(1)

Reglamento (ES) 2022/2065 43 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams taikytų metinį priežiūros mokestį; bendra mokesčio suma skirta padengti visas iš anksto pagrįstai nustatytinas išlaidas, kurias Komisija patiria pagal tą reglamentą vykdydama priežiūros užduotis;

(2)

numatomos n metų išlaidos, pagal kurias nustatomas priežiūros mokestis, turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į visus žmogiškuosius išteklius, kuriuos Komisija n + 1 metais turės įdarbinti Reglamento (ES) 2022/2065 43 straipsnio 2 dalyje nurodytoms užduotims vykdyti, be kita ko, pareigūnus, laikinuosius darbuotojus ir sutartininkus bei deleguotuosius nacionalinius ekspertus. Atsižvelgiant į tai, kad skaičiavimas yra susijęs su būsimomis išlaidomis, jis turėtų būti grindžiamas vidutinėmis išlaidomis, išreikštomis etato ekvivalentais ir padidintomis vidutinėmis taikytinomis socialinėmis įmokomis ir su šiais žmogiškaisiais ištekliais susijusiomis veiklos išlaidomis. Todėl į šias veiklos išlaidas turėtų būti įtrauktos vidutinės išlaidos, patiriamos užtikrinant galimybę darbuotojui (etato ekvivalento vienetui) dirbti Komisijos IT ir fizinėje infrastruktūroje, pvz., reguliariai nustatomos skaičiuojant vidutines išlaidas personalui, kai Komisijos tarnybos rengia finansines teisės aktų pasiūlymų pažymas;

(3)

be pirmiau minėtų žmogiškųjų išteklių išlaidų, Komisija taip pat turi įvertinti kitas veiklos ir administracines išlaidas, kurios yra konkrečiai susijusios su Reglamento (ES) 2022/2065 43 straipsnio 2 dalyje nurodytų užduočių vykdymu, pavyzdžiui, tyrimų, ekspertų samdymo, apklausų, komandiruočių, posėdžių organizavimo arba konkrečios programinės įrangos ar IT priemonių ar paslaugų kūrimo arba naudojimo išlaidas. Be to, kasmet apskaičiuojant bendrą išlaidų sumą turėtų būti atsižvelgiama į numatomų išlaidų ir praėjusiais metais patirtų išlaidų, nurodytų Komisijos priimtoje metinėje ataskaitoje, skirtumą;

(4)

Komisijos kasmet numatomą bendrą išlaidų sumą turėtų padengti labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, kiekvienais kalendoriniais metais mokėdami priežiūros mokesčius, susijusius su suteiktojo statuso paslaugomis, kurioms taikomas priežiūros mokestis. Siekiant užtikrinti suderinamumą su sprendimais dėl statuso suteikimo pagal Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 4 dalį, suteiktojo statuso paslaugos ar paslaugų teikėjo sąvoka turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į susijusio sprendimo ar sprendimų dėl statuso suteikimo adresatą arba adresatus pagal Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 4 dalį. Jei pagal Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 4 dalį priimtas sprendimas skirtas daugiau nei vienam juridiniam asmeniui, visi to sprendimo adresatai turėtų būti solidariai atsakingi už priežiūros mokesčio, susijusio su ta paslauga ar paslaugomis, sumokėjimą;

(5)

paslaugos, kurios turi būti įtrauktos į apskaitą konkrečiais n metais, turėtų apimti paslaugas, kurioms metų pradžioje jau taikomos pareigos, taikomos labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms, taip pat paslaugas, kurių atžvilgiu sprendimas dėl statuso suteikimo arba sprendimas dėl statuso panaikinimo įsigalios tais kalendoriniais metais, atsižvelgiant į tai, kad abiejų kategorijų sprendimai įsigalios praėjus keturiems mėnesiams nuo pranešimo apie juos paslaugų teikėjui pagal Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 6 dalį. Ta laiko riba turėtų būti skaičiuojama pagal bendrąsias taisykles, nustatytas Tarybos reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (2), nustatančiame terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles;

(6)

Komisija turėtų nustatyti bendrą priežiūros mokesčio, kurį kiekvienais metais turi mokėti kiekvienas paslaugų teikėjas, sumą, pirmiausia nustatydama mokesčio už kiekvieną suteiktojo statuso paslaugą bazinį dydį. Mokesčio už kiekvieną paslaugą bazinis dydis turėtų būti gaunamas padalijant bendras apskaičiuotas metines n + 1 metų išlaidas iš visų suteiktojo statuso paslaugų, įtrauktų į apskaitą n metais. Nustatant bazinį dydį reikėtų atsižvelgti į suteiktojo statuso galiojimo n metais dienų skaičių. Antra, siekiant užtikrinti individualių priežiūros mokesčių proporcingumą suteiktojo statuso paslaugos apimčiai, nustatytai iš vidutinio aktyvių paslaugos gavėjų Sąjungoje skaičiaus per mėnesį, Komisija turėtų pakoreguoti bazinį dydį, taikydama koeficientą, proporcingą aktyvių paslaugos gavėjų skaičiui, gautam remiantis turima informacija.

(7)

pagal Reglamento (ES) 2022/2065 43 straipsnio 5 dalį suteiktojo statuso paslaugos ar paslaugų teikėjas neturi mokėti bendros priežiūros mokesčio sumos, kuri viršija jo ekonominį pajėgumą, t. y. viršija 0,05 % jo metinių visame pasaulyje gaunamų grynųjų pajamų. Rėmimasis grynosiomis pajamomis, kurias sudaro bendros pajamos atėmus paslaugų teikėjo išlaidas, turėtų užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į paslaugų teikėjo pajėgumą mokėti, įskaitant nuostolingus paslaugų teikėjus. Siekiant nustatyti tokią ribą pagal taikomus finansinės atskaitomybės standartus, turėtų būti remiamasi bendru visame pasaulyje per praėjusius finansinius metus gautu pelnu, nustatytinu remiantis geriausiais turimais paslaugos teikėjo duomenimis, gautais iš finansinių ataskaitų, apie kurias pranešta Komisijai. Todėl turėtų būti remiamasi tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, taikytinais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (3), jei juos taiko atitinkamas paslaugų teikėjas, arba, alternatyviu atveju, finansinėmis ataskaitomis, parengtomis vykdant atskaitomybės reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (4). Jei atitinkamam paslaugų teikėjui netaikomi nei tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai, nei Direktyva 2013/34/ES, turėtų būti remiamasi bet kuriuo kitu tokiam paslaugų teikėjui taikomu trečiajai šaliai priimtinu atskaitomybės standartu, pvz., trečiosios šalies atskaitomybės standartu, kuris laikomas lygiaverčiu tarptautiniams finansinės atskaitomybės standartams, arba bet kuriuo kitu trečiosios šalies atskaitomybės standartu, kuris gali būti laikomas iš esmės priimtinu taikant bet kurį kitą Sąjungos teisės aktą; Jei paslaugų teikėjas rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas, geriausiai jo ekonominį pajėgumą mokėti priežiūros mokestį atspindi grupės, kuriai tas paslaugų teikėjas priklauso, visame pasaulyje gaunamas konsoliduotasis pelnas, atsižvelgiant į tai, kad tas paslaugų teikėjas gali naudotis grupės finansiniais ištekliais tam, kad padengtų bendrą mokesčio, taikomo visoms to paslaugų teikėjo teikiamoms suteiktojo statuso paslaugoms, sumą;

(8)

jei konkrečiam paslaugų teikėjui taikomas bazinis dydis arba, kai konkretus paslaugų teikėjas teikia daugiau nei vieną suteiktojo statuso paslaugą, atitinkamų bazinių dydžių suma viršija didžiausią bendrą ribą, galutinis priežiūros mokestis, taikomas tam paslaugų teikėjui, turėtų būti atitinkamai sumažintas. Siekiant užtikrinti, kad bet kuriuo atveju bendros metinės išlaidos būtų sumokamos visoms suteiktojo statuso paslaugoms taikant priežiūros mokesčius, likutinę sumą, kurios dėl didžiausios bendros ribos taikymo paslaugų teikėjai nesumokėjo, turėtų padengti likę nustatytos ribos nesiekiantys paslaugų teikėjai, proporcingai bazinio paskirstymo formulei. Pritaikius didžiausią bendrą ribą, likutinės sumos kitiems suteiktojo statuso paslaugų teikėjams turėtų būti paskirstomos toliau tol, kol likutinės sumos neliks;

(9)

pagal Reglamento (ES) 2022/2065 43 straipsnio 3 dalį Komisija kasmet turi priimti atskirus įgyvendinimo aktus, kuriais kiekvienam paslaugų teikėjui, kuriam taikoma prievolė tais kalendoriniais metais mokėti priežiūros mokestį, nustatomas individualaus priežiūros mokesčio, taikomo už suteiktojo statuso paslaugą ar paslaugas, dydis. Todėl metinė mokesčio rinkimo procedūra turėtų būti organizuojama taip, kad tie įgyvendinimo aktai būtų priimami po to, kai bus nustatytos bendros metinės išlaidos, kuriomis remiantis bus apskaičiuojama bendra taikytinų priežiūros mokesčių suma, kaip nurodyta Komisijos parengiamajame dokumente, pridėtame prie biudžeto projekto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (5) dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių 41 straipsnio 8 dalį. Be to, atskiri įgyvendinimo aktai gali būti priimami tik po tam tikros datos, kada galima nustatyti suteiktojo statuso paslaugų, kurioms taikomas priežiūros mokestis, skaičių ir dydį. Procedūroje turėtų būti atsižvelgiama ir į ekonominį pajėgumą pagal atitinkamų paslaugų teikėjų pelną, nustatytą remiantis atitinkamo paslaugų teikėjo pateikta informacija. Be to, apie preliminarią mokėtino mokesčio sumą atitinkamam paslaugų teikėjui turėtų būti pranešta prieš Komisijai priimant įgyvendinimo sprendimą, kad būtų suteikta galimybė pateikti pastabas, į kurias turi būti atsižvelgta galutinai nustatant priežiūros mokestį. Atsižvelgusi į pateiktas pastabas, Komisija turėtų priimti atitinkamą įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas individualus priežiūros mokestis, kuris kaip gautina suma pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 98 straipsnį turi būti sumokėtas iki tų pačių kalendorinių metų pabaigos, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis būtinais ištekliais apskaičiuotoms kitų metų išlaidoms padengti;

(10)

nesumokėjus sumos per įgyvendinimo aktuose nustatytą terminą, ji turėtų būti susigrąžinta kartu su delspinigiais, pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 99 straipsnio 2 dalį taikant Europos Centrinio Banko refinansavimo normą, padidintą 3,5 %;

(11)

siekiant užtikrinti Komisijos patirtų išlaidų ir surinktų pajamų, susijusių su priežiūros užduotimis, vykdomomis pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, atskaitomybę ir skaidrumą, Komisija turėtų kasmet apie jas pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai ir viešai paskelbti tokią ataskaitą savo interneto svetainėje. Be to, siekiant užtikrinti numatytų išlaidų ir konkrečių tais metais faktiškai patirtų priežiūros išlaidų atitiktį, ataskaitoje visų pirma turėtų būti palygintos atitinkamos sumos, remiantis per atitinkamą laikotarpį faktiškai atliktais mokėjimais kiekvienoje atitinkamoje išlaidų kategorijoje, nurodytoje Reglamento (ES) 2022/2065 43 straipsnio 2 dalyje, taip pat visi tais metais prisiimti įsipareigojimai dėl išlaidų, be kita ko, po tais metais priimto bet kokio teismo sprendimo. Bet koks numatytos sumos ir faktiškai patirtų išlaidų skirtumas neturėtų turėti įtakos atitinkamais metais taikomų priežiūros mokesčių sumai, tačiau į jį reikėtų atsižvelgti atliekant kitą skaičiavimą, atimant bet kokį perviršį iš n + 2 metais numatomų visų išlaidų arba prie n + 2 metais numatomų visų išlaidų pridedant bet kokį deficitą;

(12)

apskaičiuojant išlaidas turėtų būti nurodytos išlaidos, kurias planuojama patirti kitais kalendoriniais metais, siekiant užtikrinti, kad Komisijai iš anksto būtų skirta pakankamai išteklių. Laikotarpiu nuo Reglamento (ES) 2022/2065 įsigaliojimo iki 2024 m. sausio 1 d. Komisija jau bus patyrusi arba suplanavusi patirti išlaidų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 43 straipsnio 2 dalį, kurios negalėjo būti padengtos jokiu ankstesniu priežiūros mokesčiu ir todėl turi būti bendrai padengtos iš kitų asignavimų, numatytų patvirtintame 2023 m. Sąjungos biudžete. Todėl siekiant nustatyti bendrus 2023 m. surinktinus mokesčius, prie apskaičiuotų 2024 m. išlaidų gali būti pridėtos tik išlaidos, kurios dar nėra padengtos iš esamų 2023 m. Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, remiantis informacija, pateikta prie apskaičiavimo pridėtoje apžvalgoje. Atitinkamai, siekiant nustatyti perviršį ar deficitą, į kurį reikia atsižvelgti atliekant kitą apskaičiavimą, pirmojoje ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti atsižvelgiama tik į šias išlaidas, patirtas 2022 m. nuo Reglamento (ES) 2022/2065 įsigaliojimo ir 2023 m., kurios dar nebuvo padengtos iš esamų asignavimų,