15.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 48/6

1.1

EESRK mano, kad šiandienos demografiniams iššūkiams atremti būtinas holistinis požiūris ir būtina nagrinėti ekonominius, socialinius ir politinius aspektus. Legali imigracija yra ES dabartinės demografinės padėties problemų sprendimo dalis.

1.2

ES piliečių judumo lygis Europoje nukrito ir yra žemesnis nei trečiųjų šalių piliečių imigracija. Komitetas mano, kad reikėtų panaikinti kliūtis judumui ES ir palengvinti šį procesą Europos darbuotojams.

1.3

EESRK pritaria Europos 2020 darbotvarkės tikslui padidinti 20–64 m. amžiaus grupės užimtumą iki 75 proc. gerinant moterų ir vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimą ir geriau integruojant migrantus į darbo rinką.

1.4

Bendra imigracijos politika turėtų laikytis strateginio požiūrio, paremto vidutinės trukmės ir ilgalaikio laikotarpio vizija, ir atsižvelgti į tokius aspektus kaip demografinė padėtis, darbo rinkos raida, integracija, kultūrų įvairovė, pagrindinės teisės, vienodos sąlygos, nediskriminavimas ir bendradarbiavimas su kilmės šalimis.

1.5

Dėl naujų migrantų priėmimo sprendžia kiekviena valstybė narė. Suformuodama bendrą politiką ir suderindama teisės aktus, ES galėtų sukurti didelę pridėtinę vertę.

1.6

Nepaisant kai kurių nacionalinių skirtumų, ES ir valstybių narių teisės aktai turi būti atviri, kad imigracija darbo tikslais vyktų legaliais, skaidriais kanalais ir tenkintų tiek aukštos, tiek ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojus.

1.7

Turėdamas omenyje demografinius iššūkius, EESRK mano, kad reikia iš dalies pakeisti galiojančias direktyvas ir parengti naujas teisines priemones.

1.8

Priėmus Lisabonos Sutartį, taip pat įsigaliojo ir Pagrindinių teisų chartija, kuri padės ES laikytis subalansuotesnio požiūrio į imigracijos teisės aktus ir labiau gerbti žmogaus teises.

1.9

Nepaisant to, Europoje didėja netolerancija, rasizmas ir ksenofobija imigrantų ir mažumų atžvilgiu. Siekiant užkirsti tokiam elgesiui kelią, politikai ir kiti įtakingi visuomenės veikėjai bei žiniasklaida turi jausti ypač didelę atsakomybę už savo veiksmus ir rodyti aiškų politinį bei socialinį pavyzdį. ES institucijos turi imtis ryžtingų veiksmų, o pilietinės visuomenės organizacijos turi aktyviai kovoti su tokiomis ideologijomis ir tokiu elgesiu.

1.10

Europos imigracijos teisės aktai turi užtikrinti vienodą požiūrį remiantis nediskriminavimo principu.

1.11

Bendradarbiavimas su kilmės šalimis turi apimti ne tik kovą su neteisėta migracija, grąžinimą ir pasienio kontrolę. Susitarimuose turėtų būti atsižvelgta į visų šalių interesus: migrantų, kad jiems būtų užtikrintos pagrindinės teisės, kilmės šalių, kad emigracija būtų naudinga jų ekonominei ir socialinei raidai, ir į priimančiųjų Europos bendruomenių interesus.

1.12

Bendra imigracijos politika turėtų apimti integraciją – dvikryptį tiek migrantų, tiek priimančios visuomenės abipusio prisitaikymo socialinį procesą, kuris turėtų būti remiamas taikant gerą valdymą ES, nacionaliniu lygiu, taip pat vietos ir regionų lygiu. Bendras Europos požiūris sukuria didelę pridėtinę vertę, kadangi integracija susiejama su Sutartyje įtvirtintomis vertybėmis ir principais – vienodomis sąlygomis ir nediskriminavimu – ir su Pagrindinių teisių chartija, Europos žmogaus teisių konvencija ir Europos 2020 darbotvarke.

1.13

EESRK siūlo Europos Komisijai pateikti prašymą parengti tiriamąją nuomonę dėl Europos platformos dialogui sukūrimo siekiant valdyti darbo migraciją, naudos.

2.1

ES gyventojų skaičius greitai sieks 500 mln. (1) Per pastaruosius dešimt metų jis vis didėjo, gyventojų prieaugis siekė daugiau nei 18 mln. žmonių (2).

2.2

Tačiau esama didelių skirtumų tarp šalių . Vengrijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Rumunijos gyventojų skaičius sumažėjo, o likusiose valstybėse narėse gyventojų skaičius išliko toks pat arba padidėjo, visų pirma Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir JK. Kai kuriose valstybėse narėse pastebimi žymūs regioniniai skirtumai.

2.3

Natūralaus gyventojų skaičiaus pokyčio rezultatas – daugiau nei 3 mln. naujų gyventojų ES (3). Didžiausias absoliutus natūralaus gyventojų skaičiaus pokyčio rodiklis buvo Prancūzijoje, JK, Ispanijoje ir Nyderlanduose, taip pat teigiami rodikliai buvo užregistruoti ir kitose šalyse. Didžiausias neigiamas natūralaus gyventojų skaičiaus pokyčio rodiklis buvo Vokietijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje.

2.4

Europos gyventojai senėja. Jaunesnių nei 15 m. gyventojų procentas nukrito nuo 17,7 proc. 1998 m. iki 15,7 proc. 2008 m.

2.5

Vyresnių nei 65 m. gyventojų procentas padidėjo nuo 15,3 proc. 1998 m. iki 17 proc. 2008 m. Šis procentas šiek tiek sumažėjo Airijoje ir Liuksemburge, o Vokietijoje ir Italijoje artėja prie 20 proc., Graikijoje yra daugiau kaip 18,5 proc.

2.6

Bendrasis išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas  (4) ES išliko daugiau ar mažiau stabilus per pastaruosius dešimt metų, nuo 49,2 proc. 1998 m. iki 48,6 proc. 2008 m. Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje ir Nyderlanduose šis santykis pastaraisiais metais padidėjo, Prancūzijoje ir Suomijoje išliko stabilus ir sumažėjo kitose ES šalyse, visų pirma tose, kuriose vaikų ir jaunimo dalis sumažėjo labiausiai.

2.7

Suminis gimstamumo rodiklis  (5) – 2006 m. vienai moteriai teko 1,53 vaiko. 1999–2008 m. šis rodiklis padidėjo visose ES šalyse. Tačiau daugelyje valstybių narių jis išlieka mažiau nei 1,5 vaiko vienai moteriai. Tik Prancūzijoje vienai moteriai tenka beveik 2 vaikai.

2.8

Europos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo, moterys gyvena vidutiniškai 82 metus, o vyrai – 76 metus.

2.9

Kūdikių mirtingumas  (6) mažėja daugumoje valstybių narių, 1 000 gimimų 2006 m. visoje ES teko mažiau nei 5 mirtys.

3.1

Tik nedaugelio tarptautinių migracijos srautų tikslas yra Europa, o daugelis imigrantų kilmės žmonių jau daugelį metų yra Europos gyventojų dalis.

3.2

Sutartyje ir EESRK nuomonėse terminas „imigracija“ apibrėžia žmones, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai.

3.3

Imigracija yra pagrindinė ES gyventojų skaičiaus padidėjimo 1999–2000 m. priežastis. Migracijos saldo padidino ES gyventojų skaičių beveik 15 mln. žmonių (7). Jis yra neigiamas tik Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Kai kuriose valstybėse narėse šis rodiklis šiek tiek padidėjo, tačiau didžiausi migracijos rodikliai yra Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje. 1999–2008 m. daugumos valstybių narių migracijos saldo rodiklis buvo teigiamas, išskyrus Bulgariją (- 215 600), Latviją (- 24 700), Lietuvą (- 88 100), Lenkiją (- 566 100) ir Rumuniją (- 594 700).

3.4

Migracijos srautai padidina ES gyventojų skaičių. Imigracija yra daugiau kaip 80 proc. gyventojų skaičiaus padidėjimų priežastis per pastaruosius dešimt metų.

3.5

Kai kuriose ES šalyse (Italijoje, Maltoje, Austrijoje ir Portugalijoje) migracijos saldo buvo lygus daugiau kaip 4 proc. vidutinio gyventojų skaičiaus per šį laikotarpį, o kitose – daugiau kaip 10 proc. (Kipre 11,64 proc., Ispanijoje 12,62 proc., Airijoje 10,66 proc. ir Liuksemburge 11,08 proc.). Kitame skalės gale, gyventojų skaičiaus sumažėjimas dėl migracijos saldo siekė nuo 0,75 proc. Latvijos gyventojų skaičiaus iki 2,62 proc. Rumunijos gyventojų.

3.6

2008 m. užsieniečių, įskaitant tiek ES, tiek ne ES piliečius, skaičius siekė beveik 31 mln. Daugiausiai užsieniečių gyvena Vokietijoje (daugiau kaip 7 mln.), Ispanijoje (5,3 mln.), JK (4 mln.), Prancūzijoje (3,7 mln.) ir Italijoje (3,4 mln.), visose šiose šalyse išskyrus Vokietiją 2009 m. jų skaičius padidėjo. Graikijoje ir Belgijoje gyvena apie 1 mln. užsieniečių, o Airijoje, Nyderlanduose, Austrijoje ir Švedijoje – daugiau kaip pusė milijono.

3.7

Ketvirtajame 2009 m. ketvirtyje (8) beveik 11 mln. ES piliečių gyveno kitoje valstybėje narėje. Iš jų 2,5 mln. gyveno Vokietijoje, 1,8 mln. JK, 1,6 mln. Ispanijoje, 1,2 mln. Prancūzijoje ir 1,1 mln. Italijoje. Šiek tiek mažesnis skaičius gyveno Belgijoje (642 900), Airijoje (350 500), Liuksemburge (191 000), Austrijoje (322 200), Nyderlanduose (272 100), Graikijoje (142 500) ir Švedijoje (185 700).

3.8

Nuo paskutiniojo 2005 m. ketvirčio ES piliečių, gyvenančių kitoje ES valstybėje, padidėjo beveik 2,7 mln., šio vidinio judėjimo populiariausi tikslai buvo Italija, JK ir Ispanija, kur gyveno daugiau kaip 1,7 mln. kitų ES valstybių piliečių.

3.9

2009 m. užsieniečių skaičius nukrito žemiau milijono, iki panašaus lygio kaip 2006 m.

4.1

Pagal Eurostat demografines prognozes 2018 m. ES gyvens nuo 495 mln. iki 511 mln. žmonių, kadangi artimiausiais metais migracijos lygis bus kintantis.

4.2

Atsižvelgiant į ne ES piliečių imigraciją, manoma, kad 2020 m. ES gyvens 514 mln. gyventojų, o 2030 m. šis skaičius pakils iki 520 mln. Ši prognozė paremta hipotetiniu kasmetiniu migracijos saldo rodikliu, kuris yra šiek tiek mažesnis nei 1,5 mln.

4.3

Todėl prognozuojama, kad gyventojų prieaugis, įskaitant migraciją, 2020 m. pasieks 14 mln. Iš jų 5,3 mln. gyvens Ispanijoje, 4 mln. JK, 1,4 mln. Italijoje, 1,3 mln. Prancūzijoje, beveik 1 mln. Airijoje, apie 500 000 Švedijoje ir Belgijoje ir šiek tiek mažiau nei 500 000 Portugalijoje. Atvirkščiai, bus ir demografinių nuostolių: bus prarasta 660 000 žmonių Rumunijoje, 530 000 Vokietijoje, 419 000 Bulgarijoje, o Lenkijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir Latvijoje – daugiau nei 100 000.

4.4

Atrodo, kad 2020 m. ES bus 845 000 daugiau 0–14 m. amžiaus žmonių nei 2008 m., 2,8 mln. mažiau 15–64 m. amžiaus žmonių ir beveik 18,1 mln. daugiau vyresnių nei 65 m. žmonių. Be to, 20–59 m. amžiaus žmonių skaičius turėtų sumažėti 4,7 mln. Taigi prognozuojamas ES gyventojų prieaugis bus tik dėl vyresnių nei 65 m. žmonių grupės augimo, o tai yra didesnis demografinis senėjimas, kai ši amžiaus grupė sudaro 20 proc. gyventojų.

5.1

Demografinį kintamąjį darbo rinkose reikėtų vertinti kartu su kitais ekonominiais, socialiniais ir politiniais kintamaisiais, kurie šioje nuomonėje nenagrinėjami.

5.2

1998–2008 m. darbingo amžiaus gyventojų padaugėjo 12,1 mln., iš kurių šiek tiek mažiau nei 12 mln. priklausė 20–59 m. amžiaus grupei.

5.3

2009 m. 218 mln. žmonių dirbo ES, 3,8 mln. mažiau nei ankstesniais metais. Daugiau nei 24 mln. (11 proc.) buvo įdarbinti laikinai. Vidutinis pensinis amžius buvo 61,4 metai.

5.4

Paskutiniajame 2009 m. ketvirtyje beveik 5,8 mln. ES piliečių dirbo kitoje valstybėje narėje. Iš jų 1,4 mln. dirbo Vokietijoje, 1,1 mln. Jungtinėje Karalystėje, 820 000 Ispanijoje, 650 000 Italijoje, 540 000 Prancūzijoje, 280 000 Belgijoje, 190 000 Airijoje, 180 000 Austrijoje, 150 000 Nyderlanduose ir 125 000 Švedijoje.

5.5

1998–2008 m. išsaugo ES-15 visų amžiaus grupių aktyvumo lygis, bet svyravo nuo 1 proc. (15–19 m.) iki 10 proc. (60–64 m.). Vyrų aktyvumo lygis išliko beveik toks pat, išskyrus 50–70 m. amžiaus grupę, šis rodiklis padidėjo 10 proc. 60–65 m. amžiaus grupėje. Moterų aktyvumo lygis padidėjo visose amžiaus grupėse, visų pirma 30–65 m. amžiaus grupėje, ir daugiau kaip 10 proc. 50–65 m. amžiaus grupėje.

5.6

Pastaraisiais metais labai padidėjo moterų įtrauktis į darbo rinką, bet moterų aktyvumo lygis vis dar išlieka mažesnis nei vyrų.

5.7

Tikimasi, kad 2020 m. bus 361 mln. aktyvių gyventojų, iš kurių 238 mln. faktiškai dirbs (9), o likusieji 123 mln. žmonių neturės darbo. Taigi 20–64 m. amžiaus grupės aktyvumo lygis bus 74,2 proc., t. y. šiek tiek mažesnis nei 2008 m. dėl demografinės struktūros pokyčių.

5.8

Atsižvelgiant į nedarbo rodiklius (10), manoma, kad 2020 m. bus 221,5 mln. užimtų gyventojų, t.y. 20–64 m. amžiaus grupės užimtumo lygis bus 69,3 proc.

5.9

Tačiau Europa 2020 darbotvarkėje (11) siūloma padidinti 20–64 m. amžiaus grupės užimtumą iki 75 proc. didinant moterų ir vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimą ir geriau integruojant migrantus į darbo rinką.

5.10

2020 m. daugiau kaip 17,5 mln. žmonių galėtų būti užimti, jei 20–64 metų amžiaus grupės užimtumo lygis būtų 75 proc. Šioje amžiaus grupėje vis tik išliktų 76 mln. neturinčių darbo žmonių, nors šis skaičius taip pat apimtų dėl ligos ar negalios negalinčius dirbti žmones.

5.11

ES valstybių narių užimtumo lygis labai skiriasi, 2009 m. mažiausias jis buvo Maltoje (mažiau nei 60 proc.) ir didžiausias Nyderlanduose (80 proc.), dar kelete šalių jis taip pat viršijo 75 proc. rodiklį. Galiausiai, užimtumo lygio kilimas tose šalyse, kuriose jis yra mažas, t. y. žemesnis nei ES vidurkis, o daugumoje ES valstybių narių jis yra didesnis nei ES vidurkis, bet mažesnis nei 75 proc., gali būti susijęs su gyventojų judumu ES viduje.

5.12

Vienas iš užimtumo lygio padidėjimo veiksnių yra gyventojų išsilavinimo lygio kilimas. 2008 m. 15–64 m. amžiaus grupėje aukštąjį mokslą baigusiųjų užimtumo lygis buvo 84 proc., vidurinįjį išsilavinimą įgijusiųjų – 71 proc., o turinčių žemesnį išsilavinimą – 48 proc. Aukštąjį mokslą baigusiųjų aktyvumo lygis akivaizdžiai viršijo vidurkį, kuris buvo 66 proc. Aukštesnis išsilavinimo lygis taip pat gali būti našumo didinimo veiksnys ir padėti patenkinti augančią aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausą.

5.13

Dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis darbo rinkos negali pasiūlyti darbo kiekvienam darbingo amžiaus asmeniui (vietiniui ar imigrantui), o nedarbo lygis siekia apie 10 proc. 2010 m. vasario mėn. ES 23,01 mln. darbingo amžiaus vyrų ir moterų buvo bedarbiai, t. y. 3,1 mln. daugiau nei tuo pačiu metu 2009 m.

5.14

Demografinis senėjimas spartėja. Kadangi į pensiją išeina septintojo dešimtmečio karta („demografinio sprogimo karta“), mažėja ES aktyvių gyventojų skaičius, o vyresnių nei 60 m. amžiaus žmonių skaičius daugėja dvigubai sparčiau nei prieš 2007 m., t. y. per metus padidėja 2 mln., palyginti su 1 mln. ankstesniais metais.

5.15

Pasak Europos Komisijos (12), nuo 2020 m. darbo jėgos stygius bus dar didesnis, todėl Europai bus sunku išlaikyti jos ekonominės veiklos lygį ir užimtumo lygį ir tokia padėtis galėtų tęstis dešimtmečiais.

5.16

Kai kuriose valstybėse narėse vyresnio amžiaus žmonėms darosi lengviau išlikti aktyviais darbo rinkoje, kadangi faktinis pensinis amžius priartėjo prie teisės aktuose numatyto amžiaus ir netgi esama teisės reformų, kuriomis siekiama, kad pensinis amžius būtų ilginamas iki daugiau kaip 65 m., kaip pabrėžiama Komisijos žaliojoje knygoje (13).

6.1

EESRK mano, kad šiandienos demografiniams iššūkiams atremti būtinas holistinis požiūris ir būtina imtis veiksmų nagrinėti ekonominius, socialinius ir politinius aspektus. ES turėtų imtis veiksmų užimtumo ir mokymo politikos srityse, gerinti darbo metodus, pensijų sistemas, darbo santykius, aktyvią šeimoms skirtą politiką ir pan.

6.2

Šiomis aplinkybėmis imigracijos politika yra politinių sprendimų, kuriuos ES privalo priimti, neatsiejamas aspektas.

6.3

Komitetas norėtų pabrėžti išvadas, kurias pateikė Felipe González pirmininkaujama svarstymų grupė dokumente „Europa 2030“ (14): „Europos demografines problemas galima bus išspręsti tik vykdant dvi viena kita papildančių veiksmų grupes: didinant darbo jėgos aktyvumo lygį ir įgyvendinant subalansuotą, sąžiningą ir aktyvią imigracijos politiką. Migrantų darbas bus vienas iš Europos darbo jėgos ir kvalifikacijos trūkumo ateityje problemos sprendimo elementų, o ES reikės suformuoti iniciatyvų požiūrį į imigraciją.“

6.4

EESRK priėmė keletą nuomonių, kuriose ragino ES formuoti bendrą imigracijos politiką, kad žmonės galėtų migruoti į Europą, pasinaudodami skaidriomis ir legaliomis procedūromis.

6.5

Europa yra tik keleto tarptautinių migracijos srautų tikslas, kadangi jos santykinė gerovė ir politinis stabilumas daro ją patrauklia vieta kai kuriems migrantams ieškoti galimybių.

6.6

ES turi atsižvelgti į tai, kad daugelis imigrantų turi didelį verslumo potencialą, jie kuria įmones Europoje ir padeda kurti naujas darbo vietas.

6.7

Judumas ES viduje darbo tikslais yra ne toks intensyvus kaip imigracija. Pastaraisiais metais lenkai ir rumunai aktyviausiai naudojosi judėjimo laisve ES. EESRK mano, kad ES turėtų skatinti palengvinti darbuotojų, ES piliečių, judumą, taigi taip pat stiprinti EURES tinklą ir pripažinti akademines ir profesines kvalifikacijas.

7.1

Paaiškėjo, kad labai sunku formalizuoti bendrą imigracijos politiką. Bendradarbiavimas kovos su nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis srityse pagerėjo, buvo sudaryta keletas sutarčių su trečiosiomis šalimis ir suformuotas europinis požiūris į imigraciją, bet nepasiekta didesnės pažangos naujų ekonominių migrantų priėmimo teisės aktų, atvykimo į šalį ir gyvenimo joje reikalavimų bei imigrantų teisių srityse.

7.2

Rengiant bendrą imigracijos politiką reikia atsižvelgti į konkrečias kiekvienos valstybės narės ypatybes (darbo rinką, teisės sistemą, istorines sąsajas su trečiosiomis šalimis ir pan.).

7.3

Teisės aktai dėl priėmimo rengiami priimant direktyvas, apimančias įvairias darbuotojų migrantų užimtumo kategorijas.

7.4

Europos įmonės nori pagerinti tarptautinį aukštos kvalifikacijos darbuotojų migrantų įdarbinimą. Turėdama tai omenyje, ES priėmė Mėlynosios kortelės direktyvą (15), kurią Komitetas rėmė, tačiau siūlė keletą pakeitimų.

7.5

Nepaisant to, nėra bendrų teisės aktų dėl kitų darbo rūšių, nors ES ateityje nori priimti daug darbuotojų imigrantų, kurie dirbtų vidutinės ir žemos kvalifikacijos reikalaujančius darbus.

7.6

Prisidėdama prie Stokholmo programos, Komisija pasiūlė sukurti Europos platformą su darbu susijusiai migracijai, kurioje dalyvautų socialiniai partneriai, bet Taryba šio pasiūlymo nepriėmė. EESRK norėtų, kad Komisija konsultuotųsi su juo dėl tokios platformos sukūrimo naudos.

8.1

Pastaruosius dvejus metus Taryba svarstė Komisijos pasiūlymą dėl imigrantų teisių (16) pagrindų direktyvos, kuria būtų sukurta bendra procedūra. EESRK nuomone, itin svarbu, kad ši direktyva būtų priimta pirmininkaujant Belgijai.

8.2

Liepos 13 d. Taryba priėmė du naujus pasiūlymus dėl teisės aktų - vieną dėl migrantų sezoninio darbo (17) ir kitą dėl migrantų, laikinai persikeliančių dirbti į kitą valstybę narę (18). EESRK remia šiuose pasiūlymuose išdėstytą požiūrį ir ketina parengti atitinkamas nuomones.

8.3

Dėl minimalistinio Tarybos Direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą pobūdžio kai kurių šalių teisės aktuose gali būti nepakankamai užtikrinta trečiųjų šalių piliečių šeimų susijungimo teisė. Reikėtų iš dalies pakeisti šią direktyvą, kad būtų užtikrinta, jog legaliai vienerius metus gyvenę migrantai gali kreiptis į valdžios įstaigas dėl šeimos susijungimo, kad galėtų įgyvendinti savo pagrindinę teisę į šeiminį gyvenimą. Komitetas taip pat mano, kad susijungimo teise pasinaudoję sutuoktiniai, partneriai arba pilnamečiai vaikai turėtų gauti leidimą dirbti. Spalio mėn. Komisija pateiks žaliąją knygą šiuo klausimu.

8.4

Studentų direktyva  (19) galioja jau keletą metų. EESRK nuomone, remiantis šia direktyva gavę leidimą gyventi asmenys jo galiojimui pasibaigus turėtų turėti galimybę prašyti leidimo dirbti pagal pagreitintą procedūrą, taip pat pratęsiant ankstesnį leidimą gyventi. 2011 m. Komisija parengs ataskaitą dėl šios procedūros įgyvendinimo.

8.5

Taip pat galioja Direktyva dėl mokslininkų  (20). Komitetas mano, jog reikėtų numatyti pagreitintą procedūrą, kad šie asmenys galėtų pabaigę savo mokslinių tyrimų projektą gauti mėlynąją kortelę, suteikiančią jiems teisę dirbti. 2012 m. Komisija parengs ataskaitą dėl šios procedūros įgyvendinimo.

8.6

Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria daugelis migrantų ir daugelis Europos įmonių, yra akademinių ir profesinių kvalifikacijų pripažinimas, ir ją būtina išspręsti.

8.7

EESRK mano, jog norint užtikrinti, kad didžioji imigracijos dalis būtų legali ir skaidri, teisės aktuose dėl priėmimo reikėtų taip pat atsižvelgti į darbą mikroįmonėse ir šeimos versle. Todėl kitoje nuomonėje (21) EESRK siūlė išduoti laikiną šešių mėnesių leidimą atvykti ir apsigyventi darbo paieškos tikslais.

8.8

Atsižvelgdama į Pagrindinių teisių chartiją, ES turi užtikrinti visuotinę žmogaus teisių apsaugą Europos ir valstybių narių teisės aktais.

8.9

Žmogaus teisės yra visuotinės, neatšaukiamos ir saugo visus neatsižvelgiant į jų padėtį ar juridinį statusą. Todėl EESRK parengė nuomonę savo iniciatyva (22), kurioje siūlė, kad ES imigracijos ir sienų teisės aktuose bei politikoje būtų tinkamai atsižvelgta į žmogaus teises.

8.10

Europos teisės aktai turėtų užtikrinti vienodą požiūrį remiantis nediskriminavimo principu (Chartijos 21 str.) ir, pagal Chartijos 15 straipsnio 3 dalį, garantuoti, kad „trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leista dirbti valstybių narių teritorijose, turi teisę į tokias pačias darbo sąlygas kaip ir Sąjungos piliečiai“.

8.11

Vienodas požiūris darbe susijęs su darbo sąlygomis, darbo užmokesčiu, atleidimu, sveikata ir sauga darbe, taip pat teise stoti į profesinę sąjungą ir streikuoti. Tas pats pasakytina ir apie vienodą požiūrį, kalbant apie pagrindines socialinių teises, tokias kaip sveikatos priežiūra, teisė į pensiją, apsauga nuo nedarbo ir švietimas bei mokymas.

8.12

EESRK išreiškia susirūpinimą, kad Europoje didėja rasizmas, ksenofobija ir netolerancija. Komitetas palankiai vertina Europos pagrindinių teisių agentūros darbą.

8.13

Komiteto nuomone, migracijos dalis yra laikina ir kai kuriais atvejais apykaitinė, bet patirtis rodo, kad didžioji migracijos dalis yra nuolatinė ir ilgalaikė, todėl Europos politika ir teisės aktai turi visada skatinti pagarbą žmogaus teisėms, imigrantų juridinio statuso saugumą ir šeimų susijungimą.

8.14

ES ir valstybės narės galėjo sudaryti sutartis su kilmės šalimis dėl apykaitinės migracijos, kurios palengvintų migraciją taikant skaidrias procedūras. EESRK remia judumo partnerystės idėją, kuri buvo iškelta kartu su kai kuriomis kilmės šalimis. Tačiau Komitetas siūlo, kad sutartys būtų subalansuotos ir būtų užtikrinta, kad jos bus naudingos visoms susijusioms šalims: migrantams, kilmės šalims ir ES valstybėms narėms.

8.15

Kad apykaitinė imigracijos sistema sklandžiai veiktų, Bendrijos teisės aktuose turi būti numatyta lanksčiomis sąlygomis išduoti trumpalaikius leidimus, nustatyta grįžimo tvarka ir užtikrinta galimybė įsidarbinti vėlesniais metais. Tai paskatintų daugelį migrantų naudotis legaliais kanalais ir nepasilikti Europoje nelegaliai pasibaigus jų leidimo gyventi galiojimui.

8.16

EESRK siūlo dažniau suteikti laikinus, nuo trijų iki devynių mėnesių galiojančius leidimus, kurie galėtų būti pratęsti trejiems, ketveriems ar penkeriems metams. Tokiai tvarkai reikia finansinių ir logistikos išteklių, taip pat darbdavių ir kilmės šalių bei priimančių šalių valdžios institucijų ir profesinių sąjungų bendradarbiavimo.

8.17

Komitetas norėtų perspėti, kad apykaitinė migracija silpnina socialinius ryšius ir integraciją, neskatina darbuotojų užmegzti tvirtų ryšių su įmonėmis ar stoti į profesines sąjungas. Tai taip pat apsunkina švietimą ir mokymą.

8.18

Laikino atvykimo tvarka galėtų apimti sutartis dėl mokymo ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo, kad laikini imigrantai, dirbantys Europoje, galėtų pakelti kvalifikaciją ir sugrįžę turėtų geresnes galimybes įsidarbinti.

8.19

Migrantai, kuriems buvo suteiktas nuolatinis statusas pagal Direktyvą dėl ilgalaikių gyventojų  (23), praranda šį jų juridinį statusą, jei jie iš šalies išvyksta 12 mėnesių.

8.20

Kad palengvintų migrantų judėjimą ir su įmonėmis ir darbo jėga susijusias iniciatyvas kilmės šalyse, Europos migracijos teisės aktai turėtų sudaryti sąlygas žmonėms išlaikyti jų nuolatinį ilgalaikio gyventojo statusą (mažiausiai trejus metus) ir sugrįžus į kilmės šalį neprarasti leidimo dirbti ir gyventi Europoje.

8.21

Labai svarbu yra užtikrinti ES įgytas pensines teises ir todėl reikės derėtis su kilmės šalimis dėl savitarpio susitarimų, kaip ir dėl TDO konvencijos Nr. 157 ratifikavimo.

8.22

Komitetas siūlo ES valstybėms narėms ratifikuoti TDO konvencijas Nr. 97 ir Nr. 143, susijusias su darbuotojais migrantais. ES valstybės narės turėtų taip pat pasirašyti Tarptautinę konvenciją dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos (24), kaip EESRK siūlė nuomonėje savo iniciatyva (25).

9.1

EESRK siūlė (26), kad išorės politikos srityje ES turėtų skatinti sukurti tarptautinę teisinę bazę, reglamentuojančią migraciją.

9.2

Šiuo metu ES yra pasirašiusi daugelį kaimynystės politikos ir asociacijos susitarimų. EESRK mano, kad reikėtų suderinti šių susitarimų skyrius, skirtus migracijai ir judumui. Prioritetą reikėtų teikti ES ir kaimyninių šalių, su kuriomis ES jau yra užmezgusi ekonominio ir politinio bendradarbiavimo ryšius, judumo susitarimams.

9.3

Komitetas priėmė dvi nuomones (27), kuriose teigiama, kad migracija į Europą turėtų skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi kilmės šalyse.

9.4

Mokymas kilmės šalyse gali palengvinti imigracijos politikos įgyvendinimą ir padėti užtikrinti migracijos valdymą atsižvelgiant į Europos įmonių profesinius poreikius.

9.5

EESRK siūlo ES sudaryti susitarimus su kilmės šalimis siekiant palengvinti profesinių kvalifikacijų pripažinimą ir mokymą kilmės šalyse.

9.6

Reikėtų pagalvoti apie tai, kad ES ir valstybės narės, finansuodamos mokymo programas kilmės šalyse, taip pat padeda kurti aukštos kokybės mokymo įstaigas. Pagal tokias programas įgytos kvalifikacijos turėtų būti pripažįstamos kaip europinės kvalifikacijos. Šios mokymo programos turėtų būti susietos su pagreitinta leidimų dirbti ir gyventi išdavimo tvarka.

10.1

Integracija yra vienas iš Europos 2020 darbotvarkės tikslų. Integracija yra dvikryptis socialinis abipusio prisitaikymo procesas, kuris susijęs su sudėtingais asmenų ir asmenų grupių socialiniais ryšiais. Integracijos procesai vyksta lėtai tokiose socialinėse struktūrose kaip šeima, mokyklos ir universitetai, miesto rajonai ir kaimas, darbo vietos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos, religinės, kultūrinės ir sporto organizacijos ir pan.

10.2

Europos Komisijos ir EESRK bendradarbiavimo rezultatas – sukurtas Europos integracijos forumas, kad pilietinė visuomenė ir imigrantų organizacijos galėtų dalyvauti ES integracijos politikoje.

10.3

EESRK parengė keletą nuomonių, kuriose skatino integracijos politiką ir sukūrė nuolatinę grupę integracijai skatinti ir išplėsti ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis ir Forumu.

10.4

EESRK priėmė naują nuomonę savo iniciatyva (28)„Integracija ir socialinė darbotvarkė“ siekdamas užtikrinti, kad Europos 2020 darbotvarkė įtvirtins integracijos tikslą, daugiau dėmesio skirs imigracijos socialinėms pasekmėms, migrantų užimtumo padėčiai, socialinei įtraukčiai, lyčių lygybei, skurdui, švietimui ir mokymui, sveikatos ir socialinei apsaugai ir kovai su diskriminacija.

10.5

ES pirmininkaujanti Ispanija paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl Darbuotojų imigrantų integracijos. Nuomonėje (29) tiriama integracijos reikšmė užimtumui, vienodoms darbo sąlygoms, lygioms galimybėms ir vienodam požiūriui. Joje taip pat pateikiamos rekomendacijos Europos ir nacionalinėms valdžios institucijoms bei socialiniams partneriams.

10.6

2010 m. balandžio 15–16 d. Saragosoje įvykusioje ministrų konferencijoje Komisija buvo raginama parengti naują integracijos darbotvarkę. EESRK bendradarbiauja su Komisija ir kartu rengia informacinį pranešimą dėl naujų integracijos iššūkių, kuriame siūloma, kad naujoje darbotvarkėje imigrantams būtų suteiktas didesnis vaidmuo pilietiniame gyvenime ir demokratijos procese.

10.7

Pagal šį dvikryptį požiūrį vyriausybės turi užtikrinti, kad nacionaliniai įstatymai palengvintų pilietybės suteikimą jos prašantiems imigrantams taikant skaidrias procedūras.

10.8

EESRK parengė nuomonę savo iniciatyva (30), skirtą Konventui, kuris rengė Sutartį dėl Konstitucijos, ragindamas suteikti Europos pilietybę ilgalaikio gyventojo statusą turintiems trečiųjų šalių piliečiams.

10.9

Be demografinio iššūkio, ES ir valstybėms narėms tenka ir kitas didelis politinis ir socialinis iššūkis – naujų piliečių integravimas suteikiant lygias teises ir pareigas. Šiuo požiūriu nacionalinės ir Europos pilietybės teisės turėtų būti suteikiamos taip pat ir imigrantų kilmės žmonėms, kurie praturtina Europos etninę, religinę ir kultūrinę įvairovę.

11.1

EESRK nori pabrėžti, kad ES keli šimtai tūkstančių žmonių gyvena be atitinkamų dokumentų, dirba neoficialioje ekonomikoje nedeklaruotą darbą ir yra „nematomi“ oficialioje visuomenėje, o jų pagrindinės teisės – nepripažįstamos.

11.2

„Europa 2030“ svarstymo grupės parengtame dokumente nurodoma būtinybė „suderinti nelegalių migrantų teises visoje ES“. EESRK pritaria šiam pasiūlymui.

11.3

Kaip EESRK jau siūlė kitose nuomonėse (31), reikėtų palengvinti darbuotojams neteisėtiems migrantams įteisinti savo padėtį atsižvelgiant į jų darbo ir socialinius ryšius, remiantis Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimu, kuris yra Europos imigracijos ir prieglobsčio pakto dalis (32).