15.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 48/94

1.1

EESRK palankiai vertina tai, kad daugelis Viduržemio jūros regiono šalių partnerių ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir taip padėjo pagrindus neįgaliųjų gyvenimo kokybei gerinti.

1.2

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pilietinės visuomenės organizacijos, atstovaujančios neįgaliesiems Viduržemio jūros regiono valstybėse partnerėse, turėtų veiksmingiau nei iki šiol dalyvauti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavime. Kad šios organizacijos aktyviai dalyvautų pilietinės visuomenės raidoje, būtina užtikrinti jų finansavimą.

1.3

EESRK ragina Viduržemio jūros regiono valstybes partneres kuriant žmonių gyvenamąją aplinką skatinti „visiems tinkamus projektus“, kadangi palanki naudotojams aplinka be kliūčių taip pat padeda išnaudoti turizmo potencialą.

1.4

EESRK ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad lėšomis, skirtomis valstybėms partnerėms Viduržemio jūros regione, galėtų pasinaudoti ir neįgaliesiems atstovaujančios pilietinės visuomenės organizacijos ir kad naudojant lėšas pagal Europos kaimynystės politikos programas nebūtų sukurta papildomų kliūčių neįgaliesiems vienodomis sąlygomis dalyvauti visuomenės gyvenime.

1.5

Atsižvelgdamas į Viduržemio jūros regiono valstybių partnerių kultūrines sąlygas ir pripažindamas labdaros organizacijų pasiekimus gerinant neįgaliųjų gyvenimo kokybę, EESRK ragina visus susijusius subjektus siekti teisėmis grindžiamo modelio, kad visuomenė prisiimtų atsakomybę už neįgaliųjų gerovę ir jų kasdienį pragyvenimą ir sukurtų tokią aplinką ir paslaugas, kad būtų atsižvelgiama į visų naudotojų poreikius. Toks modelis atitiktų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.

1.6

Viduržemio jūros regiono valstybės turėtų skirti daugiau dėmesio mokymuisi, kuris tiktų neįgaliesiems, kad būtų sukurtos aukštos kokybės darbo vietos ir parengti rinkos reikalavimus atitinkantys darbuotojai. Be to, šios valstybės turėtų sušvelninti neigiamus masinės emigracijos padarinius užimtumui ir mažinti migracijos bangas.

1.7

Remiantis statistiniais duomenimis, neįgalieji sudaro ne mažiau kaip 10 proc. gyventojų, taigi Viduržemio jūros regiono valstybėse partnerėse turėtų gyventi apie 25 mln. neįgaliųjų. EESRK ragina Viduržemio jūros regione sprendimus priimančius asmenis stengtis sudaryti neįgaliesiems vienodas galimybes ir, be kita ko, skatinti neįgaliųjų integraciją į darbo rinką.

1.8

Reikėtų Viduržemio jūros regiono valstybes partneres įtraukti į kaip galima daugiau iniciatyvų, kurios gerina valstybių, esančių abipus Viduržemio jūrą, sanglaudą. Iš šių iniciatyvų reikia paminėti Europos teminius metus (1), kasmet skelbiamas Europos kultūros sostines ir naujausią iniciatyvą – kiekvienais metais rinkti Europos visuotinio pritaikymo sostinę (2).

2.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ankstesnėse nuomonėse nagrinėjo socialinį vystymąsi Viduržemio jūros regiono valstybėse partnerėse.

2.2

Komitetas savo iniciatyva nusprendė parengti šią nuomonę norėdamas atkreipti dėmesį į neįgaliųjų padėtį Viduržemio jūros regione ir prisidėti prie jos gerinimo. Šiuo metu socialinėje srityje vyksta lemiamo vystymosi etapas, jis yra susijęs su dideliais iššūkiais visame pasaulyje.

2.3

1995 m. pradėtas Barselonos procesas suteikė naują postūmį (3) ES santykiams su kaimyninėmis Viduržemio jūros regiono šalimis ir nustatė gaires taikos ir klestinčios ekonomikos erdvei regione sukurti. Tačiau per penkiolika metų po Barselonos deklaracijos priėmimo pasiekta tik nedidelė pažanga.

2.4

2008 m. pradėta Viduržemio jūros šalių sąjungos iniciatyva bendradarbiavimui sutiekė naują postūmį, kuris buvo naudingas Viduržemio jūros regiono partneriams siekiant darnaus regiono vystymo. Šiuo požiūriu ypatinga reikšmė tenka socialiniams klausimams, įskaitant ir neįgaliųjų padėties gerinimą.

2.5

Partnerystės susitarimuose Europos Komisija galėtų skirti daugiau dėmesio vystymosi aspektui socialiniame sektoriuje ir aiškiau pabrėžti, kad būtina skubiai gerinti socialinę sanglaudą.

2.6

2002 m. spalio mėn. Libane buvo paskelbtas Arabiškas neįgaliųjų dešimtmetis, kuris baigsis 2012 m. Šio dešimtmečio pradžios paskelbimo ceremonijoje dalyvavo 19 arabų valstybių ir daugiau nei šimto su neįgaliaisiais dirbančių arabų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai. Šia proga priimta deklaracija – ilgai užtrukusių dalyvaujančių valstybių socialinių reikalų ministrų konsultacijų vaisius.

2.7

Keletas Viduržemio jūros regiono valstybių ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją (4), kurios tikslas – užtikrinti neįgaliųjų teises ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Europos Sąjungoje konvencijos ratifikavimo procesas yra susietas su Direktyvos dėl kovos su diskriminacija projektu, dėl kurio EESRK parengė nuomonę. Nors direktyva, kuria siekiama kovoti su diskriminacija įvairiose gyvenimo srityse, dar nepriimta, bet procesas pradėtas ir kartu su juo ES žengė didelį žingsnį teisinės neįgaliųjų apsaugos link.

2.8

Bendradarbiaujant žmoniškųjų išteklių ugdymo srityje pasiekta teigiamų rezultatų. Žmogaus socialinės raidos indeksas pakilo nuo 0,694 (1995 m.) iki 0,736 (2007 m.) (5). Kadangi dabartinė krizė neigiamai veikia šią raidą, labai didelį dėmesį reikėtų skirti lygių galimybių kūrimui vykstant socialiniam ir ekonominiam vystymuisi Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse.

2.9

Neįgaliųjų teisių padėtis ir gyvenimo kokybė Viduržemio jūros regiono valstybėse partnerėse yra skirtinga. Šios nuomonės tikslas – atkreipti valstybių dėmesį į būtinybę gerinti neįgaliųjų padėtį ir šios srities pilietinės visuomenės organizacijų darbo veiksmingumą, taip pat aktyviau nei iki šiol įtraukti šių organizacijų atstovus į nuolatinį ES ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių pilietinės visuomenės bendradarbiavimą. Pavienių valstybių pavyzdžiai ir nuorodos į tose valstybėse atliktus tyrimus ir surinktus duomenis rodo, kad šios valstybės rimtai žiūri į neįgaliųjų integraciją ir ėmėsi priemonių gerinti socialinę sanglaudą.

3.1

1995 m. pradėtu Barselonos procesu siekiama labiau suvienodinti socialinį ir ekonominį vystimąsi abiejose Viduržemio jūros pusėse. Tačiau jame neatsižvelgiama į skirtingų žmonių grupių specialius poreikius. ES sanglaudos politika parodė, kad lygių galimybių pažeidžiamoms grupėms kūrimo skatinimas ir visuomenės sanglaudos gerinimas atneša naudos visai visuomenei.

3.2

Kuriant bendrą laisvosios prekybos zoną ypač svarbu užtikrinti, kad neįgaliųjų gyvenamoji aplinka ir pragyvenimo šaltiniai vis labiau priartėtų prie įprastų ES standartų. Kad pavyktų tai pasiekti, neįgalieji turi veiksmingiau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu.

3.3

Įtrauki švietimo sistema, užimtumo politika, regionų atžvilgiu suderintas ekonominis vystymasis ir dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose padeda mažinti skurdą, taip pat didina Viduržemio jūros regiono šalių partnerių, kaip gyvenimo ir darbo vietos, patrauklumą ir stabdo emigraciją. Galiausiai socialinė integracija gerina žmonių judumą. Daugelyje Viduržemio jūros regiono šalių partnerių neįgaliems vaikams nesudaromos galimybės mokytis, todėl vėliau, sulaukę darbingo amžiaus, jie dažniausiai negali patekti į darbo rinką ir pasinaudoti jos galimybėmis.

3.4

Daugumoje Euromed šalių mokyklų nesudaromos mokymuisi reikalingos sąlygos neįgaliems vaikams. Beveik pusė visų neįgalių vaikų gyvena atskirti nuo šeimų globos įstaigose. Neįgalieji negali įgyvendinti savo teisės į dalyvavimą darbo rinkoje, nors Euromed šalyse yra priimti įstatymai, įsipareigojantys juos remti ir užtikrinti užimtumo galimybes darbo rinkoje. 2003 m. Libano neįgaliųjų asociacijos LPHU (Libano žmonių su fizine negalia sąjunga) atliktas tyrimas aiškiai parodė, kad institucijos, kurios gauna didžiąją dalį neįgaliesiems skirtų viešųjų lėšų, nesuteikia jiems reikiamo lavinimo, kad jie galėtų rasti darbą.

3.5

JT neįgaliųjų teisių konvenciją ratifikavo šios ES nepriklausančios Europos ir Viduržemio jūros regiono šalys partnerės: Alžyras, Bosnija ir Hercegovina, Marokas, Tunisas, Turkija, Egiptas, Sirija, Jordanija, Kroatija ir Juodkalnija. Iki šiol jos neratifikavo Izraelis, Palestina, Libanas, Albanija, Mauritanija, Monakas ir valstybė stebėtoja Libija. Keletas ES valstybių narių taip pat dar neratifikavo šios konvencijos.

3.6

Konvencijos straipsniai užtikrina neįgaliesiems apsaugą nuo diskriminacijos visose gyvenimo srityse: darbo, viešojo transporto, viešųjų pastatų ir būsto. Konvencijoje primygtinai pabrėžiama, kad tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse neįgaliesiems būtina užtikrinti svarbiausias paslaugas ir tinkamą socialinę apsaugą.

3.7

Konvencijoje didelė svarba teikiama lavinimo galimybėms, teisei laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą, teisei į šeiminį gyvenimą ir dalyvavimui politiniame gyvenime. Kelete skyrių kalbama apie neįgalias moteris ir neįgalius vaikus – dvi grupes, kurios yra labai svarbios socialinės sanglaudos gerinimui vykdant ES ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimą.

3.8

Be pagrindinio Konvencijos teksto, priede dar yra pateiktas neprivalomas protokolas. Valstybės, kurios pasirašė Konvenciją ir ją ratifikavo, įsipareigoja sukurti observatoriją, kuri stebėtų, kaip laikomasi Konvencijos. Kartu dalyvaujančios valstybės, ratifikuodamos šį dokumentą, įsipareigoja Jungtinėms Tautoms pateikti ataskaitą, ar neįgaliųjų padėtis atitinka Konvencijos nuostatas.

3.9

Konvencijos ratifikavimas yra pirmas žingsnis ilgame kelyje siekiant pakeisti visuomenės elgesį neįgaliųjų atžvilgiu ir jų gyvenamąją aplinką ne tik ES valstybėse narėse, bet ir Viduržemio jūros regiono valstybėse partnerėse. Šiandien kai kurių gyventojų grupių, tarp jų ir neįgaliųjų, socialinė ir ekonominė padėtis pietinėse Viduržemio jūros regiono valstybėse neatitinka Konvencijos reikalavimų.

3.10

Gerinant neįgaliųjų kasdienį gyvenimą, svarbus vaidmuo tenka Viduržemio jūros regiono valstybių partnerių bendradarbiavimui. Judumo galimybės, informacijos platinimas, paslaugų neįgaliesiems kūrimas ir bendrų projektų vykdymas – visa tai turėtų būti skatinama daug veiksmingiau nei tai daroma šiandien. Valstybės regioninė sanglauda, t. y. tvarus kaimo vietovių vystymasis ir paslaugų neįgaliesiems pasiūla ne tik miestuose, padidina Viduržemio jūros regiono šalių partnerių konkurencingumą.

3.11

Viduržemio jūros regiono šalių partnerių santykiams ir Europos ir Viduržemio jūros regiono partneryste turėtų būti būdingas savitarpio supratimas, įskaitant įvairių gyventojų grupių tarpusavio toleranciją ir kovą su diskriminacija.

3.12

Skurdas, nedarbas, infrastruktūros trūkumas, dirvožemio erozija ir nepaliaujamas masinis išvykimas rodo socialinį Viduržemio jūros regiono kaimo vietovių pažeidžiamumą. Valstybės turėtų dėti visas pastangas, kad sustabdytų šią neigiamą tendenciją.

3.13

ES valstybėse narėse įvairias neįgaliųjų organizacijas paprastai suburia skėtinės organizacijos. Jos padeda įvairioms neįgaliųjų grupėms geriau suprasti kitų grupių poreikius ir formuojant politiką laikytis bendros pozicijos. Viduržemio jūros regiono valstybėse partnerėse reikėtų remti skėtinių neįgaliųjų organizacijų kūrimą ir stiprinimą.

3.14

Skėtinės žmonių su įvairių rūšių negalia organizacijos buvo įkurtos šiose Viduržemio jūros regiono valstybėse partnerėse: Maroke, Jordanijoje, Tunise ir Egipte.

3.15

Tarptautinė neįgaliųjų organizacija Handicap International paskelbė konkursą ne pelno organizacijoms įtraukti neįgaliuosius į savo veiklą.

Tunisas ir Jordanija buvo įtrauktos į Jungtinių Tautų vystymosi programą (JTVP). Jordanijoje partnerystei su JTVP buvo suskurta organizacija žmonėms su fizine negalia (angl. Al Hussein Society for the Habilitation and Rehabilitation of the Physically Challenged). Jos tikslas – įrengti IT patalpas, kuriose būtų įdiegtos specialios kompiuterių programos, be kita ko, grafika paremtos prietaikos, rengti neįgaliesiems pritaikytus IT kursus ir taip suteikti jiems galimybę pasinaudoti informacinėmis technologijomis.

3.16

Tarptautinė skėtinė neįgaliųjų organizacija DPI (angl. Disabled Peoples International) savo interneto tinklapyje patvirtina, kad organizacija kuria šeštą regioną, kuris apima arabų šalis. Šios organizacijos duomenimis, jau 10 valstybių pareiškė norą prisijungti ir parengiamieji darbai turėtų būti baigti per du ar tris mėnesius.

4.1

Dėl kultūrinių Viduržemio jūros regiono šalių ypatybių religija turi didžiausią įtaką elgesiui su neįgaliaisiais ir jų vaidmeniui visuomenėje. Įvairūs negalios priežasčių aiškinimai turėtų būti pakeisti moksliškai pagrįsta informacija, tai padėtų neįgaliųjų problemas spręsti remiantis teisėmis. Skirtingose Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse visuomenės požiūris į žmones su įgimta ar įgyta negalia skiriasi, tačiau labiausiai diskriminuojami žmonės su įgimta ir išorėje matoma negalia. Todėl labai svarbu informuoti apie įvairias negalios rūšis ir atkreipti dėmesį į neįgaliųjų gebėjimus ir įgūdžius.

4.2

Pavyzdžiui, Maroke negalios problemos plačiąja prasme paliečia apie 25 proc. šeimų. Jei negalia yra matoma, pasinaudoti paslaugomis labai sunku. Dėl svarbaus šeimos ir religijos vaidmens Maroko visuomenėje paplito labdara paremtas požiūris. Tačiau norint užtikrinti, kad žmonės su įvairiomis negaliomis ar sergantys lėtinėmis ligomis galėtų įveikti gyvenimo sunkumus, tauraus principo remti žmones, kuriems reikia pagalbos, nepakanka.

4.3

Be neįgaliųjų gyvenimo kokybės gerinimo pasitelkiant labdarą, reikėtų pasirūpinti ir nuolatiniu paslaugų pasiūlos ir gyvenamosios aplinkos gerinimu. Neįgaliųjų asociacijos ir kitos socialinėje srityje dirbančios pilietinės visuomenės organizacijos su visuomenės parama galėtų labdarą sėkmingai papildyti teisėmis paremtu modeliu. Būtina neįgaliuosius įtraukti į sprendimų priėmimo procesus, susijusius su socialinės sistemos vystymu. Pavyzdžiui, Maroke pastebima tendencija labdara paremtą modelį keisti labiau teisėmis paremtu modeliu.

4.4

Tarptautinės neįgaliųjų organizacijos Handicap international projektai Maroke gali būti laikomi geru pavyzdžiu, kaip valstybė ar vietos valdžios institucija taiko minėtą modelį Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse. Tarptautinė neįgaliųjų organizacija yra nevyriausybinė organizacija, kuri veikia Maroke nuo 1993 metų. 2004 m. su Socialinės apsaugos ministerijos finansine parama atlikta apklausa dėl neįgaliųjų, tarp jų vaikų su negalia ir jų šeimų, padėties parodė, kad 70 proc. neįgaliųjų neturėjo galimybių mokytis ir tik 30 proc. neįgalių vaikų lanko mokyklą. Paaiškėjo, kad pagrindinė problema yra socialinių paslaugų ir specialistų trūkumas ir tai, kad atskirtis nuo švietimo sistemos 50 proc. atvejų suformavo neigiamą visuomenės požiūrį į neįgalius vaikus. Tyrimo išvadose buvo pateiktos šios rekomendacijos:

4.5

Ypatingą dėmesį reikia skirti neįgalių vaikų ir šeimų, kuriose gyvena neįgalieji, padėčiai Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse. Patys neįgalieji ir šeimos, kurios jais, įskaitant neįgalius vaikus, rūpinasi turėtų dalyvauti priimant sprendimus dėl būtinų naujų paslaugų ir tinkamų reabilitacijos centrų ir kitų paslaugų kūrimo. Dabartinėje socialinės apsaugos ir reabilitacijos sistemoje tiek vietos administracijos, tiek nacionalinių institucijų atstovų ir paslaugų teikėjų partneris yra šeima. Ji teikia pasiūlymus dėl paslaugų, dalyvauja kuriant paslaugų pasiūlą ir yra vertinga patarėja visais su negalia susijusiais klausimais. Nesant išvystyto paslaugų tinklo, pirmiau minėtą metodą galima taikyti reabilitacijai bendruomenės lygiu (angl. community-based rehabilitation) ir įtraukti neformalias neįgaliųjų paramos grupes ir šio tikslo siekiančias ne pelno asociacijas (juridinius asmenis).

4.6

Tik sisteminga ir nuolatinė parama padės neįgaliesiems įveikti kasdienio gyvenimo sunkumus ir pasinaudoti savo teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pavienių Viduržemio jūros regiono šalių socialinės ir ekonominės raidos skirtumai ir dabartinė krizė nesuteikia daug galimybių kurti paslaugas, patys neįgalieji turėtų aktyviai dalyvauti ieškant sprendimų.

4.7

Socialinė integracija geriausiai pavyksta tada, kai pasirūpinama užimtumo galimybėmis. Šiuo požiūriu reikia apsvarstyti užimtumo galimybes pagrindinėje, atviroje darbo rinkoje ir apsaugoto bei subsidijuojamo darbo galimybes. Europos Sąjungoje buvo imtasi teisinių priemonių ir išbandytų procedūrų neįgaliųjų užimtumo padėčiai gerinti. 2003 m. Europos neįgaliųjų metų proga ES socialinių partnerių asociacijos dar kartą patvirtino bendrą deklaraciją dėl neįgaliųjų užimtumo skatinimo. Šios deklaracijos, kuri pabrėžė ne negalią, o gebėjimus, pagrindinė idėja yra naudinga priemonė Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse imtis būtinų neįgaliųjų užimtumo skatinimo veiksmų, visų pirma pasitelkiant socialinės ekonomikos įmones.

4.8

Integruojant neįgaliuosius į darbo rinką Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse, taip pat galima remtis 1993 m. pasirašytu arabų šalių susitarimu dėl neįgaliųjų užimtumo ir reabilitacijos skatinimo. Šiame susitarime pabrėžiama būtinybė kurti darbo aplinką be kliūčių ir sudaryti tinkamas sąlygas neįgaliesiems naudotis viešuoju transportu. Be to, siūloma įvesti neįgaliųjų užimtumo kvotą – priemonę, kuri yra taikoma kai kuriose ES šalyse siekiant pagerinti neįgaliųjų užimtumo padėtį.

4.9

Neįgalieji nori būti naudingi visuomenei, tačiau tam reikia sukurti tinkamą aplinką, pagrįstą teisėmis ir visapusiška integracija į visuomenę. Taip pat svarbu remti neįgaliųjų asociacijų darbą. Valstybė turėtų sistemingai rūpintis tais žmonėmis, kurie sudaro silpniausią visuomenės grandį, įskaitant neįgaliuosius.

4.10

Paprastai įgyvendinant neįgaliųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemones aktyviai dalyvauja moterys, tiek privačiai šeimoje, tiek vykdomose socialinėse priemonėse. Būtina pripažinti moterų vaidmenį atliekant šiuos darbus. Tačiau socialinių priemonių įgyvendinimas neturi būti tik šeimų našta. Viduržemio jūros regiono valstybėse partnerėse šeimose, kuriose gyvena neįgalūs vaikai, moterims, t. y. jų motinoms, dažniausiai tenka didžioji priežiūros dalis, o šią tendenciją dar labiau įtvirtina religiniai įsitikinimai ir kultūrinės ypatybės.

Bendroji moterų, vaikų ir mažumų padėtis Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse aprašyta 2002 m. ataskaitoje dėl žmogaus socialinės raidos arabų šalyse (angl. Arab Human Development Report), pagal kurią 2000 m. apie 53 proc. moterų buvo neraštingos. Manoma, kad 2015 m. jų bus 37 proc.

4.11

Geras socialinės apsaugos pavyzdys Viduržemio jūros regione – Tarptautinės neįgaliųjų organizacijos Handicap International vykdyti projektai Tunise socialinei apsaugai ir solidarumui vystyti, kuriuose dalyvavo specialistai, susijungę į tinklus, ir galutiniai vartotojai, t. y. neįgalieji ir jų šeimos. 1998–2002 m. buvo vykdomas vaikų negalios prevencijos projektas, kurio tikslas – mokant reabilitacijos srities specialistus ir aprūpinant specializuotus centrus reikalinga įranga pagerinti paslaugų pasiūlą neįgaliems vaikams. 1998–2003 m. pagal atskirą projektą buvo įrengtos dvi reabilitacijos klinikos ir įsteigtas reabilitacijos centras, techninės pagalbos dirbtuvės ir dvi kilnojamos techninės remonto dirbtuvės. Tarptautinės neįgaliųjų organizacijos Maroke, Alžyre ir Tunise vykdytas projektas „Neįgaliųjų apsisprendimo skatinimas Magrebo šalyse“ (2004–2006 m.) siekė skatinti vietos iniciatyvas neįgaliųjų socialinei integracijai remti ir suteikti neįgaliesiems daugiau pasitikėjimo savimi ir orumo. Šiame projekte dalyvavo Tuniso socialinės apsaugos ministerija ir įvairios neįgaliųjų asociacijos.

4.12

Geras Europos Sąjungos Viduržemio jūros regiono šalyje partnerėje atlikto projekto siekiant pakeisti elgesį neįgaliųjų atžvilgiu pavyzdys yra Euromed jaunimo programa – vienas iš Europos Komisijos darbo jaunimo klausimais trečiosiose šalyse ramsčių. Tai yra regioninė Barselonos proceso trečiojo skyriaus programa, kuria siekiama vystyti neformalų mokymą ir kultūrų dialogą 27 Euromed šalyse partnerėse. Greitu laiku dalyvaujančių valstybių skaičius padidės iki 37. Euromed jaunimo programa yra konkreti Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės iniciatyva. Šiai iniciatyvai skirtos lėšos gali būti panaudotos jaunimo savitarpio supratimui gerinti Viduržemio jūros regiono valstybėse partnerėse, pilietinės visuomenės demokratizacijai skatinti, jaunimo, visų pirma jaunų moterų, pilietinei drąsai didinti, jaunimo organizacijų vaidmeniui stiprinti ir skatinti jaunimo organizacijas keistis informacija ir patirtimi. Būtent tokiomis priemonėmis galima pakeisti visuomenės elgesį neįgaliųjų ir lėtinėmis ligomis sergančių žmonių atžvilgiu. Programa buvo pradėta 1999 m. ir gali būti laikoma Europos Komisijos jaunimo programos tęsiniu šiame regione.

5.1

Pastatų struktūra ir transportas Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse vis dar nėra pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Reikia prisiminti, kad naudotojams palanki ir kliūčių neturinti aplinka naudinga ne tik neįgaliesiems, bet ir kitoms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, šeimoms su vaikais, vyresnio amžiaus žmonėms ir susižeidusiems asmenims, kurie tam tikrą laiką negali laisvai judėti.

5.2

„Visiems tinkamas projektas“ reiškia kurti tokius produktus ir gyvenamąją aplinką, kad jais kuo laisviau galėtų naudotis visi žmonės ir nereikėtų jokio pritaikymo ar specialių sprendimų. Universalus projektas yra veiksmingas siekiant kitų visuomeninių tikslų ir neatsiejama holistinio sprendimo dalis.

5.3

Esminiai „Visiems tinkamo projekto“ principai kuriant mūsų gyvenamąją aplinką yra šie:

5.4

Greta fizinės aplinkos formavimo, ypač svarbus vaidmuo tenka žmonių požiūriui. Miesto transporto saugumas labai priklauso nuo eismo dalyvių teikiamo dėmesio kitiems eismo dalyviams. Kuriant naudotojams palankią aplinką be kliūčių esminis vaidmuo tenka visuomenės informavimui.

5.5

Kai kuriose Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse jau priimti teisės aktai dėl viešosios erdvės prieinamumo (Jordanijoje, Maroke, Tunise ir kt.). Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje primygtinai pabrėžiama, kad prieinamumo neįgaliesiems principo nepaisymas laikomas diskriminavimu. Taip pat labai svarbus neribotas darbo vietos prieinamumas ir sauga darbe.

5.6

Viešasis transportas labiau pritaikytas neįgaliesiems ten, kur buvo skatinamas ir modernizuojamas geležinkelių transportas. Pavyzdžiui, Maroke geležinkelių transportas yra geria išvystytas ir neįgalieji gali važiuoti traukiniais, jei geležinkelio stotyje ir peronuose tam nėra kliūčių.

5.7

Būtina pabrėžti gerus transporto be kliūčių pavyzdžius ir kitus projektus, kurie buvo vykdomi Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse pagal „Visiems tinkamo projekto“ iniciatyvą.

5.8

Pavyzdžiui, Jordanijoje buvo imtasi priemonių, kad kasdieniame gyvenime būtų laikomasi viešosios erdvės prieinamumą neįgaliesiems užtikrinančių teisės nuostatų. Šiuo tikslu Didžiojo Amano regiono savivaldybė, bendradarbiaudama su Neįgaliųjų taryba, surengė dviejų dienų klausymą. Panašios iniciatyvos būtų sveikintinos visame regione.

5.9

Kasmet daugiau nei 40 mln. turistų aplanko Viduržemio jūros regiono valstybes partneres. Aplinka be kliūčių ir „Visiems tinkamo projekto“ koncepcijos principų taikymas vaidina labai svarbų vaidmenį turizmo srityje. Patogumas ir prieinamumas yra svarbūs veiksniai, nulemiantys turistų atostogų vietos pasirinkimą. Taigi pirmenybė teikiama regionams, kuriuose dedamos pastangos sukurti aplinką be kliūčių.

5.10

Įgyvendinant bendrus projektus, t. y. visus ES finansuojamus projektus, reikėtų atsižvelgti į „Visiems tinkamo projekto“ koncepcijos principus. Taip pat svarbu skatinti prieinamumą be kliūčių transporto sektoriuje http://www.euromedtransport.org.

5.11

Europos Tarybos pranešime dėl visapusiškos integracijos taikant universalaus projekto principus pateikiama keletas gerų pavyzdžių, kaip galima panaudoti visiems prieinamos aplinkos privalumus neįgaliųjų integracijai. Viduržemio jūros regiono šalys ES partnerės galėtų pasinaudoti šiais teigiamais pavyzdžiais.

5.12

Pripažinimas, kad aplinka be kliūčių, paremta „Visiems tinkamo projekto“ koncepcijos principais, turi teigiamą poveikį visuomenės ekonominiam vystimuisi – svarbus argumentas įtikinant sprendimus priimančius asmenis palaikyti visiems žmonėms, taip pat ir neįgaliesiems, pritaikytos aplinkos kūrimą.

5.13

Taikant „Visiems tinkamo projekto“ koncepciją reikia atsižvelgti į daugelį kliūčių, kurios iškyla turintiems klausos ar regos negalią. Reikia pašalinti šios rūšies kliūtis, kad būtų užtikrintos lygios teisės visiems žmonėms įsigyti prekių ir naudotis paslaugomis visose gyvenimo srityse.

6.1

Visose Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse yra Europos Sąjungos atstovybės. Taip lengviau supažindinti su konkrečiomis ES politikos teminėmis sritimis. Atstovybės turėtų rodyti gerą pavyzdį ir būti atviros neįgaliųjų asociacijoms. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad ES atstovybių viešosios paskirties pastatai būtų įrengti laikantis „Visiems tinkamo projekto“ koncepcijos principų.

6.2

Nuo 1999 m. Amsterdamo sutarties kova su neįgaliųjų diskriminacija priklauso svarbiausiems ES tikslams. Šiuo metu svarstoma ES direktyva dėl kovos su diskriminacija, dėl kurios EESRK parengė nuomonę (6). 2010 m. paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, todėl atsižvelgiant į socialinę padėtį Viduržemio jūros regiono šalyse reikėtų išnaudoti jų galimybes tolesniam bendradarbiavimo su šiomis valstybėmis vystymui. Į šiems teminiams metams skirtą veiklą reikėtų labiau įtraukti Viduržemio jūros regiono šalių partnerių pilietinę visuomenę ir vyriausybes.

6.3

Europos teminiais metais ir kitomis iniciatyvomis siekiant informuoti platesnę visuomenę apie Europos Sąjungos prioritetus propagavimo tikslais galėtų pasinaudoti Viduržemio jūros regiono šalių partnerių pilietinės visuomenės organizacijos, dirbančios socialinėje srityje ir nagrinėjančios žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija klausimus. Informavimas yra labai svarbus norint pakeisti visuomenės elgesį ir pagerinti neįgaliųjų ir kitų socialiai remtinų grupių gyvenimo kokybę.

6.4

Naujausias pasiūlymas remiantis Europos kultūros sostinės pavyzdžiu suteikti Europos visuotinio pritaikymo sostinės titulą turi būti bet kokiu atveju įtrauktas į Euromed procesą, kad ir šalių partnerių miestai galėtų siekti šio titulo.

6.5

EESRK taip pat mano, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą skatina naujų techninių pagalbinių priemonių ir IRT paremtų produktų ir paslaugų kūrimą ir taip padeda gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę, mažinti sveikatos priežiūros ir socialines išlaidas, palengvinti patekimą į darbo rinką ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą.

6.6

Europos neįgaliųjų forumo (angl. EDF) ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių neįgaliųjų asociacijų bendradarbiavimo skatinimas, taip pat tiesioginių ES valstybių narių ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių neįgaliųjų asociacijų tiesioginių ryšių plėtojimas turėtų teigiamą poveikį skėtinių organizacijų formavimuisi tose šalyse, kuriose jų iki šiol nėra.

6.7

Europos neįgaliųjų forumas bendradarbiauja su Arabų neįgaliųjų organizacija, kuri buvo įkurta 1989 m. Kaire kaip keleto šalių neįgaliųjų pilietinės visuomenės asociacijų skėtinė organizacija. Arabų neįgaliųjų organizacijos pirmininkas Naser Al-Mahmood, kaip delegacijos vadovas, dalyvavo Europos neįgaliųjų forumo generalinėje asamblėjoje, įvykusioje 2010 m. Madride. Siekiant gerinti neįgaliųjų padėtį Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse, labai svarbu bendradarbiauti.