(1)

Rusijos Federacija – pagrindinė Sąjungos išorės dujų tiekėja – pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą, kuri yra Energijos bendrijos susitariančioji šalis. Nuo 2022 m. vasario mėn. aštrėjant Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, gerokai sumažėjo dujų tiekimas sąmoningai bandant dujų tiekimą naudoti kaip politinį ginklą. Dujų tiekimas iš Rusijos vamzdynais per Baltarusiją sustojo, o per Ukrainą tiekiamas dujų kiekis nuolat mažėja. Bendri dujų srautai iš Rusijos šiuo metu sudaro mažiau kaip 30 % 2016–2021 m. laikotarpio dujų srautų vidurkio. Toks tiekimo sumažėjimas lėmė kaip niekada dideles ir nepastovias energijos kainas, dėl kurių didėja infliacija ir kyla pavojus, kad Europos ekonomika toliau smuks;

(2)

šiomis aplinkybėmis Komisija, po to kai buvo paskelbtas jos 2022 m. kovo 8 d. komunikatas „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“, 2022 m. gegužės 18 d. pristatė planą „REPowerEU“, kuriuo siekiama kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2027 m. panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Tam tikslui pasiekti plane „REPowerEU“ nustatytos energijos taupymo bei energijos vartojimo efektyvinimo priemonės ir siūloma sparčiau pereiti prie švarios energijos, kad ja būtų galima pakeisti buityje, pramonėje ir elektros energijos gamyboje naudojamą iškastinį kurą. Tolesnės su tiekimu susijusios priemonės galėtų apimti, inter alia, geresnį dujų pirkimo koordinavimą ir palankesnių sąlygų sudarymą Europos dujų rinkos operatorių vykdomam bendram pirkimui tarptautinėje dujų rinkoje, taip pat kuo didesnes pastangas išsaugoti elektros gamybos pajėgumus, kurie nėra priklausomi nuo importuojamų dujų tiekimo;

(3)

siekdama pakelti savo pasirengimo dujų tiekimo sutrikimams lygį, Sąjunga ėmėsi tolesnių priemonių. Siekdama užtikrinti, kad artėjant žiemos sezonams požeminės dujų saugyklos būtų pripildytos, buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1032 (1);

(4)

be to, 2022 m. vasario mėn. ir 2022 m. gegužės mėn. Komisija nuodugniai išanalizavo visus nacionalinius ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, taip pat kruopščiai stebėjo energijos tiekimo saugumo padėtį. Priemonės, kurių Sąjunga ėmėsi nuo 2022 m. vasario mėn., buvo rengiamos taip, kad ne vėliau kaip 2027 m. būtų galima visiškai atsisakyti rusiškų dujų ir sumažinti tolesnių didelių tiekimo sutrikimų keliamą riziką;

(5)

tačiau neseniai paaštrėjusi situacija dėl dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimų rodo didelę riziką, kad artimiausiu metu rusiškų dujų tiekimas gali būti staiga ir vienašališkai visiškai sustabdytas. Todėl Sąjunga turėtų numatyti tokią riziką ir solidariai pasiruošti tam, kad dujų tiekimas iš Rusijos gali būti visiškai nutrauktas bet kuriuo metu. Būtina nedelsiant imtis proaktyvių veiksmų tolesniems trikdomiesiems veiksmams numatyti ir Sąjungos atsparumui būsimiems sukrėtimams didinti. Koordinuotais Sąjungos lygmens veiksmais galima išvengti didelės galimo dujų tiekimo nutrūkimo žalos ekonomikai ir piliečiams;

(6)

dabartinė dujų tiekimo saugumo teisinė sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1938 (2), yra netinkama pagrindinio dujų tiekėjo vykdomo tiekimo sutrikimų, trunkančių daugiau kaip 30 dienų, problemai spręsti. Trūkstant tokiems sutrikimams šalinti skirtos teisinės sistemos, kyla rizika, kad valstybės narės imsis nekoordinuotų veiksmų, o tai kelia grėsmę tiekimo saugumui kaimyninėse valstybėse narėse ir gali užkrauti papildomą naštą Sąjungos pramonei bei vartotojams;

(7)

savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliucijoje dėl 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų Europos Parlamentas paragino pateikti planą, kaip trumpuoju laikotarpiu toliau užtikrinti Sąjungos energijos tiekimo saugumą. Per savo 2022 m. gegužės 31 d. ir birželio 23 d. posėdžius Europos Vadovų Taryba Komisijos paprašė skubiai pateikti pasiūlymų, kaip geriau pasiruošti galimiems dideliems tiekimo sutrikimams, kad būtų užtikrintas įperkamos energijos tiekimas. Atsižvelgdama į tą Europos Vadovų Tarybos prašymą, Komisija kartu su Sąjungos tarptautiniais partneriais nagrinėja būdus, kaip pažaboti kylančias energijos kainas, įskaitant galimybę, kai tinkama, nustatyti laikinas viršutines importo kainų ribas. Eidama toliau nei pateikiama tame prašyme, Komisija taip pat tęsia darbą siekdama optimizuoti Europos elektros energijos rinkos veikimą, įskaitant dujų kainų poveikį jai, kad ji būtų geriau pasirengusi atlaikyti būsimus pernelyg didelius kainų svyravimus, joje elektros energija būtų tiekiama prieinamomis kainomis ir ji būtų visapusiškai tinkama nuo iškastinio kuro nepriklausomai energetikos sistemai, kartu išsaugant bendrosios rinkos vientisumą, toliau taikant paskatas įgyvendinti žaliąją pertvarką, išlaikant energijos tiekimo saugumą ir išvengiant neproporcingų biudžeto išlaidų;

(8)

vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnio 1 dalimi, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, vadovaudamasi valstybių narių solidarumu, priimti sprendimą dėl ekonominę padėtį atitinkančių priemonių, ypač jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje. Tokia padėtis susidaro dėl rizikos, kad 2022 m. pabaigoje rusiškų dujų tiekimas bus visiškai sustabdytas;

(9)

atsižvelgiant į neišvengiamą dujų tiekimo Sąjungai sutrikimų riziką, valstybės narės turėtų imtis priemonių dabar, kad savo poreikį sumažintų dar neatėjus 2022–2023 m. žiemos sezonui. Toks savanoriškas poreikio mažinimas, visų pirma, padėtų pripildyti saugyklas, kad jų atsargos nesibaigtų baigiantis 2022–2023 m. žiemos sezonui ir dėl to valstybėms narėms būtų sudarytos sąlygos atsilaikyti per 2023 m. vasario ir kovo mėn. užgriūti galinčius šalčius, ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos pripildyti saugyklas siekiant užtikrinti tinkamą tiekimo saugumo lygį 2023–2024 m. žiemą. Dujų poreikio mažinimas taip pat padės užtikrinti tinkamą tiekimą ir numušti energijos kainas, o tai naudinga Sąjungos vartotojams. Todėl priemonės, kurių imamasi Sąjungos lygmeniu siekiant mažinti poreikį, būtų naudingos visoms valstybėms narėms, nes sumažėtų didesnio poveikio jų ekonomikai rizika;

(10)

nustatant savanoriško poreikio mažinimo dydį atsižvelgiama į tai, kokio dydžio dujų poreikio nebūtų galima patenkinti, jei rusiškų dujų tiekimas visiškai nutrūktų. Mažinimo pastangos turėtų būti tokios pat visoms valstybėms narėms pagal kiekvienos valstybės narės per pastaruosius penkerius metus suvartotą vidutinį kiekį;

(11)

tiekimo saugumui ir rinkos veikimui užtikrinti vien tik savanoriškų poreikio mažinimo priemonių gali nepakakti. Todėl, siekiant skubiai spręsti konkrečias dabartinio ir, kaip numatoma, dar labiau aštrėsiančio tiekiamų dujų stygiaus problemas ir išvengti iškraipymų tarp valstybių narių, turėtų būti nustatyta nauja priemonė, kuria būtų numatyta galimybė visas valstybes nares įpareigoti mažinti dujų poreikį. Ją turėtų būti galima pradėti taikyti likus pakankamai laiko iki 2022 m. rudens. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo sprendimu galėtų paskelbti Sąjungos masto pavojų. Suteikiant įgyvendinimo įgaliojimus Tarybai, tinkamai atsižvelgiama į politinį sprendimo inicijuoti privalomą Sąjungos masto poreikio mažinimo įpareigojimą pobūdį ir jo horizontalųjį poveikį valstybėms narėms. Prieš pateikdama tokį pasiūlymą, Komisija turėtų pasikonsultuoti su atitinkamomis rizikos grupėmis, kaip išdėstyta Reglamento (ES) 2017/1938 I priede (toliau – Rizikos grupės) ir Dujų koordinavimo grupe (toliau – DKG), sudaryta pagal tą reglamentą. Sąjungos masto pavojus turėtų būti paskelbtas tik tuo atveju, jei paaiškėja, kad savanoriško poreikio mažinimo priemonių nepakanka didelio tiekiamų dujų stygiaus rizikai pašalinti. Turėtų būti numatyta galimybė, kad prašyti Komisijos pateikti Tarybai pasiūlymą paskelbti Sąjungos masto pavojų gali penkių ar daugiau valstybių narių kompetentingos institucijos, paskelbusios nacionalinio lygio pavojų pagal Reglamento (ES) 2017/1938 11 straipsnio 1 dalies b punktą;

(12)

Sąjungos masto pavojus turėtų būti suprantamas kaip Sąjungai gresiančios krizės lygis, dėl kurio inicijuojamas privalomas poreikio mažinimas, nepriklausomai nuo nacionalinių krizės lygių pagal Reglamento (ES) 2017/1938 11 straipsnio 1 dalį. Paskelbus Sąjungos masto pavojų, valstybės narės turėtų per iš anksto nustatytą laikotarpį sumažinti savo dujų suvartojimą. Nustatant privalomo poreikio mažinimo dydį atsižvelgiama į tai, kokio dydžio dujų poreikio nebūtų galima patenkinti, jei rusiškų dujų tiekimas Sąjungai visiškai nutrūktų, ir į jį turėtų būti įskaičiuojamas visas jau sumažintas poreikis. Nustatant privalomo poreikio mažinimo dydį, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į saugyklų pripildymo lygį, apie kurį pranešta pagal Reglamento (ES) 2017/1938 6d straipsnio 1 ir 2 dalis, dujų tiekimo, įskaitant suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) tiekimą, šaltinių įvairinimo ir kuro pakeičiamumo pokyčius Sąjungoje;

(13)

sumažintas poreikis, pasiektas valstybių narių prieš paskelbiant Sąjungos masto pavojų, bus atspindėtas nustatant privalomo poreikio mažinimo dydį;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad, jeigu valstybės narės nekoordinuotai reaguos į tolesnius potencialius ar faktinius rusiškų dujų tiekimo sutrikimus, gali būti labai iškraipoma vidaus rinka, ypač svarbu, kad visos valstybės narės sumažintų savo dujų poreikį solidariai. Todėl visos valstybės narės turėtų pasiekti savanoriško ir privalomo poreikio mažinimo tikslus. Nors rusiškų dujų tiekimo sutrikimų padariniai kai kuriose valstybėse narėse gali būti didesni, neigiamą poveikį galėtų patirti visos valstybės narės ir jos galėtų prisidėti prie tokių sutrikimų ekonominės žalos mažinimo – atlaisvindamos papildomus vamzdynais tiekiamų ar SGD dujovežiais vežamų dujų kiekius, kad jais galėtų pasinaudoti valstybės narės, kurioms labai trūksta dujų; mažindamos dujų poreikį ir, tikėtina, taip darydamos teigiamą poveikį dujų kainoms arba išvengdamos rinkos iškraipymų dėl nekoordinuojamų ir prieštaringų poreikio mažinimo priemonių. Todėl šis reglamentas atspindi energetinio solidarumo principą, kuris Teisingumo Teismo (3) neseniai buvo patvirtintas vienu iš pagrindinių Sąjungos teisės principų;

(15)

vis dėlto tam tikros valstybės narės dėl savo ypatingos geografinės ar fizinės padėties, pavyzdžiui, dėl to, kad jų elektros energijos sistemos nėra sinchronizuotos su Europos elektros energijos sistema, arba dėl to, kad jose nėra tiesioginės jungties su kitos valstybės narės dujų jungtine sistema, negali atlaisvinti didelio vamzdynais tiekiamo dujų kiekio, kad juo galėtų pasinaudoti kitos valstybės narės. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė, remiantis vienu ar daugiau pagrindų, apriboti savo privalomo poreikio mažinimo įpareigojimus. Atitinkamos valstybės narės turėtų įsipareigoti dėti visas pastangas, kad jungčių stoka būtų pašalinta kuo greičiau;

(16)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 347/2013 (4) sukurta sistema, pagal kurią valstybės narės ir atitinkami suinteresuotieji subjektai dirba kartu regionų lygmeniu, kad sukurtų geriau sujungtus energetikos tinklus, visų pirma, siekiant sujungti šiuo metu nuo Europos energijos rinkų izoliuotus regionus ir sustiprinti esamas bei skatinti kurti naujas tarpvalstybines jungtis. Tarpvalstybinės jungtys reikšmingai prisideda prie tiekimo saugumo. Atsižvelgiant į dabartinius dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimus, tokios tarpvalstybinės jungtys atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant energijos vidaus rinkos veikimą ir paskirstant dujas į kitas valstybes nares, laikantis solidarumo principo. Šiame kontekste valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad pagerintų savo tinklų integravimą, be kita ko, įvertindamos potencialų naujų tarpvalstybinių jungčių pajėgumų padidėjimą, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/869 (5) tikslų;

(17)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių pastangoms įgyvendinti Reglamento (ES) 2022/1032 tikslus, susijusius su dujų laikymu, valstybių narių laikomų dujų kiekis, kuris viršija 2022 m. rugpjūčio 1 d. tarpinį tikslą, taip pat turėtų būti įskaičiuotas nustatant jų privalomo poreikio mažinimo dydį;

(18)

be to, kad būtų tinkamai atsižvelgta į valstybių narių ypatingos svarbos pramonės objektų didelę priklausomybę nuo dujų, valstybės narės, nustatydamos savo privalomo poreikio mažinimo dydį, turėtų galėti neįtraukti dujų suvartojimo tuose pramonės objektuose. Komisijai vykdant stebėseną turėtų būti užtikrinta, kad dėl nacionalinių apribojimų neatsirastų nepagrįstų vidaus rinkos iškraipymų. Valstybės narės taip pat turėtų galėti apriboti savo privalomo poreikio mažinimo dydį, jei toks apribojimas būtinas siekiant kuo labiau padidinti dujų tiekimą kitoms valstybėms narėms ir jei jos gali pateikti įrodymų, kad jų jungčių komercinio eksporto į kitas valstybes nares pajėgumai arba jų vidaus SGD infrastruktūra yra kiek įmanoma naudojami (-a) dujoms į kitas valstybes nares nukreipti. Komisija turėtų stebėti, kad būtų laikomasi tų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sąlygos;

(19)

valstybės narės, susiklosčius tam tikroms ypatingoms tarpusavyje sujungtų valstybių narių poreikio aplinkybėms, turėtų galėti laikinai apriboti privalomą poreikio mažinimą, kai tai būtina energijos tiekimo saugumui užtikrinti, įskaitant atvejus, kai valstybė narė susiduria su elektros energijos sektoriaus krize, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/941 (6). Taip pat reikėtų atsižvelgti į laikymo pajėgumus ir laikymo saugyklose lygį, viršijantį tarpinį tikslą, kaip išdėstyta Reglamento (ES) 2017/1938 Ia priede;

(20)

valstybės narės turėtų galėti pačios rinktis tinkamas priemones poreikio sumažinimui pasiekti. Nustatydamos tinkamas poreikio mažinimo priemones ir vartotojų grupes, kurioms teiktina pirmenybė, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę naudotis Komisijos 2022 m. liepos 20 d. komunikate „Sutaupytos dujos – saugu žiemą“ jos nurodytomis priemonėmis. Valstybės narės, visų pirma, turėtų apsvarstyti ekonomiškai efektyvias priemones, tokias kaip aukcionai ar konkursų sistemos, kuriomis jos galėtų ekonomiškai efektyviai skatinti mažinti suvartojimą. Nacionalinio lygmens priemonės taip pat gali apimti finansines paskatas ar kompensacijas paveiktiems rinkos dalyviams;

(21)

visos priemonės, kurių imasi valstybės narės poreikio sumažinimui pasiekti, turi atitikti Sąjungos teisę ir, visų pirma, Reglamentą (ES) 2017/1938. Visų pirma, tokios priemonės turėtų būti būtinos, aiškiai apibrėžtos, skaidrios, proporcingos, nediskriminacinės bei patikrinamos ir jos taip pat neturėtų nederamai iškraipyti konkurencijos ar trikdyti tinkamo dujų vidaus rinkos veikimo arba kelti pavojaus dujų tiekimo saugumui kitose valstybėse narėse ar Sąjungoje. Yra būtina atsižvelgti į saugomų vartotojų interesus, be kita ko, kiek tai susiję su dujų tiekimu centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms tiekimo saugumo krizės atveju;

(22)

kad poreikio mažinimo priemonės būtų įgyvendinamos koordinuotai, valstybės narės turėtų vykdyti reguliarų bendradarbiavimą kiekvienoje atitinkamoje Rizikos grupėje. Valstybės narės gali pačios susitarti, kokios koordinavimo priemonės tinkamiausios konkrečiame regione. Komisija ir DKG turėtų galėti apžvelgti valstybių narių įgyvendinamas nacionalines priemones ir dalytis koordinavimo priemonių taikymo Rizikos grupėse geriausia patirtimi. Be to, valstybės narės prireikus turėtų pasitelkti kitus organus savo veiksmams koordinuoti;

(23)

kad į savanoriško ir privalomo poreikio mažinimo priemones, nustatytas šiame reglamente, būtų atsižvelgta nacionaliniuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija turėtų imtis būtinų veiksmų, kad pagal Reglamento (ES) 2017/1938 8 straipsnį nustatytas nacionalinis ekstremaliųjų situacijų valdymo planas būtų atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. spalio 31 d. Kadangi tą atnaujinimą reikia atlikti per trumpą laiką, Reglamento (ES) 2017/1938 8 straipsnio 6–11 dalyse nustatytos koordinavimo procedūros turėtų būti netaikomos. Tačiau kiekviena valstybė narė dėl savo nacionalinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano atnaujinimo turėtų konsultuotis su kitomis valstybėmis narėmis. Galimiems klausimams, susijusiems su poreikio mažinimo priemonėmis, aptarti Komisija turėtų sušaukti Rizikos grupes, DKG ar kitus susijusius organus;

(24)

valstybių narių daromai savanoriško ir privalomo poreikio mažinimo priemonių įgyvendinimo pažangai, taip pat tų priemonių socialiniam ir ekonominiam poveikiui bei jų poveikiui užimtumui įvertinti labai svarbi reguliari ir veiksminga stebėsena bei ataskaitų teikimas. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija ar kitas valstybės narės paskirtas subjektas turėtų stebėti, kaip sekasi mažinti poreikį savo teritorijoje, ir apie rezultatus reguliariai pranešti Komisijai. Komisijai stebėti, kaip vykdomi poreikio mažinimo įpareigojimai, turėtų padėti DKG;

(25)

siekiant išvengti didelės ekonominės žalos visai Sąjungai, ypač svarbu, kad paskelbus Sąjungos masto pavojų savo poreikį sumažintų kiekviena valstybė narė. Tuo sumažinimu bus užtikrinta, kad dujų pakaktų visiems, net ir žiemos metu. Poreikio mažinimas visoje Sąjungoje yra Sutartyje įtvirtinto solidarumo principo išraiška. Todėl pateisinama, kad Komisija griežtai prižiūrėtų, kad valstybės narės vykdytų privalomo poreikio mažinimo įpareigojimą. Jei Komisija nustato, kad yra rizika, jog valstybė narė negalės įvykdyti savo privalomo poreikio mažinimo įpareigojimo, Komisija turėtų galėti paprašyti tos valstybės narės pateikti planą, kuriame būtų išdėstyta strategija bei priemonės privalomo poreikio mažinimui veiksmingai įvykdyti. Ta valstybė narė turėtų deramai atsižvelgti į visas Komisijos pastabas bei pasiūlymus dėl to plano;

(26)

kadangi pagal solidarumo principą kiekviena valstybė narė turi teisę į kaimyninių valstybių narių paramą tam tikromis aplinkybėmis, tokios paramos prašančios valstybės narės taip pat turėtų veikti solidariai, t. y. sumažinti savo vidaus dujų poreikį. Todėl taikyti solidarumo priemonę pagal Reglamento (ES) 2017/1938 13 straipsnį prašančios valstybės narės turėtų būti įgyvendinusios visas tinkamas dujų poreikio mažinimo priemones. Komisija turėtų galėti paprašyti solidarumo priemonę taikyti paprašiusios valstybės narės pateikti planą, kuriame būtų išdėstytos priemonės, kaip būtų galima dar labiau sumažinti poreikį. Ta valstybė narė turėtų tinkamai atsižvelgti į Komisijos nuomonę;

(27)

Komisija Europos Parlamentą ir Tarybą turėtų reguliariai informuoti apie šio reglamento įgyvendinimą;

(28)

atsižvelgiant į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą keliamą neišvengiamą pavojų dujų tiekimo saugumui, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(29)

atsižvelgiant į šiame reglamente išdėstytų priemonių išskirtinį pobūdį, šis reglamentas turėtų būti taikomas vienus metus po jo įsigaliojimo. Ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 1 d. Komisija Tarybai turėtų pateikti jo veikimo ataskaitą ir, jeigu tikslinga, gali pasiūlyti pratęsti jo taikymo laikotarpį;

(30)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,