Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa

COM(2009) 14 galutinis – 2009/0001 (COD)

2009/C 228/13

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos sutarties 95 straipsniu, 2009 m. vasario 3 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

2009 m. vasario 24 d. Komiteto biuras pavedė Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriui organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.

Kadangi darbas skubus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nusprendė savo 452-ojoje plenarinėje sesijoje įvykusioje 2009 m. kovo 24–25 d. (2009 m. kovo 24 d. posėdis) pagrindiniu pranešėju paskirti Umberto BURANI ir priėmė šią nuomonę 95 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 14 susilaikius.

1.   Santrauka ir rekomendacijos

2.   Įvadas

3.   Pastabos

3.1   Komitetas pritaria Komisijos iniciatyvai, kurios tikslas – užtikrinti veiksmingesnes finansų sektoriaus priežiūros priemones remiantis J. de Larosière grupės ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis. Vis dėlto jis pastebi, kad nenumatyta jokių naujovių nei apibrėžiant trijų teisinių struktūrų, kurioms skirtos dotacijos, ir komitetų, kuriems skiriama finansinė parama, uždavinius, nei nustatant jų pareigas. Taigi, finansinė parama skiriama dabartinei padėčiai pagerinti. Tai rodo, kad šių struktūrų darbas yra vertinamas teigiamai, tačiau kartu pabrėžiama būtinybė pagerinti ir išplėtoti jų teikiamas paslaugas.

3.2   Dvi finansinės atskaitomybės srityje veikiančios struktūros TASKF ir EFRAG yra parengusios labai daug aukštos kokybės tarptautinių apskaitos standartų, kurie iš dalies buvo perkelti į Bendrijos teisę. Pasak Komisijos, šios struktūros užtikrina, „kad investuotojai, kreditoriai ir kiti suinteresuotieji asmenys galėtų laiku gauti patikimą ir svarbią informaciją apie įmonių finansinę būklę“. Tačiau šį teiginį paneigė faktai. Prieš imantis kokių nors reformų, būtina nustatyti, ar krizę lėmė tarptautinių apskaitos standartų trūkumas, ar netinkamas jų taikymas.

3.2.1   Nagrinėdama opesnį sektorių, būtent vertybinių popierių rinką, kurioje taikomi TASKF ir EFRAG standartai ir, kaip paaiškėjo, yra daugiausia trūkumų, Komisija aiškiai pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti nepriklausomumą nuo suinteresuotųjų asmenų netinkamos įtakos ir „nediversifikuoto, savanoriško trečiųjų asmenų, tiesiogiai suinteresuotų audito standartais, finansavimo“. Būtent tai yra svarbiausias argumentas, paskatinęs skirti dotaciją. Šį klausimą jau anksčiau yra kėlusi ECOFIN taryba ir Europos Parlamentas, tačiau šiandien kyla kitas klausimas: atsižvelgiant į tai, kad šioms struktūroms būtini ištekliai savo sudėtingiems uždaviniams įgyvendinti, ar pakanka skirti „dotacijas“, kad būtų užtikrintas jų nepriklausomumas? EESRK mano, kad šį klausimą būtina išsamiau apsvarstyti.

3.3   Tokias pastabas būtų galima pateikti ir dėl apskaitos audito sektoriaus, turint omenyje dotaciją Viešojo intereso priežiūros tarybai (PIOB), t. y. organizacijai, kuri prižiūri tarptautinių audito standartų (angl. International Standards for Auditing) priėmimo procesą ir vykdo kitą Tarptautinės apskaitininkų federacijos (angl. International Federation of Accountants) su viešaisiais interesais susijusią veiklą. Galimas Tarptautinių audito standartų įtraukimas į Bendrijos teisės aktus (Direktyva 2006/43/CE) pateisina tikslą užtikrinti standartų neutralumą ir atstovavimą Komisijai (du nariai iš dešimties) PIOB valdymo struktūrose.

3.4   Apibendrindamas pastabas dėl dotacijų, EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad būtina skirti pakankamai lėšų už tarptautinius standartus atsakingoms struktūroms siekiant užtikrinti sklandžią jų veiklą ir nepriklausomumą. Į šį aspektą jau ne kartą gana aiškiai buvo atkreiptas dėmesys. Tai rodo, kad egzistuoja esminė problema: šias struktūras sukūrė konkretaus sektoriaus atstovai siekdami nustatyti taisykles ir standartus tame pačiame sektoriuje veikiančioms organizacijoms. Net įtraukus šias taisykles ir standartus į viešąją teisę jos išlieka privataus sektorinio pobūdžio. Todėl šiuo metu tokių minėto sektoriaus teisiškai kontroliuojamų struktūrų veikloje sunku atskirti viešuosius interesus nuo šių sektorių naudai vykdomos veiklos.

3.5   Priežiūros institucijų komitetams numatytas finansavimas visų pirma skirtas vykdyti projektus, susijusius su nacionalinių priežiūros institucijų darbuotojų mokymu ir informacinių technologijų projektų valdymu. Priminsime, kad tokie komitetai yra Komisijos įsteigtos nepriklausomos patariamosios struktūros, kurioms priklauso nacionaliniai priežiūros institucijų specialistai. Darbuotojų mokymas (Larosière grupės pateikta rekomendacija Nr. 19) ir projektų valdymas, žinoma, yra itin svarbūs ir bus labai naudingi valstybėms narėms, tačiau EESRK nesupranta, kodėl šiems projektams finansuoti skiriamos Bendrijos, o ne pačių valstybių narių lėšos.

3.6   Galiausiai, Komisija mano, kad atrenkant dotacijų gavėjus tikslinga pradėti taikyti lankstumo kriterijų: tobulinant nuostatas krizei įveikti gali kilti poreikis sukurti naujas struktūras arba numatyti naujus įgaliojimus jau veikiančioms struktūroms ar netgi į jau atrinktų dotacijų gavėjų sąrašą įtraukti naują gavėją. EESRK neturi pastabų šiuo klausimu, tačiau vis dėlto atkreipia dėmesį, kad būtina vengti, jei tai nėra būtina, didinti programoje dalyvaujančių struktūrų skaičių. Kai tai įmanoma, reikėtų veikiau išplėsti esamų struktūrų įgaliojimus.