Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Konsultacijos dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių projekto

2009/C 100/05

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. gegužės 29 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Konsultacijos dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių projekto.

2008 m. liepos 8 d. Komiteto biuras pavedė Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriui organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.

Kadangi darbas skubus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 448-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. spalio 21-23 d. (2008 m. spalio 22 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Daniel RETUREAU ir priėmė šią nuomonę 82 nariams balsavus už ir 4 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1.   Savo „Metinėje politikos strategijoje 2008 m.“ (1) Komisija pabrėžia, kad pagrindinis jos prioritetas yra „supaprastinti ir pagerinti reguliavimo aplinką ES verslui ir piliečiams. 2007 m. bus gerinama poveikio vertinimo sistema, pradėta įgyvendinti veiksmų programa, kuria siekiama pašalinti nereikalingą administracinę naštą dėl ES ir valstybių narių lygmens teisės aktų, įgyvendinama atnaujinta supaprastinimo programa“ ir vykdoma Bendrijos teisės taikymo kontrolė (2). „Įvairių šių priemonių įgyvendinimas bus pagrindinis 2008 m. tikslas.“

1.2.   Ši strategija atsispindi darbo programoje, kurioje kiekviena pateikta priemonė ar pasiūlymas sudaro veiksmų planą, kuriuo atsakoma į daugybę konkrečių klausimų, į kuriuos paprastai pateikiami glausti atsakymai, atspindintys pirmuosius poveikio vertinimo arba preliminaraus poveikio vertinimo rezultatus ir įvertinantys atskirų priemonių ar pasiūlymų poveikį biudžetui.

1.3.   Komisija, vadovaudamasi 2007 m. atliktu poveikio vertinimo sistemos, apibrėžtos 2002 m. ir patobulintos 2005 m., išorės vertinimu ir atsižvelgdama į Poveikio vertinimo komiteto veiklos patirtį bei išvadas, sukūrė šioje nuomonėje (3) nagrinėjamą vidaus gairių projektą. Komisija ketina gerinti bendrą metodiką, kad ji būtų aiškiai apibrėžta, nuspėjama, skaidri ir įvertinama pagal poveikį Bendrijos biudžetui (atsižvelgiant į klausimų sudėtingumą, poveikio vertinimui tinkamai atlikti gali prireikti nuo penkių iki trylikos mėnesių; tam reikalingi ištekliai ir priemonės, kurias Komisija ketina skirti atitinkamoms tarnyboms, kad būtų įgyvendinti su poveikio vertinimu susiję programos „Geresnė teisėkūra“ tikslai).

1.4.   Persvarstytos poveikio vertinimo gairės – tai bendro pobūdžio nuostatos, taikomos poveikio vertinimui atlikti pradedant preliminariu poveikio vertinimu ir baigiant galutinių sprendimų, kuriuos už poveikio vertinimo atlikimą atsakingas generalinis direktoratas siūlo Komisijai, parengimu. Tokiu būdu institucija gali vykdyti savo teisės aktų leidimo iniciatyvos funkciją apie tai informuodama ir netgi teikti alternatyvų teisės akto pasiūlymą ar preliminaraus poveikio vertinimo etapu nuspręsti nesiimti veiksmų arba parengti ne normatyvinio pobūdžio komunikatą.

1.5.   Kiekvienas poveikio vertinimas yra unikalus, pritaikytas konkrečiam atvejui, atspindintis Komisijos metinėje darbo programoje nustatytus siektinus tikslus. Gairėmis pakankamai lanksčiai apibrėžiami veiksmai, procedūros ir darbo metodai, kuriuos galima pritaikyti įvairioms situacijoms ir problemoms atsižvelgiant į sutartyse numatytas Bendrijos kompetencijos sritis ir reikalavimus bei laikantis proporcingumo ir subsidiarumo principų.

1.6.   Poveikio vertinimas gali būti atliekamas viena iš šių oficialių Bendrijos kalbų: vokiečių, anglų arba prancūzų. Dėl praktinių priežasčių beveik visi poveikio vertinimai atliekami anglų kalba, kuri vartojama generalinių direktoratų tarpusavio ir vidaus komunikacijai, o taip pat bendraujant su išore, visų pirma konsultuojantis su suinteresuotomis šalimis. Priedai anglų kalba, kuriuose pateikiamas visas poveikio vertinimas ir išsami santrauka, nuolat pridedami prie kiekvieno metinio darbo plano teisės akto projekto nurodant jo kodą (SEC(metai), numeris). Tokiu būdu pasiūlymas dėl teisės akto būna paremtas poveikio vertinimu ir Komisijos pasirinkimą pagrindžiančiais paaiškinimais.

2.   Bendrosios Komiteto pastabos

2.1.   Teikiant kiekvieną pasiūlymą dėl teisės akto atliekamas preliminarus vertinimas, kuris gali apimti laikotarpius ar etapus, skirtus nustatyti, ar jis reikalingas, ir įvertinti jo vidinį bei išorinį poveikį įvairiais požiūriais.

2.2.   Teisės aktų rengimas – tai teisės aktų leidybos (taikomasis) mokslas, kuriuo siekiama nustatyti geriausius įstatymų rengimo, formulavimo, skelbimo ir taikymo būdus (4) ir kuris nacionaliniam įstatymų leidėjui nesudaro tokių pat apribojimų kaip Bendrijos įstatymų leidėjui. Pastarasis yra toliau nuo piliečių ir kartais atrodo labiau atitrūkęs nuo jų pagrindinių rūpesčių. Bendrijos teisės aktų leidėjas turi aiškiai pristatyti savo iniciatyvas, įvairiais būdais skatinti informacijos sklaidą ir dalyvavimą, siekdamas sustiprinti Europos pilietybės, neatsiejamos nuo nacionalinės pilietybės, dalyvaujamąjį aspektą. Atsižvelgiant į šias politines aplinkybes, poveikio vertinimas tampa sudėtine ir labai svarbia Komisijos normatyvinio darbo ir veiklos dalimi.

2.3.   Tarp įvairių teorinių ir praktinių klausimų, susijusių su teisėkūros veikla Europos Sąjungoje, kurių neįmanoma išsamiai išdėstyti ir aptarti šioje Europos Sąjungos teisėkūrai skirtoje nuomonėje, reikėtų pažymėti bent jau tai, kad teisės aktų leidėjai, atlikdami savo darbą susiduria su neišvengiamais „suvaržymais“: steigimo sutartys, Sąjungai priklausančių (arba siekiančių priklausyti) demokratiškų ekonomiškai išsivysčiusių visuomenių teisės bendrieji principai, įskaitant jų konstitucinius principus bei pirminės ir išvestinės teisės (5) aiškinimą pagal teismų praktiką.

2.4.   Visos Europos Sąjungos tautos siekia demokratijos, taikaus konfliktų sprendimo, didesnio bendradarbiavimo ir solidarumo, individualių ir kolektyvinių teisių skatinimo, realistinių ir kokybiškų teisės aktų, aiškiai atitinkančių sutartis ir visoms valstybėms narėms taikomos teisės bendruosius principus. Politiniai sprendimai ir teisės aktai sudaro bendrą sistemą, kurią reikėtų pavadinti „konstitucine“, kadangi ji apibrėžia politinių institucijų demokratinį pobūdį ir politinių, teisės aktų leidybos, administracinių ar teisminių institucijų kompetencijos ribas. Ši „konstitucinė sistema“, atskirianti išskirtinei Bendrijos kompetencijai priklausančias politikos sritis nuo tų, kurios yra bendros su valstybėmis narėmis, ir nustatanti procedūras, kurių turi pagal įstatymus laikytis valdžia, turinti rengti teisės aktus ir reglamentus, turėtų sudaryti sąlygas įvertinti teisės aktų įgyvendinimą, kontroliuoti jų veiksmingumą ir tinkamą skirtų finansinių ar kitokių išteklių panaudojimą. Be to, turėtų būti sudaryta galimybė reguliariai pakartotinai įvertinti teisės aktus atlikus reikiamus pataisymus ar pakeitimus arba norint nustatyti, ar pasiekti užsibrėžti tikslai.

2.5.   Šis paprastas išvardijimas, nors ir ne itin išsamus, primena įvairiems Europos Sąjungos veikėjams suteiktų įgaliojimų, atsakomybės ir uždavinių sudėtingumą.

2.6.   Nuo pat pradžių poveikio vertinimas buvo sumanytas kaip priemonė pagerinti politikos formavimo teisės aktų rengimo proceso kokybę prisidedant prie veiksmingos ir pažangios reguliavimo aplinkos sukūrimo bei nuoseklaus tvaraus vystymosi proceso įgyvendinimo. Jis papildo politinę kompetenciją, tačiau jos nepakeičia. Poveikio vertinimas turi padėti nustatyti galimas teigiamas ir neigiamas teisės akto projekto pasekmes ir pasiekti sutarimą įgyvendinant prieštaringus tikslus. Praktiškai poveikio vertinimas visų pirma buvo pradėtas taikyti patiems svarbiausiems projektams, o vėliau visiems tiems, kurie įtraukti į Komisijos metinę politikos strategiją ir darbo programą. 2002 m. birželio mėn. komunikato priede pateikiami pagrindiniai poveikio vertinimo metodo elementai ir atskirai išdėstytos techninės įgyvendinimo taisyklės, kurios buvo paskelbtos 2002 m. rudenį (6). Gairės buvo persvarstytos 2005 m., o vėliau dar kartą buvo svarstomos nuo 2007 m. pabaigos iki 2008 m. gegužės mėn., kai buvo pateiktas dabartinis projektas.

2.7.   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (toliau – Komitetas) rėmė Komisijos pasiūlymus nuo pat pirmųjų jos pastangų siekti geresnės teisėkūros. Komitetas iki šiol remia pasiūlymus gerinti poveikio vertinimo atlikimą ir pateikimą, kadangi jis įgauna vis didesnę svarbą rengiant teisės aktų projektus ir vykdant kitokią veiklą: kodifikavimas, supaprastinamas (pagal galimybes), rengimas ir ypač vartojamų teisinių sąvokų tinkamumas ir aiškumas. Komitetas taip pat pažymi, kad dokumentų vertimo kokybė ir Bendrijos teisės taikymo kontrolė yra esminiai aspektai siekiant geresnio teisinių nuostatų suderinimo ir jų laikymosi.

2.8.   Numatomos trys pagrindinės poveikio kategorijos:

Komitetas pažymi, kad socialinio poveikio kategorija apima labai daug įvairių klausimų, kuriuos būtų geriau suskirstyti į dvi atskiras kategorijas: socialinis poveikis tiesiogine prasme ir poveikis, susijęs su visuomene (kova su terorizmu, saugumas, teisingumas ir kt.). Socialiniai klausimai tiesiogine prasme yra susiję su ekonominiais klausimais ir apima socialinius subjektus, kolektyvines derybas ir darbo bei užimtumo sąlygas, o su visuomene susiję klausimai apima kitas sritis (teisingumas, policija ir kt.), labiau įtraukia politikus ir yra aktualūs visai visuomenei.

2.9.   Ekonominio poveikio vertinimo atveju labiau atsižvelgiama į ekonominės naudos analizę ir konkurenciją. Tačiau Komitetas, atsižvelgdamas į tvaraus vystymosi būtinybę, pabrėžia, kad kokybinio poveikio duomenys ir ekonominiai skaičiavimai turi būti vertinami ilgoje perspektyvoje. Komitetas primena, kad konkurencija yra priemonė, o ne tikslas. Reikėtų atsižvelgti ir į pramonės politikos reikalavimus, tarptautinio masto ekonominių ir finansinių subjektų sukūrimą siekiant išsilaikyti pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Ekonominio ir finansinio poveikio vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į bendrą pasaulinės ekonomikos kontekstą ir ekonominį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

2.10.   Atliekant poveikio aplinkai vertinimą taip pat reikėtų remtis rodikliais, kurie būtų grindžiami reguliariais vertinimais ir informacija, surinkta tokiomis techninėmis sąlygomis ir aplinkybėmis, kurias būtų galima palyginti (oro kokybė miestuose, klimato atšilimas ir pan.). Todėl, atliekant tokio pobūdžio vertinimus, labai svarbu derinti kokybinius tyrimus ir su vertinimu siejamą ekonominę naudą. Komitetas mano, kad nebūtinai pirmenybė turėtų būti teikiama ekonominės naudos analizėms, o ne kitokiems kokybiniams rodikliams. Turėtų būti pateikiami dvejopo pobūdžio rezultatai ir nustatyti prioritetiniai kriterijai, pavyzdžiui, tam tikros taršos poveikis sveikatai. Praktiškai neįmanoma pinigais išreikšti, kiek galima pailginti žmogaus gyvenimą taikant siūlomas priemones, tačiau tokie duomenys suteikia galimybę palyginti laikui bėgant, nors realiai yra labai daug sveikatai įtaką darančių veiksnių, o laiku grindžiami palyginimai visuomet bus susiję su nemaža paklaida, visų pirma dėl kitų sveikatai poveikį darančių veiksnių (gyvenimo būdo, mitybos, prevencijos politikos poveikio, ir kt.), o ne tik oro taršos.

2.11.   Ypač svarbu konsultuotis su suinteresuotomis šalimis ir atstovaujančiomis Europos organizacijomis, visų pirma Regionų komitetu ir EESRK, kurie atstovauja organizuotai pilietinei visuomenei ir jos politinėms pažiūroms. Atsižvelgdamos į trumpą poveikio vertinimo rengimui skirtą laiką ir pasirinktą vieną kalbą – aplinkybė, kuri kelia problemų daugeliui organizacijų, visų pirma nacionalinių, – Europos patariamosios institucijos jaučia išskirtinę atsakomybę už poveikio vertinimų kokybę ir konsultacijas, kaip numatyta institucijų bendradarbiavimo susitarimuose. Svarbu, kad ši pirmoji konsultacija ateityje netaptų kliūtimi konsultacijoms dėl teisės aktų kūrėjams pateikiamų projektų, kurie bus labiau politinio pobūdžio.

2.12.   Komitetas pritaria kompleksiškam požiūriui rengiant poveikio vertinimus (t. y. horizontaliuoju lygiu, kai rengiant poveikio vertinimą dalyvauja keletas generalinių direktoratų) ir jų rengimo laikotarpio nustatymui (trumpos, vidutinės ir ilgalaikės trukmės). 2007 m. atlikti ex post poveikio vertinimai turėtų padėti poveikio vertinimo komitetui įtraukti ex post patikrinimus į poveikio vertinimų procedūrą, kad būtų galima išsamiai aptarti rodiklius ir jų tinkamumą bei vertinimo pagrįstumą neatsižvelgiant į tai, ar remiamasi ekonominės naudos, ar kokybiniais kriterijais. Komitetas mano, kad reikėtų labiau išplėtoti poveikio vertinimo gaires (7) remiantis Eurostat sukauptais statistiniais duomenimis arba Komisijos tarnybų atliktomis apklausomis. Tai pasakytina ir apie kitų organizacijų, visų pirma JTO agentūrų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP), nustatomus rodiklius ir tuos, kurie nustatomi įvairiose šalyse plėtojant tiek ministerijų, tiek universitetų mokslinius tyrimus.

2.13.   Bendro ir horizontalaus pobūdžio klausimai yra gerai išnagrinėti antrojoje gairių projekto dalyje: apibrėžimas laiko požiūriu, administracinės naštos mažinimas, reikalavimas nenuvertinti nei poveikio, kurio negalima artimiausioje ateityje įtraukti į ekonominės naudos vertinimą, nei įvairių veiksnių, kurie daro įtaką įvairiems poveikiams, sąveikos reikšmės. Būtina atsižvelgti į kitų teisės aktų projektų (jau priimtų arba dėl kurių dar atliekamas poveikio vertimas) poveikį, visų pirma jei tai susiję su teisės aktų paketu ir bendraisiais Bendrijos tikslais (Lisabonos strategija, pagrindinių teisių apsauga, Europos energetikos strategija ir darnaus vystymosi tikslu). Be to, būtina atsižvelgti ir į išorės poveikį.

2.14.   Reikėtų atskirai įvertinti MVĮ ir smulkiojo bei vidutinio verslo patiriamą poveikį, pavyzdžiui, galimas didesnes reguliavimo sąnaudas, kurias lemia tokių įmonių apimtis, ir mažai struktūrai daug sunkesnę nei didelei įmonei administracinę naštą. Komitetas džiaugiasi, kad taip atidžiai atsižvelgta į MVĮ ir smulkiajam bei vidutiniam verslui daromą poveikį, ir pritaria Komisijos rekomendacijai numatyti priemones jam mažinti, jei vertinimas rodo, kad poveikis yra neproporcingas arba pernelyg didelis.

2.15.   Galiausiai poveikio vertinime pateiktos galimybės neturėtų būti dirbtino ar priverstinio pobūdžio. Jos turi būti patikimos ir veiksmingos alternatyvos, kuriomis remiantis būtų galima padaryti tinkamiausią politinį pasirinkimą.

3.   Kritiškos pastabos

3.1.   Komisija išsamiai nustato poveikio vertinimo atlikimo tvarką ir terminus, tačiau ši tvarka ir terminai yra pakankamai lankstūs, kad būtų pritaikyti daugeliui ypatingų situacijų.

3.2.   Kiekvienas poveikio įvertinimas yra savitos ad hoc pratybos, nors tam tikrų taisyklių ir apribojimų privalu laikytis tiek preliminaraus, tiek tolesnio poveikio vertinimo atveju. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti tarnybų tarpusavio konsultacijas, nepriklausomam konsultantui pavesto tyrimo atlikimo terminą, biudžeto planavimą arba Europos Komisijos darbo programą.

3.3.   Jungtinis tyrimų centras (JTC), kurio daugelis mokslininkų bendradarbiauja su universitetais ar ekspertais ir remiasi Eurostat duomenimis, dažniausiai įtraukiamas atliekant poveikio vertinimą. Tačiau šie mokslininkai, prireikus, patys surenka esamus duomenis konkrečiai problemai nustatyti arba remiasi matematiniais ir biudžetiniais metodais bei bendrais rodikliais. Be to, jie gali atlikti tyrimus ar apklausas numatytoms tipinėms konsultacinėms procedūroms papildyti.

3.4.   Ryški poveikio vertinimo tendencija, atitinkanti priede išdėstytus metodinius reikalavimus (kalbama apie naują vadovą arba informacinę knygą, skirtą poveikio vertinimui atlikti), susijusi su įvairių pasirinktų galimybių poveikio, kuriuo remiantis būtų galima priimti sprendimus, apskaičiavimu pinigine išraiška.

3.5.   Pavyzdžiui, poveikis aplinkai (8) gali būti vertinamas pagal finansines sąnaudas arba ekonomiją, tačiau nepaisant sąnaudų į kai kuriuos veiksnius reikėtų atsižvelgti dėl svarbesnių, būtent kokybinio pobūdžio, priežasčių: santykinis poveikis klimato kaitai, pagrindinių teisių laikymasis, etikos klausimai, trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis sveikatai.

3.6.   Kokybiniai kriterijai turėtų dominuoti, kadangi jie atitinka Europos Sąjungos tikslus ir politiką. Tiesa, galiausiai jie virsta finansinėmis išlaidomis (pvz., žalos atlyginimas nukentėjusiems nuo asbesto), tačiau prevencija yra būtina etiniu požiūriu. Iš tikrųjų, nors asbestas buvo veiksminga ir nebrangi medžiaga, naudojama pastatų, mechanizmų ar vamzdynų izoliavimui, šiandien šios medžiagos šalinimo sąnaudos į nieką pavertė trumpalaikę finansinę naudą. Taigi, balansas yra deficitinis, o praėjus dešimtmečiams teršėjas nebūtinai moka. Atliekant poveikio vertinimą reikėtų tvirtai laikytis atsargumo principo, tačiau jis neturėtų būti pagrindas sąstingiui.

3.7.   Iš šalies atrodo, kad pagrindinės problemos susijusios su konsultacijomis su suinteresuotomis šalimis. Kai kurios išsakytos mintys gali atrodyti individualios, tačiau jų autorius gali būti smulkus verslininkas ar savarankiškai dirbantis asmuo, kurio vertingos patirties negalima nepaisyti pirmenybę suteikiant gerai įsitvirtinusiems ir aktyviems lobistams, galintiems suteikti ekspertinių žinių ar informacijos, kartais šališkos (9).

3.8.   Labai sudėtingų projektų poveikį apskaičiuoti gali būti ypač sunku (pvz., REACH). Nors pramonės sektoriui pavyko gauti gana stiprią politinę paramą, susijusią su teisės aktų taikymo srities apribojimu, darbuotojų ir produktų naudotojų apsaugai skiriama daugiausiai dėmesio.

3.9.   Vis dėlto tokie atvejai nėra neįprasti. Iš tikrųjų, suinteresuotos grupės gina savo interesus, tačiau įstatymų leidėjas turi pirmenybę teikti bendram interesui, o ne pavieniams trumpalaikiams interesams. Kai kurie trumpalaikiai apribojimai gali turėti lyginamąjį pranašumą vidutiniu laikotarpiu nustatant Europos standartus, kurie technologinės pažangos atveju tampa universaliais (automobilių variklių išmetamųjų teršalų ribojimas, pastangos skatinti mažiau taršius ir tvaresnius alternatyvius energijos šaltinius).

3.10.   Vykstant viešosioms diskusijoms labai naudinga remtis parengiamaisiais teisės aktų dokumentais, t. y. žaliosiomis ir baltosiomis knygomis, siekiant sužinoti suinteresuotų šalių ir apskritai organizuotos pilietinės visuomenės, atstovaujamos Komitete ar atstovaujamos Europos specializuotų nevyriausybinių organizacijų, nuomones. Pats įstatymų leidėjas vidaus diskusijų metu turi pakankamai laiko surasti dinamišką kompromisą.

3.11.   EESRK tenka konstatuoti, kad skubotumas arba ideologija gali pakenkti projektams, kurie galiausiai yra atmetami ar iš esmės pakeičiami, nors ne tokiais brutaliais veiksmais būtų pavykę pasiekti visoms šalims priimtinų rezultatų (galima paminėti direktyvos dėl uosto paslaugų projektą, kurį tuometinė kadenciją baigianti Europos Komisija parengė skubotai, neskirdama laiko konsultacijoms ir neieškodama kompromiso).

3.12.   Dabartinė krizė turėtų paskatinti didesnį atsargumą kai kurių „prietarų“ ir kitų valdžios principų atžvilgiu. Patvirtinimo kriterijus yra esminis kaupiant bendrą patirtį, susijusią su poveikio vertinimu, kuriam svarbiausia atsargumas ir kūrybiškumas. Šis požiūris prieštarauja neva mokslinėms sąvokoms, pavyzdžiui, įsitikinimui, kad nereguliuojama rinka būtų veiksmingesnė negu deramas reguliavimas siekiant užtikrinti skaidrumą ir užkirsti kelią nukrypimui nuo normų bei sukčiavimui ir kad bet kokia valstybės pagalba savaime būtų neigiamas reiškinys. Reikėtų laikytis realistinės ir darnios, o ne pernelyg paviršutiniškos ekonomikos ir finansų vizijos.

4.   Išvados

4.1.   Komitetas mano, kad poveikio vertinimas padeda veiksmingai tobulinti teisės aktus, ir patvirtina, kad yra pasirengęs jame dalyvauti, kiek jam leidžia kompetencija ir turimi materialiniai bei žmogiškieji ištekliai. Iš tikrųjų, tai pagrindinis politinis uždavinys siekiant užtikrinti kuo sklandesnį Bendrijos teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę. Reikia pasirūpinti, kad piliečiai kuo geriau suprastų teisės aktų leidybos ar reguliavimo procesą, tiek pozityviąją teisę (angl. hard law), tiek negriežtąją (angl. soft law) teisę. Be to, atstovaujamos nevyriausybinės organizacijos turėtų būti įtrauktos į Bendrijos procesus įprastu būdu, t. y. rengiant klausimynus.

4.2.   Komitetas yra įsitikinęs, kad generaliniai direktoratai į šias konsultacijas turėtų atkreipti ypatingą dėmesį, kadangi į abejones, išreikštas dėl kai kurių teisės aktų pasiūlymų, nebuvo pakankamai atsižvelgta. Kartais tokie teisės aktų pasiūlymai buvo iš esmės keičiami ar netgi atmesti vieno iš įstatymų leidėjų (Tarybos arba Parlamento), kurie yra atidūs pilietinės visuomenės reakcijoms ir pareiškimams. Dalyvaujamoji demokratija gali padėti išvengti tokių atvejų, kurie galiausiai labai brangiai atsieina tiek politine, tiek finansine prasme.

4.3.   Bendrijos teisės aktų leidėjo vaidmeniui daugiau reikšmės gali suteikti tik šiuolaikiškas ir veiksmingas įstatymų rengimo metodas.

4.4.   Galiausiai, Komitetas palankiai vertina jau keletą metų dedamas pastangas ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant geresnės teisėkūros - esminis teise grindžiamos Sąjungos klausimas - ir ragina Komisiją šią veiklą tęsti.

(1)  COM(2007) 65 galutinis, 2007 m. vasario mėn.

(2)  Žr. nuomonę CESE, OL C 204, 2008 8 9, p. 9.

(3)  COM, 2008 m. gegužės mėn., nenumeruotas darbo dokumentas (http://ec.europa.eu/governance/impact/consultation/ia_consultation_fr.htm).

(4)  J. Chevallier (1995 m.), L'évaluation législative: un enjeu politique, A. Delcamp ir kt., Contrôle parlementaire et évaluation, Paryžius, 1995 m., p. 15.

(5)  Reikėtų atsižvelgti ir į skirtingą bei tragišką istorinę patirtį, kai teisės apskritai ir ypač asmens teisių sąvokos kartais buvo pažeidžiamos neįtikėtinai šiurkščiai.

(6)  COM(2002) 276 galutinis, 2002 6 5.

(7)  Angl. LDAI – poveikio vertinimo gairės.

(8)  Priedo Environmental Impact Assessment Models 9.3.4 punktas.

(9)  Šį aspektą iliustruoja konsultacija dėl kompiuteriu įdiegtų išradimų patentavimo (konsultacinį dokumentą parengė vidaus rinkos generalinio direktorato tarnybos, 2000 10 19).