23.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/29

—

pradėti ekonominio vystymosi procesą (formuoti gamybos grandines, organizuoti veiklos rūšis ir pan.),

—

vykdyti socialinio vystymosi procesą (sukurti sveikatos, švietimo ir kitas struktūras),

—

imtis aplinkosaugos vadybos priemonių (saugoti biologinę įvairovę, kontroliuoti išmetamą CO2 kiekį ir pan.).

1.4.1

Atliekant tokį sertifikavimą siekiama atsižvelgti į daugialypį sąžiningos prekybos pobūdį:

1.4.2

Nepaisant savireguliacijos pažangos, EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad toks modelis būtų taikomas laikantis Europos sertifikavimo sistemos, kuri be kitų, dar paremta tuo, kad techninių sąlygų laikymasis turi būti patikrintas, ir tai turi būti išorinė kontrolė, kurią atlieka nepriklausoma ir licencijuota įstaiga. Be jokios abejonės, bendrųjų privalomų reikalavimų laikymasis neturi riboti maisto produktų pateikimo į rinką.

2.1

Ši nuomonė konkrečiai skirta sąžiningai prekybai – alternatyviems gamintojų ir vartotojų prekybos santykiams, kuriuos pastaraisiais dešimtmečiais formavo sąžiningos prekybos judėjimas. Yra ir kitų programų, kurių tikslas įsitikinti prekybos tvarumu, tačiau apie jas šioje nuomonėje nebus kalbama, kadangi šios programos neatitinka visų sąžiningos prekybos kriterijų, nurodytų 1.4.1 punkte.

2.2

Sąžininga prekyba buvo plėtojama siekiant užmegzti ekonominius santykius su tarptautinėje prekyboje nedalyvaujančių besivystančių šalių gamintojais. Sąžininga prekyba, kuria prisidedama prie tvaraus vystymosi, labai svarbi Pietų valstybių visuomenei. Ja siekiama mažinti skurdą visų pirma remiant gamintojų organizacijas. Šiaurės šalyse sąžininga prekyba stengiamasi skatinti tvaresnį vartojimo modelį.

2.3

Šis dar naujas ir besivystantis sektorius sparčiai plečiasi vis labiau patraukdamas Europos vartotojų dėmesį.

2.4

Vis dėlto reikėtų stiprinti vartotojų pasitikėjimą – nors vartotojai ir pritaria sąžiningos prekybos principui, daugelis jų teigia, kad trūksta informacijos, ir gali baimintis, kad šioje srityje galimas didelių bendrovių arba mažmeninės prekybos įmonių piktnaudžiavimas.

2.5

Daugiausia sąžiningos prekybos produkcijos vis dar realizuojama specializuotose prekybos grandinėse. Tokių struktūrų yra daug, jos yra nedidelės bei vertinamos vartotojų.

3.1

1948 m. paskelbtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 straipsnyje teigiama: „Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę gauti teisingą ir tinkamą atlyginimą, užtikrinantį jam ir jo šeimai žmogaus orumo vertą gyvenimą“.

3.2

Sąžininga prekyba atsirado šeštajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, po to Jungtinėje Karalystėje, o vėliau ir kitose Europos šalyse. Šios prekybos atsiradimą paskatino suvokimas apie industrinių šalių importo sektoriaus daromą socialinę ir ekologinę žalą.

3.3

1964 m. Jungtinių Tautų prekybos ir vystymosi konferencija pasmerkė nevienodas prekybos sąlygas ir perspėjo tarptautinę bendruomenę dėl žmogiškumo ir socialiniu požiūriu nepriimtinų tarptautinę prekybą reguliuojančių taisyklių. Pietų šalys pasisakė už teisingą prekybą (šūkis – „Prekyba, o ne pagalba“).

3.4

Keletas su sąžininga prekyba susijusių datų:

3.5

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėse neatsižvelgiama žmogiškąjį, socialinį ir ekologinį aspektus. Poreikis priešintis tokiai padėčiai žmones skatina dalyvauti humaniškuose prekybos mainuose. Tokiems žmonėms sąžininga prekyba – tai įrodymas, kad galima kurti ir kitokį pasaulį. Sąžininga prekyba skatina skaidrumą, gerą valdymą bei atsakomybę ir taip prisideda prie tvaraus vystymosi.

4.1

Sąžiningos prekybos ir apskritai etiško, atsakingo ir pilietiško vartojimo uždavinys – nustatyti priemones, kurios padėtų įtvirtinti visuomenėje pelnytą pripažinimą:

4.2

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad rengiant sąžiningos prekybos standartus buvo atsižvelgta į pagrindines darbuotojų teises (TDO), aplinkosaugos standartus, biologinę įvairovę ir geresnį atlygį gamintojams tarptautinės prekybos santykiuose.

4.3

Dviejų sąvokų junginys – „sąžininga prekyba“ – kai kam gali pasirodyti prieštaringas, kadangi rinkos dėsniai negrindžiami žmogiškosiomis vertybėmis. Vis dėlto tikslas susieti prekybą ir socialinį dialogą siekiant kuo didesnės lygybės pasaulio prekyboje bus svarbiausias 21-ojo amžiaus uždavinys, prie kurio sprendimo EESRK norėtų prisidėti. Sudarydama geresnes prekybos sąlygas ir užtikrindama Dohos derybų raundo užribyje atsidūrusių gamintojų ir darbuotojų teises ši prekybos forma gali padėti užtikrinti tvarų vystymąsi.

4.4

Naujos etiketės ir elgesio kodeksai, kuriuos pradėjo naudoti nauji sąžiningą prekybą deklaruojantys subjektai, kartu kelia sumaištį vartotojų sąmonėje. Pati koncepcija, ją apibrėžiantys principai ir svarbiausi kriterijai gali tapti migloti dėl standartų ir garantijų sistemų gausos, o tai leidžia sudaryti oportunistinio pobūdžio prekybos susitarimus, paremtus garantijų sistemomis, kurios mažiau kainuoja gamybos grandinės pabaigoje esančiam vartotojui, tačiau kartu mažiau padeda stiprinti besivystančias šalis. Komitetas norėtų, kad sąžiningos prekybos organizacijos sukurtų tarptautinę sertifikavimo sistemą (žr. pirmiau pateiktus pasiūlymus terminijos klausimais), visuomet būtina reikalauti nepriklausomos ir licencijuotos kontrolės įstaigos ir, žinoma, laikytis galiojančių maisto produktų taisyklių).

4.5

EESRK prašo visiems sąžiningos prekybos produktams visose Europos Sąjungos valstybėse taikyti vienodus kriterijus. Šiuo metu Europoje nėra oficialios sąžiningos prekybos apibrėžties, kuri turėtų teisinę galią. EESRK pritartų FINE (tinklas, kuriam priklauso FLO, IFAT, NEWS ir Europos sąžiningos prekybos asociacija) patvirtintai ir naujame Europos Komisijos komunikate dėl sąžiningos prekybos vartojamai (1) bendrai apibrėžčiai:

„Sąžininga prekyba yra dialogu, skaidrumu ir pagarba grindžiama prekybos partnerystė, kuria siekiama didesnio teisingumo tarptautinėje prekyboje. Ja remiamas tvarus vystymasis į šalį nustumtiems gamintojams ir darbuotojams, ypač pietų šalyse, suteikiant geresnes prekybos sąlygas ir ginant jų teises.

Remiamos vartotojų sąžiningos prekybos organizacijos įsipareigoja aktyviai remti gamintojus, didinti visuomenės informuotumą ir rengti kampanijas siekiant pakeisti įprastas tarptautinės prekybos taisykles ir praktiką.“

5.1

Sąžininga prekyba siekiama kuo geriau atlyginti gamintojams remiantis stabiliu pagrindu ir užtikrinant pakankamas, deramą gyvenimą garantuojančias pajamas, kurių dydį nustatytų susijusių regionų ir šalių gamintojų organizacijos ir profesinės sąjungos.

5.2

Kaina turi būti nustatoma remiantis gamybos sąnaudų vidurkiu atsižvelgiant į:

5.3

Vykdant sąžiningą prekybą turi būti keliami tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, atsisakyti išnaudojimo darbe, visų pirma vaikų, bei taikyti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytus standartus netgi tuo atveju, kai to nereikalauja socialinę sritį reglamentuojantys šalies įstatymai.

5.4

Sąžininga prekyba sudaro galimybę atlikti dalinį išankstinį mokėjimą už maisto produktus, kad gamintojai galėtų atsiskaityti už žaliavas.

5.5

Maisto produktų gamybos procese privaloma tausoti aplinką ir saugoti gamtos išteklius ir atitikti Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus.

5.6

Sąžininga prekyba leidžia sukurti socialiniu požiūriu naudingų darbo vietų tiek grandinės pradžioje, tiek pabaigoje (ir sudaryti sąlygas labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams atgauti orumą dirbant).

5.7

Sąžininga prekyba realiai užtikrinamas veiklos atsekamumas ir visiškas, nuolatinis ir viešas skaidrumas visuose proceso grandinės etapuose (sąlygos, kaina, marža ir pan.).

5.8

Siekiant darnaus vystymosi tikslo, sąžininga prekyba turėtų padėti kurti solidarumu grindžiamą ekonomiką.

5.9

Turėtų būti vertinami tik konkretūs sąžiningos prekybos veiksmai ir įsipareigojimai, o ne skelbiami geri ketinimai.

5.10

Sąžininga prekyba yra tinkamas būdas pradėti įgyvendinti naują, pagarba žmogui grindžiamą pasaulinę maisto produktų politiką.

6.1

Didžioji sąžiningos prekybos apyvartos dalis tenka prekybai maisto produktais. Pagrindinis produktas – kava, toliau seka arbata, šokoladas, džiovinti vaisiai, prieskoniai, ryžiai, grūdai, cukrus, medus, džemas. Neseniai pradėta prekiauti šviežiais produktais, tačiau dėl mažos apyvartos jie sudaro labai mažą sąžiningos prekybos dalį. Vis dėlto pastebima, kad, pradėjus sąžiningos prekybos produktais prekiauti vartotojų kooperatyvuose ir kitose privačiose mažmeninės prekybos įmonėse, jų parduodama gerokai daugiau.

6.2

Sąžininga prekyba, kuria siekiama pagerinti besivystančių šalių smulkių gamintojų padėtį, turėtų sudaryti sąlygas organizuoti paruoštų maisto produktų gamybos grandines ir sukurti socialiniu požiūriu tvarių darbo vietų.

6.3

Vykdant sąžiningą prekybą turėtų būti galima daryti įtaką didelėms grandinėms ir taip padidinti šio proceso politinę reikšmę nepažeidžiant gamintojo interesų.

7.1

Visos šalys, susijusios su sąžiningos prekybos žemės ūkio produktų gamyba, yra Pietų šalys. Sąžininga prekyba savo prekybos proceso skaidrumu atskleidė, kokia maža vartotojų mokamos pirkimo kainos dalis atitenka gamintojui (iš kiekvieno 100 eurų tik 20 eurų grįžta į vietos ekonomiką) ir kiek mažai pridėtinės vertės (pavyzdžiui, sukuriamos perdirbant ir mažmeninėje prekyboje) lieka besivystančiame pasaulyje. Iškyla esminis klausimas, ar sąžininga prekyba gali ilgam laikui pakeisti tarptautines prekybos taisykles.

8.1

Komitetas mano, kad sertifikavimas – patikimiausia garantija vartotojams. Sertifikavimas – tai patikrinimo procedūra, kurią vykdo nepriklausoma akredituota (užbaigusi akreditacijos procesą) ir nešališka įstaiga, kuri patvirtina, kad paslauga, produktas ar procesas atitinka reikalavimus, nustatytus specifikacijoje, kuri gali būti privaloma arba ne. Taigi, sertifikavimas ir akreditacija yra dvi patikrinimo procedūros, tačiau akreditacija tikrinama kompetencija, o sertifikavimu – ar laikomasi specifikacijoje nustatytų reikalavimų. Sąžiningos prekybos ir apskritai etiško, atsakingo ir pilietiško vartojimo uždavinys – nustatyti priemones, kurios padėtų įtvirtinti pasiektus rezultatus ir:

8.2

Sąžininga prekyba paskatino sukurti garantijų sistemas, tačiau jų teisėtumas pagrįstas derybomis ir įvairių šalių dalyvavimu.

8.3

FLO ir WFTO siekia, kad jų garantijų sistemos papildytų viena kitą. Taigi reikia nustatyti abiejų organizacijų metodų bendrus sąlyčio taškus. Šiuo metu apsiribojama padėties analize.

8.4

Šios patikrinimo sistemos būtinos. Svarbu patikimai užtikrinti, kad Šiaurės šalyse pačių vartotojų interesais nebūtų leidžiama pernelyg daug skirtingų teisės aktų. Sąžiningos prekybos organizacijos jau yra parengusios tarptautinį specifikacijų paketą ir susitarusios dėl Sąžiningos prekybos chartijos principų. Jos ir toliau turi bendradarbiauti kurdamos bendrą gamintojų sertifikavimo sistemą.

9.1

Sąžininga prekyba padeda mažinti skurdą ir apsaugo tvaraus vystymosi pagrindą.

9.2

Europos Sąjungos užsienio politika skatinamas besivystančių šalių žemės ūkio augimas. Smulkių žemės ūkio gamintojų skatinimas imtis sąžiningos prekybos, galėtų tapti kriterijum gauti subsidijas, skirtas tvariam šių valstybių vystymuisi.

10.1

Sąžininga prekyba neabejotinai priklauso nuo vietos ir tarptautinių suinteresuotųjų subjektų veiklos efektyvumo prekybos, socialinėje, švietimo ir politinėje plotmėje.

10.2

Sąžininga prekyba tai socialinė ir ekonominė naujovė, įkvėpta pilietinės visuomenės, kurios tikslas – keisti žmogaus interesus geriau atitinkančią tarptautinę prekybos praktiką. Sąžininga prekyba turėtų:

11.1

Visi sąžiningos prekybos žemės ūkio produktai gaminami besivystančiose šalyse. Tačiau, tam tikrus produktus, pavyzdžiui, cukrų, vyną ir bananus prekybai tiekia ir Europos šalys, kurios laikosi gerokai aukštesnių socialinių standartų, todėl jų produkcija gali būti brangesnė nei sertifikuoti sąžiningos prekybos produktai.

11.2

Norint išvengti tokios sudėtingos padėties, reikėtų steigti tarptautinę gamintojų organizaciją ir ieškoti visas šalis tenkinančio kompromiso.

12.1

Daug žmogaus teisių organizacijų kalba apie tarptautinės prekybos problemas (PPO).

12.2

Pasaulyje sąžiningos prekybos vykdytojai ir suinteresuotieji subjektai skiriasi tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu. Jų gebėjimas dalyvauti įvairiuose sąžiningos prekybos sektoriuose suteikia prasmę šiai veiklai ir galimybę daryti didelę įtaką.