22.9.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/14

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Vis dar esančių kliūčių judumui vidaus darbo rinkoje nustatymo (tiriamoji nuomonė)

2009/C 228/03

2008 m. birželio 27 d. ES Tarybai pirmininkaujanti Čekija paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti nuomonę dėl

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. kovo 10 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Vladimíra DRBALOVÁ.

452 -oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 24 d. ir 2009 m. kovo 25 d. (2009 m. kovo 25 d. posėdis) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 152 narių (-iams) balsavus už, 1 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Judumas Europoje turi likti ES politiniu prioritetu, ypač dabar, kai žemynui tenka įveikti globalizacijos ir technologijų pažangos keliamus iššūkius kartu patiriant neigiamas demografinės padėties tendencijas bei ekonomikos ir finansų krizės pasekmes. Nustatant požiūrį, kurio reikėtų laikytis siekiant skatinti judumą, reikėtų atsižvelgti į įvairioms valstybėms narėms būdingas sąlygas, tačiau būtinas ir veiksmingas koordinavimas Europos lygiu, valstybių narių parama ir skaidrumas. Numatytos nuostatos turėtų padėti sukurti naują sąžiningo ir subalansuoto judumo sampratą bei skatinti plėtoti naujas judumo formas.

1.2	EESRK visiškai pritaria Europos Komisijos parengtam 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų planui ir mano, kad ši priemonė padės panaikinti vis dar esamas kliūtis ir pasiekti Europos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje nustatytus tikslus.

1.3	Be to, Komitetas palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą 2009 m. paskelbti Žaliąją knygą dėl jaunimo tarpvalstybinio judumo ir labai susidomėjęs laukia visuomenės diskusijų rezultatų ir išvadų.

1.4

EESRK pasisako už tai, kad būtų visiškai pasinaudota Europos profesinio judumo sistemos EURES teikiamomis galimybės ir priimtos priemonės, kurios padėtų gerinti teikiamų paslaugų ir informacijos kokybę, plėsti jų apimtį ir užtikrinti geresnį prieinamumą bei plačiau informuoti piliečius ir visų pirma Europos įmones. Be to, EESRK rekomenduoja Europos Komisijai išsiaiškinti, kodėl EURES interneto portalu mažai naudojasi tam tikrų kategorijų visų pirma žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuoti darbuotojai.

1.5

EESRK ragina valstybes nares atsižvelgti į judumo aspektą priimant visus susijusius politinius sprendimus ir, kaip nurodoma integruotosiose ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėse (1)., įtraukti nustatytus tikslus į nacionalines strategijas ir nacionalines reformų programas. Valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų parengtos judumą skatinančios aktyvios darbo rinkos politikos programos.

1.6

Apskritai EESRK palankiai vertina pastangas kuo veiksmingiau koordinuoti socialinę apsaugą ir sveikina ES Tarybai pirmininkavusią Prancūziją pasiekus gerų rezultatų derantis dėl Reglamento 883/2004 (2) pakeitimų remiantis diskusijos dėl įgyvendinimo reglamento išvadomis. EESRK dar kartą ragina kuo skubiau pradėti taikyti šį įgyvendinimo reglamentą, kad, kai tik bus galima, kuo aktyviau būtų vykdomas su juo susijęs judumo ES tobulinimas ir paprastinimas.

1.7

Komitetas rekomenduoja vieną iš jo ateityje numatytų nuomonių skirti Reglamento 883/2004 teksto suderinamumui su Reglamentu 1612/68/EEB (3), Direktyva 2004/38/EB ir atitinkamais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais siekiant didesnio skaidrumo ir teisinio tikrumo bei atsižvelgiant į valstybių narių lygybės principą.

1.8

Nors EESRK palankiai įvertino pasiūlymą priimti direktyvą dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo (4), kuri yra naujas Europos Komisijos indėlis ES didinant tarpvalstybinį judumą, EESRK turi rimtų pastabų dėl jo turinio. Komitetas mano, kad iš tiesų direktyvos turinys nepadės pašalinti pagrindinių tarpvalstybinio judumo kliūčių, kylančių dėl teisių į pensiją perkėlimo ir jų dvigubo apmokestinimo. Be to, pasiūlyme yra kitų nuostatų, dėl kurių padidės pensijų sistemų valdymo sąnaudos ir kils problemų jų tolesniam plėtojimui.

1.9

Remdamasis 2008 m. liepos mėn. paskelbta Europass veiklos įvertinimo ataskaita, Komitetas rekomenduoja Europos Komisijai išsiaiškinti, kodėl žemos kvalifikacijos asmenys sudaro nedidelę šios sistemos naudotojų dalį. Komitetas taip pat ragina išnaudoti visų Europaso priemonių ir visų pirma Mobilumo Europaso potencialą vykdant aktyvesnį koordinavimą Europos lygiu, teikiant paramą nacionaliniu lygiu, įtraukiant visus suinteresuotus dalyvius ir užtikrinant didesnį skaidrumą. Dėl Europos kvalifikacijų sąrangos (EKS) Komitetas mano, kad aukštojo ir profesinio mokymo bei profesinio rengimo srityje svarbu sukurti sąsajų su Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (angl. ECTS). Kad EKS galėtų užtikrinti pridėtinę vertę, ji turi likti paprasta, patikima ir veiksmingai padėti įmonėms rasti joms reikalingos darbo jėgos užsienyje.

1.10

EESRK išsamiai susipažino su 2008 m. lapkričio 18 d. Europos Komisijos antrąją ataskaitą dėl naujosioms valstybėms narėms taikomų pereinamųjų laikotarpių ir ragina šalis, laisvam asmenų judėjimui vis dar taikančias pereinamojo laikotarpio tvarką, laikytis šioje ataskaitoje išdėstytų išvadų bei ES sutartyse numatytų procedūrų. Tai išankstinė sąlyga siekiant, kad būtų galima įtvirtinti „sąžiningo judumo“ (angl. „fair mobility“) principą, užkirsti kelią socialiniam dempingui ir nelegaliam darbui.

1.11

EESRK vertina Europos Komisijos požiūrį į prieštaringas diskusijas, kilusias dėl Europos Teisingumo Teismo sprendimo, susijusio su Darbuotojų komandiravimo direktyva. Komitetas pritaria Komisijos sprendimui, pirma, įsteigti darbuotojų komandiravimo ekspertų komitetą, kuris spręs su direktyvos įgyvendinimu susijusius techninius klausimus, ir, antra, Europos socialiniams partneriams adresuotam raginimui parengti bendrą analizę dėl Europos Teisingumo Teismo sprendimų poveikio.

1.12	Komitetas atkreipia dėmesį, kad valstybėse narėse vėluojama taikyti Direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (įsigaliojimo terminas – 2007 m. spalio 27 d.).

1.13

EESRK mano, kad šiuo metu Europos Komisijos pateiktas teisėkūros pasiūlymas, kuriuo siekiama palengvinti trečiųjų šalių piliečių ekonominę migraciją, yra papildoma Komisijos priemonė judumui ir ekonominei migracijai Europoje skatinti. Šiame pasiūlyme priimti direktyvą nurodytos trečiųjų šalių piliečių teisės ir pareigos vienodo požiūrio aspektu yra geras atspirties taškas priimti teisės aktus imigracijos srityje, ir turėtų būti taikomos visoms darbuotojų migrantų kategorijoms. EESRK mano, kad pereinamojo laikotarpio priemonės, laikinai apribojančios laisvą darbuotojų judėjimą iš naujų valstybių narių, yra nukrypimas, kurį, atsižvelgiant į aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimą, reikėtų skubiai atšaukti, taip pat reikėtų užtikrinti ES piliečių pirmumo principo taikymą (5).

1.14	EESRK labai vertina Europos socialinių partnerių savarankiškumą ir numato, kad jie aktyviai prisidės prie judumo didinimo siekiant pagerinti padėtį darbo rinkose ir sustiprinti ES konkurencingumą.

1.15	EESRK ragina valstybes nares ir Komisiją dėti bendras pastangas ir parengti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti nediskriminuojančias integravimo programas, skirtas piliečiams (ir jų šeimoms), kurie pradirbę tam tikrą laiką kitoje valstybėje narėje grįžta į šalį, kurioje nuolat arba laikinai gyveno.

2.   Įžanga

2.1	2006 metus Europos Komisija buvo paskelbusi Europos darbuotojų judumo metais. Šia iniciatyva buvo siekiama išsamiau supažindinti Europos piliečius su darbo galimybėmis Europos Sąjungoje ir su jų teisėmis bei prerogatyvomis.

2.2	Piliečių judumas laisvo asmenų judėjimo forma yra įtvirtintas pirminėje Europos Bendrijos teisėje, be to, tai vienas pagrindinių Lisabonos strategijos tikslų ir viena Integruotųjų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių  (6) rekomendacijų.

2.3	Ši iniciatyva, papildanti ankstesnę ES veiklą, visų pirma 2002 m. Komisijos priimtą Įgūdžių ir judumo veiksmų planą  (7), sudarė sąlygas parengti naują 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų planą  (8), atspindintį naują realybę ir iššūkius, kuriuos šiuo metu turi įveikti Europa.

2.4

Čekijos Respublikos pirmininkavimo ES Tarybai 2009 m. pirmąjį pusmetį pagrindinis šūkis – „Europa be kliūčių“. Todėl pirmininkaujanti Čekija pakvietė EESRK parengti keturias tiriamąsias nuomones ir nustatyti įvairiose ES vidaus rinkos srityse dar esamas kliūtis. Viena iš nagrinėjamų sričių – darbo jėgos judumas Europoje.

2.5

Pirmininkaujanti Čekija toliau sieks didinti darbuotojų judumą Europoje. Įgyvendindama savo prioritetus, ji visų pirma stengsis kuo veiksmingiau įgyvendinti laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje principą, skatinti profesinį bei geografinį darbo jėgos judumą bendrojoje rinkoje ir toliau tobulinti teisės aktus darbuotojams migrantams taikomų socialinės apsaugos sistemų koordinavimo srityje.

2.6	Pirmininkaujanti Čekija pabrėžia, kad šiuo metu galiojanti pereinamojo laikotarpio tvarka dėl laisvo darbuotojų judėjimo duoda neigiamų rezultatų. Jos nuomone, visiškai realizuoti darbo jėgos potencialą ir suteikti lankstumo Europos darbo rinkai yra pagrindiniai Lisabonos strategijos siekiai.

3.   Bendros pastabos

3.1

Iš Komisijos ataskaitos „Užimtumas Europoje 2008 m.“ aiškėja, kad ekonomikos augimas, Europos Sąjungoje prasidėjęs 2006 m., 2007 m. davė daug žadančių rezultatų: 3,1 proc. išaugo BVP, sukurta 3,5 milijonai naujų darbo vietų. Visose ES valstybėse narėse, išskyrus Vengriją, išaugo užimtumas, o vidutinis užimtumo lygis ES 2007 m. siekė 65,4 proc. Visur, išskyrus Slovakiją, nusistovėjo mažesnis nei 10 proc. nedarbo lygis. 2004 m. ir 2007 m. ES plėtros bangos turėjo teigiamo poveikio Europos ekonomikai ir nesutrikdė 15 ES valstybių narių darbo rinkų. Statistiniai duomenys taip pat rodo, kad esama sinergijos tarp darbo rinkos veiksmingumo, produktyvumo ir darbo vietų kokybės.

3.2

2008 m. ES palietė sunki pasaulinė finansų krizė. Namų ūkiai ir įmonės patiria stiprų spaudimą. Panaši ir darbo rinkų padėtis. 2009 m. ekonominės prognozės rodo nulinį augimą ir ES ekonomikos nuosmukio riziką. Euro zona ir kai kurios valstybės narės jau išgyvena recesiją. Gruodžio mėnesį ES Taryba priėmė Europos ekonomikos atkūrimo planą  (9), kuriame nurodyta dešimt priemonių, taikomų keturiose prioritetinėse srityse, įskaitant Europos plataus masto iniciatyvą užimtumui remti.

3.3

Nuolatinis iššūkis, su kuriuo susiduria Europa ir ES, yra dabartinė neigiama demografinė ir darbo jėgos senėjimo tendencija. Tai ateityje turės didelio poveikio Europos konkurencingumui. Siekiant ištaisyti padėtį, reikia imtis sudėtingų, ir dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis nepaprastai skausmingų veiksmų. Kiekviena valstybė narė nustato jai tinkamas politikos priemones, galinčias pagerinti įtraukių darbo rinkų veikimą. Ypač daug dėmesio reikia skirti pažeidžiamoms darbo rinkos dalyvių kategorijoms, t. y. pagyvenusiems darbuotojams, jaunimui, imigrantams ir neįgaliesiems. Šiuo požiūriu Europos Komisijos komunikatai rodo, kad ES turi ir toliau siekti pažangos įgyvendinant esamus tesės aktus dėl nediskriminavimo principo įgyvendinimo (10).

3.4

Žvelgiant į ateitį, Europos darbo rinkų atgaivinimą ir darbo jėgos judumo skatinimą Europoje reikia laikyti vienu pagrindinių europinės užimtumo strategijos veiksnių. Nepaisant visų Europos Komisijos ir valstybių narių iniciatyvų ir veiksmų, ES vėluojama įgyvendinti Lisabonoje (2000 m.) iškeltus ES judumo tikslus – paversti Europą konkurencingiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje.

3.5

Naujojo Europos Komisijos parengto 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų plano tikslas – išanalizuoti padėtį atsižvelgiant į su globalizacija, demografiniais pokyčiais ir naujųjų technologijų pažanga susijusius iššūkius, naikinti judumo kliūtis Europoje, išryškinti naujas judumo būdų tendencijas ir nustatyti reikalingus veiksmus.

3.6

Savo plane Europos Komisija daugiausia dėmesio skiria: — esamų teisėkūros ir administracinės praktikos tobulinimui. Veiksmai numatyti siekiant Bendrijos teisėkūrą pritaikyti prie šiandienos poreikių ir sąlygų, įtvirtinti Europos socialinės apsaugos mokymų ir stebėsenos tinklo (angl. TRESS) (11) statusą ir analitinius gebėjimus bei sustiprinti nacionalinių ir viešosios valdžios institucijų administracinį bendradarbiavimą ir procedūras, — didesnei visų lygių valdžios institucijų judumui teikiamai politinei paramai, visų pirma investuojant į esamas nacionalinio, regionų ir vietos lygmens programas bei įgyvendinant tinkamus darbuotojų judumo skatinimo mechanizmus, — EURES (12) teikiamų paslaugų įtvirtinimui, paramai ir kokybės gerinimui bei šios sistemos strateginės dimensijos akcentavimui įtvirtinant jos analitinį potencialą judumo srautų ir darbo rinkos pokyčių srityje, — geresniam judumo privalumų suvokimui pasitelkiant naujoviškas procedūras, keičiant informavimo tvarką ir pasitelkiant gerosios patirties pavyzdžius.

3.7

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas Eurofound, viena iš trišaliu pagrindu veikiančių Europos Komisijos agentūrų, tapo unikalia paramos judumui Europoje analizės ir mokslinių tyrimų platforma, padedančia atskleisti darbo rinkose esančias kliūtis bei naujus iššūkius, kuriuos lėmė pokyčiai darbo rinkose.

3.8

Iki šiol Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas neparengė išsamios nuomonės dėl judumo ir Europoje jam kylančių kliūčių. Tačiau, kaip Europos Komisijos patariamoji institucija, EESRK išsakė tvirtą savo nuomonę dėl visų Komisijos pranešimų ir iniciatyvų, susijusių su darbuotojų judėjimu Europoje, ir parengė kelias labai reikšmingas nuomones (13).

3.9

Socialiniai partneriai taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį. Jų nuomone, judumas Europoje ir kliūčių judumui panaikinimas yra ypač svarbūs ir šias temas jie įtraukė į savo 2003–2005 m. bendrą darbo programą. Kitos jų su šia sritimi susijusios iniciatyvos ir jų bendrai parengti dokumentai taip pat padėjo nustatyti kai kurias judumo ES kliūtis.

4.   Faktai ir skaičiai: Eurofound tyrimas

4.1   Eurofound tyrimas, atliktas remiantis „Eurobarometro“ rezultatais (14), atskleidžia tam tikrus dalykus, kurie yra labai svarbūs norint suprasti ES piliečių elgseną ir mąstyseną judumo ir imigracijos Europoje požiūriu:

—	ES piliečiai (53 proc. apklaustųjų) vis dar mano, kad jų „laisvė judėti ir dirbti ES“ yra pagrindinis Europos integracijos privalumas ir Europos projekto acquis,

—	nepaisant to, kad judumo Europoje idėją palaiko ES institucijos ir piliečiai, valstybėse narėse vis dar nerimaujama dėl galimų ekonominės migracijos iš naujųjų valstybių narių pasekmių,

—	tik apie 2 proc. Europos (ES-25) darbuotojų yra gimę kitoje valstybėje narėje negu šiuo metu dirba,

—	apie 4 proc. ES gyventojų jau yra gyvenę kitoje valstybėje narėje, o 3 proc. tam tikru metu gyveno ES nepriklausančioje valstybėje.

4.1.1   Geografinio judumo tyrimas parodė, kad Europoje tarpvalstybinis judumas nėra labai didelis. Rezultatai rodo, kad europiečiai vidutiniškai dešimt metų nekeičia gyvenamosios vietos. Tarp jaunuolių šis laikotarpis santykinai trumpesnis, o tarp vyresnio amžiaus žmonių – ilgesnis. Tyrimo duomenimis, artimiausioje ateityje radikalių pokyčių tikėtis nereikėtų.

4.1.2   Judumas vis dar iš esmės motyvuojamas noro pažinti naujus žmones ir naujas vietas. Tačiau daugiau kaip trečdalio (38 proc.) užsienyje gyventi ketinančių asmenų sprendimą persikelti lemia ekonominės priežastys (pinigai, darbo vietų kokybė). Naujosiose valstybėse narėse ekonominė motyvacija užima svarbiausią vietą, tačiau su užimtumu susiję motyvai yra svaresni nei noras pasinaudoti (arba piktnaudžiauti) socialiniais privalumais ar kokybiškesnėmis viešosiomis paslaugomis. Priešingai, baimė prarasti socialinius ryšius (apribojant kontaktus su šeima ir prarandant jos palaikymą) yra pagrindinis veiksnys, atgrasantis žmones nuo judumo. Kiti ribojantys veiksniai yra būsto sąlygos ir paslaugų bei sveikatos priežiūros kokybė.

4.1.3   Ateities uždaviniai. Geografinis judumas lieka pagrindinis Europos Sąjungos tikslas. Per mažą judumą galima laikyti riboto gebėjimo prisitaikyti ir konkurencingumo stokos sinonimu. Ir priešingai, per didelis judumas tarp vargingų ir turtingesnių regionų gali turėti įtakos darbo rinkoms (lemti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, padidinti nedarbo lygį, paskatinti „protų nutekėjimą“).

4.1.4   Svarbus faktinių duomenų šaltinis šioje srityje yra Europos Komisijos GD EMPL paskelbtas tyrimas Geografinis judumas Europos Sąjungoje: ekonominių ir socialinių privalumų optimizavimas (15). Remiantis šiuo tyrimu, į geografinio judumo išplėtimą orientuota politika siekiama dviejų tikslų: 1) išplėsti laukiamus judumo privalumus 2) palengvinti su juo susijusią asmenims tenkančią naštą. Tyrime dėmesys sutelkiamas į geografinio judumo ekonominį veiksnį ir jo vaidmenį kaip priemonę panaikinti regioninių darbo rinkų skirtumus (užimtumo, realiojo darbo užmokesčio, darbuotojų trūkumo požiūriu).

4.1.5   Kalbant apie judumą, vidutinis per karjerą darbuotojo užimamų darbo vietų skaičius – 3,9; kiekvienoje jų praleidžiama vidutiniškai 8,3 metai. Per ką tik pasibaigusius metus darbą pakeitė 8 proc. apklaustų asmenų, 32 proc. tai padarė per 5 pastaruosius metus ir 50 proc. per praėjusį dešimtmetį.

4.1.6   Dėl ateities perspektyvų tyrimas parodė, kad 41 proc. respondentų tikisi kitą darbdavį susirasti per penkerius ateinančius metus, 54 proc. darbo keisti neketina ir 5 proc. nėra apsisprendę. Galima apibrėžti tris pagrindines priežastis, dėl kurių žmonės yra pasirengę per penkerius ateinančius metus pakeisti darbdavį: pokyčių troškimas ir savanoriškas sprendimas, sprendimas ne savo noru arba neutralus sprendimas, kurį lemia aplinkybės.

4.1.7   Tyrimas parodė, kad per ateinančius penkerius metus 65 proc. visų laukiamų perėjimų iš vieno darbo į kitą įvyks savo noru. Savanoriškas perėjimas iš vienos darbo vietos į kitą padeda geriau ugdyti darbuotojų įgūdžius ir stiprina jų tinkamumą iškeltiems tikslams pasiekti bei gerina jų karjeros ir darbo užmokesčio perspektyvas.

4.1.8   Tyrimas, pavadintas „Profesinis judumas Europos Sąjungoje: ekonominių ir socialinių pranašumų optimizavimas“ (16) davė įdomių rezultatų. Jis tapo pagrindu valstybių narių diskusijoms apie tai, kaip ekonominiu ir socialiniu požiūriu optimizuoti profesinį judumą. Tyrime analizuojama ES-27 padėtis ir skirtumai, nurodomi ekonomikos veiksniai, tiesiogiai susiję su produktyvumu, darbo užmokesčiu, naujovių diegimu ir užimtumu, bei veiksniai, darantys įtaką darbo kokybei ir socialinei sanglaudai.

5.   Konkrečios pastabos

5.1   Visos iniciatyvos ir nuostatos, kuriomis siekiama palengvinti ir sustiprinti profesinį judumą bei pagerinti pasiūlos ir paklausos santykį darbo rinkoje, nepaprastai svarbios dėl dviejų priežasčių. Šiomis priemonėmis ne tik galima optimizuoti darbo rinkų veikimą ir ištaisyti jų trūkumus, bet ir smarkiai prisidėti prie ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslų įgyvendinimo.

5.2   Nors ES piliečiai tiki savo judėjimo laisve ir dauguma jų pripažįsta, kad nebeverta toje pačioje darbo vietoje dirbti visą gyvenimą, tyrimo rezultatai rodo, kad šiandien vis dar yra daug kliūčių darbuotojams laisvai judėti iš vienos šalies į kitą arba įveikti pavojus siekiant rasti naują, kokybiškesnę darbo vietą.

5.3   Tarp daugelio judumo kliūčių galime paminėti šias:

—	ribotą kalbų mokėjimą,

—	mažai ar nepakankamai išvystytus įgūdžius ir žinias,

—	nepakankamą profesinio mokymo ir kvalifikacijų pripažinimą kitose valstybėse narėse,

—	teisines ir administracines kliūtis,

—	sudėtingumą abiems sutuoktiniams rasti nuolatines darbo vietas,

—	informacijos apie darbo pasiūlymus pasklidimą arba skaidrumo trūkumą profesinio mokymosi ir užimtumo galimybių srityje,

—	prastą transporto infrastruktūrą,

—	pasiūlos trūkumą būsto rinkoje ir šioje rinkoje vyraujančias kainas,

—	neseniai pasireiškęs pasitikėjimo praradimas ir ksenofobija.

5.4   Siekiant paskatinti Europoje judumą, būtina pašalinti kai kurias esamas kliūtis. EESRK mano, kad tam, kad darbuotojų judumo skatinimo politika būtų veiksminga, joje turi būti šie esminiai elementai:

5.4.1

Visų pirma reikia geriau informuoti apie kliūtis geografiniam ir profesiniam judumui ir apie paramos priemones joms pašalinti. Pastaraisiais metais Europoje buvo dedamos pastangos nustatyti darbuotojų judumo kliūtis ir pagerinti padėtį, tačiau reikėtų, kad Europos ir valstybių narių lygiu parengti tyrimai padėtų geriau suvokti ekonominiam judumui kliudančių veiksnių mastą, ypatumus arba lemiamus elementus bei įvertinti jų ekonominį poveikį.

5.4.2

Antra, būtina Europos darbo rinkose taikyti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principą. Patirtis rodo, kad šį principą veiksmingai taikančios šalys sugeba geriau prisitaikyti prie pasaulinio masto pokyčių. Remiantis šiuo teiginiu, judumą reikėtų vertinti kaip vieną iš veiksnių, padedančių didinti užimtumą, darbuotojų gebėjimą prisitaikyti ir konkurencingumą globalizacijos sąlygomis. Darbo organizavimas turi labiau atitikti įmonių ir darbuotojų poreikius, tai taip pat gali paskatinti kurti naujas judumo formas.

5.4.3

Trečia, būtina pritaikyti profesinio mokymo sistemas darbo rinkos poreikiams. Turi būti įtvirtintas požiūris į veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą. Mūsų dienomis darbo rinkos vis labiau prisitaiko prie greitų pokyčių ir naujų kvalifikacijų paklausos. Vis daugiau žmonių turės prisitaikyti prie savo darbo ir karjeros raidos įgydami naujų įvairesnių kvalifikacijų. Dėl to žmonėms turi būti sudarytos galimybės ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus, kad jie ir toliau būtų paklausūs darbo rinkoje ir prisitaikytų prie jos pokyčių. Šioje srityje pirmenybę reikėtų teikti tam tikroms iniciatyvoms, o konkrečiai: — užtikrinti, kad žmonės įgytų reikalingų žinių ir įgūdžių dar prieš baigdami profesinį mokymą, — motyvuoti žmones taip pat prisiimti asmeninę atsakomybę už kvalifikacijos kėlimą visą gyvenimą ir sudaryti sąlygas (pvz., apmokėti darbo laiką, skirtą kvalifikacijai kelti) jiems tai daryti, — užtikrinti patrauklesnį, lankstesnį ir labiau atitinkantį darbo rinkos poreikius profesinį mokymą, — šioje srityje ypatingą dėmesį reikia skirti tam tikroms darbuotojų kategorijoms, t.y. jaunimui ir vyresnio amžiaus darbuotojams, — užmegzti partnerystės ryšius su suinteresuotomis šalimis: valstybėmis, socialiniais partneriais, mokymo įstaigomis ir įmonėmis.

5.4.4

Ketvirta, reikia plėtoti socialinės apsaugos sistemas, kad darbuotojams būtų naudingiau ir lengviau pereiti prie įvairaus pobūdžio ES darbo rinkų, kad žmonėms nebūtų kliudoma vykti į kitas valstybes nares ieškoti geresnio darbo. EESRK nori atkreipti dėmesį į savo nuomonę dėl lankstumo ir saugumo garantijų pusiausvyros principo taikymo, ypač į galimybių rasti darbą gerinimą siekiant padėti žmonėms geriau prisitaikyti prie darbo rinkos raidos ir pasinaudoti kokybiškesniais darbo pasiūlymais. Apskritai, reikia teikti pirmenybę darbo vietų kūrimui, padėti darbą keičiantiems darbuotojams ir užtikrinti didesnes jų galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Patirtis rodo, kad šiuo metu, užuot pasyviai mokėjus daugiau išmokų, kelti kitą tikslą – sudaryti palankesnes sąlygas įsidarbinti naikinant administracines kliūtis ir investuojant tiek į darbuotojų įgūdžių formavimą, tiek į aktyvią užimtumo politiką.

5.4.5

Penkta, reikia šalinti geografinį ir profesinį judumą ribojančias teisines, administracines ir mokestines kliūtis: — tiksliai įgyvendinti laisvo darbuotojų judėjimo nuostatas, kad būtų užtikrintas nediskriminavimo principo laikymasis įsidarbinant, — skatinti valstybes nares greičiau ir nuosekliai įgyvendinti Direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (17) bei sukurti europinę profesinių kvalifikacijų sistemą, — imtis priemonių siekiant išvengti dvigubo papildomų pensijų sistemų apmokestinimo, — išspręsti problemas, susijusias su mokesčiais (ir socialinių paslaugų) ir bet kokia diskriminacijos forma dėl pilietybės, — naikinant kliūtis judumui ypatingą dėmesį skirti asmenims su negalia, — atsižvelgti į specifinius moterų, turinčių vaikų arba išlaikomų asmenų, poreikius.

5.4.6

Šešta, užtikrinti galimybę ES piliečiams lengvai gauti išsamią informaciją apie įsidarbinimo ir mokymosi galimybes. Nors duomenų apie gyvenimo ir darbo sąlygas yra daug, visiškai neteikiama pirmenybė informacijai, susijusiai su mokymu ir užimtumu; dažnai jos nėra arba ji sunkiai prieinama. Europos informacinė sistema, kurioje supažindinama su įsidarbinimo ir profesijos mokymosi galimybėmis, yra svarbiausias dalykas siekiant padėti piliečiams ir įmonėms priimti geriausią sprendimą dėl įgūdžių plėtojimo, pasinaudojimo galimybėmis ir taip padidinti profesinį judumą. Šioje srityje interneto tinklalapis EURES gali atlikti reikšmingą teigiamą vaidmenį. Tačiau šiuo metu apie tinklalapį nėra pakankamai informacijos, apie jį menkai informuoti ne tik piliečiai, bet visų pirma įmonės. Todėl visų pirma reikia gerinti informacijos sklaidą specifiniais klausimais, pavyzdžiui, apie socialinių paslaugų pakeitimus ar pritaikymą (atsižvelgiant į tai, ar jos privalomos, ar papildomos) profesinio ir geografinio judumo atvejais. Pavyzdžiui, kalbant apie profesinių pensijų sistemą būtų naudinga gauti informaciją apie tam tikras įgyjamas teises, taikomą mokesčių tvarką, pensijos perkėlimo galimybes, taip pat apie sąnaudas ir kiekvienos alternatyvos privalumus ir pan. (18)

5.4.7

Galiausiai siekiant skatinti judumą, reikėtų išplėtoti iniciatyvas, kurios pagerintų būsto įsigyjimo sąlygas bei transporto infrastruktūrą. Svarbiausia, kad žmonės galėtų rasti prieinamą ir tinkamą būstą tose vietovėse, kur randa galimybių įsidarbinti. Be to, siekiant didesnio darbuotojų judumo labai svarbu įgyvendinti priemones, skatinančias kurti veiksmingą ir lanksčią transporto infrastruktūrą. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su įmonėmis, turėtų atkreipti dėmesį į su imigracija susijusias išlaidas, kurti ir plėtoti skatinimo sistemas, skirtas persikeliantiems darbo ieškotojams (angl. mobile job seekers).

5.5   Po 2004 ir 2007 m. įvykusių plėtros etapų ES atitinkamai pasipildė dešimčia ir dvejomis naujomis valstybėmis narėmis, kurios pradėjo diskusiją dėl sienų atvėrimo ir laisvo darbuotojų judėjimo. „Eurofound“ tyrimų išvados patvirtina, kad nors migrantai iš Rytų Europos ir toliau vyks į Vakarus, geografinis judumas vis tiek yra neintensyvus ir laikinas.

5.5.1   Valstybės narės, kurios dar taiko pereinamojo laikotarpio sąlygas palaikydamos ryšius su 2004 m. į ES įstojusioms valstybėmis, iki 2009 m. gegužės 1 d. privalo nurodyti, ar ketina pereiti į trečiąjį etapą ir taikyti šiuos laikotarpius dar dvejus metus. Bulgarija ir Rumunija turi priimti sprendimą iki 2008 m. gruodžio 31 d. (19). Todėl EESRK palankiai įvertino antrąjį 2008 m. lapkričio 18 d. Europos Komisijos komunikatą (20) dėl stojimo sutartyje nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo ataskaitos, kuriame iš esmės tik patvirtinamos pirmosios 2006 m. vertinimo ataskaitos (21) išvados. Iš antrojo komunikato išvadų aiškiai matyti, kad darbo rinkų atvėrimas naujųjų valstybių narių darbuotojams turėjo aiškiai teigiamą poveikį tiek priimančių šalių ekonomikai, tiek ir visai ES.

5.5.2   Bet koks sprendimas, kuriuo siekiama pakeisti pereinamųjų laikotarpių taikymo sąlygas, turėtų būti taikomas nacionaliniu lygiu ir grindžiamas faktų analize. EESRK mano, kad 2009 m. nustojus taikyti šiuos pereinamuosius laikotarpius bus paskatintas lanksčių ir įtraukių darbo rinkų kūrimas, mažės nelegalus darbas ir skurdas Europoje.

5.5.3   Be to, pereinamojo laikotarpio priemonių taikymas gali riboti Reglamento Nr. 1408/71 69 straipsnio dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (suteikiančio teisę bedarbiams toliau gauti bedarbio išmokas iš kompetentingos valstybės narės jiems ieškant darbo kitoje valstybėje narėje) praktinį taikymą.

5.6   Darbuotojų komandiravimas paslaugų liberalizavimo Europoje kontekste. Darbuotojų komandiravimo privalumai, kuriuos lemia sklandus vidaus rinkos veikimas, yra svarbūs įmonėms, darbuotojams, piliečiams ir visai ekonomikai. Tai skatina įmonių augimą ir užtikrina geresnes sąlygas patekti į rinką, kuriai šiuo metu priklauso apie penkis šimtus milijonų asmenų ir apie trisdešimt šalių (Europos ekonominėje erdvėje). Europos įmonės susiduria su išaugusia konkurencija ir įtvirtina savo pozicijas pasaulinėje rinkoje. Naujoji paslaugų vidaus rinkoje direktyva yra pagrindinė priemonė tęsti liberalizavimo procesą.

5.6.1   Šiuo klausimu Europos Komisija paskelbė du komunikatus (22), kuriuose nagrinėjamas darbuotojų komandiravimo vadovaujantis paslaugoms taikomomis nuostatomis klausimas. Šiuose dokumentuose siekta išnagrinėti padėtį ir pateikti valstybėms narėms tam tikras gaires, padėsiančias tinkamai taikyti ir aiškinti ETT sprendimus. Be to, juose buvo siekiama išnagrinėti, šių dviejų priemonių papildomumą ir galimybes šiuo metu komandiruojamiems darbuotojams teikiamai apsaugai pagerinti.

5.6.2   Kaip ir savo 2008 m. gegužės 29 d. nuomonėje (23) Komitetas palankiai vertina Europos Komisijos sprendimą 2009/17/EB (24) įsteigti aukšto lygio ekspertų komitetą darbuotojų komandiravimo klausimams nagrinėti, kuris turėtų padėti nustatyti ir skatinti sėkmingos praktikos sklaidą, atlikti išsamius mokslinius tyrimus ir spręsti su direktyvos taikymu susijusias problemas. Į šį procesą įtraukti ir socialiniai partneriai.

5.6.3   Tam tikri pastarieji Europos Teisingumo Teismo sprendimai (bylose Laval (25),Viking (26), Rüffert (27), susiję su Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo, sukėlė prieštaringas diskusijas dėl darbuotojų komandiravimo direktyvos. Komitetas remia 2008 m. spalio mėn. pateiktą Europos Komisijos ir ES Tarybai pirmininkavusios Prancūzijos pasiūlymą, kuriame socialiniai partneriai raginami kartu parengti analizę, leidžiančią išsamiai įvertinti šių sprendimų teisines, ekonomines ir socialines pasekmes.

5.7   Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas ir modernizavimas. Teisinė sistema, užtikrinanti socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, yra pagrindinė judumo skatinimo ES priemonė. Šiuo metu galiojantis Reglamentas 1408/71 (28) pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) 883/2004, priimtu 2004 m. balandžio mėnesį. Pagal jo 89 straipsnį, vėliau priimtu reglamentu bus nustatyta jo įgyvendinimo tvarka. Toks dokumentas (COM(2006) 16) (29) pateiktas tik 2006 m. sausio mėn. Naujuoju įgyvendinimo reglamentu visų pirma siekiama supaprastinti ir patobulinti teisines ir administracines nuostatas, išaiškinti visų socialinės apsaugos koordinavimo sistemų dalyvių teises ir pareigas, įdiegti veiksmingesnes ir greitesnes keitimosi duomenimis procedūras ir galiausiai sumažinti sąnaudas.

5.7.1   2006 m. priimtoje nuomonėje (30) EESRK teigė, kad naujasis pasiūlymas tai žingsnis į priekį judėjimo laisvės ES didinimo link. Pasiūlyme priimti reglamentą daug supaprastinimų, paaiškinimų ir patobulinimų. EESRK ypač palankiai vertina su asmenimis susijusios ir dalykinės šio reglamento taikymo srities išplėtimą bei taisykles, kurių tikslas stiprinti bendradarbiavimą tarp socialinės apsaugos valdymo institucijų.

5.7.2   Savo nuomonėje EESRK atkreipė dėmesį į sunkias derybas dėl Reglamento 883/2004 vienuolikto priedo, kuriame apibrėžiamos tam tikrų teisėkūros nuostatų įgyvendinimo procedūros. Valstybės narės raginamos nurodyti tuos savo nacionalinių sistemų ypatumus, kurių jos pageidautų neįtraukti į reglamentą siekiant užtikrinti sklandų socialinės apsaugos koordinavimą. Dėl to jau kurį laiką valstybės narės intensyviai derasi. EESRK ragina nedelsiant priimti sprendimą šiuo klausimu ir pabrėžia, kad dėl papildomų klausimų stebėsenos vis dėlto nereikėtų atidėti naujojo reglamento įsigaliojimo, ypač turint omenyje Europos Komisijos iniciatyvas judumui Europoje stiprinti.

5.7.3   Apskritai teisėkūros sistema, užtikrinanti socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, ateityje turėtų lanksčiai reaguoti į besikeičiančias darbo rinkos realijas, naujas užimtumo formas, darbo grafiko kintamumą ir ypač į naujas judumo formas. Reikėtų stiprinti elektroniniais ryšiais grindžiamas valstybių narių administracinio bendradarbiavimo formas.

5.8   Apskritai, migrantams socialinės paslaugos teikiamos vadovaujantis ne tik reglamentu dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, bet ir Reglamentu (EEB) 1612/68 ir Direktyvoje 2004/38/EB  (31) išdėstytu lygybės principu. Taigi, asmenims, teisėtai apsigyvenusiems priimančioje šalyje, turėtų būti užtikrintos vienodos teisės naudotis visomis paslaugomis. Niekas neturėtų atsidurti už šios sistemos ribų.

5.9   Problema, kad bendroji teisinė sistema sudaryta iš taisyklių, turinčių nevienodą teisinę galią (reglamentai, direktyvos, ETT sprendimai). Reglamentai taikomi tiesiogiai ir vienodai. Direktyvos kiekvienoje valstybėje narėje taikomos skirtingai. Štai kodėl ateityje būtina užtikrinti šių taisyklių skaidrumą ir ypač jų nuoseklumą. Reikėtų ir toliau laikytis lygybės principo (pvz., vienodos galimybės naudotis mokesčių lengvatomis) ir išsaugoti teisinį tikrumą. Gali būti, kad teisinė sistema nebus supaprastinta, tačiau valstybių narių bendradarbiavimas gali užpildyti tam tikras spragas, todėl šioje srityje esama dar didelio galimybių rezervo.

5.10   Judumas švietimo ir specializuoto profesinio mokymo srityje neatskiriamas nuo laisvo asmenų judėjimo ir yra pagrindinė priemonė, padedanti kurti Europos švietimo ir profesinio mokymo erdvę.

5.10.1   EESRK pritaria Europos mobilumo kokybės chartijai  (32), kurios ištakos yra faktas, kad judumas švietimo ir profesinio mokymo srityje yra laisvo asmenų judėjimo sudedamoji dalis, ir kad judumo Europoje skatinimas šioje srityje padeda siekti Lisabonos strategijos tikslų. Chartijoje išdėstyti principai ir priemonės, taikytini jaunimo ar suaugusiųjų judumo srityje siekiant patenkinti jų formaliojo mokymo ar savaiminio mokymosi poreikius ir paskatinti jų asmeninį tobulėjimą bei profesinį ugdymą.

5.10.2   Europos Komisija sukūrė nemažai veiksmingų priemonių, galinčių paskatinti judumą Europoje švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityje. Europasas (33) yra darnus dokumentų rinkinys, padedantis ES piliečiams geriau valdyti savo kvalifikacijas ir įgūdžius. Pastarosios 2008 m. vertinimo ataskaitos rezultatai patvirtino nacionalinių centrų ir interneto tinklalapių veiksmingumą, ir apskritai Europaso naudą bei padėjo nustatyti tam tikras spragas, visų pirma susijusias su Europaso priemonėmis, kurios šviečiamojo pobūdžio rezultatų požiūriu nepasiteisino.

5.10.3   Derėtų skirti daugiau dėmesio šiai sričiai švietimo ir profesinio mokymosi visą gyvenimą srityje (34) įgyvendinant Europos kvalifikacijų sąrangą (EKS), kuri turėtų būti susijusi su europinėmis kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemomis (35).

5.11   Be to, dėl labai didelio darbuotojų iš trečiųjų šalių antplūdžio, susijusio su Europos Komisijos priimtomis nuostatomis, kuriomis siekiama palengvinti legalią imigraciją, vertėtų apsvarstyti naują iššūkį, kylantį Europos švietimo sistemoms.

5.11.1   Komitetas susidomėjęs laukia, kuo baigsis 2008 m. liepos mėn. prasidėjusi atvira diskusija dėl Europos Komisijos Žaliosios knygos Migracija ir judumas. Europos švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės  (36). Joje raginama aptarti Direktyvos 77/486/EEB, kurioje šiuo metu kalbama tik apie migruojančių darbuotojų iš Europos Sąjungos šalių vaikų galimybes lankyti mokyklas, ateitį ir vaidmenį.

5.12   Palankesnių sąlygų legaliai piliečių iš trečiųjų šalių imigracijai sudarymas ir kova su nelegalia imigracija remiantis 2006 m. paskelbtu Europos Komisijos komunikatu dėl Visuotinio požiūrio į migraciją (37) yra dar vienas Komisijos indėlis į judumo bei legalios imigracijos stiprinimą Europoje siekiant įveikti demografinius iššūkius. Vadovaudamasi savo 2007 m. teisėkūros programa, Europos Komisija paskelbė du teisėkūros pasiūlymus (38), kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas ekonominiams migrantams iš trečiųjų šalių patekti į ES ir apsigyventi jos teritorijoje. Komisija pristatė savo pasiūlymą dėl mėlynosios kortelės, kurios tikslas – pritraukti į Europą iš tų pačių šalių kilusius aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Šiame pasiūlyme priimti direktyvą nurodytos trečiųjų šalių piliečių teisės ir pareigos, grindžiamos vienodomis sąlygomis tokiose srityse kaip darbo užmokestis, darbo sąlygos, susirinkimų laisvė, bendrasis lavinimas ir profesinis rengimas yra geras atspirties taškas priimti teisės aktus imigracijos srityje, ir turėtų būti taikomos visoms darbuotojų migrantų kategorijoms. EESRK mano, kad pereinamojo laikotarpio priemonės, laikinai apribojančios laisvą darbuotojų judėjimą iš naujų valstybių narių, yra nukrypimas, kurį, atsižvelgiant į aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimą, reikėtų skubiai atšaukti, taip pat reikėtų užtikrinti pirmumo ES piliečiams principo taikymą (39).

---

(1)  Integruotosios ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės (2008–2010 m.), COM(2007) 803 galutinis, V dalis- 2007/0300 (CNS).

(2)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai) (OL L 166, 2004 4 30, p. 1-123), http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2004:166:0001:0123:FR:PDF.

(3)  1968 m. spalio 15 d. Tarybos Reglamentas Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje. (OL L 257, 1968 10 19, p. 2-12).

(4)  Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo (COM(2005) 507 galutinis – 2005/0214 (COD)

(5)  EESRK nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, Luis Miguel Pariza Castaños (OL C 27, 2009 2 3).

(6)  Integruotosios ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės (2005-2008), gairė Nr. 20, COM(2005) 141 galutinis – 2005/0057 (CNS).

(7)  Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Galutinė Komisijos įgūdžių ir judumo veiksmų plano (COM(2002) 72 galutinis) įgyvendinimo ataskaita (COM(2007) 24 galutinis).

(8)  Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Judumas – priemonė kurti daugiau ir geresnių darbo vietų. 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų planas (COM(2007) 773 galutinis.

(9)  Europos ekonomikos atkūrimo planas, COM(2008) 800 galutinis, 2008 m. lapkričio 26 d..

(10)  2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, OL L 303, 2000 12 2, p. 16-22.

(11)  TRESS – Europos socialinės apsaugos mokymų ir stebėsenos tinklas (Training and Reporting in European Social Security).

(12)  EURES – Europos užimtumo tarnybų tinklas.

(13)  Žr., pvz., EESRK nuomonę „Laisvas darbuotojų judėjimas ir apsigyvenimas“, pranešėjas G. Vinay (OL C 169, 1999 6 16). EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento (EB) dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, pranešėjas R. Garcķa Caro (OL C 75, 2000 3 15); EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ES piliečių ir jų šeimų narių teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, pranešėjas Garcķa Caro (OL C 149, 2002 6 21). EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, pranešėjas W. Greif (OL C 324, 2006 12 30).

(14)  2005 m. „Eurobarometro“ atliktas geografinio ir profesinio judumo tyrumas, Europos Bendrijų oficialių leidinių biuras, 2006 m.

(15)  „Geografinis judumas Europos Sąjungoje: ekonominių ir socialinių pranašumų optimizavimas“, 2008 m. balandžio mėn., EK, GD EMPL. Contrat VT/2006/042.

(16)  Tyrimas Profesinis judumas Europos Sąjungoje: ekonominių ir socialinių privalumų optimizavimas („Optimising its Social and Economic Benefits“), 2008 m. balandžio mėn., Danijos technologijos institutas. Contrat VT/2006/043.

(17)  2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių. kvalifikacijų pripažinimo.

(18)  Šioje srityje Europos Komisija jau ėmėsi konkrečių priemonių, kurios padės informuoti Europos piliečius ir suprantamai pateikti informaciją apie jų teises ir pareigas socialinės apsaugos srityje įvairiose ES valstybėse (prospektai, vadovėliai, video medžiaga).

(19)  Graikija, Ispanija, Vengrija ir Portugalija šių šalių darbuotojams jau sumažino laisvo darbuotojų judėjimo apribojimus.

(20)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Laisvo darbuotojų judėjimo poveikis plečiantis ES. 2005 m. Stojimo sutartyje išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų ir 2003 m. stojimo sutartyje nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo pirmojo etapo (2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d.) ataskaita (COM(2008) 765 galutinis) ataskaita.

(21)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2003 m. Stojimo sutartyje nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimo ataskaita (2004 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. laikotarpis), COM(2006) 48 galutinis.

(22)  Komisijos komunikatas „Darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje gairės“ (COM(2006) 159 galutinis) ir Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje - gauti didžiausią naudą, kuo geriau išnaudoti potencialą ir užtikrinti darbuotojų apsaugą“ (COM(2007) 304 galutinis).

(23)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje - gauti didžiausią naudą, kuo geriau išnaudoti potencialą ir užtikrinti darbuotojų apsaugą, (COM(2007) 304 galutinis), pranešėja Le Nouail Marlière, OL C 224, 2008 8 30, p. 95–99.

(24)  OL L 8, 2009 1 13, p. 26-28.

(25)  ETT, byla C-341/05, Laval un Partneri Ltd prieš Svenska Byggnadsarbetareförbundet (Švedijos statybų sektoriaus darbuotojų profesinę sąjungą).

(26)  ESTT, byla C-438/05, International Transport Workers’ Federation ir Finnish Seamen’s Union prieš Viking Line ABP ir OÜ Viking Line Eesti.

(27)  ESTT, byla C-346/06, Dirk Rüffert, veikiantis kaip Objekt und Bauregie GmbH & Co. KG turto administratorius, prieš Land Niedersachsen.

(28)  OL L 149, 1971 7 5.

(29)  Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, COM(2006) 16 galutinis - 2006/0006 (COD).

(30)  2006 m. spalio 26 d. EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, pranešėjas W. Greif (OL C 324, 2006 12 30).

(31)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB. (Tekstas svarbus EEE).

(32)  Europos mobilumo kokybės chartija (OL L 394, 2006 12 30), http://europa.eu/scadplus/leg/en/cha/c11085.htm

(33)  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas).

(34)  Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. balandžio 23 d. rekomendacija 2008/111/01, kuria nustatoma Europos švietimo ir profesinio mokymo visą gyvenimą sertifikavimo sistema (EKS).

(35)  Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (angl. ECTS) ir pasiūlymas priimti dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo, COM (2008) 180 galutinis.

(36)  Žalioji knyga Migracija ir judumas. Europos švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės. (COM(2008) 423 galutinis).

(37)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Visuotinis požiūris į migraciją po vienerių metų: visapusės Europos migracijos politikos link“ (COM(2006) 735 galutinis).

(38)  Tai Pasiūlymas priimti Tarybos direktyvą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų (pasiūlymas sukurti „Europos mėlynąją kortelę“), (COM(2007) 637 galutinis) ir Pasiūlymas priimti Tarybos direktyvą dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių (COM(2007) 638 galutinis).

(39)  Žr. 5 išnašą.

---