3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/83

1.1

Taryba naująjį Finansinį reglamentą (FR) priėmė 2002 m. birželio mėn.; 2002 m. gruodžio mėn. buvo priimtos jo įgyvendinimo taisyklės. Priėmusi įgyvendinimo taisykles Komisija įsipareigojo Tarybai iki 2006 m. sausio 1 d. parengti reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir pateikti galimus pasiūlymus dėl pakeitimų. Tai ir yra aptariamojo dokumento tikslas, dėl kurio šiuo metu vyksta Tarybos ir Audito Rūmų konsultacijos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad procedūriniams reikalavimams reikia laiko, įgyvendinti šį reglamentą nebus galimybių bent jau iki 2007 m. sausio 1 d.: Tarybos biudžeto komitetas savo nuomonę apie atskiras valstybes nares paskelbs šių metų pabaigoje, ir tik po to prasidės konsultacijos — ir galima taikinimo procedūra — su Europos Parlamentu.

1.2

Šioje nuomonėje dėl Komisijos pasiūlymo EESRK ketina daugiausia dėmesio skirti tiems reglamento aspektams, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra svarbūs santykiams su pilietinės visuomenės organizacijomis. Komitetas mano, kad jis apskritai turėtų susilaikyti nekomentavęs nuostatų, kurios griežčiau reglamentuoja techninius ir „vidaus“ aspektus ir dėl kurių savo nuomonę bei pasiūlymus pateikė techniniu požiūriu kompetentingi, turintys šiuo klausimu tiesioginę patirtį ES organai, t.y. Komisijos finansinių padalinių tinklas (RUF), Tarybos administracija, Teisingumo Teismas, Audito Rūmai ir Europos Palamento, EESRK bei Regionų komiteto apskaitos skyriai.

1.3

EESRK atkreipia dėmesį į nuomonę, kuriai visiškai pritaria pilietinės visuomenės organizacijos ir ypač NVO, kad šiuo metu galiojantis Finansinis reglamentas ir jo įgyvendinimas yra pernelyg sudėtingi, dėl to joms sunku veiksmingai bendradarbiauti, tai kenkia jos santykiams su Komisija. Jos taip pat nepatenkintos, kad Komisija su jomis nepakankamai konsultuojasi ar diskutuoja, o tai apskritai kelia sumaištį, nepasitenkinimą ir nusivylimą.

1.4

Šiuo požiūriu EESRK norėtų, kad ES institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas, struktūriškai apibrėžtų konsultacijų forma, vis labiau stiprėtų ir būtų glaudesnis. Vis dėlto reikėtų atminti, kad institucijos turi savų įsipareigojimų ir prerogatyvų, kurių privalo laikytis, net jei nebūtų galimybių patenkinti visų poreikių. Bet kuriuo atveju šalių santykiai turi būti grindžiami supratimu ir pagarba viena kitos požiūriui. Be kitų dalykų, Finansiniame reglamente turėtų būti aiškiai nurodyta, kad suinteresuotoms šalims turi būti pranešama apie tai, kad jų pateiktas prašymas nebus patenkintas, ir nurodomos tokio sprendimo priežastys.

2.1

Naujosios taisyklės, numatytos Finansiniame reglamente ir jo įgyvendinimo taisyklėse, kurios buvo pateiktos 2003 m. sausio 1 d., remiasi tam tikrais bendrais principais. Iš jų svarbiausias — siekis atsisakyti centralizuotos ex ante kontrolės, tai suteiktų leidimus išduodantiems pareigūnams daugiau galių ir atsakomybės, būtų vykdomi kryžminiai finansų kontrolierių ir apskaitos pareigūnų patikrinimai. Regis, ši sistema pasirodė esanti veiksminga, net jei prireiks padaryti keletą pakeitimų remiantis patirtimi.

2.2

1.2 punkte minimi techniniai organai ir pilietinės visuomenės organizacijos iš esmės pabrėžė, kad reikia geriau suderintų privalomų patikrinimų ir lankstesnių taisyklių, ypač esant nedidelėms sumoms. Komisija šiam pageidavimui pritaria; vis tik EESRK norėtų pabrėžti, kad nedidelės sumos, tenkančios Bendrijos institucijoms — kurios kartu disponuoja didelėmis pinigų sumomis — yra šiek tiek kas kita, palyginti su santykiškai smulkiais pilietinės visuomenės dalyviais (tiekėjais, konsultantais, NVO ir pan.). 10 000 eurų ES požiūriu gal ir nėra daug, bet tai gana nemaža suma mažam arba vidutiniam ūkio subjektui.

2.3

Turint tai omenyje reikėtų priminti, kad savo aiškinamajame rašte, kuris pateikiamas kartu su pasiūlymu, Komisija teigia: „Visi siūlomi pakeitimai turėtų ... sustiprinti ES finansinių interesų apsaugą nuo sukčiavimo ir neteisėtų veikų“. Kitaip tariant ir pažiūrėjus iš kito taško, ES apskaitos taisyklės turi (arba turėtų) skatinti gerą rinkos praktiką, neleisdamos pasiduoti pagundai pasinaudoti „lanksčiomis“ taisyklėmis. EESRK žino, kad atlikti auditą ES yra varginantis ir sudėtingas darbas, tačiau mano, kad pagrįstas noras įveikti biurokratinius formalumus neturėtų skatinti skubotų arba pernelyg supaprastintų sprendimų. Kaip teigiama Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitoje, sukčiauti įprasta visur. Šiuo požiūriu Komitetas norėtų atkreipti dėmesį, jog Komisija būtų nemažai sužinojusi — ir šias žinias perkėlusi į atitinkamas taisykles — jei rengdama naująjį Finansinį reglamentą būtų atsižvelgusi į OLAF.

2.3.1

Be to, Komitetas pažymi pilietinės visuomenės organizacijų nuolatinį siekį nustatyti pusiausvyrą tarp veiksmingumo, naudingumo ir atsakomybės, kad nenukentėtų partnerystės principais grįstas bendradarbiavimas tarp duodančiųjų ir gaunančiųjų lėšas, ir tuo nesiekiama kliudyti diegti galimas naujoves ar taupiai naudoti viešąsias lėšas. Komitetas pritaria tokiam siekiui, tačiau pabrėžia, kad jokiomis aplinkybėmis negalima pažeisti principų, kuriais remiantis turi būti naudojamos viešosios lėšos, t.y. skaidrumo, panaudojimo veiksmingumo ir prievolės teikti ataskaitas.

2.4

Verta atkreipti dėmesį ir į teiginį, jog „per dažnas taisyklių keitimas arba nepakankamas jų pagrindimas gali daryti neigiamą poveikį šiems gavėjams ir Europos Sąjungos įvaizdžiui“ . Akivaizdu, jog Komisija pritaria tokiam požiūriui, tačiau jis turi būti patikslintas apsvarsčius, kad naujosios taisyklės galėtų pasiteisinti tuose sektoriuose, kuriuose pažeidimų būna daugiausia. Šiuo požiūriu OLAF ataskaitos taip pat galėtų būti naudingų patarimų šaltiniu.

3.1

Atsižvelgiant į gautinų sumų išieškojimą (str. 72-73a), naujajame Finansiniame reglamente iškeliama sąlyga, kad Bendrijos reikalavimų atžvilgiu taip pat būtų galima pasinaudoti priemonėmis, priimtomis atitinkamose direktyvose dėl teisminio bendradarbiavimo ir reikalauja, kad valstybės narės su Bendrijos reikalavimais elgtųsi lygiai taip pat kaip su nacionaliniais finansiniais reikalavimais. EESRK žino, kad reglamentas galioja tiesiogiai kiekvienoje valstybėje narėje, bet jis abejoja ar dėl šio straipsnio reikia keisti nacionalinius teisės aktus, ypač bankroto įstatymus, kurie paprastai suteikia pirmenybės teises (nacionaliniams) finansiniams reikalavimams, bet nemini skolų ES. Kiekviena pirmenybės teisių forma turėtų būti numatyta vadovaujantis nacionaline teise, kad ji taptų privaloma trečiosioms šalims.

3.2

Paskutiniosios ES direktyvos dėl viešųjų pirkimų priėmimas 2004 m. reiškia, kad Finansinio reglamento pasiūlymas turės būti priderintas prie naujųjų taisyklių; 2002 m. Sąjunga jau buvo priėmusi Direktyvą dėl viešųjų pirkimų, siekdama taikyti tokius pačius standartus kaip valstybėse narėse jau galiojantys standartai. EESRK daugiau nejaučia jokio poreikio komentuoti taisykles, kurios jau buvo priimtos ir, kurios gali būti įvertinamos bei, jei reikia, keičiamos remiantis patirtimi.

3.2.1

Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į prie 95 straipsnio pridėtą pastraipą. Jame teigiama, kad „bendrą duomenų bazę“ gali sukurti „dvi ar daugiau institucijų“, kad būtų galima nustatyti kandidatus, esančius atskirtį skatinančiose situacijose (str. 93 ir 94). Centralizuotos duomenų bazės (t.y. duomenų bazės, kuri neapsiriboja viena institucija) sukūrimas yra gera idėja, bet Komisija teigia, jog tik dvi ar daugiau institucijų gali dalintis savo duomenimis.Iš esmės, EESRK sutinka dėl duomenų bazių naudingumo, bet mano, kad šiuo konkrečiu atveju, integravimo išlaidos gali nusverti naudą: kiekvienos individualios institucijos sistemos yra gana skirtingos ir duomenų rinkimo kriterijai ne visada tokie patys.

3.3

Komitetas taip pat yra susirūpinęs dėl atmetimo kriterijų (str. 93), kurie apima (93 straipsnio 1 dalies a punkte) res judicata galią turinčių teismo sprendimą. Ši nuostata buvo parengta pagal daugumos valstybių narių konstitucijose puoselėjamus įstatymus ir principus ir būdama tokia ji yra nepeiktina; tačiau EESRK pastebi, kad kai kurios valstybės narės naudojasi apeliacine tvarka ir sprendimui, kurį priėmė pirmosios instancijos apeliacinis teismas gali tekti pereiti kitus du teisinės sistemos lygmenis (apeliacinį teismą ir kasacinį teismą) ir, kad sprendimas nėra laikomas galutiniu kol visos galimybės jį apskųsti nėra išnaudotos. Perėjimas iš vieno teisminio lygmens į kitą gali užimti daug laiko, kurio metu pirmosios arba antrosios instancijos teismo sprendimas, net jei jis aiškiai yra gerai pagrįstas, negali būti laikomas teisiškai galiojančiu atmetimo kriterijumi. Praktiniame lygyje, skirdami sutartis atsakingi asmenys turės elgtis ypatingai atsargiai, bet ne visada, ypač tam tikrais atvejais, bus lengva priimti sprendimus, kurie atitiktų įstatymą ir tuo pačiu metu būtų pakankamai protingi.

3.3.1

Nors pirmiau minėta nuostata yra neginčytina, ji daug erdvės palieka painiavai. Taip pat, ji atrodo nesuderinama su tolesnio straipsnio 93 1 dalies b punktu, kuriame numatoma viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo metu atmesti tuos kandidatus, kuriems „šiuo metu skirta 96 straipsnyje nurodyta administracinė nuobauda“. Vis dar leidžiama pateikti teisinį ar administracinį pareiškimą dėl administracinės nuobaudos taikymo, bet, atrodo, kad siūlomame tekste leidžiama suprasti, kad administracinė nuobauda yra galutinė, net tada, jeigu kandidatui ji „skirta“ tik šiuo metu. Dviejų nuostatų palyginimas kelia abejonių ar už jų slypi loginiai ir teisiniai kriterijai: viena vertus, 93 straipsnio 1 dalies a punktas leidžia galimus rimtų nusikaltimų vykdytojus laikyti nekaltais tol, kol bus paskelbtas konkretus sprendimas, bet tuo tarpu 93 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos administracinės nuobaudos, kurios šiuo metu skirtos kandidatui (ir todėl jas galima apskųsti) yra priežastis nedelsiant jį atmesti. EESRK neprašo, 93 straipsnio 1 dalies b punkto paversti lankstesniu, bet norėtų, kad prie 93 straipsnio 1 dalies a punkto pridedamas kriterijus paverstų jį ribotesniu.

3.4

Dotacijoms skirtas skyrius (108 straipsnis ff.) nusipelno ypatingo dėmesio, ne tik todėl, kad tai yra toks keblus klausimas, bet ir todėl, kad viešųjų lėšų išmokėjimas tokiam dideliam skaičiui skirtingų gavėjų dėl labai skirtingų priežasčių gali sukelti viešą kritiką. Kai kuriais atvejais tokią kritiką galima pateisinti, bet ji dažnai kyla dėl tikro ar tariamo skaidrumo trūkumo, kuris dažnai reiškia, jog yra sunku suprasti taisykles ir jų taikymo kriterijus. Reikia pripažinti, kad nėra lengva parengti nuostatas, kurios apimtų tiek daug įvairių ir nevienodų atvejų, kurių negalima sumenkinti iki tikslių modelių. Skaidrumas (čia pirmiausia suvokiamas kaip sąvokų ir kalbos aiškumas) suteikia geriausią garantiją, kad administracija atsakingai naudos plačius įgaliojimus veikti savo nuožiūra.

3.4.1

109 straipsnis yra puikus prasto suprantamumo pavyzdys; 2-oje pastraipoje teigiama: „Dotacijos tikslas ar poveikis negali būti pelno gavimas“, bet 3 pastraipos c punkte pastebima, kad antra pastraipa netaikoma „veiklai, kurios tikslas — gavėjo finansinių galimybių stiprinimas arba pajamų uždirbimas“. Tampa neaišku koks skirtumas tarp „pelno“ ir „pajamų“ egzistuoja praktikoje: EESRK norėtų, kad šio straipsnio formuluotė taptų aiškesnė tiek savo forma, tiek turiniu.

3.4.2

Remiantis 109 straipsnio 3 dalies d punktu, išimtis, susijusi su reikalavimu, kad dotacijos neturėtų duoti pelno yra taip pat taikoma mažos vertės dotacijoms, kurios pateikiamos kaip vienkartinės sumos ar finansavimas vienodo dydžio suma ( 113 str. 1 d., punktai c ir d). EESRK ta pačią mintį kaip ir skirsnyje 2.2 pateiktų dėl tokių sąvokų kaip „maža vertė“ ar „nedidelis“, būtent todėl, kad reikia pasiekti pusiausvyrą tarp to kas yra „mažos vertės“ES ir to ką „nedidelis“ reiškia dotacijų gavėjams. Bet kokiu atveju, klausimas turėtų būti išspręstas ir pakeitimai turėtų būti įtraukti į Finansinį reglamentą, o ne į darbo tvarkos taisykles.

3.4.3

Vis dar kalbant apie dotacijas, ir ypač apie mažos vertės dotacijas, Finansiniame reglamente niekur nėra paminėtas atskaitomybės reikalavimas, ar iš viso koks nors įsipareigojimas pateikti ataskaitą kaip iš tiesų buvo panaudotos gautos sumos. EESRK atsižvelgė į Komisijos pageidavimą sumažinti administracines išlaidas, bet jis negali susitaikyti su tuo, kad valstybiniai pinigai bus išmokami nieko nežinant apie tai, kaip jie paskui yra panaudojami. Jei norima, kad tik būtų laikomasi gero viešojo administravimo principų, buhalterines ataskaitas reikėtų tikrinti vietoje ir už nuostatų nesilaikymą reikėtų skirti nuobaudas.

3.4.4

114 straipsnis taip pat nusipelno komentaro. 4 pastraipoje teigiama: „Leidimus duodantis pareigūnas gali skirti pareiškėjams veiksmingas, proporcingas ir atgrasinančias administracines ir finansines nuobaudas …“ . Tačiau, atrodo, būtų protinga paklausti, kokias garantijas suteikia gavėjai (kurie daugeliu atvejų labai skiriasi nuo turinčiųjų sutartis, taip pat ir dėl savo finansinės padėties), jei tik jie gali ar nori įvykdyti savo su nuobaudomis susijusius įsipareigojimus. EESRK požiūriu, valstybės narės teritorijoje įsikūrusių pareiškėjų atveju yra būtina, kad pati valstybė narė tvarkytų paraiškas ir garantuotų, kad įsipareigojimai, iškylantys dėl kokių nors administracinių ar finansinių nuobaudų bus įvykdyti.

4.1

EESRK pritaria Komisijos požiūriui, išreikštam jos pasiūlyme, ypač dėl centralizuotos ex- ante kontrolės panaikinimo ir jos pakeitimo kontrole, kuri turėtų būti vykdoma prieš suteikiant išmokas tiems projektams, kurie jau buvo patvirtinti.

4.2

Kita vertus, EESRK pataria būti atsargiems, kai reikia patenkinti daugelio institucijų finansų departamentų prašymus supaprastinti ar atsisakyti įvairių formalumų bei kontrolės sutartims ar „kuklioms“ dotacijoms. Nors jis sutinka, kad kontrolė yra brangi ir atima labai daug laiko, juntama, kad reikšmingas ketinimas apriboti išlaidas turėtų būti vertinamas vadovaujantis kitokiu rūpesčiu, būtent poreikiu Europos piliečiams ir suinteresuotiems subjektams nesudaryti įspūdžio, kad su „nedidelėmis“ sumomis elgiamasi pernelyg paprastai ir atsainiai.

4.3

Iš savo pusės, pilietinės visuomenės organizacijos prašo, kad bet kokia Finansinio reglamento peržiūra būtų atliekama konsultuojantis su Komisija, vadovaujantis tarpusavio supratimo dvasia ir atsižvelgiant į patikimo finansinio valdymo poreikį abiejose pusėse. Komitetas remia šį prašymą, bet nurodo, kad visi priimti sprendimai privalo gerbti būtiną patikimo ir skaidraus viešųjų lėšų valdymo poreikį.