52012DC0209

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES valstybės pagalbos modernizavimas

(Tekstas svarbus EEE)

1.           Įžanga. Valstybės pagalbos kontrolė dabartinėmis aplinkybėmis

1.           „Europa 2020“ – šio dešimtmečio Europos ekonomikos augimo strategija. Pasaulis nuolat kinta, todėl Europos Komisija, formuodama savo politikos kryptis, siekia, kad Europos ekonomika taptų pažangi, tvari ir integracinė. Šie trys vienas kitą papildantys tikslai turėtų padėti ES ir valstybėms narėms užtikrinti aukštą užimtumo, našumo ir socialinės sanglaudos lygį.

2.           Atsižvelgiant į tai, svarbiausias vaidmuo skatinant tvarų Europos ekonomikos augimą tenka bendrajai rinkai. Kad vidaus rinka būtų veiksminga, būtina užtikrinti du dalykus: pirma, reguliavimą, kuriuo būtų sukurta integruota rinka be valstybių sienų, ir, antra, konkurencijos politiką, įskaitant valstybės pagalbos kontrolę, kuria būtų užtikrinama, kad šios vidaus rinkos veikimo netrikdytų bendrovės, imdamosi antikonkurencinių veiksmų, arba valstybės narės, taikydamos palankesnes sąlygas tam tikriems subjektams ir taip kenkdamos kitiems. Konkurencija – pagrindinė ekonomikos augimo varomoji jėga; ji skatina įmones, ne tik senas, bet ir naujas, patekti į rinką, kurti inovacijas, gerinti našumą ir konkurencingumą pasaulyje. Konkurencija taip pat yra ekonomiškai efektyvi politikos priemonė, nes jai užtikrinti nebūtinos viešosios ar privačiosios lėšos. Todėl valstybės pagalbos kontrolė – viena iš konkurencijos politikos priemonių – itin svarbi siekiant apsaugoti ir sustiprinti bendrąją rinką.

3.           Per finansų ir ekonomikos krizę kilo grėsmė bendrosios rinkos vientisumui ir padaugėjo antikonkurencinio reagavimo tikimybė. Be to, per krizę aktyvesnio vaidmens turėjo imtis ir valstybė, kad apsaugotų pažeidžiamiausius visuomenės narius ir paskatintų ekonomikos atsigavimą. Tačiau valstybių narių biudžetai taip pat buvo suvaržyti, todėl reikėjo konsoliduoti finansus ir efektyviau naudoti ribotus išteklius. Galiausiai, padidėjo valstybių narių veikimo laisvės finansuojant savo politikos sritis skirtumas.

4.           Europos ekonomikos augimo potencialą galima padidinti geriau skirstant viešąsias išlaidas ir sudarant tinkamas sąlygas ekonomikos atsigavimui skatinti ir palaikyti. Viešosios lėšos visų pirma turėtų būti skirstomos veiksmingiau[1] bei efektyviau ir pirmiausia naudojamos ekonomikos augimą skatinančioms politikos sritims, kuriomis siekiama bendrų Europos tikslų, finansuoti.

5.           Kai kurios šios viešosios lėšos bus skiriamos kaip valstybės pagalba[2], teikiama tiesioginių išlaidų, mokesčių paskatų, valstybės garantijų ir kt. pavidalu. Vykdant griežtesnę ir tikslingesnę valstybės pagalbos kontrolę gali būti skatinama kurti veiksmingesnę ekonomikos augimą skatinančią politiką ir užtikrinama, kad konkurencijos iškraipymai toliau būtų ribojami, siekiant išlaikyti vidaus rinką atvirą ir konkurencingą. Griežtesnė ir tikslingesnė valstybės pagalba taip pat gali būti naudinga gerinant viešųjų finansų kokybę. Sukūrus tikslingesnę sistemą, valstybės narės galės veiksmingiau dalyvauti įgyvendinant tvaraus ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“ ir konsoliduojant biudžetą.

6.           Modernizuoti valstybės pagalbos kontrolę būtina tam, kad pagerėtų Komisijos nagrinėjimo kokybė ir kad valstybės kontrolė taptų priemone skatinti patikimą valstybės išteklių skyrimą į ekonomikos augimą orientuotoms politikos sritims ir riboti konkurencijos iškraipymus, dėl kurių vienodos sąlygos vidaus rinkoje nebūtų įmanomos. Sunkumų vykdant valstybės pagalbos kontrolę patiriama dėl sudėtingų dabartinės materialinės teisės normų, taip pat sudėtingos procedūrų sistemos, kuri vienodai taikoma tiek mažesnėms, tiek didesnėms byloms.

7.           Priimti išsamų visos ES valstybės pagalbos politikos modernizavimo paketą būtina ir dėl kitų priežasčių: dėl to, kad iki 2013 m. pabaigos nustoja galioti keletas svarbių valstybės pagalbos dokumentų, dėl rengiamos 2014–2020 m. ES daugiametės finansinės programos ir 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų taisyklių, ir, galiausiai, ekonomikos ir biudžeto priežiūros sistemos stiprinimo pagal ES semestro procedūrą.

8.           Todėl modernizuojant valstybės pagalbos kontrolę siekiama trijų tikslų: i) skatinti tvarų, pažangų ir integracinį ekonomikos augimą konkurencingoje vidaus rinkoje; ii) Komisijai atliekant ex ante nagrinėjimą, daugiausia dėmesio skirti didžiausią poveikį vidaus rinkai darančioms byloms, kartu stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą valstybės pagalbos teisės vykdymo srityje; iii) supaprastinti taisykles ir pagreitinti sprendimų priėmimą.

9.           Šiame komunikate išdėstyta integruota reformos strategija, kad būtų pasiekti šie tikslai, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir kurie turėtų būti vertinami kaip vieno reformos paketo integruotos sudedamosios dalys.

2.           valstybės pagalbos modernizavimo tikslai ir priemonės jiems pasiekti

2.1.        Augimo skatinimas stipresnėje, dinamiškoje ir konkurencingoje vidaus rinkoje

10.         Ekonomikos augimo strategijoje „Europa 2020“ pripažįstamas valstybės pagalbos vaidmuo skatinant ekonomikos augimą ir tai, kad „[į]gyvendinant 2020 m. Europos strategijos tikslus valstybės pagalbos politikos įnašas galėtų būti didelis ir naudingas: rengiamos ir remiamos novatoriškesnių, efektyvesnių ir ekologiškesnių technologijų iniciatyvos, sudaromos palankesnės sąlygos gauti viešąją paramą investicijoms bei rizikos kapitalui, finansuojami moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“[3].

11.         Įvairių sričių politika siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų gali labai padėti įveikti krizę ir atgaivinti tvarų ekonomikos augimą. Valstybės narės ir Sąjunga biudžeto lėšas pirmiausia numatys šiems tikslams; kai kurios iš jų bus skiriamos kaip valstybės pagalba.

12.         Modernizavus valstybės pagalbos kontrolę turėtų būti lengviau vertinti gerai organizuotą pagalbą, kuria sprendžiamos nustatytos rinkos nepakankamumo problemos ir siekiama bendros svarbos tikslų ir kuri kuo mažiau iškraipo konkurenciją (tinkama pagalba). Taip bus užtikrinta, kad viešąja parama būtų skatinamos inovacijos, ekologiškos technologijos, žmogiškojo kapitalo plėtra, padedama išvengti žalos aplinkai ir, galiausiai, didinamas ekonomikos augimas, užimtumas ir ES konkurencingumas. Tokia pagalba ekonomikos augimą labiausiai skatins tada, kai ja bus siekiama pašalinti rinkos nepakankamumą, todėl pagalba turi papildyti, o ne pakeisti privačiąsias lėšas. Norimas viešosios politikos tikslas bus sėkmingai pasiektas tik tuo atveju, jeigu teikiama valstybės pagalba turės skatinamąjį poveikį, t. y. pagalbos gavėjas bus paskatintas imtis veiklos, kurios be pagalbos nesiimtų. Valstybės pagalba turės didžiausią poveikį ekonomikos augimui tik jei ji bus organizuota taip, kad būtų ribojami konkurencijos iškraipymai, o vidaus rinka išliktų konkurencinga ir atvira. Todėl valstybės pagalbos kontrolė yra būtina, kad pagerėtų viešųjų lėšų, skiriamų kaip valstybės pagalba, veiksmingumas ir efektyvumas, ir siekiama svarbiausio tikslo – didinti ekonomikos augimą vidaus rinkoje, o kad jis būtų pasiektas, būtina plėtoti konkurenciją. Teikiant valstybės pagalbą, kuria nesiekiama pašalinti rinkos nepakankamumo ir kuri neturi skatinamojo poveikio, ne tik švaistomi valstybės ištekliai, bet ir bloginamos konkurencijos sąlygos vidaus rinkoje ir, galiausiai, stabdomas ekonomikos augimas.

13.         Vykdant valstybės pagalbos kontrolę, jau dabar remiamos pavyzdinės strategijos „Europa 2020“ iniciatyvos. Pavyzdžiui, Plačiajuosčio ryšio gairėse nustatytos veiksmingos valstybės paramos plačiajuosčiam ryšiui diegti, siekiant Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų, sąlygos. Viešoji parama infrastruktūrai plėtoti taip pat svarbi siekiant sukurti pažangius, naujoviškus ir visiškai tarpusavyje sujungtus transporto ir energijos tinklus, kaip numatyta iniciatyvoje „Tausiai išteklius naudojanti Europa“. Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms sistema padeda siekti iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ tikslų. Užtikrinant principo „teršėjas moka“ laikymąsi, taip pat leidžiant teikti pagalbą, kuria įmonės būtų skatinamos laikytis aukštesnių nei privalomi ES aplinkos standartų arba skatinti energijos vartojimo efektyvumą, kaip nustatyta Pagalbos aplinkos apsaugai gairėse, padedama įgyvendinti pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“. Galėdami valstybės lėšomis remti mokymą, veiksmingai siekiame iniciatyvos „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ tikslų. Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos gaires valstybės pagalbą sunkumų patiriančioms įmonėms galima teikti tik laikantis griežtų sąlygų ir tik jei tą pagalbą suteikus bus atkurtas ilgalaikis gyvybingumas; taigi, neveiksmingos įmonės skatinamos nutraukti veiklą, taip pat didėja įmonių pasirengimas konkuruoti pasauliniu mastu – taip prisidedama įgyvendinant iniciatyvą „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“. Ryšį tarp strategijos „Europa 2020“ tikslų bei pavyzdinių iniciatyvų ir valstybės pagalbos taisyklių reikėtų toliau plėtoti, siekiant supaprastinti Komisijos priemones ir paskatinti valstybes nares ribotus valstybės išteklius skirti bendriems prioritetams.

14.         Į viešosios paramos kokybę ir efektyvumą orientuota valstybės pagalbos kontrolė taip pat gali paskatinti valstybes nares griežtinti biudžetinę drausmę ir gerinti viešųjų finansų kokybę, taigi, mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami veiksmingiau. Tai itin svarbu siekiant sumaniai konsoliduoti finansus ir suderinti du dalykus – būtinybę tikslingai skirti viešąsias lėšas ekonomikos augimui skatinti su būtinybe griežtai kontroliuoti biudžeto išlaidas. Todėl valstybės pagalbos kontrolė ir bendresni konkurencijos klausimai taip pat turėtų būti įtvirtinti ES semestro procedūroje.

15.         Aktyvi valstybės pagalbos kontrolė taip pat būtina geram bendrosios rinkos veikimui užtikrinti. Aktyvi kontrolė priklauso nuo veiksmingo ES vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimo, ypač neseniai atvertose rinkose, kuriose valstybės remiamos didelės rinkos senbuvės tebėra labai įtakingos, pavyzdžiui, transporto, pašto paslaugų arba, retesniais atvejais, energetikos sektoriuose. Modernizavus valstybės pagalbą, gali pagerėti vidaus rinkos veikimas, nes būtų vykdoma efektyvesnė politika, kurios tikslas – riboti konkurencijos iškraipymus, užtikrinti vienodas sąlygas visiems ir kovoti su protekcionizmu. Ši valstybės pagalbos funkcija yra itin svarbi dabar, kai ekonomikos augimui skatinti turime išnaudoti visą vidaus rinkos potencialą.

16.         Pasaulinėje aplinkoje Europos įmonėms kyla sunkumų ir atsiveria naujų galimybių. Pasaulyje esama įvairių konkurencijos taisyklių sistemų. ES valstybės pagalbos taisyklių sistema, pagal kurią leidžiama palyginamo lygio pagalba, yra palyginti skaidresnė, darnesnė ir labiau orientuota į ekonomikos augimą[4]. Įgyvendinus vis labiau į ekonomikos augimo tikslus orientuotą modernizuotą ES valstybės pagalbos sistemą, kuria būtų užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas, ES įmonių konkurencingumas turėtų padidėti, taip pat už ES ribų.

17.         Konkrečiomis aplinkybėmis, kai trečiosios valstybės suteiktomis subsidijomis iškraipoma konkurencija, konkretūs neteisėtų užsienio subsidijų ES veiklos vykdytojams padariniai turėtų būti pašalinti pasitelkiant PPO taisyklėmis nustatytą bazinę sistemą. Be to, ES su trečiosiomis valstybėmis sudaromuose dvišaliuose laisvosios prekybos susitarimuose gali būti nustatomos taisyklės dėl subsidijų, kad būtų sprendžiami konkretūs klausimai, kuriems netaikoma PPO sistema (pvz., laisvosios prekybos susitarimas su Korėja). Tokioms taisyklėms įgyvendinti galima pasinaudoti prekybos politikos priemonėmis.

18.         Valstybės pagalbos modernizavimo pasiūlymai, kuriais siekiama skatinti ekonomikos augimą:

(a) nustatyti ir apibrėžti bendruosius principus, kuriais remdamasi Komisija vertins visų pagalbos priemonių suderinamumą; nustačius tokius horizontaliuosius principus, būtų aiškiau, kaip Komisija vertins bendruosius požymius, kurie dabar skirtingose gairėse ir sistemose vertinami skirtingai; šie principai turėtų būti kuo praktiškesni ir jais remiantis turėtų būti galima apibrėžti ir vertinti tikrąsias rinkos nepakankamumo problemas, skatinamąjį poveikį ir neigiamą valstybės intervencijų poveikį ir, be kita ko, numatyti bendrąjį pagalbos poveikį;

(b) persvarstyti ir supaprastinti valstybės pagalbos gaires, siekiant suderinti jas su šiais bendraisiais principais. Persvarstant gaires bus laikomasi bendrosios strategijos, kuria siekiama stiprinti vidaus rinką skatinant veiksmingiau naudoti viešąsias lėšas (valstybės pagalbą teikti tik jei sukuriama reali pridėtinė vertė); siekiant užtikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį ir išvengti iškraipymų, labai svarbu aiškiau apibrėžti spręstinas rinkos nepakankamumo problemas ir nuodugniau išnagrinėti skatinamąjį poveikį. Be to, reikės sistematiškiau vertinti galimą neigiamą valstybės pagalbos poveikį, visų pirma susijusį su skirstymo ir dinaminio veiksmingumo iškraipymais, varžymusi dėl subsidijų ir įtaka rinkoje. Todėl, pavyzdžiui, finansų sektoriui nepriklausančioms įmonėms skirtos peržiūrėtos Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės bus labai svarbus dokumentas, kuriuo remiantis bus kontroliuojama ši labai konkurenciją iškraipanti pagalba, siekiant užtikrinti, kad į pasitraukimo iš rinkos procesą valstybė kištųsi tik tais atvejais, kai tai tikrai pateisinama. Atitinkamai, susiklosčius tinkamoms rinkos sąlygoms, bus priimtos naujos finansų įstaigų sanavimo ir restruktūrizavimo taisyklės, skirtos taikyti po krizės ir derančios su būsimais pasiūlymais dėl ES krizių valdymo ir sprendimo. Galiausiai, nustačius geriausią lėšų skyrimo strategijos „Europa 2020“ prioritetams patirtį, ekonomiškai efektyvią ir ekonomikos augimą skatinančią pagalbą bus galima patvirtinti greitai. Kalbant apie supaprastinimą, pirmajame etape būtų galima iki 2013 m. pabaigos suderinti ir galbūt laikantis bendrųjų principų konsoliduoti keletą gairių, įskaitant Regioninės pagalbos gaires, Pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms gaires, Rizikos kapitalo gaires ir Plačiajuosčio ryšio gaires (pagalba, sudaranti daugiau kaip du trečdalius ES suteiktos pagalbos). Taip būtų galima siekti skirtingų pagalbos sistemų sąveikos ir įgyvendinti keletą tikslų. Per šį laikotarpį visos gairės bus priimtos individualiai, palaipsniui ir neatidėliojant. Kitos gairės bus suderintos ir konsoliduotos palaipsniui.

2.2.        Užtikrinant taisyklių vykdymą, daugiausia dėmesio skiriama byloms, darančioms didžiausią poveikį vidaus rinkai

19.         Kad lėšos būtų skiriamos veiksmingiau, nereikėtų mikro lygmeniu kontroliuoti visų viešųjų išlaidų; prioritetine tvarka ir nuodugniau turi būti nagrinėjama pagalba, daranti didelį poveikį bendrajai rinkai, kaip antai priemonės, kuriomis teikiama didelė ir konkurenciją galinti iškraipyti pagalba, įskaitant fiskalinę pagalbą. O mažą poveikį prekybai darančios vietinio pobūdžio bylos turėtų būti nagrinėjamos supaprastinta tvarka. Šį tikslą galima pasiekti nustatant proporcingesnes ir labiau diferencijuotas taisykles, taip pat modernizuojant valstybės pagalbos kontrolės procedūras, kuriomis didesnė atsakomybė už paramos priemonių rengimą ir įgyvendinimą būtų priskirta valstybėms narėms. Tam Komisija turės nustatyti aiškesnes taisykles ir sustiprinti ex post stebėjimą, kad užtikrintų, jog taisyklių tinkamai laikomasi. Sumažės valdžios institucijų ir gavėjų administracinė našta tais atvejais, kai pagalbos sumos yra mažos.

20.         Valstybės pagalbos modernizavimo pasiūlymai, kuriais siekiama nustatyti prioritetus:

(a) galbūt persvarstyti De minimis reglamentą, remiantis išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgiant į situaciją visose valstybėse narėse ir visoje vidaus rinkoje, taip pat į tokios peržiūros poveikį biudžetui, siekiant nustatyti, ar dabartinė riba tebeatitinka rinkos sąlygas;

(b) galbūt pakeisti Tarybos įgaliojimus suteikiantį reglamentą, kad Komisija galėtų tam tikrų rūšių pagalbą pripažinti suderinama su vidaus rinka, todėl apie ją ex ante pranešti nereikia. Tokiu atveju būtų galima išplėsti pagalbos rūšių sąrašą, kuriam remiantis Komisijos patirtimi tokia supaprastinta kontrolė gali būti taikoma, nesusilpninant Komisijos veiksmingos priežiūros ir ex post stebėjimo. Šios naujos pagalbos rūšys, kurios gali būti įtrauktos į Įgaliojimus suteikiančio reglamento taikymo sritį, galėtų būti, pavyzdžiui: pagalba kultūrai; pagalba gaivalinių nelaimių sukeltai žalai atlyginti; pagalba ES (iš dalies) finansuojamiems projektams, kaip antai JESSICA ir kt.

(c) peržiūrėti ir galbūt išplėsti Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, įtraukiant pagalbos rūšis, kurioms taikomas persvarstytas Įgaliojimus suteikiantis reglamentas, siekiant padėti tikslingiau nukreipti valstybės išteklius, kad būtų siekiama tam tikrų tinkamai nustatytų tikslų, kartu supaprastinant tinkamai parengtų priemonių, kurių pagalbos sumos yra gana mažos, vertinimą.

21.         Jeigu Komisija nuspręstų padidinti pagalbos priemonių, kurioms netaikomas įpareigojimas pranešti, dydį ir aprėptį, padidėtų valstybių narių atsakomybė užtikrinant tinkamą valstybės pagalbos taisyklių vykdymą. Kadangi reikalavimas pranešti nebus taikomas didesniam priemonių skaičiui, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, kuri toliau vykdys tokių priemonių ex post kontrolę, valstybės narės turės užtikrinti, kad de minimis priemonės, schemos ir atvejai, kuriems taikoma bendroji išimtis, ex ante atitiktų valstybės pagalbos taisykles. Komisija tikisi, kad valstybės narės bendradarbiaus glaudžiau, siekdamos užtikrinti teikiamos informacijos kokybę ir jos pateikimo terminų laikymąsi, taip pat rengdamos pranešimus ir kurdamos veiksmingas nacionalines sistemas (įskaitant privatųjį vykdymo užtikrinimą), kad valstybės pagalbos priemonės, kurioms netaikomas ex ante įpareigojimas pranešti, atitiktų Sąjungos teisę. Susiaurinus įpareigojimo pranešti taikymo sritį, administracinė našta sumažės tik jei nacionalinės institucijos bus tvirčiau pasiryžusios ir labiau stengsis užtikrinti taisyklių laikymąsi. Galiausiai, reikės sustiprinti Komisijos ex post kontrolę, nes iš dabartinių rezultatų, gautų stebint, kaip valstybės narės įgyvendina priemones, kurioms taikoma bendroji išimtis, matyti, jog dažnai nepakankamai laikomasi valstybės pagalbos taisyklių. Tą padarius, galima užtikrinti taisyklių vykdymo efektyvumą.

2.3.        Taisyklių supaprastinimas ir sprendimų priėmimo pagreitinimas

22.         Ilgainiui valstybės pagalbos taisyklių teisinė sistema tapo sudėtinga. Reikėtų aiškiau išdėstyti ir supaprastinti taisykles, padidinti jų nuoseklumą ir racionalizuoti vertinimo procesą. Būtina geriau paaiškinti valstybės pagalbos sąvokas ir konsoliduoti horizontaliąsias ir materialinės teisės taisykles.

23.         Komisija privalo išnagrinėti visus įtarimus dėl galimos pagalbos, tačiau nagrinėdama skundus praktiškai negali nustatyti prioritetų. Be to, Komisija ne visada iš šalių gali gauti išsamios ir teisingos informacijos, dėl to procedūros gali trukti dar ilgiau. Būtina supaprastinti ir pertvarkyti procedūras, kad glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis sprendimai būtų priimami per įmonėms priimtiną laikotarpį. Paketo sudedamosios dalys, kuriomis siekiama šio tikslo:

(d) aiškiau apibrėžti ir paaiškinti terminą „valstybės pagalba“: terminas „pagalba“ – objektyvi sąvoka, apibrėžta Sutarties 107 straipsnyje, kuriuo remiantis „pagalba“ – tai su valstybės intervencija susijusi ir iš valstybės išteklių finansuojama priemonė, kuria daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai, suteikiamas pranašumas jos gavėjui ir iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija. Komisija šiuo atveju gali tik išsamiau paaiškinti, kaip ji supranta ir taiko Sutarties nuostatas, kaip jas aiškina Teisingumo Teismas. Laikydamasi šių apribojimų, Komisija pateiks išsamesnius su terminu „pagalba“ susijusių sąvokų paaiškinimus, siekdama palengvinti įgyvendinimą;

(e) modernizuoti Valstybės pagalbos procedūrų reglamentą, visų pirma jo nuostatas dėl skundų nagrinėjimo ir rinkos informacijos priemonių, kad Komisija galėtų daugiau dėmesio skirti vidaus rinkos atžvilgiu reikšmingiausioms byloms. Tam Komisija turi galėti nustatyti skundus, kurie turi būti nagrinėjami prioritetine tvarka, kad galėtų pirmiausia tirti įtarimus dėl galimos pagalbos, darančios didelį poveikį konkurencijai ir prekybai vidaus rinkoje. Kad Komisija galėtų veiksmingai tirti didelį poveikį darančias pagalbos bylas jai turi būti suteiktos veiksmingesnės priemonės, kuriomis naudodamasi ji galėtų laiku gauti reikiamą informaciją iš rinkos dalyvių ir priimti sprendimus per įmonėms priimtiną laikotarpį. Modernizavus procedūras, Komisija taip pat galėtų pradėti daugiau ex officio tyrimų dėl didelių vidaus rinką trikdančių konkurencijos iškraipymų. Ji taip pat turėtų galėti greitai patikrinti pagalbos priemonės poveikį rinkai ir greičiau priimti sprendimus.

3.           tolesni veiksmai

24.         Modernizavus valstybės pagalbą, kaip išdėstyta pirmiau, turėtų būti sukurta aiškesnė ir darnesnė valstybės pagalbos kontrolės sistema. Įvairios galimos išdėstytos priemonės yra vieno reformos paketo sudedamosios dalys.

25.         Todėl nurodytomis galimomis priemonėmis, kurios viena kitą papildo ir yra viena nuo kitos priklausomos, būtų siekiama aukšto lygio tikslų. Pavyzdžiui, siūlomos procedūrinės priemonės leistų greičiau priimti sprendimus ir Komisija, užtikrindama vykdymą, galėtų daugiau dėmesio skirti ES svarbiausiems klausimams. Panašios logikos laikomasi siūlant išplėsti Bendrojo bendrosios išimties reglamento taikymo sritį (pakeičiant Įgaliojimus suteikiantį reglamentą).

26.         Atsižvelgiant į tai, kad paketo tikslai ir sudedamosios dalys glaudžiai tarpusavyje susiję, taip pat siekiant kuo geresnių valstybės pagalbos modernizavimo rezultatų, pageidautina, kad pagrindinės reformos sudedamosios dalys įsigaliotų tuo pačiu metu. Todėl įvairūs procesai prasidės vos priėmus šį komunikatą, o pagrindiniai paketo dokumentai, įskaitant Tarybos aktus, turėtų būti priimti iki 2013 m. pabaigos.

27.         Siekiant šio tikslo, Komisijos pasiūlymai dėl Procedūrų reglamento ir Įgaliojimus suteikiančio reglamento turėtų būti priimti 2012 m. rudenį. Komisija sieks likusias paketo dalis parengti per kitus mėnesius, kad pagrindiniai Komisijos aktai ir gairės būtų palaipsniui persvarstyti ir supaprastinti iki 2013 m. pabaigos. Komisija ketina konsultuotis su valstybėmis narėmis ir pradėti atvirą dialogą su Europos Parlamentu ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kad gautų informacijos diskusijoms dėl valstybės pagalbos modernizavimo pasiūlymų.

[1]               Tam taip pat reikėtų laipsniškai nutraukti subsidijas, dėl kurių neveiksmingai naudojami ištekliai arba daroma žala aplinkai, kaip išdėstyta Komisijos komunikate „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“, COM(2011) 571 galutinis, p. 10.

[2]               Viešųjų išlaidų valstybės pagalbai apžvalga pateikta dokumente „Valstybės pagalbos rezultatų suvestinė. ES valstybių narių skirtos valstybės pagalbos ataskaita“, COM(2011) 848 galutinis.

[3]               Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3, p. 20.

[4]               2006 m. PPO lyginamoji analizė rodo, kad ES valstybių narių suteiktos pagalbos lygis yra panašus į pagrindinių ES prekybos partnerių suteiktos pagalbos lygį (subsidijos, kaip procentinė BVP dalis). Žr. Pasaulio prekybos organizacijos 2006 m. ataskaitą „Exploring the links between subsidies, trade and the WTO“ (Subsidijų, prekybos ir PPO ryšių analizė) http://www.wto.org/english/res_e/booksp_e/anrep_e/world_trade_report06_e.pdf. ˇr. II skirsnio „Subsidies, Trade and the WTO“ (Subsidijos, prekyba ir PPO) E skyrių „The incidence of Subsidies“ (Subsidijų teikimas).