„IIIa PRIEDAS

Pereinamojo laikotarpio metodai

1 lentelė

Serveriams taikomos nuorodos ir pastabos

Parametras	Šaltinis	Pamatinis bandymo metodas / pavadinimas	Pastabos
Aktyviosios veiksenos serverio efektyvumas ir serverio našumas	ETSI	ETSI EN 303470:2019		Bendrosios pastabos dėl bandymų pagal EN 303470: 2019: a) bandymai atliekami esant tinkamai ES naudojamai įtampai ir dažniui (pvz., 230 V, 50 Hz); b) panašiai kaip III priedo 2 punkto nuostatos dėl plėtotės APA plokščių atveju, bandymas atliekamas pašalinus kitų rūšių papildomąsias plokštes (dėl kurių priedas nenumatytas ir kurios į bandymus naudojant SERT neįtrauktos), kai matuojama neveikos būsenos galia, aktyviosios veiksenos efektyvumas ir serverio našumas aktyviosios veiksenos sąlygomis (1); c) jeigu tai serveriai, kurie i) nėra deklaruoti kaip serverio gaminių šeimos dalis, ii) yra gamintojo pateiktos konfigūracijos, kai visi atmintinės kanalai nėra užpildyti tais pačiais dviejų eilių jungties buferinės atmintinės moduliais (DIMM), bandymas atliekamas naudojant konfigūraciją, kai visi atmintinės kanalai užpildyti tais pačiais DIMM (2).
Neveikos galia (Pidle)	ETSI	ETSI EN 303470:2019
Didžiausia galia	ETSI	ETSI EN 303470:2019	Didžiausia galia – tai didžiausias išmatuotas galios poreikis, nustatomas per bandymus naudojant SERT, vykdant tą patį darbinį procesą ir esant tam pačiam apkrovos lygiui.
Neveikos būsenos galia, esant didesnei ribinei temperatūros vertei pagal deklaruotą eksploatavimo sąlygų klasę	Žaliasis tinklas	Supaprastintas neveikos būsenos galios esant aukštai temperatūrai duomenų teikimas renkant SERT duomenis pagal Reglamentą (ES) 2019/424	Bandymas atliekamas esant temperatūrai, atitinkančiai aukščiausią leidžiamą temperatūrą konkrečiai eksploatavimo sąlygų klasei (A1, A2, A3 arba A4).
Maitinimo šaltinio efektyvumas	EPRI ir Ecova	Apibendrintasis bandymo protokolas, pagal kurį apskaičiuojamas AC / DC ir DC / DC vidinių maitinimo šaltinių energijos vartojimo efektyvumas (6.7 red.)	Bandymai atliekami esant tinkamai ES naudojamai įtampai ir dažniui (pvz., 230 V, 50 Hz).
Maitinimo šaltinio galios faktorius	EPRI ir Ecova	Apibendrintasis bandymo protokolas, pagal kurį apskaičiuojamas AC / DC ir DC / AC vidinių maitinimo šaltinių energijos vartojimo efektyvumas (6.7 red.)
Eksploatavimo sąlygų klasė		Gamintojas turi deklaruoti gaminio eksploatavimo sąlygų klasę: A1, A2, A3 arba A4. Bandymas atliekamas esant temperatūrai, atitinkančiai aukščiausią leidžiamą temperatūrą konkrečiai eksploatavimo sąlygų klasei (A1, A2, A3 arba A4), kurią, kaip deklaruojama, atitinka modelis. Bandymas atliekamas naudojant SERT (serverių efektyvumo vertinimo priemonę) ir kartojant bandymo ciklą (-us) 16 valandų. Laikoma, kad bandomas įrenginys atitinka deklaruotas eksploatavimo sąlygas, jeigu SERT rezultatai yra tinkami (t. y. bandomas įrenginys veikia visą 16 valandų bandymą).	Bandomas įrenginys patalpinamas į temperatūros kamerą, kurioje temperatūra didinama iki didžiausios leidžiamos temperatūros konkrečiai eksploatavimo sąlygų klasei (A1, A2, A3 arba A4) ne daugiau kaip 0,5 °C per minutę. Bandomas įrenginys paliekamas neveikos būsenoje 1 valandą, kad iki bandymo pradžios būtų pasiekta stabili temperatūra.
Mikroprograminės įrangos buvimas		Nėra
Saugus duomenų ištrynimas	NIST	Laikmenų sunaikinimo gairės, specialusis NIST leidinys 800-88, 1 red.
Galimybė išardyti serverį		Nėra
Svarbiausių žaliavų kiekis		EN 45558:2019

2 lentelė

Nuorodos ir pastabos dėl duomenų saugojimo gaminių

Parametras	Šaltinis	Pamatinis bandymo metodas / pavadinimas	Pastabos
Maitinimo šaltinio efektyvumas	EPRI ir Ecova	Apibendrintasis bandymo protokolas, pagal kurį apskaičiuojamas AC / DC ir DC / DC vidinių maitinimo šaltinių energijos vartojimo efektyvumas (6.7 red.)	Bandymai atliekami esant tinkamai ES naudojamai įtampai ir dažniui (pvz., 230 V, 50 Hz).
Maitinimo šaltinio galios faktorius	EPRI ir Ecova	Apibendrintasis bandymo protokolas, pagal kurį apskaičiuojamas AC / DC ir DC / DC vidinių maitinimo šaltinių energijos vartojimo efektyvumas (6.7 red.)
Eksploatavimo sąlygų klasė	Žaliasis tinklas	„Duomenų saugojimo gaminių eksploatavimo sąlygų klasė“	Gamintojas, importuotojas arba įgaliotasis atstovas turi deklaruoti gaminio eksploatavimo sąlygų klasę: A1, A2, A3 arba A4. Bandymas atliekamas esant temperatūrai, atitinkančiai aukščiausią leistiną temperatūrą konkrečiai eksploatavimo sąlygų klasei (A1, A2, A3 arba A4), kurią, kaip deklaruojama, atitinka modelis.
Mikroprograminės įrangos buvimas		Nėra
Saugus duomenų ištrynimas	NIST	Laikmenų sunaikinimo gairės, specialusis NIST leidinys 800-88, 1 red.
Galimybė išardyti duomenų saugojimo gaminį		Nėra	.
Svarbiausių žaliavų kiekis		EN 45558:2019;

„IIIa PRIEDAS

Pereinamojo laikotarpio metodai

1.   PAPILDOMI MATAVIMŲ IR SKAIČIAVIMŲ ELEMENTAI

3b lentelė

Bandymų įrangos reikalavimai ir UUT (*1) konfigūracija

Įrangos aprašymas	Funkcijos	Papildomos funkcijos ir charakteristikos
Galios matavimas	Apibrėžta atitinkamame standarte	Duomenų registravimo funkcija
Skaisčio matuoklis (LMD)	Apibrėžta atitinkamame standarte	Kontaktinis zondas ir duomenų registravimo funkcija
Apšvietos matavimo prietaisas (IMD)	Apibrėžta atitinkamame standarte	Duomenų registravimo funkcija
Signalų generavimo įranga	Apibrėžta atitinkamame standarte	Žr. atitinkamas pastabas III priedo 3a lentelėje. Nuorodos ir pastabos
Šviesos šaltinis (Projektorius)	Turi užtikrinti mažiau nei 12 liuksų ir iki 150 liuksų apšvietą ties automatinio skaisčio reguliavimo jutikliu televizoriams ir monitoriams ir iki 20000 liuksų – skaitmeniniams informaciniams vaizduokliams esant mažiausiam maždaug 1,5 m atstumui nuo automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio	Puslaidininkinė lempa (LED, lazeris arba LED ir lazerio derinys). Projektoriaus spalvų gama turi būti ne blogesnė kaip REC 709 Pakreipiamoji tvirtinimo platforma, užtikrinanti galimybę tiksliai nukreipti projektoriaus pluoštą. Ji gali būti kartu su integruota optinio reguliavimo funkcija arba integruota optinio reguliavimo funkcija gali būti naudojama vietoje jos.
Šviesos šaltinis (pritemdoma LED lempa)	Kaip nurodyta 1.2.1 skirsnyje
Kompiuteris duomenims registruoti bendroje laiko skalėje	Bent 3 tinkami prievadai, kuriais užtikrinama sąsaja su maitinimo, skaisčio ir apšvietos matavimo prietaisais.	Tinkamais laikomi USB ir „Thunderbolt“ prievadai
Su projektoriumi sujungtas kompiuteris, kuriame yra įdiegta skaidrių rodymo ar vaizdo redagavimo taikomoji programa	Taikomoji programa, kurią naudojant galima projektuoti visą balto vaizdo skaidrių kadrą kartu reguliuojant spalvinę temperatūrą ir skaisčio (pilkumo) lygį

1.1.   Bandymo tvarkos santrauka

1.

Padėti UUT ant stovo atsižvelgiant į automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio buvimo vietą, jei taikytina, ir išdėstyti vaizduoklio skaisčio ir aplinkos apšvietimo matavimo priemones.

2.

Peržiūrėti pirminį nustatymą ir patikrinti, ar tinkamai įgyvendinti rekomenduojamųjų parinkčių meniu įspėjimai ir numatytieji įprastos konfigūracijos nuostačiai.

3.

Išjungti garsą, jei taikytina.

4.

Toliau šildyti pavyzdį nustatant bandymų įrangą ir parenkant didžiausio baltojo skaisčio dinaminę tikrinamąją lentelę, užtikrinančią stabilų vaizduoklio skaisčio ir galios matavimą.

5.

Jeigu taikomas automatinio skaisčio reguliavimo priedas, nustatyti apšvietos intervalą ir automatinio skaisčio reguliavimo delsą, kurią reikia užtikrinti pavyzdyje. Išbandyti vaizduoklio automatinio skaisčio reguliavimo profilį esant apšvietai nuo 100 liuksų iki 12 liuksų ir išmatuoti įjungties veiksenos galios sumažėjimą tarp šių ribų. Siekiant išsamiai apibūdinti automatinio skaisčio reguliavimo poveikio galiai ir vaizduoklio skaisčiui profilį, aplinkos apšvietos intervalą galima padalyti į kelias pakopas nuo šiek tiek didesnės nei 100 liuksų apšvietos atskaitos taško (pvz., 120 liuksų), nustatant tarpines 60 liuksų, 35 liuksų ir 12 liuksų reikšmes, iki tamsiausio lygio, kuris yra įmanomas bandymo aplinkoje. Skaitmeninių informacinių vaizduoklių (angl. digital signage display, DSD) atveju galima sukurti papildomus profilius iki 20 000 liuksų dienos šviesos apšvietos lygių, kad būtų galima surinkti duomenų, kurie pravers ateityje peržiūrint reglamentą.

6.

Pamatuoti didžiausią skaistį esant įprastai konfigūracijai. Jeigu monitoriaus jis yra mažesnis nei 150 cd/m2 arba kitų tipų vaizduoklių – mažesnis nei 220 cd/m2, taip pat pamatuoti didžiausią skaistį nustačius didžiausio skaisčio konfigūraciją naudotojo meniu (o ne parduodant naudotą konfigūraciją).

7.

Išmatuoti įjungties veiksenos galią naudojant SDR dinaminio transliavimo vaizdo seką, išjungus automatinį skaisčio reguliavimą. Išmatuoti įjungties veiksenos galią naudojant HDR dinaminio transliavimo vaizdo sekas, įsitikinus, kad HDR veiksena yra aktyvi (tai patvirtina pranešimas, pasirodantis vaizduoklyje prasidėjus HDR atkūrimui ir (arba) pasikeitus įprastos konfigūracijos vaizdo nuostačiams).

8.

Išmatuoti mažos galios ir išjungties veiksenos energijos poreikį ir laiką, kurio reikia, kad pradėtų veikti automatinio energijos vartojimo sumažinimo funkcijos.

1.2.   Išsami informacija apie bandymą

1.2.1.   UUT (vaizduoklio) ir matavimo priemonės sąranka

1 pav. Fizinė vaizduoklio ir aplinkos apšvietimo šaltinio sąranka

Jeigu yra automatinio skaisčio reguliavimo funkcija ir UUT yra su stovu, jis turi būti prijungtas prie vaizduoklio dalies, o UUT padėtas ant bent 0,75 m aukščio horizontalaus stalo ar platformos, uždengtos mažo atspindžio juoda medžiaga (paprastai naudojamos medžiagos – fetro, vilnos arba drobės fonas). Visos stovo dalys turi likti neuždengtos. Vaizduokliai, kurie visų pirma skirti kabinti ant sienos, turi būti pritvirtinami prie rėmo, kad prie jų būtų lengva prieiti, o apatinis vaizduoklio kraštas turi būti bent 0,75 m aukštyje nuo grindų. Grindų paviršius po vaizduokliu ir iki 0,5 m prieš vaizduoklį turi būti mažo atspindžio, geriausia padengtas mažo atspindžio juoda medžiaga.

Nustatoma, kur yra fizinė UUT automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio buvimo vieta, ir apskaičiuojamos ir registruojamos tos vietos koordinatės fiksuoto taško už UUT ribų atžvilgiu. Siekiant užtikrinti matavimų pakartojamumą atstumai H ir D ir projektoriaus pluošto kampas (žr. 1 pav.) turi būti registruojami. Priklausomai nuo šviesos šaltinio apšvietos lygio reikalavimų atstumai H ir D paprastai turi būti lygūs (±5 mm) ir būti nuo 1,5 m iki 3 m. Kalbant apie projektoriaus pluošto kampo reguliavimą, fokusuojant automatinio skaisčio reguliavimo jutiklį ir užtikrinant siaurą šviesos pluoštą kampui matuoti galima naudoti juodą skaidrę su nedideliu baltu langeliu viduryje. Jeigu automatinio skaisčio reguliavimo jutiklis suprojektuotas taip, kad geriausiai veikia esant didesniam nei rekomenduojamam 45o apšvietos pluošto kampui, galima naudoti tą kampą visą informaciją registruojant. Jeigu naudojamas nekontaktinis (nuotolinis) skaisčio matuoklis ir šviesos šaltinio pluošto kampas yra mažas, reikia stengtis užtikrinti, kad šaltinis neatsispindėtų skaisčiui matuoti naudojamo vaizduoklio plote.

Apšvietos matuoklis turi būti įtaisomas kuo arčiau automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio, imantis priemonių, kad į jutiklį nepatektų aplinkos šviesos atspindžiai nuo matuoklio korpuso. Tai galima užtikrinti kartu taikant kelis metodus, be kita ko, apgaubiant apšvietos matuoklį juodu fetru ir užtikrinant reguliuojamą mechaninį tvirtinimą taip, kad matuoklio korpusas nekyšotų į priekį toliau nei automatinio skaisčio reguliavimo jutiklis.

Siekiant užtikrinti tikslų ir pakartojamą automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio apšvietos lygių registravimą sukeliant kuo mažiau su mechaniniu tvirtinimu susijusių sunkumų, rekomenduojama laikytis toliau aprašytos patikrintos procedūros. Taikant šią procedūrą galima pakoreguoti visas apšvietos paklaidas, atsiradusias dėl to, kad buvo praktiškai neįmanoma įtaisyti apšvietos matuoklio tiksliai toje pačioje fizinėje padėtyje, kaip automatinio skaisčio reguliavimo jutiklis, ir abiejų apšviesti kartu. Taigi taikant šią procedūrą galima vienu metu užtikrinti automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio ir apšvietos matuoklio apšvietimą fiziškai nekeičiant UUT ir matuoklio sąrankos. Naudojant tinkamą registravimo programinę įrangą būtinus laipsniškus apšvietos pakeitimus galima sinchronizuoti su įjungties veiksenos galios matavimu ir vaizduoklio skaisčio matavimu, kad automatinis skaisčio reguliavimas būtų automatiškai registruojamas kartu su profiliu.

Apšvietos matuoklis turi būti įtaisytas kelių centimetrų atstumu nuo automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio, kad tiesioginiai projektoriaus pluošto atspindžiai nuo matuoklio korpuso nepatektų į automatinio skaisčio reguliavimo jutiklį. Apšvietos matuoklio jutiklio horizontalioji ašis turi sutapti su automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio horizontaliąja ašimi, o matuoklio vertikalioji ašis turi būti griežtai lygiagreti vaizduoklio vertikaliajai plokštumai. Turi būti matuojamos ir registruojamos fizinės matuoklio tvirtinimo vietos koordinatės fiksuoto išorės taško, naudojamo fizinei automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio vietai registruoti, atžvilgiu.

Projektorius turi būti įtvirtintas taip, kad jo projektuojamo pluošto ašis sutaptų su vaizduoklio paviršiui statmena vertikaliąja plokštuma ir kirstų automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio vertikaliąją ašį (žr. 1 pav.). Projektoriaus platformos aukštis, polinkis ir atstumas nuo UUT turi būti sureguliuoti taip, kad visas projektuojamo didžiausiojo baltojo skaisčio vaizdo kadras būtų sutelktas į automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio ir apšvietos matuoklio plotą ir kad kartu būtų užtikrinamas didžiausias aplinkos apšvietos lygis (liuksais), kuris turi būti ties jutikliu atliekant bandymą. Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad kai kurių skaitmeninių informacinių vaizduoklių automatinis skaisčio reguliavimas veikia esant aplinkos apšvietimo sąlygoms nuo iki 20 000 liuksų iki mažesnės nei 100 liuksų reikšmės.

Kontaktinis skaisčio matuoklis vaizduoklio skaisčiui matuoti turi būti lygiuotas su UUT ekrano centru.

Projektuojamas apšvietos vaizdas, iš dalies sutampantis su horizontaliuoju paviršiumi po UUT vaizduokliu, neturi kyšoti už vaizduoklio vertikaliosios plokštumos, nebent atspindintis stovas užima didesnį plotą – tokiu atveju vaizdo kraštas turi sutapti su stovo kraštais (žr. 1 pav.). Viršutinis projektuojamo vaizdo horizontalusis kraštas neturi būti mažiau kaip 1 cm žemiau apatinio kontaktinio skaisčio matuoklio apgaubo krašto. Tai galima padaryti atliekant optinį koregavimą arba fiziškai pastatant projektorių, laikantis reikalavimų dėl 45o pluošto kampo ir didžiausios apšvietos prie automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio.

Užrašius UUT ir apšvietos matuoklio padėties koordinates ir projektoriui stabiliai skleidžiant šviesą, kurios apšvietos intervalą reikia matuoti (įjungus puslaidininkinę lempą stabilumas paprastai pasiekiamas per kelias minutes), UUT reikia perkelti tiek, kad apšvietos matuoklio priekinis paviršius ir jutiklio vidurys sutaptų su pažymėtomis UUT automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio fizinės padėties koordinatėmis. Šiame taške išmatuota apšvieta užregistruojama, o matuoklis grąžinamas į pirminio pastatymo vietą kartu su UUT. Apšvietą reikia vėl pamatuoti pastatymo padėtyje. Dviejose bandymo vietose (jeigu yra) išmatuotos apšvietos skirtumą procentais teikiant galutinius duomenis galima taikyti kaip pataisos koeficientą visiems tolesniems apšvietos matavimams (keičiantis apšvietos lygiui šis pataisos koeficientas nesikeičia). Taip sudaromas tikslių duomenų rinkinys dėl apšvietos prie automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio, nors liuksų matavimo priemonės tame taške nėra, ir taip galima vienu metu registruoti vaizduoklio skaistį, galią ir apšvietą, kad būtų sudarytas tikslus automatinio skaisčio reguliavimo profilis.

Bandymo sąrankoje neturi būti daroma jokių kitų pakeitimų.

Priešingai nei televizorių atveju, skaitmeniniuose informaciniuose vaizduokliuose gali būti daugiau nei vienas aplinkos apšvietimo jutiklis. Bandymo tikslais technikas turi nustatyti vieną jutiklį, kuris bus naudojamas atliekant bandymą, ir nenaudoti kitų šviesos jutiklių juos užklijuojant nepermatoma juosta. Nereikalingus jutiklius taip pat galima išjungti, jeigu tokia valdymo galimybė užtikrinama. Daugeliu atvejų tinkamiausias naudoti jutiklis būtų į priekį nukreiptas jutiklis. Skaitmeninių informacinių vaizduoklių su keliais šviesos jutikliais matavimo metodus galima tirti toliau siekiant patobulinti bandymų metodus ir parengti darnųjį standartą.

Bandymų laboratorijose, pageidaujančiose aprašytoje bandymo sąrankoje vietoj projektoriaus kaip šviesos šaltinį naudoti pritemdomą lempą, turi būti taikoma toliau pateikta lempos specifikacija, o matuojamos lempos charakteristikos turi būti užregistruotos.

Šviesos šaltinis, naudojamas automatinio skaisčio reguliavimo jutikliui iki nustatytų apšvietos lygių apšviesti, turi būti pritemdoma LED atšvaitinė lempa, o jo skersmuo turi būti 90 mm ± 5 mm. Lempos vardinis pluošto kampas turi būti 40° ± 5°. Vardinė koreliuotoji spalvinė temperatūra (KST) turi būti 2700 K ± 300 K visame apšvietos intervale nuo 12 liuksų iki bandymui reikalingos didžiausios apšvietos. Vardinis spalvų perteikimo rodiklis (CRI) turi būti 80 ± 3. Lempos priekinis paviršius turi būti skaidrus (t. y. nespalvotas ir nepadengtas spektrą modifikuojančia medžiaga), jis gali būti lygus arba gruoblėtas; šviesą skleidžiant ant tolygiai balto paviršiaus, jos sklaida žiūrint plika akimi turi atrodyti lygi. Šviestuvas neturi pakeisti LED šaltinio spektro, įskaitant infraraudonąją ir ultravioletinę sritis. Šviesos charakteristikos neturi skirtis visame reguliavimo diapazone, kurio reikia atliekant automatinio skaisčio reguliavimo bandymus.

1.2.2.   Teisingo įprastos konfigūracijos įgyvendinimo patikrinimas ir poveikio energijos suvartojimui įspėjimai

Galios matuoklis turi būti prijungtas prie UUT stebėjimo tikslais, užtikrinant bent vieną vaizdo signalo šaltinį. Atliekant šį bandymą turi būti įsitikinta, kad automatinis skaisčio reguliavimas veikia esant visoms kitoms iš anksto nustatytoms konfigūracijoms, išskyrus parduotuvės konfigūraciją.

1.2.3.   Garso nustatymas

Turi būti ir garso, ir vaizdo įėjimo signalas (idealu – 1 kHz tonas galios bandymo SDR vaizdo medžiagoje). Garsas nustatomas taip, kad vaizduoklyje būtų rodomas nulis arba turi būti įjungta garso nutildymo funkcija. Turi būti patvirtinta, kad garso nutildymo įjungimas nedaro poveikio įprastos konfigūracijos vaizdo parametrams.

1.2.4.   Didžiausio baltojo skaisčio tikrinamosios lentelės nustatymas didžiausio baltojo skaisčio matavimams atlikti

Kai UUT parodoma didžiausio baltojo skaisčio tikrinamoji lentelė, vaizduoklis gali greitai sumažinti ryškumą per pirmąsias kelias sekundes ir laipsniškai jį mažinti, kol bus pasiektas stabilumas. Dėl to neįmanoma nuosekliai ir užtikrinant pakartojamumą išmatuoti galios ir skaisčio verčių iš karto po to, kad vaizduoklyje pasirodo vaizdas. Siekiant atlikti pakartojamus matavimus, turi būti pasiektas tam tikras stabilumo lygis. Iš vaizduoklių bandymų naudojant esamas technologijas matyti, kad didžiausio baltojo skaisčio vaizdo atveju 30 sekundžių turi pakakti skaisčio stabilumui pasiekti. Praktiniu požiūriu šis laiko tarpsnis taip pat pakankamas, kad dingtų ekrane rodoma būsenos informacija.

Šiuo metu siūlomuose vaizduokliuose neretai yra įdiegta elektroninė ir vaizduoklio valdymo programinė įranga, kurios paskirtis – apsaugoti nuo vaizduoklio maitinimo šaltinį nuo perkrovos ir ekraną nuo liekamojo vaizdo (išdegimo) apribojant bendrą ekranui tiekiamą galią. Dėl to gali būti ribojamas skaistis ir ribojamas energijos suvartojimas, kai rodoma, pavyzdžiui, didelė baltojo skaisčio dinaminės tikrinamosios lentelės sritis.

Pagal šią bandymo metodiką didžiausias skaistis matuojamas, kai rodoma 100 proc. baltojo skaisčio dinaminė tikrinamoji lentelė, bet baltos spalvos plotas empiriškai apribojamas siekiant užtikrinti, kad neįsijungtų apsaugos mechanizmai. Tinkama dinaminė tikrinamoji lentelė nustatoma rodant įvairias aštuonias dinamines „langelio ir kontūro“ tikrinamąsias lenteles, grindžiamas VESA L dinaminėmis tikrinamosiomis lentelėmis, nuo mažiausios (L 10) iki didžiausios (L 80), kartu registruojant galią ir ekrano skaistį. Galios ir ekrano skaisčio grafikas ir L tikrinamoji lentelė turi padėti nustatyti, ar ribojami vaizduoklio parametrai ir kada tai daroma. Pavyzdžiui, jeigu energijos suvartojimas padidėja nuo L 10 iki L 60, o skaistis didėja arba išlieka stabilus (nemažėja), atrodo, tokios tikrinamosios lentelės nesukelia ribojimo. Jeigu iš L 70 dinaminės tikrinamosios lentelės matyti, kad energijos suvartojimas arba skaistis nedidėja (nors ankstesnėse L tikrinamosiose lentelėse buvo stebimas didėjimas), tai turėtų reikšti, kad ribojimas prasideda esant L 70 arba tarp L 60 ir L 70. Gali būti ir taip, kad ribojimas prasidėjo tarp L 50 ir L 60 ir grafikas ties L 60 faktiškai pakrypo žemyn. Taigi didžiausia tikrinamoji lentelė, dėl kurios, kaip patikimai nustatyta, ribojimo neatsirado, yra L 50 ir tai yra tinkama tikrinamoji lentelė, kurią reikia naudoti matuojant didžiausią skaistį. Jeigu reikia deklaruoti skaisčio santykį, skaisčio tikrinamoji lentelė turi būti pasirenkama esant skaisčiausiems išankstiniams nuostačiams. Jeigu žinoma, kad UUT yra būdingos vaizduoklio skaisčio charakteristikos, dėl kurių negalima pasirinkti optimalios didžiausio baltojo skaisčio tikrinamosios lentelės taikant pirmiau aprašytą atrankos procedūrą, galima naudoti toliau išdėstytą supaprastintą atrankos procedūrą. Vaizduokliams, kurių įstrižainė yra lygi 15,24 cm (6 coliai) arba didesnė, bet mažesnė nei 30,48 cm (12 colių), turi būti naudojamas L 40 „PeakLumMotion“ signalas. Vaizduokliams, kurių įstrižainė yra didesnė arba lygi 30,48 cm (12 colių), turi būti naudojamas L 20 „PeakLumMotion“ signalas. Pagal bet kurią procedūrą pasirinkta dinaminė didžiausio baltojo skaisčio tikrinamoji lentelė turi būti deklaruojama ir naudojama atliekant visą skaisčio bandymą.

1.2.5.   Automatinio skaisčio reguliavimo aplinkos apšvietimo kontrolės diapazono ir automatinio skaisčio reguliavimo veiksmo delsos nustatymas

Reglamente (ES) 2019/2021 automatinio skaisčio reguliavimo galios priedas yra nustatytas EEI deklaracijoje, jeigu automatinio skaisčio reguliavimo valdymo charakteristika atitinka konkrečius vaizduoklio skaisčio valdymo reikalavimus esant aplinkos apšvietimo lygiams tarp 100 liuksų ir 12 liuksų ir 60 liuksų ir 35 liuksų atskaitos taškuose. Vaizduoklio skaisčio pokytis aplinkos apšvietimo pokyčiui nuo 100 liuksų iki 12 liuksų turi užtikrinti bent 20 proc. vaizduoklio energijos poreikio sumažėjimą, kad būtų galima taikyti reglamente numatytą automatinio skaisčio reguliavimo galios priedą. Dinaminė skaisčio L tikrinamoji lentelė, naudojama vertinant automatinio skaisčio reguliavimo valdymo atitiktį, taip pat gali būti tuo pat metu naudojama vertinant energijos suvartojimo sumažinimo atitiktį.

Skaitmeninių informacinių vaizduoklių automatinio skaisčio reguliavimo valdymo diapazonas kintant apšvietai gali būti daug didesnis, ir čia aprašytą metodiką galima išplėsti renkant duomenis, kurie bus naudojami ateityje peržiūrint reglamentą.

1.2.5.1.   Automatinio skaisčio reguliavimo delsos profilio sudarymas

Automatinio skaisčio reguliavimo valdymo funkcijos delsa – tai laikas nuo automatinio skaisčio reguliavimo jutiklio aptikto aplinkos apšvietimo pasikeitimo iki su juo susijusio UUT vaizduoklio skaisčio pasikeitimo. Iš bandymų duomenų matyti, kad delsa gali būti net 60 sekundžių, ir į tai būtina atsižvelgti sudarant automatinio skaisčio reguliavimo valdymo profilį. Apskaičiuojant delsą 100 liuksų skaidrė (žr. 1.2.5.2) esant stabiliam vaizduoklio skaisčiui perjungiama į 60 liuksų skaidrę, užrašant laiko intervalą, kuris yra būtinas stabiliam mažesniam vaizduoklio skaisčio lygiui pasiekti. Esant sumažėjusiam stabiliam skaisčio lygiui 60 liuksų skaidrė perjungiama į 100 liuksų skaidrę, užrašant laiko intervalą, kuris yra būtinas stabiliam didesniam skaisčio lygiui pasiekti. Delsa nustatoma remiantis didesne laiko intervalų verte, savo nuožiūra pridedant 10 sekundžių. Tai išsaugoma kaip kiekvienos skaidrės rodymo laikotarpis.

1.2.5.2.   Šviesos šaltinio apšvietimo valdymas

Sudarant automatinio skaisčio reguliavimo profilį UUT rodoma dinaminė didžiausio baltojo skaisčio tikrinamoji lentelė, kaip numatyta 1.2.4, nes šviesos šaltinio skaistis keičiasi nuo baltojo per kelias pilkas skaidres, taip modeliuojant aplinkos apšvietimo pasikeitimus. Apšvietimo lygiui valdyti pirmosios skaidrės pilkos spalvos skaidrumas pakeičiamas taip, kad būtų pasiektas profilio atskaitos taškas (pvz., 120 liuksų), išmatuojant liuksų lygį prie apšvietos matuoklio. Skaidrė išsaugoma ir nukopijuojama. Tai kopijai nustatomas naujas pilkos spalvos skaidrumo lygis, kad būtų pasiektas reikiamas 100 liuksų atskaitos taškas, ir skaidrė išsaugoma ir nukopijuojama. Šis procesas pakartojamas 60 liuksų, 35 liuksų ir 12 liuksų atskaitos taškuose. Čia galima įtraukti juodą (0 proc. skaidrumo) apšvietos skaidrę, kad būtų užtikrinama duomenų rinkimo simetrija, atskaitos taškų skaidrės nukopijuojamos ir įtraukiamos į apšvietimo didėjimo iki 120 liuksų seką.

1.2.5.3.   Šviesos šaltinio spalvinės temperatūros reguliavimas

Dar vienas reikalavimas – nustatyti projektuojamos šviesos baltojo taško spalvinę temperatūrą, kad būtų užtikrinamas bandymo duomenų pakartojamumas, jeigu patikros tikslais būtų naudojamas kitas projektuojamos šviesos šaltinis. Siekiant užtikrinti šios metodikos suderinamumą su ankstesniuose bandymų standartuose nustatyta automatinio skaisčio reguliavimo metodika, joje nustatyta 2700 K ± 300 K baltojo taško spalvinė temperatūra.

Šis baltasis taškas nesunkiai nustatomas visose pagrindinėse kompiuterinėse taikomosiose programose, skirtose skaidrėms kurti, naudojant tinkamą užliejimo tam tikra fono spalva funkciją (pvz., raudona / oranžinė) ir reguliuojant skaidrumą. Naudojant šiuos įrankius paprastai šaltesnis projektoriaus baltasis taškas gali būti pakoreguotas iki rekomenduojamos 2700 K reikšmės pakeičiant pasirinktos spalvos skaidrumą ir kartu matuojant spalvinę temperatūrą apšvietos matuokliu. Pasiekus reikiamą temperatūrą ji taikoma visoms skaidrėms.

1.2.5.4.   Duomenų įrašymas

Rodant skaidres matuojami ir registruojami energijos suvartojimo, ekrano skaisčio ir apšvietos ties automatinio skaisčio reguliavimo jutikliu duomenys. Šie duomenys turi koreliuoti su laiku. Trijų parametrų duomenų taškus reikia užrašyti, kad būtų galima su jais susieti suvartojamos energijos kiekį, ekrano skaistį ir apšvietą ties automatinio skaisčio reguliavimo jutikliu. Tarp atskaitos taškų galima sukurti bet kiek skaidrių siekiant surinkti kuo išsamesnius duomenis, atsižvelgiant į turimo bandymų laiko apribojimus.

DSD, skirtų naudoti esant labai įvairioms aplinkos apšvietimo sąlygoms, automatinio skaisčio reguliavimo valdymo diapazoną, galima nustatyti rankiniu būdu tam tikroje nustačius reikiamą spalvinę temperatūrą projektuojamoje didžiausio baltojo skaisčio skaidrėje naudojant juodos spalvos skaidrumo reguliavimo funkciją. Rekomenduojamą iš anksto nustatytą DSD konfigūraciją labai įvairiomis aplinkos apšvietimo sąlygomis reikia pasirinkti iš naudotojo meniu. Stabilaus vaizduoklio skaisčio taške projektuojamą skaidrę reikia perjungti nuo 0 proc. į 100 proc. juodos spalvos skaidrumą, kad būtų nustatytas delsos laikotarpis. Po to tai daroma laipsniškai keičiant pilkos spalvos skaidrumą nuo juodos spalvos iki taško, kuriame vaizduoklio skaistis nesikeičia, kad būtų nustatytas automatinio skaisčio reguliavimo diapazonas. Po to galima sukurti tokią skaidrių seką, kad būtų užtikrintas tinkamas to diapazono profilio sudarymo detalumas.

1.2.6.   Vaizduoklio skaisčio matavimai

Įjungus automatinį skaisčio reguliavimą ir prie apšvietos matuoklio esant 100 liuksų aplinkos apšvietimo lygiui, UUT turi būti rodoma pasirinkta didžiausio baltojo skaisčio tikrinamoji lentelė (žr. 1.2.4) esant stabiliam skaisčiui. Kad būtų laikomasi reglamento reikalavimų, matuojant skaistį turi būti patvirtinta, kad visų kategorijų vaizduoklių, išskyrus monitorius, vaizduoklio skaisčio lygis yra 220 cd/m2 arba daugiau. Monitorių reikalaujamas atitikties lygis yra 150 cd/m2 arba daugiau. Atliekant vaizduoklių be automatinio skaisčio reguliavimo funkcijos arba prietaisų, kuriems automatinio skaisčio reguliavimo priedas netaikomas, matavimus bandymo stendas gali būti be aplinkos apšvietimo dalies.

Vertinant vaizduoklius, kurie yra suprojektuoti taip, kad esant įprastai konfigūracijai deklaruojamas vaizduoklio didžiausio baltojo skaisčio lygis yra mažesnis nei atitinkamai 220 cd/m2 arba 150 cd/m2 atitikties reikalavimas, didžiausias baltasis skaistis turi būti papildomai matuojamas esant iš anksto nustatytai žiūrėjimo konfigūracijai, kurioje užtikrinama didžiausia matuojamo didžiausio baltojo skaisčio vertė. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reglamento, apskaičiuotasis išmatuoto įprastos žiūrėjimo konfigūracijos didžiausiojo baltojo skaisčio ir išmatuotos didžiausios didžiausiojo baltojo skaisčio vertės santykis turi būti 65 proc. arba didesnis. Šis santykis deklaruojamas kaip skaisčio santykis.

UUT, kuriuose automatinį skaisčio reguliavimą galima išjungti, reikia atlikti papildomą atitikties bandymą esant įprastai konfigūracijai. Stabilizuoto didžiausiojo baltojo skaisčio tikrinamąją lentelę reikia rodyti esant išmatuotam 100 liuksų aplinkos apšvietimo lygiui. Turi būti įsitikinta, kad UUT energijos poreikis, matuojamas įjungus automatinį skaisčio reguliavimą, yra toks pat arba mažesnis nei energijos poreikis, matuojamas esant stabilizuotam skaisčiui, kai automatinis skaisčio reguliavimas yra išjungtas. Jeigu išmatuotoji galia nevienoda, įjungties veiksenos galia turi būti nustatoma pasirinkus veikseną, kurioje išmatuotoji galia yra didžiausia.

1.2.7.   Įjungties veiksenos galios matavimas

Kiekvienos iš toliau išvardytų UUT maitinimo sistemų SDR galia turi būti matuojama esant įprastai konfigūracijai, naudojant 10 minučių rinkmenos „SDR dynamic video power test“ HD versiją, nebent įėjimo signalas būtų suderinamas tik su SD. Turi būti įsitikinta, kad rinkmenos šaltinis ir UUT įėjimo sąsaja gali užtikrinti visiškai juodą ir visiškai baltą vaizdo duomenų lygius. HD vaizdo skyros didinimą iki savosios UUT vaizduoklio skyros turi atlikti UUT, o ne išorės prietaisas, jeigu UUT tai įmanoma. Jeigu skyros didinimą iki savosios UUT skyros turi atlikti išorės prietaisas, turi būti registruojami tokio prietaiso ir jo sąsajos su UUT duomenys. Deklaruojama vidutinė galia, nustatyta rodant visą 10 minučių rinkmeną.

HDR galia taikant funkciją matuojama naudojant dvi 5 minučių HDR rinkmenas „HDR-HLG power“ ir „HDR- HDR10 power“. Jeigu viena iš šių HDR veiksenų nepalaikoma, deklaruojama palaikomos veiksenos HDR galia.

Atliekant visus galios bandymus taikomos atitinkamuose standartuose aprašytos bandymo priemonių charakteristikos ir bandymo sąlygos.

Dėl esamų UUT vaizduoklių technologijų gaminių nereikia ilgai šildyti ir tai geriausia daryti naudojant 1.2.4 skirsnyje nurodytą dinaminę didžiausiojo baltojo skaisčio tikrinamąją lentelę. Kai galios rodmenys yra stabilūs, o UUT rodoma ši tikrinamoji lentelė, galima pradėti matuoti galią naudojant SDR ir HDR dinaminės vaizdo galios bandymų rinkmenas.

Jeigu gaminys turi automatinio skaisčio reguliavimo funkciją, ją reikia išjungti. Jeigu jos išjungti negalima, gaminio bandymas atliekamas 100 liuksų išmatuotojo aplinkos apšvietimo sąlygomis, kaip aprašyta 1.2.5 skirsnyje.

UUT, skirtų naudoti AC maitinimo tinkle, įskaitant tuos, kuriuose naudojamas standartinis DC įėjimas, bet kartu su UUT pateikiamas išorinis maitinimo šaltinis, įjungties veiksenos galia turi būti matuojama AC tiekimo taške.

a)

UUT su standartiniu DC įėjimu (taikomi tik su USB suderinamo maitinimo standartai) galia turi būti matuojama prie DC įėjimo. Tai galima nesunkiai padaryti naudojant USB šakotuvą (angl. break out unit, BOU), kuriuo išlaikomas maitinimo jungties duomenų perdavimo kanalas ir UUT DC įėjimas, bet nutraukiamas energijos tiekimo kanalas, kad būtų galima išmatuoti srovę ir įtampą galios matuokliu. USB BOU ir galios matuoklio derinį reikia išsamiai patikrinti siekiant užtikrinti, kad jų konstrukcija ir techninė būklė nepadarytų poveikio kabelio pilnutinės varžos nustatymo funkcijai, numatytai kai kuriuose USB maitinimo standartuose. Galia, registruojama naudojant USB BOU, yra deklaruota įjungties veiksenos išmatuotoji galia Pmeasured (Ekologinis projektavimas ir ženklinimas SDR režimu ir HDR režimu).

b)

Neįprastiems UUT, kurie yra apibrėžti reglamente, bet skirti naudoti juos maitinant iš vidinės baterijos, kurios negalima apeiti arba išimti, kad būtų galima tinkamai atlikti galios bandymą, siūloma taikyti toliau aprašytą metodiką. Pirmiau aprašyti įspėjimai dėl išorinių maitinimo šaltinių ir standartinio DC įėjimo aktualūs renkantis, kurią įėjimo galią deklaruoti – AC ar DC.

Taikant metodiką vartojamos šios sąlygos.

Visiškai įkrauta baterija. Įkrovimo momentas, kai, remiantis gamintojo nurodymais, rodikliu ar laikotarpiu, gaminio įkrauti nebereikia. Sudaromas tokio momento vaizdinis profilis, kad ateityje būtų galima juo vadovautis grafiškai pateikiant galios matuoklio įkrovimo įrašus matuojant galią 1 sekundės dažnumu per 30 minučių laikotarpį prieš visiško įkrovimo momentą ir po jo.

Visiškai iškrauta baterija. Įjungties veiksenos momentas, kai atjungus UUT nuo išorinio maitinimo šaltinio vaizduoklis išsijungia automatiškai (ne dėl automatinio budėjimo funkcijų) arba nustoja veikti rodydamas vaizdą.

Jeigu nėra jokio rodiklio arba nėra nustatyta įkrovimo trukmė, baterija turi būti visiškai iškraunama. Po to baterija vėl įkraunama išjungus visas vaizduoklio naudotojo valdomas funkcijas. Turi būti automatiškai registruojamas energijos tiekimas per tam tikrą laiką užtikrinant, kad duomenys būtų registruojami ne rečiau nei kas sekundę. Jeigu iš įrašų matyti, kad buvo įjungta išsikrovusios baterijos palaikymo veiksena esant mažam energijos suvartojimui arba prasideda labai mažo energijos suvartojimo laikotarpis, per kurį energijos suvartojimas reguliariai staigiai padidėja, iki to momento užregistruotas laikas nuo baterijos įkrovos ciklo pradžios turi būti laikomas bazine įkrovimo trukme.

Baterijos paruošimas. Visos nenaudotos ličio jonų baterijos turi būti vieną kartą visiškai įkrautos ir visiškai iškrautos prieš pradedant pirmąjį UUT bandymą. Visų kitų cheminių (technologijų) rūšių nenaudotos baterijos turi būti visiškai įkrautos ir visiškai iškrautos tris kartus prieš pradedant pirmąjį UUT bandymą.

Metodas

UUT paruošiamas visiems reikiamiems bandymams, kaip aprašyta šiame bandymo metodikos dokumente. Renkantis deklaruoti išmatuotą AC arba DC galią taikomos pirmiau aprašytos maitinimo sąlygos.

Visos dinaminių bandymų sekos, susijusios su galios matavimu siekiant užtikrinti reglamento laikymąsi ir deklaravimą, turi būti vykdomos visiškai įkrovus gaminio bateriją ir atjungus išorinį maitinimo šaltinį. Turi būti įsitikinta, kad pasiekta pilnutinė įkrova remiantis galios matuoklio įrašuose pateikiamu įkrovimo profilio grafiku. Gaminys perjungiamas į reikiamą matavimo veikseną ir nedelsiant pradedama dinaminio bandymo seka. Užbaigus dinaminio bandymo seką gaminį reikia išjungti ir pradėti registruojamo įkrovimo seką. Jeigu iš įkrovimo įrašų profilio matyti, kad baterija yra visiškai įkrauta, registruojama vidutinė galia, užregistruota nuo užfiksuotos įkrovimo pradžios iki užfiksuoto pilnutinės įkrovos pasiekimo momento, ir pagal ją apskaičiuojama galia, registruojama laikantis reglamento reikalavimų.

Budėjimo, tinklinio budėjimo ir išjungties veiksenose (jei taikytina) bateriją reikės įkrauti ilgai, kad būtų užtikrinamas tinkamas duomenų pakartojamumas atsižvelgiant į vidutinę įkrovimo galią (pvz., 48 valandos išjungties arba budėjimo veiksena ir 24 valandos tinklinio budėjimo veiksena).

Matuojant skaistį ir sudarant automatinio skaisčio reguliavimo skaisčio profilį išorinis maitinimo šaltinis gali likti prijungtas.

Atliekant automatinio skaisčio reguliavimo energijos suvartojimo sumažinimo bandymą tinkama didžiausiojo baltojo skaisčio seka turi būti nuosekliai vykdoma 30 minučių esant 12 liuksų aplinkos apšvietimo lygiui. Bateriją reikia nedelsiant vėl įkrauti užrašant vidutinę galią. Tas pats pakartojama esant 100 liuksų aplinkos apšvietimui, kai yra patvirtinta, kad vidutinės įkrovimo galios reikšmės skiriasi 20 proc. arba daugiau.

Deklaruojant SDR galią atitinkama 10 minučių SDR dinaminio galios matavimo seka turi būti kartojama 3 kartus iš eilės, registruojant vidutinį baterijos įkrovimo energijos poreikį (P measured (SDR) = vėl įkrauti reikalinga energija / visa rodymo trukmė).Deklaruojant HDR galią kiekviena iš dviejų penkių minučių HDR dinaminio galios matavimo rinkmenų turi būti rodoma po tris kartus iš eilės, registruojant vidutinį baterijos įkrovimo energijos poreikį (P measured (HDR) = vėl įkrauti reikalinga energija / visa rodymo trukmė).

1.2.8.   Mažos galios ir išjungties veiksenos energijos poreikio matavimas

Atliekant visus mažos galios ir išjungties veiksenos galios bandymus taikomos atitinkamuose standartuose aprašytos bandymo priemonės ir bandymo sąlygos. Taikomos 1.2.7 skirsnyje išdėstytos AC arba DC galios matavimo sąlygos ir, kai taikytina, 1.2.7 skirsnyje aprašyta speciali iš baterijos maitinamų vaizduoklių bandymo procedūra.