15.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 48/102

1.1

Pastaraisiais metais Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas parengė dvi Europos institucijoms skirtas nuomones dėl Europos daugiakalbystės strategijos:

1.2

Daugiakalbystės politika yra vienas iš EESRK ir jo vadovybės 2008–2010 m. programos politinių prioritetų, kadangi ji padeda didinti ekonomikos konkurencingumą, įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus ir stiprinti Europos integraciją vystant kultūrų dialogą („vienybė įvairovėje“).

1.3

2006 m. apibrėžta daugiakalbystės politika šiuo metu yra vystoma ir įgyvendinama. Šios papildomosios nuomonės tikslas – stebėti veiksmus šioje srityje ir priemones, kurių ėmėsi Komisija ir konkrečiai EAC GD, taip pat papildyti ir atnaujinti EESRK rekomendacijas, visų pirma dėl mokymosi visą gyvenimą, suaugusiųjų mokymosi, užimtumo ir tvaraus ekonominio, kultūrinio ir socialinio poveikio.

2.1

2008 m. lapkričio 21 d. Švietimo, jaunimo ir kultūros taryba patvirtino išvadas dėl kultūrų įvairovės ir dialogo skatinimo Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykių srityje, taip pat rezoliuciją dėl Europos daugiakalbystės strategijos (3).

2.2

Komisija ir Taryba atsižvelgė į daugelį Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pateiktų pasiūlymų:

2.3

Nuo to laiko Komisija sukūrė dvi konsultacijų platformas: vieną švietimo ir kultūros sektoriuje veikiančioms asociacijoms ir NVO, o kitą skirtą ekonominiams interesams. Pastarojoje dalyvauja socialiniai partneriai ir universitetai (4), taip pat EESRK stebėtojo teisėmis.

2.4

Nuo 2006 m. profesinės sąjungos savo ruožtu ėmėsi keleto iniciatyvų arba jose dalyvavo: buvo rengtos kalbų vartojimui darbe skirtos konferencijos, siekta teismų sprendimų, įpareigojančių gerbti teisę darbe vartoti savo kalbą ir nukreiptų prieš diskriminaciją, bendradarbiauta prancūzų kalbos propagavimo tikslais(sukurtas elektroninis portalas prancūzų kalba su Kvebeko aeronautikos sektoriaus darbuotojais).

2.5

Komisija pasinaudojo daugeliu viešų konsultacijų metu gautų vietos profesinių sąjungų (8) ir profesinių organizacijų atsakymų, tačiau iki 2009 m. nė karto deramai nesikonsultavo su Europos profesinių sąjungų konfederacija (angl. ETUC).

2.6

EESRK dalyvavo Europos daugiakalbystės pagrindų konferencijoje, kurią 2009 m. birželio mėn. Berlyne surengė Europos daugiakalbystės observatorija – įmones ir universitetus vienijantis tinklas. Europos profesinių sąjungų konfederacija ir sektorių socialiniai partneriai taip pat dalyvavo šioje konferencijoje.

2.7

Kalbant apie nacionalinį lygmenį galima paminėti prancūzų kalbos vartojimo metinę ataskaitą, kurią Prancūzijos Parlamentui teikia šios šalies kultūros ir komunikacijos ministerija vadovaudamasi įstatymu Nr. 94-665 (5), kuriame numatyta daryti prancūzų kalbos vartojimo nacionaliniu lygmeniu ir tarptautinėse organizacijose apžvalgas. 2009 m. ataskaitoje apžvelgiama prancūzų kalbos padėtis ES institucijose ir Afrikoje įsikūrusiose tarptautinėse organizacijose. Ataskaitoje aptariami ir šie klausimai: prancūzų kalbos vartojimas ir daugiakalbystė valstybės tarnybose, darbo rinka ir įmonių kalbų strategijos, visuomeninis gyvenimas, mokslo bendruomenė, taip pat neraštingumas, migrantų integracija ir darbuotojų mokymas įvairiuose viešuose ir privačiuose sektoriuose.

2.8

Europos profesinių sąjungų konfederacija pradės vertinimo tyrimo finansavimo projektą ir šiuo tikslu sukurs darbo grupę (angl. Task Force) dėl kalbų ir darbo sąlygų. Ir tyrimo, ir darbo grupės tikslas būtų nagrinėti įvairius kalbos vartojimo darbo vietoje aspektus:

2.9

Europos Komisija (EAC GD) paskelbė kvietimą teikti paraiškas savo pačios sukurtų konsultacijų platformų dalyviams siekdama

2.10

Telieka apgailestauti, kad visi konsultacijų platformų ir daugiakalbystės propagavimo konkursų darbo dokumentai skelbiami tik viena kalba. 1 rekomendacija Komisijai. Komisija turėtų būti pavyzdinga, veiksminga ir parodyti atitinkamą savo veiksmų derėjimą su daugiakalbystės gynimo ir propagavimo kuo didesniam piliečių skaičiui strategija, gerbti savo pačios sukurtų konsultacijų platformų, kurias sudaro pilietinės visuomenės organizacijų atstovai ir (arba) socialiniai partneriai, dalyvių pagrindines teises, t. y. sudaryti jiems sąlygas kalbėti ir gauti rašytinius dokumentus savo kalba arba viena iš Sąjungos  (6) kalbų ir šiuo tikslu vartoti mažiausiai tris ar keturias pagrindines kalbas, įskaitant bent vienos valstybės narės, įstojusios 2004 ir 2007 m., kalbą.

2.11

Be to, 2010 m. Komisija paskelbė „Mokymosi visą gyvenimą programą“ (7), kurios konkretus septintas tikslas yra skatinti kalbų mokymąsi ir remti kalbų įvairovę. Ši programa apima keturias sektorių programas: COMENIUS, skirtą mokykliniam ugdymui, ERASMUS – aukštajam mokslui, LEONARDO DA VINCI – profesiniam mokymui ir GRUNDTVIG – suaugusiųjų mokymui su įvairiais kelias sritis apimančiais elementais, iš kurių pagrindinė veikla Nr. 2 susijusi su kalbomis. Ši programa atvira ne tik ES valstybėms narėms, bet ir Europos ekonominei erdvei (EEE), Turkijai, užjūrio šalims ir teritorijoms, Kroatijai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, vykdančioms veiksmus, susijusius su parengiamųjų priemonių etapu, taip pat atitinkamiems trečiųjų šalių partneriams, kurie įgyvendina Europos kaimynystės politiką arba kuriems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys formuojant strateginę dialogo švietimo, mokymo ar daugiakalbystės srityse politiką. Komitetas daug reikšmės teikia Europos bendrai orientacinei sistemai, užtikrinančiai mokymosi visą gyvenimą kokybę, ir skatina pilietinės visuomenės organizacijas susipažinti su parengto vadovo pirmąja dalimi. Jis su susidomėjimu laukia antrosios šio vadovo dalies, kad susipažintų su daugiakalbystei skirtų asignavimų paskirstymu pagal jų mastą ir kiekį. 2 rekomendacija. Komitetas dar kartą atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad, nepaisant akivaizdžių patobulinimų palyginti su ankstesnėmis programomis, bendras požiūris padėtų lengviau suprasti programų ir procedūrų taikymo vadovą, kadangi jos tebėra sudėtingos ir nelabai skatina dalyvauti organizacijas, kurios mažiau geba rengti projektus, nors jos, nežiūrint jų dydžio ar administracinių gebėjimų, gali kelti tikslinių naudos gavėjų susidomėjimą savo patirtimi ir novatoriškumu. Kai kurios viešosios mokslo įstaigos taip pat kritikuoja procedūrinius ar organizacinius suvaržymus, nepritaikytus turimiems administraciniams ištekliams, ir pagal programas, kurios galėtų padėti rengti jaunus vertėjus žodžiu (judumas, įsitraukimas) ar jų mokytojus, skiriamų lėšų dydį.

2.12

Europos Audito Rūmų 2008 finansinių metų metinėje ataskaitoje (8) nurodoma, kad 1060 mln. Europos fondų lėšų skirta švietimui, kultūrai, įskaitant daugiakalbystę, centralizuotam (Europos agentūra) ir decentralizuotam (nacionalinės agentūros) valdymui, įvairiems tiesioginiams ir antraeiliams patikrinimams dėl didelio skaičiaus tiesioginių naudos gavėjų, tačiau aiškiai nenurodoma, kokia dalis skirta daugiakalbystei. Taigi nelengva, o gal net ir neįmanoma tiksliai žinoti, kokia finansinės paramos dalis Europos, nacionaliniu lygmeniu ir apskritai skiriama įvairiems Europos daugiakalbystės strategijos aspektams. Dėl šios priežasties minėta strategija negali būti vertinama nei prieš ją įgyvendinant, nei po to, todėl Komisija jau turėtų pradėti galvoti, kaip šią problemą išspręsti. 3 rekomendacija. Parengti aiškią lentelę, kuri atspindėtų daugiakalbystei skiriamas lėšas: kiek jų numatyta biudžete, kiek panaudota, kiek suteikta Europos ir nacionaliniu lygiu.

3.1

EESRK ir RK savo jungtinėse tarnybose turi vertimo raštu tarnybą (užsakomosios paslaugos šiuo metu sudaro maždaug 4–6 proc.) ir naudojasi Komisijos tarpinstitucinėmis vertimo žodžiu paslaugomis (SCIC), kurioms teikti įdarbinama 49–52 proc. laisvai samdomų vertėjų žodžiu atsižvelgiant į sezoninius svyravimus ir kiekvienos institucijos poreikius.

3.2

EESRK ir RK kiekvienas atskirai pasirašė paslaugų sutartis (angl. Service Level Agreement (SLA)), kuriose nurodomos SCIC vertėjų žodžiu samdymo sąlygos, sąskaitų faktūrų išrašymo kriterijai ir abiejų šalių įsipareigojimai. Laisvai samdomų vertėjų darbo sąlygas ir užmokestį reglamentuoja susijusių Europos institucijų ir Tarptautinės konferencijų vertėjų asociacijos tarpinstitucinio susitarimo nuostatos.

3.3

Abiejų komitetų jungtinės tarnybos, siekdamos patenkinti papildomus kalbinius poreikius, atsiradusius dėl 11 naujų oficialių kalbų (462 galimi deriniai), po 2004 m. ir 2007 m. plėtros etapų sukūrė pagrindinių kalbų sistemą  (9). Be to, 2010 m. gegužės 25 d. abiejų Komitetų generaliniai sekretoriai patvirtino elgesio vertimų srityje kodeksą, suteikiantį galimybę nustatyti prioritetus ir terminus atsižvelgiant į atitinkamų asamblėjų ir administracijų rengiamų dokumentų specifiką.

3.4

Kalbos tarnybos, norėdamos sustiprinti tarpusavio ir narių bendradarbiavimą, parengė informacinį lankstinuką nariams ir pranešėjams. Šiame lankstinuke primenama, kad yra atskira kalbos tarnyba, kuri teikia pagalbą pranešėjams rengiant pradinę dokumento versiją, ypač kai dokumentai rengiami ne pranešėjų gimtąja kalba. Ši tarnyba, taip pat galimybė dar kartą perskaityti dokumentus prieš pateikiant juos vertimo tarnyboms padeda pagerinti dokumentų kokybę, taigi ir vertėjų darbo sąlygas ir kartu sutrumpinti terminus.

3.5

Vykdant glaudesnį bendradarbiavimą, kurio tikslas – teikti kokybiškesnes paslaugas ir sudaryti geresnes sąlygas pranešėjams, nariams ir vertėjams, per vidutinės trukmės laikotarpį narius ir jų atstovus reikėtų suburti į ryšių palaikymo grupę, kuri papildytų jau užmegztus vertimo tarnybų, administracinių tarnybų ir generalinių sekretoriatų ryšius, siekiant paskatinti reikalingus bendrus, skaidrius ir ilgalaikiškesnę perspektyvą aprėpiančius svarstymus apie Komitetų kalbų politiką, be kita ko, apie jos kokybinius ir kiekybinius aspektus (4 rekomendacija).

4.1

Pasikonsultavus su Tarptautine konferencijų vertėjų asociacija (pranc. AIIC) ir Europos pareigūnų profesine sąjunga paaiškėjo, kad organizacijos ne tik gina samdomų ar savarankiškai dirbančių specialistų interesus, susijusius su darbuotojų skaičiaus ir darbo grafiko problemomis, taip pat materialinėmis sąlygomis (darbo zona ir kabinos), bet ir atlieka profesijos reguliavimo funkciją. Pagal su Europos institucijomis sudarytus susitarimus vertėjams žodžiu ir raštu suteikiamos tos pačios teisės ir mokamas toks pat užmokestis kaip ir tas pačias pareigas einantiems pareigūnams. Skirtumas tas, kad laisvai samdomiems darbuotojams ši lygybė užtikrinama tik dirbtomis dienomis ir tik kiekvienos atskiros misijos metu, dėl to praktiškai atsiranda neišvengiamų skirtumų. Tačiau susitarimuose numatyti ir teikiamų paslaugų kokybės standartai. AIIC priklausantys vertėjai žodžiu paprastai derasi visos vertėjų grupės vardu, jei konkrečiai misijai institucijų kviečiami vertėjai žodžiu yra asociacijos nariai. Iki šiol Europos institucijos, pagrindinės nuomonės formuotojos, atliko teigiamą vaidmenį, papildantį AIIC veiklą profesijos socialinių ir profesinių standartų srityje.

4.2

Paaiškėjo, kad dėl didelės paklausos įvairovės, kaip rodo praktika, kai kurie klientai linkę mažiau paisyti akreditavimo ir kokybės kriterijų ir netgi sutinka su „visiškai įrengtų kabinų“ metodu, pagal kurį tiekėjas nuomoja įrangą (kabinas ir klausymo įrangą) ir vertėjų žodžiu paslaugas ir išrašo bendrą sąskaitą, tai turi dvejopas pasekmes:

4.3

Kalbant apie institucijas, AIIC atkreipė Vertimo žodžiu generalinio direktorato dėmesį, kad kai kurie Europos Komisijos generalinių direktoratų konkursai dėl konferencijų paslaugų, kurios kartais apima ir vertimo žodžiu paslaugas, paskelbti nesilaikant pirmiau minėto susitarimo nuostatų. Pasikonsultavęs su Teisės skyriumi, Vertimo žodžiu generalinis direktoratas informavo kitus Komisijos generalinius direktoratus apie šiuos veiksmus.

4.4

Vertėjo žodžiu profesija nėra reglamentuota. AIIC pabrėžia, kad nepaisant paklausos įvairovės (įmonės, socialinis sektorius ir kt.) gali prireikti pasvarstyti apie profesijos pristatymą ir nustatyti aiškius kriterijus, kas gali būti vadinamas vertėju žodžiu (universiteto baigimo diplomas, profesiniai kriterijai, patirtis ir kt.), siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui vertėjo žodžiu profesijai ir apsaugoti naudotoją ar klientą nuo piktnaudžiavimo (pernelyg didelės sąskaitos už žemesnės negu skelbta kokybės paslaugas). Komisija šiuo klausimu galėtų pradėti Europos masto konsultacijas su socialiniais partneriais (5 rekomendacija). Be to, visi instituciniai partneriai ir laisvai samdomi darbuotojai (vertėjai žodžiu ir raštu), su kuriais buvo konsultuotasi, sutartinai pripažino būtinybę propaguoti teigiamą ir patrauklų šių dviejų profesijų įvaizdį siekiant patenkinti kadrų atnaujinimo poreikį vidutinės trukmės ir ilgu laikotarpiu.

4.5

Europos Parlamentas turi savo vertimo žodžiu ir raštu tarnybas ir elgesio kodeksą (10). 40 proc. jo poreikių šioje srityje taip pat patenkina laisvai samdomi specialistai. 2010 m. vertimui raštu išleista 22 mln. eurų.

4.6

Europos Audito Rūmai, atsižvelgdami į institucijų kalbų vartojimą reglamentuojančias taisykles, parengė dvi konkrečias EP, Komisijos ir Tarybos vertimo žodžiu (RS 5/2005) ir vertimo raštu (RS 9/2006) išlaidų ataskaitas (11).

5.1

Išskyrus kalbų skaičių ir teisės aktų projektų teikimo nacionaliniams parlamentams kalbų sistemą (Protokolo Nr. 1, 4 straipsnis), Lisabonos sutartimi ES kalbų vartojimą reglamentuojančios taisyklės iš esmės nepakeistos, tačiau įtvirtinamas tikslas gerbti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę (12).

5.2

Europos Sąjungos institucijose kalbų vartojimą reglamentuojančias taisykles, nepažeisdama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto nuostatų, priimdama reglamentus vieningai nustato Taryba (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 342 straipsnis, ES sutarties ex 290 straipsnis). Europos Sąjungos Teisingumo Teisme kalbų vartojimą reglamentuojančias taisykles taip pat priimdama reglamentus vieningai nustato Taryba (Protokolas Nr. 3, 64 straipsnis). Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje (ES sutarties ex 2 straipsnis), be kita ko, teigiama, kad Europos Sąjunga „gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas.“

5.3

Europos Sąjungos sutarties 55 (ES sutarties ex 53 straipsnis) straipsnyje apibrėžiama, kokia kalba parengtas Sutarties tekstas ir į kokias kalbas jis verčiamas. Deklaracijoje Nr. 16 dėl Europos Sąjungos sutarties 55 straipsnio 2 dalies teigiama, kad „Konferencija mano, kad numatant galimybę versti Sutartis į 55 straipsnio 2 dalyje  (13) minimas kalbas prisidedama prie 3 straipsnio 3 dalies ketvirtojoje pastraipoje įtvirtinto tikslo gerbti turtingą Sąjungos kultūros ir kalbų įvairovę įgyvendinimo. Šiuo požiūriu Konferencija patvirtina, kad Sąjunga liks ištikima Europos kultūros įvairovei ir toliau skirs išskirtinį dėmesį šioms ir kitoms kalboms.“

5.4

Sutarties dalyje dėl nediskriminavimo ir Europos Sąjungos pilietybės (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo antra dalis) apibrėžiama, kad ES piliečiai turi teisę kreiptis į Sąjungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutarčių kalba ir ta pačia kalba gauti atsakymą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnis, EB sutarties ex 17 straipsnis).

5.5

XII antraštinėje dalyje dėl švietimo, profesinio mokymo, jaunimo ir sporto teigiama, kad „Sąjunga prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę“ (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnis, EB sutarties ex 149 straipsnis).

5.6

Bendros prekybos politikos klausimu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnyje (EB sutarties ex 133 straipsnis) nustatoma, kad „[…] Taryba taip pat sprendžia vieningai dėl derybų ir susitarimų sudarymo: a) prekybos kultūros ir audiovizualinėmis paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad šie susitarimai gali pakenkti Sąjungos kultūrų ir kalbų įvairovei“.

5.7

Pagrindinių teisių chartijoje nurodoma, kad kalba negali būti diskriminacijos priežastis ir kad draudžiama „bet kokia diskriminacija dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos“ (21 straipsnis), taip pat Chartijos 22 straipsnyje primenama, kad „Sąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę“.

5.8