28.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 241/49

A.

Istoriškai ES-JAV santykiai tęsiasi seniai, yra abipusiškai naudingi bei paremti stipriais esminių įsitikinimų dėl atviros demokratiškos visuomenės pagrindais. Šaltojo karo pabaigoje ES ir JAV įsipareigojo pilnateisei ir lygiateisei partnerystei pasikeitusioje geostrateginėje aplinkoje. Partnerystės pagrindai išlieka, nors keletą kartų besikeičianti aplinka buvo išbandymu santykiams.

B.

Visuomenės nuomonė abiejose Atlanto pusėse parodo vieningą pagrindą, bet taip pat ir skirtumus. Nors skirtumai užsienio politikos klausimais yra ryškesni, tačiau daugiau vieningo pagrindo nei galima tikėtis yra ekonomikos, socialiniais ir aplinkos apsaugos klausimas. Taip pat egzistuoja plačiai paplitęs susitarimas, kad būtina palaikyti nenutrūkstamą ir intensyvų dialogą ne tik ilgalaikių ES ir JAV, bet ir viso pasaulio atžvilgiu.

C.

Laikui bėgant transatlantinė ekonomika dar glaudžiau susipynė su tiesioginėms investicijoms, pagal svarbą aiškiai esančiomis priešakyje prekybos. Nors prekybiniai debatai yra antraštėse, jie tesudaro mažiau nei 1 % transatlantinės prekybos. Auganti ekonominė tarpusavio priklausomybė sąlygoja įtemptus santykius, kurie išplinta už sienų ribų paveikdami tokius svarbius vidaus klausimus, kaip mokesčiai, valdymas ar reguliavimas.

D.

ES ir JAV ekonominė politika yra skirtinga, tačiau matosi, kad abiejų šalių ekonomikos turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Ateinančiais metais abiejų šalių ekonomikoms teks svarbūs išbandymai, dėl to, siekiant, kad ekonomika vienodai tarnautų abiejų šalių žmonėms, iškyla būtinybė sustiprinti dialogą ir bendradarbiavimą.

E.

Geopolitinių iššūkių ir grėsmių pasikeitimai daugeliu atveju tapo santykių išbandymu. Formuojant ir stiprinant gerą valdymą, įtraukiant socialinius partnerius ir visuomenines struktūras visame pasaulyje galima ženkliai pagerinti pasaulio saugumą ir piliečių galimybes dalyvauti sprendimų dėl jų gyvenimo ir darbo sąlygų priėmime.

F.

Nors globalizacija atvėrė duris daugeliui privalumų, paskatino atvirų visuomenių ir atvirų ekonomikų formavimąsi bei sudarė sąlygas prekybos augimui, užsienio investicijoms ir gerovei visame pasaulyje, tačiau ne visiems tai turėjo teigiamą poveikį. Vieningomis pastangomis, pagerinant valdymą nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse, įtraukiant socialinį ir visuomeninį dialogą, ES ir JAV gali įtakoti ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį globalizacijos potencialą.

G.

Abi šalys pabrėžia strateginę ES-JAV santykių svarbą ir daugiašalį kontekstą, kadangi globaliniai iššūkiai reikalauja vieningų pastangų. Dabartiniai pasiūlymai pagerinti institucinę transatlantinių santykių sandarą pabrėžė tvaraus ir intensyvaus dialogo svarbą tiek santykių plėtros, tiek bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis ir kitomis pasaulio šalimis požiūriu.

H.

Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas stipriai remia transatlantinį bendradarbiavimą ir rekomenduoja jį sustiprinti bei išplėsti įtraukiant kiek galima platesnį interesų ir dalyvių ratą ir vystant tokį požiūrį, kuris įtrauktų dialogams ir jų atitinkamiems šalininkams reikalingus klausimus abejose Atlanto pusėse.

I.

Kartu su Airijos pirmininkavimu, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas stipriai remia transatlantinį bendradarbiavimą ir konstruktyvų atitinkamų interesų bendrijų iš Amerikos ir Europos pilietinių visuomenių įtraukimą. Taigi Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palaiko pilietinės visuomenės sistemų stiprinimą ir išplėtimą, įtraukiant dialogus, bei yra pasirengęs prisidėti prie informacijos ir sąveikos tarp šių sistemų ir dialogų, galinčių įtakoti reguliarų ir nenutrūkstamą bendradarbiavimą, stiprinimo ir yra pasirengęs padėti įsteigti Transatlantinį ir/ar JAV Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą.

J.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas siūlo tapti forumu, kuris skatintų dialogą ir kartu suvestų skirtingų pusių atstovus. Šiame kontekste Komitetas siūlo kartu su atitinkamais dalyviais ir institucijomis surengti konferenciją, kuri padėtų sustiprint dialogą. Sutvirtinto dialogo nauda susidėtų iš suaktyvintos pilietinės visuomenės abiejose Atlanto pusėse ne tik ilgalaikių ES ir JAV, bet ir viso pasaulio interesų požiūriu.

2.1

Istoriškai ES-JAV santykiai tęsiasi seniai, yra abipusiškai naudingi ir buvo ypač aktyvūs Šaltojo karo metu. Maršalo planas Europos atstatymui buvo vienas iš svarbiausių šios eros elementų. Šaltojo karo pabaigoje JAV ir ES, siekdamos nustatyti būsimo bendradarbiavimo pasikeitusioje geostrateginėje aplinkoje principus ir pagrindą, priėmė eilę dokumentų (1). Šių susitarimų pagrindu tapo taikos, stabilumo ir ekonomikos augimo skatinimas, reagavimas į globalines grėsmes, bendradarbiavimas ekonominėje srityje bei tiltų per Atlantą tiesimas. 1999 m. birželio 21 d. Bonoje ES-JAV viršūnių susitikime priimtoje Bonos deklaracijoje abi šalys įsipareigojo palaikyti „pilną ir lygiavertę partnerystę“ ekonominėje, politinėje ir saugumo srityse.

2.2

Šie susitarimai, kuriuos parėmė Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir kurie nustatė institucinius pagrindus, tarp jų ir transatlantinius dialogus, sudarė galimybę socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui.

2.3

Praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje ir pastaraisiais metais šie santykiai išgyveno daugelį skirtingų etapų, kurių metu šalys abiejose Atlanto pusėse turėjo sunkiau arba lengviau prisitaikyti prie naujų realybių. Egzistuojant stipriam transatlantinės partnerystės pagrindui, šie pokyčiai iššaukė transatlantinę įtampą ir nesutarimus dalinai dėl skirtingų požiūriu ir orientacijos bei dalinai dėl skirtingo supratimo apie institucinius pagrindus (2).

2.4

Siekiant palengvinti dialogą ir nukreipti politiką į bendrus tikslus, gali būti naudinga pasižiūrėti žmonių nuomones, išreikštas tyrimuose ir nuomonių apklausose (tokiose kaip atliko JAV Vokietijos Maršalo fondas ar Pew tyrimų centras) (3). Visuomenės nuomonė JAV ir Europoje rodo bendrus pagrindus, o taip pat ir skirtumus (4). Amerikiečiai ir europiečiai turi vienodus esminius įsitikinimus apie atviras demokratiškas visuomenes, pagarbą žmonių teisėms ir įstatymo viršenybės taisyklei, bei vienodą tikėjimą rinkos santykiais pagrįsta ekonomikos politika (5). Tačiau jų vertybės ne visuomet yra identiškos. Paklausus ar europiečiai ir amerikiečiai turi skirtingas socialines ir kultūrines vertybes, daugelis abiejose Atlanto pusėse neabejotinai sutiko (83 % JAV ir 79 % Europos respondentų (6)).

2.5

Palyginus su laikotarpiu prieš 2001 m. rugsėjo 11 d., 2002 metais amerikiečiai buvo didesni internacionalistai, tačiau amerikiečiai ir europiečiai stipriai skiriasi kalbant apie tarptautinės politikos klausimus, tokius kaip JAV globalinė lyderystė arba kaip reaguoti į grėsmes (7). Tiek amerikiečiai, tiek europiečiai vienašališkumą laiko problema. Tiek vieni, tiek kiti teigiamai žiūri į Jungtines Tautas ir nori jas sustiprinti, tačiau amerikiečiai nori nepaisyti JT, jeigu tai reikalinga jų nacionaliniams interesams. Nors minkštoji jėga baigiama išstumti iš JAV kultūros ir JAV politikos (8), Europoje jai skiriamas didesnis dėmesys (9) ir didžioji dauguma abiejose Atlanto pusėse sako, kad ES minkštoji jėga gali turėti įtakos sprendžiant pasaulines problemas, panaudojant diplomatiją, prekybą ir plėtros pagalbą (10).

2.6

2003 metais amerikiečiai buvo labiau linkę turėti stiprų partnerį Europoje, kai tuo tarpu europiečiai mažiau pasitikėjo Jungtinėmis Valstijomis užsienio politikos fronte (11). Tokį europiečių požiūrio pasikeitimą greičiausiai įtakojo Irako karas, o „amerikiečiai tuo tarpu yra netikėtai teigiamai nusiteikę Europos Sąjungos atžvilgiu.

2.7

Daugiau nei galima įsivaizduoti bendrų perspektyvų egzistuoja socialiniais, verslo ir aplinkosaugos klausimais, tačiau jos nėra atspindėtos vyriausybiniame lygmenyje. Žinoma, kad europiečiams rūpi socialinė ir aplinkosaugos dimensija, kuria Europa papildė politinę demokratiją. Tuo tarpu amerikiečiai taip pat daug dėmesio skiria paramai skurstantiems ir aplinkos apsaugai. Ekonomika, švietimas ir socialinis saugumas dominuoja JAV viešosios politikos darbotvarkėje (13). Amerikiečiams remiant individualias įmones, dvi trečiosios mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti vyriausybės apsaugos priemonėms skurstantiems (14) ir garantuoti kiekvienam gyventojui pakankamai maisto ir gyvenamąją vietą. Daugiau nei 50 % sako, kad vyriausybė turėtų padėti skurstantiems, netgi jei tai padidina įsiskolinimus, 86 % sutinka, kad aplinkos apsaugos srityje yra reikalingi griežtesni įstatymai ir taisyklės, 65 % sutinka, kad žmonės turėtų sutikti mokėti daugiau siekiant apsaugoti aplinką, pusė žmonių sako, kad mokesčių sistema nėra jiems teisinga ir stipriai remiamas (daugiau nei 75 %) atvykstančių gyventi į JAV žmonių skaičiaus apribojimas ir kontroliavimas. Atrodo, kad amerikiečiai taip pat kaip ir europiečiai yra kažkiek susirūpinę dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kadangi 92 % iš jų palaiko GMO žymėjimą (15).

2.8

Egzistuoja plačiai paplitęs susitarimas, jog siekiant suvienodinti interesus, pasverti skirtumus ir pripažinti vienodus interesus bendroje daugelio pasaulio ekonomikos sričių darbotvarkėje, yra reikalingas išsamus, intensyvus ir nenutrūkstamas dialogas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ankstesnėse išvadose pripažino transatlantinės partnerystės svarbą ir pabrėžė, kad plati partnerystė ir bendradarbiavimas turi būti paremti bendru supratimu ir pagarba vienas kito vizijoms, vertybėms, interesams ir visuomenės modeliams (16).

3.1

Svarbiausios transatlantinių santykių dimensijos yra šios: ES-JAV ekonominiai ir komerciniai santykiai, globalinė politika ir saugumas, globalizacija – tarptautinė ekonomikos, socialinė ir aplinkosaugos plėtra, įsipareigojimai transatlantinei partnerystei bei daugiašalis valdymas.

3.2.1

Kaip matosi iš Kvinlano ataskaitos (17) apie transatlantinius ekonominius santykius, sugriuvus Berlyno sienai transatlantinė ekonomika tapo labiau tarpusavyje susijusi, o užsienio investicijos pagal svarbą pralenkė prekybą.

3.2.2

Pavyzdžiui praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje maždaug pusė JAV UTI teko Europai. 2000 m. Europos investicijos JAV beveik 25 % viršijo Amerikos investicijas Europoje. 2001 m. ir beveik per visą praeito amžiaus paskutinį dešimtmetį Europai teko pusė viso JAV įmonių pasaulinių pajamų. JAV kompanijos investavo beveik du kartus daugiau kapitalo Olandijoje nei Meksikoje. Europos investicijos Teksase viršija visas JAV investicijas Japonijoje.

3.2.3

Nepaisant to, kad debatai apie transatlantinę prekybą išlieka antraštėse, pati prekyba sudaro mažiau nei 20 % transatlantinės komercijos, o ES-JAV prekybos ginčams tenka mažiau nei 1 % transatlantinės komercijos. Nepaisant išankstinio perspėjimo mechanizmo, parengto 1999 metais, ginčai dėl prekybos-gynybos mechanizmų (tokių kaip apsaugos priemonės, antidampingas ir kompensavimo mokesčiai), klausimų susijusių su subsidijomis, intelektinės nuosavybės teisių bei kitų priemonių tokiose srityse kaip plienas, bananai, jautienos hormonai, genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), prekybos ženklų/geografinių indikacijų sąlygojo rimtus nesutarimus bei ginčus. Nuo 2004 m. kovo 16 d. ES turėjo PPO 14 vykstančių ginčių su JAV (18). Paskutinėje byloje dėl Užsienio prekybos korporacijų ES apmokestino įvairius JAV produktus, kol pagrindinis Aktas, kurį neteisėtu pripažino Pasaulio prekybos organizacija, nebus suderintas su PPO taisyklėms.

3.2.4

Dalis įtampos tarp ES ir JAV kyla dėl didėjančios ekonominės tarpusavio priklausomybės. Daugumoje atveju, tai nėra tradiciniai „pasienio“ prekybiniai ginčai. Jie siekia daug toliau ir daro poveikį tokiems svarbiems šalių vidaus klausimams kaip amerikiečių ir europiečių mokesčių sistemos, visuomenės valdymas, ekonomikų reguliavimas (19).

3.2.5

ES ir JAV ekonomikos funkcionavimas rodo prieštaringą vaizdą. Priešingai plačiai paplitusiam požiūriui, kad JAV ekonomika lenkia Europos, Tarptautinio valiutos fondo (IMF) ir Ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenys rodo, kad tam tikrose srityse Europai lenkia Ameriką (20): Teisybė, kad bendri JAV augimo rodikliai yra aukštesni nei Europos, tačiau pragyvenimo standartas matuojant pagal BVP vienam gyventojui greičiau auga Europoje negu JAV.

3.2.6

Darbo produktyvumo skaičiai skiriasi priklausomai nuo matuojamos laiko trukmės. Vidutiniškai nuo 1995 metų JAV produktyvumo lygis yra aukštesnis nei Europos, tačiau žemesnis, jeigu matuojamas ilgesnis laikotarpis nuo 1990 iki 2002 metų. Nors vidurkis JAV yra aukštesnis, penkių Europos šalių rodikliai yra geresni. Nedarbo lygis vidutiniškai yra aukštesnis Europoje, tačiau septynių šalių nedarbo rodikliai yra žemesni negu JAV.

3.2.7

Nedarbas yra apskritai ir ekonomikos problema, kadangi tai reiškia, kad ištekliai nenaudojami, ir žmonių problema, ypač, jeigu nedarbą lydi socialinės apsaugos trūkumas. Be makroekonomikos politikos, dalyvavimo rodiklius gali stipriai įtakoti tokie veiksniai kaip darbo rinkos struktūra, švietimo lygiai arba socialinių apsaugos sistemų tipai. Nedarbas kartu su pajamų skirtumais, socialinės apsaugos nepakankamumu bei švietimo lygiais yra vienas iš veiksnių įtakojančių ir paaiškinančių skurdo rodiklius.

3.2.8

Vidutiniškai mokesčiai yra didesni Europoje negu JAV. Tačiau ne visais atvejais reiškia konkurencingumo trūkumą. Teisingas mokesčių panaudojimas gali stipriai pakelti ekonomikos produktyvumo lygį. Pasaulio ekonomikos forumas tai pripažino pakeisdamas valstybės biudžeto skaičiavimo metodiką, ko padarinyje, remiantis 2003-2004 m. Pasaulio konkurencingumo ataskaita, Suomija pralenkė JAV, o Švedija ir Danija pagerino savo pozicijas ir dabar užima trečią ir ketvirtą vietas (anksčiau penktą ir dešimtą) (21).

3.2.9

Žiūrint į produktyvumą ir mokesčius tuo pačiu metu, mes matome, kad aukštesni mokesčiai ne visuomet kliudo produktyvumui. Tarp penkių šalių, kurių produktyvumo augimas nuo 1995 m. buvo aukštesnis negu JAV, yra: Belgija, Austrija, Suomija, Graikija ir Airija bei šešios šalys, kurių produktyvumo lygis yra aukštesnis: Vokietija, Olandija, Airija, Prancūzija, Belgija ir Norvegija (kuri nėra ES narė), tiktai Airijoje mokesčiai yra žemi.

3.2.10

Pamoka: ES ir JAV ekonomikos yra glaudžiai susijusios. Abi turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Ateinančiais metais abiejų šalių ekonomikoms teks svarbūs išbandymai, dėl to, siekiant, kad ekonomika vienodai tarnautų abiejų šalių žmonėms, iškyla būtinybė sustiprinti dialogą ir bendradarbiavimą.

3.3.1

Pasibaigus Šaltajam karui, situacija, kai ES ir JAV interesai buvo labai panašūs, pasikeitė į tokią situaciją, kurioje pagrindiniai strateginiai iššūkiai yra skirtingos geografinės kilmės ir kurioje keičiasi grėsmių prigimtis. Taigi išsiskyrė požiūris į tai, kaip reikėtų spręsti susiklosčiusias situacijas.

3.3.2

Globalizacijos potencialo nauda yra didžiulė ir atvėrė galimybes gauti daug naudos. Nepaisant to, dabartinėje pasaulio ekonomikoje egzistuoja giliai įsišaknijęs ir nuolatinis disbalansas. Didžiosios daugumos vyrų ir moterų požiūriu globalizacijai nepavyko užtikrinti paprastų ir teisėtų siekių gerų darbo vietų srityje bei geresnės ateities savo vaikams. Kuomet pasaulinis terorizmas kelią grėsmę atviroms visuomenėms, pasaulinis valdymas turi akcentuoti žmonių siekius ir rūpesčius bei pagerinti atsiskaitomybę ir demokratiją tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyse, kad padidinti globalinį saugumą. Globalizacija turi remtis visuotinai pripažintomis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms ir asmens orumui (22). Pagerinus globalizaciją pasaulis gali suartėti ir suklestėti. Geresnė globalizacija yra raktas į geresnį ir saugesnį visų žmonių gyvenimą 21-ajame amžiuje. Jeigu globalizacija bus vykdoma neteisingai, nepasitenkinimas ja didės.

3.3.3

Šiame kontekste kova su korupcija, diktatūra ir sužlugusiomis vyriausybėmis bei formavimas socialinių partnerių ir visuomenės struktūrų visame pasaulyje, o ypač tose šalyse kur yra silpnos valdymo struktūros arba dar tik formuojasi, gali padėti sustiprinti pasaulio saugumą ir pagerinti piliečių galimybes dalyvauti sprendimų dėl jų gyvenimo ir darbo sąlygų priėmime.

3.3.4

EESRK indėlis kuriant ir stiprinant socialinį ir pilietinį dialogą būsimosiose ES šalyse narėse bei trečio pasaulio šalyse turi senas tradicijas. EESRK buvo aktyvus ES Barselonos proceso partneris, o tai gali būti naudingu pagrindu tolesnei veiklai. Be to, parama demokratizacijos procesui ir socialinių partnerių formavimui, pavyzdžiui, Irake galėtų tapti bendru ES ir JAV projektu.

3.3.5

Transporto saugumas taip pat galėtų būti tinkamas sektorius JAV ir ES sustiprintam bendradarbiavimui. EESRK (23) įžvelgia „skubų poreikį ES imtis vadovaujančio vaidmens tarptautiniu mastu vystant platesnį saugumo tinklą, kuris padėtų spręsti terorizmo priežastis, o ne vien siektų panaikinti jo pasekmes. […] Atsižvelgiant į tarptautinį jūrų ir oro transporto charakterį, saugumo reikalavimai turėtų būti paremti abipusiais susitarimais, kuriuos neformaliai taikant ir vienodai užtikrinant jų įgyvendinimą, būtų leista efektyviausiu būdu plėtoti prekybą“. Be to, EESRK perspėjo, kad „Europos filosofija ir kultūra išlaiko stiprią pagarbą žmogaus teisėms ir bet kokie veiksmai prieš terorizmą neturėtų ignoruoti šių seniai branginamų principų“. JAV ir ES sutartis dėl konteinerių saugumo (2003 m. lapkričio mėn.) ir jos įgyvendinimas sudaro galimybę transatlantinio dialogo diskusijoms. Taip pat tarptautiniame lygmenyje JAV ir ES bendradarbiauja Tarptautinėje darbo organizacijoje jūrininkų tapatybės klausimais ir Tarptautinėje jūrų organizacijoje kartu su Tarptautine darbo organizacija uosto įrenginių saugumo ir saugos klausimais.

3.4.1

Globalizacija atvėrė duris daugeliui privalumų, paskatino atvirų visuomenių ir atvirų ekonomikų formavimąsi bei paskatino laisvesnį apsikeitimą prekėmis, idėjomis ir žiniomis. Pradeda formuotis tikrai globali sąmonė, kuri yra jautri bet kur atsirandančiam skurdui, asociacijos laisvės nepagarbai, lyčių diskriminacijai, vaikų darbui ir aplinkos degradacijai (24).

3.4.2

Nors prekyba, užsienio investicijos ir pasaulio gerovė auga, globalizacija ne visiems turėjo teigiamą poveikį. Barjerų prekybai ir kapitalo judėjimui bei paslaugų ir žmonių judėjimui sumažinimas pasauliniu mastu įmonėms palengvino darbuotojų samdymą kitose šalyse, tačiau tuo pačiu metu sudarė sąlygas pasaulinei konkurencijai, kurios poveikis darbininkams, mokesčiams ir finansiniam socialinės apsaugos sistemos tvarumui bei viešosioms paslaugoms kelia nerimą. Nuo 1990 m. tai sumažino skurdą 54 šalyse pasauliniu mastu (25). Nelygybė tarp šalių ir šalyse išaugo, pasaulio ekonomikos stabilumui grėsmę kelia finansinių rinkų kintamumas ir tokie makroekonominiai disbalansai kaip valiutų santykiai ir prekybos nesubalansavimas.

3.4.3

Suvienydamos pastangas ES ir JAV, pagerindamos valdymą tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyse ir pagerindamos tarptautinės prekybos, investicijų, finansavimo ir migracijos taisykles atsižvelgiant į visus interesus, teises ir pareigas bei tokiu būdu pasiekiant plačiai pagrįsto ir vienodo augimo naudos pasiskirstymo, kuris užtikrintų saugumą ir stabilumą, gali padėti pilnai atskleisti ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį globalizacijos potencialą.

3.4.4

Šiame kontekste globalinį valdymą reikia gerinti. Šiuo metu skirtingus mandatus turinčios tarptautinės organizacijos privalo koordinuoti savo veiksmus. Siekiant pagerinti globalizacijos valdymą reikia koordinuoti PPO, TVF, Pasaulio banko ir EBPO (OECD) veiklą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su TDO ir JT bei pagerinti šių institucijų valdymą, įskaitant socialinį ir pilietinį dialogą.

3.4.5

EESRK pabrėžia pagrindinių darbo standartų pagarbos ir įgyvendinimo svarbą ir sveikina JAV Iždo departamento pastangas, siekiant, kad pagrindinius darbo standartus pripažintų Pasaulio bankas ir TVF bei įtrauktų juos, kaip svarbius klausimus, į savo plėtros darbotvarkes (26).

3.4.6

EESRK abejoja Tarptautinio valiutos fondo skatinamu panaikinti valstybės darbo rinkos reguliavimą Europoje (27), kadangi tai gali turėti rimtų pasekmių Europos visuomenės modeliui bei atsižvelgiant į tai, kad socialinės apsaugos priemonės veikia kaip labai reikalingi automatiniai stabilizatoriai ekonomikos nuosmukio metu.

3.4.7

Abejose Atlanto vandenyno pusėse susirūpinimą kelia darbų eksportas į kitus regionus, sąlygotas technologinių galimybių, egzistuojančių mažesnių barjerų prekybai bei konkurencijos privalumų sukurtų per skirtingas reguliavimo sistemas, kurias pagrinde sudaro žemesni darbo ir aplinkosaugos standartai. Didžiąja dalimi ekonomistai sutiko su tokia tendencija kaip logišku laisvos prekybos fenomenu (28), kurio pagalba darbai gali būti perkelti į pigesnę darbo jėgą turinčias šalis. Tikėtina, kad ateityje tai įtakos ilgalaikį struktūrinį nedarbą. Kadangi ES sutartyse ir būsimos ES Konstitucijos projekte numatoma gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, reikėtų pagalvoti apie didesnius darbo ir aplinkos apsaugos standartus bei geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas šiose šalyse tuo pačiu išlaikant bei pagerinant jas Europoje ir JAV.

3.4.8

Pastaraisiais metais kilus korporacijų skandalui, visuomenės nuomonė apie korporacijas JAV tapo kritiškesnė: 77 % amerikiečių mano, kad per daug jėgos yra sukoncentruota keliose didelėse kompanijose, 62 % mano, kad verslo korporacijos gauna per daug pelno (29). Taigi korporacijų valdymas yra aktualiausias klausimas. Be konkrečių jau atliktų veiksmų arba veiksmų kuriuos planuojama atlikti, tokių kaip Sarbanes-Oxley Jungtinėse valstijose, EBPO (OECD) Korporacijų valdymo principų pakeitimas ir ES ir nacionaliniame lygmenyje atliekamų veiksmų, reikalingos bendros pastangos siekiant užtikrinti, kad korporacijų valdymas yra atliekamas atsakingai bei atsižvelgiant į visų jų akcininkų interesus.

3.4.9

ES ir JAV stengėsi pasiekti progreso Dohos derybų etapo metu. Siekiant užtikrinti, kad visuomenės požiūriai yra geriau atspindėti derybose ES lygmenyje, Europos komisijos GD Prekyba įtraukia pilietinę visuomenę į parengiamuosius darbus ir derybos procesą, o EESRK taip pat pilnu pajėgumu dalyvauja šiame procese. Taip pat EESRK numato inicijuoti dialogą su partneriais visuose žemynuose ir taip efektyviau prisidėti prie proceso. Šiame kontekste EESRK 2004 m. liepos mėnesį planuoja surengti konferenciją apie Pasaulio prekybos organizacijos darbą (30).

3.4.10

Abiejų vandenyno pusių gyventojams rūpi aplinkos ir klimato kaitos klausimai, tačiau vyriausybių požiūris šiais klausimais skiriasi. Neseniai Pentagonas parengė studiją apie įvairius klimato kaitos saugumo efektų scenarijus. Esant skirtingos nuomonėms apie Kioto protokolo ratifikavimą, potencialus klimato kaitos poveikis neabejotinai išlieka svarbiu nors ir sudėtingu diskusijų klausimu.

3.4.11

Taip pat pasitaikius progai EESRK pabrėžia tvarios plėtros svarbą. Tarptautinių susitikimų metu ir tarptautiniuose susitarimuose, tokiuose kaip Pasaulio viršūnių susitikime, Tūkstantmečio tiksluose ir Lisabonos strategijoje, buvo priimtos oficialios deklaracijos, tačiau konkrečių veiksmų kol kas trūksta. Taigi EESRK keliose išvadose akcentuoja kvietimą siekti pažangos (31).

3.4.12

ES Dohos-PPO derybose be prekybos politikos priemonių, taip pat akcentavo maisto saugumo, vartotojo apsaugos ir gyvūnų gerovės vaidmenį. ES mano, kad maisto saugumui užtikrinti reikalingos geresnės ir skaidresnės tarptautinės prekybos taisyklės.

3.4.13

Žemės ūkio prekyba yra vienas iš sunkiausių klausimų, tarp kurių galima paminėti karvių kempinligę, jautienos hormonus, ūkininkavimo sistemą, maisto saugumą ir genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). ES ir JAV žemės ūkio srityje aktyviai bendradarbiauja prekybos ir komercijos klausimais. Šie du dideli prekybos partneriai turėjo sunkumų prekybos politikoje dėl GMO ir hormonų. Svarbu pripažinti, kad ES ir JAV vykstančiame Dohos derybų etape pasiekė konstruktyvių kompromisų, ypač žemės ūkio sektoriuje. ES pabrėžė Europos žemės ūkio modelio, kuris atsižvelgia į aplinkosaugos ir gyvūnų apsaugos klausimus, vaidmenį ir nuosaikias reformas žemės ūkio politikoje, kurioje labai svarbu įvertinti besivystančių šalių su prekyba nesusijusias problemas ir poreikius rengiant prekybos sutartis ir taisykles.

3.4.14

Pastaroji ES plėtra pristato Europą su didžiausiais iki šiol turėtais iššūkiais ir tuo pačiu metu ji reiškia dinamišką Europos vienijimosi procesą, taikos, saugumo ir klestėjimo visame žemyne stiprinimą. Tiek ES, tiek JAV domina naujų ES šalių narių raida ir santykių su Rusija bei naujomis ES kaimynėmis gerinimas.

3.5.1

Instituciniai pasirengimai apibrėžti 1990-ųjų metų susitarimuose buvo tam tikro lygio nepasitenkinimo šaltiniu. To priežastys buvo šios: jėgos tarp ES ir JAV asimetrija, įvairios NATO, ES ir kitų institucijų narystės, nepilna ES integracija bei bendras nepasitenkinimas ES-JAV viršūnių susitikimu (32).

3.5.2

Pastarieji pasiūlymai pagerinti institucines struktūras rodo, kad svarbiausias progreso veiksnys yra pastovus ir intensyvus dialogas aktualiausiais klausimais bet kurioje tinkamiausioje institucinėje struktūroje. Deja, bet nei vienas iš siūlymų adekvačiai neįvertina naudos, kurią pavyktų pasiekti įtraukus socialius partnerius ir pilietinę visuomenę.

3.6.1

Abi šalys pabrėžia strateginę ES-JAV santykių svarbą ir daugiašalį kontekstą, kadangi globaliniai iššūkiai reikalauja vieningų pastangų.

3.6.2

Kaip konstatavo Europos Taryba 2003 m. gruodžio mėnesį, „transatlantinė partnerystė yra nepakeičiama ir ES išlieka pilnai įsipareigojusi konstruktyviai, subalansuotai ir žvelgiančiai į priekį partnerystei su mūsų transatlantiniais partneriais“ (34).

3.6.3

EESRK sutinka su Europos Taryba, kad pastovaus dialogo palaikymas su strateginiais partneriais yra gyvybiškai svarbus ir sveikina Tarybos ketinimus skatinti visas dialogo su įstatymų leidybos institucijomis ir pilietine visuomene formas abiejose Atlanto pusėse.

3.6.4

Dirbdami kartu dvišaliame kontekste arba daugiašalėse institucijose, transatlantiniai partneriai suvienys viziją ir pajėgumus, kurių reikia šiandienos iššūkiams spręsti.

3.6.5

Daugelis šiuo metu vykstančių iniciatyvų pabrėžė tęstinio ir gilesnio bendradarbiavimo svarbą ir būtinybę. Vokietijos Maršalo fondas Jungtinėse Valstijose ir Transatlantinės politikos tinklas buvo pačios aktyviausios organizacijos, kurios stiprino ES-JAV santykius. Jų veiklos įvairovė siekia nuo viešosios nuomonės tyrimų abiejose Atlanto pusėse, įskaitant ekonominius bendradarbiavimo aspektus, iki kontaktų užmezgimo, konferencijų organizavimo ir rekomendacijų bei strategijų būsimiems ES-JAV santykiams rengimo.

3.6.6

Transatlantinės politikos tinklas parengė 10-punktų – dešimties metų transatlantinės politikos stiprinimo veiksmų planą, kurį numatoma įgyvendinti nuo 2005 iki 2015, remiantis bendrai sutartais tikslais, veiksmais ir pažangos gairėmis. Strategija remiasi keturiomis interesų sritimis: Ekonomika, gynyba ir saugumu, politika ir institucine sritimi (35).

3.6.7

Nors ši programa yra vertinga pastanga plėtoti partnerystę, EESRK apgailestauja, kad socialinė partnerystės dimensija yra tik nežymiai paminėta.

3.6.8

Iš ekonominės pusės egzistuoja seniai vykstanti diskusija apie transatlantinę rinką (36). TPT kviečia pagilinti ir išplėsti transatlantinę rinką, kiti jau siūlo įsteigti transatlantinę laisvos prekybos zoną. Atsižvelgiant į ES integracijos ir NAFTA patirtį, EESRK siūlo suderinti ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę dimensiją, remiantis ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda. Toks požiūris taip pat atitinka ES Konstitucijos projektą, kuriame kaip vienas iš Sąjungos tikslų, akcentuojama socialinė rinkos ekonomika.

4.1

Stipri transatlantinė partnerystė yra svarbi varomoji jėga kovojant su ateities iššūkiais. Europa ir JAV bendradarbiauja dvišaliu pagrindu ir per tarptautines institucijas skiria paramą skirtingoms pasaulio šalims, atsižvelgiant į jų vertybes, įsitikinimus ir politiką. Ekonominė ir socialinė sanglauda, socialinis ir pilietinis dialogas sudaro pagrindinius Europos valdymo elementus, tuo tarpu jie yra mažiau svarbūs Jungtinėse Valstijose. Taigi šie skirtingi požiūriai gali sąlygoti prieštaringas rekomendacijas ir bendradarbiavimo modelius atitinkamuose regionuose.

4.1.1

Pavyzdžiui JAV esant varomąja jėga steigiant Amerikos laisvosios prekybos zoną, atsižvelgiant į NAFTA sutarties modelį, pasigirsta kita nuomone regione, kad reikalinga remtis Europos integracijos patirtimi. Tokie skirtingi dalyviai kaip Brazilijos vyriausybė, Meksikos Prezidentas Vicente Foksas („NAFTA plius“), JAV atstovai ir prekybos sąjungų tinklas laisvai prekybos zonai pasiūlė alternatyvą, kurios sudėtinės dalys būtų panašios į ES, t.y., fondo, skirto nelygumams sumažinti, įsteigimas, laisvas žmonių judėjimas, dalyvavimas sprendimų priėmime, vieninga valiuta ir įgyvendinami socialiniai standartai (37).

4.1.2

Atsižvelgiant į kitą pavyzdį, per pastaruosius 10-15 metų tiek ES, tiek tarptautinės organizacijos, tokios kaip TVF ir Pasaulio bankas, rėmė ekonomines ir socialines reformas būsimosiose ES šalyse narėse Centrinėje ir Rytų Europoje. Kadangi kai kuriose srityse, pvz. socialinės apsaugos sistemose, ES patirtis ir teisinis palikimas yra ribotas – reformas šiose srityse stūmė į priekį tarptautinės institucijos, remiantis tokiomis visuomenės modelio vertybėmis ir principais, kurie pilnai nesutampa su Europos visuomenės modeliu ir dėl to, prisijungus naujoms narėms, gali kilti problemų (38).

4.2

Jeigu Europa nori turėti stipresnį balsą tarptautinėje arenoje, ji turės ir toliau integruotis, siekiant padidinti galimybę būti išgirstai ir veikliai tarptautinėje bendrijoje. Šiame kontekste EESRK sveikina Airijos pirmininkavimo pastangas ir tikisi, kad pastaroji šalių narių pozicijos plėtra padės pasiekti konsensusą dėl būsimosios konstitucijos.

4.3

Transatlantinė partnerystė suformavo įvairias institucines struktūras, įskaitant vyriausybes, įstatymų leidėjus ir pilietinės visuomenės tinklus. Pilietinė visuomenė dalyvauja įvairiuose transatlantiniuose dialoguose, kurių aktyvumas, atrodo, skiriasi:

4.3.1

Transatlantinis verslo dialogas (TAVD) buvo pirmasis ir kurį laiką aktyviausias iš dialogų. Nepaisant to, buvo abejonių dėl jo efektyvumo ir įgyvendinimo rezultatų. Jis buvo atgaivintas ES-JAV viršūnių susitikimo metu 2003 metais. Neseniai du nauji ko-prezidentai pareiškė, kad jų manymu TAVD atgaivinimas būtų tikslingas ir padėtų sukurti transatlantines rinkas be barjerų ir skatintų transatlantinį ekonominį bendradarbiavimą.

4.3.2

Transatlantinis darbo dialogas (TALD) daugiausiai veikė egzistuojančiose prekybos sąjungų konfederacijose. Siekiant pilnai prisidėti prie transatlantinio dialogo ir plėtoti ES-JAV santykių socialinę dimensiją, būtina sustiprinti TADL. 2001-2003 metų laikotarpiu, bendras projektas „Transatlantinio dialogo gerinimas – darbo pasaulis“ per įvairius mokymo seminarus apjungė sąjungų atstovus iš daugianacionalinių kompanijų.

4.3.3

Per šešerius metus Transatlantinis vartotojo dialogas (TABD) tapo aktyviausiu dialogu. Šiame dialoge, įtraukia vartotojų, atstovaujančių vartotojų perspektyvas, atstovus iš ES ir JAV, aptariamos abejoms pusėms svarbios problemos, tokios kaip GMO, neprašytos komercinės elektroninės žinutės (spam), skaitmeninės autorinės teisės bei problemos, kurios besivystančiose šalyse įtakoja vartotojus.

4.3.4

Transatlantinis aplinkosauginis dialogas (TAED) dėl finansavimo problemų tęsėsi mažiau nei du metus, tačiau jis yra svarbus sprendžiant aktualias aplinkosaugos problemas.

4.3.5

Tarp dviejų parlamentų egzistuojantis institucinis bendradarbiavimas buvo pradėtas siekiant pradėti Transatlantinį įstatymų leidėjų dialogą, kuris šiuo metu palaikomas organizuojant video konferencijas ir du kartus per metus rengiant susitikimus.

4.3.6

Neformalus transatlantinis ūkininkų dialogas turi būti sustiprintas ir integruotas į transatlantinius dialogus bei tinklus, įtraukiant tokius klausimus, kaip GMO, hormonai, o ypač Europos žemės ūkio modelis.

4.3.7

Be to, Europos komisija pradėjo dvi iniciatyvas „žmonės žmonėms“ švietimo ir politikos srityse, įtraukdama ES centrus Amerikos universitetuose bei „proto bokštus“, mokslo institucijas ir vietos lygmens tinklus.

4.3.8

Egzistuoja ir kiti neformalūs dialogai.

4.4

EESRK, atsižvelgdama į savo patariamąjį vaidmenį Europoje ir bendradarbiavimą su socialiniais partneriais bei visuomenė visame pasaulyje, gali tapti forumu, kuris paskatins dialogą ir įtrauks atitinkamas šalis.

5.1

Kartu su Airijos pirmininkavimu Europos Taryboje, kurio metu Airija siekė užtikrinti tvirtą ir našią politinę bei ekonominę transatlantinę partnerystę, EESRK stipriai palaiko transatlantinį bendradarbiavimą ir rekomenduoja jį dar sustiprinti ir išplėsti įtraukiant kiek galima platesnį interesų ir dalyvių ratą, bei skatinant atsižvelgti į dialogams tinkamus klausimus ir šalininkus abiejose Atlanto pusėse.

5.2

EESRK stipriai remia konstruktyvų atitinkamų interesų bendrijų iš Amerikos ir Europos pilietinių visuomenių įtraukimą. 1990 metais sutartyse nustatyta Dialogo struktūra yra naudinga priemonė, kuri gali ir turi būti toliau plėtojama įtraukiant platesnį visuomenės tinklų ratą.

5.2.1

Siekiant užtikrinti efektyvų šių dialogų ir tinklų darbą, būtina atsižvelgti į jų atitinkamus interesus, siekius ir problemas bei į esminius bendrus atitinkamų partnerių interesus. Detalesnė diskusija apie jų vaidmenį ir misiją, bei jų efektyvumo pagerinimą gali būti naudinga. Tai reiškia, kad turi būti pasiektas bendras supratimas apie jų vaidmenį abiejose Atlanto pusėse, ypatingai tarp vyriausybių ir parlamentų, kurie yra svarbūs politiniai dialogų partneriai.

5.2.2

Remiantis ankstesne patirtimi, šie dialogai ir tinklai turėtų būti vienodai prieinami vyriausybės atstovams ir aukštiems pareigūnams, nes tai padėtų patraukliau pateikti jų darbą atitinkamoms interesų grupėms. Jų stiprinimas reikalauja, kad diskusijų rezultatai būtų geriau integruoti į politinius sprendimus.

5.2.3

Palaikant dialogų ir tinklų veiksmingumą ir stiprinant juos reikalingi įsipareigojimai ir finansavimas, įskaitant esminius kaštus. Šiame kontekste, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad finansavimas turėtų būti skirtas paremti susitikimus, kurie padeda pasiekti bendrus supratimus, o tai pat ir parengti bendrus projektus.

5.2.4

Ateityje EESRK būtų pasirengusi prisidėti prie informacijos apie sąveiką tarp šių dialogų ir tinklų, galinčių peraugti į reguliarų ir nenutrūkstantį bendradarbiavimą, didinimą. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę įsteigti Transatlantinį ir/ar JAV Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą.

5.3

Svarstant šiuos klausimus reikėtų atsižvelgti į atitinkamus dialogų ir tinklų bei jų šalininkų interesus, siekius ir problemas. Dialoguose jau buvo pasiūlyti klausimai, kuriuos jie galėtų nagrinėti, ir nustatyti tikslai, kurių jie norėtų siekti.

5.3.1

Neseniai TABD atnaujino savo sprendimą dėl transatlantinių santykių stiprinimo ir globalinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros skatinimo. TABD įsipareigojo vykdyti jos nariams svarbiausią darbotvarkę. Jis planuoja aktyviai identifikuoti artėjančias problemas ir, formuodamas pagrindines rekomendacijas JAV administracijai ir ES Komisijai, pasiūlyti konkretų aukšto lygio verslo indėlį į ES-JAV įstatyminę ir politinę darbotvarkę. Jis planuoja pateikti sprendimus transatlantinėms ekonomikos, prekybos ir investicijų problemoms spręsti bei rekomenduoti sritis, kur bendrų veiksmų galėtų imtis vyriausybės abiejose Atlanto pusėse. Pastaruoju metu buvo identifikuotos keturios prioritetinės sritys: prekybos liberalizavimas ir Dohos derybų etapas, intelektinės nuosavybės teisės, tarptautiniai apskaitos standartai bei saugumo ir prekybos klausimai. Tikslas yra „padėti sukurti transatlantinę rinką be barjerų, kuri būtų pasaulio prekybos liberalizavimo ir klestėjimo katalizatoriumi bei skatintų inovacijas, investicijas, ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų sukūrimą“. Taip pat TABD planuoja stebėti vyriausybės pažangą įgyvendinant jo rekomendacijas (39).

5.3.2

TADL profesinės sąjungos suteikia svarbos transatlantinių santykių gyvybingai prigimčiai ir, apsvarsčius galimybes, jį būtų galima veiksmingai išplėsti bei pagilinti. Per daugelį metų profesinės sąjungos užmezgė dvišales partnerystes ir norėtų, kad transatlantinis darbo dialogas būtų išplėstas. Socialinėje, ekonominėje ir darbo dimensijose egzistuoja daug temų, kurias būtų galima aptarti. Darbų dislokacija, kuri vyksta abiejose Atlanto pusėse, galėtų būti vienas iš klausimų, kuriuos svarstant reikėtų pasidalinti geriausios reagavimo praktikos pavyzdžiais. Pastaraisiais metais kilus korporacijų skandalams, kitas diskusijų klausimas galėtų būti korporacijų valdymo gerinimas, siekiant padidinti atsakomybę ir darbuotojų teises. Kitos tinkamos temos galėtų būti socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokymo, darbo saugos ir sveikatos, pensijų sistemų, platesnių pramoninių santykių, įskaitant bendrąsias sutartis, apžvalga ir pagalba tarptautiniams pagrindiniams darbo standartams (40).

5.3.3

TACD rengia ir teikia JAV vyriausybei ir Europos Sąjungai bendras vartotojų politikos rekomendacijas, skirtas paremti vartotojų interesus ES ir JAV politikos formavime. 45 ES ir 20 JAV vartotojų organizacijų dalyvauja daugiausiai narystės darbo grupėse būdu diskusijose apie maisto, elektroninės komercijos, prekybos, ekonomikos ir intelektinės nuosavybės klausimus, kurie formuoja bendras TACD politikos pozicijas. Prioritetai vyriausybės 2003–2004 veiksmų planui apima globalines intelektinės nuosavybės taisykles, galimybę naudotis medicina, genetiškai modifikuotus organizmus, maisto produktų ženklinimą, neprašytas komercines elektronines žinutes (spam), internetines klastotes ir vartotojų kompensavimą, produktų ženklinimą ir prekybos taisykles, skaidrumą ir išankstinį perspėjimą (41).

5.3.4

Deja transatlantinis aplinkosauginis dialogas sužlugo, tačiau, atsižvelgiant į tokius svarbius įvykius kaip pasaulinį klimato atšilimą, reikėtų skatinti transatlantinių visuomeninių tinklų veiklą šioje srityje.

5.4

EESRK gali tapti naudinga platforma, suteikianti transatlantiniams dialogams ir tinklams stipresnį balsą ir gerinant jų tarpusavio sąveiką.

5.4.1

Šiame kontekste Komitetas siūlo kartu su atitinkamais dalyviais surengti konferenciją. Tokios konferencijos tikslas būtų paskatinti transatlantinių visuomeninių tinklų veiklą aplinkos apsaugos srityje, formuoti bendrą supratimą apie dialogų svarbą nevyriausybinių organizacijų lygmenyje, pasiūlyti spręstinus klausimus ir geriausius būdus kaip pasiekti tam tikrų tikslų bei pasikeisti nuomonėmis ir dirbti kartu.

5.4.2

Organizuodama konferenciją, EESRK kontaktuotų su atitinkamais dalyviais ir institucijomis, siekiant nustatyti tinkamas pilietinės visuomenės dalis, kurios būtų atstovaujamos konferencijoje, įtraukti jų interesus ir problemas į darbotvarkę bei kitus klausimus, kuriuos jos norėtų aptarti, bei formuojant pagrindą bendradarbiavimui.

5.4.3

Sustiprinto dialogo nauda yra ta, kad pilietinė visuomenė abiejose Atlanto pusėse būtų suaktyvina, sukuriant efektyvius tinklus, skatinant apsikeitimą nuomonėmis transatlantinių visuomeninių tinklų, įskaitant dialogus, viduje ir tarp jų, vyriausybė taptų prieinamesnė, būtų suformuoti geresni profesiniai santykiai tarp tinklų ir dialogų, ir vyriausybių/administracijų. Tokiu būdu tai sustiprintų ir pagerintų institucines struktūras ne vien ilgalaikių ES ir JAV, bet ir viso pasaulio, interesų atžvilgiu.