9.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 133/22

1.1

EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad reikia skatinti bendrą naudojimąsi radijo spektro ištekliais vidaus rinkoje, kadangi belaidis ryšys tampa vis svarbesnis ekonomikai.

1.2

EESRK tikisi, kad visa ši strategija iš tiesų galiausiai bus naudinga Europos piliečiams ir bus pasinaudota visais laimėjimais užtikrinant kuo geresnį šiuo metu paskirto dažnių spektro išnaudojimą ir visišką asmens duomenų saugumą ir privatumą.

1.3

Bet kokie priimami teisės aktai privalo užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir socialinę, ekonominę bei teritorinę sanglaudą, kad būtų užkirstas kelias skaitmeninės atskirties didėjimui ir informacinės visuomenės vystymui skirtingu greičiu.

1.4

Bendro naudojimosi spektru valdymas turi lemti aukštą užimtumo lygį ir padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą nustačius tokią sistemą, kuri neiškreiptų laisvos konkurencijos; reikėtų pasinaudoti šia galimybe moksliniams tyrimams plėtoti ir inovacinėms technologijoms diegti. Komitetas prašo Komisijos prieš pradedant spektro liberalizavimą įsitikinti, kad padidėjusi spektro naudotojų konkurencija iš tiesų lems naujų darbo vietų kūrimą. Šiuo požiūriu, vadovaujantis strategija „Europa 2020“, išskirtinį dėmesį reikėtų skirti padėčiai ekonomikos ir fiskalinę krizę patyrusiose valstybėse.

1.5

EESRK tikisi, kad Komisija priims rekomendaciją dėl bendro BSPT formato, bendros dokumentavimo ir bendro naudojimosi sąlygų bei taisyklių terminijos.

2.1

Radijo spektras yra vienas svarbiausių viešųjų išteklių, reikalingų pagrindiniams sektoriams ir paslaugoms, įskaitant judrųjį, belaidį plačiajuostį ir palydovinį ryšį, televizijos ir radijo transliacijas, transportą, radiolokaciją, taip pat tokias taikymo sritis kaip signalizacija, nuotolinis valdymas, klausos aparatai, mikrofonai ir medicinos įranga.

2.2

Jo reikia sklandžiam viešųjų tarnybų, pavyzdžiui, saugumo ir saugos tarnybų, įskaitant civilinę saugą, veikimui, taip pat mokslinei veiklai, pavyzdžiui, meteorologijai, Žemės stebėjimui, radioastronomijai ir kosmoso tyrimams.

2.3

Lengvos prieigos prie radijo spektro suteikimas taip pat yra svarbus užtikrinant elektroninių ryšių paslaugų teikimą, ypač piliečiams ir įmonėms, esantiems ne taip tankiai gyvenamose arba atokiose vietovėse, pavyzdžiui, kaimuose arba salose.

2.4

Visos spektro reguliavimo priemonės gali turėti įtakos saugos, sveikatos ir viešojo intereso, taip pat ekonomikos, kultūros, mokslo, socialinėje ir aplinkos sritims.

2.5

2002 m. sprendimu dėl radijo spektro buvo sukurta bazinė radijo spektro politikos reguliavimo sistema, o 2012 m. ji papildyta sprendimu dėl šios ES politikos daugiametės programos, dėl kurios Komitetas jau pateikė savo nuomonę.

2.6

ES reguliavimo sistema siekiama palengvinti spektro prieigą, grindžiamą kuo mažiau sunkumų sudarančia leidimų sistema. Sistemoje pirmenybė teikiama bendriesiems leidimams, išskyrus atvejus, kai akivaizdžiai būtinos individualios licencijos. Ši sistema grindžiama efektyvaus spektro naudojimo ir valdymo, taip pat technologijų ir paslaugų neutralumo principais.

Yra pakankamas teisinis pagrindas, leidžiantis Komisijai spręsti spektro valdymo klausimą: elektroninių ryšių teisinė sistema, nuostatos vidaus rinkos, transporto klausimais ir taisyklės, užkertančios kelią laisvos konkurencijos iškreipimui.

2.7

Kadangi spektro valdymas yra išankstinė būtina bendros skaitmeninės rinkos sąlyga, ši iniciatyva tiesiogiai padeda įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Pagal radijo spektro politikos programą Komisija siekia kuo platesnio pritarimo pasiūlytiems veiksmams, kad būtų skatinama plėtoti belaidžio ryšio naujoves ES siekiant užtikrinti, kad šiuo metu paskirtas dažnių spektras būtų kuo labiau išnaudojamas.

3.1

Šiame komunikate nagrinėjami tokie bendrai naudotis spektru skatinantys ir bendro naudojimosi galimybę suteikiantys veiksniai kaip plačiajuostis ryšys, belaidžiu ryšiu internetu besinaudojanti visuomenė ir moksliniai tyrimai bei inovacinės technologijos.

3.2

Komunikate aptariami uždaviniai siekiant platesnio bendro naudojimosi spektru, nagrinėjamos žalingųjų trukdžių valdymo siekiant nustatyti aiškius principus, pakankamų paskatų ir apsaugos priemonių visoms suinteresuotosioms šalims sukūrimo ir nelicencinių juostų talpos temos.

3.2.1

Skatinant plačiau bendrai naudotis spektru reikia:

3.3

Siekdama skatinti geriau ir efektyviau panaudoti esamus spektro išteklius, Komisija siūlo sukurti dvi papildomas priemones:

3.4

Tiek, kiek technologinė pažanga užtikrina daugiau naudingo bendro naudojimosi galimybių (NBNG) vidaus rinkoje, Komisija mano, kad būtina skatinti investicijas ir glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis apibrėžti NBNG nustatymo procesą ir pagrindinius kriterijus ES lygiu (pvz., rekomendacijoje), ir taip skatinti spektro naudotojus geriau išnaudoti turimą spektrą.

3.5

Komisijos manymu, bendro naudojimosi spektru sutartys vartotojams suteiktų teisinio tikrumo, o kartu būtų sukurtos rinka grindžiamos paskatos, įskaitant finansinį kompensavimą, kuriomis būtų nustatyta daugiau naudingų bendro naudojimosi galimybių vidaus rinkoje, jei NRI suteiktų bendros spektro prieigos teises kitiems dažnių juostos naudotojams.

3.6

Komisija siūlo imtis šių tolesnių veiksmų:

4.1

Komitetas teigiamai vertina Komisijos komunikato turinį, kadangi juo pradedamas būtinas svarstymų procesas siekiant ES reguliavimo aplinką priderinti prie daugiametės Radijo spektro politikos programos (RSPP) tikslų.

4.1.1

Komunikate nagrinėjami būdai, kaip sumažinti laisvo spektro trūkumo, aukštų spektro perskirstymo naujoms reikmėms kainų ir su tuo susijusių įvairių belaidžio ryšio naudojimo apribojimų problemą, ir pasisakoma už esmines spektro valdymo permainas.

4.2

Siekdama pašalinti šiuo metu inovacinėms radijo ryšio prieigos technologijoms diegti iškylančias reguliavimo kliūtis ir palengvinti bendrą naudojimąsi spektru, Komisija pasirenka visa apimantį požiūrį, pagal kurį nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) ir rinkoje jau įsitvirtinę kiti spektro naudotojai turės aktyviai prisidėti sudarant palankesnes sąlygas kolektyviniam ir bendram naudojimuisi spektru.

4.3

Be to, remiantis galiojančia ES elektroninių ryšių reguliavimo sistema, ketinama plėtoti ir diegti efektyvaus spektro naudojimo ir valdymo, taip pat technologijų ir paslaugų neutralumo principus; EESRK nuomone, tailabai tinkamas sprendimas. Taigi Komisija ketina visapusiškai pasinaudoti jai šioje srityje suteiktais įgaliojimais siekdama pagerinti ir, pagal galimybes, išplėtoti radijo spektro naudojimą. Šiuo tikslu reikia skatinti laisvą konkurenciją ir NRI naudojimo leidimo kriterijų suderinimą ypatingą dėmesį skiriant prieigai pagal bendro naudojimo licencijas.

4.4

Vis dėlto Komitetas nori atkreipti dėmesį į įvairius minėto Komisijos komunikato turinio aspektus siekdamas sudaryti kuo palankesnes sąlygas būsimiems radijo spektro reguliavimo etapams, kad jie būtų grindžiami tvirtais principais, konkrečiai – demokratijos, skaidrumo, pagrindinių žmogaus teisių, vartotojų teisių ir elektroninių ryšių naudotojų teisių užtikrinimo principais. Vartotojų ir naudotojų teises visų pirma reikia aiškiai apsaugoti nuo sukčiavimo nustatant kriterijus, skatinančius teisingą kainą, suteikiant visiems galimybes naudotis spektru ir sukuriant veiksmingus skundų teikimo ir žalos atlyginimo mechanizmus. Be to, būtina užtikrinti, kad nepriklausomos priežiūros institucijos būtų pajėgios spręsti tarptautinius ginčus dėl spektro naudojimo išvengiant žalingųjų trukdžių. Rengdama periodines ataskaitas Komisija privalės nurodyti, kokios priemonės taikytos ir kokių tikslų pasiekta minėtų teisių ir prievolių srityje.

4.5

Komitetas ragina Komisiją rengiantis būsimai atitinkamos reguliavimo sistemos plėtrai sudaryti kuo išsamesnį diegiant inovacines radijo ryšio prieigos prie spektro technologijas iškylančių „reguliavimo kliūčių“ sąrašą.

4.6

Reikia vengti tokių situacijų, kai neva siekiant užtikrinti labai aukšto lygio naudotojų apsaugą iš tiesų – dėl nacionalinės ar kitos panašios protekcionistinio pobūdžio priežasties – norima užkirsti kelią kuo platesniam spektro atvėrimui, kuris palengvintų kitų naudotojų įsitraukimą ir inovacinių technologijų naudojimą. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad taikant komunikatą neįgaliesiems turi būti užtikrintos platesnės galimybės naudotis naujomis technologijomis.

4.7

Tai taip pat lemtų už naudojimąsi spektru surenkamos mokesčių, kurių nauda nekelia abejonių, sumos padidėjimą. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad turint omenyje tai, kad spektras yra ribota fizinė erdvė ir priemonės, kurias ketinama taikyti, padidins naudotojų srautą, reikia išsamiai apsvarstyti įvairius klausimus, pavyzdžiui, kokią kompensaciją numatyti esamiems naudojimo licencijų turėtojams, kaip išvengti spektro žlugimo arba susiaurėjimo dėl pernelyg intensyvaus naudojimo, užtikrinti labiau inovacinių technologijų diegimą ir kt. Šiuo aspektu reikėtų, nepaisant to, kad šios nuomonės tema nesutampa su tam tikrų ankstesnių nuomonių dėl ES priemonių, susijusių su technologiniais pokyčiais, taikymo temomis, pavyzdžiui, vadinamojo skaitmeninio dividendo tema, įvertinti konkretų tų nuomonių poveikį siekiant racionalizuoti su ES radijo spektro politikos plėtojimu siejamus lūkesčius.

4.8

Kita vertus, Komitetas yra už tai, kad pagal galimybes būtų ribojamas NRI vykdomas individualių licencijų išdavimas, ir pasisako už gerokai platesnę prieigą visais atvejais, kai tik tam yra realios galimybės ir tai įmanoma nepažeidžiant spektro naudotojų įsigytų teisių. Tuo tikslu ragina NRI riboti individualių licencijų išdavimą ir jas išduoti tik išties pagrįstais atvejais, kad būtų sudarytos sąlygos gerokai platesnei prieigai.

4.9

Vienas iš svarbių komunikate nurodomų tikslų yra būtinybė sumažinti technologinį atotrūkį tarp elektroninių ryšių įrangos gamintojų Europoje ir trečiosiose šalyse, kurio viena iš priežasčių yra dabartinės reguliavimo sistemos fragmentiškumas. Komitetas prašo Europos Komisijos pridėti poveikio įvertinimą, atspindintį galimą spektro atvėrimo naudą siekiant sumažinti Sąjungos valstybių narių skaitmeninę atskirtį. Todėl Komitetas pasisako už skubų šios sistemos koregavimą ir tuo požiūriu pasitiki Komisijos pajėgumu reglamentuoti taikant komitologijos procedūras.

4.9.1

Kita vertus, Komitetas primena tvirtą ES įsipareigojimą ginti pagrindines teises ir prašo Komisiją nustatant atitinkamas koregavimo taisykles elgtis kiek įmanoma apdairiau užtikrinant tokias pagrindines teises kaip privatumas, profesinė paslaptis arba duomenų, kuriuos gali kaupti elektroninių ryšių paslaugų tiekėjai, tvarkymas.

4.9.2

Taip pat būtų tikslinga vykdyti tam tikrą veiksmingą naujų licencijos neturinčių naudotojų prieigos prie juostų priežiūrą tuo atveju, jei jie turi pranašumą dėl jų technologinių inovacijų duodamos pridėtinės vertės, ir ypač jei jie trukdo trečiosioms šalims, kurių teisių į apsaugą neužtikrina jokia NRI, sklandžiai naudotis spektru. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas reiškia susirūpinimą dėl galimo šio liberalizavimo proceso poveikio galimybių naudotis visuotinės svarbos paslaugomis (policijos, greitosios pagalbos, gelbėjimo tarnybų) principo įgyvendinimui.

4.9.3

Kartu reikėtų atidžiai išnagrinėti tų naudotojų, kurie pageidauja prieigos prie spektro ir kurie teikia visuotinės svarbos paslaugą, padėtį. Juos būtų galima atleisti nuo finansinės kompensacijos mokėjimo arba jiems nustatyti simbolinio dydžio mokestį numačius viršnacionalinio lygmens nuostatą ir galbūt priėmus atitinkamus teisės aktus.

4.9.3.1

Visa tai neatleidžia nuo pareigos siekti visuotinės svarbos tikslų vadovaujantis ES teise, visų pirma kalbant apie turinio reguliavimą ir audiovizualinę politiką ir valstybių narių teisę savo radijo spektrą organizuoti ir naudoti viešosios tvarkos ir saugumo tikslais.

4.10

Nepriklausomumo ir teisinio tikrumo priežastys taip pat skatina EESRK siūlyti atsakomybę už naudotojų bendro naudojimo sutarčių sudarymo ir jų derėjimo su konkurencijos taisyklėmis priežiūrą ir informavimą apie tai patikėti NRI ir prireikus – Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai (EERRI), jei būtinas strateginis planavimas, koordinavimas ir suderinimas, visų pirma – radijo dažnių naudojimo bendrųjų leidimų išdavimo arba individualių teisių suteikimo tvarkos srityje, siekiant įveikti vidaus rinkos vystymui iškylančias kliūtis.

4.11

Bendradarbiaudama su vartotojų asociacijomis ir įmonių atstovais Komisija turėtų parengti „Gerosios praktikos kodeksą“ dėl informacijos apie NBNG paraiškas ir jų rezultatus teikimo ES lygiu. Tai sudarytų sąlygas plačiai taikyti skaidrias procedūras ir optimaliai panaudoti „Spektro naudojimo apraše“ nurodytus išteklius.

4.12

Galiausiai Komitetas ragina Komisiją remiantis Radijo spektro politikos grupės vykdyta veikla parengti įgyvendinimo aktą, kaip numatyta SESV 291 straipsnyje, kuris padėtų pasiekti tikslų tokiose srityse kaip bendra bendro naudojimosi licencijų samprata, taip pat rekomendacijų, skatinančių naudoti bendrus šių licencijų išdavimo ES kriterijus, terminai, kad būtų sudarytos palankios sąlygos jų taikymui visose valstybėse narėse.

4.12.1

Minėtose taisyklėse, be kitų svarbių elementų, turėtų būti numatyta laisvos konkurencijos principų apsauga ir elektroninių ryšių naudotojų saugumo užtikrinimas ir teisių apsauga ypatingą dėmesį skiriant išlaidų šių ryšių tiekėjų teikiamoms paslaugoms apmokėti sumažinimui.

4.13

Komitetas yra įsitikinęs, kad technologinėms inovacijoms, kurias gali lemti didesnis spektrą naudojančių operatorių skaičius, galėtų būti teikiamas ES fondų finansavimas siekiant palengvinti technologinę pažangą menkiau išsivysčiusiose ES valstybėse.