19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/37

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti specialią programą, padėsiančią MVĮ laikytis aplinkosaugos teisės aktų atsižvelgiant į šių teisės aktų sudėtingumą ir MVĮ ekonominę ir socialinę svarbą Europos ekonomikai. Vis dėlto, šiomis aplinkybėmis EESRK mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas labai mažoms įmonėms turint omenyje struktūrinius sunkumus, dėl kurių jos tampa labiau pažeidžiamos.

1.2

EESRK, suvokdamas, su kokiais sunkumais susiduria MVĮ laikydamosi itin sudėtingų aplinkosaugos teisės aktų, palankiai vertina priemonių, kurios padėtų geriau juos suprasti, kūrimą. Nors pastarąjį dešimtmetį vis didesnis dėmesys būdavo skiriamas socialinei ir ypač aplinkosauginei įmonių atsakomybei, tačiau verslo pasaulyje įmonių socialinė atsakomybė dar nėra suvokiama kaip įmonės konkurencinio pranašumo veiksnys.

1.3

EESRK mano, kad Komisijos iniciatyva sukurti specialią programą, padėsiančią MVĮ laikytis aplinkosaugos teisės aktų, yra labai svarbus pirmasis žingsnis.

1.4

Komiteto nuomone, Komisija MVĮ atžvilgiu turi imtis iniciatyvos nustatydama struktūruotą įmonių bendradarbiavimo vietos lygiu sistemą. Šioje srityje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui.

1.5

Visų pirma labai svarbu:

2.1

Komisijos komunikat (1) tikslas — padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) veiksmingai naudoti energiją ir išteklius. Tai daroma kuriant teisinę sistemą ir priemones, kurios sustiprina įvairių sričių politiką ir vykdomas iniciatyvas, pritaikant jas prie mažesniųjų įmonių specifinių savybių. Šiuo tikslu komunikate siūloma sukurti programą, padedančią MVĮ įgyvendinti Europos aplinkosaugos teisės aktus. Pagal šią programą bus skirtas finansavimas paramos tinklams, sudaryta paprastesnė galimybė naudotis aplinkosaugos vadybos sistemomis ir ugdomas didesnis įmonių sąmoningumas aplinkos apsaugos klausimais.

2.2

Nors pavienėse MVĮ dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, tačiau iš viso Europos Sąjungoje veikia apie 23 milijonai MVĮ, kurios sudaro apie 99 proc. visų ES įmonių ir sukuria 57 proc. ES bendrosios ekonominės pridėtinės vertės. Kadangi MVĮ tenka toks didelis procentas ES ekonomikos apyvartos, jų poveikis aplinkai yra didelis.

2.3

Daug įmonių nesuvokia, kokį poveikį jų veikla daro aplinkai, ir dauguma jų iš tiesų mano, kad toks poveikis mažas arba jo iš viso nėra. MVĮ taip pat linkusios manyti, kad jos laikosi teisės aktų, nebent joms nurodoma, jog yra priešingai. Tokiomis aplinkybėmis MVĮ veikla gali sukelti didelį pavojų darbuotojų sveikatai ir saugumui ir kelti didelę grėsmę aplinkai. Jeigu vykdydamos savo ekonominę veiklą MVĮ neatsižvelgs į aplinkosaugą, jos taip pat gali prarasti geresnės aplinkosaugos vadybos ir ekologinių naujovių teikiamą ekonominę naudą.

2.4

Komisijos siūlomą aplinkosaugos reikalavimų atitikties paramos programą sudaro priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad MVĮ sumažins savo veiklos poveikį aplinkai ir laikysis galiojančių teisės aktų. Programos uždavinys — sumažinti reikalavimų vykdymo naštą sukuriant priemones ir politiką aplinkosaugos aspektams į MVĮ pagrindinę ūkinę veiklą įtraukti.

2.5

Komunikate nurodytos priemonės taip pat apima specialiai MVĮ skirtos informacijos platinimą, paramos tinklų rėmimą ir mokymą, ugdantį vietos lygmens aplinkosaugos ekspertus.

2.6

Programos priemonės bus finansuojamos LIFE+ lėšomis (2007–2013 m. — 5 milijonai eurų) numatant papildomą finansavimą skirti iš Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (angl. CIP) ir struktūrinių fondų.

2.7

Jau pradėjo veikti interneto svetainė, kurioje septyniomis kalbomis pateikiama MVĮ skirta informacija apie ES aplinkos politiką, taip pat planuojama parengti vadovus apie energijos efektyvumą, oro taršą, atliekų gamybą ir teršalų išmetimą į vandenį ir dirvožemį. Be to, bus išspausdintas finansavimo galimybių vadovas.

2.8

Nuo 2008 m. įgyvendinant programą dalyvaus ir naujasis verslo ir inovacijų paramos tinklas. Jis ir kiti MVĮ paramos tinklai atliks svarbų vaidmenį teikdami pagalbą MVĮ diegiant Europos aplinkos politiką į savo gamybinius procesus.

2.9

Prie komunikato pridėtame Komisijos tarnybų darbo dokumente pristatoma keletas konkrečių atvejų ir geros praktikos pavyzdžių, kuriuos MVĮ įgyvendino skirtingose Europos ir pasaulio vietose.

3.1

EESRK palankiai vertina Komisijos programą visų pirma todėl, kad joje pripažįstama MVĮ svarba ir vertingumas ekonomikai ir Europos visuomenei.

3.2

Į tai atsižvelgdamas, EESRK pabrėžia 2000 m. birželio 19–20 d. (2) Feiros Europos Vadovų Tarybos sprendimo patvirtinti Europos mažųjų įmonių chartiją (3) svarbą ir jos teiginį, kad „Mažosios įmonės yra Europos ekonomikos pagrindas. Jos sukuria daugiausia darbo vietų ir skatina naujas verslo idėjas“. Vienas iš chartijos prioritetų — skatinti verslo augimą ir konkurencingumą ne tik vietos lygmeniu, bet ir globalizuotos rinkos sąlygomis.

3.3

Į savo valdymo sistemą įmonės privalo įtraukti poveikio aplinkai įvertinimą. Todėl turint omenyje, kad dauguma MVĮ — ypač mažos ir labai mažos įmonės — paprastai netaiko aplinkos politikos, reikės įvesti integruotą aplinkos valdymą kartu užtikrinant kuo mažesnę administracinę naštą.

3.4

Pirmasis žingsnis — kelti sąmoningumą, kad tokia praktika nebūtų vertinama kaip paprasčiausios kliūtys ar papildomos išlaidos, bet kaip priemonė gerinti įmonės konkurencingumą ir kurti ilgalaikę pridėtinę vertę.

3.5

MVĮ, kurios sugeba nuolat stebėti šiuos veiksmus, pavyzdžiui, naudodamosi aplinkos vadybos sistemomis, taip pat gali plėsti kontroliuojamas valdymo sritis ir viename strateginiame plane suderinti tiek atitinkamus ekonominius ir finansinius duomenis, tiek ir su įmonės socialiniu bei aplinkosauginiu poveikiu susijusius rodiklius (4). Taigi, papildomai prie ekonominės ir aplinkosauginės naudos, gaunamos veiksmingai ir racionaliai naudojant išteklius, pakeitus darbo organizavimo metodus kartu užtikrinama ir sauga darbo vietoje.

3.6

Todėl EESRK sutinka, kad reikia priimti ilgalaikę strategiją, o valstybės narės ją turi skubiai įgyvendinti.

4.1

Geresnio reguliavimo principų taikymas formuojant ir įgyvendinant politiką. Šiame kontekste geresnis reguliavimas reiškia aktyvesnį MVĮ dalyvavimą kuriant aplinkos politiką, kuri remiasi geriausios praktikos tyrimu. Tinkamai nustatyta ir skatinama geriausia praktika yra ekonomiškai veiksmingiausia aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo rėmimo priemonė. Tikslas sumažinti administracinę naštą ir šalinti biurokratines kliūtis ES, nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu ir didinti aiškumą turi būti numatytas ne tik galimiems naujiems teisės aktams, į jį taip pat turėtų būti atsižvelgiama persvarstant šiuo metu galiojančias teisines nuostatas.

4.2

Prieinamesnės, konkretiems poreikiams pritaikytos aplinkosaugos vadybos sistemos: aplinkos apsaugos klausimų įtraukimas į strateginius sprendimus siekiant augimo ir inovacijų sudarys įmonėms sąlygas ne tik laikytis šiuo metu galiojančių teisės aktų, bet ir vykdyti novatorišką, racionalesnę veiklą atsižvelgiant į iniciatyvų laisvę ir nustatytus parametrus konkretiems mažų ir labai mažų įmonių reikalavimams patenkinti. Konkrečiai kalbant, būtina skatinti įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemas (pvz., EMAS arba ISO). Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) tai būtų galima pasiekti, pavyzdžiui, įtraukiant MVĮ palankias nuostatas į atitinkamą reglamentą, įgyvendinant su MVĮ struktūra suderintas taisykles (5) ir laipsniškai mažinant tikrinimus ir prašymus teikti informaciją iš įregistruotų įmonių. Visu tuo siekiama skatinti MVĮ prisijungti prie sistemos, nes šiuo metu tik Italijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje registravimosi lygis yra pakankamai aukštas. EESRK tikisi, kad Komisija atsižvelgs į šiuos pasiūlymus ir į 2006 m. liepos mėn. EESRK nuomonę dėl klimato kaitos ir pilietinės visuomenės (6), ypač persvarstydama dabartinę EMAS sistemą. Galiausiai EESRK ragina Komisiją ieškoti naudingų aspektų įvairiuose vietos ir regionų lygmens neoficialiuose bei nekodifikuotuose dokumentuose siekiant plėsti dabartines aplinkosaugos vadybos sistemas, kadangi tik tiesioginis MVĮ ir MVĮ asociacijų dalyvavimas vietos lygmeniu gali padėti pakeisti dabartinę padėtį.

4.3

Tikslinė finansinė parama ir daugiametė finansinė programa: daugybė sukurtų finansinių priemonių gali sukelti painiavą ir reikšti, kad tokios priemonės netaikomos veiksmingai. Todėl EESRK tikisi, kad Komisija kuo greičiau išleis planuojamą vadovą, kuriame bus aprašytos naujos projektų, skirtų skatinti MVĮ geriau laikytis aplinkosaugos teisės aktų ir mažinti poveikį aplinkai, finansavimo galimybės. Turėdamas omenyje ilgalaikę perspektyvą, Komitetas mano, kad visos su MVĮ susijusios priemonės turėtų priklausyti tai pačiai biudžeto eilutei.

4.4

MVĮ konsultavimo aplinkosaugos klausimais ekspertų telkimas vietos lygmeniu. Techninei pagalbai MVĮ teikti reikia profesionalių ekspertų. Šiuo tikslu būtina į šią veiklą įtraukti vietos lygmens MVĮ asociacijas ir institucijas. Be to, už teikiamas paslaugas turi būti nustatyta priimtina kaina, o MVĮ turi pajėgti mokyti ir įmonėje įdarbinti konsultantus.

4.5

Geresnė komunikacija ir kryptingesnis informavimas. Nauja, su MVĮ portalu susieta (7) daugiakalbė tinklavietė, turi tapti pagrindiniu MVĮ paramos tinklų informacijos šaltiniu apie ES aplinkos politiką ir MVĮ. EESRK mano, kad itin svarbu užtikrinti skubų informacijos pateikimą ir ES institucijų bei MVĮ tiesioginius ryšius.

4.6

EESRK teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti Europos įmonių tinklą — svarbų naują Europos paramos tinklą ES ir užsienio įmonėms. EESRK mano, kad labai svarbu, jog ES ir toliau vystytų MVĮ skirtas paslaugas, ypač tarptautinės prekybos ir investicijų, MVĮ ir stambių įmonių technologinio bendradarbiavimo, inovacijų, informavimo apie ES finansavimo šaltinius ir MVĮ mokslinių tyrimų programų srityse.