31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 77/96

1.1

EESRK palankiai vertina Baltąją knygą „Kartu sveikatos labui“. Komitetas taip pat pabrėžia ryšį tarp sveikatos ir ekonominės gerovės bei konkurencingumo, kartu pripažįsta piliečių teises daryti poveikį sprendimams, susijusiems su fizine ir psichine sveikata, ir gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

1.2

EESRK pritaria Europos Sąjungos Tarybos pripažintoms pagrindinėms, bendrosioms europinėms vertybėms sveikatos srityje, pvz., visuotinumui, galimybei naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, teisingumui ir solidarumui (1). Komitetas visuomenės sveikatos srityje tikisi permainų, pagrįstų šiais pagrindiniais principais, kartu požiūrio, kurio pagrindas — principas „sveikatos aspektai visose politikos srityse“. Dėl šios priežasties Komitetas mano, kad svarbu suderinti prekybos politiką, ekonominę politiką bei konkurencijos vidaus rinkoje politiką ir užtikrinti, kad šios politikos sritys padėtų siekti ES politinio tikslo užtikrinti aukštą visuomenės sveikatos lygį, taip stiprinant, saugant ir gerinant žmonių sveikatą.

1.3

Komitetas sutinka su Komisijos nuomone ir pritaria, kad aktyvus europinis pilietiškumas nėra įmanomas, jeigu nepripažįstamos, nepabrėžiamos ir negarantuojamos pagrindinės teisės — visų pirma pacientų teisės — ir nesuteikiama atitinkama informacija. Neskiriant dėmesio šiems aspektams neįmanoma sukurti Europos sveikatos politikos.

1.4

EESRK pritaria Komisijos prioritetams, pirmiausia tam, kad reikia kovoti su tarpvalstybinio pobūdžio labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis ir rimtomis grėsmėmis sveikatai, imtis katastrofų stebėsenos bei išankstinio pranešimo apie jas priemonių, taip pat taikyti kovos su tabako vartojimu bei piktnaudžiavimu alkoholiu priemones ir saugoti visuomenės sveikatą.

1.5

Nuolatinė ir koordinuota konkrečių Europos Sąjungos vadovaujamų agentūrų (2) veikla labai padeda užtikrinti strategijos pripažinimą ir įgyvendinimą.

1.6

Komitetas pritaria, kad Bendrijos lygiu būtų tikslingai renkami ir bendrai įvertinami duomenys siekiant padidinti strategijos sėkmės tikimybę. Reikia ne tik nustatyti konkrečius rodiklius, kuriuos galima palyginti, bet ir dėti pastangas atnaujinant duomenų bazes ir kuriant surinktų duomenų tikslumo kontrolės metodus. Kartu Komitetas atkreipia dėmesį į būtinybę griežtai laikytis asmens duomenų apsaugos.

1.6.1

EESRK laikosi nuomonės, kad pacientams, kuriems reikia gydytis kitoje valstybėje narėje, turėtų būti suteikta informacija apie jų teises į kokybišką sveikatos priežiūrą. Valstybės narės turėtų stebėti, kad laisvai teikiamos paslaugos atitinkamoje srityje nesukeltų socialinio dempingo, kadangi tai kenktų sveikatos priežiūros specialistų interesams, jų profesionalumui ir galiausiai patiems pacientams.

1.7

EESRK palankiai vertina Komisijos pareiškimą dėl to, kad reikia mažinti didelę nelygybę valstybėse narėse ir tarp jų. Vis dėlto Komitetas atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad pacientų teisių į judumą rėmimas ir sveikatos apsaugos darbuotojų judumo gerinimas neturi dar labiau didinti tokios nelygybės.

1.8

EESRK remia Komisijos ketinimą stiprinti bei skatinti prevenciją ir džiaugiasi, kad Komisija skatina programas, kurias vykdant skirtingų amžiaus grupių žmonės šviečiami sveikatos apsaugos klausimais. Visuomeniniai televizijos ir radijo transliuotojai turėtų atlikti labai svarbų vaidmenį. Jų programos turėtų būti skirtos neturtingiesiems, kurie sudaro didelę Sąjungos gyventojų dalį, ypač vaikams ir jaunimui, kurie neturi kitų galimybių gauti objektyvios ir naudingos informacijos bei žinių.

1.9

EESRK siūlo pradėti ilgalaikę kampaniją „Sveikas Europos pilietis“, kuri truktų visus penkerius strategijos įgyvendinimo metus. Vykdant tęstinę metinę programą bei analizuojant rezultatus, šią strategiją bus galima nuolat vertinti ir prireikus keisti. EESRK rekomenduoja Komisijai pratęsti strategijos ir programos ar ilgalaikės kampanijos trukmę iki dešimties metų, kad būtų skatinama sveikesnė ES piliečių gyvensena.

1.10

EESRK primygtinai teigia, kad į veiklą, susijusią su strategijos viešinimu, diskusijų dėl jos inicijavimu ir jos įgyvendinimu, būtina plačiu mastu įtraukti suinteresuotus subjektus. Skaidrumas ir bendradarbiavimas leis užtikrinti sėkmingą strategijos pripažinimą ir dalyvaujamosios demokratijos įgyvendinimą.

1.11

EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į sveikatos ir saugos darbe svarbą ir prašo plėtojant Bendrijos politiką įvairiose srityse skatinti suderintą bendradarbiavimą, įtraukiant socialinius partnerius bei valstybes nares ir stiprinant prevenciją ir apsaugą.

1.12

EESRK siūlo Europos Sąjungos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis organizuoti forumus, kuriuose dalyvautų įvairių politikos sričių specialistai ir socialinių partnerių, profesinių organizacijų bei pilietinės visuomenės atstovai. Šie bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis užtikrinantys forumai galėtų būti sujungti į tinklą, skatintų keistis informacija bei pristatyti įvairius interesus, padėtų atskirti nacionalines ir ES politikos sritis ir užtikrintų jų pripažinimą. Piliečių mokymas, kaip turi elgtis pavieniai asmenys ir asmenų grupės rimtų sveikatos krizių metu, turėtų būti viena iš plačiajai visuomenei skirtų bendradarbiavimo forumų temų ir prireikus leistų veiksmingai ir atsižvelgiant į bendrus interesus valdyti sudėtingas situacijas.

1.13

EESRK rekomenduoja ES tarptautinės politikos srityje organizuoti panašius forumus, kuriuose būtų bendradarbiaujama su tarptautinėmis organizacijomis ir dalyvautų suinteresuoti subjektai, kad būtų aptarti politikos klausimai ir rengiamos bei įgyvendinamos strategijos.

1.14

EESRK remia inovacijas valstybių narių sveikatos apsaugos sistemose ir teigiamai vertina internetu teikiamų sveikatos paslaugų vystymąsi. Tačiau norint užtikrinti subsidiarumo principo laikymąsi ir galimybę veiksmingai naudotis pacientų teisėmis, reikia toliau nagrinėti šį klausimą ir siūlyti sprendimus.

1.15

EESRK apgailestauja, kad ši strategija, kuri yra aktuali kiekvienam Sąjungos piliečiui, neturi savo biudžeto. Siekiant užtikrinti veiksmingą naujosios strategijos įgyvendinimą Komitetas siūlo peržiūrėti Europos Sąjungos biudžetą (3), nustatyti, kurie projektai susiję su visuomenės sveikata, juos įvertinti ir stebėti bei vėliau suderinti. Visą strategijos įgyvendinimo laikotarpį reikėtų ne tik finansuoti projektus, bet ir dėti pastangas, kad po 2013 m. būtų užtikrintas pasikartojančių naujų užduočių biudžetinis finansavimas.

2.1

Sveikata ir aukštos kokybės sveikatos priežiūra yra Europos socialinio modelio, grindžiamo esminėmis vertybėmis, pvz., solidarumu, sudėtinė dalis, ir jas reikia aktyviai vystyti (4).

2.2

Teisė daryti poveikį sprendimams, susijusiems su fizine ir psichine sveikata, ir galimybė naudotis psichinės ir fizinės sveikatos priežiūros paslaugomis yra viena pagrindinių Europos piliečių teisių ir vienas iš aktyvaus Europos pilietiškumo kertinių akmenų.

2.3

Europos pilietis turi būti dėmesio centre ir reikia kartu kurti mūsų Bendrijos sveikatos ir saugos kultūrą.

2.4

Europos Sąjungoje itin svarbu kovoti su skurdu ir visiems užtikrinti galimybę naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tai yra pagrindinis ne tik sėkmingai vykdomos sveikatos priežiūros, bet ir konkurencingumo skatinimo rodiklis (5).

3.1

Europos Komisija surengė dvi konsultacijas sveikatos tema. Per konsultacijas visuotinai pritarta naujosios sveikatos politikos strategijos įgyvendinimui Europoje ir išsakytas noras, kad Europos Komisija ir Europos Sąjungos valstybės narės glaudžiau bendradarbiautų toliau gerindamos sveikatos apsaugą Europos Sąjungoje.

3.2

Viešųjų konsultacijų metu buvo pabrėžta keletas esminių klausimų:

3.3

2007 m. gruodžio 13 d. pasirašytoje Lisabonos sutartyje papildomas ir patikslinamas Europos bendrijos steigimo sutarties 152 straipsnis: sąvoka „žmogaus sveikata“ pakeičiama į „fizinė ir psichinė sveikata“. Praplečiamos Sutarties nuostatos, nes į jas įtraukiama didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai stebėsena, išankstinis įspėjimas dėl jų ir kova su jomis.

3.4

Baltojoje knygoje pabrėžiamos bendros vertybės, pvz., teisė naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, teisingumas ir solidarumas. Komisijos parengta bendra strategija remiasi keturiais pagrindiniais principais:

3.5

Remdamasi šiuo pagrindu Komisija suformulavo tris pagrindinius tikslus artimiausiems metams:

Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus Komisija taip pat pateikia 18 veiksmų pasiūlymų.

4.1

EESRK pritaria baltojoje knygoje nustatytiems pagrindiniams principams. Dėl šios priežasties Komitetas palankiai vertina sveikatos aspektų visose politikos srityse (SAVP) principą. Komisija, socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos, mokslininkai ir žiniasklaidos atstovai turės daug glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų skatinama ir įgyvendinta ši strategija.

4.2

Komitetas pripažįsta tris pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria visuomenės sveikata visame pasaulyje: kovoti su nuolat besikeičiančiais mikroorganizmais, pakeisti žmonių įpročius bei elgseną ir siekti daugiau dėmesio ir lėšų (6). Komitetas taip pat nurodo ES laukiančius sunkumus ir jos galimybes:

4.3

EESRK pabrėžia, kad labai svarbus atitinkamų veikėjų (valdžios institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir ypač atstovaujamųjų pacientų asociacijų ir vartotojų apsaugos asociacijų) aktyvus ir lemiamas vaidmuo nustatant ir sprendžiant problemas ir vystant sveiką gyvenseną.

4.4

Komitetas apgailestauja, kad socialiniai parneriai, pilietinės visuomenės veikėjai, profesinės organizacijos ir atstovaujamosios pacientų asociacijos nebuvo įtraukti į šią veiklą. Komitetas daro prielaidą, kad turėtų vykti bendradarbiavimas su valdžios institucijomis — vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu — plėtojant socialinę partnerystę, tuo tarpu veiksmingas finansinių lėšų naudojimas yra būtina sąlyga sveikatos strategijai įgyvendinti ir Europos Sąjungos ekonominei sėkmei užtikrinti.

5.1

EESRK sutinka su Komisija, kad, įgyvendinant Piliečių darbotvarkę, piliečių ir pacientų teisės privalo būti pagrindinis Europos sveikatos politikos išeities taškas. Kiekvieno asmens sveikatos labui reikia aktyviai vystyti solidarumą, kuris yra Europos socialinio modelio varomoji jėga (7).

5.2

Komitetas remia aktyvų Europos pilietiškumą sveikatos srityje. Pilietiškumas neatsiejamas nuo deramo dėmesio sveikatos klausimui skyrimo. Nors ES ir valstybės narės dėjo daug pastangų, vis dar labai skiriasi piliečių sveikata (8), sveikos gyvensenos sąlygos bei lygios galimybės, ypač (9) skirtingų lyčių ir nepalankioje padėtyje esančių ar pažeidžiamų visuomenės grupių. EESRK prašo Komisijos, nustačius sunkumus, su kuriais tokios grupės susiduria, parengti konkrečius sprendimus ir pagalbos sistemas, tuo pačiu metu skatinant valstybių narių bendradarbiavimą. Be to, siekiant atsižvelgti į demografinės kreivės raidą, vykdomas konkrečių programų, skirtų senyvo amžiaus žmonių sveikatai įvertinti ir prižiūrėti, skatinimas turėtų teigiamo poveikio visai visuomenei.

5.3

Atsižvelgdamas į skirtumus valstybėse narėse ir tarp jų, Komitetas remia bendrą tikslą, kad sveikatos politika turėtų prisidėti prie strategijų, siekiančių mažinti ir naikinti skurdą, įgyvendinimo. Nors sveikatos sektoriaus sąnaudos nuolat didėja, dėl to jokiu būdu neturėtų nukentėti ar skursti asmenys ir šeimos (gyvenantys tiek ES teritorijoje, tiek ir už jos ribų). Todėl teikiant atitinkamą sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų paketą būtina užtikrinti lygybę ir įperkamumą, kartu prieinamumą vietos lygiu. Būtina vengti tolesnio atotrūkio tarp turtingųjų ir vargšų mūsų visuomenėje didėjimo.

5.4

EESRK mano, kad visi Europos piliečiai turėtų turėti galimybę daryti poveikį sprendimams, susijusiems su psichine ir fizine sveikata, ir naudotis lygiomis teisėmis į fizinės ir psichinės sveikatos priežiūrą. Šių teisių nebus galima užtikrinti, jeigu nepalankiomis sąlygomis gyvenančioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, atskirtį ir ilgalaikį skurdą patiriantiems ir dėl religinių priežasčių su atskirtimi susiduriantiems asmenims nebus skiriamas ypatingas dėmesys. Gerinant visuomenės sveikatą reikia skirti daugiau dėmesio psichikos sveikatai, ypač nepalankiomis sąlygomis gyvenančių visuomenės grupių (10).

5.5

EESRK mano, kad valstybės narės turėtų toliau skatinti kultūrų dialogą siekiant remti Europos Sąjungos ir jos piliečių veiklą, ypač sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir naudojimosi jomis srityje. Pripažįstant ir skatinant kultūrų įvairovę ir daugiakalbystę galima sudaryti palankias sąlygas įteisinti ir įtvirtinti sąmoningumo sveikatos klausimais ugdymą, galbūt netgi skatinti tarpusavio pagalbą (11) ir užtikrinti, kad būtų laiku vykdoma prevencija, naudojamasi sveikatos priežiūros paslaugomis ir gydomasi.

5.6

Komitetas prašo Komisijos parengti pasiūlymus, kuriais būtų siekiama skatinti sveiką gyvenseną dedant pastangas, kad šis aukštas tikslas būtų užsibrėžtas visose ES politikos srityse. Siekiama, kad nepriklausomą informaciją apie fizinę ir psichinę sveikatą gautų ir piliečiai, neturintys galimybių naudotis internetu, ir nepalankiomis sąlygomis gyvenantys asmenys, kurių skaičius, deja, nuolat auga. Priemone šiam tikslui pasiekti turėtų būti bendradarbiavimas su nekomercinėmis radijo ir televizijos stotimis siekiant skleisti informaciją apie visuomenės sveikatą ir su sveikata (ypač prevencija) susijusius duomenis, kartu suteiktų būtiną informaciją, kaip skubiai patekti į gydymo įstaigas. Tai taip pat galėtų būti daroma naudojant komunikacijos priemones, pvz., internetą, kuriomis gali naudotis pacientai ir sveikatos apsaugos darbuotojai.

5.7

EESRK pabrėžia, kad kovos su rūkymu kampanijos, bendrų standartų nustatymas maisto ženklinimo srityje, farmaciniai moksliniai tyrimai ir elektroninių sveikatos priežiūros paslaugų vystymas ir sklaida duoda papildomos naudos. Daugelyje sričių keičiantis gerąja patirtimi ir vertinant rezultatus galima veiksmingai ir tikslingai naudoti ribotus finansinius išteklius.

5.8

EESRK mano, kad paramos šeimai politika, taip pat mokymas bei atitinkama pagalba, yra svarbūs skatinant sveikatai skirti deramą dėmesį. Toks sąmoningumo ugdymas galėtų prasidėti moterų nėštumo metu (12). Todėl Komitetas rekomenduoja skatinant Europos pilietiškumą vykdyti ilgalaikę kampaniją „Sveikas Europos pilietis“.

5.9

Nors Komitetas remia laisvą darbuotojų judėjimą ir pripažįsta pacientų teises, jis atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad pacientų ir sveikatos apsaugos darbuotojų judumas jokiu būdu neturi dar labiau didinti nelygybės, su kuria jau dabar susiduriama sveikatos srityje. Atvirkščiai, reikia mažinti tokią nelygybę (13).

5.10

EESRK laikosi nuomonės, kad tinkamų ir kokybiškų viešosios sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų būtina išankstinė sąlyga yra pakankamo skaičiaus ir atitinkamos kvalifikacijos šių sektorių specialistų rengimas. Todėl šiems darbuotojams reikia mokėti didesnius atlyginimus ir užtikrinti geresnį jų socialinį ir moralinį pripažinimą, kad minėtos profesijos būtų patrauklesnės jaunimui. Komitetas reiškia susirūpinimą dėl socialinių darbuotojų ir sveikatos priežiūros specialistų, tarp kurių vis daugiau pagyvenusių asmenų, kurie būna pervargę ir patiria profesinį stresą, sveikatos būklės. Dėl šios priežasties Komitetas mano, kad būtina dar labiau pabrėžti socialiniame ir sveikatos priežiūros sektoriuje atliekamo darbo svarbą ir atkreipti dėmesį į tai, kad šių sektorių specialistų veikla ypač naudinga skatinant visos visuomenės sveikatingumą.

5.11

Rengiant tvirtą sveikatos strategiją reikia didelių pastangų nacionaliniu lygiu. Tokią strategiją turėsime tik tuo atveju, jeigu jai bus skirta pakankamai biudžeto lėšų ir (arba) socialinio draudimo išteklių. Valstybės narės turi investuoti ne tik į gyventojų klestėjimą, bet ir į savo piliečių ir gyventojų gerovę.

6.1

Kalbant apie globalizaciją ir sveikatą, EESRK sutinka, kad Europos Sąjunga gali atlikti labai svarbų vaidmenį tiek savo teritorijoje, tiek ir už jos ribų sprendžiant sveikatos problemas pasaulyje, ieškant europinių sprendimų katastrofų, pandemijų ir klimato kaitos sukeltų naujų problemų atveju, mažinant pasaulinį sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumą įsteigiant specialų kompensacijų fondą (14). ES galėtų duoti papildomos naudos ir gerindama apsirūpinimą vaistais.

6.2

Dėl esamų (ŽIV/AIDS) ir naujų pavojų sveikatai, kylančių tarpvalstybiniu mastu, vis akivaizdesnė tampa Europos Sąjungos duodama papildoma nauda, kadangi valstybės narės nepajėgia veiksmingai spręsti šių problemų vienos (triterapija yra sunkiai prieinama). ES turi ypač didelę įtaką imantis veiksmingesnių užkrečiamų ligų stebėsenos ir apsaugos priemonių bei koordinuojant šių ligų prevenciją.

6.3

EESRK apgailestauja, kad Komisija nepateikė konkrečių veiklos pasiūlymų dėl veikėjų, kurie lems Europos sveikatos strategijos sėkmę, t. y. šio sektoriaus darbuotojų. Sąsaja tarp kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo ir problemos, kylančios dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo spragų ar šių paslaugų nebuvimo, yra akivaizdžios.

6.4

EESRK primygtinai pabrėžia, kad svarbu laikytis etiško požiūrio į pacientų teises gydytojų, pacientų ir visų kitų sveikatos priežiūros darbuotojų santykiuose. Besikeičiančiame ir besivystančiame pasaulyje, kuriame sparčiai plėtojamos medicinos technologijos, didesnę svarbą turi įgyti etika ir asmens duomenų apsauga. Dėl šios priežasties ypatingą dėmesį šiems klausimams reikia skirti mokymo ir tęstinio profesinio mokymo metu.

6.5

EESRK atkreipia dėmesį į nuolat didėjantį sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumą ir į šios profesinės kategorijos asmenų senėjimą. Todėl etinio požiūrio reikėtų laikytis ir įdarbinant. Sprendžiant iš kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių kilusių kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų klausimą, taip pat reikėtų imtis atitinkamų politinių priemonių integracijos, švietimo ir darbo užmokesčio srityse. Reikėtų apsvarstyti priemones, kurios paskatintų migruojančius kvalifikuotus sveikatos darbuotojus grįžti į savo šalį, kad jie galėtų prisidėti prie gimtosios šalies sveikatos sistemos vystymo. Vykstant sveikatos priežiūros specialistų migracijai ES viduje, valstybės narės turėtų stebėti, kad laisvai teikiamos paslaugos nesukeltų socialinio dempingo, kadangi dėl to būtų padaryta žala sveikatos priežiūros specialistų interesams, jų profesiniams įsipareigojimams ir galiausiai patiems pacientams.

7.1

EESRK apgailestauja, kad nėra pakankamų, objektyvių, palyginamų ir analizuotinų duomenų ir informacijos apie Europos piliečių padėtį. Nėra jokios stebėsenos sistemos, kuri leistų palyginti valstybes nares arba regionus. Taip pat labai prieštaringa ir neišsami informacija apie sveikatos sektorių ir saugą darbe (15). Kai kurios Europos Sąjungos agentūros gali atlikti labai svarbų vaidmenį šioje srityje.

7.2

EESRK rekomenduoja toliau dėti pastangas regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu renkant atitinkamus statistinius duomenis ir nustatant rodiklius.

7.3

Atnaujintos Lisabonos strategijos sėkmė labai priklauso nuo darbuotojų sveikatos ir saugos darbe. Kadangi suaugęs asmuo trečdalį savo gyvenimo praleidžia darbe, ten vyraujančios sąlygos yra itin svarbios jo sveikatai. Be to, dėl pavojingos ir sveikatai kenksmingos darbo aplinkos gali būti prarasta 3–5 proc. BVP. Prevencija yra pagrindinė priemonė sveikatai ir saugai darbe skatinti ir nuolat užtikrinti. MVĮ, kuriose dirba daugiau nei 80 proc. darbuotojų, jeigu jos pasirašo kolektyvines sutartis ir jų laikosi, turėtų gauti specialią paramą, kadangi jos yra mažiau palankioje padėtyje galimybių ir finansinių išteklių požiūriu palyginti su didelėmis tarptautinėmis įmonėmis. EESRK apgailestauja, kad darbų sauga neapima savarankiškai dirbančių asmenų.

7.4

Komitetas pritaria valstybių narių sveikatos apsaugos sistemų pritaikymui, kurio tikslas geresnė paslaugų kokybė. Mažinant nelygybę valstybėse narėse ir už jų ribų, svarbu apsvarstyti ne tik valstybių narių atsakomybę, bet ir regionų vaidmenį. Atliekant šį vaidmenį jokiu būdu negalima perimti įgaliojimų iš nacionalinio lygmens. Todėl EESRK apgailestauja dėl kai kuriose valstybėse narėse šiuo metu vykdomų viešosios sveikatos apsaugos sistemų reformų, kuriomis siekiama apriboti viešąsias sveikatos draudimo sistemas ir masiškai privatizuoti valstybines sveikatos priežiūros įstaigas.

7.5

EESRK remia Komisijos tikslą sudaryti geresnes sąlygas prevencijai ir ją stiprinti, siekiant gerinti vyresnio amžiaus asmenų, vaikų ir jaunimo sveikatą. Šio tikslo įgyvendinimas labai priklausys nuo pasiūlymų dėl rūkymo, mitybos, alkoholio vartojimo, psichikos sveikatos (įskaitant Alzheimerio ligą) ir vėžio atrankinės patikros (16).

7.6

EESRK džiaugiasi technologijų vystymosi rezultatais. Vis dėlto Komitetui neatrodo, kad pasiūlyme dėl e. sveikatos sprendimo skirta pakankamai dėmesio su lygiomis galimybėmis susijusiems reikalavimams. Iš tikrųjų, specialistų nuomonė šiuo klausimu nėra žinoma. Nors pagrįstai nurodoma, kad sumažės išlaidos ir bus laikomasi labiau į žmogų orientuoto požiūrio, veiksmingo pacientų teisių užtikrinimo priemonės ir valstybių narių užduotys vystymo ir kontrolės srityse nėra pakankamai tiksliai aprašyti.

7.7

EESRK pritaria glaudesniam bendradarbiavimui ir naujoms iniciatyvoms su tarptautinėmis organizacijomis. Atsižvelgiant į tai, kad ES atlieka svarbų vaidmenį tarptautinės pagalbos srityje, Komitetas sutinka, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su PSO.

7.8

ES galės padėti pasiekti Pasaulio sveikatos organizacijos XXI amžiaus tikslus tik tuomet, jei ji veiksmingai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, Jungtinių Tautų agentūromis, Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautine darbo organizacija, kitomis tarptautinėmis institucijomis ir Tarptautine migracijos tarnyba. Taip pat svarbu puoselėti glaudesnius ryšius su tarptautinėmis finansų organizacijomis, t. y. TVF ir Pasaulio banku, ir skatinti tarptautiniu lygiu kurti diskusijų forumus, kuriuose dalyvautų socialiniai partneriai, profesinės organizacijos ir pilietinė visuomenė, ir ypač atstovaujamosios pacientų ir vartotojų apsaugos asociacijos.

7.9

EESRK rekomenduoja, kad atsižvelgiant į aktyvesnę ES veiklą tarptautiniu lygiu Komiteto kompetencijos srityje EESRK būtų suteiktas aktyvesnis vaidmuo tarptautinėse diskusijose dėl tam tikrų klausimų, ypač dėl su klimato kaita susijusių naujų iššūkių padarinių žmogaus sveikatai.

7.10

Sveikatos strategija privalo tapti nuolatiniu klausimu Europos kaimynystės politikos ir ES tarptautinės politikos darbotvarkėse, kad būtų užtikrinti bendri veiksmai kovojant su naujomis grėsmėmis sveikatai ir pandemijomis, šalinant gaivalinių nelaimių padarinius ir sprendžiant naujas sveikatos problemas, atsirandančias dėl klimato kaitos ar kitų veiksnių.

8.1

EESRK primygtinai pabrėžia, kad į sveikatos strategiją svarbu atsižvelgti visose Europos politikos srityse. Būtina užtikrinti reikiamas finansines lėšas, kadangi baltojoje knygoje nurodoma, kad biudžete šiam tikslui nėra numatyta jokio papildomo finansavimo. Todėl Komitetas abejoja, kad tikrinimas Bendrijos lygiu ir pasiūlymai dėl grėsmių sveikatai stebėsenos ir jų šalinimo sistemų sustiprinimo bus sėkmingi nenumatant tinkamo finansavimo. Siekiant užtikrinti veiksmingą projektų finansavimą ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos vykdomos politikos pastovų pobūdį tikslinga numatyti, kad kiekvienai užduočiai būtų skirtas konkretus nuolatinis biudžetinis finansavimas (17).