1.   Priemonės bendrieji tikslai yra:

2.   Konkretūs Priemonės tikslai yra:

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų tikslų įgyvendinimas vertinamas pagal 41 straipsnyje nurodytus atitinkamus rodiklius.

4.   Ne mažiau kaip 93 % išlaidų pagal Priemonę turi atitikti EBPO Paramos vystymuisi komiteto nustatytus OPV kriterijus, taip padedant įgyvendinti bendrus oficialios paramos vystymuisi įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių. Turi būti atsižvelgiama į išlaidų, susijusių su I priede išvardytomis šalimis partnerėmis ir teritorijomis, ypatumus.

1.   Sąjungos finansavimas pagal Priemonę įgyvendinamas pasitelkiant:

2.   Geografinės programos apima šalių ir daugiašalį bendradarbiavimą šiose teritorijose:

Geografinės programos gali būti vykdomos visose trečiosiose valstybėse, išskyrus šalis kandidates ir potencialias kandidates, kaip apibrėžta PNPP III reglamente), ir užjūrio šalis ir teritorijas.

Taip pat gali būti nustatomos žemyninės ar tarpregioninės apimties geografinės programos, ypač visos Afrikos programa, apimanti Afrikos valstybes pagal pirmos pastraipos a ir b punktus, ir programa, apimanti Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybes pagal pirmos pastraipos b, c ir d punktus.

Kaimynystei skirtos geografinės programos gali būti vykdomos bet kurioje iš I priede nurodytų šalių arba teritorijų.

Siekiant Priemonės tikslų, geografinės programos grindžiamos II priede nustatytomis bendradarbiavimo sritimis.

3.   Teminės programos apima veiksmus, susijusius su DVT siekimu pasauliniu lygmeniu šiose srityse:

Teminės programos gali būti vykdomos visose trečiosiose valstybėse, taip pat ir užjūrio šalyse bei teritorijose.

Siekiant Priemonės tikslų, teminės programos grindžiamos III priede nustatytomis intervencinių priemonių sritimis.

4.   Vykdant greitojo reagavimo veiksmus sudaroma galimybė imtis išankstinių veiksmų siekiant:

Greitojo reagavimo veiksmai gali būti vykdomi visose trečiosiose valstybėse, taip pat ir užjūrio šalyse bei teritorijose.

Siekiant Priemonės tikslų, greitojo reagavimo veiksmai grindžiami IV priede nustatytomis intervencinių priemonių sritimis.

5.   Veiksmai pagal Priemonę įgyvendinami visų pirma vykdant geografines programas.

Pagal temines programas įgyvendinami veiksmai papildo pagal geografines programas finansuojamus veiksmus, ir jais remiamos pasaulinės ir tarpregioninės iniciatyvos, kuriomis siekiama tarptautiniu mastu sutartų tikslų, visų pirma DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslų, taip pat apsaugoti visuotines viešąsias gėrybes arba įveikti pasaulinius iššūkius. Pagal temines programas įgyvendinami veiksmai taip pat gali būti vykdomi tais atvejais, jei:

Greitojo reagavimo veiksmai papildo geografines ir temines programas. Greitojo reagavimo veiksmai rengiami ir įgyvendinami tam, kad būtų užtikrintas, kai aktualu, jų tęstinumas pagal geografines arba temines programas.

6.   Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II, III ir IV priedai.

7.   Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d., kad šis reglamentas būtų papildytas nuostatomis, kuriomis būtų nustatyti:

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas deleguotasis aktas peržiūrimas atliekant 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpio vidurio vertinimą.

1.   Įgyvendinant Priemonę užtikrinamas nuoseklumas, suderinamumas, sinergija ir papildomumas su visomis Sąjungos išorės veiksmų sritimis, įskaitant kitas išorės finansavimo priemones, ir su kitų atitinkamų sričių Sąjungos politika bei programomis, taip pat užtikrinamas politikos suderinamumas vystymosi labui.

Tuo tikslu Sąjunga atsižvelgia į visų sričių vidaus ir išorės politikos poveikį darniam vystymuisi ir siekia skatinti didesnę sinergiją ir papildomumą visų pirma su prekybos politika, ekonominiu bendradarbiavimu ir bendradarbiavimu kituose sektoriuose.

2.   Veiksmai, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1257/96, pagal Priemonę nefinansuojami.

3.   Kai tikslinga, veiksmas, kuris gavo įnašą pagal Priemonę, gali taip pat gauti įnašą iš kitos Sąjungos programos, jei tais įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Pagal Priemonę taip pat gali būti prisidedama prie priemonių, nustatytų pagal kitas Sąjungos programas, jei tais įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Veiksmui skirtam atitinkamam įnašui taikomos tos Sąjungos programos, iš kurios lėšų jis skirtas, taisyklės. Sudėtinis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

1.   Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Priemonės įgyvendinimo finansinis paketas yra 79 462 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2.   1 dalyje nurodytą finansinį paketą sudaro:

3.   9 534 000 000 EUR rezervas naujiems iššūkiams ir prioritetams naudojamas šio straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytoms sumoms didinti; tokie didinimai atliekami laikantis 17 straipsnio.

4.   2 dalies a punkte nurodytas finansinis paketas atitinka ne mažiau kaip 75 % 1 dalyje nurodyto finansinio paketo.

5.   Veiksmams pagal 9 straipsnį finansuoti skiriama ne didesnė kaip 270 000 000 EUR suma. Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo ta suma iš dalies keičiama.

1.   Palaikydama dialogą ir bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis, regionais partneriais ir pilietine visuomene, be kita ko, veikdama daugiašaliuose forumuose, Sąjunga siekia propaguoti, plėtoti ir stiprinti demokratijos, gero valdymo, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant jų visuotinumą ir nedalumą, ir pagrindinėms laisvėms principus, pagarbą žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principus, kuriais ji yra pagrįsta.

2.   Priemonėje taikomas teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises (pilietines ir politines ar ekonomines, socialines ir kultūrines), taikomas siekiant integruoti žmogaus teisių principus, remti savo teisių reikalaujančius teisių turėtojus, daugiausia dėmesio skiriant skurdesniems, marginalizuotiems ir pažeidžiamiems asmenims ir asmenų grupėms, įskaitant neįgaliuosius, ir padėti šalims partnerėms įgyvendinti savo tarptautines pareigas žmogaus teisių srityje. Taikant tą požiūrį vadovaujamasi principu nė vieno nepalikti nuošalyje, taip pat lygybės ir nediskriminavimo jokiu pagrindu principais.

3.   Priemone skatinama lyčių lygybė, moterų ir mergaičių teisės bei įgalėjimas ir nediskriminavimas jokiu pagrindu, įgyvendinant tikslinius ir visuotinai integruotus veiksmus. Ja taip pat daug dėmesio skiriama vaiko teisėms ir jaunimo įgalėjimui.

4.   Priemonė įgyvendinama visapusiškai laikantis Sąjungos įsipareigojimo šiame kontekste propaguoti, apsaugoti ir užtikrinti visas žmogaus teises ir visapusiškai bei veiksmingai įgyvendinti Pekino veiksmų platformą bei ICPD veiksmų programą bei jų peržiūros konferencijų rezultatus ir tebėra įsipareigojusi užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises šiame kontekste. Atsižvelgiant į tai, Priemone remiamas Sąjungos įsipareigojimas propaguoti, apsaugoti ir įgyvendinti kiekvieno asmens teisę be diskriminacijos, prievartos ir smurto visiškai kontroliuoti ir laisvai bei atsakingai priimti sprendimus dėl klausimų, susijusių su jų seksualumu ir lytine bei reprodukcine sveikata. Juo taip pat remiamas poreikis užtikrinti visiems asmenims galimybę gauti kokybišką ir prieinamą išsamią informaciją ir mokymą apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą, įskaitant išsamų lytinį švietimą, ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

5.   Sąjunga atitinkamai remia dvišalio, regioninio ir daugiašalio bendradarbiavimo ir dialogo, asociacijos ir prekybos susitarimų, partnerystės susitarimų ir trišalio bendradarbiavimo įgyvendinimą.

Sąjunga skatina daugiašalį, taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamą požiūrį į visuotines gėrybes ir pasaulinius iššūkius ir šiuo tikslu bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, šalimis partnerėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitais paramos teikėjais.

Sąjunga propaguoja veiksmingą daugiašališkumą skatindama bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis ir kitais paramos teikėjais.

Sąjunga atsižvelgia ir aptaria reguliariuose politiniuose dialoguose su partnerėmis šalimis, kaip jos įgyvendina savo pareigas ir įsipareigojimus, įskaitant Darbotvarkę iki 2030 m., tarptautines žmogaus teisių konvencijas ir kitas konvencijas, įskaitant konvencijas dėl branduolinės saugos standartų, tarptautinius susitarimus, visų pirma Paryžiaus susitarimą, ir sutartinius santykius su Sąjunga, visų pirma asociacijos susitarimus, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus bei prekybos susitarimus.

6.   Sąjungos bei valstybių narių ir šalių partnerių bendradarbiavimas grindžiamas šiais vystymosi veiksmingumo principais, kurių skatinama laikytis (kai taikytina, visų įgyvendinimo sąlygų kontekste), visų pirma: šalių partnerių atsakomybe įgyvendinant vystymosi prioritetus, orientavimusi į rezultatus, įtraukiomis vystymosi partnerystėmis, skaidrumu ir tarpusavio atskaitomybe. Sąjunga skatina veiksmingą ir efektyvų išteklių mobilizavimą ir naudojimą.

Laikydamasi įtraukios partnerystės ir skaidrumo principo, kai tinkama, Komisija užtikrina, kad būtų tinkamai konsultuojamasi su šalių partnerių atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos valdžios institucijas, ir sudaromos galimybės jiems laiku susipažinti su aktualia informacija, kad jie galėtų tinkamai įsitraukti ir prasmingai dalyvauti programų rengimo, įgyvendinimo ir susijusiuose stebėsenos procesuose. Kai tikslinga, Komisija taip pat užtikrina, kad būtų vykdomas intensyvesnis dialogas su privačiuoju sektoriumi.

Laikydamasi atsakomybės principo, Komisija, kai tikslinga, skatina šalis partneres naudoti savo pačių institucijas ir sistemas programoms įgyvendinti.

7.   Siekdamos skatinti savo veiksmų ir iniciatyvų papildomumą ir efektyvumą, Sąjunga ir valstybės narės užtikrina savo politikos koordinavimą ir reguliariai tarpusavyje konsultuojasi dėl savo paramos programų, be kita ko, tarptautinėse organizacijose ir per tarptautines konferencijas.

Sąjunga ir valstybės narės koordinuoja savo atitinkamas paramos programas siekdamos padidinti efektyvumą ir veiksmingumą.

Sąjunga skatina įtraukumą įgyvendinant Priemonę ir bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekdama kuo labiau padidinti pridėtinę vertę ir atsižvelgdama į patirtį bei pajėgumus – taip stiprina bendrus interesus, vertybes ir bendrus tikslus. Sąjunga ragina valstybių narių įstaigas ir ekspertus keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir dalytis žiniomis.

8.   Į pagal Priemonę vykdomas programas ir veiksmus integruojami aspektai, susiję su kova su klimato kaita, aplinkos apsauga, žmogaus teisėmis, demokratija, lyčių lygybe ir, kai aktualu, nelaimių rizikos mažinimu, taip pat atsižvelgiama į DVT tarpusavio sąsajas, kad būtų skatinami integruoti veiksmai, kuriais galima suderintai siekti papildomos naudos ir įgyvendinti kelis tikslus. Tos programos ir veiksmai grindžiami išsamia daugiadalyke konteksto, pajėgumų, rizikos ir pažeidžiamumo analize, į juos integruojamas požiūris į atsparumą, jie yra atžvalgūs konfliktams, atsižvelgiant į konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą. Jie vykdomi vadovaujantis žalos nedarymo principu ir principu „nė vieno nepalikti nuošalyje“.

9.   Priemone skatinama naudoti skaitmeninimą kaip galingą darnaus vystymosi ir integracinio ekonomikos augimo skatinimo veiksnį.

10.   Bendradarbiaujant su partneriais turi būti laikomasi labiau koordinuoto, holistinio ir struktūrinio požiūrio į migraciją, atsižvelgiant į tai, kaip svarbu šalinti pagrindines neteisėtos migracijos ir priverstinio persikėlimo priežastis. Juo užtikrinama kuo didesnė sinergija ir kuriamos visapusiškos partnerystės, ypatingą dėmesį skiriant kilmės ir tranzito šalims. Tas požiūris turi apimti visas tinkamas priemones ir būtinus svertus, užtikrinamus įgyvendinant lankstų motyvuojamąjį požiūrį, kartu pagal kontekstą tinkamu būdu taikant galimus su migracija susijusio finansavimo paskirstymo pakeitimus, laikantis Priemonėje nustatytų programavimo principų. Juo atsižvelgiama į veiksmingą bendradarbiavimą ir Sąjungos susitarimų bei dialogų migracijos klausimais įgyvendinimą. Tie veiksmai įgyvendinami visapusiškai laikantis tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę žmogaus teisių ir pabėgėlių teisę, taip pat visapusiškai gerbiant Sąjungos ir nacionalinę kompetenciją. To metodo veiksmingumas vertinamas kasmet arba pagal poreikį. Su migracija susiję veiksmai pagal Priemonę įgyvendinami remiant Sąjungos migracijos politikos tikslus, pasitelkiant lankstų finansavimo mechanizmą.

11.   Komisija užtikrina, kad pagal Priemonę patvirtinti veiksmai, susiję su kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, su kibernetiniu saugumu ir su kova su kibernetiniais nusikaltimais, taip pat su karinių subjektų pajėgumų stiprinimu remiant vystymąsi ir saugumą vystymosi labui, būtų įgyvendinami laikantis tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę žmogaus teisių ir humanitarinę teisę. Tuo tikslu Komisija nustato tinkamą rizikos vertinimo ir stebėsenos sistemą. Toje sistemoje Komisija parengia veiklos gaires siekdama užtikrinti, kad rengiant ir įgyvendinant tuos veiksmus būtų atsižvelgiama į žmogaus teises.

Tokie veiksmai grindžiami reguliaria ir patikima konfliktų analize siekiant užtikrinti atžvalgumą konfliktams ir įgyvendinti saugumo sektoriaus reformos požiūrį, kuriuo prisidedama prie demokratinio valdymo, atskaitomybės ir žmogiškojo saugumo, įskaitant naudą vietos gyventojams. Tos priemonės, kai aktualu, susiejamos su ilgesnio laikotarpio parama, kuria siekiama reformuoti saugumo sektorių.

12.   Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą ir bet kurios iš šių trijų institucijų iniciatyva su jomis keičiasi nuomonėmis, be kita ko, dėl paskatomis grindžiamo metodo, kuriuo reaguojama į veiklos rezultatus pagrindinėse srityse, nurodyto 20 straipsnyje. Europos Parlamentas gali reguliariai keistis nuomonėmis su Komisija dėl savo paties vykdomų paramos programų, aptariant tokius klausimais kaip gebėjimų stiprinimas, įskaitant susijusį tarpininkavimą ir dialogą, ir rinkimų stebėjimas.

13.   Komisija reguliariai keičiasi informacija su pilietine visuomene.

14.   Kai tikslinga, Komisija parengia rizikos valdymo sistemas, įskaitant vertinimo ir švelninimo priemones, ir jomis vadovaujasi.

15.   Sąjungos finansavimas pagal Priemonę nenaudojamas ginklų ar šaudmenų viešiesiems pirkimams arba karinio ar gynybinio pobūdžio operacijoms finansuoti.

1.   Siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi, kuriam reikia stabilios, taikios ir įtraukios visuomenės, Sąjungos parama pagal Priemonę gali būti naudojama vykdant platesnio masto saugumo sektoriaus reformą arba siekiant 3 dalyje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis stiprinti karinių subjektų pajėgumus šalyse partnerėse, kad būtų vykdoma vystymosi veikla ir saugumo vystymosi labui veikla.

2.   Parama pagal šį straipsnį gali apimti visų pirma pajėgumų stiprinimo programų teikimą vystymuisi ir saugumui vystymosi labui remti, įskaitant mokymus, mentorystę ir rekomendacijas, taip pat įrangos tiekimą, infrastruktūros gerinimą ir tiesiogiai su ta parama susijusių paslaugų teikimą.

3.   Parama pagal šį straipsnį teikiama tik:

4.   Pagal šį straipsnį Sąjungos teikiama parama nenaudojama karinių subjektų pajėgumų stiprinimui finansuoti kitais tikslais nei vystymosi veiklai ir saugumo vystymosi labui veiklai vykdyti. Visų pirma Sąjungos parama nenaudojama siekiant finansuoti bet kurią iš toliau nurodytos veiklos:

5.   Rengdama ir įgyvendindama priemones pagal šį straipsnį Komisija skatina šalies partnerės politinę atsakomybę. Ji taip pat parengia reikiamus elementus ir gerosios praktikos pavyzdžius, būtinus siekiant užtikrinti tvarumą ir atskaitomybę vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais, ir propaguoja teisinės valstybės principą ir nustatytus tarptautinės teisės principus.

1.   Siekiant Priemonės tikslų, geografinės programos rengiamos remiantis šiomis bendradarbiavimo sritimis:

2.   Kiekviena iš 1 dalyje nurodytų bendradarbiavimo sričių išsamiau išdėstyta II priede.

1.   Siekiant Priemonės tikslų, teminės programos apima šias intervencinių priemonių sritis:

2.   Kiekviena iš 1 dalyje nurodytų bendradarbiavimo sričių išsamiau išdėstyta III priede.

1.   Pagal Priemonę programuojamos bendradarbiavimo ir intervencinės priemonės, išskyrus greitojo reagavimo veiksmus, nurodytus 4 straipsnio 4 dalyje.

2.   Vadovaujantis 7 straipsniu programavimas pagal Priemonę grindžiamas šiais aspektais:

Europos Parlamentas ir Taryba informuojami apie pirmos pastraipos c ir d punktuose numatytų konsultacijų rezultatus.

3.   Programavimo dokumentai turi būti pagrįsti rezultatais ir, kai įmanoma, į juos turi būti įtraukti aiškūs tikslai ir rodikliai. Kai tinkama, rodikliai turi būti pagrįsti tarptautiniu mastu sutartais tikslais ir rodikliais, visų pirma tais, kurie nustatyti DVT, taip pat šalies lygmens rezultatų sistemomis, kad būtų galima įvertinti Sąjungos įnašą į pasiektus rezultatus padarytų darbų, jų išdavų ir poveikio lygmeniu ir apie tai pranešti.

1.   Geografinių programų programavimas grindžiamais šiais principais:

2.   Vykdant geografinių programų programavimą nustatoma konkreti pritaikyta bendradarbiavimo sistema, grindžiama:

3.   Išteklių skirstymo procese pirmenybė teikiama šalims, kurioms paramos reikia labiausiai, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, mažas pajamas gaunančioms šalims, krizinėje, pokrizinėje, nestabilioje ir pažeidžiamumo padėtyje esančioms šalims, įskaitant mažas besivystančias salų valstybes ir žemynines besivystančias šalis.

4.   Be to, Sąjunga sprendžia su konkrečiais vidutines pajamas gaunančių šalių, visų pirma šalių, kurios neseniai buvo priskiriamos prie mažesnes pajamas gaunančių šalių, iššūkiais susijusias problemas.

5.   Bendradarbiaujant su pramoninėmis šalimis daugiausia dėmesio skiriama Sąjungos ir abipusių interesų bei vertybių, taip pat bendrai sutartų tikslų ir daugiašališkumo skatinimui.

6.   Priemone prisidedama prie veiksmų, nustatytų pagal Reglamentą (ES) 2021/817. Pagal šį reglamentą septyneriems metams parengiamas bendrasis programavimo dokumentas, įtraukiant lėšas pagal PNPP III reglamentą. Naudojant šias lėšas taikomas Reglamentas (ES) 2021/817.

1.   Pagal Priemonę geografinės programos įgyvendinamos vykdant daugiametes orientacines šalies ir daugiašales programas.

2.   Daugiametėse orientacinėse programose nustatomos pasirinktos prioritetinės sritys, kurioms skiriamas Sąjungos finansavimas, konkretūs tikslai, tikėtini rezultatai, aiškūs ir konkretūs veiklos rezultatų rodikliai ir orientaciniai finansiniai asignavimai bendrai ir pagal prioritetinę sritį ir, kai taikytina, įgyvendinimo metodai.

3.   Daugiametė orientacinė programa grindžiama:

4.   Siekiant padidinti Sąjungos kolektyvinio bendradarbiavimo poveikį, kai įmanoma ir tikslinga, Sąjungos ir valstybių narių programavimo dokumentus pakeičia bendro programavimo dokumentas. Visgi toks bendro programavimo dokumentas pakeičia Sąjungos daugiametę orientacinę programą tik tuo atveju, jei jis patvirtintas pagal 16 straipsnį priimtu aktu atitinka 12 ir 13 straipsnius, jame yra šio straipsnio 2 dalyje nustatyti elementai ir juo nustatomas darbo pasidalijimas tarp Sąjungos ir valstybių narių.

1.   Pagal Priemonę teminės programos įgyvendinamos vykdant daugiametes orientacines programas.

2.   Teminėms programoms skirtose daugiametėse orientacinėse programose nustatoma Sąjungos strategija, atrinktos prioritetinės sritys, kurioms skiriamas Sąjungos finansavimas, konkretūs tikslai, tikėtini rezultatai, aiškūs ir konkretūs veiklos rezultatų rodikliai, apibūdinama tarptautinė padėtis ir pagrindinių atitinkamos temos partnerių veikla.

Kai taikytina, nustatomi dalyvavimui pasaulinėse iniciatyvose skirti ištekliai ir intervencinių priemonių prioritetai.

3.   Teminėms programoms skirtose daugiametėse orientacinėse programose nustatomas orientacinis finansinis asignavimas iš viso, pagal bendradarbiavimo sritį ir pagal prioritetą. Preliminarus finansinis asignavimas gali būti skiriamas nurodant intervalą.

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato 14 ir 15 straipsniuose nurodytas daugiametes orientacines programas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Ta procedūra taip pat taikoma šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytoms peržiūroms, kurias atlikus gali gerokai pasikeisti daugiametės orientacinės programos turinys.

2.   Priimant 14 straipsnyje nurodytus bendro daugiamečio programavimo dokumentus Komisijos sprendimas taikomas tik su Sąjungos įnašu susijusiai bendro daugiamečio programavimo dokumento daliai.

3.   Geografinėms programoms skirtos daugiametės orientacinės programos peržiūrimos, atlikus 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpio vidurio vertinimą, taip pat ad hoc pagrindu, jei to reikia veiksmingam įgyvendinimui, ypač jei yra esminių 7 straipsnyje nurodytos politikos sistemos pasikeitimų arba krizės ar pokrizinės padėties atveju.

4.   Teminėms programoms skirtos daugiametės orientacinės programos peržiūrimos, atlikus 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpio vidurio vertinimą, taip pat ad hoc pagrindu, jei to reikia veiksmingam įgyvendinimui, ypač jei yra esminių 7 straipsnyje nurodytos politikos sistemos pasikeitimų.

5.   Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pavyzdžiui, krizių ar tiesioginių grėsmių taikai, demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisėms arba pagrindinėms laisvėms atvejais, Komisija įgyvendinimo aktais gali iš dalies keisti šio reglamento 14 ir 15 straipsniuose nurodytas daugiametes orientacines programas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 4 dalyje nurodytos skubos procedūros.

1.   6 straipsnio 3 dalyje nurodyta suma naudojama tada, kai labiausiai reikia, ir tinkamai pagrįstais atvejais, inter alia, siekiant:

2.   Sprendimai dėl tų lėšų panaudojimo priimami vadovaujantis 16 ir 25 straipsniuose nustatyta tvarka.

1.   I priede išvardytų šalių partnerių ir teritorijų atveju prioritetinės sritys, kurioms skiriamas Sąjungos finansavimas, daugiausia atrenkamos iš sričių, įtrauktų į asociacijos, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, bendrai sutartas asociacijos darbotvarkes ir partnerystės prioritetus arba kitus svarbius, esamus ir būsimus Sąjungos ir šalių partnerių dvišaliu ir daugiašaliu formatu bendrai sutartus dokumentus, nurodytus 14 straipsnio 3 dalies c punkte, be kita ko, priklausomai nuo to, kas aktualu, Rytų partnerystės ir Europos kaimynystės politikos Pietų dimensijos kontekste, laikantis 18 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų ir II priede išdėstytų bendradarbiavimo pagal geografines programas sričių.

2.   Nukrypstant nuo 13 straipsnio 2 ir 3 dalių, Sąjungos parama pagal Kaimynystės regionui skirtas geografines programas diferencijuojama pagal formą ir sumas, atsižvelgiant į šalies partnerės:

3.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta Sąjungos parama įtraukiama į 14 straipsnyje nurodytus geografinių programų programavimo dokumentus.

1.   10 % finansinio paketo, nustatyto 6 straipsnio 2 dalies a punkto pirmoje įtraukoje, orientacinė suma, skirta 14 straipsnyje nurodytiems šalies orientaciniams finansiniams asignavimams papildyti, paskirstoma I priede išvardytoms šalims partnerėms ir teritorijoms kaip paskata vykdyti reformas. Sprendimai dėl tokių asignavimų priimami atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus ir pažangą siekiant demokratijos, gero valdymo ir teisinės valstybės, įskaitant bendradarbiavimą su pilietine visuomene, užtikrinant žmogaus teises, įskaitant lyčių lygybę, bendradarbiaujant migracijos srityje, vykdant ekonomikos valdymo ir reformas, visų pirma reformas, dėl kurių bendrai susitarta. Šalių partnerių pažanga reguliariai vertinama, visų pirma pasitelkiant pažangos ataskaitas, kuriose, be kita ko, išdėstomos tendencijos, palyginti su ankstesniais metais.

2.   1 dalis netaikoma teikiant paramą pilietinei visuomenei, konfliktų prevencijai ir taikos kūrimui, žmonių tarpusavio ryšiams, įskaitant vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą, paramą su žmogaus teisėmis susijusios padėties gerinimui arba su krize susijusioms rėmimo priemonėms. Itin smarkiai arba nuolat blogėjant padėčiai, susijusiai su demokratija, žmogaus teisėmis ar teisine valstybe arba padidėjusia konflikto rizika, kai įmanoma ir tinkama, tiems veiksmams teikiama parama padidinama.

1.   Tarpvalstybinis bendradarbiavimas, kaip apibrėžta 2 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkte, apima bendradarbiavimą prie išorės gretimų sausumos ir jūrų sienų, tarptautinį bendradarbiavimą didesnėse tarpvalstybinėse teritorijose arba aplink jūrų baseinus, taip pat tarpregioninį bendradarbiavimą.

2.   Kaimynystės regionui skirtais veiksmais prisidedama prie tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų, kaip nurodyta 1 dalyje, kurias bendrai finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal INTERREG reglamentą. Toms programoms remti skiriama iki 5 % (kaip orientacinis dydis) Kaimynystės regionui skirto finansinio paketo.

3.   Įnašai į tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas nustatomi ir naudojami pagal INTERREG reglamento 10 straipsnio 3 dalį.

4.   Bendro Sąjungos finansavimo dalis turi neviršyti 90 % tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos tinkamų finansuoti išlaidų.

5.   Tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų išankstinis finansavimas gali viršyti INTERREG reglamento 51 straipsnyje nurodytą procentinį dydį. Vadovaujančiosios institucijos prašymu kiekvienais finansiniais metais išankstinio finansavimo norma gali siekti iki 80 % metinių įsipareigojimų programai.

6.   Tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skirtas daugiametis strateginis dokumentas, kuriame nustatomi šio reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti elementai, priimamas pagal INTERREG reglamento 10 straipsnio 1 dalį.

7.   Jei tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos nutraukiamos pagal INTERREG reglamento 12 straipsnį, nepanaudota Kaimynystės regionui skirto finansinio paketo parama nutrauktai programai pirmiausia gali būti naudojama atitinkamai kitoms tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms arba bet kuriai kitai to finansinio paketo veiklai finansuoti.

1.   Komisija priima metinius arba daugiamečius veiksmų planus ir priemones. Priemonės gali būti atskirosios priemonės, specialiosios priemonės, rėmimo priemonės arba išimtinės paramos priemonės. Veiksmų planuose ir priemonėse atsižvelgiama į konkretų kontekstą ir nurodomi kiekvieno veiksmo siekiami tikslai, tikėtini rezultatai ir pagrindinė veikla, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo metodai, taip pat biudžetas ir visos susijusios rėmimo išlaidos.

2.   Veiksmų planai grindžiami programavimo dokumentais, išskyrus 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus. Veiksmų planai rengiami įtraukiai, skaidriai ir pateikiami laiku. Kai tik tikslinga, veiksmų planai aptariami kartu su valstybėmis narėmis geresnio bendradarbiavimo kontekste.

3.   Prireikus veiksmas gali būti patvirtintas kaip atskiroji priemonė prieš priimant veiksmų planus arba juos priėmus. Atskirosios priemonės grindžiamos programavimo dokumentais, išskyrus 5 dalyje nurodytus atvejus ir kitais tinkamai pagrįstais atvejais.

4.   Jeigu atsiranda nenumatytų poreikių ar aplinkybių ir kai finansavimo neįmanoma gauti iš tinkamesnių šaltinių, Komisija gali priimti specialiąsias priemones, kurios nebuvo numatytos programavimo dokumentuose.

5.   Metiniai ar daugiamečiai veiksmų planai ir atskirosios priemonės gali būti taikomi siekiant įgyvendinti 4 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose nurodytus greitojo reagavimo veiksmus.

6.   Komisija gali priimti išimtines paramos priemones, skirtas greitojo reagavimo veiksmams, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalies a punkte.

Išimtinės paramos priemonės trukmė gali būti ne ilgesnė kaip 18 mėnesių ir, jei atsiranda objektyvių ir nenumatytų kliūčių jai įgyvendinti, ji gali būti pratęsta du kartus po ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį daugiausia iki 30 mėnesių, su sąlyga, kad priemonės finansinė suma nebus didinama.

Užsitęsusios krizės ir konflikto atvejais Komisija gali priimti antrą išimtinę paramos priemonę, kurios trukmė būtų ne ilgesnė kaip 18 mėnesių. Tinkamai pagrįstais atvejais gali būti priimtos papildomos priemonės, jei Sąjungos veiksmų tęstinumas yra būtinas ir jo negalima užtikrinti kitomis priemonėmis.

1.   Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas Priemonės įgyvendinimo ir jos tikslų siekimo rėmimo išlaidoms, įskaitant administracinę paramą, susijusią su tokiam įgyvendinimui būtina parengiamąja, tolesne, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, taip pat būstinėse ir Sąjungos delegacijų patiriamoms išlaidoms, skirtoms Priemonei reikalingai administracinei ir koordinavimo paramai, taip pat pagal Priemonę finansuojamoms operacijoms valdyti, įskaitant informavimo ir komunikacijos veiksmus ir institucines informacinių technologijų sistemas.

2.   Jei rėmimo išlaidos neįtraukiamos į 23 straipsnyje nurodytus veiksmų planus ar priemones, Komisija, kai taikytina, priima rėmimo priemones. Sąjungos finansavimas pagal rėmimo priemones gali apimti:

1.   Veiksmų planai ir priemonės priimami įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   1 dalyje nurodytos procedūros nereikia taikyti:

Daugiamečiams veiksmų planams ir priemonėms 2 dalies pirmos pastraipos a, b, c punktuose ir d punkto iv papunktyje nurodytos ribos taikomos metiniu pagrindu.

Kai veiksmų planai ir priemonės, išskyrus išimtines paramos priemones, ir techniniai pakeitimai priimami pagal šią dalį, apie juos per vieną mėnesį nuo priėmimo turi būti pranešama Europos Parlamentui ir valstybėms narėms per 45 straipsnyje nurodytą atitinkamą komitetą.

3.   Prieš patvirtindama arba pratęsdama išimtines paramos priemones, kurios neviršija 20 000 000 EUR, Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie priemonių pobūdį ir tikslus bei numatytas finansines sumas. Prieš atlikdama reikšmingus esminius jau priimtų išimtinių paramos priemonių pakeitimus Komisija apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Siekdama užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą Komisija atsižvelgia į susijusius politikos principus, kurių laikomasi tokių priemonių planavimo ir tolesnio įgyvendinimo atžvilgiu.

4.   Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pavyzdžiui, krizių, įskaitant gaivalines ar žmogaus sukeltas nelaimes, ar tiesioginių grėsmių demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisėms arba pagrindinėms laisvėms atvejais, Komisija, laikydamasi 45 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros, nedelsiant taikytinais įgyvendinimo aktais gali priimti veiksmų planus ir priemones ar esamų veiksmų planų ir priemonių pakeitimus.

5.   Pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES (42) ir Tarybos direktyvą 85/337/EEB (43), veiksmų lygmeniu atliekama atitinkama patikra aplinkosaugos požiūriu, be kita ko, dėl poveikio klimato kaitai ir biologinei įvairovei, įskaitant, kai taikytina, aplinkos požiūriu rizikingų veiksmų poveikio aplinkai vertinimą, įskaitant poveikį klimato kaitai, ekosistemoms ir biologinei įvairovei, visų pirma didelės naujos infrastruktūros atveju.

Atliekami kiti tinkami ex ante vertinimai, proporcingi numatytų veiksmų ir priemonių tikslams ir sumoms, siekiant nustatyti galimas tų veiksmų ir priemonių implikacijas ir riziką žmogaus teisių, galimybės naudotis gamtos ištekliais, pavyzdžiui, žeme, ir socialinių standartų atžvilgiu, be kita ko, atliekant pagrindinių veiksmų ir priemonių, kurie turėtų daryti didelį poveikį toms sritims, poveikio vertinimus.

Kai aktualu, įgyvendinant sektorines programas atliekami strateginiai poveikio aplinkai vertinimai, įskaitant poveikį klimato kaitai. Užtikrinama, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimus dalyvautų suinteresuotieji subjektai ir visuomenė galėtų susipažinti su tokių vertinimų rezultatais.

1.   Kaip numatyta Finansiniame reglamente, finansavimą pagal Priemonę vykdo Komisija: arba tiesiogiai – Komisija, Sąjungos delegacijos ar vykdomosios įstaigos, arba netiesiogiai – per bet kurį iš to reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytų subjektų.

2.   Finansavimas pagal Priemonę taip pat gali būti teikiamas per įnašus į tarptautinius, regioninius arba nacionalinius fondus, pvz., kuriuos įsteigė arba valdo EIB, valstybės narės, šalys partnerės ir regionai partneriai, tarptautinės organizacijos arba kiti paramos teikėjai.

3.   Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte ir šio reglamento 35 straipsnio 4 dalyje išvardytos reikalavimus atitinkančios garantijos šalys kasmet vykdo savo ataskaitų teikimo pareigas pagal Finansinio reglamento 155 straipsnį. Visiems tiems subjektams taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai nustatomi finansiniame partnerystės pagrindų susitarime, susitarime dėl įnašo, susitarime dėl biudžeto garantijų arba finansavimo susitarime.

4.   Pagal Priemonę finansuojamų veiksmų bendras finansavimas gali būti lygiagretus arba jungtinis.

5.   Jeigu bendras finansavimas yra lygiagretus, veiksmas padalijamas į keletą aiškiai identifikuojamų komponentų, kurių kiekvieną finansuoja skirtingi partneriai, bendrą finansavimą teikiant taip, kad visais atvejais būtų galima nustatyti, koks buvo galutinis finansavimo panaudojimas, ir išvengta finansavimo dubliavimo.

6.   Jeigu bendras finansavimas yra jungtinis, bendros veiksmo išlaidos padalijamos tarp partnerių, kurie teikia bendrą finansavimą, o ištekliai yra sutelkiami taip, kad nebeįmanoma nustatyti jokios pagal veiksmą vykdytos konkrečios veiklos finansavimo šaltinio.

7.   Sąjungos ir jos partnerių bendradarbiavimas gali būti vykdomas, pvz., šiomis formomis:

1.   Sąjungos finansavimas gali būti teikiamas pagal Finansiniame reglamente numatytas finansavimo rūšis, visų pirma:

2.   Dirbdama su šalių partnerių suinteresuotaisiais subjektais, tokiais kaip pilietinės visuomenės organizacijos ir vietos valdžios institucijos, Komisija, nustatydama finansavimo sąlygas, įnašo rūšį, sutarčių skyrimo sąlygas ir dotacijų valdymo administracines nuostatas, atsižvelgia į tokių suinteresuotųjų subjektų ypatumus, įskaitant jų poreikius ir susijusias aplinkybes, siekdama aprėpti kuo įvairesnius suinteresuotuosius subjektus ir kuo geriau patenkinti jų poreikius. Skatinama taikyti konkrečias sąlygas pagal Finansinį reglamentą, pvz., partnerystės susitarimus, leidimus teikti finansinę paramą trečiosioms šalims, tiesioginį sutarčių skyrimą ar kvietimus teikti pasiūlymus ribojant tinkamumo kriterijus, arba fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ir finansavimą taikant fiksuotąją normą, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje.

3.   Be Finansinio reglamento 195 straipsnyje nurodytų atvejų, tiesioginė sutarčių skyrimo procedūra gali būti taikoma:

Parama biudžetui, be kita ko, pagal sektorių reformų vykdymo sutartis, grindžiama šalies atsakomybe, tarpusavio atskaitomybe ir šalių partnerių įsipareigojimu, atsižvelgiant į jų rezultatus ir pažangą, visuotinių vertybių, demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse, ir ja siekiama stiprinti Sąjungos ir šalių partnerių partnerystes. Ji apima aktyvesnį dialogą politikos klausimais, gebėjimų stiprinimą ir geresnį valdymą, papildant partnerių pastangas surinkti daugiau lėšų ir geriau jas išleisti, kad būtų remiamas tvarus, integracinis ekonomikos augimas ir deramo darbo vietų kūrimas, be kita ko, jaunimui, skurdo panaikinimas, nelygybės mažinimas ir demokratijos bei taikios visuomenės kūrimas ir konsolidavimas. Parama biudžetui taip pat prisidedama prie lyčių lygybės.

Visi sprendimai dėl paramos biudžetui teikimo grindžiami Sąjungos sutarta paramos biudžetui politika, aiškiais tinkamumo kriterijais ir atidžiu rizikos bei naudos vertinimu.

4.   Parama biudžetui diferencijuojama taip, kad būtų galima geriau reaguoti į šalies partnerės politinį, ekonominį, socialinį ir aplinkos kontekstą, atsižvelgiant į pažeidžiamumo situaciją.

Teikdama paramą biudžetui pagal Finansinio reglamento 236 straipsnį, Komisija aiškiai apibrėžia paramos biudžetui naudojimo sąlygų kriterijus, įskaitant reformų vykdymo pažangą ir skaidrumą, ir stebi, kaip jų laikomasi, taip pat remia parlamentinės kontrolės ir nacionalinių audito gebėjimų plėtojimą, skaidrumo ir galimybių visuomenei susipažinti su informacija didinimą.

5.   Paramos biudžetui išmokėjimas grindžiamas rodikliais, iš kurių matyti, kad padaryta pakankama pažanga siekiant su šalimi partnere sutartų tikslų.

6.   Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu, finansavimo sprendime nurodytais tinkamai pagrįstais atvejais pagal Priemonę remiama veikla ir 2021 m. patirtos pagrindinės išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei ta veikla buvo vykdoma ir tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką.

7.   Pagal Priemonę finansinės priemonės, biudžeto garantijos ir derinimo operacijos įgyvendinamos laikantis Finansinio reglamento 209 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir, kai tik įmanoma, vadovaujant EIB, daugiašalei Europos finansų įstaigai, pvz., Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, arba dvišalei Europos finansų įstaigai, pvz., plėtros bankams, teikiamą paramą potencialiai sujungiant su papildomomis kitomis finansinės paramos formomis – tiek iš valstybių narių, tiek iš trečiųjų šalių.

Pagal Priemonę įnašus finansinėms priemonėms gali skirti valstybės narės ir bet kuris subjektas, nurodytas Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte.

8.   7 dalyje nurodytos finansinės priemonės gali būti suskirstytos į priemones įgyvendinimo ir ataskaitų teikimo tikslais.

9.   Už Sąjungos paramą specialūs mokesčiai, muitai arba rinkliavos nemokami arba nerenkami.

10.   Šalių partnerių nustatyti mokesčiai, muitai ir rinkliavos gali būti tinkami finansuoti pagal Priemonę.

1.   Viešųjų pirkimų, dotacijų ir apdovanojimų skyrimo procedūros, susijusios su veiksmais, finansuojamais pagal geografines programas ir pagal pilietinės visuomenės organizacijų teminę programą bei pasaulinių iššūkių teminę programą, turi būti atviros tarptautinėms organizacijoms ir visiems kitiems teisės subjektams, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, kurie yra toliau išvardytų šalių piliečiai, o, jei tai juridiniai asmenys, kurie taip pat yra faktiškai jose įsisteigę:

2.   Nedarant poveikio apribojimams, kurie yra būtini atsižvelgiant į veiksmo pobūdį ir tikslus, dalyvavimas viešųjų pirkimų, dotacijų ir apdovanojimų skyrimo procedūrose, susijusiose su veiksmais, finansuojamais iš žmogaus teisių ir demokratijos teminės programos, taip pat taikos, stabilumo ir konfliktų prevencijos teminės programos, taip pat greitojo reagavimo veiksmuose, yra atviras ir be apribojimų.

3.   Visų pagal Priemonę finansuojamų prekių ir medžiagų kilmės šalis gali būti bet kuri šalis.

4.   Šiame straipsnyje nustatytos tinkamumo taisyklės netaikomos fiziniams asmenims, kuriuos yra įdarbinęs arba kitaip teisėtai pasamdęs reikalavimus atitinkantis rangovas arba, kai taikytina, subrangovas, ir dėl šių taisyklių tiems asmenims nenustatomi apribojimai dėl pilietybės.

5.   Vykdant veiksmus, kuriuos bendrai finansuoja subjektas arba kurie įgyvendinami tiesioginio ar netiesioginio valdymo būdu su subjektais, nurodytais Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto ii–viii papunkčiuose, taip pat taikomos tų subjektų tinkamumo taisyklės.

6.   Kai paramos teikėjai teikia finansavimą Komisijos įsteigtam patikos fondui arba kaip išorės asignuotąsias pajamas, taikomos patikos fondo steigimo akte arba išorės asignuotųjų pajamų atveju – susitarime su paramos teikėju nustatytos tinkamumo taisyklės.

7.   Jei veiksmai finansuojami pagal Priemonę ir pagal kitą Sąjungos programą, reikalavimus pagal bet kurią iš Sąjungos programų atitinkantys subjektai laikomi atitinkančiais reikalavimus.

8.   Jei tai yra daugiašaliai veiksmai, teisės subjektai, kurie yra šalių arba teritorijų, kuriose vykdomas toks veiksmas, piliečiai, o, jei tai juridiniai asmenys, kurie taip pat yra faktiškai įsisteigę tose šalyse ar teritorijose, gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus.

9.   Šiame straipsnyje nustatytų tinkamumo taisyklių taikymas gali būti ribojamas atsižvelgiant į pareiškėjų pilietybę, geografinę padėtį ar pobūdį, kai tokie apribojimai yra reikalingi atsižvelgiant į veiksmo specifinį pobūdį ir tikslus ir kai jie būtini veiksmingam jo įgyvendinimui.

10.   Konkursų dalyviai, pareiškėjai ir kandidatai iš reikalavimų neatitinkančių šalių gali būti pripažįstami atitinkančiais reikalavimus, jeigu tai yra būtina skubos tvarka arba jeigu atitinkamų šalių ar teritorijų rinkose paslaugos neprieinamos, arba kitais tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl tinkamumo taisyklių būtų neįmanoma įvykdyti veiksmų arba tą padaryti būtų itin sudėtinga.

11.   Siekiant skatinti vietos pajėgumus, rinkas ir pirkimus, kai Finansiniame reglamente numatyta sutartį skirti remiantis vieninteliu pasiūlymu, pirmenybė teikiama vietos ir regiono rangovams. Visais kitais atvejais vietos ir regiono rangovų dalyvavimas skatinamas pagal atitinkamas to reglamento nuostatas. Propaguojami tvarumo ir išsamaus patikrinimo kriterijai.

12.   Pagal žmogaus teisių ir demokratijos teminę programą bet kuris subjektas, kuriam netaikoma 2 straipsnio pirmos pastraipos 6 punkte pateikta teisės subjekto apibrėžtis, atitinka reikalavimus, jei tai būtina siekiant įgyvendinti šios programos intervencines priemones.

1.   Be to, kaip nustatyta Finansinio reglamento 12 straipsnio 4 dalyje, nepanaudoti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai pagal Priemonę perkeliami automatiškai ir gali būti atitinkamai priskirti įsipareigojimams ir panaudoti ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d. Kitais finansiniais metais pirmiausia naudojama perkelta suma.

Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie įsipareigojimų asignavimus, perkeltus pagal Finansinio reglamento 12 straipsnio 6 dalį.

2.   Be Finansinio reglamento 15 straipsnyje nustatytų taisyklių dėl galimybės vėl panaudoti asignavimus, dėl atitinkamų veiksmų pagal Priemonę visiško arba dalinio neįgyvendinimo panaikintų įsipareigojimų sumą atitinkančius įsipareigojimų asignavimus leidžiama vėl naudoti pagal kilmės biudžeto eilutę.

3.   Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, kurie vykdomi ilgiau kaip vienus finansinius metus, pagal Finansinio reglamento 112 straipsnio 2 dalį gali būti suskaidyti į per keletą metų mokamas metines dalis.

Finansinio reglamento 114 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa netaikoma daugiamečiams veiksmams, nurodytiems šios dalies pirmoje pastraipoje. Komisija automatiškai panaikina bet kurią tam tikram veiksmui skirtą biudžetinio įsipareigojimo dalį, kuri iki penktųjų metų, einančių po to biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d. nebuvo panaudota išankstiniam finansavimui arba tarpiniams mokėjimams, arba dėl kurios nebuvo pateikta patvirtinta išlaidų suvestinė arba mokėjimo prašymas.

Šio straipsnio 2 dalis taip pat taikoma metinėms dalims.

4.   Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio 3 dalies, grąžinimai ir iš finansinių priemonių ir biudžeto garantijų gautos pajamos priskiriami kilmės biudžeto eilutėms kaip vidaus asignuotosios pajamos, atėmus valdymo sąnaudas ir mokesčius. Kas penkerius metus Komisija išnagrinėja, kaip galiojančiomis finansinėmis priemonėmis prisidėta siekiant Sąjungos tikslų, ir ar jos veiksmingos.

1.   Iš 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto finansinio paketo dengiamas „Europos darnaus vystymosi fondas +“ (EDVF+) ir išorės veiksmų garantija.

2.   EDVF+, kuris yra laikomas integruotu finansiniu paketu, užtikrinančiu finansinį pajėgumą, šio reglamento 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų dotacijų, techninės pagalbos, finansinių priemonių, biudžeto garantijų ir derinimo operacijų forma, paskirtis – remti investicijas ir didinti galimybes gauti finansavimą, taip prisidedant prie šio reglamento 3 ir 8 straipsniuose nustatytų tikslų ir bendrųjų principų įgyvendinimo ir, kai aktualu, PNPP III reglamento tikslų, kartu kuo labiau didinant papildomumą ir poveikį vystymuisi ir tiekiant novatoriškus produktus, be kita ko, MVĮ.

EDVF+ visų pirma puoselėjamas tvarus ir įtraukus ekonominis, aplinkos ir socialinis vystymasis, perėjimas prie tvarios pridėtinės vertės ekonomikos ir stabili investicinė aplinka. Juo taip pat skatinamas socioekonominis ir aplinkos atsparumas šalyse partnerėse, ypač daug dėmesio skiriant skurdo panaikinimui. Taip EDVF+ prisidedama prie socioekonominės nelygybės atvejų šalinimo, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo, aplinkos apsaugos ir valdymo, deramo darbo vietų kūrimo remiantis pagrindiniais TDO darbo standartais, ekonominių galimybių, įgūdžių ir verslumo, socioekonominių sektorių, įskaitant socialines įmones ir kooperatyvus, MVĮ, tvaraus sujungiamumo, paramai pažeidžiamoms grupėms, žmogaus teisių, lyčių lygybės ir moterų bei jaunimo įgalėjimo propagavimui, taip pat konkrečių socioekonominių pagrindinių neteisėtos migracijos priežasčių ir pagrindinių priverstinio persikėlimo priežasčių šalinimo, laikantis V priede išdėstytų prioritetinių sričių ir atitinkamų orientacinių programavimo dokumentų.

Ypač daug dėmesio skiriama šalims, kurios, kaip nustatyta, yra pažeidžiamumo arba konflikto situacijoje, mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims, be kita ko, teikiant paramą institucinių gebėjimų stiprinimui, ekonomikos valdymui ir teikiant techninę pagalbą.

3.   Išorės veiksmų garantija remiamos EDVF+ operacijos, kurioms teikiamos biudžeto garantijos pagal šio reglamento 32–39 straipsnius. Išorės veiksmų garantija taip pat remiama makrofinansinė parama ir paskolos trečiosioms valstybėms, nurodytoms Reglamento (Euratomas) 2021/948 10 straipsnio 2 dalyje.

4.   Pagal išorės veiksmų garantiją Sąjunga operacijoms, pagal garantijos susitarimus, pasirašytus nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., gali garantuoti iki 53 449 000 000 EUR.

Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiama ši didžiausia išorės veiksmų garantijos suma, bet ne daugiau kaip 20 %.

5.   Atidėjinių norma – nuo 9 iki 50 %, priklausomai nuo operacijų rūšies.

Ne didesnė kaip 10 000 000 000 EUR suma iš Sąjungos biudžeto gali būti panaudota išorės veiksmų garantijai skirtiems atidėjiniams. Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama ši didžiausia suma siekiant užtikrinti, kad atidėjinių suma atspindėtų išorės veiksmų garantijos sumą ir atidėjinių normas, atsižvelgiant į garantuojamų operacijų rūšį.

Išorės veiksmų garantijos atidėjinių norma yra 9 % Sąjungos makrofinansinei paramai ir biudžeto garantijoms, apimančioms su skolinimo operacijomis susijusią valstybės riziką.

Atidėjinių normos peržiūrimos bent kas trejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios datos, nustatytos 51 straipsnyje. Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos atidėjinių normos.

6.   Išorės veiksmų garantija laikoma bendro atidėjinių fondo, įsteigto pagal Finansinio reglamento 212 straipsnį, viena bendra garantija.

7.   Pagal EDVF+ ir išorės veiksmų garantiją gali būti remiamos finansavimo ir investavimo operacijos šalyse partnerėse 4 straipsnio 2 dalyje nurodytose geografinėse teritorijose. Išorės veiksmų garantijos atidėjiniai finansuojami iš 6 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų atitinkamų geografinių programų biudžeto ir pervedami į bendrą atidėjinių fondą. Pagal EDVF+ ir išorės veiksmų garantiją taip pat gali būti remiamos operacijos atitinkamame PNPP III reglamento priede išvardytose paramos gavėjose. Tų operacijų finansavimas pagal EDVF+ ir išorės veiksmų garantijos atidėjinių finansavimas skiriami pagal PNPP III reglamentą. Išorės veiksmų garantijos atidėjiniai Reglamento (Euratomas) 2021/948 10 straipsnio 2 dalyje nurodytoms paskoloms, skirtoms trečiosioms valstybėms, finansuojami pagal tą reglamentą.

8.   Finansinio reglamento 211 straipsnio 2 dalyje nurodyti atidėjiniai sudaromi remiantis Sąjungos visais įsipareigojimais, kurie leidžiami pagal šį reglamentą. Būtina metinė atidėjinių suma gali būti sudaryta per ne ilgesnį kaip septynerių metų laikotarpį. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1601 leidžiamų garantijų atidėjiniams ir pagal pagrindinius aktus leidžiamų garantijų, finansinės paramos ir Euratomo paskolų trečiosioms valstybėms atidėjiniams, kurie reglamentuojami Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, toliau taikomos tų reglamentų nuostatos.

9.   EDVF garantijų fondo ir Išorės veiksmų garantijų fondo, įsteigtų atitinkamai Reglamentu (ES) 2017/1601 ir Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, grynasis turtas, apskaičiuotas 2021 m. liepos 31 d., pervedamas į bendrą atidėjinių fondą atidėjiniams, skirtiems biudžeto garantijoms, kurias leidžiama teikti pagal Reglamentą (ES) 2017/1601, taip pat skirtiems pagal pagrindinius aktus leidžiamoms garantijoms, finansinei paramai ir trečiosioms valstybėms teikiamoms Euratomo paskoloms, kurioms skirti atidėjiniai reglamentuojami Reglamentu (EB) Nr. 480/2009.

1.   EDVF+ sudaro šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje ir PNPP III reglamente nustatytų regioninių teritorijų regioninės investavimo platformos, sukurtos remiantis esamų Sąjungos išorės veiksmų lėšų derinimo priemonių darbo metodais, procedūromis ir struktūromis, kurios gali sujungti savo derinimo operacijas su išorės veiksmų garantijos operacijomis pagal EDVF+.

2.   EDVF+ valdymą užtikrina Komisija.

1.   Komisijai EDVF+ valdymo klausimais pataria strateginė valdyba (toliau – EDVF+ strateginė valdyba), išskyrus operacijų, susijusių su atitinkamame PNPP III reglamento priede išvardytais Vakarų Balkanų paramos gavėjais, atveju; tam įsteigiama konkreti strateginė valdyba.

2.   EDVF+ strateginė valdyba pataria Komisijai dėl išorės veiksmų garantijos investicijų pagal EDVF+ strateginės krypties bei prioritetų, be kita ko, dėl 36 straipsnyje nurodytų investicijų linijų, ir prisideda prie jų suderinimo su Sąjungos išorės veiksmų, vystymosi politikos ir Europos kaimynystės politikos pagrindiniais principais ir tikslais, taip pat suderinimo su 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir su 31 straipsnyje nustatyta EDVF+ paskirtimi. EDVF+ strateginė valdyba taip pat padeda Komisijai nustatyti bendrus investicijų tikslus, susijusius su išorės veiksmų garantijos naudojimu siekiant remti EDVF+ operacijas ir stebėti tinkamą bei įvairiapusę geografinę ir teminę investicijų linijų aprėptį.

3.   EDVF+ strateginė valdyba taip pat remia bendrą koordinavimą, papildomumą ir darną tarp regioninių investavimo platformų, tarp trijų Europos investicijų plano ramsčių, tarp Išorės investicijų plano ir kitų Sąjungos pastangų migracijos srityje ir įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., įskaitant kovą su klimato kaita, taip pat su Sąjungos išorės programomis ir finansavimo priemonėmis.

4.   EDVF+ strateginę valdybą sudaro Komisijos, vyriausiojo įgaliotinio, visų valstybių narių ir EIB atstovai. Europos Parlamentas turi stebėtojo statusą. Kai tikslinga, įnašų mokėtojams, reikalavimus atitinkančioms garantijos šalims, šalims partnerėms, atitinkamoms regioninėms organizacijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams gali būti suteiktas stebėtojo statusas. Prieš įtraukiant naujus stebėtojus konsultuojamasi su EDVF+ strategine valdyba. EDVF+ strateginei valdybai bendrai pirmininkauja Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis.

5.   EDVF+ strateginė valdyba posėdžiauja bent du kartus per metus ir, kai įmanoma, nuomones priima bendru sutarimu. Papildomi posėdžiai gali būti rengiami bet kuriuo metu pirmininko arba trečdalio jos narių prašymu. Jei bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, naudojamasi balsavimo teisėmis, kaip susitarta pirmame EDVF+ strateginės valdybos posėdyje ir išdėstyta jos darbo tvarkos taisyklėse. Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma sistema, susijusi su stebėtojų vaidmeniu. Priimti EDVF+ strateginės valdybos posėdžių protokolai ir darbotvarkės skelbiami viešai.

6.   Komisija EDVF+ strateginei valdybai kasmet teikia EDVF+ įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Už Vakarų Balkanus atsakinga strateginė valdyba minėtą ataskaitą papildo informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant tam regionui skirtą garantijos priemonę. Strateginė valdyba išnagrinėja 42 straipsnio 5 dalyje nurodytas vertinimo ataskaitas ir į jas atsižvelgia.

EDVF+ strateginė valdyba reguliariai rengia konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl EDVF+ strateginės krypties ir įgyvendinimo.

7.   Tai, kad yra EDVF+ strateginė valdyba ir už Vakarų Balkanus atsakinga strateginė valdyba, nedaro poveikio poreikiui turėti vieną bendrą EDVF+ rizikos valdymo sistemą.

8.   Vykdant garantijoms pagal EDVF+ skirtą rizikos valdymo funkciją atsižvelgiama į Priemonės tikslus ir principus. Rizikos vertinimo ir atlygio metodikos pagal EDVF+ nuosekliai taikomos visoms investicijų linijoms, įskaitant 36 straipsnyje nurodytas linijas. Komisija sudaro techninę rizikos vertinimo grupę. Komisija užtikrina, kad techninė rizikos vertinimo grupė veiktų nepriklausomai, nešališkai, įtraukiai ir kokybiškai. Komisija taip pat užtikrina, kad informacija bei analizės rezultatais būtų dalijamasi laiku, skaidriai ir įtraukiai su visomis valstybėmis narėmis, tinkamai atsižvelgiant į konfidencialumą. Techninės rizikos vertinimo grupės sudėtis, darbo tvarkos taisyklės ir darbo metodai turi būti įtraukūs, atviri EIB ekspertams, kitoms reikalavimus atitinkančioms garantijos šalims ir suinteresuotosioms valstybėms narėms ir turi būti pateikti EDVF+ strateginei valdybai. Komisija atskleidžia Europos Parlamentui ir Tarybai techninės rizikos vertinimo grupės sudėtį, įgaliojimus bei darbo tvarkos taisykles ir užtikrina, kad tos grupės nariai būtų nešališki ir neturėtų interesų konfliktų.

9.   EDVF+ taikymo laikotarpiu EDVF+ strateginė valdyba kuo greičiau priima ir paskelbia gaires, kuriose nurodo, kaip turi būti užtikrinta EDVF+ operacijų atitiktis 31 ir 35 straipsniuose nustatytai paskirčiai, tikslams ir tinkamumo kriterijams.

1.   Finansavimo ir investavimo operacijos, kurios atitinka reikalavimus paramai pagal Išorės veiksmų garantiją gauti, turi atitikti įvairių sričių Sąjungos politiką, atitinkamus programavimo dokumentus, taip pat šalių partnerių strategijas ir politiką ir su jais derėti. Jomis visų pirma remiami Priemonės ir, kai aktualu, PNPP III reglamento tikslai, bendrieji principai ir politikos sistema, tinkamai atsižvelgiant į šio reglamento V priede nustatytas prioritetines sritis.

2.   Pagal išorės veiksmų garantiją remiamos finansavimo ir investavimo operacijos, kurios atitinka Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nustatytas sąlygas, visų pirma dėl poreikio užtikrinti papildomumą, be kita ko, sprendžiant rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo atvejų problemas, reikalavimus atitinkančių garantijos šalių interesų darnos užtikrinimo, vengimo iškraipyti konkurenciją, ir, kai tinkama, kuo daugiau privačiųjų investicijų panaudojimo, ir kurios:

3.   Išorės veiksmų garantija naudojama rizikai padengti teikiant šias toliau išvardytas priemones:

4.   Reikalavimus atitinkančios garantijos šalys išorės veiksmų garantijos tikslais yra garantijos šalys, nurodytos Finansinio reglamento 208 straipsnio 4 dalyje, įskaitant šalių partnerių ir trečiųjų valstybių, skiriančių įnašus išorės veiksmų garantijai finansuoti, garantijos šalis su sąlyga, kad gautas Komisijos patvirtinimas pagal šio reglamento 37 straipsnį. Be to, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto, išorės veiksmų garantijos tikslais reikalavimus atitinka įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės, šalies partnerės arba trečiosios valstybės, pagal šio reglamento 37 straipsnį skyrusios įnašą išorės veiksmų garantijai finansuoti, privatinė teisė ir kurios pateikia tinkamus patikinimus dėl savo finansinio pajėgumo.

5.   Reikalavimus atitinkančios garantijos šalys laikosi Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų taisyklių ir sąlygų. Įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės, šalies partnerės arba trečiosios valstybės, pagal šio reglamento 37 straipsnį skyrusios įnašą išorės veiksmų garantijai finansuoti, privatinė teisė, atveju pirmenybė teikiama toms įstaigoms, kurios atskleidžia informaciją, susijusią su aplinkos, socialiniais, mokesčių ir įmonių valdymo kriterijais.

Komisija užtikrina, kad reikalavimus atitinkančios garantijos šalys, įskaitant mažąsias ir vidutines garantijos šalis, efektyviai, veiksmingai ir teisingai tarpusavyje naudotų turimus išteklius, kartu skatindama jų tarpusavio bendradarbiavimą ir tinkamai atsižvelgdama į jų pajėgumus, pridėtinę vertę ir patirtį.

Komisija užtikrina sąžiningas sąlygas visoms reikalavimus atitinkančioms garantijos šalims, vadovaudamasi 27 straipsnio 7 dalimi, ir užtikrina, kad visu EDVF+ įgyvendinimo laikotarpiu būtų išvengta interesų konfliktų. Siekdama užtikrinti papildomumą Komisija gali prašyti, kad reikalavimus atitinkančios garantijos šalys pateiktų visą aktualią informaciją apie savo operacijas, nesusijusias su EDVF+.

6.   Finansinio reglamento 219 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga dėl įnašų nuosavais ištekliais taikoma kiekvienai reikalavimus atitinkančiai garantijos šaliai, kuriai pagal Priemonę skiriama biudžeto garantija, atsižvelgiant į portfelį.

7.   Reikalavimus atitinkančias garantijos šalis Komisija atrenka pagal Finansinio reglamento 154 straipsnį, tinkamai atsižvelgdama į:

8.   Remdamasi daugiametėmis orientacinėmis programomis ir EDVF+ strateginės valdybos ir už Vakarų Balkanus atsakingos strateginės valdybos rekomendacijomis, Komisija, pasikonsultavusi su regioninėmis einamosios veiklos valdybomis ir informavusi Europos Parlamentą ir Tarybą, regionams ir (arba) konkrečioms šalims partnerėms, konkretiems sektoriams, konkretiems projektams ir (arba) tam tikrų kategorijų galutiniams paramos gavėjams, finansuotiniems pagal Priemonę, nustato investicijų linijas, kurioms būtų taikoma nustatyto dydžio neviršijanti išorės veiksmų garantija. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie investicijų linijų atitiktį šiam straipsniui ir išsamius jų finansavimo prioritetus. Visi prašymai suteikti finansinę paramą pagal investicijų linijas teikiami Komisijai.

Investicijų linijų pasirinkimas turi būti tinkamai pagrįstas rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo atvejų analize ir jų derėjimo su šio reglamento ir, kai aktualu, PNPP III reglamento prioritetais vertinimu. Tą analizę atlieka Komisija, bendradarbiaudama su potencialiomis reikalavimus atitinkančiomis garantijos šalimis ir suinteresuotaisiais subjektais.

Reikalavimus atitinkančios garantijos šalys gali teikti 3 dalyje nurodytas priemones pagal tam tikrą investicijų liniją arba pagal atskirą projektą, kurį administruoja reikalavimus atitinkanti garantijos šalis. Tos priemonės gali būti teikiamos šalims partnerėms, įskaitant šalis, kuriose yra nestabili padėtis arba vyksta konfliktas, arba šalis, kurioms kyla sunkumų, susijusių su atkūrimu ir atsigavimu po konflikto, tų šalių partnerių institucijoms, įskaitant jų nacionalinius viešojo sektoriaus bankus bei finansų įstaigas ir jų privačiojo sektoriaus vietos bankus bei finansų įstaigas, taip pat tų šalių partnerių privačiojo sektoriaus subjektams, įskaitant MVĮ. Tos priemonės neteikiamos karinio ar valstybės saugumo sektoriaus kontroliuojamoms bendrovėms, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus.

9.   Komisija vertina išorės veiksmų garantija remiamas operacijas atsižvelgdama į 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus tinkamumo kriterijus, kai įmanoma, remdamasi esamomis Sąjungos ir reikalavimus atitinkančių garantijos šalių rezultatų vertinimo sistemomis. Komisija sudaro tinkamumo kriterijų kontrolinį sąrašą, kaip nustatyta 31 straipsnyje, 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir pagal jį įvertina ir atrenka visus išorės veiksmų garantijos lėšomis remtinus pasiūlymus, remdamasi reikalavimus atitinkančių garantijos šalių pateikta informacija. Prireikus Komisija prašo reikalavimus atitinkančių garantijos šalių paaiškinti pateiktą informaciją ar padaryti jos pakeitimus. Komisija kasmet skelbia kontrolinius sąrašus ir savo atlikto kiekvienos investicijų linijos įvertinimo rezultatus, kurių duomenys pateikiami pagal šalis ir sektorius.

10.   Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos V priede nurodytos prioritetinės sritys.

1.   EIB įgyvendina išimtinę specialią investicijų liniją, apimančią operacijų su valstybinio lygmens garantijos šalimis ir nekomercinėmis žemesnio nei valstybinio lygmens garantijos šalimis visapusišką rizikos garantiją, kurios orientacinė minimali suma yra 11 000 000 000 EUR, kuri programuojama šios antraštinės dalies I ir III skyriuose nustatyta tvarka.

EIB turi išimtinumą operacijų su valstybinio lygmens garantijos šalimis ir nekomercinėmis žemesnio nei valstybinio lygmens garantijos šalimis pagal išimtinę specialią investicijų liniją. Pagal išimtinę specialią investicijų liniją nuosavų išteklių įnašas suprantamas kaip likutinės rizikos prisiėmimas, o ES garantija dengiami 65 % bendros išmokėtos ir pagal EIB finansavimo operacijas garantuotos sumos, atėmus kompensuotas sumas ir pridėjus visas susijusias sumas.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, jeigu EIB negali vykdyti arba nusprendžia nevykdyti operacijų pagal išimtinę specialią investicijų liniją arba, šias operacijas leidžiama įgyvendinti kitoms reikalavimus atitinkančioms garantijos šalims atitinkamuose išorės veiksmų garantijos susitarimuose nustatytinomis sąlygomis, kuriose atsižvelgiama į EIB tos pačios rūšies operacijoms siūlomas sąlygas ir šias operacijas įgyvendinančios reikalavimus atitinkančios garantijos šalies konkrečius poreikius, aplinkybes ir pobūdį.

2.   EIB atitinka reikalavimus įgyvendinti operacijas su žemesnio nei valstybinio lygmens garantijos šalimis, kurioms netaikoma 1 dalyje nurodyta išimtinė speciali investicijų linija, ir operacijas su privačiuoju sektoriumi. 35 straipsnyje nurodyta tvarka taikoma, jei tikslinga, pavedant EIB dvi papildomas specialias investicijų linijas, apimančias:

3.   1 ir 2 dalyse nurodytų specialių investicijų linijų orientacinė suma – 26 725 000 000 EUR.

Įgyvendindamas 1 ir 2 dalyse nurodytas specialias investicijų linijas, EIB laikosi šio reglamento, įskaitant jo bendruosius tikslus, EDVF+ tikslus ir, kai aktualu, PNPP III reglamento tikslus, taip pat atitinkamų programavimo dokumentų ir ataskaitų teikimo pareigų.

4.   Pagal Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies f punktą dėl 1 dalyje nurodytos išimtinės specialios investicijų linijos pobūdžio ir politikos tikslo atitinkamame išorės veiksmų garantijos susitarime gali būti numatyta, kad Sąjungai už operacijas pagal tą investicijų liniją neturi būti atlyginama.

5.   Šio straipsnio tikslais žemesnio nei valstybinio lygmens operacijos laikomos komercinėmis, nebent EIB tinkamai pagrįstų ir Komisija patvirtintų kitaip.

2 dalies b punkte nurodytos specialios investicijų linijos operacijos turi derėti su valstybių narių eksporto kreditų agentūrų operacijomis.

6.   EIB atitinkamai taikoma 33 ir 34 straipsniuose nustatytų valdybų nuomonė.

EIB operacijų, patenkančių į šiame straipsnyje nurodytų investicijų linijų taikymo sritį, tinkamumo vertinimas, nustatytas 35 straipsnio 9 dalyje, atliekamas laikantis prie SESV pridėto Protokolo Nr. 5 dėl Europos investicijų banko statuto 19 straipsnyje nustatytos tvarkos. EIB laiku pateikia visą tuo tikslu Komisijos reikalaujamą informaciją. Į tų investicijų linijų taikymo sritį patenkančioms EIB finansavimo operacijoms ES garantija netaikoma, kai Komisija, laikydamasi prie SESV pridėto Protokolo Nr. 5 dėl Europos investicijų banko statuto 19 straipsnyje nustatytos tvarkos, pateikia nepalankią nuomonę. Visos tolesnės EIB taikytinos sąlygos nustatomos atitinkamuose išorės veiksmų garantijos susitarimuose.

7.   EIB gali įgyvendinti veiklą pagal kitas investicijų linijas, nustatytas pagal 35 straipsnio 8 dalį.

8.   Laikydamiesi šio reglamento, įskaitant jo tikslus ir principus, ir atitinkamų programavimo dokumentų, taip pat, kai aktualu, PNPP III reglamento, Komisija ir EIB sudaro specialius išorės veiksmų garantijos susitarimus dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų specialių investicijų linijų.

1.   Valstybės narės, trečiosios valstybės ir kitos trečiosios šalys gali įnašais prisidėti prie išorės veiksmų garantijos.

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 218 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiosios šalys gali skirti įnašus garantijų arba grynųjų pinigų forma.

Trečiosios valstybės, kurios nėra Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiosios šalys, ir kitos trečiosios šalys skiria įnašus grynųjų pinigų forma ir tik esant EDVF+ strateginės valdybos nuomonei bei Komisijos patvirtinimui.

Valstybės narės gali prašyti, kad jų įnašai būtų skiriami veiksmams konkrečiuose regionuose, šalyse, sektoriuose ar esamose investicijų linijose inicijuoti. Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie patvirtintus įnašus.

2.   Įnašai garantijos forma turi neviršyti 50 % 31 straipsnio 4 dalyje nurodytos sumos.

Valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiųjų šalių įnašus, skirtus garantijos forma, panaudoti reikalavimams mokėti pagal garantiją įvykdyti gali būti pareikalauta tik tuomet, kai vykdant reikalavimus mokėti pagal garantiją finansavimo iš bendrojo Sąjungos biudžeto lėšos, padidintos bet kokiais kitais įnašais grynaisiais pinigais, yra išeikvotos.

Reikalavimams mokėti pagal garantiją įvykdyti gali būti naudojamas bet koks įnašas nepaisant jo tikslinės paskirties.

Komisija Sąjungos vardu ir įnašų mokėtojas sudaro susitarimą dėl įnašų, į kurį visų pirma įtraukiamos nuostatos dėl mokėjimo sąlygų.

1.   Komisija Sąjungos vardu su reikalavimus atitinkančiomis garantijos šalimis, atrinktomis pagal 35 straipsnį, sudaro išorės veiksmų garantijos susitarimus. Tie susitarimai gali būti sudaromi su konsorciumais, sudarytais iš dviejų ar daugiau reikalavimus atitinkančių garantijos šalių. Vadovaujantis Finansinio reglamento 219 straipsnio 1 dalimi, biudžeto garantijos yra neatšaukiamos, besąlygiškos ir išmokamos pagal pareikalavimą operacijų rūšių, kurioms taikoma išorės veiksmų garantija, atžvilgiu. Sudarydama išorės veiksmų garantijos susitarimus, Komisija deramai atsižvelgia į valdybų ir techninės rizikos vertinimo grupės rekomendacijas bei gaires.

2.   Dėl kiekvienos investicijų linijos Komisija ir atrinkta (-os) reikalavimus atitinkanti (-čios) garantijos šalis (-ys) turi sudaryti vieną ar daugiau išorės veiksmų garantijos susitarimų. Be to, siekiant patenkinti konkrečius poreikius, išorės veiksmų garantija gali būti suteikiama atskiroms finansavimo ar investavimo operacijoms.

Apie visų išorės veiksmų garantijos susitarimų pasirašymą pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai. Jų prašymu tie susitarimai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai, atsižvelgiant į reikalavimus dėl konfidencialios ir neskelbtinos komercinės informacijos apsaugos.

3.   Į išorės veiksmų garantijos susitarimus įtraukiami visų pirma šie elementai:

4.   Finansavimo ir investavimo operacijas patvirtina reikalavimus atitinkanti garantijos šalis pagal savo pačios taisykles ir tvarką bei išorės veiksmų garantijos susitarimo sąlygas.

5.   Išorės veiksmų garantija gali aprėpti:

6.   Komisijos apskaitos ir jos ataskaitų dėl išorės veiksmų garantija dengiamos rizikos tikslais ir pagal Finansinio reglamento 209 straipsnio 4 dalį reikalavimus atitinkančios garantijos šalys, su kuriomis yra sudarytas išorės veiksmų garantijos susitarimas, Komisijai ir Audito Rūmams kasmet teikia finansines ataskaitas dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, kurių auditą atlieka nepriklausomas išorės auditorius ir kuriose, inter alia, pateikiama informacija apie:

7.   Komisijai paprašius, reikalavimus atitinkančios garantijos šalys jai pateikia papildomos informacijos, kurios reikia, kad Komisija galėtų įvykdyti su šiuo reglamentu susijusias pareigas, visų pirma kiek tai susiję su 35 straipsnyje nustatytais atrankos kriterijais, įskaitant žmogaus teisių ir socialinių, darbo bei aplinkos standartų laikymąsi.

8.   Komisija teikia metinę ataskaitą EDVF+ strateginei valdybai, regioninėms einamosios veiklos valdyboms, Europos Parlamentui ir Tarybai apie finansines priemones, biudžeto garantijas, įskaitant EIB įgyvendinamas garantijas, finansinę paramą, vadovaudamasi Finansinio reglamento 41 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir 241 bei 250 straipsniais. Tuo tikslu reikalavimus atitinkančios garantijos šalys kasmet teikia informaciją, kurios reikia, kad Komisija galėtų vykdyti tas ataskaitų teikimo pareigas.

1.   Atsižvelgdamos į galimus trečiųjų šalių skundus šalyse partnerėse, taip pat bendruomenių ir asmenų, kuriems poveikį padarė EDVF+ ir išorės veiksmų garantija remiami projektai, skundus, Komisija ir Sąjungos delegacijos savo interneto svetainėse skelbia tiesiogines nuorodas į atitinkamų garantijos šalių, sudariusių susitarimus su Komisija, skundų nagrinėjimo mechanizmus. Komisija taip pat numato galimybę tiesiogiai gauti skundus, susijusius su reikalavimus atitinkančių sandorio šalių skundų nagrinėjimu. Komisija atsižvelgia į tą informaciją ateityje vykdydama bendradarbiavimą su tomis garantijos šalimis.

2.   Finansines priemones ir biudžeto garantijas įgyvendinantys asmenys ir subjektai laikosi taikytinos Sąjungos teisės ir principų bei sutartų tarptautinių ir Sąjungos standartų, kaip nustatyta Finansinio reglamento 155 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Komisija įvertina, ar tų asmenų ir subjektų sistemomis, taisyklėmis ir procedūromis Sąjungos finansiniams interesams užtikrinama lygiavertė apsauga tai, kuri numatyta Komisijai vykdant Sąjungos biudžetą, deramai atsižvelgiant į proporcingumo principą, atsižvelgiant į veiksmo pobūdį ir šio veiksmo įgyvendinimo sąlygas.

1.   Rodikliai, skirti Priemonės veiklos pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti VI priede. Tais rodikliais, laikantis DVT rodiklių, remiamasi, kartu naudojantis vertinimų ir kitų esamų rezultatų ataskaitų duomenimis, vertinant, kokiu mastu pasiekti tie konkretūs tikslai.

2.   Komisija nuolat užtikrina savo veiksmų stebėseną ir bent kartą per metus atlieka pažangos siekiant šiame reglamente nustatytų uždavinių ir tikėtinų rezultatų, įskaitant padarytus darbus ir išdavas, apžvalgą.

Pažanga, susijusi su tikėtinais rezultatais, stebima skaidriai ir laiku, remiantis aktualiais, išmatuojamais, kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis, įskaitant VI priede nustatytus duomenis, tačiau jais neapsiribojant. Kai įmanoma, rodikliai suskirstomi pagal lytį, amžių ir kitus aktualius veiksnius.

3.   Į bendro programavimo dokumentus, kurie atitinka 14 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, įtraukta ir juose sutarta bendra rezultatų sistema, kai įmanoma, yra Sąjungos ir jos valstybių narių bendros paramos šaliai partnerei bendros stebėsenos pagrindas.

Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Priemonės veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami ekonomiškai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

4.   Komisija nagrinėja pažangą, padarytą įgyvendinant Priemonę. Pradedant nuo 2022 m. Komisija laiku iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę ataskaitą dėl pažangos, padarytos siekiant Priemonės tikslų, remiantis rodikliais, įskaitant VI priede nustatytus rodiklius, tačiau jais neapsiribojant; toje ataskaitoje pateikiami duomenys apie vykdomą veiklą, pasiektus rezultatus ir šio reglamento veiksmingumą. Ta ataskaita taip pat perduodama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

5.   Metinėje ataskaitoje pateikiami:

Metinėje ataskaitoje įvertinami Sąjungos finansavimo rezultatai, kiek įmanoma remiantis konkrečiais ir išmatuojamais rodikliais, kad būtų parodyta pažanga siekiant Priemonės uždavinių ir tikslų, taip pat pažanga, padaryta siekiant integruoti 8 straipsnio 8 dalyje nurodytus aspektus. Joje taip pat pateikiami duomenys, išskaidyti pagal Sąjungos finansavimo formas, kaip nustatyta 27 straipsnyje. Vystomojo bendradarbiavimo atveju ataskaitoje, kai įmanoma ir aktualu, taip pat įvertinama tai, kaip laikytasi vystymosi veiksmingumo principų, be kita ko, ir kalbant apie inovatyvias finansines priemones.

6.   2021 m. parengtoje metinėje ataskaitoje pateikiama 2014–2020 m. laikotarpio metinių ataskaitų konsoliduota informacija apie visą finansavimą pagal šio reglamento 50 straipsnio 2 dalyje nurodytus reglamentus, įskaitant išorės asignuotąsias pajamas ir įnašus į patikos fondus, garantijas, ir išlaidas, išskaidytas pagal šalis, Sąjungos finansavimo formas, kaip nustatyta šio reglamento 27 straipsnyje, subjektų rūšis, kaip nurodyta Finansinio reglamento 62 straipsnyje, tiek tiesioginio, tiek netiesioginio valdymo atveju, įsipareigojimus ir asignavimus. Toje metinėje ataskaitoje aprašoma pagrindinė įgyta patirtis ir tolesnė veikla, susijusi su ankstesniais metais atliktuose išorės vertinimuose pateiktomis rekomendacijomis.

7.   Komisija kaip metinės ataskaitos dalį teikia išsamų pranešimą dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma išorės veiksmų garantija, ir dėl EDVF+ veikimo, valdymo bei veiksmingo įnašo siekiant savo tikslų. Jis turi apimti šiuos elementus:

8.   Bendrų išlaidų, susijusių su veiksmais klimato kaitos, dykumėjimo ir biologinės įvairovės srityse, metinė sąmata sudaroma remiantis priimtais orientaciniais programavimo dokumentais. Pagal Priemonę skiriamam finansavimui taikoma metinė stebėjimo sistema, grindžiama EBPO metodika, t. y. aplinkosaugos rodikliais ir Rio rodikliais, neatmetant galimybės taikyti tikslesnę metodiką, jei tokios esama, kuri būtų įtraukta į esamą Sąjungos programų veiklos rezultatų valdymo metodiką, kad būtų kiekybiškai įvertinamos vertinimuose bei metinėje ataskaitoje nurodytos išlaidos, susijusios su aplinkosaugos vadyba ir aplinkos apsauga, veiksmais klimato kaitos srityje, dykumėjimu ir biologine įvairove veiksmų planų bei priemonių, nurodytų 23 straipsnyje, lygmeniu.

Komisija pateikia informaciją apie vystomąjį bendradarbiavimą, laikydamasi pripažintų tarptautinių standartų, kaip antai TDO ir EBPO standartai, ir naudodamasi bendrą standartą užtikrinančiu pagrindu, sukurtu pagal Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą.

9.   Siekiant užtikrinti veiksmingą Priemonės veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas siekiant peržiūrėti arba papildyti rodiklius, kai tai laikoma reikalinga, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

1.   Komisija įvertina savo veiksmų poveikį ir veiksmingumą kiekvienoje intervencijos srityje ir programavimo veiksmingumą, naudodamasi, kai tinkama, nepriklausomais išorės įvertinimais. Komisija tinkamai atsižvelgia į Europos Parlamento ar Tarybos pasiūlymus dėl nepriklausomų išorės įvertinimų. Kai taikytina, siekiant nustatyti, ar buvo pasiekti konkretūs tikslai, ir parengti rekomendacijas dėl būsimų veiksmų tobulinimo, atliekant vertinimus taikomi EBPO Paramos vystymuisi komiteto gerosios patirties principai.

Vertinimų pastebėjimus ir išvadas kartu su savo pastabomis ir informacija apie tolesnius veiksmus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms. Vertinimai gali būti aptariami valstybių narių prašymu pagal 45 straipsnio 7 dalį. Rezultatai panaudojami rengiant programas ir veiksmus bei paskirstant išteklius. Tie vertinimai ir informacija apie tolesnius veiksmus paskelbiami viešai.

Komisija į Sąjungos finansavimo, teikiamo pagal Priemonę, vertinimo procesą reikiamu mastu įtraukia visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant paramos gavėjus, pilietinės visuomenės subjektus ir vietos valdžios institucijas, ir, kai tikslinga, gali stengtis atlikti bendrus vertinimus su valstybėmis narėmis bei kitais partneriais, glaudžiai dalyvaujant šalims partnerėms.

2.   Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Priemonės laikotarpio vidurio vertinimą. Jis apima laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki to vertinimo pradžios. Jei tikslinga, prie laikotarpio vidurio vertinimo pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuose pateikiami būtini šio reglamento pakeitimai.

3.   Komisija atlieka Priemonės galutinę peržiūrą vykstant kito finansinio laikotarpio vidurio peržiūrai. Per tą vertinimą išanalizuojamas ir įvertinamas Sąjungos įnašas siekiant Priemonės tikslų, naudojant rodiklius, padedančius įvertinti pasiektus rezultatus, ir atsižvelgiant į visus pastebėjimus ir išvadas dėl Priemonės poveikio.

4.   Laikotarpio vidurio ir galutiniame vertinimuose nagrinėjamas veiksmingumas, efektyvumas, poveikis, tvarumas, pridėtinė vertė, supaprastinimo galimybės, vidaus ir išorės aspektų darna, įskaitant papildomumą ir sinergijas, ir įvertinama, ar Priemonės tikslai tebėra aktualūs. Vertinimuose nustatoma įgyta patirtis. Vertinimuose įvertinama 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta didžiausia išorės veiksmų garantijos suma ir pateikiama informacija apie pridėtinę vertę, gautą anksčiau buvusias atskiras priemones integravus į vieną supaprastintą priemonę.

Laikotarpio vidurio ir galutiniame vertinimuose taip pat pateikiama konsoliduota metinių ataskaitų informacija apie visą pagal šį reglamentą teikiamą finansavimą, įskaitant išorės asignuotąsias pajamas ir įnašus į patikos fondus, pateikiant duomenis apie išlaidas, išskaidytus pagal šalis paramos gavėjas, Sąjungos finansavimo formas ir valstybių narių bei susijusių partnerių dalyvavimą, įsipareigojimus ir mokėjimus, taip pat išskaidytus pagal atskiras geografines programas, temines programas ir greitojo reagavimo veiksmus, įskaitant iš rezervo naujiems iššūkiems ir prioritetams, kaip nurodyta 6 straipsnyje, mobilizuotų lėšų panaudojimą.

Laikotarpio vidurio ir galutinis vertinimai atliekami konkrečiu tikslu – pagerinti Sąjungos teikiamą finansavimą. Jais remiamasi priimant sprendimus dėl tam tikrų rūšių veiksmų, įgyvendinamų pagal Priemonę, pratęsimo, dalinio keitimo ar sustabdymo.

5.   Vadovaudamasi konkrečiomis Finansiniame reglamente nustatytomis ataskaitų teikimo nuostatomis, Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas trejus metus, remdamasi išorės vertinimu, įvertina, kaip naudojama Išorės veiksmų garantija ir kaip ji veikia, visų pirma – kaip ja prisidedama prie bendrų tikslų, pasiektų rezultatų ir papildomumo. Tą vertinimo ataskaitą Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Kartu su vertinimo ataskaita pateikiama Audito Rūmų nuomonė. Vertinimo ataskaita ir Audito rūmų nuomonė paskelbiamos viešai.

1.   Tinkamai pagrįstais atvejais ir kai įgyvendintini veiksmai yra pasaulinio, tarpregioninio ar regioninio pobūdžio, Komisija, siekdama užtikrinti Sąjungos finansavimo darną ir veiksmingumą arba skatinti regioninį arba tarpregioninį bendradarbiavimą, gali nuspręsti pagal atitinkamas daugiametes orientacines programas arba atitinkamus veiksmų planus arba priemones išplėsti veiksmų taikymo sritį ir įgyvendinti juos šalyse ir teritorijose, kurioms pagal 4 straipsnį šis reglamentas netaikomas.

2.   Komisija gali įtraukti specialų finansinį asignavimą, skirtą padėti šalims partnerėms ir regionams partneriams stiprinti bendradarbiavimą su kaimyniniais Sąjungos atokiausiais regionais ir užjūrio šalimis bei teritorijomis. Tuo tikslu pagal Priemonę galima prisidėti, kai tikslinga ir remiantis abipusiškumo ir proporcingumo principu kalbant apie finansavimo pagal Užjūrio, įskaitant Grenlandiją, asociacijos sprendimą arba INTERREG reglamentą, ar pagal abu šiuos aktus, lygį, prie veiksmų, kuriuos šalis partnerė, regionas partneris arba bet koks kitas subjektas įgyvendina pagal šį reglamentą, šalis, teritorija arba bet koks kitas subjektas įgyvendina pagal Užjūrio, įskaitant Grenlandiją, asociacijos sprendimą arba Sąjungos atokiausias regionas įgyvendina bendrų veiklos programų kontekste, arba prie tarpregioninio bendradarbiavimo programų arba priemonių, kurios yra nustatytos ir įgyvendinamos pagal INTERREG reglamentą.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   4 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 6 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 35 straipsnio 10 dalyje ir 41 straipsnio 9 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šio reglamento galiojimo laikotarpiui.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 6 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 35 straipsnio 10 dalyje ir 41 straipsnio 9 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 4 straipsnio 6 ir 7 dalis, 6 straipsnio 5 dalį, 31 straipsnio 4 ir 5 dalis, 35 straipsnio 10 dalį ir 41 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisijai padeda Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Komitetas gali būti sušauktas į įvairių sudėčių, kurios yra atsakingos už konkrečias bendradarbiavimo ir intervencijos sritis, pavyzdžiui, geografines programas, temines programas ir greitojo reagavimo veiksmus, posėdžius.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, ta procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

5.   Priimtas sprendimas galioja priimto arba pakeisto dokumento, veiksmų programos arba priemonės taikymo laikotarpiu.

6.   Komiteto posėdžiuose EIB aktualiais klausimais dalyvauja stebėtojas iš EIB.

7.   Valstybės narės gali paprašyti išnagrinėti bet kokius kitus su Priemonės įgyvendinimu susijusius klausimus, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio programavimo dokumentais, įskaitant laikotarpio vidurio arba ad hoc peržiūras ir vertinimus.

1.   Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus ir apie juos pranešdami) komunikacijos medžiagoje, susijusioje su pagal Priemonę remiamais veiksmais, akcentuodami iš Sąjungos gautą paramą ir teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

Su Sąjungos finansavimo gavėjais sudarytuose susitarimuose nustatomos su tuo susijusios pareigos.

2.   Komisija įgyvendina su Priemone ir su pagal Priemonę vykdomais veiksmais bei gautais rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Priemonei skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus ir ataskaitų apie juos teikimo tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su Priemonės tikslais.

3.   Priemone remiama strateginė komunikacija ir viešoji diplomatija, įskaitant kovą su dezinformacija, siekiant skleisti informaciją apie Sąjungos vertybes, taip pat apie Sąjungos veiksmų pridėtinę vertę ir jais pasiektus rezultatus.

4.   Komisija viešai skelbia informaciją apie pagal Priemonę finansuojamus veiksmus, kaip nurodyta Finansinio reglamento 38 straipsnyje, be kita ko, kai tikslinga, išsamioje bendroje interneto svetainėje.

5.   4 dalyje nurodytoje interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie finansavimo ir investavimo operacijas ir pagrindinius visų išorės veiksmų garantijos susitarimų elementus, įskaitant informaciją apie reikalavimus atitinkančių garantijos šalių teisinę tapatybę, laukiamą naudą vystymuisi ir skundų nagrinėjimo procedūras, laikantis 38 straipsnio 3 dalies h punkto, dėmesį skiriant konfidencialios ir neskelbtinos komercinės informacijos apsaugai.

6.   Reikalavimus atitinkančios EDVF+ garantijos šalys, laikydamosi savo skaidrumo politikos ir Sąjungos taisyklių dėl duomenų apsaugos ir galimybės susipažinti su dokumentais bei informacija, savo interneto svetainėse proaktyviai ir sistemingai viešai skelbia informaciją apie visas išorės veiksmų garantija remiamas finansavimo ir investavimo operacijas, visų pirma apie tai, kaip tomis operacijomis padedama pasiekti šiame reglamente nustatytus tikslus ir reikalavimus. Kai įmanoma, tokia informacija išskaidoma projektų lygmeniu. Teikiant tokią informaciją visuomet atsižvelgiama į konfidencialios ir neskelbtinos komercinės informacijos apsaugą. Reikalavimus atitinkančios EDVF+ garantijos šalys visoje savo skelbiamoje informacijoje apie išorės veiksmų garantija remiamas finansavimo ir investavimo operacijas pagal šį reglamentą taip pat skelbia, kokią paramą skyrė Sąjunga.

1.   Nedarant poveikio šio reglamento 31 straipsnio 8 daliai, Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 ir Reglamentas (ES) 2017/1601 panaikinami nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d., o Sprendimas Nr. 466/2014/ES panaikinamas nuo 2022 m. sausio 1 d. Priemonės finansinio paketo lėšomis finansuojami atidėjiniai, skirti biudžeto garantijoms, kurias leidžiama teikti pagal Reglamentą (ES) 2017/1601, taip pat skirti pagal pagrindinius aktus leidžiamoms teikti garantijoms bei finansinei paramai, kurių atidėjiniai reglamentuojami Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009. Atidėjiniai tokioms garantijoms ir finansinei paramai atitinkamame PNPP III reglamento priede išvardytiems paramos gavėjams finansuojami iš to reglamento.

2.   Priemonės finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, (ES) Nr. 230/2014, (ES) Nr. 232/2014, (ES) Nr. 233/2014, (ES) Nr. 234/2014, (ES) Nr. 235/2014, (ES) Nr. 236/2014, (Euratomas) Nr. 237/2014 bei (ES) 2017/1601 ir Sprendimą Nr. 466/2014/ES, prie šio reglamento.

3.   Priemonės finansinio paketo lėšomis gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su susijusio reglamento rengimu ateityje.

4.   Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m., siekiant padengti 24 straipsnio 1 dalyje numatytas išlaidas, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.