(1)

COVID-19 pandemija daro didelį poveikį valstybių narių gyventojams, įmonėms, sveikatos priežiūros sistemoms ir ekonomikai bei finansų sistemoms. Komisija savo 2020 m. gegužės 27 d. komunikate „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ pažymėjo, kad likvidumas ir galimybė gauti finansavimą bus nuolatinis iššūkis. Todėl labai svarbu paremti atsigavimą nuo COVID-19 pandemijos sukelto didelio ekonominio sukrėtimo priimant tam tikrus ribotus tikslinius galiojančių Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktų pakeitimus. Taigi, bendras tų pakeitimų tikslas turėtų būti panaikinti nereikalingą biurokratiją ir nustatyti kruopščiai suderintas priemones, kurios laikomos veiksmingomis siekiant mažinti ekonominį nestabilumą. Tais pakeitimais turėtų būti vengiama pokyčių, kuriais dar labiau didinama šio sektoriaus administracinė našta, o sudėtingi su teisėkūra susiję klausimai turėtų būti paliekami spręsti vykdant planuojamą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (3) peržiūrą. Tie pakeitimai sudaro priemonių paketą ir yra priimami kaip kapitalo rinkų gaivinimo dokumentų rinkinio dalis;

(2)

Direktyva 2014/65/ES buvo priimta 2014 m., reaguojant į 2007 m. ir 2008 m. prasidėjusią finansų krizę. Priėmus tą direktyvą, Sąjungos finansų sistema pastebimai sustiprėjo ir visoje Sąjungoje užtikrintas aukštas investuotojų apsaugos lygis. Būtų galima apsvarstyti, kaip dar labiau sumažinti reglamentavimo sudėtingumą ir investicinių įmonių patiriamas reikalavimų laikymosi išlaidas, taip pat pašalinti konkurencijos iškraipymus, sykiu užtikrinant, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į investuotojų apsaugą;

(3)

kalbant apie reikalavimus, kuriais siekta apsaugoti investuotojus, pažymėtina, kad Direktyvos 2014/65/ES tikslas priimti priemones, pagal kurias būtų atsižvelgta į kiekvienos kategorijos investuotojų, t. y. neprofesionaliųjų klientų, profesionaliųjų klientų ir tinkamų sandorio šalių) ypatumus, nebuvo iki galo pasiektas. Kai kurie iš tų reikalavimų ne visais atvejais sustiprino investuotojų apsaugą, o kartais net trukdė sklandžiai vykdyti investicinius sprendimus. Todėl kai kuriuos Direktyvoje 2014/65/ES nustatytus reikalavimus reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicinėms paslaugoms teikti ir investicinei veiklai vykdyti, ir tie pakeitimai turėtų būti daromi užtikrinant pusiausvyrą, kad investuotojai būtų visapusiškai apsaugoti;

(4)

obligacijų emisijos yra labai svarbi priemonė siekiant pritraukti kapitalą ir įveikti COVID-19 krizę. Produktų valdymo reikalavimai gali apriboti obligacijų pardavimą. Obligacijos, neapimančios jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, paprastai laikomos saugiais ir paprastais produktais, tinkamais neprofesionaliesiems klientams. Obligacijos, neapimančios jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, išpirkimo nesuėjus terminui atveju ta sąlyga apsaugo investuotojus nuo nuostolių, nes užtikrinama, kad jiems būtų sumokėta obligacijos likusių atkarpų grynoji dabartinė vertė ir pagrindinė suma, kurias jie būtų gavę, jeigu obligacija būtų buvusi išpirkta suėjus terminui. Todėl produktų valdymo reikalavimai obligacijoms, neapimančioms jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, turėtų būti nebetaikomi. Be to, laikoma, kad tinkamos sandorio šalys turi pakankamai žinių apie finansines priemones. Todėl tinkamoms sandorio šalims galima netaikyti produktų valdymo reikalavimų, taikytinų finansinėms priemonėms, kurios parduodamos arba platinamos išskirtinai joms;

(5)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (4) įsteigtos Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) (EVPRI) kvietimą teikti įrodomąją informaciją apie paskatų ir išlaidų bei mokesčių atskleidimo reikalavimų pagal Direktyvą 2014/65/ES poveikį ir per Komisijos surengtas viešas konsultacijas buvo patvirtinta, kad profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims nėra reikalinga standartizuota, privaloma informacija apie išlaidas, nes jie jau gauna reikalingą informaciją, kai derasi su paslaugų teikėju. Profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims teikiama informacija būna pritaikyta pagal jų poreikius ir dažnai daug išsamesnė. Todėl išlaidų ir mokesčių atskleidimo reikalavimai neturėtų būti taikomi, kai paslaugos teikiamos profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims, išskyrus konsultacijų dėl investicijų ir portfelio valdymo paslaugų atvejus, nes profesionalieji klientai, užmezgantys konsultacijų dėl investicijų arba portfelio valdymo santykius, ne visada turi pakankamai patirties arba žinių, kad būtų galima netaikyti tų reikalavimų, kai teikiamos tokios paslaugos;

(6)

dabar investicinėms įmonėms taikomas reikalavimas atlikti tam tikros portfelio veiklos išlaidų ir naudos analizę, jeigu nuolat palaikant santykius su klientu vienos finansinės priemonės keičiamos kitomis. Pagal tuos reikalavimus investicinės įmonės privalo gauti reikiamą informaciją iš savo klientų ir gebėti įrodyti, kad tokio pakeitimo nauda yra didesnė už išlaidas. Kadangi profesionaliųjų klientų, kurie dažnai keičia finansines priemones, atveju dėl tos tvarkos užkraunama pernelyg didelė našta, jiems teikiant paslaugas to reikalavimo neturėtų būti privaloma laikytis. Vis dėlto profesionalieji klientai turėtų ir toliau turėti galimybę pasirinkti jo laikytis. Kadangi neprofesionaliesiems klientams reikalinga aukšto lygio apsauga, ta išimtis turėtų apsiriboti tik profesionaliesiems klientams teikiamomis paslaugomis;

(7)

klientai, nuolat palaikantys santykius su investicine įmone, privaloma tvarka – periodiškai arba įvykus tam tikriems įvykiams – gauna ataskaitas apie suteiktas paslaugas. Nei investicinės įmonės, nei jų profesionalieji klientai ar tinkamos sandorio šalys nemano, kad tokios ataskaitos apie suteiktas paslaugas yra naudingos. Paaiškėjo, kad tos ataskaitos profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims ypač nenaudingos, kai rinkos yra itin nepastovios, nes tada ataskaitos teikiamos labai dažnai ir jų teikiama labai daug. Gavę ataskaitas, profesionalieji klientai ir tinkamos sandorio šalys dažnai jų nė neskaito arba, užuot toliau laikęsi ilgalaikės investicijų strategijos, priima greitus investicinius sprendimus. Todėl tinkamoms sandorio šalims privalomų ataskaitų apie suteiktas paslaugas teikti nebereikėtų. Profesionaliesiems klientams tokių ataskaitų apie suteiktas paslaugas taip pat nebereikėtų teikti, tačiau jie turėtų turėti galimybę pasirinkti jas gauti;

(8)

iškart po COVID-19 pandemijos emitentams, visų pirma mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, reikalinga stiprių kapitalo rinkų parama. Būtini mažos ir vidutinės kapitalizacijos emitentų tyrimai siekiant padėti emitentams užmegzti ryšį su investuotojais. Tie tyrimai padidina emitentų matomumą ir tokiu būdu užtikrina pakankamą investicijų ir likvidumo lygį. Investicinėms įmonėms turėtų būti leidžiama sumokėti bendrai už tyrimų ir vykdymo paslaugų teikimą, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. Pagal vieną iš sąlygų turėtų būti užtikrinama, kad tyrimai būtų susiję tik su tais emitentais, kurių 36 mėnesių iki tyrimo atlikimo dienos rinkos kapitalizacija, išreikšta kotiravimo verte metų pabaigoje, neviršijo 1 mlrd. EUR. Tas reikalavimas, susijęs su rinkos kapitalizacija, turėtų būti suprantamas kaip apimantis tiek biržines, tiek nebiržines bendroves, laikantis nuostatos, kad nebiržinių bendrovių atveju balanse nurodytas nuosavas kapitalas neviršijo 1 mlrd. EUR ribos. Taip pat pažymėtina, kad neseniai į biržos sąrašus įtrauktos bendrovės ir nebiržinės bendrovės, įsteigtos prieš mažiau nei 36 mėnesius, patenka į taikymo sritį tol, kol gali įrodyti, kad jų rinkos kapitalizacija nuo jų įtraukimo į biržos sąrašus dienos neviršijo 1 mlrd. EUR ribos, rinkos kapitalizaciją išreiškiant kotiravimo verte metų pabaigoje arba nuosavo kapitalo verte tais finansiniais metais, kai jos yra įtrauktos arba dar nebuvo įtrauktos į biržos sąrašus. Siekiant užtikrinti, kad mažiau nei 12 mėnesių veikiančios naujai įsteigtos bendrovės galėtų vienodai pasinaudoti šia išimtimi, pakanka, kad jos nebūtų viršijusios 1 mlrd. EUR ribos nuo įsteigimo dienos;

(9)

Direktyvoje 2014/65/ES nustatyti reikalavimai prekybos vietoms, sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams ir kitoms vykdymo vietoms teikti informaciją apie tai, kaip pavedimai buvo įvykdyti klientui palankiausiomis sąlygomis. Todėl techninėse ataskaitose pateikiama daug išsamios kiekybinės informacijos apie pavedimo vykdymo vietą, finansinę priemonę, kainą, išlaidas ir įvykdymo tikimybę. Iš to, kad tų ataskaitų prekybos vietų, sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų ir kitų vykdymo vietų interneto svetainėse peržiūrima labai mažai, galima spręsti, kad jos skaitomos retai. Kadangi ataskaitos nepadeda investuotojams ir kitiems naudotojams atlikti prasmingų palyginimų remiantis jose pateikiama informacija, reikalavimo skelbti tas ataskaitas taikymą reikėtų laikinai sustabdyti;

(10)

siekiant palengvinti investicinių įmonių ir jų klientų bendravimą, taigi ir patį investavimo procesą, investicinė informacija turėtų būti įprastai teikiama nebe popierine forma, bet elektroniniu būdu. Tačiau neprofesionalieji klientai turėtų turėti galimybę paprašyti tą informaciją teikti popieriuje;

(11)

pagal Direktyvą 2014/65/ES asmenims, profesionaliai prekiaujantiems biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar apyvartiniais taršos leidimais arba jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kai ši prekyba yra papildoma veikla, atsižvelgiant į jų pagrindinę veiklą, leidžiama pasinaudoti reikalavimo gauti investicinės įmonės veiklos leidimą išimtimi. Šiuo metu asmenys, prašantys leisti taikyti papildomai veiklai taikomą išimtį, privalo kasmet informuoti atitinkamą kompetentingą instituciją, kad naudojasi ta išimtimi, ir pateikti reikalingus duomenis, kuriais įrodo, kad atitinka du kiekybinius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar jų prekybos veikla yra papildoma veikla, atsižvelgiant į jų pagrindinę veiklą. Pagal pirmąjį kriterijų lyginamas subjekto spekuliacinės prekybos veiklos ir bendros prekybos veiklos Sąjungoje mastas pagal turto klases. Pagal antrąjį kriterijų lyginamas spekuliacinės prekybos veiklos mastas, apimant visų klasių turtą, ir bendra subjekto vykdomos prekybos finansinėmis priemonėmis veikla grupės lygmeniu. Gali būti taikomas alternatyvus antrojo kriterijaus variantas – tada lyginamas spekuliacinės prekybos veikloje naudojamas apskaičiuotas kapitalas ir faktinis pagrindinėje veikloje grupės lygmeniu naudojamo kapitalo dydis. Siekdamos nustatyti, kada veikla laikoma papildoma veikla, kompetentingos institucijos turėtų galėti kliautis kiekybinių ir kokybinių kriterijų deriniu, laikydamosi aiškiai apibrėžtų sąlygų. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai teikti gaires dėl aplinkybių, kuriomis nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti metodą, apimantį kiekybinės ir kokybinės ribos kriterijus, ir parengti deleguotąjį aktą dėl tų kriterijų. Asmenys, turintys teisę pasinaudoti papildomai veiklai taikoma išimtimi, įskaitant rinkos formuotojus, yra tie, kurie vykdo prekybą savo sąskaita arba teikia kitas investicines paslaugas, kurios nėra prekyba savo sąskaita biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar apyvartiniais taršos leidimais arba jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, pagrindinės veiklos klientams arba tiekėjams. Išimtis turėtų būti taikoma kiekvienu iš tų atvejų atskirai ir bendrai, jei tokia veikla yra papildoma, atsižvelgiant į pagrindinę veiklą, kai vertinama grupės lygmeniu. Galimybė pasinaudoti papildomai veiklai taikoma išimtimi neturėtų būti suteikta asmenims, kurie taiko didelio dažnio algoritminės prekybos metodą arba priklauso grupei, kurios pagrindinę veiklą sudaro investicinių paslaugų teikimas ar bankinė veikla, arba kurie veikia kaip biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkos formuotojai;

(12)

dabar kompetentingos institucijos turi nustatyti ir taikyti biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sutarčių grynųjų pozicijų, kurias bet kuriuo metu gali turėti asmuo, dydžio apribojimus. Kadangi paaiškėjo, jog pozicijų apribojimų tvarka yra nepalanki naujų biržos prekių rinkų plėtojimui, naujoms biržos prekių rinkoms pozicijų apribojimų tvarka neturėtų būti taikoma. Vietoj to pozicijų apribojimai turėtų būti taikomi tik svarbioms ar esminėms biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, ir jų ekonomiškai lygiavertėms nebiržinės prekybos sutartims. Esminės ar svarbios išvestinės finansinės priemonės yra biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, kurių atvirą poziciją per vienų metų laikotarpį vidutiniškai sudaro ne mažiau kaip 300 000 lotų. Žemės ūkio biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms ir jų ekonomiškai lygiavertėms nebiržinės prekybos sutartims dėl jų itin didelės svarbos piliečiams ir toliau bus taikoma dabartinė pozicijų apribojimų tvarka;

(13)

pagal Direktyvą 2014/65/ES rizikos draudimo išimčių neleidžiama taikyti jokiems finansų subjektams. Kai kurios iš esmės komercinės grupės, prekybos tikslais įsteigusios finansų subjektą, atsidūrė tokioje padėtyje, kad jų finansų subjektas grupės vardu galėjo sudaryti ne visus sandorius, nes neatitiko rizikos draudimo išimties taikymo kriterijų. Todėl reikėtų įvesti griežtai apibrėžtą finansų subjektams taikomą rizikos draudimo išimtį. Tą rizikos draudimo išimtį turėtų būti galima taikyti, kai iš esmės komercinei grupei priklausantis asmuo yra registruotas kaip investicinė įmonė ir sudaro sandorius tos komercinės grupės vardu. Kad rizikos draudimo išimtis būtų taikoma tik tiems finansų subjektams, kurie sudaro sandorius iš esmės komercinei grupei priklausančių ne finansų subjektų vardu, ta išimtis turėtų būti taikoma tik toms tokio finansų subjekto turimoms pozicijoms, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias su grupės ne finansų subjektų komercine veikla tiesiogiai susijusią riziką;

(14)

net ir likvidžių sutarčių atveju tik nedidelis skaičius rinkos dalyvių biržos prekių rinkose veikia kaip rinkos formuotojai. Kai tie rinkos dalyviai privalo laikytis pozicijų apribojimų, jie negali veikti taip efektyviai kaip rinkos formuotojai. Todėl finansų ir ne finansų sandorio šalių pozicijoms, kurios susidaro dėl sandorių, skirtų likvidumo užtikrinimo įsipareigojimams įvykdyti, pozicijų apribojimai neturėtų būti taikomi;

(15)

pozicijų apribojimų tvarkos daliniais pakeitimais siekiama paremti naujų energetikos sutarčių rengimą, tačiau jais nesiekiama sušvelninti žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių tvarkos;

(16)

pagal dabartinę pozicijų apribojimų tvarką taip pat neatsižvelgiama į specifines vertybiniais popieriais pakeistų išvestinių finansinių priemonių ypatybes. Vertybiniais popieriais pakeistos išvestinės finansinės priemonės yra perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktį. Vertybiniais popieriais pakeistų išvestinių finansinių priemonių rinkai būdinga daug skirtingų emisijų, kiekviena emisija registruojama centriniame vertybinių popierių depozitoriume pagal tam tikrą dydį, o bet koks galimas padidinimas atliekamas pagal specialią atitinkamos kompetentingos institucijos tinkamai patvirtintą procedūrą. Tai visiškai skirtinga tvarka nei biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju, nes jų atvirųjų pozicijų kiekis ir kartu pozicijos dydis yra potencialiai neribotas. Emisijos metu emitentas arba tarpininkas, atsakingas už emisijos platinimą, valdo 100 % emisijos, todėl kyla abejonių dėl pačios pozicijų apribojimo tvarkos taikymo. Be to, daugumą vertybiniais popieriais pakeistų išvestinių finansinių priemonių galiausiai valdo daugybė neprofesionaliųjų investuotojų, o tai nekelia tokios pačios rizikos, kad bus piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, arba rizikos tinkamoms kainų nustatymo ir atsiskaitymo sąlygoms, kaip biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju. Be to, artimiausio pateikimo mėnesio ir kitų mėnesių, kuriems turi būti nustatyti pozicijų apribojimai pagal Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalį, sąvoka netaikoma vertybiniais popieriais pakeistoms išvestinėms finansinėms priemonėms. Todėl vertybiniais popieriais pakeistoms išvestinėms finansinėms priemonėms neturėtų būti taikoma pozicijų apribojimo tvarka ir ataskaitų teikimo reikalavimai;

(17)

nuo Direktyvos 2014/65/ES įsigaliojimo dienos nebuvo užfiksuota tos pačios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutarčių. Dėl to, kad toje direktyvoje vartojama sąvoka „tos pačios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutartis“, apskaičiavimo metodika, pagal kurią nustatomas ateinančių mėnesių pozicijų apribojimas, yra žalinga prekybos vietai, kurios rinka mažiau likvidi, kai prekybos vietos konkuruoja dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurios pagrįstos ta pačia biržos preke ir kurioms būdingos tos pačios savybės. Todėl nuorodą į „tos pačios išvestinės finansinės priemonės sutartį“ iš Direktyvos 2014/65/ES reikėtų išbraukti. Kompetentingos institucijos turėtų gebėti susitarti, kad biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama atitinkamose jų prižiūrimose prekybos vietose, yra pagrįstos ta pačia biržos preke ir kad joms būdingos tos pačios savybės, ir tokiu atveju pozicijų apribojimą turėtų nustatyti centrinė kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 6 dalį;

(18)

įvairios Sąjungos prekybos vietos pozicijas valdo labai skirtingai. Todėl, kai reikalinga, reikėtų griežtinti pozicijų valdymo kontrolę;

(19)

siekiant užtikrinti tolesnę eurais išreikštų biržos prekių rinkų plėtrą Sąjungoje, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl visų šių aspektų: dėl tvarkos, pagal kurią asmenys gali prašyti leisti taikyti išimtį pozicijoms, susidarančioms dėl sandorių, kurie yra sudaromi siekiant įvykdyti likvidumo užtikrinimo įsipareigojimus, dėl tvarkos, pagal kurią finansų subjektas, priklausantis iš esmės komercinei grupei, gali prašyti leisti taikyti rizikos draudimo išimtį to finansų subjekto turimoms pozicijoms, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias su tos iš esmės komercinės grupės ne finansų subjektų komercine veikla tiesiogiai susijusią riziką, dėl pozicijų valdymo kontrolės turinio paaiškinimo, ir dėl kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, kada veikla laikoma papildoma, atsižvelgiant į pagrindinę veiklą grupės lygmeniu, parengimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (5). Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(20)

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) yra Sąjungos pavyzdinė politika, kuria siekiama mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, kaip numatyta pagal Europos žaliąjį kursą. Prekybą apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis reglamentuoja Direktyva 2014/65/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 (6) ir tai yra svarbi Sąjungos anglies dioksido rinkos dalis. Papildomai veiklai pagal Direktyvą 2014/65/ES taikoma išimtis suteikia galimybę tam tikriems rinkos dalyviams veikti apyvartinių taršos leidimų rinkose neturint investicinės įmonės veiklos leidimo, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos. Atsižvelgiant į tvarkingų, tinkamai reguliuojamų ir prižiūrimų finansų rinkų svarbą, reikšmingą ATLPS vaidmenį siekiant Sąjungos tvarumo tikslų ir į tai, kokį vaidmenį atlieka tinkamai veikianti apyvartinių taršos leidimų antrinė rinka padedant veikti ATLPS, labai svarbu, kad papildomai veiklai taikoma išimtis būtų tinkamai suformuluota ir padėtų siekti tų tikslų. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai prekyba apyvartiniais taršos leidimais vyksta trečiosios valstybės prekybos vietose. Siekiant išsaugoti Sąjungos finansinį stabilumą, rinkos vientisumą, investuotojų apsaugą ir vienodas veiklos sąlygas, taip pat užtikrinti, kad ATLPS ir toliau veiktų skaidriai ir patikimai ir padėtų užtikrinti ekonomiškai efektyvų išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą, Komisija turėtų stebėti tolesnius Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse vykstančius prekybos apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pokyčius, vertinti papildomai veiklai taikomos išimties poveikį ATLPS ir prireikus pasiūlyti atitinkamus išimčių taikymo papildomai veiklai ir jų taikymo srities pakeitimus;

(21)

siekiant suteikti papildomo teisinio aiškumo, išvengti nereikalingos administracinės naštos valstybėms narėms ir užtikrinti vienodą teisinę sistemą investicinėms įmonėms, kurioms nuo 2021 m. birželio 26 d. bus taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 (7), tikslinga atidėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/878 (8) nuostatų dėl investicinėms įmonėms taikomų priemonių perkėlimo į nacionalinę teisę datą. Siekiant užtikrinti nuoseklų investicinėms įmonėms taikomos teisinės sistemos, nustatytos Direktyvos (ES) 2019/2034 67 straipsnyje, taikymą, Direktyvos (ES) 2019/878 nuostatų dėl investicinių įmonių perkėlimo į nacionalinę teisę terminas turėtų būti pratęstas iki 2021 m. birželio 26 d.;

(22)

siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti direktyvų 2013/36/ES (9) ir (ES) 2019/878 pakeitimais numatyti tikslai, visų pirma išvengti trikdomojo poveikio valstybėms narėms, tikslinga nustatyti, kad tie pakeitimai pradedami taikyti 2020 m. gruodžio 28 d. Nors nustatoma, kad pakeitimai taikomi atgaline data, vis tiek paisoma suinteresuotųjų asmenų teisėtų lūkesčių, kadangi pakeitimais nedaroma poveikio ekonominės veiklos vykdytojų ar asmenų teisėms ir pareigoms;

(23)

todėl direktyvos 2013/36/ES, 2014/65/ES ir (ES) 2019/878 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(24)

šia iš dalies keičiančia direktyva siekiama papildyti jau priimtus Sąjungos teisės aktus, todėl jos tikslo geriausia siekti Sąjungos lygmeniu, o ne imantis įvairių nacionalinių iniciatyvų. Finansų rinkos savaime yra tarpvalstybinės ir toks jų pobūdis ryškėja vis labiau. Dėl tos rinkų integracijos pavieniai valstybių narių veiksmai būtų daug mažiau efektyvūs, skatintų rinkų susiskaidymą ir dėl to imtų plisti reglamentavimo arbitražas ir būtų iškraipoma konkurencija;

(25)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. patikslinti galiojančius Sąjungos teisės aktus užtikrinant, kad visoje Sąjungoje investicinėms įmonėms būtų taikomi vienodi ir tinkami reikalavimai, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl to tikslo masto ir poveikio jo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(26)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (10) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną arba daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

(27)

atsižvelgiant į poreikį kuo greičiau nustatyti tikslines priemones, kuriomis būtų remiamas ekonomikos atsigavimas po COVID-19 krizės, ši direktyva turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

1.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

3.

įterpiamas šis straipsnis:

4.

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5.

25 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Teikdamos arba konsultacijas dėl investicijų, arba portfelio valdymo paslaugas, apimančias vienų finansinių priemonių pakeitimą kitomis, investicinės įmonės gauna būtiną informaciją apie kliento investicijas ir analizuoja finansinių priemonių pakeitimo kitomis išlaidas ir naudą. Teikdamos konsultacijas dėl investicijų, investicinės įmonės informuoja klientą, ar finansinių priemonių pakeitimo kitomis nauda yra didesnė už išlaidas.“;

6.

27 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Šioje dalyje nustatytas viešo periodinių ataskaitų teikimo reikalavimas netaikomas iki 2023 m. vasario 28 d. Komisija visapusiškai peržiūri šioje dalyje nurodytų ataskaitų teikimo reikalavimų tinkamumą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2022 m. vasario 28 d.“;

7.

27 straipsnio 6 dalis papildoma šia pastraipa:

„Komisija visapusiškai peržiūri šioje dalyje nustatytų periodinių ataskaitų teikimo reikalavimų tinkamumą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2022 m. vasario 28 d. “;

8.

įterpiamas šis 29a straipsnis:

9.

30 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

10.

57 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11.

58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12.

73 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

13.

89 straipsnio 2–5 dalys pakeičiamos taip:

14.

90 straipsnyje įterpiama ši dalis:

a)

vadovaujamos pareigos ir kontrolės funkcijos;

b)

reikšmingas verslo padalinys ir reikšmingas poveikis atitinkamo verslo padalinio rizikos profiliui, ir

c)

kitos darbuotojų kategorijos, konkrečiai nenurodytos 92 straipsnio 3 dalyje, kurių profesinė veikla turi tokį pat reikšmingą poveikį įstaigos rizikos profiliui, kaip ir toje dalyje nurodytų kategorijų darbuotojų veiklos poveikis.