21.1.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 21/66

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis

COM(2010) 193 galutinis

2011/C 21/12

Pagrindinis pranešėjas Wolfgang GREIF

Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. gegužės 5 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis

COM(2010) 193 galutinis.

2010 m. balandžio 27 d. Komiteto biuras pavedė Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriui organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.

Kadangi darbas skubus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 463-iojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. gegužės 26–27 d. (gegužės 27 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Wolfgang Greif ir priėmė šią nuomonę 134 nariams balsavus už, 9 – prieš ir 12 susilaikius.

1.   Išvados

EESRK:

—	apgailestauja, kad Taryba ir Komisija nustatė labai griežtą gairių priėmimo tvarkaraštį, kuris praktiškai neleidžia surengti rimtų diskusijų su organizuota pilietine visuomene ir parlamentais,

—	mano, kad gairėse nepakankamai atspindima tai, kad, atsižvelgiant į krizę, kova su nedarbu turėtų būti vienas svarbiausių ES ir valstybių narių politikos uždavinių,

—	palankiai vertina tai, kad orientuojamasi į mažesnį gairių skaičių, tačiau mano, kad jos yra pernelyg bendro pobūdžio ir per daug santūrios, kad galėtų efektyviai skatinti imtis veiklos, o tai silpnina Europos veiksmus,

—

mano, kad darbo rinkai skirtose politinėse rekomendacijose per daug akcentuojama pasiūla (reikšminis žodis: įsidarbinimo galimybių didinimas), ir ragina daugiau dėmesio skirti sumaniai paklausos politikai, skatinančiai būsimą ekonomikos augimą ir inovacijas bei padedančiai kurti papildomas darbo vietas,

—	yra sunerimęs, kad į naująsias gaires neįtrauktas visiško užimtumo tikslas (pagrindinis ankstesnių gairių tikslas),

—	stebisi, kad gairėse nepateikiama konkrečių paaiškinimų dėl darbo kokybės, ir ragina sujungti 8 ir 9 gaires ir įtraukti atskirą gairę, skirtą darbo kokybei propaguoti,

—	palankiai vertina tai, kad daugiausia dėmesio skiriama žinių trikampiui ir įgūdžių tobulinimui, tačiau tikėjosi, kad kovos su jaunimo nedarbu ir neįgalių žmonių ugdymo ir profesinio mokymo skatinimo srityse bus nustatyti toliau siekiantys tikslai,

—	kritiškai vertina tai, kad apskritai per mažai dėmesio skirta lyčių lygybės politikai (pavyzdžiui, moterų skatinimui),

—	itin palankiai vertina tai, kad socialinės įtraukties skatinimui ir kovai su skurdu numatyta atskira gairė, tačiau mano, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti vaikams ir jaunimui gresiančio skurdo rizikos mažinimui,

—	mano, kad skurdo pavojaus mažinimui reikia keleto stabilių ir patikimų kriterijų, skirtų stebėti ir nustatyti padarytą pažangą, taip pat, pavyzdžiui, nustatyti pajamų ir perkamosios galios santykį bei pajamų koncentraciją (Gini koeficientą),

—	pageidautų tikslesnių nuostatų dėl grupių, kurioms gresia neproporcingai didelis skurdas (pavyzdžiui, vienišų motinų, migrantų, mažas pensijas gaunančių vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų), integravimo.

2.   Griežto Komisijos ir Tarybos nustatyto tvarkaraščio kritika

2.1   2010 m. balandžio 27 d. Europos Komisija pasiūlė naujas valstybių narių užimtumo politikos gaires. Kartu su bendromis ekonominės politikos gairėmis jos sudaro integruotas gaires, skirtas 2020 m. Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos įgyvendinimui. 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl naujosios strategijos, kuri birželio mėnesį bus oficialiai priimta.

2.2   EESRK ne kartą pritarė tam, kad ES strategija būtų kompleksinė ir daugiametė, ir ne kartą atkreipė dėmesį, kad visapusiškas parlamentų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas Europos ir nacionaliniu lygmeniu yra viena iš būtiniausių sėkmingo politikos koordinavimo sąlygų ir kad jį reikia užtikrinti visuose etapuose (1).

2.3   Todėl savo nuomonėje dėl Lisabonos strategijos po 2010 m. EESRK ragino, ateityje tikslinant strategiją, pašalinti veiksmingo nacionalinių parlamentų dalyvavimo ir tikro dialogo su socialiniais partneriais bei pilietinės visuomenės organizacijomis struktūrines kliūtis (2). Viena iš tokį raginimą pateikti paskatinusių priežasčių buvo ta, kad metai iš metų gairių rengimui ir atnaujinimui skirtų konsultacijų kokybė buvo nepatenkinama.

2.3.1   Savo apgailestavimą šiuo klausimu EESRK išreiškė gairėms skirtose nuomonėse ir primygtinai ragino Komisiją ir Tarybą keisti gairių rengimo darbotvarkę, ypač tais metais, kai koordinavimo proceso metu nustatomi strateginiai tikslai. Siekiant politinio sutarimo, būtina užtikrinti veiksmingą visų susijusių socialinių ir politinių dalyvių nacionaliniu ir ES lygmeniu dalyvavimą.

2.4   Todėl EESRK labai apgailestauja, kad ir šiais metais, kai vadovaujantis strategija „Europa 2020“ turi būti nustatyti nauji dešimčiai metų skirti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės prioritetai, Taryba ir Komisija nustatė tokį griežtą gairių priėmimo grafiką. Laikantis šio grafiko, praktiškai nėra galimybės rimtoms diskusijoms su organizuota pilietine visuomene ir parlamentais.

2.5   Atsižvelgdamas į tai, Komitetas yra įsitikinęs, kad dėl itin trumpo laikotarpio tarp pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo paskelbimo ir sprendimo priėmimo termino nėra galimybės įprastu būdu pasikonsultuoti su Komitete atstovaujamų interesų grupių atstovais. EESRK jaučiasi priverstas suformuoti savo poziciją skubos tvarka.

2.6   Todėl EESRK supranta visus pasisakančius už tai, kad sprendimas dėl integruotų gairių būtų atidėtas. Tai ypač svarbu padaryti dabar, kai ES rengia naują visa apimančią vystymosi strategiją ateinantiems dešimčiai metų.

2.6.1   Jei sprendimas būtų atidėtas keletui mėnesių (Komitetas tai itin palankiai įvertintų) Komitetas pasiliktų teisę, nepaisydamas šioje nuomonėje pateiktų pastabų ir rekomendacijų, išsamioje nuomonėje savo iniciatyva, parengtoje plačiai pasikonsultavus, suformuoti savo poziciją siūlomų gairių klausimu.

3.   Bendros pastabos dėl siūlomų gairių

3.1   Dėl ekonomikos ir finansų rinkos krizės padėtis Europos darbo rinkoje ateinančiais metais bus labai įtempta. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad gali prireikti viso dešimtmečio atkurti daugiau kaip dešimt milijonų darbo vietų, kurių netekome per šiuos keletą krizės metų (3). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kova su nedarbu turi būti vienas svarbiausių ES ir valstybių narių politinių uždavinių. EESRK nuomone, gairėse tai turėtų būti geriau atspindėta.

3.1.1   Siūlomų gairių skaičius iš viso buvo sumažintas nuo aštuonių iki keturių ir, remiantis Komisijos planais, turėtų išlikti nepakitęs iki 2014 m. EESRK iš esmės pritaria tokiai orientacijai ir daugiamečiam ciklui, tačiau pabrėžia, kad daugelyje vietų tekstas yra netikslus ir per daug bendro pobūdžio. Komitetas nuogąstauja, kad gairių įtaka valstybių narių veiksmams bus ribota. Bet kuriuo atveju EESRK įsitikinęs, kad numačius mažiau gairių, tikrai reikės aiškių ir patikimų rodiklių, kad būtų galima įvertinti ir stebėti padarytą pažangą. Tai taikytina ne tik priemonėms, kurios yra skirtos tikslinėms grupėms, bet ir visų pirma kovai su skurdu.

3.2   Be to, pateiktose užimtumo gairėse beveik nėra kiekybinių tikslų, išskyrus nuorodas į šiuos tris pagrindinius ES tikslus, kuriais remdamosi valstybės narės turėtų nustatyti savo nacionalinius tikslus:

—	padidinti 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumą iki 75 %,

—	sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių iki 10 % ir bent iki 40 % padidinti 30–34 m. amžiaus asmenų, įgijusių aukštąjį arba jam prilygstantį išsilavinimą, dalį,

—	25 % sumažinti europiečių, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, skaičių – taip 20 mln. žmonių būtų išvaduoti iš skurdo.

3.2.1   EESRK vertina tai kaip ryškų europinės įtakos silpninimą ir abejoja, ar, konkrečių užimtumo tikslų formulavimą tokiu būdu beveik išimtinai perkėlus valstybėms narėms, bendri tikslai tikrai bus uoliau įgyvendinami.

3.3   EESRK sunku suprasti, kodėl nenorima apibrėžti europinių tikslų, kadangi vykstant diskusijoms dėl strategijos po 2010 m. Komitetas ragino neatsisakyti bendrų dabartinės strategijos tikslų ir net, įvertinus atskirų valstybių narių padėtį, suformuluoti ir kitus, dar aukštesnius tikslus (4).

3.3.1   Todėl EESRK daugelyje nuomonių pateikė pasiūlymų užimtumo gaires papildyti kiekybiškai išmatuojamais tikslais, kurie apimtų lyčių lygybę, jaunimo užimtumą, menką socialinę apsaugą suteikiančių darbo vietų problemos sprendimą, kovą su skurdu (taip pat dirbančių asmenų), neįgalių asmenų užimtumą ir kt. (5).

3.4   Aiškūs tikslai, (pavyzdžiui, sugrąžinti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką, per trumpą laiką jaunimui pasiūlyti darbo arba mokymo vietą, sukurti tinkamas vaikų priežiūros įstaigas, kad būtų galima suderinti darbą ir šeiminį gyvenimą, mažinti moterų ir vyrų pajamų nelygybę ir kt.) iki šiol buvo tarp pagrindinių Europos užimtumo strategijos prioritetų ir, EESRK nuomone, turėtų būti išlaikyti, o, kur reikia, ir sustiprinti.

3.5   EESRK apgailestauja, kad siūlomose užimtumo gairėse apskritai per mažai dėmesio skiriama lyčių lygybės politikai ir moterų skatinimui. Norint Europoje iš tikrųjų sumažinti skurdo pavojų, būtina nustatyti privalomus tikslus, kad būtų galima pašalinti lyčių stereotipus, esamą diskriminaciją darbo rinkoje ir struktūrines priežastis, dėl kurių vyrų ir moterų pajamos yra nevienodos, taip pat panaikinti kliūtis, trukdančias moterims vykdyti tam tikrą profesinę veiklą ir ribojančias moterų galimybes imtis verslo (6). Pateiktose gairėse apie tai beveik neužsimenama.

4.   Konkrečios pastabos ir pasiūlymai papildyti keturias užimtumo gaires

4.1   7 gairė. Dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir struktūrinio nedarbo mažinimas

4.1.1   EESRK iš esmės pritaria ES tikslui iki 2020 m. 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumo lygį padidinti iki 75 %. Tai labai toli siekiantis tikslas, nes, viena vertus, didinamas užimtumo lygis ir kartu pašalinta 15–19 metų amžiaus grupė (kuri buvo įtraukta į ankstesnį tikslą). EESRK neaišku, kodėl skaičiuojant bendrą užimtumo lygį, nebeatsižvelgiama į jaunus darbuotojus.

4.1.2   EESRK taip pat pažymi, kad dabartinio rekordinio masto nedarbo sąlygomis (beveik 24 milijonai bedarbių) darbo rinkai darbo jėgos apskritai netrūksta, bet pavienėse valstybėse narėse jai trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir pastebimas itin didelis darbo vietų stygius. Todėl norint suaktyvinti darbo rinką ir kurti darbo vietas, reikėtų pagalvoti ir apie sumanias priemones bei užimtumo modelius, kurie padėtų geriau paskirstyti darbą.

4.1.3   Kadangi nedarbo lygis ES yra neregėtai didelis, planuojant politines priemones negalima apsiriboti vien darbuotojų „įsidarbinimo galimybių“ gerinimu. Būtų geriau ateityje daugiau dėmesio skirti į ateitį orientuotoms investicijoms mokslinių tyrimų ir plėtros, švietimo, infrastruktūros, sveikatos ir socialinių paslaugų srityje, kad būtų sukurtos naujos darbo vietos bei būtų galima veiksmingai išnaudoti užimtumo potencialą.

4.1.4   EESRK yra sunerimęs, kad į naująsias gaires nebeįtrauktas visiško užimtumo tikslas (vienas iš pagrindinių ankstesnių gairių tikslų). Kalbama tik apie struktūrinio nedarbo panaikinimą ir „neveiklumo“ mažinimą. EESRK nuomone, šią gairę reikėtų bet kokiu atveju performuluoti, vėl orientuojantis į visiško užimtumo tikslą.

4.1.5   Siekiant, kiek įmanoma, išvengti tolesnio darbo ieškančių asmenų skaičiaus didėjimo, visų pirma krizės metu, ir neleisti, kad nedarbas netaptų struktūrinis, visose naujose integruotose gairėse būtina užtikrinti harmoningą makroekonominių metodų derinį, į pasiūlą orientuotą ekonomikos politiką susiejantį su į paklausą orientuota ekonomikos politika.

4.1.5.1   EESRK nuomone, nė vienoje iš parengtų gairių, įskaitant ir šią, tai neužtikrinama. Darbo rinkai skirtose politinėse rekomendacijose per daug akcentuojama pasiūla (įsidarbinimo galimybių didinimas). Šią disproporciją būtina išlyginti daugiau dėmesio skiriant sumaniai paklausos politikai, skatinančiai būsimą ekonomikos augimą ir inovacijas ir padedančiai kurti papildomas darbo vietas.

4.1.6   Nenurodoma ir tai, kad norint kuo greičiau atkurti augimą, kad būtų stabilizuota darbo rinka, reikia pirmiausia didinti vidaus paklausą (privačias ir viešąsias investicijas). Be to, nenurodoma, kad norint užkirsti kelią tolesniam nedarbo didėjimui, ekonomikos rėmimo priemonės ir investicijos į užimtumo užtikrinimą neturėtų būti per greitai nutraukiamos. EESRK mano, kad tokiomis aplinkybėmis pasitraukimo strategija arba konsolidavimo planai – kaip nurodyta ekonominės politikos gairėse – gali būti patvirtinti tik atsižvelgiant į ekonomines arba užimtumo sąlygas.

4.1.7   Kalbant apie rekomendaciją valstybėms narėms įtraukti Tarybos patvirtintus lankstumo ir užimtumo garantijų principus į savo darbo rinkos politiką, reikia pažymėti, kad septintoje gairėje visiškai nekalbama apie tai, kad darbo vietos kokybei turėtų būti skiriama tiek pat dėmesio, kiek ir lankstumo ir užimtumo garantijų principams, ko EESRK jau ne kartą yra reikalavęs (7).

4.1.8   EESRK taip pat ragina nurodyti, kad paskatinti žmones aktyviai ieškotis darbo pirmiausia įmanoma užtikrinus veiksmingas darbo biržų paslaugas, o ne vadinamosiomis paskatomis (bedarbių pašalpomis). Todėl Komitetas siūlo paskutiniajame pirmos pastraipos sakinyje išbraukti šią sakinio dalį: „ kad užtikrintų, kad keičiant darbo vietą būtų aiškios teisės bei atsakomybė ir nedirbantys žmonės galėtų aktyviai ieškotis darbo“ ir vietoj jos įrašyti „užtikrinančias darbo vietos keitimą“. EESRK nuomone, ypač krizės metu nereikėtų griežtinti nedarbo draudimo sąlygų.

4.2   8 gairė. Kvalifikuotos darbo jėgos formavimas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, darbo kokybės ir mokymosi visą gyvenimą skatinimas

4.2.1   Nors Komitetas labai palankiai vertina tai, kad darbo kokybė nurodyta bent jau gairės pavadinime, tačiau jį labai stebina tai, kad nepateikiama konkrečių paaiškinimų (pavyzdžiui, dėl sveikatinimo darbo vietoje, atlyginimo, už kurį galima pragyventi, darbo laiko organizavimo ir apsaugos nuo pernelyg ilgų darbo valandų, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros). EESRK tikėjosi, kad, atsižvelgiant į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros strategiją, darbo kokybės skatinimui bus suteikta didesnė pirmenybė. Taip būtų pabrėžta tiek vidinių, tiek ir išorinių lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros svarba, nes krizės metu būtent lanksčios vidinės darbo rinkos geriausiai išsilaikė.

4.2.2   Kadangi turinio požiūriu ši gairė iš esmės sutampa su devinta gaire, norint išvengti veiklos dubliavimo, vertėtų rimtai pasvarstyti apie šių gairių sujungimą. Kita vertus, reikėtų parengti atskirą gairę, skirtą darbo kokybei propaguoti.

4.2.2.1   EESRK ne kartą nurodė, kad ypač tada, kai nustatomas kiekybinis užimtumo lygio didinimo tikslas, ypatingas dėmesys tenka kokybiniam naujų darbo vietų aspektui, nes bet kokia kaina kuriamos darbo vietos (nepatikimos darbo sąlygos, dirbantys neturtingieji ir pan.) problemos neišspręs.

4.2.3   Komitetas norėtų dar kartą paraginti vėl įtraukti kokybinius tikslus, kurie pradėjus koreguoti Lisabonos strategiją pastaraisiais metais buvo beveik užmiršti (pavyzdžiui, vadinamieji Lakeno rodikliai, skirti darbo vietų kokybei vertinti) (8).

4.2.4   Todėl EESRK siūlo sistemingai stebėti naujai sukurtų darbo vietų kokybę ir rekomenduoja įtraukti nuorodą apie Europos socialinių partnerių bendrai įvardytus pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria Europos darbo rinka (9). Tai apima, pavyzdžiui, nuostatą, kad darbo teisė turi skatinti nuolatines darbo sutartis ir visi darbuotojai, nepriklausomai nuo jų pasirašytų sutarčių, turėtų teisę į apsaugą ir darbo vietos užtikrinimą.

4.3   9 gairė. Visų lygių švietimo ir mokymo sistemų veikimo tobulinimas ir aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų skaičiaus didinimas

4.3.1   EESRK nuomone, „gerų darbo vietų“ kūrimo politika, kuriai taip pat priklauso aukšti ugdymo ir profesinio rengimo bei mokymosi visą gyvenimą tikslai, labai skatina augimą ir didina našumą. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad šiai politikai teikiama pirmenybė.

4.3.2   Kaip ir ankstesnėje gairėje, čia taip pat kalbama apie būtinybę nustatyti rodiklį jauniems žmonėms, kuriems gresia atskirtis nuo darbo rinkos. Siekdamos sumažinti nedirbančių ir ugdymo įstaigose nesimokančių ar profesinio išsilavinimo nesiekiančių jaunų žmonių skaičių, valstybės narės turi imtis visų reikiamų žingsnių, kad būtų užkirstas kelias nebaigti mokyklos. EESRK nuomone, šis svarbus klausimas turėtų būti aiškiau pabrėžiamas, pavyzdžiui, kalbant apie šių toli siekiančių tikslų išlaikymą:

—	sumažinti jaunimo nedarbą mažiausiai 50 proc.,

—	nustatyti ne ilgesnį kaip keturių mėnesių laikotarpį, kurio vidutiniškai reikia jaunam asmeniui susirasti darbą arba mokymosi vietą.

4.3.3   EESRK primena, kad, siekiant ES 2020 tikslo padidinti užimtumo lygį iki 75 proc., būtina įgyvendinti ir atitinkamas užimtumo politikos priemones, skirtas neįgaliesiems, kurie sudaro 16 proc. darbingo amžiaus asmenų. Komitetas palankiai vertina tai, kad ši gyventojų grupė yra įtraukta į 7 ir 10 gaires. Be to, jis pageidautų, kad į 9 gairę būtų įtrauktas ir žmonių su negalia ugdymas ir profesinis mokymas.

4.4   10 gairė. Socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu

4.4.1   EESRK itin palankiai vertina tai, kad socialinės įtraukties skatinimui ir kovai su skurdu numatyta atskira gairė. Tai pateisina Komiteto daugelį kartų pareikštą raginimą, kad didėjant socialinei nelygybei Europoje reikalingos bendros priemonės kovai su skurdu ir socialine atskirtimi. Šioje srityje reikalingas visas tikslinėms grupėms skirtų priemonių paketas. EESRK nuomone, dešimtoje gairėje reikia daugiau dėmesio skirti vaikams ir jaunimui gresiančio skurdo rizikos mažinimui ir numatyti konkrečius tikslus.

4.4.2   Be to, skurdo pavojaus mažinimui taip pat reikia keleto stabilių ir patikimų rodiklių, kad būtų galima stebėti ir matuoti padarytą pažangą. EESRK nuomone, būtų prasminga parengti papildomus rodiklius, kurie, pavyzdžiui, padėtų nustatyti pajamų ir perkamosios galios santykį bei pajamų koncentraciją (Gini koeficientą). Tačiau tai jokiais būdais negali susilpninti pagrindinio tikslo.

4.4.3   EESRK palankiai vertina raginimą valstybėms narėms, siekiant mažinti skurdą, stengtis skatinti visišką dalyvavimą visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime ir suteikti užimtumo galimybių.

4.4.3.1   EESRK pritaria naujausio Komisijos tyrimo išvadoms, pagal kurias kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi pirmenybę reikia teikti ir priemonėms, skirtoms padėti dirbantiems neturtingiesiems (10). Komitetas siūlo garantuoti pragyvenimą užtikrinančias pajamas ir taip užkirsti kelią mažų atlyginimų sektoriaus didėjimui. Tai apima:

—	nepatikimų darbo sąlygų pažabojimą, pakeičiant jas nuolatiniais, socialiniu požiūriu užtikrintais darbo santykiais,

—	socialinės apsaugos suteikimą pereinamuoju laikotarpiu tarp mokymo ir darbo,

—	veiksmingas aktyvios darbo politikos koncepcijas, skirtas mokymui ir darbo vietų kūrimui skatinti, ypač tiems asmenims, kurie dėl išsilavinimo trūkumo yra išstumti iš darbo rinkos,

—	pirmenybės teikimą kovai su jaunimo nedarbu ir iš darbo rinkos išstumtų asmenų integravimui.

4.4.3.2   Visus šiuos aspektus reikia įtraukti į dešimtą gairę arba labiau pabrėžti. EESRK dar kartą kartoja savo neseniai pateiktą pasiūlymą, kad reikia nustatyti minimalių pajamų ir kitų pajamų sistemų tikslus.

4.4.4   Kovojant su skurdu visų pirma reikia imtis ir užimtumo bei švietimo politikos priemonių, skirtų grupėms, kurioms gresia neproporcingai didelis skurdas (pavyzdžiui, vienišų motinų, migrantų, mažas pensijas gaunančių vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų). Komitetas pageidautų tikslesnių pareiškimų ir tikslų, susijusių su šių asmenų integravimu į visuomenę ir darbo rinką.

4.4.5   EESRK nuomone, pažangu tai, kad nurodomas vertingas socialinės ekonomikos vaidmuo kuriant ir užtikrinant užimtumą bei kovojant su skurdu, o valstybės narės aiškiai raginamos aktyviai šią veiklą skatinti. Tai atitinka EESRK raginimą išnaudoti visas socialinės ekonomikos teikiamas galimybes, ypač kuriant darbo vietas socialinių paslaugų srityje.

---

(1)  2005 m. gegužės 31 d. EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (taikant ES sutarties 128 straipsnį), COM(2005) 141 galutinis – 2005/0057 (CNS), pranešėjas Henri Malosse (OL C 286, 2005 11 17), ir 2008 m. vasario 13 d. EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (pagal ES sutarties 128 straipsnį) COM(2007) 803 galutinis / 2 (V dalis) – 2007/0300 (CNS), pranešėjas Wolfgang Greif (OL C 162/92, 2008 6 25).

(2)  OL C 128, 2010 5 18, p. 3.

(3)  Gebėjimų pasiūla ir paklausa Europoje: Vidutinės trukmės prognozės iki 2020 m. (Cedefop, 2010), p. 35 ir toliau.

(4)  OL C 128, 2010 5 18, p. 3.

(5)  EESRK nuomonės:

2009 m. rugsėjo 30 d. nuomonė dėl darbo ir skurdo. Globalus požiūris, pranešėja Prud’homme (OL C 318/52, 2009 12 23);

2009 m. spalio 1 d. nuomonė dėl lyčių lygybės, ekonomikos augimo ir užimtumo lygio sąsajų, pranešėja Béatrice Ouin (OL C 318/15, 2009 12 23);

2009 m. spalio 1 d. nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių“, COM(200) galutinis, pranešėjas Ionut Sibian (OL C 318/113, 2009 12 23).

(6)  2005 m. rugsėjo 29 d. EESRK nuomonė dėl moterų skurdo Europoje, pranešėja Brenda King (OL C 24, 2006 1 31) ir 2007 m. liepos 12 d. nuomonė dėl prioritetinių gyventojų grupių užimtumo (Lisabonos strategija), pranešėjas Wolfgang Greif (OL C 256, 2007 10 27), taip pat žr. Komisijos ataskaitą dėl lygybės COM(2009) 694.

(7)  2008 m. balandžio 22 d. EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: „Siekiant bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų: derinant lankstumo ir užimtumo garantijas kurti daugiau ir geresnių darbo vietų“, COM(2007) 359 galutinis, pranešėjas Thomas Janson, bendrapranešėjis Christian Ardhe (OL C 211, 2008 8 19); 2009 m. lapkričio 4 d. EESRK nuomonė dėl Lisabonos strategijos po 2010 m., pagrindinis pranešėjas Wolfgang Greif, CESE 1722/2009, 3.4.3 punktas.

(8)  OL C 128, 2010 5 18, p. 3.

(9)  Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Europos darbo rinkos. Bendra Europos socialinių partnerių analizė (2007 m.), p. 61 ir toliau.

(10)  Working poor in Europe, Eurofound-Study 2010.

---

---