankstesnėse nuomonėse (ces1607-2011 ir ces492-2012) EESRK pritarė dviejų lygmenų principo transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) srityje taikymui ir numatytų Europos transporto koridorių kūrimui, kurie būtų pagrįsti siekiu sukurti suderintą transporto tinklą, skirtą patiems svarbiausiems prekių ir keleivių transporto srautams. EESRK mano, kad tai yra naudingas tikslas, pagrįstas poreikiu nustatyti prioritetus, kuriais remiantis būtų naudojami riboti finansiniai ištekliai. Tačiau infrastruktūros investicijas telkiant į šiuos koridorius, pasitaikius trikdžiams, taip pat didėja ES transporto sistemos pažeidžiamumas. EESRK pabrėžia, kad į tai reikia atsižvelgti planuojant ir finansuojant šių transporto koridorių investicijas. Svarbu ne tik tai, kad statomos konstrukcijos būtų atsparios - taip pat turėtų būti iš anksto suplanuoti apvažiavimai ir aplinkkeliai, kurie sudaro šių Europos transporto koridorių dalį.

4.8.1

Ataskaitoje dėl draudimo nuo gaivalinių nelaimių Sąjungoje (Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (2012); angl. Natural Catastrophes: Risk Relevance and Insurance Coverage in the EU) nurodoma, kad būtina tobulinti statistinę informaciją. Tačiau remiantis turima informacija akivaizdu, kad rinkos plėtra apskritai yra maža (atsižvelgiant į privatų draudimą ir proporcingai BVP vyriausybės vykdomą ex ante arba ex post intervenciją). Pavyzdžiui, draudimo nuo potvynių rinkos plėtra daugumoje valstybių narių nėra labai didelė, išskyrus atvejus, kai draudimas nuo potvynių įtraukiamas kartu su kitų rūšių draudimu. Taip pat yra maža draudimo nuo audros ir sausros rinkos plėtra, nors atrodo, kad sausra valstybėse narėse turi vidutinišką poveikį.

4.8.2

EESRK palankiai vertina Komisijos sprendimą pateikti žaliąją knygą dėl draudimo nuo gaivalinių ir antropogeninių nelaimių (6), siekiant stiprinti draudimo rinką ir mažinti pernelyg dideles su rizika susijusias valstybės biudžeto išlaidas, ir šioje srityje konkrečiai nurodo, kad:

—

užimtumas. Iki šiol nėra išsamių analitinių tyrimų, kokį poveikį prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės turi darbuotojų profesiniam mokymui ir kokį poveikį – užimtumui;

—

pramonė. Kadangi pramonės sektoriai labai įvairūs, klimato kaitos poveikis yra nevienodas. Prireikus, prisitaikymui prie klimato kaitos bus reikalingos investicijos, o tam tikruose pramonės sektoriuose, pavyzdžiui, plieno pramonės sektoriuje, mažinant išmetamųjų teršalų kiekį jau dabar reikia imtis aktyvių veiksmų technologijų ir finansų srityje. Reikalingos investicijos turės būti nurodytos finansinėse sąmatose ir investuotojams teikiamoje tinkamoje informacijoje;

—

statyba. Gyvenamųjų namų statybai ir infrastruktūros darbams prisitaikymo priemonės turės didelį poveikį; numatoma, kad dėl to padaugės išlaidų. Eurokoduose iki šiol nėra nustatyta reikalavimų šioje srityje, ir tą neabejotinai reikės ištaisyti (7);

—

moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir inovacijos. Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaita jau turėjo įtakos išteklių paskirstymui (tą įrodo nauja Sąjungos finansinė programa) ir universitetų bei specializuotų centrų mokslinių tyrimų programoms. Buvo sukurta naujo tipo darbo vietų ir parengti nauji kvalifikuoti darbuotojai. Tikėtina, kad ši tendencija ateityje stiprės.