13.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 161/28

1.1

Aukščiausi moksliniai ir techniniai laimėjimai ir jų pavertimas konkurencinga ekonomine jėga yra lemiamos sąlygos, galinčios užtikrinti mūsų ateitį, pvz., susijusią su nanotechnologijomis ir informacine visuomene bei energetikos ir klimato klausimais, išlaikyti ir gerinti dabartinę mūsų padėtį, kad plėtotume Europos socialinį modelį, o nekeltume jam pavojaus.

1.2

Komitetas visada pritarė priemonėms, skirtoms

1.3

EESRK tvirtai remia idėją įsteigti Europos technologijos institutą (ETI), siekiant prisidėti prie kokybiško švietimo, naujovių diegimo ir mokslinių tyrimų ir skatinti Europos kompetencijos centrų bendradarbiavimą ir integraciją pramonės, aukštųjų mokyklų ir mokslo srityse.

1.4

Komitetas pabrėžia kaip svarbu, kad plėtojamas pasiūlymas įsteigti ETI atitiktų teisinį pagrindą, kuriuo pirmiausiai siekiama šių tikslų: „spartinti pramonės prisitaikymą prie struktūrinių pokyčių; skatinti palankios aplinkos, įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, iniciatyvai ir plėtrai visoje Bendrijoje kūrimą; siekti geriau panaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politikos sukuriamą pramonės potencialą“ (2).

1.5

Komiteto nuomone, kad ši nauja integruota priemonė žinioms, moksliniams tyrimams ir naujovėms susieti būtų sėkminga, ji turi skirtis nuo jau esančių integruotų Bendrijos priemonių — pavyzdžiui, Europos technologijų platformų, bendrų Europos technologijų iniciatyvų, kompetencijos tinklų, integruotų projektų arba aukščiausio lygio Europos magistro studijų programų (3).

1.6

Komitetas supranta, kad negalima būsimo ETI lyginti su tokiu institutu, kaip MIT Jungtinėse Valstijose, kadangi pastarasis niekada nebuvo federalinė kompetencijos iniciatyva, veikiau aukščiausio lygio universitetas, turintis investicijų valdymo bendrovės remiamą tarybą (angl. MIT corporation). Nepaisant to, tokių institucijų kaip MIT sėkmė rodo, kad kompetencija yra teisingais principais grindžiamo ir pakankamai remiamo vystymosi proceso rezultatas.

1.7

Tačiau Komitetas mano, kad norint, jog būsimas ETI taptų sėkmingu dalyviu ir užimtų aukščiausią poziciją tarptautiniu mastu, t.y. taptų Europos kompetencijos modeliu ir simboliu — nepakanka tik skirti papildomų išteklių.

1.8

Šį tikslą turi visiškai atitikti — atsižvelgiant į Sutarties, kuri yra jo teisinis pagrindas, tikslus — ne tik jo koncepcija, struktūra ir forma, tačiau jie turi padėti vystyti į gamtos mokslus ir technologijas orientuotą kompetencijos ir meistriškumo kultūrą, kuri pritrauktų geriausius studentus ir parengtų geriausius mokslininkus ir inžinierius. Tai yra svarbiausia išankstinė sąlyga naujoms žinioms įgyti ir nuolat diegti naujoves.

1.9

Komiteto nuomone, taip pat labai svarbu nesustoti ties tarptautiniu mastu pripažinto pavyzdinio žinių centro  (4) idėja, o stengtis, kad visi suinteresuoti subjektai atkakliai dirbtų siekdami, jog pavienės žinių ir naujovių bendrijos (ŽNB) pasiektų ypatingų rezultatų ir kartu konkrečių rinkai svarbių rezultatų:

1.10

Instituto struktūra ir forma turi būti tokia, kad

1.10.1

Turėtų būti tinkamai atsižvelgta į galimybę įsteigti bendrą įmonę.

1.11

Bent jau pradžioje ETI sėkmė labai priklausys nuo to, ar Bendrija ir valstybės narės skirs pakankamą finansavimą. Tačiau lėšos neturėtų būti imamos iš jau patvirtintų mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo programų.

1.11.1

Komitetas mano, kad būsimo ETI veikloje vis svarbesni taps metodai, viena vertus, skatinantys patentus ir intelektinės nuosavybės valdymo sistemas, kita vertus, gebėjimą pritraukti privačias lėšas. Privačios lėšos turėtų gerokai viršyti Bendrijos lėšas, kad ištekliai nebūtų paimti iš kitų programų, pirmiausia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros.

1.11.2

Kalbant apie finansavimą, Komitetas laikosi nuomonės, kad pradžioje turėtų būti numatyta šią veiklą finansuoti iš Bendrijos lėšų. Galėtų būti naudojami papildomi ištekliai pagal Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos vidurio laikotarpio įvertinimą, tačiau didesnę dalį proporcingai turėtų skirti valstybės narės. Be to, būtų galima pasinaudoti EIB priemonėmis, skirtomis naujovių tinklams ir aukštųjų mokyklų moksliniams tyrimams.

1.12

Komitetas mano, kad taip pat svarbu, jog institutas ugdytų gebėjimus žinių rinkoje bei naujovių ir mokslinių tyrimų srityje, užtikrinant stipresnes instituto ir jo filialų, t.y. žinių ir naujovių bendrijų (ŽNB), sąsajas.

1.12.1

Tai galima pasiekti ir rengiant didelius viešus renginius, kuriuos organizuotų ETI sistema ir kuriais būtų siekiama sukurti vienodą kompetencijos prekinį ženklą, pasižymintį decentralizuota tinklo struktūra, pritraukiančia ir perduodančia žinias ir naujoves.

1.12.2

Naujovės ir sėkmė yra tinkamos pusiausvyros tarp į tikslą orientuotų metodų ir individualios laisvės plėtoti naujas idėjas ir projektus, kurie turi būti išbandyti konkurencijos sąlygomis, rezultatas. Viso ETI tinklo veikla mokslinių tyrimų, žinių ir naujovių diegimo srityse turi atitikti Europos lygiu standartizuotus kokybės kriterijus. Be rinka pagrįstos sąveikos tarp mokslinių tyrimų, naujovių ir pramonės viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų poveikis ekonomikai bus nedidelis.

1.13

Įmonių, tyrimų centrų, laboratorijų ir universitetų tinklai, kurie norėtų tapti ŽNB, Komiteto nuomone, turėtų būti atrenkami taikant iš apačios į viršų principą ir remiantis aiškiais ir skaidriais kriterijais, kuriuos turėtų sudaryti kompetencija ir profesinė sėkmė, gebėjimai ir patirtis technologijų perdavimo — pirmiausia VMĮ — srityje.

1.13.1

Naujas ŽNB statusas jokiu būdu neturėtų būti suteikiamas ilgam laikui; jis turėtų būti nuolat vertinamas atsižvelgiant į kokybę ir konkrečius rezultatus, būtina numatyti ir tinkamą pradinį laikotarpį.

1.14

Komitetas taip pat mano, kad ETI sistema turėtų siekti, jei galima, įtraukti esamus ES atrinktus kompetencijos centrus ir stengtis netapti aukščiausia biurokratine struktūra, remiančia jau veikiančias Sąjungos pažangiausių mokslinių tyrimų institucijas. Dėl šios priežasties ekonomikos ir tarpdisciplininių mokslinių tyrimų aspektams turėtų būta skirta daugiau dėmesio tiek įstatymais numatytuose organuose, tiek ir atrankos būdu sudarytose struktūrose.

1.14.1

Todėl būtų tikslinga įsteigti ETI investicijų valdymo bendrovę, kuri padėtų novatoriškai spręsti įprastus pramonės, mokslo ir mokslinių tyrimų santykiams būdingus trūkumus.

1.15

Galiausiai, Komitetas laikosi nuomonės, kad būtina geriau išaiškinti ŽNB ir paties Europos technologijos instituto išduodamų ETI diplomų apibrėžtį ir išdavimo sąlygas. Numačius pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį tiems universitetams ir (arba) techninėms aukštosioms mokykloms ir institutams, kurie buvo atrinkti kaip pavienių ŽNB partneriai, turėtų būti leista išduoti atitinkamus diplomus ir už tai jie turėtų prisiimti atsakomybę; jei atitiktų būtiniausias sąlygas, šie diplomai galėtų būti papildomai ženklinami ETI ženklu.

1.16

Komitetas mano, kad EIT ženklas galėtų būti suteiktas ŽNB diplomams, jei studijos ir mokslinių tyrimų veikla vyko mažiausiai trijų valstybių narių trijose skirtingose institucijose užtikrinant tarpdisciplininį Europos aspektą; be to, turi būti pripažinta, kad esama pakankamai naujovių diegimo potencialo, kurį galiausiai turės patvirtinti pagrindinis ETI.

1.17

Dėl ETI įstatų Komitetas mano, kad Komisijos pasiūlyme numatytų valdybos ir vykdomojo komiteto darbą (5) galėtų paremti stebėtojų taryba ir vykdomasis komitetas. Stebėtojų tarybą turėtų sudaryti valstybių narių atstovai, o jai pirmininkauti – Komisijos atstovas; vykdomąjį komitetą turėtų sudaryti po du ekonomikos, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų atstovus, o jam pirmininkauti – valdybos pirmininkas, administracijos direktorius ir rektorius.

2.1

Vidurio laikotarpio pranešime Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui — Nauja Lisabonos strategijos pradžia  (6) , kuris buvo pateiktas 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimui, buvo nustatyta keletas pagrindinių strategijos atgaivinimo principų, pavyzdžiui, į tikslą orientuotos priemonės, bendra atsakomybė už tikslus ir galiausiai aiškus atsakomybės lygmens nustatymas.

2.2

Taip pat buvo nustatyta, kad žinių skleidimas pasitelkus kokybišką švietimo sistemą yra viena iš Lisabonos strategijos sudedamųjų dalių. Pirmiausia Europos Sąjunga turi stengtis, kad Europos universitetai neatsiliktų nuo geriausių pasaulio universitetų. Kad tai taptų realybe, turi būti sukurta Europos aukštojo mokslo erdvė, kuri sudarys geresnes sąlygas įgyti žinių ir jas skleisti visoje Sąjungoje.

2.3

Komisija pranešė apie savo ketinimą, padėsiantį siekti šio tikslo, įsteigti Europos technologijos institutą ir dėti pastangas, kad Europos universitetai taptų konkurencingi tarptautiniu mastu, kadangi „esamos pažiūros į finansavimą, valdymą ir kokybę neatitinka pasaulinės akademikų, studentų ir paties mokslo rinkos reikalavimų“.

2.4

Komitetas jau ne kartą pareiškė savo nuomonę šiuo klausimu (7), o savo tiriamojoje nuomonėje dėl Europos žinių visuomenės kūrimo — organizuotos pilietinės visuomenės indėlis į Lisabonos strategiją  (8) teigė, kad turi būti sukurta bendra žinių erdvė, grindžiama bendradarbiavimu švietimo, naujovių diegimo ir mokslinių tyrimų srityse. Minėtoje nuomonėje EESRK ragino įmones, finansines institucijas ir privačius fondus prisiimti atsakomybę ir padidinti investicijas į žiniomis grindžiamą ekonomiką bei pagal viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes (VPSP) skatinti susitarimus Europos lygiu.

2.5

Jungtinių Amerikos Valstijų Masačiusetso technologijos institute (MIT), kuris buvo įsteigtas 1861 m. Bostone, šiuo metu studijuoja daugiau nei 10 000 studentų ir dirba apie 10 000 dėstytojų, kurie yra įtraukti į aukšto lygio tarpdisciplininę sistemą, apimančią tokias mokslo sritis kaip ekonomika, teisė, architektūra, inžinerijos mokslai, administravimo mokslai, matematika, fizika ir biologija. MTI išlaidos sudaro daugiau nei 1 000 mln. dolerių per metus, tačiau vadinamajame Šanchajaus sąraše, į kurį įtraukiami geriausi pasaulio universitetai, jis užima penktą vietą (9).

2.6

Europoje iki 2010 m. turėtų būti pasiekti Bolonijos proceso tikslai, t.y. įgyvendinta 1999 m. Europos Sąjungos pradėta iniciatyva, skirta suderinti skirtingas aukštojo mokslo sistemas Europoje siekiant sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę ir skatinti Europos aukštojo mokslo sistemą pasaulio mastu. Siekiama šių tikslų:

2.7

2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl Europos kvalifikacijų sistemos (11) sukūrimo, kurioje atsižvelgiama į Bolonijos ir Kopenhagos procesus ir kuri yra grindžiama glaudesnio bendradarbiavimo Europos lygiu skatinimu bendrojo ir profesinio lavinimo srityje bei padedanti siekti konkrečių rezultatų (12).

2.8

2005 m. paskelbtame antrajame Komisijos pranešime apie pažangą siekiant Lisabonos tikslų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo srityje (13) buvo nurodyti šie klausimai: sunkumai siekiant didesnio absolventų skaičiaus Europoje; būtinybė viso darbinio gyvenimo laikotarpiu atnaujinti ir papildyti žinias, įgūdžius ir kvalifikaciją pasitelkus šiuolaikines mokymosi visą gyvenimą sistemas bei padidinti viešąsias investicijas į aukštąjį mokslą ir profesinį mokymą, papildant privačiomis investicijomis, taip pat aukštos kvalifikacijos ir kompetentingų profesorių ir docentų, kurie pakeistų senus darbuotojus, rengimas (apie 1 000 000 asmenų 2005–2015 m. laikotarpiu).

2.9

Vadovaujant EBPO 2006 m. buvo atliktas į paklausą orientuotas (14) tyrimas (Tarptautinio mokinių vertinimo programa, PISA) (15), kuris suteikia informaciją apie besimokančiųjų ypatybes ir gebėjimus panaudoti įgytas žinias.

2.10

Silpnąsias Europos aukštojo mokslo vietas iš esmės lėmė keturios priežastys (16):

2.11

Įsteigus Europos technologijos institutą (ETI) turi būti pašalintos šios svarbiausios bendro pobūdžio problemos:

2.12

Savo rezoliucijoje dėl 2007 m. biudžeto Europos Parlamentas, viena vertus, pasisakė už žinių trikampio (švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės) gebėjimų ir jų tarpusavio sąsajų stiprinimą, tačiau, kita vertus, pareiškė kritiką dėl Europos technologijos instituto steigimo, kuris, jo nuomone, „gali pakenkti veikiančioms struktūroms arba dubliuoti jų veiklą, ir todėl tai ne pats tinkamiausias lėšų panaudojimo būdas“ (18).

2.13

Europos Vadovų Tarybos susitikime 2006 m. birželio 15–16 d. buvo dar kartą patvirtinta, kad „Europos technologijos institutas (ETI), veikiantis kartu su nacionalinėmis institucijomis, būtų svarbus žingsnis, padedantis sumažinti atotrūkį tarp aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir naujovių. To bus siekiama ir kitais veiksmais, stiprinančiais Europos aukšto lygio mokslinių tyrimų ir naujovių bendrijų ryšius ir sinergiją“ ir paraginta Komisija pateikti „oficialų pasiūlymą steigti institutą“. Komisija, atsakydama į šį prašymą, 2006 m. lapkričio mėn. pateikė pasiūlymą (19), kuris nagrinėjamas šioje nuomonėje ir yra ankstesnių komunikatų šiuo klausimu tęsinys (20).

2.13.1

Vėliau šią teigiamą poziciją savo 2006 m. gruodžio mėn. susitikime patvirtino Europos Vadovų Taryba.

3.1

Komisijos pasiūlymu priimti reglamentą, kuriuo įsteigiamas ETI, siekiama prisidėti prie pramonės konkurencingumo stiprinimo didinant valstybių narių ir Bendrijos naujovių pajėgumus. Pasiūlyme numatyti šie ETI tikslai:

3.2

Komisija ETI siūlo naują, dviejų lygių integruotą valdymo struktūrą, kuri sujungtų „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ principus pagal šią schemą:

3.3

Apytikriai nustatyta, kad 2007–2013 m. bendros ETI išlaidos sudarys apie 2 367,1 mln. eurų. Šią sumą sudarys:

4.1

Komitetas visada pritarė iniciatyvoms, stiprinančioms Bendrijos ir valstybių narių gebėjimus diegti naujoves ir palaiko integruotą požiūrį į žinių trikampį, o pirmiausia į mokslo ir įmonių sąsajas. Jis tvirtai pasisako už geresnio mokslinių tyrimų koordinavimo užtikrinimą, naujovių ir švietimo skatinimą ES, veiksmingesnes viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes MTTP srityje ir geresnių galimybių naudotis naujomis žiniomis užtikrinimą VMĮ (21).

4.2

Tačiau Komitetas mano, kad šie trys pagrindiniai principai, kuriais grindžiamas Lisabonos strategijos atnaujinimas, yra neišvengiami:

4.3

Komiteto nuomone, dėl šios priežasties reikėtų tiksliai išnagrinėti, kaip šiame dokumente svarstoma iniciatyva siejasi su daugeliu kitų jau pradėtų iniciatyvų, besiremiančių daugeliu kitų politikos sričių, tokių kaip moksliniai tyrimai, įmonės, regionų vystymas, informacinė visuomenė, švietimas ir kultūra.

4.3.1

Komitetas mano, kad siekiant, jog būsimas institutas taptų Europos pažangiausių mokslinių tyrimų simboliu, negalima apsiriboti vien papildomų išteklių skyrimu. Jo idėja ir struktūra turi atitikti Sutarties, kuri yra pagrindinis ETI teisinis pagrindas, reikalavimus.

4.3.2

Komitetas pabrėžia, kad būsimo ETI sėkmę lemiantis veiksnys yra gebėjimas bendrą kompetencijos ženklą pateikti į rinką ir jį įtvirtinti. Jis būtų sukurtas kaip decentralizuota tinklo struktūra, pritraukianti ir skleidžianti žinias bei naujoves.

4.4

Komitetas pritaria nuomonei, kad ETI struktūra turėtų būti kaip galima paprastesnė, lanksti ir dinamiška, kuri leistų jam prisitaikyti prie naujų poreikių ir į juos atsižvelgti; jis mano, kad turi būti apsvarstyta bendros įmonės steigimo galimybė (22) ir pabrėžia, kad ši priemonė turi būti aiškiai orientuota į įmones ir užimtumą bei patvirtina, kad ETI daugiausia dėmesio turi skirti svarbiausiam tikslui — MTTP rezultatus paversti naujomis rinkos galimybėmis.

4.4.1

Todėl valdymo struktūrų darbuotojams taikomi atrankos kriterijai turėtų apimti ne tik mokslinę kompetenciją, bet ir gebėjimą pritraukti kapitalą ir naujoves, steigti įmones, kurti ir naudoti patentus bei pritraukti viešojo ir privačiojo sektoriaus lėšas, savaime suprantama ir VMĮ.

4.5

Komitetas mano, kad toks požiūris turi būti taikomas ŽNB atrankos kriterijams, kurių konsorciumai, laikantis Bendrijos daugiametės mokslinių tyrimų ir naujovių programos prioritetų, būtų visiems atviri, norint palengvinti įmonių ir mažesnių subjektų dalyvavimą užtikrinant kuo didesnį lankstumą ir kaip galima sumažinant biurokratiją.

4.5.1

Turėtų būti tiksliau apibrėžti kvalifikaciniai ŽNB reikalavimai:

4.6

Siekiant sukurti Europos žinių erdvę, kaip Lisabonos strategijos dalį, reikalingos atitinkamos priemonės judumui tarp įvairių mokslinių profesijų ir viešojo bei privačiojo sektoriaus skatinti, sudarant geresnes sąlygas įvairias vadovaujančias pareigas užimančių asmenų, tyrėjų ir inžinierių mainams ir galiausiai perėjimui iš viešojo sektoriaus į privatųjį (ir atvirkščiai) (23): mobilumas Europoje turi būti svarbiausia švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų taikymo programų dalis.

4.7

Kalbant apie ETI veiklos sričių finansavimą, Komitetas pabrėžia, kad siūlomas pirminis finansavimas yra labai nedidelis ir jis greičiausiai bus tradicinių programų (24) dalis bei bus naudojamos ribotos biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, naujovėms ir švietimui 2007–2013 m., konkuruos su integruoto požiūrio priemonėmis, tokiomis kaip integruoti projektai (IP), kompetencijos tinklai bei neseniai sukurtos bendros technologijų iniciatyvos arba Europos technologijų platformos (ETP).

4.7.1

Jau dabar yra žinoma, kad Septintajai bendrajai programai 2007–2013 m. numatyto finansavimo, kuris sudaro apie 5,8 proc. bendro Bendrijos biudžeto, nepakaks mokslinius tyrimus skatinančioms priemonėms įgyvendinti. Todėl negalima šioms priemonėms skirtus papildomus išteklius perskirstyti, išskyrus įprastą dalyvavimą programose, kad ETI ir ŽNB dalyvautų vienodomis sąlygomis kaip ir kiti paraiškų teikėjai.

4.7.2

Bent jau pradžioje ETI sėkmė priklauso nuo to, ar Bendrija skirs pakankamai lėšų, kurios neturėtų būti paimtos iš kitų mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo programų. Iš tikrųjų atrodo, kad Komisija 2007–2013 m. laikotarpiui visai ETI sistemai numatė pernelyg mažai lėšų, o Bendrijos lėšos iš nepanaudotų biudžeto lėšų yra nedidelės. Komitetas mano, kad vertėtų apsvarstyti galimybę įsteigti bendrą įmonę pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 171 straipsnį, kurioje tiesiogiai dalyvautų suinteresuotos valstybės narės (žr. pasirinktas bendros Galileo įmonės sprendimas) (25).

4.7.3

Komitetas mano, kad pradžioje reikalingas lėšas būtų galima gauti skiriant papildomas lėšas pagal Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos vidurio laikotarpio įvertinimą, kurios turėtų būtų papildytos tiesioginiais procentiniais valstybių narių įnašais.

4.7.4

Dar vienas finansavimo šaltinis galėtų būti EIB veikla pagal Innovation–2010–Initiative (i2i) bei EIB priemonės, skirtos aukštųjų mokyklų moksliniams tyrimams (26) ir aukštųjų mokyklų tinklams remti.

4.8

Turi būti nuolat stebimi visi Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo politikos veiksniai, varžantys tyrėjų judumą. Šiuo metu kliūtis lemia aukštojo mokslo pripažinimo nuostatų įvairovė ir skirtingos mokesčių, draudimo ir socialinės apsaugos taisyklės (27).

4.9

Jei siekiama, kad ETI taptų pasaulinio lygio šios srities institutu, įkvepiančiu kitus žinių trikampio dalyvius ir jų tinklus tobulėti, Komiteto nuomone, jis turi sugebėti pritraukti daug privačių lėšų, kurios pamažu turės tapti pagrindiniu finansavimo šaltiniu.

4.10

Sprendžiant šį klausimą vienu svarbiausių veiksnių galėtų būti intelektinės nuosavybės apsauga, kuri pasiūlyme turėtų būti išsamiau išnagrinėta ir paaiškinta. Be to, pasiūlyme turėtų būti geriau išaiškinta ETI diplomų apibrėžtis ir jų išdavimo sąlygos.

4.11

Komitetas mano, kad turi būti paaiškinta ŽNB arba paties ETI diplomų apibrėžtis ir išdavimas.

4.11.1

Universitetams ir (arba) techninėms aukštosioms mokykloms, kurios buvo atrinktos kaip pavienių ŽNB partnerės, turi būti pradžioje numatytas pakankamai ilgas laikotarpis atitinkamiems diplomams išduoti. Be to, šiame pradiniame etape turi būti išduodami tik tie diplomai, kurie atitinka tam tikras būtiniausias sąlygas.

4.11.2

Šios sąlygos galėtų apimti tokius elementus:

4.12

Kalbant apie ETI įstatus, Komitetas mano, kad būtų tikslinga įsteigti administracinę valdybą, kurios sudėtis būtų tokia pat kaip ir valdybos kuri numatyta Komisijos pasiūlyme – po penkis ekonomikos, valstybinių ir privačių mokslinių tyrimų institucijų atstovus, valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų atstovus, ir dar keturi nariai, atstovaujantys EIT ir ŽNB (28) darbuotojams ir studentams. Šiam organui pirmininkautų Komisijos atstovas ir dirbti padėtų:

4.12.1

Jei bendrai ETI įmonei bus pasirinktas šis modelis, bendros įmonės administracijos ir moksliniams darbuotojams galėtų būti pasiūlyta terminuota darbo sutartis, kurios sąlygos galėtų būti nustatytos remiantis kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (29).

—

bendra kvalifikacijos ir kompetencijos skaidrumo sistema (europietiškas gyvenimo aprašymas, pažymėjimai, diplomai, Europass mokymas ženklas ir t.t.);

—

kreditų perkėlimo sistemos taikymas profesiniam mokymui pagal aukštojo mokslo sistemos pavyzdį;

—

bendri profesinio mokymo kokybės kriterijai ir principai; turi būti sukurti bendri kriterijai ir principai kokybei užtikrinti, kuriais galėtų remtis iniciatyvos Europos lygiu, pvz. profesinio lavinimo kokybės gairės ir kontroliniai sąrašai;

—

bendri savaiminio ir neformaliojo mokymosi patvirtinimo principai. turi būti sukurti bendri principai skirtingų valstybių metodų ir įvairių lygių suderinamumui užtikrinti;

—

informavimo, orientavimo ir konsultavimo paslaugų Europos aspektas, suteikiantis piliečiams daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą.

1)

mokymosi pažangos laikui bėgant matavimas ir tarptautinis pasiektos pažangos palyginimas;

2)

ryšys tarp mokymo aspektų ir mokymosi rezultatų;

3)

IKT gebėjimų vertinimas bei technologijų panaudojimas siekiant atlikti įvairesnes vertinimo užduotis.

—

valdyba, kurią sudaro narės steigėjos; ji priima sprendimus paprasta balsų dauguma, išskyrus ypatingos svarbos klausimus, dėl kurių sprendimui priimti reikia 75 proc. balsavusiųjų daugumos. Valdyba priima visus su programomis, finansais ir biudžetu susijusius sprendimus. Be to, ji paskiria bendros įmonės direktorių;

—

vykdomasis komitetas, kuris padeda valdybai ir direktoriui;

—

direktorius, kuris atstovauja vykdomajai valdžiai ir atsako už bendros įmonės, kurios yra teisinis atstovas, valdymą. Jis vadovauja personalui, atnaujina programos vystymo planą, rengia balansus ir metinę ataskaitą apie programų plėtojimą ir finansinę padėtį.