22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/113

1.1

Nustatyta, kad ES valstybėse narėse nuo 8 iki 12 proc. hospitalizuotų pacientų tampa nepageidautinų susirgimų aukomis gaudami sveikatos priežiūros paslaugas (2), nors prieš priimami į gydymo įstaigą jie šių negalavimų neturėjo.

1.2

Nors šioje srityje tyrimų labai nedaug, galima teigti, jog su sveikatos priežiūros paslaugomis susijusios infekcijos trigubai padidina mirties riziką, lyginant tą pačią patologiją turinčių užsikrėtusių ir neužsikrėtusių pacientų mirtingumo lygį.

1.3

Su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos yra didelė papildoma finansinė našta, susijusi su ilgesniu paciento buvimu ligoninėje, infekcijos gydymo, laboratorinių tyrimų, priežiūros, infekcijos pasekmių gydymo išlaidomis ir netgi finansine kompensacija šeimai pacientui mirus.

1.4

Sumažinus su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų skaičių 10 proc. sutaupytos lėšos būtų daugiau kaip penkis kartus didesnės nei sveikatos priežiūros įstaigose prevencijai išleidžiamos lėšos (3).

1.5

Siūloma rekomendacija dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės priimtina tiek etikos, tiek socialiniu ir ekonominiu požiūriu. Kova su infekcijomis, susijusiomis su sveikatos priežiūros įstaigomis, yra labai svarbi, todėl šiuo klausimu turėtų būti pateiktas direktyvos pasiūlymas.

1.6

EESRK pritaria šiam pasiūlymui, atitinkančiam 152 straipsnio nuostatas, pagal kurias Bendrija gali savo veikla papildyti valstybių narių politiką, siekdama gerinti visuomenės sveikatą ir užkirsti kelią žmonių negalavimams.

1.7

EESRK pažymi, kad siūlomos paramos priemonės vertos dėmesio, ir teikia keletą pastabų ir pasiūlymų, kuriais siekia pagerinti ir sustiprinti pacientų saugą užtikrinant su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevenciją ir kontrolę.

1.8

EESRK mano, kad būtina geriau išanalizuoti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ir nepageidaujamų reiškinių atsiradimo priežastis. Atsižvelgdamas į teisinių veiksmų galimybę, Komitetas rekomenduoja aiškiai apibrėžti renkamų duomenų statusą, siekiant užtikrinti pacientų teisių apsaugą, bet kartu nekliudyti specialistų vykdomiems tyrimams ir rizikos valdymo struktūroms.

1.9

EESRK ypač pabrėžia, kad būtina įgyvendinti ir plėtoti nacionalinę politiką bei programas, informuoti piliečius ir pacientus, valstybių narių ir gydymo įstaigų lygiu derinti pranešimų teikimo sistemas ir personalo mokymo programas.

1.10

Atkreipdamas dėmesį į tai, kad su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų plitimas veikia tiek stacionariai, tiek ir ambulatoriškai gydomus pacientus, EESRK ragina visų tipų gydymo įstaigose vienodai budriai teikti priežiūros paslaugas ir vykdyti kontrolę, kad būtų užkirstas kelias nepageidaujamiems reiškiniams.

2.1.1

Sutarties 152 straipsnyje nustatyta, kad Bendrija, savo veikla papildydama valstybių narių politiką, siekia gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus žmonių sveikatai šaltinius.

2.1.2

Nustatyta, kad ES valstybėse narėse apie 10 proc. hospitalizuotų pacientų patiria nepageidaujamų reiškinių gaudami sveikatos priežiūros paslaugas (4).

2.1.3

ES valstybės narės nevienodai sparčiai rengia ir įgyvendina veiksmingą ir visapusišką pacientų saugos strategiją.

2.2.1

Valstybės narės turi sukurti kompleksines pranešimų teikimo sistemas, kurios remtųsi nesėkmių patirtimi ir padėtų nustatyti nepageidaujamų reiškinių mastą bei priežastis, o po to parengti veiksmingus sprendimus bei priemones.

2.2.2

Bendrijos mastu reikia kaupti palyginamuosius ir apibendrinančius duomenis bei skleisti valstybėse narėse gerosios praktikos pavyzdžius.

2.2.3

Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencija ir kontrolė turėtų tapti ilgalaikiais sveikatos priežiūros įstaigų prioritetais. Bendradarbiauti vykdant šią veiklą privalo visi hierarchijos lygiai bei visas funkcijas atliekantys padaliniai.

2.2.4

Pacientai turėtų būti geriau informuojami ir skatinami dalyvauti pacientų saugos procese.

—

jo amžių ir patologiją,

—

tam tikrus gydymo būdus (ypač per didelio antibiotikų kiekio vartojimą),

—

tam tikras gydymui būtinas procedūras.

4.1.1

EESRK norėtų ypač pabrėžti, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtina įsteigti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų kontrolės komitetą, kuriam būtų pavesta parengti, bendradarbiaujant su gydymo įstaigų higienos užtikrinimo grupėmis, nacionalinę strateginę programą, kurią būtų galima įgyvendinti regionų lygmeniu ir kiekvienoje gydymo įstaigoje. Ši programa turės būti reguliariai vertinama.

4.1.2

EESRK įsitikinęs, kad labai svarbu stiprinti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų kontrolės struktūras ir raginti šios srities įstaigas įgyvendinti infekcijų prevencijos ir kontrolės politiką. Taip pat budriai reikia sekti, kad būtų užtikrinta ambulatorinės sveikatos priežiūros sauga.

4.1.3

EESRK labai pritaria pacientų organizacijų ir atstovų norui prisidėti prie pacientų saugos visais lygmenimis užtikrinimo programų ir politikos rengimo. Šiam tikslui įgyvendinti būtina užtikrinti visišką in situ stebėsenos veiksmų skaidrumą ir viešinti jos rezultatus.

4.1.4

EESRK mano, kad būtina tiksliai apibrėžti teisinį kiekybinių ir kokybinių duomenų apie su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas ir kitus nepageidaujamus reiškinius statusą, turint galvoje, kad teisinių veiksmų atveju kai kuriuos iš jų bus galima panaudoti teisme. Todėl reikia rasti tinkamą pusiausvyrą, kuri užtikrintų paciento teises, kartu leidžiant specialistams ir rizikos valdymo struktūroms nuodugniai tirti nepageidaujamų reiškinių aplinkybes.

4.1.5

Siekdamas užtikrinti, kad vertinimas vyktų pasitikėjimo atmosferoje, EESRK nori pabrėžti, kad kiekviena pranešimų teikimo sistema turėtų būti atskirta nuo sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų (gydytojų, pirmosios pagalbos specialistų, administracijos ir aptarnaujančiojo personalo) drausminės atsakomybės sistemų ir procedūrų.

4.1.6

Kad pacientai būtų tinkamai informuoti apie riziką ir saugos lygį, EESRK siūlo parengti ligonio vadovą, supažindinantį priimamus pacientus su higienos rekomendacijomis ir su jos priemonėmis gydymo įstaigoje.

4.1.7

Būdamas įsitikinęs, kad kiekvienos prevencijos strategijos pagrindas yra sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, atsakingų už pacientų saugą, švietimas ir mokymas, EESRK mano, kad higienos priežiūros specialistų mokymą sustiprintų patobulintas gydytojų, slaugytojų ir apskritai visų gydymo įstaigų darbuotojų mokymo programų turinys.

4.1.8

EESRK norėtų ypač pabrėžti, kad sveikatos priežiūros specialistai privalo priimti pacientų ir (arba) jų artimųjų pastabas dėl pastebėtų trūkumų higienos srityje. Skatinant pacientus kreipti dėmesį į sveikatos priežiūros įstaigų higienos taisyklių laikymąsi, reikia taip pat raginti sveikatos priežiūros specialistus išklausyti ir atsižvelgti į pacientų ir jų artimųjų pateikiamas pastabas ir pageidavimus.

4.2.1

EESRK nuomone, siekiant užkirsti kelią su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų plitimui, būtina:

4.2.2

EESRK apgailestauja, kad Komisijos rekomendacijoje nepakankamai griežtai nurodyta, kad nepageidautinų reiškinių tyrimas turi būti privalomas. Tam tikri metodai, pavyzdžiui, gydymo įstaigų tarnybose reguliariai vykdoma sergamumo ir mirštamumo rodiklių apžvalga, gali pakelti sveikatos priežiūros saugos lygį.

4.2.3

EESRK mano, kad keitimasis informacija, sukaupta remiantis stebėjimais ir gerąja patirtimi, taikoma koordinuojant Komisijos ir valstybių narių veiksmus, yra tinkamas būdas klasifikuoti, susisteminti ir net standartizuoti tam tikrus metodus, kurių pagrindu būtų galima parengti gaires, labai naudingas atnaujinant senas arba statant naujas sveikatos priežiūros įstaigas.

4.2.4

EESRK pritaria Komisijos raginimui per vienerius metus sukurti keitimuisi informacija naudojamą tarpsektorinį mechanizmą ir įdėmiai stebės, kaip bus įgyvendinamas šis ketinimas.