16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/60

1.1

Kaip Komisijai pranešta ankstesnėse nuomonėse, EESRK remia Bendrijos teisės aktų supaprastinimo procesą ir džiaugiasi, kad paskelbtas Bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos planas 2006–2008 metams. Šia nuomone siekiama prisidėti prie Komisijos planuojamo ypač svarbaus Bendrijos žuvininkystės politikos tobulinimo darbo.

1.2

Komitetas mano, kad siekiant, jog supaprastinimo procesas būtų sėkmingas, turi būti glaudžiai bendradarbiaujama su žuvininkystės sektoriumi. Todėl reikėtų remti ir stiprinti ryšius su Komisijos patariamaisiais organais, t. y. su regioninėmis patariamosiomis tarybomis (RPT), Žuvininkystės ir akvakultūros patariamuoju komitetu (ŽAPK) ir Žuvininkystės sektoriaus Socialinio dialogo komitetu.

1.3

EESRK mano, kad pirmiausia Komisija turėtų konsoliduoti dabartinius teisės aktus. Tik po to Komisija turi siekti įgyvendinti savo komunikate numatytus tikslus, kuriems Komitetas visiškai pritaria:

1.4

EESRK taip pat pritaria veiklos plane parinktoms dviem sritims ir teisinėms priemonėms: žuvų išteklių valdymui ir apsaugai bei žuvininkystės veiklos kontrolei. Vėliau Komisija turės toliau tobulinti ir supaprastinti kitas BŽP dalis.

1.5

Komitetas laiko tinkamomis 1 lentelėje (bendras sugauti leidžiamas kiekis ir kvotos, žvejybos pastangos) nurodytas priemones: atskirti įvairius žuvų išteklių apsaugos politikos aspektus, taikyti atitinkamus sprendimus vienodoms grupėms ir įgyvendinti atitinkamus aspektus pagal daugiamečius valdymo planus. Vis dėlto Komitetas mano, kad laikotarpis nuo mokslinių nuomonių pateikimo dienos iki gruodžio mėn. Tarybos posėdžio, kuriame nustatomas bendras sugauti leidžiamas kiekis, kvotos ir kitos ypač svarbios valdymo priemonės, labai trumpas ir nepakankamas visoms reikalingoms konsultacijoms surengti ir susitarimui pasiekti. Dėl šios priežasties Komitetas ragina pailginti laikotarpį tarp mokslinių nuomonių pateikimo ir galutinio sprendimo priėmimo.

1.6

Kalbėdamas apie 2 lentelę, kurioje pateiktas pasiūlymas dėl techninių priemonių supaprastinimo, EESRK reiškia susirūpinimą, kad Europos Komisija perims įgaliojimus, kurie šiuo metu suteikti Tarybai.

1.7

Be to, EESRK mano, kad, atsižvelgiant į 2 lentelėje numatytą papildomą galimybę įgalioti valstybes nares priimti vietos lygmens technines priemones, Taryba taip pat turėtų pritarti valstybių narių pateiktiems prašymams siekiant išvengti nevienodų ir skirtingų šalių žvejus diskriminuojančių sąlygų.

1.8

Komitetas pritaria Komisijos 3, 4 ir 5 lentelėse nurodytoms priemonėms dėl duomenų rinkimo ir tvarkymo supaprastinimo ir dėl kontrolės priemonių veiksmingumo didinimo. Jis mano, kad šioms priemonėms rengti ypatingos svarbos turėtų turėti Komisijos ir Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros bendradarbiavimas. EESRK nuomone, turėtų būti nustatytas informacinėms technologijoms įdiegti skirtas pereinamasis laikotarpis. To reikia siekiant apibrėžti atitinkamą procesą technikos specialistų, žvejų ir valstybių narių sutarimu, patikimai užtikrinti verslo paslapčių išsaugojimą, užsitikrinti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą ir paramą, išbandyti procesą praktikoje, padengti dalį išlaidų, išaugusių dėl naujos įrangos įsigijimo, ir, galiausiai, užtikrinti supaprastinimo reformos sėkmę.

1.9

EESRK labai palaiko Komisijos 6 lentelėje pateiktą pasiūlymą panaikinti visus nelabai reikalingus arba nesvarbius ataskaitų teikimo įpareigojimus, kad būtų sumažintas žvejų ir valstybių narių darbo krūvis.

1.10

Komiteto nuomone, 7 lentelėje pateiktos priemonės yra reikalingos, todėl jis ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti standartinę susitarimo formą, kuri galėtų būti susitarimų žuvininkystės srityje su trečiosiomis šalimis pagrindas. Be to, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę suteikti žvejybos licencijas elektroninėmis priemonėmis.

1.11

EESRK mano, kad vienas iš BŽP tikslų — kova su neteisėta, nereglamentuota žvejyba ir žvejyba, apie kurią nepranešta, (NNN) — taip pat turėtų būti paminėtas veiklos plane, t. y. būtų apibrėžtas tikslas sukurti nesudėtingas ir kuo veiksmingesnes kovos su NNN žvejyba priemones. EESRK įsitikinęs, kad šio proceso metu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama produkcijos patekimui į vartotojų rinkas stiprinant atitinkamų uostus turinčių valstybių įgaliojimus ir uždraudžiant laivų perkrovimą atviroje jūroje.

1.12

Galiausiai EESRK mano, kad 2006–2008 metų veiklos plane numatytų darbų yra tiek daug, kad jo neįmanoma įgyvendinti per trejus metus. Todėl jis rekomenduoja Komisijai planą pakartotinai apsvarstyti iki 2007 m. pabaigos.

2.1

Nuo XXI-ojo amžiaus pradžios Europos Sąjunga užsibrėžė aukštą tikslą patobulinti visą teisinę aplinką, kad ji taptų veiksmingesnė ir skaidresnė.

2.2

Dėl Europos Sąjungos vystymosi praeito šimtmečio antroje pusėje ši teisinė aplinka tapo esminiu Bendrijos teisės, sudarančios Bendrijos acquis, veiksniu.

2.3

Bendrijos acquis vis didėjo, nes buvo priimama vis daugiau su įvairiomis Bendrijos politikos kryptimis susijusių teisės aktų, sudarančių Bendrijos politikos teisinę aplinką.

2.4

Remdamasi Europos Vadovų Tarybos nurodymais, šiuo metu Komisija kartu su kitomis Bendrijos institucijomis dalyvauja koordinuotoje Bendrijos teisinės bazės supaprastinimo ir tobulinimo veikloje.

2.5

Ši Bendrijos teisės aktų paprastinimo ir tobulinimo veikla — neatskiriama pakartotinai svarstytos Lisabonos strategijos dėl ekonomikos augimo ir užimtumo Europoje dalis ir dėl to labiausiai susijusi su Bendrijos acquis sritimis, kurios daro įtaką ES verslo konkurencingumui.

2.6

Atsižvelgiant į tai, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir kad jose dirba du trečdaliai visų dirbančiųjų, joms ypač svarbu, kad Bendrijos teisės aktai būtų supaprastinti ir patobulinti, nes tai sumažintų jas slegiančią teisinę ir administracinę naštą.

2.7

Kaip Bendrijos teisinės bazės supaprastinimo ir patobulinimo veiklos dalį Komisija numatė parengti nuolatinę supaprastinimo programą, apimančią žemės ūkio, aplinkos, sveikatos apsaugos darbo vietoje, žuvininkystės, mokesčių, muitų, statistikos ir darbo teisės aktų sritis.

2.8

Šioje nuomonėje nagrinėjamame Tarybai ir Europos Parlamentui skirtame Komisijos Komunikate dėl bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos plano 2006–2008 metams svarstoma su žuvininkystės sektoriumi susijusi daugiametė nuolatinė 2006–2008 metų programa, skirta supaprastinti ir patobulinti BŽP.

2.9

EESRK, kaip organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujanti institucija, jau išreiškusi paramą Komisijai dėl ketinimo supaprastinti Europos teisėkūros procesą, remia paskelbtą veiklos planą. Šios nuomonės tikslas yra prisidėti prie Komisijos planuojamo ypač svarbaus darbo ir paskatinti ją tęsti savo daugiametę programą.

3.1

2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos parengti tolesnės koordinuotos veiklos, susijusios su reglamentavimo aplinkos supaprastinimu, planą. Vėliau šį įpareigojimą patvirtino Stokholmo (2001 m. kovo 23 ir 24 d.), Lakeno (2001 m. gruodžio 8 ir 9 d.) ir Barselonos (2002 m. kovo 15 ir 16 d.) Europos Vadovų Tarybos.

3.2

Šiuo tikslu Komisija parengė Europos valdymo baltąją knygą, kuri buvo priimta 2001 m. liepos mėn. (1) ir į kurią buvo įtrauktas skirsnis dėl teisės aktų kokybės gerinimo. Plačios konsultacijos dėl baltosios knygos buvo baigtos 2002 m. kovo 31 d.

3.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo nuomonėje dėl baltosios knygos pareiškė, kad Komitetas remia baltojoje knygoje pateiktą pasiūlymą supaprastinti ir pagreitinti Europos teisėkūros procesą, kadangi Bendrijos teisės aktai darosi vis sudėtingesni ir kartais tampa nacionalinių teisės aktų priedu, užuot juos supaprastinę ir suderinę (2).

3.4

Pagal šią programą 2002 m. birželio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisinės aplinkos supaprastinimo ir tobulinimo veiklos plano. Šis pasiūlymas buvo pateiktas svarstyti kitoms Bendrijos institucijoms (3).

3.5

Veiklos plane aiškiai reikalaujama, kad užbaigus tris pagrindines teisėkūros pakopas (Komisijos parengto teisės akto pasiūlymo rengimas, pasiūlymo svarstymas Europos Parlamente ir Taryboje ir įgyvendinimas valstybėse narėse) būtų pasiektas institucinis susitarimas dėl Bendrijos teisės aktų kokybės gerinimo.

3.6

Prieš keletą metų prasidėjęs ES teisės aktų supaprastinimo procesas įgavo pagreitį 2003 m. vasario mėn., kai Komisija paskelbė komunikatą dėl Bendrijos acquis atnaujinimo ir supaprastinimo (4). Remdamasi šiuo komunikatu, Komisija pradėjo ir iki šiol vykdo plačią programą, skirtą nustatyti teisės aktus, kurie galėtų būti supaprastinti, konsoliduoti ir susisteminti.

3.7

2005 m. kovo mėn. paskelbtas Komisijos komunikatas dėl reglamentavimo gerinimo augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti (5) tapo nauju institucijų susitarimo dėl geresnės teisėkūros, kurį 2003 m. gruodžio 16 d. pasirašė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, postūmiu. Pagrindinis jo tikslas — gerinti Bendrijos teisės aktus ir perkelti juos į nacionalinę teisę (6).

3.8

Galiausiai 2005 m. spalio mėn. Komisija paskelbė komunikatą Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija (7), kuriuo buvo inicijuoti veiklos planai, skirti nuolatinėms supaprastinimo programoms įvairiose Bendrijos politikos srityse vykdyti.

3.9

Kartu su intensyviomis priemonėmis, skirtomis tinkamai organizuoti platų Bendrijos teisės aktų ir teisėkūros proceso supaprastinimo ir tobulinimo darbą, Komisija pateikė Komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl bendrąją žuvininkystės politiką reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo ir supaprastinimo perspektyvos (8).

3.10

Pastarasis komunikatas ir Komunikatas dėl bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos plano 2006–2008 metams ir yra šios nuomonės rengimo pagrindas.

3.11

EESRK, atsižvelgdamas į Bendrijos tesės aktų tobulinimo ir supaprastinimo veiklos sudėtingumą, ragina Komisiją tęsti pradėtą darbą ir laikytis nustatytų terminų, kad tikslai būtų pasiekti.

4.1.1

Nuo 1983 m. Bendrijos žuvininkystės srities teisės aktai buvo bendrosios žuvininkystės politikos dalis. Tuo metu žuvininkystės politikai taikytos nuostatos buvo nepakankamos, nes žuvininkystės valdymo srityje mokslinių tyrimų išvados buvo paprasčiausiai perkeliamos į teisės aktų nuostatas visiškai nesitariant su Bendrijos žuvininkystės sektoriumi. Be to, dėl daug pastangų reikalaujančio teisėkūros proceso, kuriame dalyvavo Komisija, Taryba ir Parlamentas, teisės aktai buvo labai sudėtingi.

4.1.2

Įvertinant praeitį ir dabartį, turi būti atsižvelgta į faktą, kad šios srities teisės aktai taikomi įvairioms žuvininkystės grupėms ir susiję su keliais skirsniais: struktūra, apsauga ir aplinka, išorės ištekliais, rinkomis ir kontrole. Šios įvairovės rezultatas — daug teisės aktų arba kai kuriais atvejais didelės apimties teisės aktai, kuriuos sudėtinga aiškinti.

4.1.3

Be to, Tarybos sprendimų priėmimo procedūra, pagal kurią kiekvienų metų pabaigoje nustatomas bendras sugauti leidžiamas kiekis ir kvotos, suvaržo galimybę surengti visas reikalingas konsultacijas ir laiku priimti sprendimus dėl įsigaliosiančių priemonių. Dėl šios priežasties dažnai tenka iš dalies keisti paskelbtus teisės aktus.

4.1.4

Šis neišvengiamas BŽP skirtų teisės aktų dalinių pakeitimų kaupimasis reiškia, kad nei nespecialistai, nei žvejai negali lengvai suprasti ekspertų parengtų tekstų, nes jie dažniausiai būna pagrįsti taip pat nelabai suprantamais moksliniais dokumentais.

4.1.5

Tarybos ir Europos Parlamento derybų metu kartais parengiami už pirminį pasiūlymą daug sudėtingesni galutiniai dokumentai.

4.1.6

Galiausiai, atsižvelgiant į teisinius ir politinius aspektus, kai kurios teisinės priemonės buvo griežtesnės, nei būtina, todėl jas buvo sunkiau iš dalies keisti ir supaprastinti.

4.1.7

EESRK supranta, kad, nors daug svarbių priežasčių tebėra, Komisija jas žino ir imasi priemonių šalinti. Tai daryti pradėta 1992 m. iš dalies keičiant 1983 m. BŽP ir tęsiama 2006–2008 m. veiklos plane, kuris tęsia 2002 m. gruodžio 31 d. pradėtą BŽP reformą.

4.2.1

Supaprastinimas yra savaime suprantama 2002 m. gruodžio 31 d. (9) bendrosios žuvininkystės politikos reformos dalis. Jau imtasi įvairių veiksmų — panaikinami, paskelbiami pasenusiais teisės aktai ir nuolat tiriama teisinė aplinka.

4.2.2

Pasiūlymas dėl reglamento dėl naujojo Europos žuvininkystės fondo įsteigimo (10), apie kurį Komitetas pateikė palankią nuomonę, yra geras supaprastinimo iniciatyvos planavimo pavyzdys, nes taip vieninteliame reglamente būtų pakeistos arba sujungtos keturių reglamentų, sudarančių Daugiametes orientavimo programas (MAGP) ir Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę, nuostatos.

4.2.3

2004 m. ir 2005 m. Komisija palaipsniui rengė teisės aktus, kurie svarbūs supaprastinant ir reformuojant BŽP. Reikėtų apimti:

Be to, palaikant įvairius ryšius, vyko plačios diskusijos ir debatai, kurių rezultatas buvo pirmiau minėtas Komunikatas dėl bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos plano (8).

4.2.4

Komunikate nurodoma, kad, siekiant gerinti Bendrijos žuvininkystės politikos reglamentavimą, nepakanka tiesiog sumažinti reglamentų skaičių; kartu reikia:

4.2.5

EESRK laikosi nuomonės, kad, siekiant padaryti teisės aktus aiškesnius, juos reikia konsoliduoti. Dėl dažnų nuorodų į kitus ankstesnių metų reglamentus dokumentai yra sunkiai suprantami.

4.2.6

Šis komunikatas parodė, kad kai kurios BŽP sritys yra ypač sunkiai įgyvendinamos; tai susiję, pvz., su žuvininkystės veiklos kontrolės vykdymu dėl esamų su įgyvendinimu susijusių skirtumų valstybėse narėse ir su priemonėmis ištekliams išsaugoti dėl bendro skirtingų valdymo priemonių įgyvendinimo.

4.2.7

Bendra analizė rodo, kad, nors BŽP valdymas iš esmės yra kompleksiškas, galiojančios taisyklės palaipsniui tapo pernelyg sudėtingos.

4.2.8

EESRK nuomone, Komisija, tobulindama ir supaprastindama BŽP teisės aktus, turėtų ypač pabrėžti žuvininkystės veiklos kontrolę ir išteklių išsaugojimo priemones. Neseniai įsteigta Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra turėtų imtis atitinkamų veiksmų.

4.3.1

Remdamasi visa veikla, kuri yra pirmiau minėtų komunikatų pagrindas, Taryba pakvietė Komisiją parengti daugiametį veiklos planą, kuris numatytų visas būtinas sąlygas, kad būtų galima supaprastinti ir patobulinti BŽP. Atsakydama į tai, 2005 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė Komunikatą dėl bendrosios žuvininkystės politikos tobulinimo ir supaprastinimo veiklos planą 2006–2008 metams (11).

4.3.2

Komisijos pateiktame veiklos plane 2006–2008 metams

4.3.3

Veiklos plano pasiūlymas yra nesudėtingas. Išvardijamos visos sritys (kontrolė, žvejybos pastangos, finansavimas, kt.), kuriose turi būti imtasi teisės aktų tobulinimo ir supaprastinimo veiksmų. Kiekvienai sričiai nurodomos reikalingos priemonės, kas turėtų dalyvauti supaprastinimo procese, ir atitinkami terminai 2006–2008 m. laikotarpiu. Galiausiai kiekvienai sričiai nustatomos trys teisės aktų rūšys:

4.3.4

Pradedant įgyvendinti BŽP supaprastinimo planą 2006–2008 metams, daugiausia dėmesio turi būti skiriama dabar galiojantiems teisės aktams. Visi jie susiję su valdymo ir žuvininkystės veiklos kontrolės priemonėmis.

4.3.5

EESRK mano, kad šios dvi sritys prioritetinėms priemonėms įgyvendinti plane pasirinktos teisingai, nes jų dabartiniai teisės aktai yra sudėtingiausi. Vėliau Komisija tęs likusios BŽP tobulinimo ir supaprastinimo procesą.

4.3.6

Teisės aktai, kuriuos jau pradėta persvarstyti ir kuriems jau yra pritaikyti tam tikri supaprastinimo principai, bus toliau nagrinėjami pagal reglamentavimo gerinimo planą. Tai susiję su Europos žuvininkystės fondo nuostatomis arba bendrosiomis nuostatomis dėl leidimo žvejoti trečiosios šalies vandenyse pagal žvejybos susitarimą. Abu šie teisės aktai, kuriuos Komisija jau supaprastino, buvo teigiamai įvertinti Komiteto nuomonėse.

4.3.7

Veiklos planas numato, kad ateityje rengiant naujus teisės aktus turi būti nuolat laikomasi supaprastinimo tikslų.

4.3.8

EESRK pritaria bendrai veiklos plano 2006–2008 metams koncepcijai ir laiko jį tinkamu. Vis dėlto, siekiant numatytais terminais įgyvendinti veiklos plano priede nurodytas supaprastinimo priemones, reikės didelių pastangų. Todėl ypač svarbu sujungti bendras valstybių narių, Europos Parlamento ir žuvininkystės sektoriaus (per jo regionines patariamąsias tarybas ir Žuvininkystės ir akvakultūros patariamąjį komitetą bei Žuvininkystės sektoriaus Socialinio dialogo komitetą) pastangas, kurios remtųsi tarpusavio supratimu.

4.3.9

Veiklos plano įgyvendinimas pirmiausia turi apimti šias sritis ir teisės aktus:

Žuvininkystės išteklių išsaugojimas:

Žuvininkystės veiklos kontrolė:

4.3.10

Kiekviena iš šių septynių teisinių priemonių smulkiai paaiškinama veiklos plano priedo lentelėse aprašant planuojamus supaprastinimo veiksmus, kurių turi būti imtasi siekiant tobulinti esamus teisės aktus ir atitinkamas administravimo sąlygas. Lentelėse numatomas kiekvienos priemonės kalendorinis planas nurodant dalyvius ir teisės aktų, kurie turi būti supaprastinti, sąrašą, naudingas nuorodas į dokumentus.

4.3.11

EESRK nori pranešti Komisijai, kad išsamiai išnagrinėjo kiekvieną lentelę ir padarė išvadą, kad požiūris į reformą ir supaprastinimą yra tinkamas ir kad veiklos planas 2006–2008 metams (jei visi kiekvienoje šių lentelių nurodyti veiksmai bus atlikti laikantis numatytų terminų) gerokai patobulins Bendrijos žuvininkystės teisės aktus.

4.3.12

Veiklos plano 1 lentelėje pateikiami veiksmai, susiję su bendru sugauti leistinu kiekiu ir kvotomis bei žvejybos pastangomis. Iš esmės kalbama apie metinius Tarybos reglamentus, kuriais nustatomos (kitiems metams) žvejybos galimybės; siūloma nuostatų, nustatančių žuvų išteklių naudojimo sąlygas, struktūrą pakeisti taip, kad sprendimai būtų taikomi vienodoms grupėms, ir rengti daugiamečius valdymo planus.

4.3.13

EESRK mano, kad 1 lentelėje siūlomi supaprastinimo veiksmai, atskirai nagrinėjant įvairius apsaugos politikos aspektus ir taikant nuostatas vienodoms grupėms, yra tinkami ir turi būti įtraukti į daugiamečius valdymo planus.

4.3.13.1

Vis dėlto Komitetas mano, kad dėl pernelyg trumpo laiko tarp mokslinės nuomonių pateikimo datos ir Tarybos gruodžio mėnesio posėdžio, kuriame nustatomas bendras sugauti leistinas kiekis ir kvotos bei kitos svarbios valdymo priemonės, pvz., žvejybos pastangų apribojimai, bus sudėtinga surengti visas reikiamas konsultacijas ir pasiekti susitarimą. Nuostatos, priimtos tokio spartaus ir sudėtingo teisėkūros proceso metu, gali turėti techninių arba teisinių trūkumų, dėl kurių reikės iš dalies keisti reglamentus; dėl to nuostatos ir jų įgyvendinimas taptų dar sudėtingesni. Dėl konsultacijų su žvejais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis stokos stipriai nukentėtų šių nuostatų supratimas, pripažinimas, taikymas ir veiksmingumas.

4.3.13.2

EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad teisėkūros procesas, kuriame priimamos nuostatos, susijusios su regioninėmis žvejybos organizacijomis, taip pat nukenčia dėl pernelyg trumpo laiko tarp mokslinių nuomonių pateikimo datos ir sprendimą priimančio organo posėdžio. Šio laiko trūkumo pasekmės tokios pačios, kaip aprašyta ankstesniame punkte.

4.3.13.3

Komisijos pasiūlymą dėl „vienodų grupių“ EESRK laiko visiškai tinkamu, ypač jeigu, kaip jis tikisi, tai reiškia „vienodą žuvininkystę“ ir dvejopą reglamentavimą: horizontalų pagrindų reglamentą ir įgyvendinimo reglamentą kiekvienai žuvininkystės sričiai.

4.3.13.4

Be to, Komiteto nuomone, patirtis rodo, kad išteklių atkūrimo planai ir daugiamečiai valdymo planai yra susiję su plačiomis diskusijomis ir susitarimais. Patvirtinus tokius planus, jie palengvina sprendimų priėmimo procesą jų taikymo laikotarpiu. Vis dėlto Komitetas mano, kad turi būti laikomasi Tarybos ir Komisijos kompetencijos padalijimo, be to, turėtų būti numatyta galimybė planus persvarstyti, nes kinta atitinkamų žuvų išteklių padėties vertinimo kriterijai.

4.3.14

EESRK mano, kad, siekiant pagerinti sprendimų dėl išteklių valdymo priemonių priėmimo procedūrą, kuri užtikrina nuostatų supaprastinimą ir padidina jų veiksmingumą, turi būti nustatytas ankstesnis mokslinių nuomonių ir rekomendacijų (regioninių patariamųjų tarybų (RPT) ir Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto (ŽAPK) Bendrijos vandenims ir regioninių žuvininkystės organizacijų ne Bendrijos vandenims) pateikimo terminas, kad galėtų būti surengtos realios konsultacijos su RPT ir ŽAPK. Gali prireikti bendro sugauti leistino kiekio ir kvotų paketą paskirstyti keliems Tarybos posėdžiams, taip pat koreguoti valdymo metus geriau priderinant prie biologinių metų ir taip labiau atsižvelgti į prisitaikymą prie rinkos. Taigi tai visapusis procesas, ir jis neapsiriboja vien tik įprastomis priemonėmis. EESRK mano, kad kiekvienas aspektas turi būti išsamiai išnagrinėtas ir plačiai aptartas su valstybėmis narėmis, žvejais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

4.3.15

2 lentelės tikslas yra pertvarkyti esamus teisės aktus dėl jūrų gyvūnų jauniklių apsaugos palaipsniui pergrupuojant technines priemones pagal žūklės zonas. EESRK pritaria šiam pasiūlymui dėl žūklės zonų, tačiau mano, kad jis visų pirma taikytinas techninėms priemonėms. Komisijos pasiūlyta sistema yra pagrįsta teisės normų, susijusių su techninėmis priemonėmis, struktūros pertvarkymu; pagal ją Taryba rengtų bendrąsias gaires, o Komisijos teisės aktai išsamiau reglamentuotų techninius aspektus. EESRK kelia abejonių supaprastinimas, nes jis reikštų, kad Komisijai tenka įstatymų leidybos teisė ir įgaliojimai, kurie šiuo metu priklauso Ministrų Tarybos kompetencijai. Taigi, EESRK mano, kad, nors teisės aktai turėtų būti rengiami taikant pasiūlytą supaprastinimo priemonę, galutinį sprendimą turėtų priimti Taryba.

4.3.16

Kalbant apie galimybę leisti valstybėms narėms taikyti tam tikras vietos lygmens technines priemones, kaip numatyta 2 lentelėje, EESRK mano, kad dėl to gali atsirasti skirtingų ES valstybių narių žvejų nelygybė ir diskriminacija, jei ta galimybe būtų piktnaudžiaujama ar ji būtų nepakankamai kontroliuojama; tai prieštarautų BŽP normų suderinimo tikslui. Taigi, atitinkamiems valstybių narių prašymams turėtų pritarti Taryba.

4.3.17

Komisija mano, kad, siekiant įgyvendinti pasiūlytas priemones, pirmiausia reikia daugiau dėmesio skirti išankstinėms konsultacijoms su sektoriaus atstovais, atlikti įgyvendintų techninių priemonių įvertinimą, tam tikras esamas nuostatas padaryti aiškesnes, leisti žvejams skirtus lankstinukus ir dokumentus, pasitelkti informacines technologijas ir mažinti žvejų įpareigojimus teikti ataskaitas. EESRK, pritardamas visų šių priemonių būtinumui, norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad informacinių technologijų naudojimas duomenims rinkti ir tvarkyti neišvengiamai siejasi ir su finansine parama, kurios reikia, kad naujosios technologijos būtų įdiegtos laivuose. Taip pat reikalingas atitinkamas pereinamasis laikotarpis siekiant apibrėžti atitinkamą procesą technikos specialistų, žvejų ir valstybių narių sutarimu, visiškai garantuoti verslo paslapčių išsaugojimą, užsitikrinti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą ir paramą, išbandyti procesą praktikoje, padengti dalį išlaidų, išaugusių dėl naujos įrangos įsigijimo ir, galiausiai, užtikrinti supaprastinimo reformos sėkmę.

4.3.18

3 lentelėje pateiktas pasiūlymas sumažinti galiojančių teisės aktų dėl BŽP duomenų tvarkymo skaičių. Kaip ir 2 lentelėje, supaprastinant siekiama pertvarkyti esamą normų struktūrą Tarybos reglamentu nustatant pagrindinius principus ir bendrą metodą, o Komisijos reglamentu reglamentuojant techninius ir administracinius aspektus. EESRK pakartotinai išreiškia abejonę, nurodytą 4.3.14 punkte, dėl įgaliojimų, kuriuos Komisija siūlo perduoti Tarybai.

4.3.19

Kaip supaprastinimo programos dalį 3 lentelėje Komisija siūlo daugiametę programą, kad būtų sumažinti valstybių narių administraciniai įpareigojimai. Komitetas mano, kad Komisijos pasiūlymas, atsižvelgiant į 4.3.17 punkte pateiktas pastabas, reikalingas ir pateiktas laiku.

4.3.20

4 lentelėje yra numatytas esamo kontrolės srities teisės aktų rinkinio pertvarkymas ir jo suderinimas su BŽP reforma. EESRK nuomone, kontrolės srities teisės aktų rinkinio pertvarkymas yra ypatingos svarbos uždavinys siekiant suderinti įvairias nuostatas ir išvengti jų skirtingo aiškinimo. Visos tikrinimo ir stebėsenos nuostatos turi labai tiksliai apibrėžti tikrinimą, jo praktinius įgyvendinimo būdus ir formas. Komisija turi užtikrinti, kad, supaprastinant kontrolės srities teisės aktus, būtų visuomet atsižvelgiama į tai, jog veikia Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra.

4.3.21

5 lentelėje Komisija pateikia pasiūlymą pakartotinai svarstyti visas kontrolės ir kompiuterizavimo nuostatas. Joje numatyta parengti teisės aktus vadovaujantis Tarybos sprendimu dėl Komisijos pasiūlymo dėl duomenų, susijusių su žvejybos veikla, registravimo ir perdavimo bei nuotolinio aptikimo įtaisų (12). Joje taip pat numatyta atlikti žvejybos susitarimų su trečiosiomis šalimis valdymo sistemos pertvarkymus, kurie turi sudaryti galimybę kompiuterizuotai tvarkyti atitinkamas žvejybos licencijas ir su šia veikla susijusius duomenis apie sugavimą ir pastangas. EESRK sutinka, kad reikia kompiuterizuoti kontrolės sistemą, tačiau norėtų pakartoti 4.3.16 punkte pateiktą pastabą dėl pereinamojo laikotarpio, būtino informacinėms technologijoms diegti.

4.3.22

6 lentelėje numatyta supaprastinti visą BŽP teisės aktų rinkinį siekiant panaikinti nuostatas, nustatančias gerai BŽP vykdyti nelabai reikalingus ar nereikšmingus ataskaitų teikimo įpareigojimus. EESRK mano, kad šių nuostatų panaikinimas — reikalinga supaprastinimo proceso dalis. Tai sumažintų suinteresuotųjų šalių ir valstybių narių darbo krūvį.

4.3.23

Galiausiai 7 lentelėje numatyta supaprastinti leidimų žvejybai ne Bendrijos vandenyse suteikimą pertvarkant nuostatas dėl žvejybos susitarimų su trečiosiomis šalimis valdymo. Supaprastinimas apima esamos teisinės struktūros pertvarkymą siekiant pagrindinius principus palikti Tarybai, o techninius ir administracinius aspektus — Komisijai. Komiteto nuomone, šio supaprastinimo reikia, todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti standartinę susitarimo formą, kuri galėtų būti susitarimų žuvininkystės srityje su trečiosiomis šalimis pagrindas. Be to, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę suteikti žvejybos licencijas elektroninėmis priemonėmis.

4.3.24

EESRK įsitikinęs, kad, supaprastinant ir patobulinant BŽP dalį, skirtą laivams, dirbantiems ne Bendrijos vandenyse, reikia remtis atskirų žuvininkystės sričių koncepcija ir konkrečiai atsižvelgti į visus jų aspektus: laivyno dydį, teises, licencijas, leidimus, deklaracijas ir t. t. EESRK įsitikinęs, kad su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams, dirbantiems ne Bendrijos vandenyse, turėtų būti taikomos atitinkamiems ištekliams ir teritorijai, kurioje jie žvejoja, apibrėžtos teisės ir pareigos. Dėl to EESRK ragina Komisiją šį tikslą įtraukti į veiklos planą, kuris neturėtų apsiriboti vien tik „žuvininkystės susitarimais“ (arba partnerystės susitarimais). Turėdamas tai omenyje, EESRK norėtų pabrėžti, jog būtina laikytis socialinių sąlygų straipsnio, kuriam pritarė Bendrijos socialiniai partneriai.

4.3.25

Galiausiai EESRK mano, kad vienas iš BŽP tikslų — kova su neteisėta, nereglamentuota ir tokia žvejyba, apie kurią nepranešta, (NNN) — taip pat turėtų būti paminėtas veiklos plane, t. y. būtų apibrėžtas tikslas sukurti nesudėtingas ir kuo veiksmingesnes kovos su NNN žvejyba priemones. EESRK įsitikinęs, kad šio proceso metu daugiausia dėmesio turėtų būti skirta produkcijos patekimui į vartotojų rinkas sustiprinant atitinkamų uostus turinčių valstybių galias ir uždraudžiant laivų perkrovą atviroje jūroje.

5.1

Komisijos komunikate pateiktas veiklos planas 2006–2008 metams yra labai svarbus siekiant tobulinti Bendrijos žuvininkystės teisės aktus. Kontrolės arba išteklių valdymo srityse nebuvo rasta jokių kitų svarbių teisės aktų, kuriais reikėtų papildyti Komisijos pasiūlytus teisės aktus. Taigi Komitetas ragina Komisiją nedelsiant juos įgyvendinti.

5.2

Komitetas mano, kad tarp visų pasiūlytų tobulinti ir supaprastinti teisės aktų rengiant daugiamečius valdymo planus, ypač svarbios yra teisinės priemonės, susijusios su bendru sugauti leistinu kiekiu ir kvotomis bei žvejybos pastangomis.

5.3

Vykdant 2006–2008 metų veiklos planą, Komisijai gali reikėti parengti naujus įgyvendinimo reglamentus. EESRK nemano, kad tai galėtų sukelti kokių nors problemų. Daug svarbiau yra tai, kad šie reglamentai, net jei padidėtų Bendrijos aquis, būtų aiškūs, susiję su atitinkamomis žvejybos zonomis, lengvai suprantami ir kaip galima labiau konsoliduoti.

5.4

Kalbant apie pastarąjį aspektą, Komitetas norėtų atkreipti Komisijos dėmesį į tai, kad esamus žuvininkystės teisės aktus sunku suprasti dėl dažnų nuorodų į kitus reglamentus, direktyvas ir komunikatus. Dokumentų konsolidacija yra labai svarbi siekiant, kad juos būtų lengviau skaityti ir suprasti.

5.5

Labai didelę reikšmę turi Komisijos ir Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros veiklos koordinavimas taikant nuostatas dėl kontrolės. Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra turės standartizuoti kriterijus, kad žuvininkystės kontrolės teisės aktai nebūtų skirtingai aiškinami valstybėse narėse (tai dažna žvejų nepasitenkinimo priežastis).

5.6

Galiausiai Komitetas mano, kad Bendrijos žuvininkystės teisės aktų kompiuterizavimas yra svarbi galimybės susipažinti su Bendrijos dokumentais elektroninėmis priemonėmis prielaida. Vis dėlto informacinių technologijų diegimas laivuose turėtų būti laipsniškas ir nesudaryti papildomų išlaidų žvejams, nes kai kurie kompiuteriniai metodai gali jiems netikti.

5.7

Komitetas ragina Komisiją išspręsti visus galimus su 2006–2008 metų veiklos planu susijusius sunkumus, nes šis planas, Komiteto nuomone, yra būtinas ir bus naudingas Bendrijos žuvininkystės sektoriui.