11.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 340/1

1.

2017 m. birželio 22 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) pateikė rekomendaciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (1) (ECB/2017/18) 22 straipsnis. 2017 m. liepos 12 d. dėl tos rekomendacijos Taryba konsultavosi su Komisija.

2.

Komisijos kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 129 straipsnio 3 dalimi ir ECBS ir ECB statuto 40 straipsnio 1 dalimi.

3.

Komisija ECB iniciatyvą rekomenduoti teisėkūros institucijoms iš dalies pakeisti ECBS ir ECB statuto 22 straipsnį, kad pinigų politikos tikslais ECB būtų leista reglamentuoti „finansinių priemonių tarpuskaitos sistemas“, vertina labai palankiai, nes ši iniciatyva papildo Komisijos 2017 m. birželio 13 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (2), pritaikant ECB skirtą teisinę sistemą. Tai leistų ECB visapusiškai vykdyti pagal minėtąjį Komisijos pasiūlymą emisijos centriniams bankams nustatytas pareigas, susijusias su eurais išreikštų finansinių priemonių tarpuskaitos sistemomis.

4.

Komisija pritaria ECB nuomonei, kad pagrindinės sandorio šalys yra itin svarbios Sąjungai ir sutinka su ECB, kad pagrindinės sandorio šalies atliekama tarpuskaita vis dažniau yra tarpvalstybinio pobūdžio ir sisteminės svarbos. Po Reglamento (ES) Nr. 648/2012 priėmimo ir dėl su rinka ir reglamentavimu susijusių veiksnių pagrindinių sandorio šalių veiklos mastas ir aprėptis Sąjungoje ir visame pasaulyje sparčiai augo. Pagrindinės sandorio šalies atliekama tarpuskaita padeda mažinti sisteminę riziką, nes vykdomas patikimas sandorio šalies rizikos valdymas, yra daugiau skaidrumo ir veiksmingiau naudojamas įkaitas. G 20 šalių vadovai dar 2009 m. įsipareigojo, kad standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą atliktų pagrindinė sandorio šalis, ir tą įsipareigojimą įvykdė Europos Sąjungoje ir pasaulyje. Nuo tada ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, dalis padidėjo, o nustačius papildomas tarpuskaitos prievoles ir vis daugiau sandorio šalių, kurioms tarpuskaitos prievolė dar netaikoma, renkantis savanorišką tarpuskaitą kitų rūšių priemonių atveju, ta plėtra turėtų tęstis ir ateinančiais metais. 2017 m. gegužės 4 d. Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto tikslingai iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, siekiant padidinti jo veiksmingumą ir proporcingumą, pagrindinėms sandorio šalims bus sukurta papildomų paskatų sandorio šalims siūlyti naudotis pagrindinės sandorio šalies atliekamos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos paslaugomis ir suteikta daugiau galimybių mažosioms finansų ir ne finansų sandorio šalims naudotis tarpuskaitos paslaugomis. Be to, visoje Sąjungoje tarpuskaitos rinkos gerai integruotos, bet labai koncentruotos tam tikrose turto klasėse ir labai glaudžiai susijusios tarpusavyje. Tačiau neišvengiama, kad padidėjusi pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos dalis reiškia, jog yra didesnė su pagrindinėmis sandorio šalimis susijusios rizikos koncentracija. Komisija sutinka, kad šią problemą reikia deramai spręsti ir jau pasiūlė tam skirtų reglamentavimo priemonių.

5.

Todėl Komisija pritaria ECB nuomonei, kad dėl didėjančios pagrindinių sandorio šalių sisteminės svarbos galėtų kilti rizika, kuri galėtų daryti poveikį tarpuskaitos sistemoms, o tai turėtų neigiamą poveikį sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui ir bendros pinigų politikos įgyvendinimui ir galiausiai neigiamai atsilieptų pagrindiniam tikslui – palaikyti kainų stabilumą.

6.

Komisija taip pat sutinka su ECB, kad dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, apie kurį pranešta 2017 m. kovo 29 d., Sąjunga susidurs su papildomu svarbiu iššūkiu, nes Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatyti reikalavimai nebebus taikomi toje šalyje įsisteigusioms pagrindinėms sandorio šalims, o valstybių narių valiuta išreikštų finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama trečiosiose šalyse, kiekis labai išaugs.

7.

Primenama, kad pagal SESV 127 straipsnio 1 dalį pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą. SESV 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieni iš pagrindinių uždavinių, kurie turi būti vykdomi per ECBS, – pinigų politikos nustatymas ir įgyvendinimas ir sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimas. Tie pagrindiniai uždaviniai taip pat nustatyti ECBS ir ECB statuto 3 straipsnio 1 dalyje. Jie padeda siekti pagrindinio ECBS tikslo – palaikyti kainų stabilumą; todėl jų vykdymas turi padėti jo siekti.

8.

ECBS ir ECB statuto 22 straipsnyje „Kliringo ir mokėjimo sistemos“ numatyta, kad ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gali sudaryti sąlygas, o ECB gali priimti reglamentus, kad būtų užtikrintas kliringo ir mokėjimo sistemų veiksmingumas ir patikimumas Sąjungoje ir su kitomis šalimis. 22 straipsnis yra ECBS ir ECB statuto IV skyriuje „ECBS pinigų politikos funkcijos ir operacijos“, kuriame yra ir kitos nuostatos, pagal kurias ECB gali vykdyti pagrindinius ECBS uždavinius.

9.

Komisija ECB rekomenduojamą ECBS ir ECB statuto 22 straipsnio pakeitimą vertina atsižvelgdama į 2015 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje Jungtinė Karalystė prieš ECB, T-496/11 (3). Bendrasis Teismas nusprendė, kad teisė priimti reglamentus pagal ECBS ir ECB statuto 22 straipsnį – viena iš priemonių, kuriomis gali naudotis ECB, vykdydamas pagal SESV 127 straipsnio 2 dalį Eurosistemai pavestą uždavinį skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą. Šis uždavinys skirtas SESV 127 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindiniam tikslui pasiekti. Tame pačiame sprendime Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad ECBS ir ECB statuto 22 straipsnyje vartojamas terminas „kliringo ir mokėjimo sistemos“ turi būti aiškinamas atsižvelgiant į uždavinį skatinti „sklandų mokėjimo sistemų veikimą“, vadinasi, Statuto 22 straipsnyje numatyta galimybė ECB priimti reglamentus, „kad būtų užtikrintas kliringo ir mokėjimo sistemų veiksmingumas ir patikimumas“, neturėtų būti suprantama kaip tokios teisės pripažinimas dėl visų tarpuskaitos/kliringo sistemų, įskaitant susijusias su vertybinių popierių sandoriais; tą galimybę veikiau reikia suprasti kaip taikomą tik mokėjimo tarpuskaitos/kliringo sistemoms.

10.

Savo rekomendacija ECB siekia pakeisti ECBS ir ECB statuto 22 straipsnio taikymo sritį, kad finansinių priemonių tarpuskaitos sistemos priklausytų jo reglamentavimo kompetencijai. Toks rekomenduojamas pakeitimas reikštų ECB reglamentavimo įgaliojimų išplėtimą ir leistų ECB priimti reglamentus dėl finansinių priemonių tarpuskaitos sistemų. Tačiau reikėtų pažymėti, kad, remiantis ECBS ir ECB statuto 34 straipsnio 1 dalimi, ECB gali priimti tik reglamentus, reikalingus ECBS ir ECB statuto 22 straipsniui įgyvendinti.

11.

2017 m. birželio 13 d. pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, Komisija siekia emisijos centriniams bankams suteikti daugiau pareigų, susijusių su pagrindinėmis sandorio šalimis, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą Sąjungoje arba kurios yra pripažintos. Pasiūlymas emisijos centriniams bankams suteikti daugiau pareigų yra susijęs su galima rizika, kurią netinkamas pagrindinės sandorio šalies veikimas galėtų kelti pagrindiniams ECBS uždaviniams – sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui ir bendros pinigų politikos įgyvendinimui – ir galiausiai neigiamai atsilieptų pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą – pasiekimui. Todėl Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto sustiprintas ECBS centrinių bankų vaidmuo yra suderinamas su pagrindiniu ECBS tikslu ir ECBS pagrindinių uždavinių vykdymu, kurį atlieka ECB.

12.

Kadangi nei Sutartyje, nei ECBS ir ECB statute nėra aiškios nuorodos į finansinių priemonių tarpuskaitos sistemas arba pagrindines sandorio šalis, siekiant teisinio tikrumo labai svarbu, kad ECB pagal ECBS ir ECB statuto 22 straipsnį būtų suteikti aiškūs įgaliojimai priimti reikiamas priemones, susijusias su finansinių priemonių tarpuskaitos sistemomis, kad būtų pasiekti ECBS tikslai ir vykdomi jos pagrindiniai uždaviniai. Toks įgaliojimų suteikimas visų pirma yra reikalingas tam, kad ECB galėtų visapusiškai atlikti vaidmenį, emisijos centriniams bankams numatytą 2017 m. birželio 13 d. pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012.

13.

Komisija pažymi, kad ECB laikosi nuomonės, kad jam turėtų būti suteikti reglamentavimo įgaliojimai (Rekomendacijos ECB/2017/18 7 konstatuojamoji dalis). Šiuo klausimu Komisija primena, kad jos pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, reikalaujama, kad emisijos centriniai bankai dalyvautų priimant (privalomus) sprendimus įvairiais klausimais, kai suteikiami leidimai Sąjungos pagrindinėms sandorio šalims, pripažįstamos trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys ir vykdoma nuolatinė pagrindinių sandorio šalių priežiūra. Be to, Komisijos 2017 m. birželio 13 d. pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taip pat remiamasi tuo, kad emisijos centriniai bankai, vykdydami savo pinigų politikos uždavinius, galėtų turėti galimybę Sąjungos pagrindinėms sandorio šalims ir sisteminės svarbos trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims (2 lygio pagrindinėms sandorio šalims) nustatyti papildomų reikalavimų (žr. visų pirma 21a straipsnio 2 dalį dėl Sąjungos pagrindinių sandorio šalių; 25 straipsnio 2b dalies b punktą ir 25 straipsnio b punkto 1 ir 2 papunkčius dėl trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių). Tai gali būti aiškinama taip, kad emisijos centriniai bankai vykdo daugiau nei tik vertybinių popierių tarpuskaitos sistemų infrastruktūrų priežiūrą ir teisiniu požiūriu tai gali būti vertinama kaip dalyvavimas reglamentuojant jų veiklą. Todėl, atsižvelgdama į savo pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nustatytą sistemą, Komisija mano, kad būtų tikslinga, jog ECB būtų suteikti reikalingi įgaliojimai priimti sprendimus ir reglamentus, susijusius su finansinių priemonių tarpuskaitos sistemomis.

14.

Naujieji pagal ECBS ir ECB statuto 22 straipsnį ECB suteikti įgaliojimai, susiję su pagrindinėmis sandorio šalimis, sąveikautų su kitų Sąjungos institucijų, agentūrų ir įstaigų įgaliojimais remiantis SESV III dalyje išdėstytomis nuostatomis dėl vidaus rinkos sukūrimo ar veikimo, įskaitant Komisijos arba Tarybos pagal joms suteiktus įgaliojimus priimtus aktus. Komisijos nuomone, labai svarbu aiškiai nustatyti ir išskirti skirtingų Sąjungos institucijų (reglamentavimo) įgaliojimų taikymo sritį, kad būtų išvengta lygiagrečių arba viena kitai prieštaraujančių taisyklių taikymo pagrindinėms sandorio šalims.

15.

Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktai, priimti remiantis SESV III dalyje išdėstytomis nuostatomis dėl vidaus rinkos sukūrimo ar veikimo, įskaitant Komisijos arba Tarybos pagal joms suteiktus įgaliojimus priimtus aktus, Sąjungos teisėje turėtų nustatyti bendrą finansinių priemonių tarpuskaitos sistemų teisinę sistemą, ypač leidimų suteikimo pagrindinėms sandorio šalimis, jų pripažinimo ir priežiūros bendrą teisinę sistemą. Nors ECB dalyvavimas priimant sprendimus dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių ir naudojimasis jo reglamentavimo įgaliojimais nustatyti pagrindinėms sandorio šalims su jo pagrindiniais uždaviniais susijusius reikalavimus vyktų nepriklausomai pagal SESV 130 straipsnį ir tiek, kiek reikalinga pagrindiniam ECBS tikslui pasiekti, jam suteiktas naujas pareigas reikėtų vykdyti laikantis minėtosios bendros vidaus rinkos sistemos, kurią nustatė Europos Parlamentas ir Taryba arba Komisija arba Taryba, veikdami pagal tokius įgaliojimus, taip pat pagal tą sistemą nustatytų atitinkamų institucinių pareigų ir procedūrų.

16.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija laikosi nuomonės, kad būtų naudinga papildomai patikslinti ECB rekomenduojamą ECBS ir ECB statuto 22 straipsnio pakeitimą ir performuluoti jį pabrėžiant, kad ECB reglamentavimo ir sprendimų priėmimo įgaliojimais siekiama ECBS tikslų ir pagrindinių uždavinių vykdymo. Be to, pakeitime turėtų būti pabrėžta, kad tais įgaliojimais turi būti naudojamasi laikantis visų Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktų, priimtų remiantis SESV III dalyje išdėstytomis nuostatomis dėl vidaus rinkos sukūrimo ar veikimo, ir Komisijos priimtų deleguotųjų aktų ir Tarybos arba Komisijos pagal joms suteiktus įgaliojimus priimtų įgyvendinimo aktų.