Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo

COM(2008) 179 galutinis – 2008/0069 (COD)

2009/C 100/24

Taryba, remdamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. balandžio 23 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. rugsėjo 11 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Mária HERCZOG.

448-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. spalio 21, 22 ir 23 d. (2008 m. spalio 23 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 59 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 4 susilaikius.

1.   Santrauka

1.1.   EESRK labai palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą (angl. European Quality Assurance Reference Framework for Vocational Education and Training, toliau – EQARF), nes kokybiškas profesinis mokymas yra labai svarbus ir neatsiejamas peržiūrėtos Lisabonos strategijos (1) aspektas skatinant žinių visuomenę, socialinę įtrauktį ir sanglaudą, judumą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą.

1.2.   EESRK mano, kad įgyvendinus EQARF, sustiprėtų profesinio mokymo europinis aspektas, didėtų besimokančiųjų ir darbuotojų judumas, būtų lengviau siekti didesnio nacionalinių profesinio mokymo sistemų skaidrumo, jų tarpusavio pasitikėjimo ir pasitikėjimo jomis. Kartu tai padėtų įveikti pastarojo meto nedarbo problemas, ypač mažinti spragą tarp darbo rinkos poreikių ir darbuotojų kvalifikacijos.

1.3.   EESRK mano, kad EQARF yra naudinga, nes joje ypatingas dėmesys skiriamas profesinio mokymo rezultatų gerinimui ir įvertinimui, pagrįstam trimis svarbiais ES politikos prioritetais: užimtumo didinimu, mokymo pasiūlos ir paklausos pusiausvyros ir galimybių mokytis visą gyvenimą (ypač kalbant apie pažeidžiamas grupes) gerinimu.

1.3.1.   EESRK ragina Komisiją toliau ypatingą dėmesį sistemoje skirti galutiniams vartotojams, besimokantiesiems, darbuotojams, institucijoms, teikiančioms profesinio mokymo paslaugas, ir panašioms įmonėms. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tiems, kurie yra išstumti iš švietimo ir darbo rinkos (pvz., anksti metusieji mokyklą, jaunuoliai ir vyresniojo amžiaus darbuotojai, nes jų nedarbo lygis aukštas, specialių poreikių turintys asmenys, imigrantų kilmės asmenys ir pan.), taip pat jų (re)integracijai į mokymą.

1.4.   EESRK mano, kad iki šiol (2) Europai sekėsi bendradarbiauti siekiant užtikrinti profesinio mokymo kokybę ir šiais laimėjimais galima remtis tęsiant pradėtą veiklą ir toliau ją plėtoti. Rimta Europos Parlamento ir Tarybos parama EQARF bus labai naudinga užtikrinant, kad nuolatinis kokybės gerinimas taptų kiek įmanoma labiau paplitusiu reiškiniu (3). Tai taip pat skatintų EQARF įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir prie šio proceso prisidėtų.

1.5.   EESRK palankiai vertina valstybių narių pasiryžimą nuolat gerinti profesinio mokymo kokybę: šiuo metu šį procesą įkūnija Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo tinklas (ENQ AVET), įsteigtas 2005 m. siekiant užtikrinti ilgalaikį proceso tvarumą, pastaruosius keletą metų skatinęs 23 šalis aktyviai ir veiksmingai bendradarbiauti.

1.5.1.   EESRK siūlo Komisijai pagalvoti, ką daryti (kuriose srityse, kokias principais vadovaujantis ir kokias praktines priemones taikant), kad ENQAVET, padedant Kokybės užtikrinimo nacionaliniams orientaciniams centrams (QANRP), galėtų veiksmingiau ir aktyviau būtų galima skatinti ir remti EQARF įgyvendinimą valstybėse narėse – procesą, kuris vyks iki 2010 m. (arba ilgiau).

1.6.   EESRK mano, kad būtina suderinti EQARF ir kitas Europos iniciatyvas, paremtas tarpusavio pasitikėjimu, tokias kaip Europos kvalifikacijų sąranga (EKS) (4) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET) (5). Reikia labiau suderinti veiksmus ir išsiaiškinti konkrečius šių bendrų Europos pamatinių priemonių tarpusavio ryšius tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu, kad būtų galima užtikrinti abipusę naudą ir didinti sąveiką, taip pat sudaryti sąlygas visoje Europoje akredituoti ir perkelti kvalifikacijas.

1.7.   Profesinis mokymas yra viešoji prekė ir jo kokybę piliečių ir visos visuomenės labui būtina kontroliuoti. Kontrolę turėtų prižiūrėti ir vykdyti viešosios institucijos, kurių darbo kokybė taip pat turi būti užtikrinta. EESRK mano, kad šių institucijų vaidmuo, kurį daugelyje valstybių narių nustato vyriausybė, yra labai svarbus, ir rekomenduoja Komisijai stiprinti jų vaidmenį.

1.8.   Todėl EESRK ragina visas suinteresuotus subjektus – institucijas, darbdavius, profesines sąjungas, sektoriaus organizacijas, prekybos rūmus, pramonės ir profesines įstaigas, užimtumo paslaugų teikėjus, regionines įstaigas, socialinės ekonomikos organizacijas ir pan. vykdyti savo konkrečias pareigas ir padėti siekti bendrų tikslų. Bendradarbiavimas pagal principą „iš apačios į viršų“ profesinio mokymo kokybės užtikrinimo srityje turėtų būti spartinamas visuose veiklos etapuose.

1.8.1.   EESRK ragina aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę į šį procesą ir norėtų priminti Komisijai, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su pilietine visuomene profesinio mokymo kokybės užtikrinimo srityje, kad sistema taptų visaapimanti ir remtųsi veikiančiais tinklais bei teigiama patirtimi. Šio bendradarbiavimo ir dialogo stoka daugelyje šalių trukdo sėkmingai kurti tokią kokybės kultūrą.

1.8.2.   EESRK mano, kad socialiniai partneriai, kaip svarbiausias suinteresuotas darbo rinkos subjektas, turi atlikti svarbų vaidmenį siekiant keturių profesinio mokymo tikslų (judumo, prieinamumo, patrauklumo ir socialinės įtraukties), jiems turėtų tekti pagrindinis vaidmuo apibrėžiant ir kontroliuojant profesinio mokymo kokybę Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Tik aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams sistemą galima pritaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos sąlygų, tai – būtina profesinio mokymo kokybės prielaida.

2.   Įvadas

2.1.   Atsižvelgiant į profesinio mokymo sistemų įvairovę ir sudėtingumą ir valstybių narių kokybės metodus, iškyla būtinybė visoje Europos Sąjungoje rasti bendrus atskaitos taškus siekiant daugelio politikos sričių ir praktikos skaidrumo, nuoseklumo ir perkeliamumo norint padidinti tarpusavio pasitikėjimą.

2.2.   Po ilgo pasiruošimo ir konsultacijų laikotarpio Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo.

2.3.   Šia rekomendacija stengiamasi remti valstybių narių pastangas nuolat gerinti profesinio mokymo sistemų ir programų kokybę parengiant bendrą Europos orientacinę priemonę – kokybės užtikrinimo ir vertinimo sistemą (EQARF).

2.4.   Pagrindinis EQARF tikslas – teikti bendrai nustatytas tarpvalstybines gaires, pagal kurias valstybės narės ir suinteresuoti subjektai galėtų dokumentuoti, plėtoti, stebėti, vertinti ir gerinti savo profesinio mokymo veiksmingumą ir kokybės valdymą.

2.5.   EESRK pozicija Komisijos pasiūlymo atžvilgiu iš esmės pagrįsta sukauptomis žiniomis ir patirtimi (6).

3.   EESRK pastabos

3.1.   Komitetas pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad būtina nustatyti bendrus kokybės užtikrinimo orientacinius kriterijus norint nustatyti ir pasiekti bendrus Europos profesinio mokymo politikos tikslus.

3.2.   EESRK teigiamai vertina ir pabrėžia šiuos teigiamus Komisijos pasiūlymo ypatumus: savanorišką valstybių narių įsipareigojimą taikyti sistemą, galimybę ją suderinti su nacionalinėmis sistemomis laikantis nacionalinių teisės aktų ir jų taikymo praktikos, taip pat būtinybę nacionaliniu, regionų ir (arba) vietos lygiu priimti sprendimus dėl sistemos įgyvendinimo.

3.3.   EQARF paremta Bendra kokybės užtikrinimo sistema (CQAF), kuri sukurta atsižvelgiant į gerąją valstybių narių patirtį, ir patobulina ankstesnę sistemą. EESRK džiaugiasi, kad EQARF paprastesnė nei CQAF ir kad joje nustatyti konkretesni ir aiškesni kokybės kriterijai ir orientaciniai aprašai, todėl valstybėms narėms lengviau sistemą aiškinti, suprasti ir taikyti.

3.4.   EESRK mano, kad dėl naujų ir šiuolaikiškų kokybės užtikrinimo kriterijų ir rekomendacijos 1 priede pateikiamų orientacinių aprašų, sukurtų pasiekus bendrą sutarimą, EQARF yra vertinga priemonė siekiant nuolat gerinti profesinio mokymo kokybę Europos ir nacionaliniu lygmeniu. Šie kokybės kriterijai ir orientaciniai aprašai atspindi pagrindinius darbo, susijusio su profesinio mokymo kokybe, aspektus, leidžia aktyviai planuoti, įgyvendinti, vertinti ir toliau plėtoti kokybės užtikrinimo veiklą nacionaliniu ir instituciniu (t. y. profesinio mokymo paslaugų teikėjų) lygmenimis. Jie taip pat sudaro sąlygas gerinti politinių priemonių ir iniciatyvų, kurių šioje srityje imasi atskiros valstybės narės, skaidrumą ir nuoseklumą.

3.5.   EESRK mano, jog labai svarbu, kad Komisija galėtų naudotis patikimais duomenimis, kurie būtų pagrįsti objektyvia informacija apie pažangą siekiant nustatytų kokybės užtikrinimo tikslų, susijusių su trimis svarbiausiais (politikos) tikslais (žr. 1.3 dalį). Todėl Komitetas džiaugiasi, kad rekomendacijos 2 priede pateikiamas pradinis pasiūlytas bendrų sistemos lygmens profesinio mokymo kokybės vertinimo nacionaliniu lygmeniu rodiklių rinkinys.

3.6.   Rodikliai yra labai svarbūs siekiant gero profesinio mokymo sistemų valdymo ir jų kokybės, nes jais galima pasinaudoti formuojant faktais pagrįstą politiką ir atliekant tarpvalstybinę lyginamąją analizę. Tačiau EESRK norėtų priminti Komisijai, kad valstybėse narėse reikėtų derinti ir norminti EQARF skirtų duomenų rinkimo ir kaupimo metodus (vienodos apibrėžtys, aiškinimas ir apskaičiavimo metodai) siekiant patikimesnių ir palyginamų duomenų.

3.7.   EESRK mano, kad ypač svarbu skatinti suinteresuotus profesinio mokymo subjektus įvairiais lygmenimis sistemingai atlikti savęs vertinimą (jei įmanoma, derinant su nepriklausomu išoriniu vertinimu, pavyzdžiui, reguliariai atliekamu Europos tarpusavio vertinimu). Imantis veiksmų srityse, kurios buvo nustatytos atlikus savęs vertinimą, galima sudaryti sąlygas teikti aukštos kokybės mokymo paslaugas, taigi patenkinti dalyvaujančių partnerių (tiek dalyvaujančių mokyme, tiek ir darbdavių) lūkesčius ir interesus. Atliekant savęs vertinimą nuolat gaunama grįžtamoji informacija apie partnerių nuomonę apie teikiamą mokymą ir švietimo/ugdymo paslaugas, darbo rinkos poreikius ir mokymo metu įgytus darbuotojų įgūdžius ir žinias.

3.8.   Vienas iš ypač naudingų EQARF bruožų yra tai, kad sistema skatina taikyti bendrus kokybės kriterijus, orientacinius aprašus ir reguliariausiai atliekant savęs vertinimą gerinti kokybę, tiek profesinio mokymo sistemų ir profesinio mokymo paslaugų teikėjų (institucijų) lygmenimis. EESRK suinteresuotiems subjektams norėtų priminti, kad sistemos lygmeniu kokybę gerinti tam tikrose šalyse bus galima tik tada, jei EQARF bus taikoma ne tik profesinio mokymo institucijose/įstaigose, bet taip pat ir profesinio mokymo sistemos (valdymo) lygmenyje.

Be to, taikant bendrus kokybės kriterijus, naudojant orientacinius aprašus ir rodiklius taip pat galima palyginti, kaip profesinis mokymas valdomas ir teikiamas visoje Europos Sąjungoje.

3.9.   EESRK norėtų Komisijai priminti, kad svarbiausias dalykas siekiant bendrų tikslų yra užtikrinti, kad valstybės narės iš tiesų įsipareigotų įgyvendinti ir taikyti EQARF. Tokiu atveju jos turėtų bendrus pagrindinius principus, kokybės reikalavimus ir orientacinius aprašus paversti konkrečiais tikslais ir praktinėmis iniciatyvomis ir nuosekliai šiuos tikslus ir priemones įgyvendinti.

3.10.   EESRK ragina Komisiją ateityje skatinti ir remti EQARF taikymą ir nuolatinį jos tobulinimą tiek Europos, tiek nacionaliniais lygmenimis. Siekdama skatinti naudoti EQARF Komisija turėtų ateityje rasti būdų finansuoti reikiamas programas ir atitinkamai turėtų geriau informuoti dabartinius ir naujus sistemos partnerius apie finansavimo galimybes visais lygmenimis. Komisija taip pat turėtų glaudžiau bendradarbiauti su Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo tinklu ir jį remti, vykdant tinklo užduotį nuolat tikslinti ir gerinti bendruosius kokybės principus, kokybės kriterijus, orientacinius aprašus ir rodiklius.

3.11.   EESRK džiaugiasi, kad į pasiūlymą įtraukta svarbi kokybės garantija – reguliari EQARF įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu peržiūra ir įvertinimas (kas trejus metus). Pagal šiuos rezultatus taip pat bus galima parengti pasiūlymus dėl tolesnės orientacinės sistemos peržiūros Europos lygmeniu. EESRK mano, kad vertinant ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į realų EQARF poveikį profesiniam mokymui nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kad būtų išaiškinama, kurios sritys išplėtotos ir pagerintos, taip pat ir į sistemos įgyvendinimo pokyčius ir jų apimtį.

3.12.   EESRK siūlo plačiai skleisti informaciją ir geriau informuoti apie EQARF, kad būtų galima pasiekti kuo daugiau galimų dalyvių ir suinteresuotų subjektų. Reikėtų parengti komunikacijos planą ir strategiją ir skelbti bei pabrėžti EQARF naudą ir galimus laimėjimus visais lygmenimis, ypač profesinio mokymo teikėjams (institucijoms). Reikėtų imtis veiksmų įvairiais lygmenimis siekiant užtikrinti veiksmingą informavimą tiek Europos ir nacionaliniu, tiek sistemos ir profesinio mokymo teikėjų lygmenimis. Kartu su Komisija ENQAVET galėtų atlikti didelį vaidmenį Europos lygmens komunikacijos srityje, o nacionaliniu lygmeniu informacijos sklaidą galėtų užtikrinti nacionaliniai orientaciniai kokybės užtikrinimo centrai.

3.13.   EESRK tvirtino savo nuomonėje dėl mokymo ir našumo (7) ir dar kartą norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į mokymąsi visą gyvenimą reikia glaudesnio įvairių mokymo sistemų lygmenų koordinavimo Europos ir nacionaliniais lygmenimis. Todėl taip pat reikėtų laikytis nuoseklumo užtikrinant ir vertinant kokybę švietimo/ugdymo ir mokymo sektoriuose.

3.14.   EESRK įsitikinęs, kad profesinį mokymą kaip esminę ir neatsiejamą mokymosi visą gyvenimą dalį reikėtų plėtoti visais lygmenimis: svarbu užtikrinti, kad profesinis mokymas glaudžiai sietųsi su ankstesniais ir paskesniais ugdymo lygmenimis, visų pirma bendruoju ugdymu ir aukštuoju išsilavinimu. Įvairaus amžiaus grupėms, taip pat vaikams, reikėtų suteikti reikiamas vystymosi galimybes ir infrastruktūrą ir jas būtų galima įvertinti atsižvelgiant į gyvenimo laikotarpį.

3.14.1.   Kokybės vertinimas turėtų būti taikomas visoms švietimo ir mokymo institucijoms: pradedant ugdymu nuo ankstyvos vaikystės ir vėliau, kadangi ugdymas ankstyvoje vaikystėje pagerina paskesnio akademinio lavinimo ir profesinius rezultatus. Kokybės vertinimą taip pat reikėtų atlikti pradinio ugdymo laikotarpiu siekiant užtikrinti, kad prieš pereidami į aukštesnę švietimo pakopą mokiniai įgytų pagrindinius gebėjimus. Profesinio mokymo vertinimas būtų ne toks patikimas ir veiksmingas, jei būtų vertinamas tik profesinio mokymo laikotarpis ir neatsižvelgiama į mokslo rezultatus mokykloje, kurie turi įtakos tolesniems mokymosi rezultatams ir karjeros galimybėms. EESRK mano, kad svarbu Komisijai žinoti, kad atskiri švietimo lygmenys yra susiję, ir atsižvelgti į išorinius ugdymo veiksnius ir aplinkybes ir bendrą jų poveikį profesinio mokymo kokybei.

3.14.2.   EESRK norėtų pabrėžti, kad labai svarbu stiprinti profesinio mokymo kokybės užtikrinimo ir kokybės vertinimo sąsajas ir visų ugdyme dalyvaujančių sektorių sąsajas, keliant tikslą pagerinti komunikaciją, o kartu ir abipusį pasitikėjimą, taip pat rasti bendrą požiūrį į kokybės užtikrinimą ir bendrą vystymąsi. EESRK džiaugiasi, kad kokybės užtikrinimo srityje bendradarbiavimas prasidėjo nuo aukštojo mokslo, ir siūlo šį bendradarbiavimą tęsti ir stiprinti. Kadangi Europos kvalifikacijų sąrangos (EKS) įgyvendinimas reikalauja nuoseklių kokybės užtikrinimo metodų, taikomų visų pirma profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse, todėl mokymosi visą gyvenimą rėmimas yra abiems sektoriams bendra tema.

(1)  Lisabonos strategija (2000).

(2)  Tarybos išvados dėl kokybės užtikrinimo profesinio mokymo srityje (2004 m. gegužės 28 d.).

Kopenhagos Deklaracija (2002 m. lapkričio 30 d.) „Promoting cooperation in quality assurance with particular focus on exchange of models and methods, as well as common criteria and principles for quality in vocational education and training.“

Mastrichto komunikatas (2004 m. gruodzio 14 d.); Helsinkio komunikatas (2006 m. gruodžio 5 d.).

(3)  Helsinkio komunikatas (2006 m. gruodžio 5 d.).

(4)  Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo.

(5)  Profesiniam švietimui ir mokymui skirtos Europos kreditų sistemos sukūrimas.

(6)  Žr. šias EESRK nuomones:

(7)  Žr. EESRK nuomonę dėl mokymo ir produktyvumo, pranešėjas Christoforos KORYFIDIS (OL C 120, 2005 5 20).