This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32014R0134
Commission Delegated Regulation (EU) No 134/2014 of 16 December 2013 supplementing Regulation (EU) No 168/2013 of the European Parliament and of the Council with regard to environmental and propulsion unit performance requirements and amending Annex V thereof Text with EEA relevance
2013 m. gruodžio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 134/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 papildomas aplinkosauginio ir varymo sistemų veiksmingumo reikalavimais ir iš dalies keičiamas jo V priedas Tekstas svarbus EEE
2013 m. gruodžio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 134/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 papildomas aplinkosauginio ir varymo sistemų veiksmingumo reikalavimais ir iš dalies keičiamas jo V priedas Tekstas svarbus EEE
OL L 53, 2014 2 21, p. 1–10
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force: This act has been changed. Current consolidated version: 26/12/2023
21.2.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 53/1 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 134/2014
2013 m. gruodžio 16 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 papildomas aplinkosauginio ir varymo sistemų veiksmingumo reikalavimais ir iš dalies keičiamas jo V priedas
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (1), ypač į jo 18 straipsnio 3 dalį, 23 straipsnio 12 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 74 straipsnį,
kadangi:
(1) |
sąvoka „L kategorijos transporto priemonės“ apima įvairiausių tipų dvirates, trirates ir keturrates lengvąsias transporto priemones, pvz., motorinius dviračius, dviračius ir triračius mopedus, dviračius ir triračius motociklus, motociklus su priekabomis ir lengvąsias keturrates transporto priemones (keturračius), tokias kaip kelių kvadraciklai, visureigiai kvadraciklai ir kvadramobiliai; |
(2) |
Reglamentu (ES) Nr. 168/2013 užtikrinta galimybė ES patvirtinant transporto priemonių tipą apskritai taikyti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisykles. Remiantis tuo reglamentu, tipo patvirtinimas pagal privalomai taikomas JT EEK taisykles laikomas ES tipo patvirtinimu; |
(3) |
privalomai taikant JT EEK taisykles lengviau išvengti ne tik techninių reikalavimų, bet ir sertifikavimo bei administracinių procedūrų dubliavimo. Be to, dėl tarptautiniu mastu suderintais standartais tiesiogiai grindžiamo tipo patvirtinimo galėtų būti lengviau patekti į trečiųjų šalių rinkas, ypač tų, kurios yra pasirašiusios Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos susitarimą dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (pataisytą 1958 m. susitarimą), prie kurio Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 97/836/EB (2), o dėl to padidėtų Sąjungos pramonės konkurencingumas. Tačiau kol kas esamos JT EEK taisyklės yra pasenusios (arba jų nėra), todėl yra peržiūrimos ir atnaujinamos atsižvelgiant į technikos pažangą; |
(4) |
todėl Reglamente (ES) Nr. 168/2013 numatyta panaikinti kelias aplinkosauginio ir varymo sistemų veiksmingumo reikalavimų srities direktyvas dėl L kategorijos transporto priemonių, jų sistemų, komponentų ir tokioms transporto priemonėms skirtų atskirų techninių mazgų patvirtinimo. Teikiant ES tipo patvirtinimą, tos direktyvos iš pradžių turėtų būti pakeistos šio reglamento nuostatomis. Ilgainiui, kai bus baigta JT lygmens peržiūra ir parengtos lygiavertės JT EEK taisyklės, šio reglamento tekstą bus galima pakeisti nuoroda į tas JT EEK taisykles; |
(5) |
visų pirma, atsižvelgiant į technikos pažangą, 2011 m. atnaujinta JT EEK taisyklė Nr. 41 dėl L3e ir L4e kategorijų motociklų skleidžiamo triukšmo. Todėl tam, kad motociklai turėtų atitikti tik vieną motociklų skleidžiamam garsui taikomų reikalavimų rinkinį, kuris Pataisytą 1958 m. susitarimą pasirašiusių šalių yra pripažįstamas visame pasaulyje, JT EEK taisyklė Nr. 41 turėtų tapti privaloma ES tipo patvirtinimo teisės aktuose ir ja turėtų būti pakeistas Direktyvos 97/24/EB (3) 9 skyriaus III priedas. Siekiant to paties tikslo užtikrinti, kad Pataisytą 1958 m. susitarimą pasirašiusios šalys tarpusavyje pripažintų nuostatas dėl elektros varikliams taikomų varymo sistemų veiksmingumo reikalavimų, privaloma turėtų tapti ir JT EEK taisyklė Nr. 85 dėl elektros variklių naudingosios galios matavimo; |
(6) |
aplinkosauginiai etapai „Euro 4“ ir „Euro 5“ yra priemonės, skirtos išmetamų kietųjų dalelių ir ozono pirmtakų, pvz., azoto oksidų ir angliavandenilių, kiekiui mažinti. Siekiant pagerinti oro kokybę, reikia gerokai sumažinti L kategorijos transporto priemonių išmetamų angliavandenilių kiekį ir užtikrinti, kad patvirtinto tipo išmetimo sistemos neviršytų taršos ribinių verčių – tai ne tik leistų tiesiogiai žymiai sumažinti neproporcingai didelį pro šių transporto priemonių išmetimo vamzdį išmetamų angliavandenilių ir degalų garavimo išlakų kiekį, bet ir padėtų miestų teritorijose sumažinti lakių kietųjų dalelių ir galbūt smogo; |
(7) |
vienas iš būdų mažinti didelį L kategorijos transporto priemonių išmetamų angliavandenilių kiekį – riboti degalų garavimo išlakas taikant Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo C dalyje nustatytas angliavandenilių masės ribines vertes. Patvirtinant tipą tuo tikslu turi būti atliktas IV tipo bandymas ir išmatuotas transporto priemonės degalų garavimo išlakų kiekis. Vienas iš IV tipo hermetiškoje patalpoje atliekamo garavimo išlakų nustatymo (SHED) bandymo reikalavimų – transporto priemonėje turi būti sumontuotas greitai pasendintas anglies filtras arba sumontavus dirbtinai nudėvėtą anglies filtrą taikomas adityvusis nusidėvėjimo koeficientas. Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 4 dalyje nurodytame poveikio aplinkai tyrime bus nagrinėjama, ar toliau taikyti šį nusidėvėjimo koeficientą kaip alternatyvą tipinio greitai pasendinto anglies filtro montavimui yra ekonomiškai efektyvu. Jei atlikus tyrimą bus nustatyta, kad šis metodas ekonomiškai neefektyvus, tinkamu laiku bus teikiamas pasiūlymas panaikinti šią alternatyvą; tai turėtų būti taikoma už „Euro 5“ aukštesniems etapams; |
(8) |
siekiant užtikrinti, kad neatsirastų techninių kliūčių valstybių narių tarpusavio prekybai ir kad klientams bei naudotojams būtų teikiama objektyvi ir tiksli informacija, būtinas standartizuotas transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumo (degalų ar energijos sąnaudų, išmetamo anglies dioksido kiekio, taip pat elektrinės ridos) matavimo metodas; |
(9) |
valstybės narės gali taikyti skirtingus L kategorijos transporto priemonių varymo sistemų veiksmingumo, įskaitant didžiausią projektinį transporto priemonės greitį, didžiausią sukimo momentą ir didžiausią nuolatinę pilnutinę galią, matavimo metodus, o dėl to gali atsirasti prekybos Sąjungoje kliūčių. Todėl reikia nustatyti suderintus L kategorijos transporto priemonių varymo sistemų veiksmingumo nustatymo metodų reikalavimus, kad transporto priemonių, sistemų, komponentų ar atskirų techninių mazgų patvirtinimą būtų galima taikyti kiekvienam tokių transporto priemonių tipui; |
(10) |
dėl funkcinės saugos ar aplinkosaugos reikalavimų reikia apriboti galimybes neteisėtai keisti tam tikrų tipų L kategorijos transporto priemones. Kad nekiltų kliūčių transporto priemonių savininkams atlikti techninę ar kitokią transporto priemonių priežiūrą, turėtų būti ribojamos tik galimybės daryti tokius pakeitimus, kurie labai neigiamai paveiktų transporto priemonių aplinkosauginį ir varymo sistemų veiksmingumą, taip pat funkcinę saugą. Žalingas transporto priemonės pavaros keitimas turi įtakos ir aplinkosauginiam, ir funkcinės saugos veiksmingumui, todėl užtikrinant apsaugą nuo neteisėto pavaros keitimo reikėtų remtis ir šiame reglamente nustatytais išsamiais reikalavimais dėl varymo sistemų veiksmingumo ir triukšmo mažinimo; |
(11) |
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodyti 8 tipų bandymai, pagal kuriuos galima įvertinti patvirtintinos L kategorijos transporto priemonės aplinkosauginį veiksmingumą. Šiame deleguotajame akte tikslinga nustatyti išsamius bandymų reikalavimus ir iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalį – susieti Tarybos ir Europos Parlamento suderintas bandymų ribines vertes su šiame reglamente nustatytomis išsamiomis bandymų procedūromis ir techniniais reikalavimais. Šio reglamento XII priede išdėstytais pakeitimais į Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalį reikėtų įterpti šiame reglamente nustatytų išsamių bandymų procedūrų ir reikalavimų nuorodą, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas
Šiame reglamente nustatomi su aplinkosauginiu ir varymo sistemų veiksmingumu susiję išsamūs techniniai reikalavimai ir bandymų procedūros, kad būtų galima pagal Reglamentą (ES) Nr. 168/2013 patvirtinti L kategorijos transporto priemones ir tokioms transporto priemonėms skirtas sistemas, komponentus bei atskirus techninius mazgus, taip pat pateikiamas JT EEK taisyklių ir jų pakeitimų sąrašas.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Galioja Reglamente (ES) Nr. 168/2013 pateiktos apibrėžtys. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:
(1) |
WMTC 1 etapas – JT EEK Pasaulinėje techninių reikalavimų taisyklėje Nr. 2 (4) nustatytas Pasaulinis suderintasis motociklų bandymų ciklas, nuo 2006 m. taikomas L3e kategorijos motociklų tipams kaip Europos važiavimo ciklui alternatyvus I tipo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymų ciklas; |
(2) |
WMTC 2 etapas – iš dalies pakeistoje JT EEK Pasaulinėje techninių reikalavimų taisyklėje Nr. 2 (5) nustatytas Pasaulinis suderintasis motociklų bandymų ciklas, taikomas kaip privalomasis I tipo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymų ciklas tvirtinant etapą „Euro 4“ atitinkančias L3e, L4e, L5e-A ir L7e-A kategorijų ir pakategorių transporto priemones; |
(3) |
WMTC 3 etapas – Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A dalyje nurodytas, iš dalies pakeistoje JT EEK Pasaulinėje techninių reikalavimų taisyklėje Nr. 2 (6) nustatytam Pasauliniam suderintajam motociklų bandymų ciklui prilygstantis pataisytas WMTC, pritaikytas transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis nedidelis, ir taikomas kaip privalomasis I tipo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymų ciklas tvirtinant etapą „Euro 5“ atitinkančias L kategorijos transporto priemones; |
(4) |
didžiausias projektinis transporto priemonės greitis – pagal šio reglamento 15 straipsnį nustatytas didžiausias transporto priemonės greitis; |
(5) |
variklio išmetalai – pro išmetimo vamzdį išmetami dujiniai teršalai ir kietosios dalelės; |
(6) |
kietųjų dalelių filtras – transporto priemonės išmetimo sistemoje sumontuotas filtravimo įtaisas, išmetamųjų dujų sraute mažinantis kietųjų dalelių kiekį; |
(7) |
tinkamai prižiūrima ir naudojama reiškia, kad pasirenkama bandomoji transporto priemonė atitinka su gera priežiūra ir įprastu naudojimu laikantis transporto priemonės gamintojo rekomendacijų susijusius tos bandomosios transporto priemonės priimtinumo kriterijus; |
(8) |
reikiami degalai – variklyje įprastai naudojamų degalų rūšis:
|
(9) |
tipo patvirtinimas pagal aplinkosauginį veiksmingumą – transporto priemonės tipo, varianto ar versijos patvirtinimas atsižvelgiant į šias sąlygas:
|
(10) |
transporto priemonių tipas pagal aplinkosauginį veiksmingumą – L kategorijos transporto priemonės, nesiskiriančios šiais požymiais:
|
(11) |
reguliariai atsinaujinanti sistema – taršos kontrolės įtaisas, pvz., katalizinis konverteris, kietųjų dalelių filtras ar bet koks kitas taršos kontrolės įtaisas, kuris turi reguliariai atsinaujinti dažniau kaip kas 4 000 km įprastai naudojamos transporto priemonės ridos; |
(12) |
alternatyvių degalų transporto priemonė – transporto priemonė, suprojektuota būti varoma bent vienos rūšies degalais, kurie atmosferos temperatūros ir slėgio sąlygomis yra dujiniai arba iš esmės yra gauti ne iš mineralinės alyvos; |
(13) |
mišriųjų H2GD degalų transporto priemonė – mišrius degalus naudojanti transporto priemonė, suprojektuota būti varoma įvairiais vandenilio ir gamtinių dujų ar biometano mišiniais; |
(14) |
pirminė transporto priemonė – tipinė XI priede nustatytos varymo sistemų šeimos transporto priemonė; |
(15) |
taršos kontrolės įtaisų tipas – kategorija taršos kontrolės įtaisų, naudojamų išmetamųjų teršalų kiekiui kontroliuoti ir nesiskiriančių pagrindinėmis aplinkosauginio veiksmingumo ir konstrukcinėmis savybėmis; |
(16) |
katalizinis konverteris – išmetamųjų teršalų kontrolės įtaisas, variklio išmetaluose esančius toksiškus šalutinius degimo produktus per katalizuojamąsias chemines reakcijas verčiantis mažiau toksiškomis medžiagomis; |
(17) |
katalizinių konverterių tipas – kategorija katalizinių konverterių, nesiskiriančių šiais požymiais:
|
(18) |
standartinė masė – pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 5 straipsnį nustatyta parengtos naudoti L kategorijos transporto priemonės masė pridėjus vairuotojo masę (75 kg) ir, jei taikoma, varymo baterijos masę; |
(19) |
transmisija – pavaros dalis nuo varymo sistemos (-ų) galios atidavimo taško, sudaryta iš (jei taikoma) sukimo momento keitiklio sankabų, pavarų dėžės ir jos valdymo įtaiso, varančiojo veleno arba diržinės ar grandininės pavaros, diferencialų, pagrindinės pavaros ir varomojo rato padangos (spindulio); |
(20) |
automatinė variklio išjungimo ir paleidimo sistema – varymo sistemos automatinio išjungimo ir paleidimo sistema, kad variklis trumpiau veiktų tuščiąja eiga, todėl sumažėtų transporto priemonės degalų sąnaudos ir išmetamų teršalų bei CO2 kiekis; |
(21) |
pavaros programinė įranga – su duomenų apdorojimo pavaros valdymo blokuose, varymo sistemos valdymo blokuose arba transmisijos valdymo blokuose veikimu susijęs algoritmų rinkinys, apimantis tvarkiąją valdymo blokų būsenos keitimo komandų seką; |
(22) |
pavaros kalibravimas – valdymo bloko programinės įrangos naudojamo konkretaus duomenų atvaizdžių ir parametrų rinkinio taikymas transporto priemonės pavarai, varymo arba transmisijos sistemai (-oms) reguliuoti; |
(23) |
pavaros valdymo blokas – bendras vidaus degimo variklio (-ių), elektros traukos variklių arba transmisijos sistemų valdymo blokas, pvz., pavarų dėžė arba sankaba; |
(24) |
variklio valdymo blokas – transporto priemonės kompiuteris, iš dalies ar visiškai valdantis transporto priemonės variklį (-ius); |
(25) |
transmisijos valdymo blokas – transporto priemonės kompiuteris, iš dalies ar visiškai valdantis transporto priemonės transmisiją; |
(26) |
jutiklis – keitiklis, matuojantis fizinį kiekį ar būseną ir verčiantis tai elektriniu signalu, naudojamu kaip valdymo bloko įėjimo signalas; |
(27) |
vykdiklis – keitiklis, valdymo bloko išėjimo signalą verčiantis judesiu, šiluma ar kita fizine būsena siekiant valdyti pavarą, variklį (-ius) ar transmisiją; |
(28) |
karbiuratorius – įtaisas, kuriame sudaromas degalų ir oro mišinys, galintis degti vidaus degimo variklyje; |
(29) |
įsiurbimo anga – dvitakčio variklio karterio ir degimo kameros jungtis, per kurią į degimo kamerą patenka šviežio oro, degalų ir tepalo mišinys; |
(30) |
oro įsiurbimo sistema – sistema, sudaryta iš komponentų, leidžiančių tam tikram šviežio oro kiekiui arba oro ir degalų mišiniui patekti į variklį, ir apimanti, jei sumontuota, oro filtrą, įsiurbimo vamzdžius, rezonatorių (-ius), droselio korpusą ir variklio įsiurbimo kolektorių; |
(31) |
turbokompresorius – išmetamųjų dujų turbina varomas išcentrinis kompresorius, užtikrinantis, kad į vidaus degimo variklį patektų daugiau oro, ir taip padidinantis varymo sistemos veiksmingumą; |
(32) |
mechaninis kompresorius – įsiurbiamo oro kompresorius, kuriuo į vidaus degimo variklį įpučiamas oras ir taip padidinamas varymo sistemos veiksmingumas; |
(33) |
kuro elementas – keitiklis, vandenilio cheminę energiją verčiantis elektros energija, naudojama transporto priemonei varyti; |
(34) |
karteris – vidiniais arba išoriniais vamzdžiais, skirtais dujoms ir garams išeiti, su alyvos nusodintuvu sujungtos vidinės arba išorinės variklio ertmės; |
(35) |
laidumo bandymas – bandymas, kuriuo siekiama nustatyti per nemetalinės degalų talpyklos sieneles prasiskverbiančių degalų kiekį, ir nemetalinės degalų talpyklos medžiagos parengimas prieš degalų talpyklos bandymus pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priedo C dalies 8 punktą; |
(36) |
laidumas – degalų skverbimasis per degalų talpyklos ir tiekimo sistemų sieneles, paprastai nustatomas pagal svorio sumažėjimą; |
(37) |
garavimas – degalų garų išsiskyrimas iš degalų talpyklos, degalų tiekimo sistemos ar kitų šaltinių, dėl kurio angliavandenilių patenka į atmosferą; |
(38) |
nuvažiuotas reikiamas atstumas – tipinės bandomosios transporto priemonės arba tipinių bandomųjų transporto priemonių parko nuvažiuotas iš anksto apibrėžtas atstumas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 3 dalies a arba b punkte laikantis šio reglamento VI priede išdėstytų bandymų reikalavimų; |
(39) |
elektros pavara – sistema, susidedanti iš vieno ar kelių elektros energijos kaupiklių, pvz., baterijų, elektromechaninių smagračių, superkondensatorių ar kt., vieno ar kelių elektros srovės kondicionavimo įtaisų ir vienos ar kelių elektros mašinų, kurios sukauptą elektros energiją keičia ratams perduodama mechanine energija, naudojama transporto priemonei varyti; |
(40) |
elektrinė rida – taikant VII priedo 3.3 priedėlyje nustatytą procedūrą išmatuotas atstumas, kurį vien elektros pavara arba ne transporto priemonėje įkraunama hibridine elektros pavara varomos transporto priemonės gali nuvažiuoti naudodamos elektros energiją iš vienos visiškai įkrautos baterijos ar kito elektros energijos kaupiklio; |
(41) |
OVC rida – taikant VII priedo 3.3 priedėlyje aprašytą procedūrą išmatuotas visas atstumas, nuvažiuotas per baigtus mišriuosius ciklus, kol išnaudojama iš išoriškai įkrautos baterijos (ar kito elektros energijos kaupiklio) gaunama energija; |
(42) |
didžiausias 30 minučių greitis – 30 minučių matuojamas didžiausias transporto priemonės pasiekiamas greitis esant JT EEK taisyklėje Nr. 85 nustatytai 30 minučių galiai; |
(43) |
tipo patvirtinimas pagal varymo sistemos veiksmingumą – transporto priemonės tipo, varianto ar versijos patvirtinimas pagal varymo sistemų veiksmingumą, atsižvelgiant į šias sąlygas:
|
(44) |
varymo sistemų tipas – varymo sistemos, nesiskiriančios tokiais pagrindiniais požymiais, kaip didžiausias projektinis transporto priemonės greitis, didžiausia naudingoji galia, didžiausia nuolatinė vardinė galia ir didžiausias sukimo momentas; |
(45) |
naudingoji galia – ant bandymų stendo esančio varymo sistemos alkūninio veleno ar lygiaverčio komponento gale gaunama galia, varikliui sukantis tvirtinant tipą gamintojo išmatuotu greičiu, taikant X priedo 2 priedėlio Pr2.1.1 arba Pr2.2.1 lentelėje išvardytus priedus ir atsižvelgiant į pavarų dėžės veiksmingumą, jeigu naudingąją galią galima išmatuoti tik primontavus prie varymo sistemos pavarų dėžę; |
(46) |
didžiausia naudingoji galia – didžiausia varymo sistemų, apimančių vieną ar kelis vidaus degimo variklius, atiduodama naudingoji galia varikliui veikiant visa apkrova; |
(47) |
didžiausias sukimo momentas – didžiausia sukimo momento vertė, išmatuota varikliui veikiant visa apkrova; |
(48) |
priedai – visi X priedo Pr2.1.1 arba Pr2.2.1 lentelėje išvardyti prietaisai ir įtaisai. |
II SKYRIUS
GAMINTOJO PAREIGOS ATSIŽVELGIANT Į TRANSPORTO PRIEMONIŲ APLINKOSAUGINĮ VEIKSMINGUMĄ
3 straipsnis
Su L kategorijos transporto priemonių aplinkosauginiu veiksmingumu susiję montavimo ir įrodymo reikalavimai
1. Gamintojas L-kategorijos transporto priemonėse įrengia transporto priemonės aplinkosauginiam veiksmingumui įtakos turinčias sistemas, komponentus ir atskirus techninius mazgus, suprojektuotus, sukonstruotus ir surinktus taip, kad įprastai naudojama ir laikantis gamintojo nurodymų prižiūrima transporto priemonė atitiktų šiame reglamente nustatytus išsamius techninius reikalavimus ir bandymų procedūras.
2. Gamintojas fiziniais įrodomaisiais bandymais patvirtinimo institucijai įrodo, kad Sąjungoje rinkai tiekiamos, registruojamos ar pradedamos eksploatuoti L kategorijos transporto priemonės atitinka 5–15 straipsniuose nustatytus su tų transporto priemonių aplinkosauginiu veiksmingumu susijusius išsamius techninius reikalavimus ir bandymų procedūras.
3. Po to, kai pagal aplinkosauginį veiksmingumą patvirtinto tipo transporto priemonės pateikiamos rinkai, pakeitęs išmetamųjų teršalų mažinimo sistemos savybes arba bet kurio su išmetamaisiais teršalais susijusio komponento veikimą, gamintojas apie tai nedelsdamas pranešta patvirtinimo institucijai. Gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia įrodymą, kad pakeitus išmetamųjų teršalų mažinimo sistemos arba komponento savybes aplinkosauginis veiksmingumas nėra prastesnis, nei įrodyta patvirtinant tipą.
4. Gamintojas užtikrina, kad Sąjungoje rinkai tiekiamos ar pradedamos eksploatuoti atsarginės dalys ir įrenginiai atitinka šiame reglamente nurodytus su transporto priemonių aplinkosauginiu veiksmingumu susijusius išsamius techninius reikalavimus ir bandymų procedūras. Patvirtinta L kategorijos transporto priemonė, kurioje sumontuota tokia atsarginė dalis ar įrenginys, atitinka tokius pačius bandymų reikalavimus ir veiksmingumo ribines vertes, kaip ir transporto priemonė, kurioje sumontuota originali dalis ar įrenginys, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 bei 24 straipsniuose nustatytus ir mažesnius patvarumo reikalavimus.
5. Gamintojas užtikrina, būtų laikomasi gamybos atitikčiai patikrinti skirtų tipo patvirtinimo procedūrų, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 168/2013 33 straipsnyje ir II priedo C dalies 3 punkte nustatytus išsamius aplinkosauginio ir varymo sistemų veiksmingumo reikalavimus.
6. Gamintojas pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priedo C dalies 1 punktą patvirtinimo institucijai pateikia aprašą priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad nebūtų galima neteisėtai pakeisti pavaros valdymo sistemos, įskaitant aplinkosauginio ir varymo sistemos veiksmingumo valdymo kompiuterius.
7. Hibridinių transporto priemonių arba transporto priemonių, kuriose įrengta automatinė variklio išjungimo ir paleidimo sistema, gamintojas transporto priemonėje užtikrina tokį veikimo režimą, kad, atliekant aplinkosauginio ir varymo sistemų veiksmingumo bandymus ar patikrą, degalus naudojantis transporto priemonės variklis galėtų veikti nuolat. Jeigu tokiai patikrai ar bandymui atlikti reikalinga speciali procedūra, ji išsamiai aprašoma naudojimo instrukcijoje (arba lygiavertėje laikmenoje). Šiai specialiai procedūrai atlikti turi neprireikti specialios įrangos, išskyrus pateikiamą su transporto priemone.
4 straipsnis
JT EEK taisyklių taikymas
1. Patvirtinant tipą pagal aplinkosauginį ir varymo sistemų veiksmingumą taikomos šio reglamento I priede nurodytos JT EEK taisyklės ir jų pakeitimai.
2. Transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis ≤ 25 km/h, turi atitikti visus JT EEK taisyklėse nustatytus susijusius reikalavimus, taikomus transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis > 25 km/h.
3. JT EEK taisyklėse nurodytos transporto priemonių kategorijos L1, L2, L3, L4, L5, L6 ir L7 laikomos atitinkančiomis pagal šį reglamentą nurodytas transporto priemonių kategorijas L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e, įskaitant visas pakategores.
5 straipsnis
Su L kategorijos transporto priemonių aplinkosauginiu veiksmingumu susijusios techninės specifikacijos, reikalavimai ir bandymų procedūros
1. Aplinkosauginio ir varymo sistemų veiksmingumo bandymų procedūros atliekamos laikantis šiame reglamente nustatytų bandymų reikalavimų.
2. Bandymų procedūras atlieka ar stebi patvirtinimo institucija arba patvirtinimo institucijos įgaliojimu – techninė tarnyba. Gamintojas išrenka XI priede nustatytus reikalavimus atitinkančią tipinę pirminę transporto priemonę, kad patvirtinimo institucijai priimtinu būdu įrodytų L kategorijos transporto priemonių aplinkosauginio veiksmingumo atitiktį.
3. Matavimų metodai ir bandymų rezultatai patvirtinimo institucijai pateikiami pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalį nustatyto formato bandymų protokole.
4. Su I, II, III, IV, V, VII ir VIII tipų bandymais susijęs tipo patvirtinimas pagal aplinkosauginį veiksmingumą galioja įvairiems transporto priemonės variantams, versijoms ir varymo sistemų tipams bei šeimoms, jeigu XI priede nurodyti transporto priemonės versijos ar varymo arba taršos kontrolės sistemų parametrai yra vienodi arba neviršija tame priede nustatytų ir nurodytų nuokrypių verčių.
5. Jeigu taip nustatyta pagal bandymų procedūrą, hibridinės transporto priemonės arba transporto priemonės, kuriose įrengta automatinė variklio išjungimo ir paleidimo sistema, bandomos veikiant degalus naudojančiam varikliui.
6 straipsnis
I tipo bandymų reikalavimai. Paleidus šaltą variklį pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodytiems I tipo paleidus šaltą variklį pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekio bandymams taikomos bandymų procedūros ir reikalavimai vykdomi ir atitiktis jiems tikrinama pagal šio reglamento II priedą.
7 straipsnis
II tipo bandymų reikalavimai. Pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis varikliui veikiant tuščiąja eiga (didinant variklio sūkių skaičių tuščiąja eiga) ir didinant variklio sūkių skaičių neįjungus pavaros
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodytiems II tipo pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekio varikliui veikiant tuščiąja eiga (didinant variklio sūkių skaičių tuščiąja eiga) ir didinant variklio sūkių skaičių neįjungus pavaros bandymams taikomos bandymų procedūros ir reikalavimai vykdomi ir atitiktis jiems tikrinama pagal šio reglamento III priedą.
8 straipsnis
III tipo bandymų reikalavimai. Karterio išmetamos dujos
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodytiems III tipo išmetamų karterio dujų kiekio bandymams taikomos bandymų procedūros ir reikalavimai vykdomi ir atitiktis jiems tikrinama pagal šio reglamento IV priedą.
9 straipsnis
IV tipo bandymų reikalavimai. Degalų garavimo išlakos
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodytiems IV tipo degalų garavimo išlakų kiekio bandymams taikomos bandymų procedūros ir reikalavimai vykdomi ir atitiktis jiems tikrinama pagal šio reglamento V priedą.
10 straipsnis
V tipo bandymų reikalavimai. Taršos kontrolės įtaisų patvarumas
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodytų V tipo taršos kontrolės įtaisų patvarumo bandymų procedūros ir reikalavimai vykdomi ir atitiktis jiems tikrinama pagal šio reglamento VI priedą.
11 straipsnis
VII tipo bandymų reikalavimai. Išmetamo CO2 kiekis, degalų sąnaudos, elektros energijos sąnaudos ir elektrinė rida
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodytiems su išmetamu CO2 kiekiu, degalų sąnaudomis, elektros energijos sąnaudomis ar elektrine rida susijusiems VII tipo energijos vartojimo efektyvumo bandymams taikomos bandymų procedūros ir reikalavimai vykdomi ir atitiktis jiems tikrinama pagal šio reglamento VII priedą.
12 straipsnis
VIII tipo bandymų reikalavimai. OBD aplinkosauginiai bandymai
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodytiems VIII tipo borto diagnostikos sistemų (OBD) aplinkosauginės dalies bandymams taikomos bandymų procedūros ir reikalavimai vykdomi ir atitiktis jiems tikrinama pagal šio reglamento VIII priedą.
13 straipsnis
IX tipo bandymų reikalavimai. Garso lygis
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodytiems IX tipo garso lygio bandymams taikomos bandymų procedūros ir reikalavimai vykdomi ir atitiktis jiems tikrinama pagal šio reglamento IX priedą.
III SKYRIUS
GAMINTOJO PAREIGOS ATSIŽVELGIANT Į TRANSPORTO PRIEMONIŲ VARYMO SISTEMŲ VEIKSMINGUMĄ
14 straipsnis
Bendrosios pareigos
1. Prieš pateikdamas L kategorijos transporto priemonę rinkai, gamintojas pagal šiame reglamente nustatytus reikalavimus patvirtinimo institucijai pademonstruoja L kategorijos transporto priemonių tipo varymo sistemos veiksmingumą.
2. Pateikdamas L kategorijos transporto priemonę rinkai, ją registruodamas arba prieš pradedant ją eksploatuoti, gamintojas užtikrina, kad L kategorijos transporto priemonių tipo varymo sistema nėra veiksmingesnė, nei patvirtinimo institucijai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnyje numatytame informaciniame pakete.
3. Transporto priemonės, kurioje sumontuota pakaitinė sistema, komponentas ar atskiras techninis mazgas, varymo sistema negali būti veiksmingesnė už transporto priemonės su originaliomis sistemomis, komponentais ar atskirais techniniais mazgais.
15 straipsnis
Varymo sistemų veiksmingumo reikalavimai
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priedo A dalies 2 punkte nurodytos varymo sistemų veiksmingumo bandymų procedūros ir reikalavimai vykdomi ir atitiktis jiems tikrinama pagal šio reglamento X priedą.
IV SKYRIUS
VALSTYBIŲ NARIŲ PAREIGOS
16 straipsnis
L kategorijos transporto priemonių, jų sistemų, komponentų ar atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimas
1. Nacionalinės institucijos, gamintojui paprašius, dėl su transporto priemonės aplinkosauginiu veiksmingumu susijusių priežasčių neatsisako naujam transporto priemonių tipui suteikti tipo patvirtinimo pagal aplinkosauginį ir varymo sistemos veiksmingumą arba nacionalinio patvirtinimo ir nedraudžia tiekti rinkai, registruoti ar pradėti eksploatuoti transporto priemonės, sistemos, komponento ar atskiro techninio mazgo, jei ta transporto priemonė atitinka Reglamentą (ES) Nr. 168/2013 ir šiame reglamente nustatytus išsamius bandymų reikalavimus.
2. Nuo Reglamento (ES) Nr. 168/2013 IV priede nustatytų datų nacionalinės institucijos laiko Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A1, B1, C1 ir D dalyse ir VII priede nustatyto aplinkosauginio etapo „Euro 4“ arba Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A2, B2, C2 ir D dalyse ir VII priede nustatyto aplinkosauginio etapo „Euro 5“ neatitinkančių naujų transporto priemonių atitikties liudijimus, kuriuose nurodytos ankstesnės aplinkosauginės ribinės vertės, nebegaliojančiais pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 43 straipsnio 1 dalį ir dėl su išmetamųjų teršalų kiekiu, degalų ar energijos sąnaudomis arba taikomais funkcinės saugos ar transporto priemonių konstrukcijos reikalavimais susijusių priežasčių draudžia tokias transporto priemones tiekti rinkai, registruoti ar pradėti eksploatuoti.
3. Taikydamos Reglamento (ES) Nr. 168/2013 77 straipsnio 5 dalį, nacionalinės institucijos patvirtinto tipo transporto priemones klasifikuoja pagal to reglamento I priedą.
17 straipsnis
Pakaitinių taršos kontrolės įtaisų tipo patvirtinimas
1. Nacionalinės institucijos draudžia tiekti rinkai ar montuoti transporto priemonėje naujus pakaitinius taršos kontrolės įtaisus, skirtus montuoti pagal šį reglamentą patvirtintose transporto priemonėse, jei jie yra ne laikantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 10 dalies ir šio reglamento patvirtinto tipo pagal aplinkosauginį ir varymo sistemos veiksmingumą.
2. Nacionalinės institucijos gali iš pradžių taikytomis sąlygomis ir toliau išduoti Reglamento (ES) Nr. 168/2013 35 straipsnyje nurodytą tokio tipo, kuriam taikoma Direktyva 2002/24/EB, pakaitinių taršos kontrolės įtaisų ES tipo patvirtinimo išplėtimą. Nacionalinės institucijos draudžia tiekti rinkai ar montuoti transporto priemonėje tokio tipo pakaitinius taršos kontrolės įtaisus, nebent jie yra atitinkamai patvirtinto tipo.
3. Pagal šį reglamentą patvirtinto tipo transporto priemonėse skirtų montuoti tam tikro tipo pakaitinių taršos kontrolės įtaisų bandymai atliekami laikantis II priedo 10 priedėlio ir VI priedo.
4. Tokio tipo, kuriam taikomas šis reglamentas, originalūs pakaitiniai taršos kontrolės įtaisai, skirti montuoti transporto priemonėje, nurodytoje atitinkamame visos transporto priemonės tipo patvirtinimo dokumente, neprivalo atitikti II priedo 10 priedėlyje nustatytų bandymų reikalavimų, jeigu atitinka to priedėlio 4 punkte nustatytus reikalavimus.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo pakeitimas
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalis iš dalies keičiama pagal XII priedą.
19 straipsnis
Įsigaliojimas
1. Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2. Jis taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 16 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(2) 1997 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 97/836/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (pataisytas 1958 m. susitarimas) (OL L 346, 1997 12 17, p. 78).
(3) OL L 226, 1997 8 18, p. 1.
(4) Dviračių motociklų, kuriuose sumontuotas priverstinio uždegimo arba slėginio uždegimo variklis, išmetamų dujinių teršalų ir CO2 kiekio, taip pat degalų sąnaudų matavimo procedūra (2005 m. rugpjūčio 30 d. JT dokumento nuoroda ECE/TRANS/180/Add2e), įskaitant 1 pakeitimą (2008 m. sausio 29 d. JT EEK dokumento nuoroda ECE/TRANS/180a2a1e).
(5) WMTC 2 etapas prilygsta WMTC 1 etapui, iš dalies pakeistam 2 priedėlio 2 klaidų ištaisymu (2009 m. rugsėjo 9 d. ECE/TRANS/180a2c2e) ir 1 pakeitimo 1 klaidų ištaisymu (2009 m. rugsėjo 9 d. ECE/TRANS/180a2a1c1e).
(6) Be to, bus atsižvelgta į Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnyje paminėtame poveikio aplinkai tyrime nurodytus klaidų ištaisymus ir pakeitimus, taip pat į JT EEK WP 29, nuolat tobulinančio L kategorijos transporto priemonių pasaulinį suderintąjį bandymų ciklą, pasiūlytus ir priimtus klaidų ištaisymus ir pakeitimus.
PRIEDŲ SĄRAŠAS
Priedo numeris |
Priedo pavadinimas |
Puslapis |
I |
Privalomai taikomų JT EEK taisyklių sąrašas |
20 |
II |
I tipo bandymų reikalavimai. Paleidus šaltą variklį pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis |
21 |
III |
II tipo bandymų reikalavimai. Pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis varikliui veikiant tuščiąja eiga (didinant variklio sūkių skaičių tuščiąja eiga) ir didinant variklio sūkių skaičių neįjungus pavaros |
199 |
IV |
III tipo bandymų reikalavimai. Karterio išmetamos dujos |
204 |
V |
IV tipo bandymų reikalavimai. Degalų garavimo išlakos |
209 |
VI |
V tipo bandymų reikalavimai. Taršos kontrolės įtaisų patvarumas |
237 |
VII |
VII tipo bandymų reikalavimai. Išmetamo CO2 kiekis, degalų sąnaudos, elektros energijos sąnaudos ir elektrinė rida |
259 |
VIII |
VIII tipo bandymų reikalavimai. OBD aplinkosauginiai bandymai |
304 |
IX |
IX tipo bandymų reikalavimai. Garso lygis |
311 |
X |
Varymo sistemų veiksmingumo bandymų procedūros ir techniniai reikalavimai |
363 |
XI |
Transporto priemonių varymo sistemų šeima aplinkosauginio veiksmingumo parodomiesiems bandymams atlikti |
404 |
XII |
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalies pakeitimai |
409 |
I PRIEDAS
Privalomai taikomų JT EEK taisyklių sąrašas
JT EEK taisyklės Nr. |
Dalykas |
Pakeitimų serija |
OL nuoroda |
Taikymas |
41 |
Motociklų skleidžiamas triukšmas |
04 |
L3e, L4e |
Paaiškinimas:
Tai, kad sistema ar komponentas įtrauktas į šį sąrašą, nereiškia, jog jį montuoti privaloma. Tačiau tam tikrų komponentų privalomo montavimo reikalavimai nustatyti kituose šio reglamento prieduose.
II PRIEDAS
I tipo bandymų reikalavimai. Paleidus šaltą variklį pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis
Priedėlio Nr. |
Priedėlio pavadinimas |
Puslapis |
1 |
II priede naudojami simboliai |
74 |
2 |
Etaloniniai degalai |
78 |
3 |
Važiuoklės dinamometro sistema |
85 |
4 |
Išmetamųjų dujų skiedimo sistema |
91 |
5 |
Ekvivalentinės inercinės masės ir pasipriešinimo judėjimui klasės |
103 |
6 |
I tipo bandymų važiavimo ciklai |
106 |
7 |
L kategorijos transporto priemonių, ant kurių varomosios ašies sumontuotas vienas ratas arba suporinti ratai, bandymai kelyje siekiant apibrėžti bandymų stendo nustatymus |
153 |
8 |
L kategorijos transporto priemonių, ant kurių varomųjų ašių sumontuota du ar daugiau ratų, bandymai kelyje siekiant apibrėžti bandymų stendo nustatymus |
160 |
9 |
I tipo bandymams skirtos pavarų perjungimo procedūros paaiškinimas |
168 |
10 |
L kategorijos transporto priemonėms skirtų pakaitinių taršos kontrolės įtaisų kaip atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo bandymai |
174 |
11 |
Hibridinių L kategorijos transporto priemonių I tipo bandymų procedūra |
178 |
12 |
SND, GD / biometanu, mišriais H2GD degalais arba vandeniliu varomų L kategorijos transporto priemonių I tipo bandymų procedūra |
189 |
13 |
L kategorijos transporto priemonių su reguliariai atsinaujinančia sistema I tipo bandymų procedūra |
193 |
1. Įvadas
1.1. |
Šiame priede nustatyta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodyto I tipo bandymų procedūra. |
1.2. |
Šiame priede pateiktas suderintas metodas, kaip nustatyti L kategorijos transporto priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 168/2013, išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių lygį ir išmetamo anglies dioksido kiekį, taip pat šis priedas yra nurodytas VII priede siekiant nustatyti degalų sąnaudas, energijos sąnaudas ir elektrinę ridą, kurie atitiktų tikromis sąlygomis naudojamų transporto priemonių veikimą. |
1.1.1. |
WMTC 1 etapas į ES tipo patvirtinimo teisės aktus įtrauktas 2006 m. ir nuo to laiko siekdami pademonstruoti, kiek tam tikro tipo L3e kategorijos motociklai išmeta teršalų, gamintojai vietoj Direktyvos 97/24/EB 5 skyriuje nustatyto įprastinio Europos važiavimo ciklo galėjo kaip alternatyvų I tipo bandymą taikyti JT Pasaulinėje techninių reikalavimų taisyklėje Nr. 2 nustatytą pasaulinį suderintąjį motociklų bandymų ciklą (WMTC). |
1.1.2. |
WMTC 2 etapas prilygsta WMTC 1 etapui su papildomais patobulinimais pavarų perjungimo nurodymų srityje ir yra taikomas kaip privalomasis I tipo bandymas „Euro 4“ atitinkančioms L3e, L4e, L5e-A ir L7e-A kategorijų (pakategorių) transporto priemonėms patvirtinti. |
1.1.3. |
Pataisytas WMTC arba WMTC 3 etapas prilygsta L3e kategorijos motociklams skirtam WMTC 2 etapui, bet apima ir visų kitų kategorijų (pakategorių) transporto priemonėms specialiai pritaikytus važiavimo ciklus ir yra taikomas kaip I tipo bandymas „Euro 5“ atitinkančioms L kategorijos transporto priemonėms patvirtinti. |
1.2. |
Šiais rezultatais gali būti remiamasi siekiant sumažinti dujinių teršalų bei anglies dioksido kiekį ir, vykdant tipo patvirtinimo pagal aplinkosauginį veiksmingumą procedūras, nustatyti gamintojo nurodytas degalų sąnaudas, energijos sąnaudas ir elektrinę ridą. |
2. Bendrieji reikalavimai
2.1. |
Dujinių teršalų išmetimą, išmetamo anglies dioksido kiekį ir degalų sąnaudas galintys paveikti komponentai turi būti projektuojami, konstruojami ir surenkami taip, kad įprastai naudojama transporto priemonė, nepaisant ją galinčios veikti vibracijos, atitiktų šio priedo nuostatas. 1 pastaba. II priede naudojami simboliai apžvelgti 1 priedėlyje. |
2.2. |
Bet kokia slapta strategija, kuria transporto priemonės, su kuria atliekamas atitinkamas išmetamųjų teršalų kiekio laboratorinių bandymų ciklas, pavara palankiai „optimizuojama“ ir taip sumažinamas pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis, nors tikromis naudojimo sąlygomis jos veikimas gerokai skiriasi, laikoma nederama strategija ir yra draudžiama, nebent gamintojas ją pagrindė dokumentais ir pranešė apie ją patvirtinimo institucijai priimtinu būdu. |
3. Veiksmingumo reikalavimai
ES tipo patvirtinimui taikomi veiksmingumo reikalavimai nurodyti Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A, B ir C dalyse.
4. Bandymų sąlygos
4.1. Bandymų patalpa ir laikymo zona
4.1.1. Bandymų patalpa
Bandymų patalpoje, kurioje įrengtas važiuoklės dinamometras ir dujų ėminių ėmimo įtaisas, temperatūra turi būti 298,2 ± 5 K (25 ± 5 °C). Patalpos temperatūra matuojama netoli transporto priemonės aušinimo ventiliatoriaus prieš pradedant I tipo bandymą ir jį užbaigus.
4.1.2. Laikymo zona
Laikymo zonoje temperatūra turi būti 298,2 ± 5 K (25 ± 5 °C), o pati laikymo zona turi būti tokia, kad iš anksto parengtiną bandomąją transporto priemonę būtų galima pastatyti pagal šio priedo 5.2.4 punktą.
4.2. Bandomoji transporto priemonė
4.2.1. Bendrosios nuostatos
Visi bandomosios transporto priemonės komponentai turi atitikti serijinės gamybos komponentus, o jei transporto priemonė skiriasi iš gaminių serijos, bandymų protokole pateikiamas išsamus aprašymas. Pasirenkant bandomąją transporto priemonę, gamintojas ir techninė tarnyba turi pasiekti patvirtinimo institucijai priimtiną susitarimą, kuri bandoma pirminė transporto priemonė yra tipinė XI priede nurodytos susijusios transporto priemonių varymo sistemų šeimos atstovė.
4.2.2. Įvažinėjimas
Transporto priemonė pateikiama geros mechaninės būklės, tinkamai prižiūrima ir naudojama. Prieš bandymą ji turi būti įvažinėta ir nuvažiavusi bent 1 000 km. Variklis, transmisija ir transporto priemonė turi būti tinkamai įvažinėti laikantis gamintojo reikalavimų.
4.2.3. Reguliavimas
Bandomoji transporto priemonė sureguliuojama pagal gamintojo reikalavimus, pvz., atsižvelgiant į alyvų klampą, o jei transporto priemonė skiriasi iš gaminių serijos, bandymų protokole pateikiamas išsamus aprašymas. Kad bandymus būtų galima atlikti naudojant standartinį važiuoklės dinamometrą, transporto priemonės su keturiais varomaisiais ratais ašis, kuriai perduodamas mažiausias sukimo momentas, gali būti padaryta neaktyvi.
4.2.4. Bandymo masė ir apkrovos paskirstymas
Prieš pradedant bandymus išmatuojama bandymo masė, įskaitant vairuotojo ir prietaisų masę. Apkrova ratams paskirstoma laikantis gamintojo nurodymų.
4.2.5. Padangos
Padangos turi būti transporto priemonės gamintojo nurodyto originalios įrangos tipo. Padangų slėgis nustatomas pagal gamintojo specifikacijas arba taip, kad per bandymą kelyje ir ant važiuoklės dinamometro pasiekiamas transporto priemonės greitis būtų vienodas. Padangų slėgis nurodomas bandymų protokole.
4.3. L kategorijos transporto priemonių poklasiai
1.1 pav. grafiškai apžvelgti L kategorijos transporto priemonių poklasiai pagal variklio darbinį tūrį ir didžiausią transporto priemonės greitį, jeigu atliekami I, VII ir VIII tipų aplinkosauginiai bandymai ((po)klasių numeriai nurodyti atitinkamose diagramos srityse). Variklio darbinio tūrio ir didžiausio transporto priemonės greičio skaitinės reikšmės neapvalinamos (nei didinamos, nei mažinamos).
1.1 pav
Atliekant I, VII ir VIII tipų aplinkosauginius bandymus taikomi L kategorijos transporto priemonių poklasiai
4.3.1. 1 klasė
1 klasei priskiriamos L kategorijos transporto priemonės, kurios atitinka šias specifikacijas:
1.1 lentelė
L kategorijos transporto priemonių priskyrimo 1 klasei kriterijai
variklio darbinis tūris < 150 cm3 ir vmax< 100 km/h |
1 klasė |
4.3.2. 2 klasė
2 klasei priskiriamos ir į atitinkamus poklasius skirstomos L kategorijos transporto priemonės, kurios atitinka šias specifikacijas:
1.2 lentelė
2 klasės L kategorijos transporto priemonių skirstymo į poklasius kriterijai
variklio darbinis tūris < 150 cm3 ir 100 km/h ≤ vmax< 115 km/h arba variklio darbinis tūris ≥150 cm3 ir vmax< 115 km/h |
2.1 poklasis |
115 km/h ≤ vmax< 130 km/h |
2.2 poklasis |
4.3.3. 3 klasė
3 klasei priskiriamos ir į atitinkamus poklasius skirstomos L kategorijos transporto priemonės, kurios atitinka šias specifikacijas:
1.3 lentelė
3 klasės L kategorijos transporto priemonių skirstymo į poklasius kriterijai
130 km/h ≤ vmax< 140 km/h |
3.1 poklasis |
vmax ≥ 140 km/h arba variklio darbinis tūris > 1 500 cm3 |
3.2 poklasis |
4.3.4. WMTC, bandymų ciklo dalys
I, VII ir VIII tipų aplinkosauginiams bandymams skirtą WMTC bandymų ciklą (transporto priemonių greičio modelius) sudaro iki trijų dalių, nustatytų 6 priedėlyje. Atsižvelgiant į 4.5.4.1 punkte nurodytą L kategorijos transporto priemonės kategoriją pagal WMTC ir į remiantis 4.3 punktu nustatytą jos klasę pagal variklio darbinį tūrį bei didžiausią projektinį transporto priemonės greitį, turi būti atliekamos šios WMTC bandymų ciklo dalys:
1.4 lentelė
1, 2 ir 3 klasių L kategorijos transporto priemonėms taikomos WMTC bandymų ciklų dalys
L kategorijos transporto priemonės klasė (poklasis) |
Taikomos 6 priedėlyje nustatytos WMTC dalys |
1 klasė |
1 dalis sumažintu transporto priemonės greičiu šaltu varikliu, vėliau 1 dalis sumažintu transporto priemonės greičiu šiltu varikliu |
2 klasė suskirstyta į poklasius: |
|
2.1 poklasis |
1 dalis sumažintu transporto priemonės greičiu šaltu varikliu, vėliau 2 dalis sumažintu transporto priemonės greičiu šiltu varikliu |
2.2 poklasis |
1 dalis šaltu varikliu, vėliau 2 dalis šiltu varikliu |
3 klasė suskirstyta į poklasius: |
|
3.1 poklasis |
1 dalis šaltu varikliu, po jos 2 dalis šiltu varikliu, vėliau 3 dalis sumažintu transporto priemonės greičiu šiltu varikliu |
3.2 poklasis |
1 dalis šaltu varikliu, po jos 2 dalis šiltu varikliu, vėliau 3 dalis šiltu varikliu |
4.4. Etaloninių degalų specifikacija
Bandymams naudojami 2 priedėlyje apibūdinti tinkami etaloniniai degalai. Atliekant VII priedo 1 priedėlio 1.4 punkte nurodytą skaičiavimą taikomas 288,2 K (15 °C) temperatūroje išmatuotas skystųjų degalų tankis.
4.5. I tipo bandymas
4.5.1. Vairuotojas
Bandymą atliekančio vairuotojo masė turi būti 75 ± 5 kg.
4.5.2. Bandymų stendo specifikacijos ir nustatymai
4.5.2.1. Dinamometras turi turėti dviratėms L kategorijos transporto priemonėms skirtą vieną bent 400 mm skersmens būgną. Atliekant triračių su dviem priekiniais ratais arba keturračių bandymus leidžiama naudoti važiuoklės dinamometrą, kuriame įrengti dvigubi būgnai.
4.5.2.2. Faktiniam nuvažiuotam atstumui matuoti dinamometre įrengiamas būgno sūkių skaitiklis.
4.5.2.3. 5.2.2 punkte nurodytai inercijai imituoti naudojami dinamometro smagračiai ar kitos priemonės.
4.5.2.4. Dinamometro būgnai turi būti švarūs ir sausi, taip pat ant jų negali būti nieko, dėl ko padanga galėtų slysti.
4.5.2.5. Aušinimo ventiliatoriaus specifikacijos
4.5.2.5.1. |
Per bandymą prieš transporto priemonę pastatytas kintamo greičio aušinimo ventiliatorius pučia aušinimo orą į transporto priemonę taip, kad būtų imituojamos tikrosios naudojimo sąlygos. Ventiliatoriaus greitis turi būti toks, kad 10–50 km/h veikimo srityje oro linijinis greitis prie ventiliatoriaus pūtimo angos nuo atitinkamo būgno greičio skirtųsi ne daugiau kaip ± 5 km/h. Jeigu veikiama daugiau kaip 50 km/h srityje, oro linijinis greitis gali skirtis ne daugiau kaip ± 10 %. Jei būgno greitis mažesnis kaip 10 km/h, oro greitis gali būti lygus nuliui. |
4.5.2.5.2. |
4.5.2.5.1 punkte nurodytas oro greitis nustatomas apskaičiavus 9 matavimo taškuose, esančiuose visą ventiliatoriaus pūtimo angą į 9 dalis (po 3 vienodo dydžio dalis horizontaliai ir vertikaliai) dalijančių stačiakampių centruose, išmatuotų verčių vidurkį. Kiekviename iš tų 9 taškų nustatyta vertė turi būti ne mažesnė kaip 10 % tų 9 verčių vidurkio. |
4.5.2.5.3. |
Ventiliatoriaus pūtimo angos skerspjūvio plotas turi būti bent 0,4 m2, o angos apačia turi būti 5–20 cm aukštyje virš grindų. Ventiliatoriaus pūtimo anga turi būti statmena transporto priemonės išilginei ašiai ir būti 30–45 cm atstumu prieš transporto priemonės priekinį ratą. Oro linijiniam greičiui matuoti naudojamas prietaisas turi būti 0–20 cm atstumu nuo oro išleidimo angos. |
4.5.2.6. Išsamūs bandymų stendo specifikacijų reikalavimai išvardyti 3 priedėlyje.
4.5.3. Išmetamųjų dujų kiekio matavimo sistema
4.5.3.1. Dujų rinkimo įtaisas turi būti uždaro tipo, galintis prie transporto priemonės išmetimo angų surinkti visas išmetamąsias dujas, jeigu tenkinama 125 mm H2O atgalinio slėgio sąlyga. Jei patvirtinama, kad visos išmetamosios dujos surenkamos, gali būti naudojama ir atvira sistema. Dujos renkamos taip, kad nevyktų kondensacija, dėl kurios bandymo temperatūroje galėtų pastebimai pasikeisti išmetamųjų dujų pobūdis. Dujų rinkimo įtaiso pavyzdys pateiktas 1.2 pav.
1.2 pav
Dujų ėminių ėmimo ir jų tūrio matavimo įranga
4.5.3.2. Įtaisas ir išmetamųjų dujų ėminių ėmimo sistema susiejami jungiamuoju vamzdžiu. Šis vamzdis ir įtaisas turi būti pagaminti iš nerūdijančiojo plieno arba kitos medžiagos, nedarančios poveikio surinktų dujų sudėčiai ir atlaikančios tų dujų temperatūrą.
4.5.3.3. Per bandymą turi veikti šilumokaitis, galintis sumažinti atskiestų dujų temperatūros kitimą siurblio įsiurbimo angoje iki ± 5 K. Tokiame šilumokaityje įrengiama išankstinio pašildymo sistema, kuri prieš pradedant bandymą galėtų šilumokaitį įšildyti iki darbinės temperatūros (su ± 5 K paklaida).
4.5.3.4. Atskiestų išmetamųjų dujų mišiniui įsiurbti naudojamas tūrinis siurblys. Tokiame siurblyje turi būti įrengtas kelių griežtai kontroliuojamų tolygių greičių variklis. Siurblys turi būti pakankamo našumo, kad išmetamosios dujos būtų įsiurbtos. Galima naudoti ir įtaisą su kritinio srauto Venturio vamzdžiu.
4.5.3.5. Naudojamas prietaisas (T) į siurblį patenkančio atskiestų išmetamųjų dujų mišinio temperatūrai nuolat registruoti.
4.5.3.6. Naudojami du slėgmačiai: pirmasis tam, kad būtų užtikrintas atmosferos slėgį atitinkantis į siurblį patenkančio atskiestų išmetamųjų dujų mišinio slėgio nuokrytis, antrasis – tūrinio siurblio dinaminio slėgio kitimui matuoti.
4.5.3.7. Bandymo metu per siurblį, filtrą ir srautmatį pastoviu srautu tekančio skiedimo oro ėminiams imti skirtas zondas įtaisomas šalia dujų rinkimo įtaiso, bet ne jame.
4.5.3.8. Bandymo metu per siurblį, filtrą ir srautmatį pastoviu srautu tekančio atskiestų išmetamųjų dujų mišinio ėminiams imti naudojamas atskiestų išmetamųjų dujų mišinio srautui priešinga kryptimi nukreiptas, prieš tūrinį siurblį įtaisytas ėminių ėmimo zondas. Mažiausias ėminių srautas 1.2 pav. pavaizduotuose ir 4.5.3.7 punkte nurodytuose ėminių ėmimo įtaisuose turi būti bent 150 litrų per valandą.
4.5.3.9. 4.5.3.7 ir 4.5.3.8 punktuose aprašytoje ėminių ėmimo sistemoje turi būti naudojami trieigiai vožtuvai, kurie per bandymą ėminius nukreiptų į atitinkamus maišus arba į išorę.
4.5.3.10. Dujoms nelaidūs surinkimo maišai
4.5.3.10.1. Skiedimo oro ir atskiestų išmetamųjų dujų mišinio surinkimo maišai turi būti pakankamo tūrio, kad nestabdytų įprasto ėminių srauto, be to, jie turi nepakeisti atitinkamų teršalų pobūdžio.
4.5.3.10.2. Maišuose turi būti automatinis savaiminio užsidarymo įtaisas, o bandymo pabaigoje juos turi būti galima lengvai ir sandariai pritvirtinti prie ėminių ėmimo sistemos arba analizavimo sistemos.
4.5.3.11. Tūrinio siurblio sūkiams per bandymą skaičiuoti naudojamas sūkių skaitiklis.
2 pastaba. Reikia atkreipti dėmesį į jungimo būdą ir jungiamųjų dalių medžiagą arba konfigūraciją, nes kiekviena ėminių ėmimo sistemos dalis (pvz., adapteris arba jungtis) gali labai įkaisti. Jeigu dėl karščio sukeltų ėminių ėmimo sistemos pažeidimų neįmanoma įprastai atlikti matavimo, galima naudoti pagalbinį vėsinimo įtaisą, jei tai nepaveikia išmetamųjų dujų.
3 pastaba. Naudojant atvirojo tipo įtaisus esama rizikos, kad bus surinktos ne visos dujos ir jų nutekės į bandymų kamerą. Kol imami ėminiai, nuotėkio turi nebūti.
4 pastaba. Jeigu per bandymų ciklą, kartu apimantį mažus ir didelius greičius (pvz., ciklų 1, 2 ir 3 dalis), naudojamas pastovaus tūrio ėminių ėmiklio (CVS) srautas, reikia ypač atkreipti dėmesį į didesnę vandens kondensavimosi didelių greičių srityje riziką.
4.5.3.12. Išmetamų kietųjų dalelių kiekio matavimo įranga
4.5.3.12.1 Specifikacija
4.5.3.12.1.1. Sistemos apžvalga
4.5.3.12.1.1.1. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo įtaisas turi būti sudarytas iš skiedimo tunelyje esančio ėminių ėmimo zondo, kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio, filtro laikiklio, dalinio srauto siurblio, srauto reguliatorių ir matuoklių.
4.5.3.12.1.1.2. Rekomenduojama prieš filtro laikiklį įtaisyti kietąsias daleles pagal dydį skiriantį pirminį skirtuvą (pvz., cikloninį atskyriklį arba pakopinį ėmiklį). Tačiau gali būti naudojamas ir toks, kaip parodyta 1.6 pav., ėminių ėmimo zondas, veikiantis kaip atitinkamas dalelių skirstymo pagal dydį įtaisas.
4.5.3.12.1.2. Bendrieji reikalavimai
4.5.3.12.1.2.1. Bandymo dujų srauto kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas skiedimo tunelyje įtaisomas taip, kad iš vienalyčio oro ir išmetamųjų dujų mišinio būtų galima gauti tipinį ėminių dujų srautą.
4.5.3.12.1.2.2. Kietųjų dalelių ėminių srautas turi būti proporcingas visam skiedimo tuneliu tekančių atskiestų išmetamųjų dujų srautui su ± 5 % leidžiamąja kietųjų dalelių ėminių srauto nuokrypa.
4.5.3.12.1.2.3. Paimtas atskiestų išmetamųjų dujų ėminys laikomas mažesnėje nei 325,2 K (52 °C) temperatūroje 20 cm atstumu prieš kietųjų dalelių filtro priekinį paviršių arba už jo, nebent atliekamas atsinaujinimo bandymas – tokiu atveju temperatūra turi būti mažesnė nei 465,2 K (192 °C).
4.5.3.12.1.2.4. Kietųjų dalelių ėminys surenkamas vienu filtru, laikiklyje įmontuotu atskiestų išmetamųjų dujų ėminių sraute.
4.5.3.12.1.2.5. Visos su grynomis ir atskiestomis išmetamosiomis dujomis besiliečiančios skiedimo sistemos ir ėminių ėmimo sistemos dalys nuo išmetimo vamzdžio iki filtro laikiklio turi būti sukonstruotos taip, kuo mažiau kietųjų dalelių nusėstų arba pakistų. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, nereaguojančių su išmetamųjų dujų komponentais, ir būti įžemintos, kad būtų išvengta elektrostatinių reiškinių.
4.5.3.12.1.2.6. Jeigu neįmanoma kompensuoti srauto pokyčių, siekiant sistemoje užtikrinti pastovų srautą ir atitinkamai proporcingą ėminių ėmimo greitį, įrengiamas šilumokaitis ir temperatūros reguliavimo įtaisas, kaip nustatyta 4 priedėlyje.
4.5.3.12.1.3. Specialieji reikalavimai
4.5.3.12.1.3.1. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas
4.5.3.12.1.3.1.1. Ėminių ėmimo zondas turi kietąsias daleles pagal dydį atskirti taip, kaip aprašyta 4.5.3.12.1.3.1.4 punkte. Rekomenduojama šią funkciją užtikrinti naudojant tiesiai prieš srautą nukreiptą zondą atviru aštriu galu ir pirminį skirtuvą (pvz., cikloninį atskyriklį, pakopinį ėmiklį ar kt.). Gali būti naudojamas ir kitoks tinkamas ėminių ėmimo zondas, pvz., toks, kaip parodyta 1.1 pav., jeigu juo galima užtikrinti 4.5.3.12.1.3.1.4 punkte aprašytą pirminį atskyrimą.
4.5.3.12.1.3.1.2. Ėminių ėmimo zondas įtaisomas šalia tunelio vidurio linijos, 10–20 kartų už tunelio skersmenį didesniu atstumu už išmetamųjų dujų įleidimo į tunelį angos, o jo vidinis skersmuo turi būti bent 12 mm.
Jeigu iš vieno ėminių ėmimo zondo vienu metu paimami keli ėminiai, iš to zondo paimtas srautas dalijamas į vienodus posraučius, kad būtų išvengta imant ėminius susidarančių darinių, kurių įprastinėmis sąlygomis nebūna.
Jeigu naudojami keli zondai, kiekvienas zondas turi būti atviru aštriu galu, nukreiptas tiesiai prieš srautą. Zondai tolygiai išdėstomi bent 5 cm atstumu vienas nuo kito aplink skiedimo tunelio išilginę vidurio ašį.
4.5.3.12.1.3.1.3. Atstumas nuo ėminių ėmiklio galo iki filtro korpuso turi būti bent 5 kartus didesnis už zondo skersmenį, tačiau ne didesnis kaip 1 020 mm.
4.5.3.12.1.3.1.4. Pirminis skirtuvas (pvz., cikloninis atskyriklis, pakopinis ėmiklis ar kt.) įtaisomas prieš filtro laikiklio sąranką. Pirminio skirtuvo 50 % kietųjų dalelių skersmens skiriamoji riba turi būti 2,5–10 μm esant tūriniam srautui, pasirinktam išmetamų kietųjų dalelių ėminiams imti. Pirminis skirtuvas turi pro savo išleidimo angą praleisti bent 99 % į jį patenkančių 1 μm skersmens kietųjų dalelių masės koncentracijos esant tūriniam srautui, pasirinktam išmetamų kietųjų dalelių ėminiams imti. Tačiau vietoj atskiro pirminio skirtuvo gali būti naudojamas ir toks, kaip parodyta 1.6 pav., ėminių ėmimo zondas, veikiantis kaip atitinkamas dalelių skirstymo pagal dydį įtaisas.
4.5.3.12.1.3.2. Ėminių siurblys ir srautmatis
4.5.3.12.1.3.2.1. Ėminių dujų srauto matavimo įrenginys turi būti sudarytas iš siurblių, dujų srauto reguliatorių ir srauto matuoklių.
4.5.3.12.1.3.2.2. Dujų srauto temperatūra srautmatyje negali svyruoti daugiau kaip ± 3 K, nebent atliekami transporto priemonių, kuriose įrengti reguliariai atsinaujinantys išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaisai, atsinaujinimo bandymai. Be to, ėminių masės srautas turi likti proporcingas visam atskiestų išmetamųjų dujų srautui su ± 5 % leidžiamąja kietųjų dalelių ėminių masės srauto nuokrypa. Dėl per didelės filtro apkrovos nepriimtinai pasikeitus srauto tūriui, bandymas nutraukiamas. Kartojant bandymą srautas sumažinamas.
4.5.3.12.1.3.3. Filtras ir filtro laikiklis
4.5.3.12.1.3.3.1. Vožtuvas įtaisomas už filtro, srauto kryptimi. Vožtuvas turi būti pakankamai jautrus, kad atsidarytų ir užsidarytų per sekundę nuo bandymo pradžios ir pabaigos.
4.5.3.12.1.3.3.2. Rekomenduojama, kad 47 mm skersmens filtru (Pe) surinkta masė būtų ≥ 20 μg, o filtro apkrova būtų maksimaliai padidinta laikantis 4.5.3.12.1.2.3 ir 4.5.3.12.1.3.3 punktuose nustatytų reikalavimų.
4.5.3.12.1.3.3.3. Atliekant konkretų bandymą, nustatoma 20–80 cm/s greičių sričiai priklausanti viena per filtro priekinį paviršių tekančių dujų greičio vertė, nebent skiedimo sistema naudojama, kai ėminių ėmimo srautas yra proporcingas CVS srautui.
4.5.3.12.1.3.3.4. Turi būti naudojami anglies fluoridu dengti stiklo pluošto filtrai arba filtrai su anglies fluorido membrana. Visų tipų filtrų 0,3 μm DOP (dioktilftalato) arba PAO (poli-alfa-olefino) CS 68649-12-7 arba CS 68037-01-4 sulaikymo veiksmingumas turi būti bent 99 %, kai dujos per filtro priekinį paviršių teka 5,33 cm/s greičiu.
4.5.3.12.1.3.3.5. Filtro laikiklio sąranka turi būti suprojektuota taip, kad srautas būtų tolygiai paskirstytas visam filtro darbiniam plotui. Filtro darbinis plotas turi būti bent 1 075 mm2.
4.5.3.12.1.3.4. Filtro svėrimo kamera ir svarstyklės
4.5.3.12.1.3.4.1. Filtro svoriui nustatyti naudojamų mikrograminių svarstyklių tikslumas (standartinis nuokrypis) turi būti 2 μg, o skyra – ne mažesnė kaip 1 μg.
Rekomenduojama pradedant kiekvieną svėrimo procedūrą mikrosvarstykles patikrinti pasveriant 50 mg etaloninį svarelį. Šis svarelis pasveriamas tris kartus ir užregistruojama vidutinė vertė. Svėrimo procedūra ir svarstyklės laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu vidutinė svėrimo vertė nuo per ankstesnę svėrimo procedūrą užfiksuotos vertės skiriasi ne daugiau kaip ± 5 μg.
Atliekant visus filtro parengimo ir svėrimo veiksmus, svėrimo kamera (ar patalpa) turi atitikti šias sąlygas:
— |
palaikoma 295,2 ± 3 K (22 ± 3 °C) temperatūra, |
— |
palaikomas 45 ± 8 % santykinis drėgnis, |
— |
palaikomas 282,7 ± 3 K (9,5 ± 3 °C) rasos taškas. |
Temperatūros ir drėgnio sąlygas rekomenduojama registruoti kartu su ėminių filtro ir etaloninio filtro svoriu.
4.5.3.12.1.3.4.2. Pataisa dėl keliamosios jėgos
Visos filtro svorio vertės patikslinamos atsižvelgiant į oro keliamosios jėgos poveikį filtrui.
Pataisa dėl keliamosios jėgos priklauso nuo ėminių filtro medžiagos tankio, oro tankio ir svarstyklėms kalibruoti naudojamo kalibravimo svarelio tankio. Oro tankis priklauso nuo slėgio, temperatūros ir drėgnio.
Rekomenduojama svėrimo aplinkoje palaikyti atitinkamai 295,2 ± 1 K (22 ± 1 °C) temperatūrą ir 282,7 ± 1 K (9,5 ± 1 °C) rasos tašką. Vis dėlto tenkinant 4.5.3.12.1.3.4.1 punkte išdėstytus būtinuosius reikalavimus pataisa dėl keliamosios jėgos poveikio taip pat pripažįstama tinkama. Pataisa dėl keliamosios jėgos taikoma taip:
2.1 lygtis
čia
mcorr |
– |
kietųjų dalelių masė pritaikius pataisą dėl keliamosios jėgos; |
muncorr |
– |
kietųjų dalelių masė nepritaikius pataisos dėl keliamosios jėgos; |
ρair |
– |
oro tankis svarstyklių aplinkoje; |
ρweight |
– |
svarstyklių svėrimo aprėpčiai nustatyti naudojamo kalibravimo svarelio tankis; |
ρmedia |
– |
kietųjų dalelių ėminio terpės (filtro) tankis; kai filtro medžiaga – teflonu dengtas stiklo pluoštas (pvz., TX40), ρmedia = 2,300 kg/m3. |
ρair galima apskaičiuoti taip:
2.2 lygtis
čia:
Pabs |
– |
absoliutusis slėgis svarstyklių aplinkoje; |
Mmix |
– |
oro molinė masė svarstyklių aplinkoje (28,836 gmol–1); |
R |
– |
molinė dujų konstanta (8,314 Jmol–1K–1); |
Tamb |
– |
absoliučioji svarstyklių aplinkos temperatūra. |
Kameros (ar patalpos) aplinkoje turi nebūti jokių aplinkos teršalų (pvz., dulkių), kurie nusėstų ant stabilizuojamų kietųjų dalelių filtrų.
Leidžiami nedideli svėrimo patalpos temperatūros ir drėgnio specifikacijų nuokrypiai, jeigu bet kuriuo filtro parengimo laikotarpiu bendra nuokrypių trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 minučių. Svėrimo patalpa turi atitikti reikiamas specifikacijas prieš į ją įeinant darbuotojams. Svėrimo metu nukrypti nuo nustatytų sąlygų neleidžiama.
4.5.3.12.1.3.4.3. Turi būti panaikintas statinės elektros poveikis. Tai galima padaryti įžeminant svarstykles – jos padedamos ant antistatinio kilimėlio ir prieš sveriant polonio neutralizatoriumi ar panašaus poveikio įtaisu neutralizuojami kietųjų dalelių filtrai. Statinis poveikis gali būti panaikintas ir suvienodinant statinį krūvį.
4.5.3.12.1.3.4.4. Bandymo filtras iš kameros išimamas iki bandymo pradžios likus ne daugiau kaip valandai.
4.5.3.12.1.4. Rekomenduojamos sistemos aprašas
1.3 pav. pateikta rekomenduojamos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos schema. Kadangi lygiaverčius rezultatus galima gauti taikant įvairias konfigūracijas, tiksliai laikytis šios schemos nebūtina. Papildomai informacijai gauti ir komponentų sistemų funkcijoms koordinuoti galima naudoti papildomus komponentus, pvz., prietaisus, vožtuvus, solenoidus, siurblius ir jungiklius. Kitų komponentų, kurie nėra būtini tikslumui kitų sistemos konfigūracijų atžvilgiu užtikrinti, gali ir nebūti, jei jie neįtraukiami remiantis tinkamu inžineriniu sprendimu.
1.3 pav
Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema
Atskiestų išmetamųjų dujų ėminys imamas siurbliu (P) iš viso srauto skiedimo tunelio (DT) per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą (PSP) ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdį (PTT). Ėminys praleidžiamas pro kietąsias daleles pagal dydį skiriantį pirminį skirtuvą (PCF) ir filtro laikiklius (FH), kuriuose įtaisyti kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai. Srautas ėminiams imti nustatomas srauto reguliatoriumi (FC).
4.5.4. Važiavimo tvarkaraščiai
4.5.4.1. Bandymų ciklai
I tipo bandymų ciklus (transporto priemonių greičio modelius) sudaro iki trijų dalių, nustatytų 6 priedėlyje. Atsižvelgiant į transporto priemonės kategoriją (pakategorę), turi būti atliekamos šios bandymų ciklo dalys.
1.5 lentelė
„Euro 4“ atitinkančioms transporto priemonėms taikomas I tipo bandymų ciklas
Transporto priemonės kategorija |
Transporto priemonės kategorijos pavadinimas |
„Euro 4“ bandymų ciklas |
L1e-A |
Motorinis dviratis |
EEK T47 |
L1e-B |
Dviratis mopedas |
|
L2e |
Triratis mopedas |
|
L6e-A |
Lengvasis kelių kvadraciklas |
|
L6e-B |
Lengvasis kvadramobilis |
|
L3e |
Dviratis motociklas su priekaba ar be jos |
WMTC, 2 etapas |
L4e |
||
L5e-A |
Triratis |
|
L7e-A |
Sunkusis kelių kvadraciklas |
|
L5e-B |
Komercinis triratis |
EEK T40 |
L7e-B |
Sunkusis visureigis kvadraciklas |
|
L7e-C |
Sunkusis kvadramobilis |
1.6 lentelė
„Euro 5“ atitinkančioms transporto priemonėms taikomas I tipo bandymų ciklas
Transporto priemonės kategorija |
Transporto priemonės kategorijos pavadinimas |
„Euro 5“ bandymų ciklas |
L1e-A |
Motorinis dviratis |
Pataisytas WMTC |
L1e-B |
Dviratis mopedas |
|
L2e |
Triratis mopedas |
|
L6e-A |
Lengvasis kelių kvadraciklas |
|
L6e-B |
Lengvasis kvadramobilis |
|
L3e |
Dviratis motociklas su priekaba ar be jos |
|
L4e |
||
L5e-A |
Triratis |
|
L7e-A |
Sunkusis kelių kvadraciklas |
|
L5e-B |
Komercinis triratis |
|
L7e-B |
Sunkusis visureigis kvadraciklas |
|
L7e-C |
Sunkusis kvadramobilis |
4.5.4.2. Transporto priemonių greičio leidžiamosios nuokrypos
4.5.4.2.1. Transporto priemonės greičio leidžiamoji nuokrypa bet kuriuo 4.5.4.1 punkte nurodytų bandymų ciklų metu apibrėžiama nustatant viršutinę ir apatinę ribas. Viršutinė riba tam tikru metu vieną sekundę yra 3,2 km/h didesnė už aukščiausią grafiko tašką. Apatinė riba tam tikru metu vieną sekundę yra 3,2 km/h mažesnė už žemiausią grafiko tašką. Leidžiamųjų nuokrypų vertes viršijantys transporto priemonės greičio pokyčiai (pvz., perjungiant pavaras) yra priimtini, jeigu bet kuriuo metu trunka trumpiau nei dvi sekundes. Mažesni už nurodytuosius transporto priemonės greičiai yra priimtini, jeigu transporto priemonė tokiais atvejais veikia didžiausia galima galia. 1.4 pav. parodytas tipiniams taškams skirtų priimtinų transporto priemonės greičio leidžiamųjų nuokrypų intervalas.
1.4 pav
Važiavimo grafikas, leidžiamasis intervalas
4.5.4.2.2. Jeigu transporto priemonė negali pakankamai pagreitėti, kad būtų įvykdyti greitinimo etapai, arba transporto priemonės didžiausias projektinis greitis yra mažesnis už nurodytą palaikomą pastovų greitį atsižvelgiant į nurodytas leidžiamųjų nuokrypų ribas, transporto priemonė turi važiuoti iki galo atvertu droseliu, kol pasiekiamas nustatytasis greitis, arba iki galo atvėrus droselį pasiekiamu didžiausiu projektiniu greičiu tiek laiko, kiek nustatytasis greitis yra didesnis už didžiausią projektinį greitį. Abiem atvejais 4.5.4.2.1 punktas netaikomas. Kai nustatytasis greitis vėl yra mažesnis už transporto priemonės didžiausią projektinį greitį, bandymų ciklas atliekamas įprastai.
4.5.4.2.3. Jeigu lėtinimo laikotarpis yra trumpesnis nei nurodyta atitinkamam etapui, nustatytasis greitis vėl pasiekiamas pastovaus transporto priemonės greičio arba tuščiosios eigos laikotarpį sujungiant su paskesniu važiavimo pastoviu greičiu arba tuščiąja eiga laikotarpiu. Tokiais atvejais 4.5.4.2.1 punktas netaikomas.
4.5.4.2.4. Išskyrus šias išimtis, būgno greičio nuokrypiai nuo nustatytojo ciklų greičio turi atitikti 4.5.4.2.1 punkte aprašytus reikalavimus. Jeigu tų reikalavimų nesilaikoma, paskesnei analizei atlikti bandymų rezultatai nenaudojami, o važiavimas turi būti pakartotas.
4.5.5. 6 priedėlyje nurodytiems WMTC taikomi pavarų perjungimo nurodymai
4.5.5.1. Bandomosios transporto priemonės su automatine pavarų dėže
4.5.5.1.1. Transporto priemonės, kuriose įrengtos perdavimo dėžės, daugialypės žvaigždutės ir kt., bandomos važiuoti gatvėje ar greitkelyje gamintojo rekomenduojamos konfigūracijos.
4.5.5.1.2. Visi bandymai atliekami nustačius automatinės pavarų dėžės važiavimo (aukščiausią) pavarą. Gamintojo prašymu automatinių pavarų dėžių su sankaba ir sukimo momento keitikliu pavaros gali būti perjungiamos kaip mechaninių pavarų dėžių.
4.5.5.1.3. Tuščiosios eigos režimais važiuojama nustačius automatinės pavarų dėžės važiavimo pavarą ir stabdant ratus.
4.5.5.1.4. Automatinės pavarų dėžės pavaros perjungiamos automatiškai, įprastine seka. Sukimo momento keitiklio sankaba, jei taikoma, turi veikti kaip tikromis naudojimo sąlygomis.
4.5.5.1.5. Lėtinimo režimais važiuojama įjungta pavara, prireikus naudojant stabdžius arba droselį norimam greičiui palaikyti.
4.5.5.2. Bandomosios transporto priemonės su mechanine pavarų dėže
4.5.5.2.1 Privalomi reikalavimai
4.5.5.2.1.1. 1 etapas. Greičio pavarai perjungti skaičiavimas
Greičiai aukštesnei pavarai perjungti (v1→2 ir vi→i+1) (km/h) greitinimo etapais apskaičiuojami pagal šią formulę:
2.3 lygtis
2.4 lygtis
, i = 2 iki ng -1
čia:
i |
– |
pavaros eilės numeris (≥ 2); |
ng |
– |
visas priekinių pavarų skaičius; |
Pn |
– |
vardinė galia (kW); |
mk |
– |
standartinė masė (kg); |
nidle |
– |
sūkių skaičius varikliui veikiant tuščiąja eiga (min–1); |
s |
– |
vardinis variklio sūkių skaičius (min–1); |
ndvi |
– |
variklio sūkių skaičiaus (min–1) ir transporto priemonės greičio (km/h) įjungus pavarą i santykis. |
4.5.5.2.1.2. Greičiai žemesnei pavarai perjungti (vi→i–1) (km/h) pastovaus greičio palaikymo arba lėtinimo etapais, kai įjungta nuo 4-os iki ng pavaros, apskaičiuojami pagal šią formulę:
2.5 lygtis
, i = 4 iki ng
čia
i |
– |
pavaros eilės numeris (≥ 4); |
ng |
– |
visas priekinių pavarų skaičius; |
Pn |
– |
vardinė galia (kW); |
mk |
– |
standartinė masė (kg); |
nidle |
– |
sūkių skaičius varikliui veikiant tuščiąja eiga (min–1); |
s |
– |
vardinis variklio sūkių skaičius (min–1); |
ndvi |
– |
variklio sūkių skaičiaus (min–1) ir transporto priemonės greičio (km/h) įjungus i-2 pavarą santykis. |
Greitis 2-ai pavarai perjungti iš 3-os (v3→2) apskaičiuojamas pagal šią lygtį:
2.6 lygtis
čia:
Pn |
– |
vardinė galia (kW); |
mk |
– |
standartinė masė (kg); |
nidle |
– |
sūkių skaičius varikliui veikiant tuščiąja eiga (min–1); |
s |
– |
vardinis variklio sūkių skaičius (min–1); |
ndvi |
– |
variklio sūkių skaičiaus (min–1) ir transporto priemonės greičio (km/h) įjungus 1-ą pavarą santykis. |
Greitis 1-ai pavarai perjungti iš 2-os (v2→1) apskaičiuojamas pagal šią lygtį:
2.7 lygtis
čia:
ndv2 – variklio sūkių skaičiaus (min–1) ir transporto priemonės greičio (km/h) įjungus 2-ą pavarą santykis.
Kadangi pastovaus greičio palaikymo etapai apibrėžiami pagal etapo nuorodą, sūkių skaičius gali šiek tiek padidėti ir gali būti tikslinga įjungti aukštesnę pavarą. Greičiai aukštesnei pavarai perjungti (v1—2, v2—3 ir vi—i+1) (km/h) pastovaus greičio palaikymo etapais apskaičiuojami pagal šias lygtis:
2.7 lygtis
2.8 lygtis
2.9 lygtis
, i = 3 to ng
4.5.5.2.1.3. 2 etapas. Pavaros pasirinkimas per kiekvieną ciklą imant ėminius
Kad greitinimo, lėtinimo, pastovaus greičio palaikymo ir stabdymo etapai nebūtų aiškinami skirtingai, į transporto priemonės greičio modelį kaip neatsiejamos ciklų dalys įtraukiamos atitinkamos nuorodos (žr. 6 priedėlyje pateiktas lenteles).
Imant kiekvieną ėminį tinkama pavara apskaičiuojama atsižvelgiant į transporto priemonės greičių sritis, nustatytas pagal 4.5.5.2.1.1 punkte pateiktas greičių pavarai perjungti lygtis, ir į bandomajai transporto priemonei tinkamas ciklo dalių etapų nuorodas, kaip nurodyta toliau.
|
Pavaros pasirinkimas stabdymo etapais Paskutines 5 stabdymo etapo sekundes pavarų perjungimo svirtimi turi būti nustatyta 1-a pavara, o sankaba išjungta. Ankstesnėje stabdymo etapo dalyje turi būti nustatyta neutrali pavarų perjungimo svirties padėtis arba turi būti išjungta sankaba. |
|
Pavaros pasirinkimas greitinimo etapais:
|
|
Pavaros pasirinkimas lėtinimo arba pastovaus greičio palaikymo etapais:
|
Sankaba turi būti išjungta, jeigu:
a) |
transporto priemonės greitis tampa mažesnis nei 10 km/h arba |
b) |
variklio sūkių skaičius tampa mažesnis nei ; |
c) |
esama rizikos, kad šalto variklio paleidimo etapu variklis užges. |
4.5.5.2.3. 3 etapas. Atsižvelgiant į papildomus reikalavimus taikomos pataisos
4.5.5.2.3.1. Pavarų pasirinkimas koreguojamas atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:
a) |
negalima perjungti pavaros pereinant iš greitinimo etapo į lėtinimo. Paskutinę greitinimo etapo sekundę naudota pavara toliau naudojama paskesniu lėtinimo etapu, nebent greitis sumažėtų tiek, kad reikėtų įjungti žemesnę pavarą; |
b) |
perjungiant pavaras negalima jungti daugiau kaip vienos aukštesnės ar žemesnės pavaros, išskyrus atvejį, kai transporto priemonei lėtėjant, kol sustoja, 2-a pavara perjungiama į neutralią; |
c) |
ne ilgiau kaip 4 sekundėms įjungta aukštesnė ar žemesnė pavara pakeičiama ankstesne pavara, jei prieš ją ir po jos naudojama pati pavara, pvz., 2 3 3 3 2 pakeičiama 2 2 2 2 2, o 4 3 3 3 3 4 – 4 4 4 4 4 4. Jei aplinkybės kartojasi kelis kartus iš eilės, viršenybę turi ilgiau naudota pavara, pvz., 2 2 2 3 3 3 2 2 2 2 3 3 3 pakeičiama 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 3 3 3. Jei pavaros naudotos tiek pat laiko, pirmumas teikiamas paskesnių, o ne pirmesnių pavarų sekai, pvz., 2 2 2 3 3 3 2 2 2 3 3 3 pakeičiama 2 2 2 2 2 2 2 2 2 3 3 3; |
d) |
greitinimo etapu negalima perjungti žemesnės pavaros. |
4.5.5.2.2. Neprivalomos nuostatos
Pavarų pasirinkimas gali būti koreguojamas laikantis šių nuostatų.
Bet kuriuo ciklo etapu leidžiama naudoti žemesnes pavaras, nei nustatyta pagal 4.5.5.2.1 punkte aprašytus reikalavimus. Turi būti laikomasi gamintojo rekomendacijų dėl pavarų naudojimo, jeigu dėl to nebus naudojamos aukštesnės pavaros, nei nustatyta pagal 4.5.5.2.1 punkte išdėstytus reikalavimus.
4.5.5.2.3. Neprivalomos nuostatos
5 pastaba. Pasirenkant pavaras kaip pagalbinę priemonę galima naudoti JT interneto svetainėje toliau nurodytu URL adresu pateikiamą skaičiavimo programą:
http://live.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29grpe/wmtc.html
Metodas bei pavarų perjungimo strategija paaiškinti ir skaičiavimo pavyzdys pateiktas 9 priedėlyje.
4.5.6. Dinamometro nustatymai
Išsamus važiuoklės dinamometro ir prietaisų aprašas pateikiamas pagal 6 priedėlį. Matavimai atliekami 4.5.7 punkte nustatytu tikslumu. Važiuoklės dinamometrui nustatyti pasipriešinimo judėjimui jėgą galima apskaičiuoti atlikus saviriedos kelyje matavimus arba remiantis pasipriešinimo judėjimui verčių lentele, atsižvelgiant į 5 priedėlį arba 7 priedėlį, jei ant transporto priemonės varomosios ašies sumontuotas vienas ratas, ir 8 priedėlį, jei ant transporto priemonės varomųjų ašių sumontuoti du ar daugiau ratų.
4.5.6.1. Važiuoklės dinamometro nustatymas pagal saviriedos kelyje matavimus
Norint taikyti šią alternatyvą, transporto priemonės, ant kurios varomosios ašies sumontuotas vienas ratas, saviriedos kelyje matavimai atliekami kaip nustatyta 7 priedėlyje, o transporto priemonės, ant kurios varomųjų ašių sumontuoti du ar daugiau ratų, – kaip nustatyta 8 priedėlyje.
4.5.6.1.1. Įrangai taikomi reikalavimai
Greičio ir laiko matuokliai turi būti 4.5.7 punkte nustatyto tikslumo.
4.5.6.1.2. Inercinės masės nustatymas
4.5.6.1.2.1. Važiuoklės dinamometrui taikoma ekvivalentinė inercinė masė mi yra smagračio ekvivalentinė inercinė masė mfi, artimiausia parengtos naudoti transporto priemonės masės ir vairuotojo masės (75 kg) sumai. Tačiau ekvivalentinę inercinę masę mi galima nustatyti ir pagal 5 priedėlį.
4.5.6.1.2.2. Jeigu standartinės masės mref negalima sulyginti su smagračio ekvivalentine inercine mase mi, siekiant, kad tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga F* būtų lygi pasipriešinimo judėjimui jėgai FE (ji turi būti nustatyta važiuoklės dinamometrui), patikslinta saviriedos trukmė ΔTE gali būti pakoreguota atsižvelgiant į tikslinės saviriedos trukmės ΔTroad bendrą masių santykį tokia seka:
2.10 lygtis
2.11 lygtis
2.12 lygtis
2.13 lygtis
ir
čia:
mr1 (kg) gali būti atitinkamai išmatuota arba apskaičiuota. Be to, mr1 gali būti nustatyta ir kaip f procentų nuo m.
4.5.6.2. Pasipriešinimo judėjimui jėga pagal pasipriešinimo judėjimui verčių lentelę
4.5.6.2.1. Važiuoklės dinamometrą galima nustatyti naudojant ne saviriedos metodu nustatytą pasipriešinimo judėjimui jėgą, o pasipriešinimo judėjimui verčių lentelę. Šiuo lentelės metodu važiuoklės dinamometras nustatomas pagal parengtos naudoti transporto priemonės masę, neatsižvelgiant į konkrečios L kategorijos transporto priemonės savybes.
6 pastaba. Neįprastų savybių L kategorijos transporto priemonėms šis metodas turi būti taikomas atsargiai.
4.5.6.2.2. Smagračio ekvivalentinė inercinė masė mfi yra 5, 7 arba 8 priedėlyje, jei taikoma, nustatyta ekvivalentinė inercinė masė mi. Važiuoklės dinamometras nustatomas pagal nevaromųjų ratų pasipriešinimą riedėjimui (a) ir aerodinaminio pasipriešinimo koeficientą (b), nurodytus 5 priedėlyje arba nustatytus laikantis atitinkamai 7 ar 8 priedėlyje išdėstytų procedūrų.
4.5.6.2.3 Pasipriešinimo judėjimui jėga ant važiuoklės dinamometro FE nustatoma pagal šią lygtį:
2.14 lygtis
4.5.6.2.4. Tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga F* turi būti lygi pasipriešinimo judėjimui verčių lentelėje nurodytai pasipriešinimo judėjimui jėgai FT, nes standartinėmis aplinkos sąlygomis patikslinimas nebūtinas.
4.5.7. Matavimo tikslumas
Matavimai atliekami naudojant 1.7 lentelėje nustatytus tikslumo reikalavimus atitinkančią įrangą.
1.7 lentelė
Reikalaujamas matavimo tikslumas
Matuojamas parametras |
Pagal išmatuotą vertę |
Skyra |
||
|
+ 2 % |
— |
||
|
± 1 % |
0,2 km/h |
||
|
± 1 % |
0,1 km/h |
||
|
± 0,5 % |
0,01 s |
||
|
± 0,5 % |
1,0 kg |
||
|
±10 % |
0,1 m/s |
||
|
— |
5 ° |
||
|
± 1 K |
1 K |
||
|
— |
0,2 kPa |
||
|
± 0,1 % |
1 m |
||
|
± 0,1 s |
0,1 s |
5. Bandymų procedūros
5.1. I tipo bandymo aprašas
Atsižvelgiant į bandomosios transporto priemonės kategoriją, jai taikomi I tipo bandymų reikalavimai, kaip nustatyta šiame 5 punkte.
5.1.1. I tipo bandymas (tikrinama, kiek per būdingą važiavimo ciklą vidutiniškai išmetama dujinių teršalų bei CO2 ir sunaudojama degalų)
5.1.1.1. Bandymas atliekamas taikant 5.2 punkte aprašytą metodą. Dujos surenkamos ir analizuojamos nurodytais metodais.
5.1.1.2. Bandymų skaičius
5.1.1.2.1. Bandymų skaičius nustatomas kaip parodyta 1.5 pav. Ri1–Ri3 nurodo 1–3 bandymų galutinius matavimo rezultatus ir išmestą dujinių teršalų bei anglies dioksido kiekį, degalų ir (arba) energijos sąnaudas arba elektrinę ridą, kaip nustatyta VII priede. Lx atitinka Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A, B ir C dalyse apibrėžtas ribines vertes L1–L5.
5.1.1.2.2. Per kiekvieną bandymą nustatoma anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų, anglies dioksido ir bandymo metu sunaudotų degalų masė. Kietųjų dalelių masė nustatoma tik atliekant Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A ir B dalyse nurodytų kategorijų (pakategorių) transporto priemonių bandymus (žr. 8 ir 9 aiškinamąsias pastabas to reglamento VIII priedo gale).
1.5 pav
I tipo bandymų skaičiaus nustatymo struktūrinė schema
5.2. I tipo bandymai
5.2.1. Apžvalga
5.2.1.1. I tipo bandymą sudaro nurodytos dinamometro parengimo, degalų pripylimo, stovėjimo ir veikimo sąlygų sekos.
5.2.1.2. Bandymas atliekamas siekiant nustatyti išmetamų angliavandenilių, anglies monoksido, azoto oksidų, anglies dioksido, kietųjų dalelių (jei taikoma) kiekį ir degalų ir (arba) energijos sąnaudas, taip pat elektrinę ridą imituojant tikras naudojimo sąlygas. Per bandymą kelis kartus paleidžiamas variklis ir L kategorijos transporto priemonė važiuoja ant važiuoklės dinamometro taikant nustatytą važiavimo ciklą. Pastovaus tūrio (kintamo skiedimo) ėminių ėmikliu (CVS) nepertraukiamai imama proporcinga atskiestų išmetamųjų dujų dalis, kad vėliau būtų galima atlikti jos analizę.
5.2.1.3. Išskyrus komponento trikties ar gedimo atvejus, atliekant visas procedūras turi veikti visos bandomoje L kategorijos transporto priemonėje įdiegtos ar įmontuotos taršos kontrolės sistemos.
5.2.1.4. Matuojama visų išmetamųjų teršalų komponentų, kurių išmetamo kiekio matavimai atliekami, foninė koncentracija. Todėl atliekant variklio išmetalų kiekio bandymus imami ir analizuojami skiedimo oro ėminiai.
5.2.1.5. Foninių kietųjų dalelių masės matavimas
Foninį kietųjų dalelių lygį skiedimo ore galima nustatyti leidžiant filtruotą skiedimo orą per kietųjų dalelių filtrą. Jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A dalį atliekamas kietųjų dalelių masės matavimas, oras imamas iš to paties taško, kaip ir kietųjų dalelių ėminys. Vienas matavimas gali būti atliekamas prieš bandymą arba po jo. Kietųjų dalelių masės matavimai gali būti tikslinami atimant iš skiedimo sistemos patekusių kietųjų dalelių foninio lygio vertę. Leidžiamasis foninis lygis yra ≤ 1 mg/km (arba lygiavertė masė filtre). Jeigu foninis lygis didesnis už šį, naudojama numatytoji 1 mg/km vertė (arba lygiavertė masė filtre). Jeigu atėmus foninio lygio vertę gaunamas neigiamas rezultatas, kietųjų dalelių masės vertė laikoma lygia nuliui.
5.2.2. Dinamometro nustatymai ir patikra
5.2.2.1. Bandomosios transporto priemonės parengimas
5.2.2.1.1. Gamintojas turi parūpinti papildomų detalių ir adapterių, reikalingų degalų išpylimo įtaisui įrengti kuo žemesniame transporto priemonėje sumontuotų degalų bakų taške, ir užtikrinti galimybę imti išmetamųjų teršalų ėminius.
5.2.2.1.2. Padangų slėgis nustatomas pagal techninę tarnybą tenkinančias gamintojo specifikacijas arba taip, kad per bandymą kelyje ir ant važiuoklės dinamometro pasiekiamas transporto priemonės greitis būtų vienodas.
5.2.2.1.3. Bandomoji transporto priemonė ant važiuoklės dinamometro įšildoma tiek, kad būtų tokios būklės, kokios buvo per bandymą kelyje.
5.2.2.2. Dinamometro parengimas, jei nustatymai gauti atlikus saviriedos kelyje matavimus
Prieš bandymą važiuoklės dinamometras tinkamai įšildomas, kol pasiekiama stabili trinties jėga Ff. Apkrovą ant važiuoklės dinamometro FE, atsižvelgiant į konstrukciją, sudaro bendrieji trinties nuostoliai Ff, kurie yra lygūs trinties pasipriešinimo važiuoklės dinamometro sukimuisi, pasipriešinimo padangų riedėjimui ir besisukančių transporto priemonės pavaros dalių trinties pasipriešinimo sumai, ir galios sugėrimo įrenginio (pau) stabdymo jėga Fpau, kaip parodyta šioje lygtyje:
2.15 lygtis
Pagal 5 priedėlį arba 7 priedėlį, jei tai transporto priemonė, ant kurios varomosios ašies sumontuotas vienas ratas, ir 8 priedėlį, jei tai transporto priemonė, ant kurios varomųjų ašių sumontuoti du ar daugiau ratų, gauta tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga F* ant važiuoklės dinamometro atkuriama atsižvelgiant į transporto priemonės greitį, t. y.:
2.16 lygtis
Bendrieji trinties nuostoliai Ff ant važiuoklės dinamometro matuojami 5.2.2.2.1 arba 5.2.2.2.2 punkte nurodytu metodu.
5.2.2.2.1. Varymas važiuoklės dinamometru
Šis metodas taikomas tik važiuoklės dinamometrams, kurie gali varyti L kategorijos transporto priemonę. Bandomoji transporto priemonė įjungta transmisija ir išjungta sankaba važiuoklės dinamometru tolydžio varoma standartiniu greičiu v0. Bendruosius trinties nuostolius Ff (v0) važiuojant standartiniu greičiu v0 nurodo važiuoklės dinamometro jėga.
5.2.2.2.2. Savirieda be sugerties
Saviriedos trukmės matavimo metodas yra bendrųjų trinties nuostolių Ff matavimo vykstant saviriedai metodas. Transporto priemonės savirieda ant važiuoklės dinamometro užtikrinama taikant 5 priedėlyje arba 7 priedėlyje, jei tai transporto priemonė, ant kurios varomosios ašies sumontuotas vienas ratas, ir 8 priedėlyje, jei tai transporto priemonė, ant kurios varomųjų ašių sumontuoti du ar daugiau ratų, aprašytą procedūrą, kai važiuoklės dinamometro sugertis yra lygi nuliui. Matuojama standartinį greitį v0 atitinkanti saviriedos trukmė Δti. Matavimas atliekamas bent tris kartus, o vidutinė saviriedos trukmė apskaičiuojama pagal šią lygtį:
2.17 lygtis
5.2.2.2.3. Bendrieji trinties nuostoliai
Bendrieji trinties nuostoliai Ff(v0) važiuojant standartiniu greičiu v0 apskaičiuojami pagal šią lygtį:
2.18 lygtis
5.2.2.2.4. Galios sugėrimo įrenginio jėgos skaičiavimas
Jėga Fpau(v0), kurią turi sugerti važiuoklės dinamometras važiuojant standartiniu greičiu v0, apskaičiuojama iš tikslinės pasipriešinimo judėjimui jėgos F*(v0) atimant Ff(v0), kaip matyti iš šios lygties:
2.19 lygtis
5.2.2.2.5. Važiuoklės dinamometro nustatymas
Atsižvelgiant į tipą, važiuoklės dinamometras nustatomas vienu iš 5.2.2.2.5.1–5.2.2.2.5.4 punktuose aprašytų metodų. Pasirinktas nustatymas taikomas atliekant VII priede nustatytus išmetamųjų teršalų ir CO2 kiekio, taip pat energijos vartojimo efektyvumo (degalų ir (arba) energijos sąnaudų ir elektrinės ridos) matavimus.
5.2.2.2.5.1. Važiuoklės dinamometras su daugiakampe funkcija
Jeigu važiuoklės dinamometras yra su daugiakampe funkcija ir sugėrimo savybės nustatomos pagal apkrovos vertes esant keletui greičio verčių, kaip nustatymo vertės pasirenkami bent trys nustatytieji greičiai, įskaitant standartinį greitį. Esant kiekvienai nustatymo vertei važiuoklės dinamometras nustatomas pagal Fpau (vj) vertę, apskaičiuotą, kaip nurodyta 5.2.2.2.4 punkte.
5.2.2.2.5.2. Važiuoklės dinamometras su koeficientų valdymo funkcija
Jeigu važiuoklės dinamometras yra su koeficientų valdymo funkcija ir sugėrimo savybės nustatomos pagal konkrečius polinominės funkcijos koeficientus, Fpau (vj) vertė esant kiekvienam nustatytajam greičiui apskaičiuojama taikant 5.2.2.2 punkte nurodytą procedūrą.
Tariant, kad apkrovos savybės yra:
2.20 lygtis
čia:
koeficientai a, b ir c nustatomi polinominės regresijos metodu.
Važiuoklės dinamometras nustatomas atsižvelgiant į polinominės regresijos metodu gautus koeficientus a, b ir c.
5.2.2.2.5.3. Važiuoklės dinamometras su F* daugiakampiu skaitmeniniu nustatymo prietaisu
Jeigu važiuoklės dinamometras yra su daugiakampiu skaitmeniniu nustatymo prietaisu, o centrinis procesorius įmontuotas į sistemą, F* vertė įvedama tiesiogiai, o Dti, Ff ir Fpau išmatuojamos ir apskaičiuojamos automatiškai, kad važiuoklės dinamometras būtų nustatytas pagal tikslinę pasipriešinimo judėjimui jėgą:
2.21 lygtis
Tokiu atveju tiesiogiai skaitmeniškai įvedami keli iš eilės F* j ir vj duomenų rinkinio punktai, užtikrinama savirieda ir išmatuojama saviriedos trukmė Dtj. Saviriedos bandymą pakartojus kelis kartus, Fpau apskaičiuojama automatiškai ir nustatoma 0,1 km/h L kategorijos transporto priemonės greičio intervalais tokia seka:
2.22 lygtis
2.23 lygtis
2.24 lygtis
5.2.2.2.5.4. Važiuoklės dinamometras su koeficientų f* 0 ir f* 2 skaitmeniniu nustatymo prietaisu
Jeigu važiuoklės dinamometras yra su koeficientų skaitmeniniu nustatymo prietaisu, o centrinis procesorius įmontuotas į sistemą, tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga ant važiuoklės dinamometro nustatoma automatiškai.
Tokiu atveju tiesiogiai skaitmeniškai įvedami koeficientai f* 0 ir f* 2, užtikrinama savirieda ir išmatuojama saviriedos trukmė Dti. Fpau apskaičiuojama automatiškai ir nustatoma 0,06 km/h transporto priemonės greičio intervalais tokia seka:
2.25 lygtis
2.26 lygtis
2.27 lygtis
5.2.2.2.6. Dinamometro nustatymų patikra
5.2.2.2.6.1. Patikros bandymas
Atlikus pradinį nustatymą, tuoj pat išmatuojama standartinį greitį (v0) atitinkanti saviriedos ant važiuoklės dinamometro trukmė DtE taikant 5 priedėlyje arba –transporto priemonei, ant kurios varomosios ašies sumontuotas vienas ratas, – 7 priedėlyje, o transporto priemonei, ant kurios varomųjų ašių sumontuoti du ar daugiau ratų, – 8 priedėlyje nustatytą procedūrą. Matuojama bent tris kartus ir pagal gautus rezultatus apskaičiuojama vidutinė saviriedos trukmė DtE. Nustatomoji pasipriešinimo judėjimui jėga važiuojant standartiniu greičiu FE(v0) ant važiuoklės dinamometro apskaičiuojama pagal šią lygtį:
2.28 lygtis
5.2.2.2.6.2. Nustatymo paklaidos apskaičiavimas
Nustatymo paklaida ε apskaičiuojama pagal šią lygtį:
2.29 lygtis
Važiuoklės dinamometras sureguliuojamas iš naujo, jeigu nustatymo paklaida neatitinka šių kriterijų:
|
ε ≤ 2 %, kai v0 ≥ 50 km/h; |
|
ε ≤ 3 %, kai 30 km/h ≤ v0 < 50 km/h; |
|
ε ≤ 10 %, kai v0 ≥ 30 km/h. |
5.2.2.2.6.1 ir 5.2.2.2.6.2 punktuose nurodyta procedūra kartojama tol, kol nustatymo paklaida atitinka kriterijus. Važiuoklės dinamometro nustatymai ir pastebėtos paklaidos užregistruojami. Pavyzdinės registracijos formos pateikiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalį parengtame bandymų protokolo šablone.
5.2.2.3. Dinamometro parengimas, jei nustatymai gauti iš pasipriešinimo judėjimui verčių lentelės
5.2.2.3.1. Važiuoklės dinamometrui taikomas nustatytasis transporto priemonės greitis
Pasipriešinimas judėjimui ant važiuoklės dinamometro tikrinamas važiuojant nustatytuoju transporto priemonės greičiu v. Patikra atliekama taikant bent keturis nustatytuosius greičius. Nustatytojo transporto priemonės greičio verčių sritis (intervalas tarp didžiausios ir mažiausios vertės) turi apimti vertes, bent dydžiu Dv didesnes ir mažesnes už standartinį greitį arba standartinių greičių sritį, jeigu yra ne vienas standartinis greitis, kaip apibrėžta 5 priedėlyje arba – dėl transporto priemonių, ant kurių varomosios ašies sumontuotas vienas ratas, – 7 priedėlyje, o dėl transporto priemonių, ant kurių varomųjų ašių sumontuoti du ar daugiau ratų, – 8 priedėlyje. Nustatytojo greičio vertės, įskaitant standartinio greičio vertes, viena nuo kitos turi skirtis vienodu ne daugiau kaip 20 km/h dydžiu.
5.2.2.3.2. Važiuoklės dinamometro patikra
5.2.2.3.2.1. Atlikus pradinį nustatymą, tuoj pat išmatuojama nustatytąjį greitį atitinkanti saviriedos ant važiuoklės dinamometro trukmė. Matuojant saviriedos trukmę transporto priemonė ant važiuoklės dinamometro neužkeliama. Saviriedos trukmė pradedama matuoti važiuoklės dinamometro greičiui viršijus didžiausią bandymų ciklo greitį.
5.2.2.3.2.2. Matuojama bent tris kartus ir pagal gautus rezultatus apskaičiuojama vidutinė saviriedos trukmė DtE.
5.2.2.3.2.3. Nustatomoji pasipriešinimo judėjimui jėga FE(vj) važiuojant nustatytuoju greičiu ant važiuoklės dinamometro apskaičiuojama pagal šią lygtį:
2.30 lygtis
5.2.2.3.2.4. Nustatymo paklaida ε esant nustatytajam greičiui apskaičiuojama pagal šią lygtį:
2.31 lygtis
5.2.2.3.2.5. Važiuoklės dinamometras sureguliuojamas iš naujo, jeigu nustatymo paklaida neatitinka šių kriterijų:
|
ε ≤ 2 %, kai v ≥ 50 km/h; |
|
ε ≤ 3 %, kai 30 km/h ≤ v < 50 km/h; |
|
ε ≤ 10 %, kai v < 30 km/h. |
5.2.2.3.2.6. 5.2.2.3.2.1–5.2.2.3.2.5 punktuose aprašyta procedūra kartojama tol, kol nustatymo paklaida atitinka kriterijus. Važiuoklės dinamometro nustatymai ir pastebėtos paklaidos užregistruojami.
5.2.2.4. Važiuoklės dinamometro sistema turi atitikti 3 priedėlyje nustatytus kalibravimo ir patikros metodus.
5.2.3. Analizatorių kalibravimas
5.2.3.1. Naudojant ant kiekvieno dujų baliono sumontuotą srautmatį ir slėgio mažinimo vožtuvą, tinkamo įrangos veikimo reikalavimus atitinkančiu nurodytu slėgiu į analizatorių įleidžiamas tam tikras kiekis dujų. Aparatūra sureguliuojama taip, kad kaip stabilizuotą vertę rodytų ant standartinio dujų baliono nurodytą vertę. Pradedant nuo nustatymo, gauto naudojant didžiausios talpos dujų balioną, brėžiama aparatūros rodmenų nuokrypių kreivė atsižvelgiant į naudojamų įvairių standartinių balionų turinį. Liepsnos jonizacijos analizatorius reguliariai, ne rečiau kaip kas mėnesį perkalibruojamas naudojant oro ir propano arba oro ir heksano mišinius, kurių vardinė angliavandenilių koncentracija lygi 50 ir 90 % visos skalės.
5.2.3.2. Nedispersinio infraraudonųjų spindulių sugėrimo analizatoriai tikrinami taip pat reguliariai, naudojant azoto ir CO, taip pat azoto ir CO2 mišinius, kurių vardinė koncentracija lygi 10, 40, 60, 85 ir 90 % visos skalės.
5.2.3.3. NOX chemiliuminescenciniam analizatoriui kalibruoti naudojami azoto ir azoto oksido (NO) mišiniai, kurių vardinė koncentracija lygi 50 ir 90 % visos skalės. Prieš kiekvieną bandymų seką šių trijų tipų analizatorių kalibravimas tikrinamas naudojant dujų mišinius, kurių matavimas atliekamas esant 80 % visos skalės atitinkančiai koncentracijai. 100 % koncentracijos kalibravimo dujoms atskiesti iki reikiamos koncentracijos galima naudoti skiedimo įtaisą.
5.2.3.4. Šildomo liepsnos jonizacijos detektoriaus (FID) (analizatoriaus) angliavandenilių atsako patikros procedūra
5.2.3.4.1. Detektoriaus atsako optimizavimas
FID reguliuojamas pagal gamintojo specifikacijas. Siekiant optimizuoti atsaką, dažniausiai taikomoje veikimo srityje naudojamas propanas su oru.
5.2.3.4.2. Angliavandenilių analizatoriaus kalibravimas
Analizatorius kalibruojamas naudojant propaną su oru ir išvalytą dirbtinį orą (žr. 5.2.3.6 punktą).
Kalibravimo kreivė brėžiama kaip aprašyta 5.2.3.1–5.2.3.3 punktuose.
5.2.3.4.3. Įvairių angliavandenilių atsako koeficientai ir rekomenduojamos ribinės vertės
Konkrečios rūšies angliavandenilių atsako koeficientas (Rf) – FID rodmens C1 ir C1 milijonosiomis dalimis (ppm) išreikštos koncentracijos dujų balione santykis.
Bandymo dujų koncentracija turi būti tokio lygio, kad veikimo srityje atsakas sudarytų maždaug 80 % nuokrypio per visą skalę. Koncentracija turi būti žinoma 2 % tikslumu, atsižvelgiant į tūrio vienetais išreikštą gravimetrinį etaloną. Be to, dujų balionas 24 valandas iš anksto parengiamas 293,2–303,2 K (20–30 °C) temperatūroje.
Atsako koeficientai nustatomi analizatorių pradedant naudoti ir po ilgesnių jo naudojimo laikotarpių. Naudotinos bandymo dujos ir rekomenduojami atsako koeficientai:
|
metanas ir išvalytas oras – 1,00 < Rf < 1,15; arba 1,00 < Rf < 1,05, jeigu transporto priemonės varomos GD / biometanu; |
|
propenas ir išvalytas oras – 0,90 < Rf < 1,00; |
|
toluenas ir išvalytas oras – 0,90 < Rf < 1,00. |
Šie koeficientai atitinka 1,00 lygų atsako koeficientą (Rf) naudojant propaną ir išvalytą orą.
5.2.3.5. Išmetamų kietųjų dalelių kiekio matavimo įrangos kalibravimo ir patikros procedūros
5.2.3.5.1. Srautmačio kalibravimas
Techninė tarnyba patikrina ar srautmačio kalibravimo sertifikatas, kuriuo įrodoma atsekamumo standarto atitiktis, išduotas per 12 mėnesių iki bandymo arba po to, kai atliktas remontas ar pakeitimas, galintis turėti įtakos kalibravimui.
5.2.3.5.2. Mikrosvarstyklių kalibravimas
Techninė tarnyba patikrina, ar mikrosvarstyklių kalibravimo sertifikatas, kuriuo įrodoma atsekamumo standarto atitiktis, išduotas per 12 mėnesių iki bandymo.
5.2.3.5.3. Etaloninio filtro svėrimas
Siekiant nustatyti etaloninio filtro savitojo svorio vertes, bent du nenaudoti etaloniniai filtrai pasveriami per 8 valandas po ėminių filtro svėrimo arba – dar geriau – tuo pat metu. Etaloniniai filtrai turi būti tokio pat dydžio ir pagaminti iš tokios pat medžiagos kaip ir ėminių filtras.
Jeigu bet kurio etaloninio filtro savitasis svoris tarp ėminių filtro svėrimo etapų pakinta daugiau kaip ±5 μg, ėminių filtras ir etaloniniai filtrai pakartotinai parengiami svėrimo patalpoje ir vėl sveriami.
Remiamasi etaloninio filtro savitojo svorio ir to filtro savitųjų svorių slenkamojo vidurkio palyginimu.
Slenkamasis vidurkis apskaičiuojamas pagal savitojo svorio vertes, nustatytas nuo tada, kai etaloniniai filtrai buvo atnešti į svėrimo patalpą. Vidurkinimo laikotarpis turi būti 1–30 dienų.
Ėminių ir etaloninius filtrus leidžiama kelis kartus pakartotinai parengti ir sverti iki 80 valandų po dujų matavimo per išmetamųjų teršalų kiekio bandymą.
Jeigu tuo laikotarpiu daugiau kaip pusė etaloninių filtrų atitinka ± 5 μg kriterijų, ėminių filtro svėrimas gali būti įskaitomas.
Jeigu to laikotarpio pabaigoje vienas iš dviejų naudojamų etaloninių filtrų neatitinka ± 5 μg kriterijaus, ėminių filtro svėrimas gali būti įskaitomas, jeigu abiejų etaloninių filtrų savitųjų ir slenkamųjų vidurkių absoliučiųjų skirtumų suma yra ne didesnė kaip 10 μg.
Jeigu ± 5 μg kriterijų atitinka mažiau kaip pusė etaloninių filtrų, ėminių filtras atmetamas, o išmetamųjų teršalų kiekio bandymas kartojamas. Visi etaloniniai filtrai atmetami ir pakeičiami per 48 val.
Visais kitais atvejais etaloniniai filtrai keičiami bent kas 30 dienų taip, kad nė vienas ėminių filtras nebūtų pasvertas jo nepalyginus su etaloniniu filtru, kuris svėrimo patalpoje buvo laikomas bent dieną.
Jeigu nesilaikoma 4.5.3.12.1.3.4 punkte išdėstytų svėrimo patalpos stabilumo kriterijų, bet etaloninio filtro svėrimo rezultatai atitinka 5.2.3.5.3 punkte išvardytus kriterijus, transporto priemonės gamintojas gali savo nuožiūra patvirtinti ėminių filtro svorio vertes arba paskelbti bandymus negaliojančiais, sutvarkyti svėrimo patalpos kontrolės sistemą ir pakartoti bandymą.
1.6 pav
Kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondo konfigūracija
|
|
5.2.3.6. Etaloninės dujos
5.2.3.6.1. Grynos dujos
Kalibravimui ir darbui prireikus paruošiamos šios grynos dujos:
|
išvalytas azotas (grynumas ≤ 1 ppm C1, ≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO2, ≤ 0,1 ppm NO), |
|
išvalytas dirbtinis oras (grynumas ≤ 1 ppm C1, ≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO2, ≤ 0,1 ppm NO), deguonies kiekis 18–21 % tūrio, |
|
išvalytas deguonis (grynumas > 99,5 % O2 tūrio), |
|
išvalytas vandenilis (ir mišinys su heliu) (grynumas ≤ 1 ppm C1, ≤ 400 ppm CO2), |
|
anglies monoksidas (mažiausias grynumas 99,5 %), |
|
propanas (mažiausias grynumas 99,5 %.). |
5.2.3.6.2. Kalibravimo ir patikros dujos
Turi būti paruošti tokios cheminės sudėties dujų mišiniai:
(a) |
C3H8 ir išvalytas dirbtinis oras (žr. 5.2.3.5.1 punktą), |
(b) |
CO ir išvalytas azotas, |
(c) |
CO2 ir išvalytas azotas, |
(d) |
NO ir išvalytas azotas (NO2 kiekis šiose kalibravimo dujose turi būti ne didesnis kaip 5 % NO kiekio). |
Tikroji kalibravimo dujų koncentracija nuo nurodytos vertės gali skirtis ne daugiau kaip ±2 %.
5.2.3.6. Skiedimo sistemos kalibravimas ir patikra
Skiedimo sistema kalibruojama ir patikrinama ir turi atitikti 4 priedėlyje nustatytus reikalavimus.
5.2.4. Bandomosios transporto priemonės išankstinis parengimas
5.2.4.1. Bandomoji transporto priemonė atgabenama į bandymų zoną ir atliekami šie veiksmai:
— |
per esamas degalų išpylimo angas iš degalų bakų išpilami degalai ir pripilama pusė bako 2 priedėlyje nustatytų bandymams skirtų reikiamų degalų; |
— |
bandomoji transporto priemonė nuvairuojama arba nustumiama ant dinamometro ir atliekamas 6 priedėlyje nustatytas pagal transporto priemonės kategoriją (pakategorę) taikytinas bandymų ciklas. Transporto priemonė neprivalo būti šalta ir gali būti naudojama dinamometro galiai nustatyti. |
5.2.4.2. Jeigu neimamas išmetamųjų teršalų ėminys, bandymų taškuose galima pagal nurodytą važiavimo tvarkaraštį atlikti praktinį važiavimą siekiant nustatyti mažiausią droselio veikimo lygį tinkamam greičio ir laiko santykiui palaikyti arba sudaryti sąlygas pareguliuoti ėminių ėmimo sistemą.
5.2.4.3. Baigus išankstinį parengimą, bandomoji transporto priemonė per 5 minutes pašalinama nuo dinamometro ir nuvairuota arba nustumta pastatoma laikymo zonoje. Transporto priemonė laikoma 6–36 valandas prieš paleidus šaltą variklį atliekamą I tipo bandymą arba tol, kol variklio alyvos temperatūra TO, aušalo temperatūra TC arba uždegimo žvakės lizdo ir (arba) sandariklio temperatūra TP (tik oru aušinamuose varikliuose) tampa lygi laikymo zonos oro temperatūrai su 2 K paklaida.
5.2.4.4. Kad būtų galima matuoti kietųjų dalelių kiekį, remiantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 IV priedu prieš 6–36 valandas iki bandymo atliekamas pagal to reglamento VI priedo A dalį taikytinas bandymų ciklas. Taikytino bandymų ciklo techninė informacija pateikta 6 priedėlyje; taikytinas bandymų ciklas taip pat naudojamas atliekant transporto priemonės išankstinį parengimą. Važiuojama tris ciklus iš eilės. Dinamometras nustatomas taip, kaip nurodyta 4.5.6 punkte.
5.2.4.5. Gamintojo prašymu transporto priemonės, kuriose sumontuoti netiesioginio įpurškimo priverstinio uždegimo varikliai, gali būti iš anksto parengiamos taikant vieną pirmos dalies, vieną antros dalies ir du trečios dalies (jei taikoma) WMTC važiavimo ciklus.
Bandymų patalpose, kuriose atliekant mažai kietųjų dalelių išmetančios transporto priemonės bandymą galima tarša dėl to, kad pirmiau ten buvo atliekamas daug kietųjų dalelių išmetančios transporto priemonės bandymas, ėminių ėmimo įrangai iš anksto parengti rekomenduojama mažai kietųjų dalelių išmetančia transporto priemone 20 minučių važiuoti 120 km/h greičiu taikant pastovaus važiavimo ciklą arba, jei transporto priemonė negali pasiekti 120 km/h greičio, 70 % didžiausio projektinio greičio, o tada, jei įmanoma, atlikti tris iš eilės antros arba trečios dalies WMTC ciklus.
Po šio išankstinio parengimo transporto priemonės prieš bandymus laikomos santykinai pastovios 293,2–303,2 K (20–30 °C) temperatūros patalpoje. Šis parengimas trunka bent 6 valandas ir tęsiasi tol, kol variklio alyvos ir aušalo, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ±2 K.
Gamintojo prašymu bandymas atliekamas ne vėliau kaip po 30 valandų nuo transporto priemonės įvažinėjimo įprastoje temperatūroje.
5.2.4.6. Transporto priemonės, kuriose sumontuotas priverstinio uždegimo variklis ir jos yra varomos SND, GD / biometanu, H2GD ar vandeniliu arba yra įrengtos taip, kad galėtų būti varomos benzinu, SND, GD / biometanu, H2GD ar vandeniliu, atlikus bandymus su pirmaisiais dujiniais etaloniniais degalais yra iš anksto parengiamos prieš darant bandymus su antraisiais dujiniais etaloniniais degalais. Šis išankstinis parengimas su antraisiais etaloniniais degalais apima išankstinio parengimo ciklą, kurį sudaro po vieną 6 priedėlyje aprašytą pirmos ir antros dalies ir du trečios dalies WMTC ciklai. Gamintojui paprašius ir techninei tarnybai sutikus, šis išankstinis parengimas gali būti išplėstas. Dinamometras nustatomas taip, kaip nurodyta šio priedo 4.5.6 punkte.
5.2.5. Išmetamųjų teršalų kiekio bandymai
5.2.5.1. Pradinis ir pakartotinis variklio paleidimas
5.2.5.1.1. Variklis paleidžiamas laikantis gamintojo rekomenduojamų paleidimo procedūrų. Bandymų ciklo važiavimas pradedamas paleidus variklį.
5.2.5.1.2. Bandomosios transporto priemonės, kuriose įrengti automatiniai droseliai, valdomos laikantis gamintojo pateiktų naudojimo nurodymų arba naudojimo vadovo punktų, kuriuose aptariamas droselio nustatymas ir automatinis žemesnės pavaros perjungimas, kai šaltas variklis veikia tuščiąja eiga esant didesniam sūkių skaičiui. Taikant 6 priedėlyje nustatytą WMTC, pavarų dėžės pavara įjungiama praėjus 15 sekundžių nuo variklio paleidimo. Kad varomieji ratai nesisuktų, prireikus galima stabdyti. Taikant EEK taisyklėje Nr. 40 arba 47 nustatytus ciklus, pavarų dėžės pavara įjungiama 5 sekundes prieš pirmąjį greitinimą.
5.2.5.1.3. Bandomosios transporto priemonės, kuriose įrengti mechaniniai droseliai, valdomos laikantis gamintojo pateiktų naudojimo nurodymų arba naudojimo vadovo. Jeigu nurodymuose pateiktas laikas, galima nustatyti ne daugiau kaip 15 sekundžių nuo rekomenduojamo laiko besiskiriantį droselio suveikimo momentą.
5.2.5.1.4. Siekdamas palaikyti variklio veikimą, transporto priemonę valdantis asmuo prireikus gali naudoti droselius ir kt.
5.2.5.1.5. Jeigu gamintojo pateiktuose naudojimo nurodymuose arba naudojimo vadove šilto variklio paleidimo procedūra nenustatyta, variklis (kuriame sumontuotas automatinis arba mechaninis droselis) paleidžiamas atvėrus droselį maždaug iki pusės ir sukant paleidimo rankeną tol, kol variklis užsiveda.
5.2.5.1.6. Jeigu bandomoji transporto priemonė šaltu varikliu neužsiveda 10 sekundžių sukant paleidimo rankeną arba po 10 rankinio paleidimo mechanizmo ciklų, reikia nustoti sukti paleidimo rankeną ir nustatyti priežastį, kodėl nepavyko paleisti variklio. Šiuo diagnostikos laikotarpiu pastovaus tūrio ėminių ėmiklio sūkių skaitiklis išjungiamas ir nustatoma ėminių elektromagnetinių vožtuvų parengties padėtis. Be to, diagnostikos laikotarpiu išjungiamas CVS pūstuvas arba išmetamųjų dujų rinkimo vamzdis atjungiamas nuo išmetimo vamzdžio.
5.2.5.1.7. Jeigu paleisti variklio nepavyko dėl valdymo klaidos, bandomosios transporto priemonės bandymai iš naujo suplanuojami nuo šalto variklio paleidimo. Jeigu variklis neužsivedė dėl transporto priemonės gedimo, galima atlikti trumpiau nei 30 minučių trunkančius taisomuosius veiksmus (laikantis neplaninės techninės priežiūros nuostatų) ir tęsti bandymą. Ėminių ėmimo sistema vėl įjungiama pradėjus sukti paleidimo rankeną. Laiko seka pagal važiavimo tvarkaraštį pradedama skaičiuoti paleidus variklį. Jeigu paleisti variklio nepavyko dėl transporto priemonės gedimo ir užvesti transporto priemonės neįmanoma, bandymas anuliuojamas, transporto priemonė pašalinama nuo dinamometro, imamasi taisomųjų veiksmų (laikantis neplaninės techninės priežiūros nuostatų) ir transporto priemonės bandymas suplanuojamas iš naujo. Pranešama apie gedimo priežastį (jei nustatyta) ir taisomuosius veiksmus.
5.2.5.1.8. Jeigu bandomoji transporto priemonė karštu varikliu neužsiveda 10 sekundžių sukant paleidimo rankeną arba po 10 rankinio paleidimo mechanizmo ciklų, nustojama sukti paleidimo rankeną, bandymas anuliuojamas, transporto priemonė pašalinama nuo dinamometro, imamasi taisomųjų veiksmų ir transporto priemonės bandymas suplanuojamas iš naujo. Pranešama apie gedimo priežastį (jei nustatyta) ir taisomuosius veiksmus.
5.2.5.1.9. Variklio „netikro“ užsivedimo atveju transporto priemonę valdantis asmuo pakartoja rekomenduojamą paleidimo procedūrą (iš naujo nustatyti droselį ir kt.).
5.2.5.2. Variklio gesimas
5.2.5.2.1. Užgesęs tuščiąja eiga veikęs variklis nedelsiant vėl paleidžiamas ir bandymas tęsiamas. Jeigu jo neįmanoma paleisti pakankamai greitai, kad būtų užtikrintas kitas nurodytas transporto priemonės greitinimas, važiavimo tvarkaraščio rodytuvą reikia išjungti. Vėl užvedus transporto priemonę, važiavimo tvarkaraščio rodytuvas vėl įjungiamas.
5.2.5.2.2. Užgesus ne tuščiąja eiga, o bet kuriuo kitu režimu veikiančiam varikliui, važiavimo tvarkaraščio rodytuvas išjungiamas, bandomoji transporto priemonė užvedama iš naujo ir pagreitinama tiek, kad pasiektų pagal važiavimo tvarkaraštį tuo metu reikalaujamą greitį, ir bandymas tęsiamas. Greitinant iki reikiamo greičio, pavaros perjungiamos pagal 4.5.5 punktą.
5.2.5.2.3. Jeigu bandomoji transporto priemonė pakartotinai neužsiveda per minutę, bandymas anuliuojamas, transporto priemonė pašalinama nuo dinamometro, imamasi taisomųjų veiksmų ir transporto priemonės bandymas suplanuojamas iš naujo. Pranešama apie gedimo priežastį (jei nustatyta) ir taisomuosius veiksmus.
5.2.6. Važiavimo nurodymai
5.2.6.1. Bandomąja transporto priemone važiuojama kuo mažiau judinant droselį norimam greičiui palaikyti. Vienu metu naudoti stabdžių ir droselio neleidžiama.
5.2.6.2. Jeigu esant nustatytajam srautui bandomoji transporto priemonė negali greitėti, ja važiuojama iki galo atvėrus droselį, kol būgno greitis pasiekia važiavimo tvarkaraštyje tuo metu nurodytą vertę.
5.2.7. Bandomasis važiavimas ant dinamometro
5.2.7.1. Išsamų dinamometru atliekamą bandymą sudaro 4.5.4 punkte aprašytos iš eilės atliekamos dalys.
5.2.7.2. Atliekant kiekvieną bandymą vykdomi šie veiksmai:
a) |
nepaleidus variklio transporto priemonės varomasis ratas užkeliamas ant dinamometro; |
b) |
įjungiamas transporto priemonės aušinimo ventiliatorius; |
c) |
visoms bandomosioms transporto priemonėms, nustačius ėminių atrinktuvo vožtuvų parengties padėtį, ištuštinti ėminių surinkimo maišai prijungiami prie atskiestų išmetamųjų dujų ir skiedimo oro ėminių ėmimo sistemų; |
d) |
įjungiamas CVS (jei dar neįjungtas), ėminių siurbliai ir temperatūros rašytuvas. (Prieš pradedant bandymą pastovaus tūrio ėminių ėmiklio šilumokaitis, jei naudojamas, ir ėminių ėmimo linijos įšildomos iki atitinkamos darbinės temperatūros.); |
e) |
nustatomas norimas ėminių srautas, o dujų srautmačiuose nustatomas nulis;
|
f) |
lankstus išmetamųjų dujų rinkimo vamzdis prijungiamas prie transporto priemonės išmetimo vamzdžių; |
g) |
įjungiamas dujų srautmatis, ėminių atrinktuvo vožtuvai nustatomi taip, kad ėminių srautą nukreiptų į tarpinį išmetamųjų dujų ėminių maišą ir į tarpinį skiedimo oro ėminių maišą, pasukamas raktelis ir pradedama sukti paleidimo rankena; |
h) |
įjungiama pavarų dėžės pavara; |
i) |
pradedamas pradinis transporto priemonės greitinimas pagal važiavimo tvarkaraštį; |
j) |
transporto priemonė valdoma atsižvelgiant į 4.5.4 punkte nustatytus važiavimo ciklus; |
k) |
1 dalies arba šaltu varikliu vykdomos 1 dalies pabaigoje ėminių srautas iš pirmųjų maišų ir ėminių vienu metu nukreipiamas į antruosius maišus ir ėminius, išjungiamas pirmasis dujų srautmatis ir įjungiamas antrasis dujų srautmatis; |
l) |
atliekant transporto priemonių, kurioms gali būti taikoma WMTC 3 dalis, bandymus, 2 dalies pabaigoje ėminių srautas iš antrųjų maišų ir ėminių vienu metu nukreipiamas į trečiuosius maišus ir ėminius, išjungiamas antrasis dujų srautmatis ir įjungiamas trečiasis dujų srautmatis; |
m) |
prieš pradedant kitą dalį užregistruojamas išmatuotas būgno arba veleno sūkių skaičius, o skaitiklis nustatomas iš naujo arba vietoj jo įjungiamas antras skaitiklis. Išmetamųjų dujų ir skiedimo oro ėminiai kuo greičiau perkeliami į analizės sistemą ir apdorojami pagal 6 punktą, kad per 20 minučių nuo bandymo ėminių ėmimo etapo pabaigos visuose analizatoriuose būtų gautas stabilizuotas maiše esančio išmetamųjų dujų ėminio rodmuo; |
n) |
po 2 sekundžių nuo paskutinės bandymo dalies pabaigos išjungiamas variklis; |
o) |
pasibaigus ėminių ėmimo laikotarpiui tuoj pat išjungiamas aušinimo ventiliatorius; |
p) |
išjungiamas pastovaus tūrio ėminių ėmiklis ar kritinio srauto Venturio vamzdis arba nuo transporto priemonės išmetimo vamzdžių atjungiamas išmetamųjų dujų rinkimo vamzdis; |
q) |
nuo transporto priemonės išmetimo vamzdžių atjungiamas išmetamųjų dujų rinkimo vamzdis, o transporto priemonė pašalinama nuo dinamometro; |
r) |
kad būtų galima atlikti palyginimą ir analizę, stebimi ne tik maiše esančių ėminių rezultatai, bet ir kas sekundę užfiksuoti išmetamųjų dujų (atskiestų dujų) duomenys. |
6. Rezultatų analizė
6.1. I tipo bandymai
6.1.1. Variklio išmetalų ir degalų sąnaudų analizė
6.1.1.1. Maišuose esančių ėminių analizė
Analizė pradedama kuo greičiau, jokiu būdu ne vėliau kaip po 20 minučių nuo bandymų pabaigos, siekiant nustatyti:
— |
angliavandenilių, anglies monoksido, azoto oksidų ir anglies dioksido koncentraciją į maišą (-us) B surinktame skiedimo oro ėminyje; |
— |
angliavandenilių, anglies monoksido, azoto oksidų ir anglies dioksido koncentraciją į maišą (-us) A surinktame atskiestų išmetamųjų dujų ėminyje. |
6.1.1.2. Analizatorių kalibravimas ir koncentracijos rezultatai
Rezultatai analizuojami tokiais etapais:
a) |
prieš kiekvieno ėminio analizę naudojant atitinkamas nulinės vertės nustatymo dujas kiekvienam teršalui taikytinoje analizatoriaus skalėje nustatomas nulis; |
b) |
naudojant 70–100 % skalės vardinės koncentracijos patikros dujas analizatoriai nustatomi pagal kalibravimo kreives; |
c) |
dar kartą patikrinama analizatorių nulinė vertė. Jeigu rodmuo daugiau kaip 2 % skalės skiriasi nuo nustatytojo pagal b punktą, procedūra kartojama; |
d) |
analizuojami ėminiai; |
e) |
atlikus analizę, naudojant tas pačias dujas dar kartą patikrinami nulio ir aprėpties taškai. Jeigu rodmenys nuo nustatytųjų pagal c punktą skiriasi ne daugiau kaip 2 %, analizė laikoma priimtina; |
f) |
vykdant visus šios dalies punktus įvairių dujų srauto ir slėgio vertės turi būti tokios, kaip naudotosios kalibruojant analizatorius; |
g) |
patvirtinta dujose išmatuota kiekvieno teršalo koncentracijos verte laikoma atlikus matuoklio stabilizavimą fiksuojama reikšmė. |
6.1.1.3. Nuvažiuoto atstumo matavimas
Per bandymo dalį faktiškai nuvažiuotas atstumas (S) apskaičiuojamas kumuliacinio skaitiklio rodomą sūkių skaičių (žr. 5.2.7 punktą) padauginus iš būgno apskritimo ilgio. Šis atstumas išreiškiamas kilometrais.
6.1.1.4. Išmestų dujų kiekio nustatymas
Paskelbti bandymų rezultatai apskaičiuojami kiekvienam bandymui ir ciklo daliai pagal toliau pateiktas formules. Taikant standarte ASTM E 29-67 nustatytą apvalinimo metodą visų išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatai apvalinami nurodyto skaitmens po kablelio tikslumu, taikytiną standartą išreiškus trimis reikšminiais skaitmenimis.
6.1.1.4.1. Bendras atskiestų dujų tūris
Bendras atskiestų dujų tūris, išreiškiamas m3 per ciklo dalį ir pakoreguotas atsižvelgiant į standartines sąlygas (273,2 K (0 °C ) temperatūrą ir 101,3 kPa slėgį), apskaičiuojamas taip:
2.32 lygtis
čia:
V0 |
– |
siurblio P per vieną sūkį praleidžiamų dujų tūris, išreiškiamas m3 per sūkį. Šis tūris yra siurblio įsiurbimo ir išleidimo dalyse susidarančių skirtumų funkcija; |
N |
– |
siurblio P sūkių per kiekvieną bandymo dalį skaičius; |
Pa |
– |
aplinkos slėgis (kPa); |
Pi |
– |
vidutinis neigiamasis slėgis siurblio P įsiurbimo dalyje per bandymo dalį (kPa); |
TP |
– |
siurblio P įsiurbimo dalyje išmatuota atskiestų dujų temperatūra (K) per bandymo dalį. |
6.1.1.4.2. Angliavandeniliai
Per bandymą pro transporto priemonės išmetimo vamzdį išmestų nesudegusių angliavandenilių masė apskaičiuojama pagal šią formulę:
2.33 lygtis
čia:
HCm |
– |
per bandymo dalį išmestų angliavandenilių masė (mg/km); |
||
S |
– |
6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas; |
||
V |
– |
6.1.1.4.1 punkte apibrėžtas bendras tūris; |
||
dHC |
– |
angliavandenilių tankis esant standartinei temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,3 kPa);
|
||
HCc |
– |
atskiestų dujų koncentracija, išreikšta anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis (ppm) (pvz., koncentracija propane dauginama iš trijų) ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą pagal šią lygtį: |
2.34 lygtis
čia:
HCe |
– |
anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis (ppm) išreikšta angliavandenilių koncentracija į maišą (-us) A surinktame atskiestų dujų ėminyje; |
HCd |
– |
anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis (ppm) išreikšta angliavandenilių koncentracija į maišą (-us) B surinktame skiedimo oro ėminyje; |
DF |
– |
6.1.1.4.7 punkte apibrėžtas koeficientas. |
Angliavandenilių be metano (NMHC) koncentracija apskaičiuojama taip:
2.35 lygtis
čia
CNMHC |
– |
patikslinta NMHC koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis; |
CTHC |
– |
visų angliavandenilių (THC) koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo ore esantį THC kiekį; |
CCH4 |
– |
metano (CH4) koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo ore esantį CH4 kiekį; |
Rf CH4 |
– |
5.2.3.4.1 punkte apibrėžtas FID atsako į metaną koeficientas. |
6.1.1.4.3. Anglies monoksidas (CO)
Per bandymą pro transporto priemonės išmetimo vamzdį išmesto anglies monoksido masė apskaičiuojama pagal šią formulę:
2.36 lygtis
čia:
COm |
– |
per bandymo dalį išmesto anglies monoksido masė (mg/km); |
S |
– |
6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas; |
V |
– |
6.1.1.4.1 punkte apibrėžtas bendras tūris; |
dCO |
– |
anglies monoksido tankis, mg/m3 esant standartinei temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,3 kPa); |
COc |
– |
atskiestų dujų koncentracija, išreikšta anglies monoksido milijonosiomis dalimis (ppm) ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą pagal šią lygtį: |
2.37 lygtis
čia:
COe |
– |
milijonosiomis dalimis (ppm) išreikšta anglies monoksido koncentracija į maišą (-us) A surinktame atskiestų dujų ėminyje; |
COd |
– |
milijonosiomis dalimis (ppm) išreikšta anglies monoksido koncentracija į maišą (-us) B surinktame skiedimo oro ėminyje; |
DF |
– |
6.1.1.4.7 punkte apibrėžtas koeficientas. |
6.1.1.4.4. Azoto oksidai (NOx)
Per bandymą pro transporto priemonės išmetimo vamzdį išmestų azoto oksidų masė apskaičiuojama pagal šią formulę:
2.38 lygtis
čia:
NOxm |
– |
per bandymo dalį išmestų azoto oksidų masė (mg/km); |
|||||||||
S |
– |
6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas; |
|||||||||
V |
– |
6.1.1.4.1 punkte apibrėžtas bendras tūris; |
|||||||||
dNO2 |
– |
išmetamosiose dujose esančių azoto oksidų tankis tariant, kad jie yra azoto oksido pavidalo, mg/m3 esant standartinei temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,3 kPa); |
|||||||||
NOxc |
– |
atskiestų dujų koncentracija, išreikšta milijonosiomis dalimis (ppm) ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą pagal šią lygtį: 2.39 lygtis: čia:
|
|||||||||
Kh |
– |
drėgnio pataisos faktorius, apskaičiuojamas pagal šią formulę: 2.40 lygtis čia: H – absoliutusis drėgnis vandens gramais kilograme sauso oro: 2.41 lygtis čia:
|
6.1.1.4.5. Kietosios dalelės
Išmetamų kietųjų dalelių masė Mp (mg/km) apskaičiuojama pagal šią lygtį:
2.42 lygtis
jeigu išmetamosios dujos išleidžiamos iš tunelio;
2.43 lygtis
jeigu išmetamosios dujos grąžinamos į tunelį;
čia:
Vmix |
= |
atskiestų išmetamųjų dujų tūris V standartinėmis sąlygomis; |
Vep |
= |
standartinėmis sąlygomis per kietųjų dalelių filtrą pratekančių išmetamųjų dujų tūris; |
Pe |
= |
filtru (-ais) surinktų kietųjų dalelių masė; |
S |
= |
6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas; |
Mp |
= |
išmetamų kietųjų dalelių masė (mg/km). |
Jeigu ši vertė tikslinama atsižvelgiant į kietųjų dalelių iš skiedimo sistemos foninį lygį, tai nustatoma pagal 5.2.1.5 punktą. Tokiu atveju kietųjų dalelių masė (mg/km) apskaičiuojama taip:
2.44 lygtis
jeigu išmetamosios dujos išleidžiamos iš tunelio;
2.45 lygtis
jeigu išmetamosios dujos grąžinamos į tunelį;
čia:
Vap |
– |
standartinėmis sąlygomis per foninių kietųjų dalelių filtrą pratekančio tunelio oro tūris; |
Pa |
– |
foninių kietųjų dalelių filtru surinktų kietųjų dalelių masė; |
DF |
– |
6.1.1.4.7 punkte nustatytas skiedimo koeficientas. |
Patikslinus pagal kietųjų dalelių foninį lygį gautas neigiamas kietųjų dalelių masės rezultatas (mg/km) laikomas lygiu 0 mg/km.
6.1.1.4.6. Anglies dioksidas (CO2)
Per bandymą pro transporto priemonės išmetimo vamzdį išmesto anglies dioksido masė apskaičiuojama pagal šią formulę:
2.46 lygtis
čia:
CO2m |
– |
per bandymo dalį išmesto anglies dioksido masė (mg/km); |
S |
– |
6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas; |
V |
– |
6.1.1.4.1 punkte apibrėžtas bendras tūris; |
dCO2 |
– |
anglies dioksido tankis, g/m3 esant standartinei temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,3 kPa); |
CO2c |
– |
atskiestų dujų koncentracija, išreikšta anglies dioksido ekvivalento procentine dalimi ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą pagal šią lygtį: |
2.47 lygtis
čia:
CO2e |
– |
procentine dalimi išreikšta anglies dioksido koncentracija į maišą (-us) A surinktame atskiestų dujų ėminyje; |
CO2d |
– |
procentine dalimi išreikšta anglies dioksido koncentracija į maišą (-us) B surinktame skiedimo oro ėminyje; |
DF |
– |
6.1.1.4.7 punkte apibrėžtas koeficientas. |
6.1.1.4.7. Skiedimo koeficientas (DF)
Skiedimo koeficientas apskaičiuojamas kaip nurodyta toliau.
|
Visiems etaloniniams degalams, išskyrus vandenilį, taikoma formulė: 2.48 lygtis
|
|
Degalams, kurių sudėtis CxHyOz, taikoma ši bendroji formulė: 2.49 lygtis
|
|
H2GD taikoma formulė: 2.50 lygtis
|
|
Vandeniliui skiedimo koeficientas apskaičiuojamas taip: 2.51 lygtis
|
|
X priedėlyje nurodytų etaloninių degalų X vertės: 1.8 lentelė Koeficientas X skiedimo koeficiento apskaičiavimo formulėse
Šiose lygtyse:
|
6.1.1.5. I tipo bandymų rezultatų svertinis įvertinimas
6.1.1.5.1. Atlikus pakartotinius matavimus (žr. 5.1.1.2 punktą), išvedamas 6.1.1 punkte aprašytu skaičiavimo metodu gautų išmetamųjų teršalų (mg/km) ir CO2 kiekio rezultatų ir pagal VII priedą nustatytų degalų ir (arba) energijos sąnaudų ir elektrinės ridos kiekvienos ciklo dalies vidurkis.
6.1.1.5.1.1. Pagal JT EEK taisykles Nr. 40 ir 47 atliktų bandymų ciklų rezultatų svertinis įvertinimas
JT EEK taisyklėse Nr. 40 ir 47 nustatyto bandymų ciklo etapo šaltu varikliu (vidutinis) rezultatas įvardijamas R1, o JT EEK taisyklėse Nr. 40 ir 47 nustatyto bandymų ciklo etapo šiltu varikliu (vidutinis) rezultatas – R2. Remiantis šiais išmetamųjų teršalų (mg/km) ir CO2 (g/km) kiekio rezultatais ir atsižvelgiant į 6.3 punkte apibrėžtą transporto priemonės klasę, galutinis rezultatas R apskaičiuojamas pagal šias lygtis:
2.52 lygtis
čia:
w1 |
– |
etapo šaltu varikliu svorinis koeficientas; |
w2 |
– |
etapo šiltu varikliu svorinis koeficientas. |
6.1.1.5.1.2. WMTC rezultatų svertinis įvertinimas
1 dalies arba 1 dalies sumažintu transporto priemonės greičiu (vidutinis) rezultatas įvardijamas R1, 2 dalies arba 2 dalies sumažintu transporto priemonės greičiu (vidutinis) rezultatas – R2, o 3 dalies arba 3 dalies sumažintu transporto priemonės greičiu (vidutinis) rezultatas – R3. Remiantis šiais išmetamųjų teršalų kiekio (mg/km) ir degalų sąnaudų (l/100 km) rezultatais ir atsižvelgiant į 6.1.1.6.2 punkte apibrėžtą transporto priemonės kategoriją, galutinis rezultatas R apskaičiuojamas pagal šias lygtis:
2.53 lygtis
čia:
w1 |
– |
etapo šaltu varikliu svorinis koeficientas; |
w2 |
– |
etapo šiltu varikliu svorinis koeficientas. |
2.54 lygtis
čia:
wn |
= |
n etapo (n = 1, 2 arba 3) svorinis koeficientas. |
6.1.1.6.2. Taikomi 1.9 („Euro 4“) ir 1.10 („Euro 5“) lentelėse pateikti kiekvienam išmetamųjų teršalų komponentui taikomi išmetamo anglies dioksido svoriniai koeficientai.
1.9 lentelė
„Euro 4“ atitinkančių L kategorijos transporto priemonių I tipo bandymų (taip pat taikoma VII ir VIII tipų bandymams) ciklai, taikomos svertinio įvertinimo lygtys ir svoriniai koeficientai
Transporto priemonės kategorija |
Transporto priemonės kategorijos pavadinimas |
Bandymų ciklas |
Lygties numeris |
Svoriniai koeficientai |
L1e-A |
Motorinis dviratis |
EEK T47 |
2,52 |
w1 = 0,30 w2 = 0,70 |
L1e-B |
Dviratis mopedas |
|||
L2e |
Triratis mopedas |
|||
L6e-A |
Lengvasis kelių kvadraciklas |
|||
L6e-B |
Lengvasis kvadramobilis |
|||
L3e L4e |
Dviratis motociklas su priekaba ar be jos vmax < 130 km/h |
WMTC, 2 etapas |
2,53 |
w1 = 0,30 w2 = 0,70 |
L5e-A |
Triratis vmax < 130 km/h |
|||
L7e-A |
Sunkusis kelių kvadraciklas vmax < 130 km/h |
|||
L3e L4e |
Dviratis motociklas su priekaba ar be jos vmax ≥ 130 km/h |
WMTC, 2 etapas |
2,54 |
w1 = 0,25 w2 = 0,50 w3 = 0,25 |
L5e-A |
Triratis vmax ≥ 130 km/h |
|||
L7e-A |
Sunkusis kelių kvadraciklas vmax ≥ 130 km/h |
|||
L5e-B |
Komercinis triratis |
EEK T40 |
2,52 |
w1 = 0,30 w2 = 0,70 |
L7e-B |
Visureigės transporto priemonės |
|||
L7e-C |
Sunkusis kvadramobilis |
1.10 lentelė
„Euro 5“ atitinkančių L kategorijos transporto priemonių I tipo bandymų (taip pat taikoma VII ir VIII tipų bandymams) ciklai, taikomos svertinio įvertinimo lygtys ir svoriniai koeficientai
Transporto priemonės kategorija |
Transporto priemonės kategorijos pavadinimas |
Bandymų ciklas |
Lygties numeris |
Svoriniai koeficientai |
L1e-A |
Motorinis dviratis |
WMTC 3 etapas |
2,53 |
w1 = 0,50 w2 = 0,50 |
L1e-B |
Dviratis mopedas |
|||
L2e |
Triratis mopedas |
|||
L6e-A |
Lengvasis kelių kvadraciklas |
|||
L6e-B |
Lengvasis kvadramobilis |
|||
L3e L4e |
Dviratis motociklas su priekaba ar be jos vmax < 130 km/h |
2,53 |
w1 = 0,50 w2 = 0,50 |
|
L5e-A |
Triratis vmax < 130 km/h |
|||
L7e-A |
Sunkusis kelių kvadraciklas vmax < 130 km/h |
|||
L3e L4e |
Dviratis motociklas su priekaba ar be jos vmax ≥ 130 km/h |
2,54 |
w1 = 0,25 w2 = 0,50 w3 = 0,25 |
|
L5e-A |
Triratis vmax ≥ 130 km/h |
|||
L7e-A |
Sunkusis kelių kvadraciklas vmax ≥ 130 km/h |
|||
L5e-B |
Komercinis triratis |
2,53 |
w1 = 0,30 w2 = 0,70 |
|
L7e-B |
Visureigės transporto priemonės |
|||
L7e-C |
Sunkusis kvadramobilis |
7. Reikalaujami įrašai
Registruojama tokia kiekvieno bandymo informacija:
a) |
bandymo numeris; |
b) |
transporto priemonės, sistemos ar komponento identifikavimo duomenys; |
c) |
kiekvienos bandymų tvarkaraščio dalies data ir laikas; |
d) |
prietaisus valdantis asmuo; |
e) |
vairuotojas ar transporto priemonę valdantis asmuo; |
f) |
bandomosios transporto priemonės markė, identifikavimo numeris, modelio metai, transmisijos ir (arba) pavarų dėžės tipas, odometro rodmenys išankstinio parengimo pradžioje, variklio darbinis tūris, variklio šeima, taršos kontrolės sistema, rekomenduojamas tuščiąja eiga veikiančio variklio sūkių skaičius, vardinis degalų bako tūris, inercinė apkrova, esant 0 kilometrų užregistruota standartinė masė ir varomųjų ratų padangų slėgis; |
g) |
dinamometro serijos numeris; užuot registravus dinamometro serijos numerį, gavus išankstinį administracijos patvirtinimą, galima nurodyti transporto priemonės bandymų kameros numerį, jeigu bandymų kameros įrašuose pateikiama atitinkama informacija apie prietaisus; |
h) |
visa atitinkama informacija apie prietaisus, pvz., derinimas, stiprinimas, serijos numeris, detektoriaus numeris, diapazonas; tačiau gavus išankstinį administracijos patvirtinimą, galima nurodyti transporto priemonės bandymų kameros numerį, jeigu bandymų kameros kalibravimo įrašuose pateikiama atitinkama informacija apie prietaisus; |
i) |
rašytuvo grafikai: nulinio taško nustatymas, aprėpties patikra, išmetamųjų dujų ir skiedimo oro ėminių grafikai; |
j) |
bandymų kameros barometrinis slėgis, aplinkos temperatūra ir drėgnis. 7 pastaba. Galima naudoti pagrindinį laboratorijos barometrą, jeigu įrodoma, kad atskirų bandymų kamerų barometrinis slėgis nuo pagrindinio barometro vietoje fiksuojamo barometrinio slėgio skiriasi ne daugiau kaip ± 0,1 %; |
k) |
į CSV matuoklį patenkančio išmetamųjų dujų ir skiedimo oro mišinio slėgis, slėgio padidėjimas prietaise ir temperatūra įleidimo angoje. Siekiant nustatyti temperatūros pokyčius, temperatūra registruojama tolydžio arba skaitmeniškai; |
l) |
tūrinio siurblio sūkių skaičius per kiekvieną bandymo etapą, kol imami išmetamųjų dujų ėminiai. Naudojant CFV-CVS matuoklį, lygiavertis įrašas būtų per kiekvieną bandymo etapą kritinio srauto Venturio vamzdžiu (CFV) išmatuotas standartinių kubinių metrų skaičius; |
m) |
skiedimo oro drėgnis. 8 pastaba. Jeigu kondicionavimo kolonos nenaudojamos, šį matavimą galima panaikinti. Jeigu kondicionavimo kolonos naudojamos ir skiedimo oras imamas iš bandymų kameros, šiam matavimui atlikti galima naudoti aplinkos drėgnio vertę; |
n) |
per kiekvieną bandymo dalį nuvažiuotas atstumas, apskaičiuojamas pagal išmatuotą būgno arba veleno sūkių skaičių; |
o) |
per bandymą taikomas faktinio būgno greičio modelis; |
p) |
per bandymą taikomas pavarų naudojimo tvarkaraštis; |
q) |
kiekvienos I tipo bandymo dalies išmetamųjų teršalų kiekio rezultatai ir bendri svertiniai bandymo rezultatai; |
r) |
kas sekundę nustatomos I tipo bandymų išmetamųjų teršalų kiekio vertės, jei manoma, kad to reikia; |
s) |
II tipo bandymo išmetamųjų teršalų kiekio rezultatai (žr. III priedą). |
1 priedėlis
II priede naudojami simboliai
Pr1.1 lentelė
II priede naudojami simboliai
Simbolis |
Apibrėžtis |
Vienetas |
a |
Daugiakampės funkcijos koeficientas |
— |
aT |
Priekinio rato pasipriešinimo riedėjimui jėga |
N |
b |
Daugiakampės funkcijos koeficientas |
— |
bT |
Aerodinaminės funkcijos koeficientas |
|
c |
Daugiakampės funkcijos koeficientas |
— |
CCO |
Anglies monoksido koncentracija |
tūrio % |
CCOcorr |
Patikslinta anglies monoksido koncentracija |
tūrio % |
CO2c |
Anglies dioksido koncentracija atskiestose dujose, patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą |
% |
CO2d |
Anglies dioksido koncentracija į maišą B surinkto skiedimo oro ėminyje |
% |
CO2e |
Anglies dioksido koncentracija į maišą A surinkto skiedimo oro ėminyje |
% |
CO2m |
Per bandymo dalį išmesto anglies dioksido masė |
g/km |
COc |
Anglies monoksido koncentracija atskiestose dujose, patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą |
ppm |
COd |
Anglies monoksido koncentracija į maišą B surinkto skiedimo oro ėminyje |
ppm |
COe |
Anglies monoksido koncentracija į maišą A surinkto skiedimo oro ėminyje |
ppm |
COm |
Per bandymo dalį išmesto anglies monoksido masė |
mg/km |
d0 |
Standartinis santykinis aplinkos oro tankis |
— |
dCO |
Anglies monoksido tankis |
mg/m3 |
dCO2 |
Anglies dioksido tankis |
mg/m3 |
DF |
Skiedimo koeficientas |
— |
dHC |
Angliavandenilių tankis |
mg/m3 |
S / d |
Per ciklo dalį nuvažiuotas atstumas |
km |
dNOX |
Azoto oksido tankis |
mg/m3 |
dT |
Santykinis oro tankis bandymo sąlygomis |
— |
Δt |
Saviriedos trukmė |
s |
Δtai |
Per pirmą bandymą kelyje išmatuota saviriedos trukmė |
s |
Δtbi |
Per antrą bandymą kelyje išmatuota saviriedos trukmė |
s |
ΔTE |
Pagal inercinę masę patikslinta saviriedos trukmė |
s |
ΔtE |
Vidutinė saviriedos trukmė standartiniu greičiu važiuojant ant važiuoklės dinamometro |
s |
ΔTi |
Vidutinė saviriedos nustatytuoju greičiu trukmė |
s |
Δti |
Saviriedos atitinkamu greičiu trukmė |
s |
ΔTj |
Vidutinė saviriedos nustatytuoju greičiu trukmė |
s |
ΔTroad |
Tikslinė saviriedos trukmė |
s |
|
Vidutinė saviriedos trukmė ant važiuoklės dinamometro be sugėrimo |
s |
Δv |
Saviriedos greičių sritis ( ) |
km/h |
ε |
Važiuoklės dinamometro nustatymo paklaida |
% |
F |
Pasipriešinimo judėjimui jėga |
N |
F* |
Tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga |
N |
F*(v0) |
Tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga standartiniu greičiu važiuojant ant važiuoklės dinamometro |
N |
F*(vi) |
Tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga nustatytuoju greičiu važiuojant ant važiuoklės dinamometro |
N |
f*0 |
Patikslintas pasipriešinimas riedėjimui standartinėmis aplinkos sąlygomis |
N |
f*2 |
Patikslintas aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas standartinėmis aplinkos sąlygomis |
|
F*j |
Tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga važiuojant nustatytuoju greičiu |
N |
f0 |
Pasipriešinimas riedėjimui |
N |
f2 |
Aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas |
|
FE |
Nustatomoji pasipriešinimo judėjimui jėga ant važiuoklės dinamometro |
N |
FE(v0) |
Nustatomoji pasipriešinimo judėjimui jėga standartiniu greičiu važiuojant ant važiuoklės dinamometro |
N |
FE(v2) |
Nustatomoji pasipriešinimo judėjimui jėga nustatytuoju greičiu važiuojant ant važiuoklės dinamometro |
N |
Ff |
Bendrieji trinties nuostoliai |
N |
Ff(v0) |
Bendrieji trinties nuostoliai važiuojant standartiniu greičiu |
N |
Fj |
Pasipriešinimo judėjimui jėga |
N |
Fj(v0) |
Pasipriešinimo judėjimui jėga važiuojant standartiniu greičiu |
N |
Fpau |
Galios sugėrimo įrenginio stabdymo jėga |
N |
Fpau(v0) |
Galios sugėrimo įrenginio stabdymo jėga važiuojant standartiniu greičiu |
N |
Fpau(vj) |
Galios sugėrimo įrenginio stabdymo jėga važiuojant nustatytuoju greičiu |
N |
FT |
Pasipriešinimo judėjimui jėga pagal pasipriešinimo judėjimui verčių lentelę |
N |
H |
Absoliutusis drėgnis |
mg/km |
HCc |
Anglies ekvivalentu išreikšta atskiestų dujų koncentracija, patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą |
ppm |
HCd |
Anglies ekvivalentu išreikšta angliavandenilių koncentracija į maišą B surinkto skiedimo oro ėminyje |
ppm |
HCe |
Anglies ekvivalentu išreikšta angliavandenilių koncentracija į maišą A surinkto skiedimo oro ėminyje |
ppm |
HCm |
Per bandymo dalį išmestų angliavandenilių masė |
mg/km |
K0 |
Temperatūrinis pasipriešinimo riedėjimui pataisos faktorius |
— |
Kh |
Drėgnio pataisos faktorius |
— |
L |
Išmetamųjų dujinių teršalų ribinės vertės |
mg/km |
m |
Bandomosios L kategorijos transporto priemonės masė |
kg |
ma |
Bandomosios L kategorijos transporto priemonės faktinė masė |
kg |
mfi |
Smagračio ekvivalentinė inercinė masė |
kg |
mi |
Ekvivalentinė inercinė masė |
kg |
mk |
Masė be krovinio (L kategorijos transporto priemonės) |
kg |
mr |
Visų ratų ekvivalentinė inercinė masė |
kg |
mri |
Visa galinių ratų ir su ratu besisukančių L kategorijos transporto priemonės dalių ekvivalentinė inercinė masė |
kg |
mref |
Parengtos naudoti L kategorijos transporto priemonės masė ir vairuotojo masė (75 kg) |
kg |
mrf |
Priekinio rato besisukanti masė |
kg |
mrid |
Vairuotojo masė |
kg |
n |
Variklio sūkių skaičius |
min–1 |
n |
Išmetamųjų teršalų arba bandymo duomenų skaičius |
— |
N |
Siurblio P sūkių skaičius |
— |
ng |
Priekinių pavarų skaičius |
— |
nidle |
Tuščiąja eiga veikiančio variklio sūkių skaičius |
min–1 |
n_max_acc (1) |
Variklio sūkių skaičius 2-ai pavarai perjungti iš 1-os greitinimo etapais |
min–1 |
n_max_acc (i) |
Variklio sūkių skaičius aukštesnei pavarai i+1 perjungti iš pavaros i greitinimo etapais, kai i > 1 |
min–1 |
n_min_acc (i) |
Mažiausias variklio sūkių skaičius pastoviam greičiui palaikyti arba lėtinti įjungus 1-ą pavarą |
min–1 |
NOxc |
Azoto oksido koncentracija atskiestose dujose, patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą |
ppm |
NOxd |
Azoto oksido koncentracija į maišą B surinkto skiedimo oro ėminyje |
ppm |
NOxe |
Azoto oksido koncentracija į maišą A surinkto skiedimo oro ėminyje |
ppm |
NOxm |
Per bandymo dalį išmestų azoto oksidų masė |
mg/km |
P0 |
Standartinis aplinkos slėgis |
kPa |
Pa |
Aplinkos (atmosferos) slėgis |
kPa |
Pd |
Sočiųjų vandens garų slėgis bandymo temperatūroje |
kPa |
Pi |
Vidutinis neigiamasis slėgis siurblio P dalyje per bandymo dalį |
kPa |
Pn |
Vardinė variklio galia |
kW |
PT |
Vidutinis aplinkos slėgis per bandymą |
kPa |
ρ0 |
Standartinis santykinis aplinkos oro tankis |
kg/m3 |
r(i) |
Pavaros skaičius esant pavarai i |
— |
R |
Galutinis išmetamųjų teršalų kiekio, išmetamo anglies dioksido kiekio ar degalų sąnaudų bandymų rezultatas |
mg/km, g/km, 1/100 km |
R1 |
Ciklo 1 dalies paleidus šaltą variklį išmetamų teršalų kiekio, išmetamo anglies dioksido kiekio ar degalų sąnaudų bandymų rezultatai |
mg/km, g/km, 1/100 km |
R2 |
Ciklo 2 dalies veikiant šiltam varikliui išmetamų teršalų kiekio, išmetamo anglies dioksido kiekio ar degalų sąnaudų bandymų rezultatai |
mg/km, g/km, 1/100 km |
R3 |
Ciklo 1 dalies veikiant šiltam varikliui išmetamų teršalų kiekio, išmetamo anglies dioksido kiekio ar degalų sąnaudų bandymų rezultatai |
mg/km, g/km, 1/100 km |
Ri1 |
Pirmo išmetamųjų teršalų kiekio I tipo bandymo rezultatai |
mg/km |
Ri2 |
Antro išmetamųjų teršalų kiekio I tipo bandymo rezultatai |
mg/km |
Ri3 |
Trečio išmetamųjų teršalų kiekio I tipo bandymo rezultatai |
mg/km |
s |
Vardinis variklio sūkių skaičius |
min–1 |
TC |
Aušalo temperatūra |
K |
TO |
Variklio alyvos temperatūra |
K |
TP |
Uždegimo žvakės lizdo ir (arba) sandariklio temperatūra |
K |
T0 |
Standartinė aplinkos temperatūra |
K |
Tp |
Siurblio P įsiurbimo dalyje matuojama atskiestų dujų temperatūra per bandymo dalį |
K |
TT |
Vidutinė aplinkos temperatūra per bandymą |
K |
U |
Drėgnis |
% |
v |
Nustatytasis greitis |
|
V |
Bendras atskiestų dujų tūris |
m3 |
vmax |
Bandomosios (L kategorijos) transporto priemonės didžiausias projektinis greitis |
km/h |
v0 |
Standartinis transporto priemonė greitis |
km/h |
V0 |
Siurblio P per vieną sūkį praleidžiamų dujų tūris |
m3 per sūkį |
v1 |
Transporto priemonės greitis, kuriuo važiuojant pradedama matuoti saviriedos trukmė |
km/h |
v2 |
Transporto priemonės greitis, kuriuo važiuojant baigiama matuoti saviriedos trukmė |
km/h |
vi |
Saviriedos trukmei matuoti pasirinktas nustatytasis transporto priemonės greitis |
km/h |
w1 |
Ciklo 1 dalies paleidus šaltą variklį svorinis koeficientas |
— |
w1hot |
Ciklo 1 dalies veikiant šiltam varikliui svorinis koeficientas |
— |
w2 |
Ciklo 2 dalies veikiant šiltam varikliui svorinis koeficientas |
— |
w3 |
Ciklo 3 dalies veikiant šiltam varikliui svorinis koeficientas |
— |
2 priedėlis
Etaloniniai degalai
1. Transporto priemonių aplinkosauginiams bandymams, visų pirma pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų ir garavimo išlakų kiekio bandymams skirtų etaloninių degalų specifikacijos
1.1. |
Toliau pateiktose lentelėse išdėstyti aplinkosauginio veiksmingumo bandymuose naudotinų skystųjų etaloninių degalų techniniai duomenys. Šiame priedėlyje nurodytos degalų specifikacijos atitinka JT EEK taisyklės Nr. 83 4 peržiūrėtos versijos 10 priede nustatytas etaloninių degalų specifikacijas.
|
(1) Specifikacijose nurodytos vertės yra tikrosios vertės. Nustatant ribines vertes taikytos standarto ISO 4259:2006 „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ nuostatos, o nustatant mažiausią vertę atsižvelgta į mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertes mažiausias skirtumas yra 4R (R – atkuriamumas).
Nepaisydamas šio mato, kuris yra būtinas dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas turi siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausia vertė yra 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausia ir mažiausia ribinės vertės. Prireikus nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijose išdėstytus reikalavimus, taikomos standarto ISO 4259:2006 nuostatos.
(2) Degaluose gali būti oksidacijos inhibitorių ir metalų dezaktyvatorių, paprastai naudojamų benzino distiliavimo srautams stabilizuoti, bet į degalus negali būti dedama detergentinių ir (arba) dispergavimo priedų ir tirpiklių alyvų.
(3) Nurodomas I tipo bandyme naudotuose degaluose esantis faktinis sieros kiekis.
(4) Į etaloninius degalus gali būti specialiai dedama tik vienos rūšies oksigenato – standarte prEN 15376 nustatytą specifikaciją atitinkančio etanolio.
(5) Į šiuos etaloninius degalus negali būti specialiai dedama fosforo, geležies, mangano ar švino turinčių junginių.
(6) Specifikacijose nurodytos vertės yra tikrosios vertės. Nustatant ribines vertes taikytos standarto ISO 4259:2006 „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ nuostatos, o nustatant mažiausią vertę atsižvelgta į mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertes mažiausias skirtumas yra 4R (R – atkuriamumas).
Nepaisydamas šio mato, kuris yra būtinas dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas turi siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausia vertė yra 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausia ir mažiausia ribinės vertės. Prireikus nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijose išdėstytus reikalavimus, taikomos standarto ISO 4259:2006 nuostatos.
(7) Kilus ginčui, taikomos standarte EN ISO 4259:2006 aprašytos ginčų sprendimo ir rezultatų aiškinimo remiantis bandymų metodų tikslumu procedūros.
(8) Kilus nacionalinio masto ginčui dėl sieros kiekio, remiamasi standartu EN ISO 20846:2011 arba EN ISO 20884:2011 taip pat, kaip nurodyta standarto EN 228 nacionaliniame priede.
(9) Nurodomas I tipo bandyme naudotuose degaluose esantis faktinis sieros kiekis.
(10) Bešvinio benzino kiekis gali būti nustatomas iš 100 atėmus procentais išreikštą bendrą vandens ir alkoholių kiekį.
(11) Į šiuos etaloninius degalus negali būti specialiai dedama fosforo, geležies, mangano ar švino turinčių junginių.
(12) Į šiuos etaloninius degalus gali būti specialiai dedama tik vienos rūšies oksigenato – standarte EN 15376 nustatytą specifikaciją atitinkančio etanolio.
(13) Specifikacijose nurodytos vertės yra tikrosios vertės. Nustatant ribines vertes taikytos standarto ISO 4259:2006 „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ nuostatos, o nustatant mažiausią vertę atsižvelgta į mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertes mažiausias skirtumas yra 4R (R – atkuriamumas).
Nepaisydamas šio mato, kuris yra būtinas dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas turi siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausia vertė yra 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausia ir mažiausia ribinės vertės. Prireikus nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijose išdėstytus reikalavimus, taikomos standarto ISO 4259:2006 nuostatos.
(14) Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka 4R mažiausio intervalo reikalavimų. Tačiau sprendžiant degalų tiekėjų ir degalų naudotojų ginčus gali būti taikomos standarte ISO 4259:2006 nustatytos sąlygos, jeigu pirmumas teikiamas ne pavieniams nustatymo atvejams, o kartotiniams matavimams, kurių atlikta pakankamai reikiamam rezultatų glaudumui pasiekti.
(15) Nurodomas I tipo bandyme naudotuose degaluose esantis faktinis sieros kiekis.
(16) Nors atsparumas oksidacijai kontroliuojamas, laikymo trukmė tikriausiai bus ribota. Dėl laikymo sąlygų ir trukmės reikėtų pasitarti su tiekėju.
(17) Riebalų rūgščių metilesterių kiekis turi atitikti standarte EN 14214 nustatytą specifikaciją.
(18) Atsparumą oksidacijai galima įrodyti pagal standartą EN ISO 12205:1995 arba EN 14112:1996. Šis reikalavimas persvarstomas atsižvelgiant į CEN/TC19 atsparumo oksidacijai vertinimus ir bandymų ribines vertes.
(19) Likutis nustatomas taip: .
(20) Jeigu ėminyje yra korozijos inhibitorių ar kitų cheminių medžiagų, mažinančių ėminio korozinį poveikį varinei juostelei, šiuo metodu gali nepavykti tiksliai nustatyti, ar yra koroziją sukeliančių medžiagų. Todėl pridėti tokių junginių vien siekiant paveikti bandymo rezultatus draudžiama.
(21) Biodegalai – iš biomasės pagaminti transporto priemonėms skirti skystieji arba dujiniai degalai.
(22) Inertinės dujos (ne N2) + C2 + C2+.
(23) Vertė nustatoma esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.
(24) Vertė nustatoma esant 273,2 K (0 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.
(25) Neturi būti kondensuojamas.
(26) Bendras vandens, deguonies, azoto ir argono kiekis – 1 900 μmol/mol.
(27) Vandenilio sudėtyje negali būti tiek dulkių, smėlio, purvo, dervų, alyvų ar kitų medžiagų, kad dėl to būtų pažeista šiais degalais varomos transporto priemonės (variklio) degalų tiekimo sistemos įranga.
(28) Vandenilio degalų indeksas nustatomas iš 100 molinių procentų atėmus moliniais procentais išreikštą bendrą lentelėje išvardytų ne vandenilio dujinių komponentų (visų dujų) kiekį. Jis yra mažesnis už visų lentelėje nurodytų ne vandenilio komponentų didžiausių leidžiamųjų ribinių verčių sumą.
(29) Visų dujų vertė – lentelėje išvardytų ne vandenilio komponentų, išskyrus kietąsias daleles, verčių suma.
3 priedėlis
Važiuoklės dinamometro sistema
1. Specifikacija
1.1. Bendrieji reikalavimai
1.1.1. |
Apkrovą kelyje turi galėti imituoti vienos iš šių klasių dinamometras:
|
1.1.2. |
Turi būti įrodyta, kad dinamometrai, kuriuose inercija imituojama elektriniu būdu, yra lygiaverčiai mechaninėms inercijos sistemoms. Lygiavertiškumo nustatymo priemonės aprašytos 4 punkte. |
1.1.3. |
Jeigu bendro pasipriešinimo važiavimui kelyje negalima atkurti ant važiuoklės dinamometro važiuojant 10–120 km/h greičiu, rekomenduojama naudoti 1.2 punkte apibrėžtų savybių važiuoklės dinamometrą. |
1.1.3.1. |
Važiuojant 0–120 km/h greičiu, stabdžių ir važiuoklės dinamometro sugertoji apkrova (vidinės trinties poveikis) apskaičiuojama taip: Pr3.1 lygtis (reikšmė negali būti neigiama) čia:
|
1.2. Specialūs reikalavimai
1.2.1. |
Dinamometro nustatymas ilgainiui turi nekisti. Dinamometras turi nekelti vibracijos, darančios poveikį transporto priemonei ir galinčios sutrikdyti įprastą transporto priemonės veikimą. |
1.2.2. |
Važiuoklės dinamometras gali turėti vieną būgną arba du būgnus, jei bandomos du priekinius ratus turinčios triratės transporto priemonės ir keturračiai. Tokiais atvejais priekinis būgnas tiesiogiai ar netiesiogiai varo inercinės masės įtaisus ir galios sugėrimo įtaisą. |
1.2.3. |
Turi būti įmanoma apkrovą išmatuoti ir parodyti ± 5 % tikslumu. |
1.2.4. |
Naudojant dinamometrą su nekintama apkrovos kreive, apkrova važiuojant 80 km/h greičiu arba, jei transporto priemonė negali pasiekti 80 km/h greičio, 1.1.3.1 punkte nurodytu standartiniu transporto priemonės greičiu (30 km/h ar atitinkamai 15 km/h) turi būti nustatoma ± 5 % tikslumu. Naudojant dinamometrą su keičiama apkrovos kreive, kai transporto priemonės greitis > 20 km/h, apkrova ant dinamometro turi atitikti apkrovą kelyje ± 5 % tikslumu, o kai transporto priemonės greitis ≤ 20 km/h, – ± 10 % tikslumu. Kai transporto priemonės greitis mažesnis už šį, dinamometro sugerties vertė turi būti teigiama. |
1.2.5. |
Bendroji besisukančių dalių inercija (įskaitant, jei taikoma, imituojamą inerciją) turi būti žinoma ir nuo inercijos klasės per bandymą negali skirtis daugiau kaip ± 10 kg. |
1.2.6. |
Transporto priemonės greitis matuojamas pagal būgno (jei dinamometrą sudaro du būgnai – priekinio būgno) sukimosi greitį. Didesnis kaip 10 km/h transporto priemonės greitis matuojamas ± 1 km/h tikslumu. Faktinis transporto priemonės nuvažiuotas atstumas matuojamas pagal būgno (jei dinamometrą sudaro du būgnai – priekinio būgno) sukimąsi. |
2. Dinamometro kalibravimo procedūra
2.1. Įvadas
Šioje dalyje aprašomas metodas, taikomas dinamometro stabdymo sugertajai apkrovai nustatyti. Sugertąją apkrovą sudaro dėl trinties poveikio sugerta apkrova ir apkrova, kurią sugeria galios sugėrimo įtaisas. Dinamometras paleidžiamas veikti bandymų greičių sritį viršijančiu greičiu. Tada dinamometrui paleisti naudotas įtaisas atjungiamas ir varomojo būgno sukimosi greitis sumažėja. Būgnų kinetinė energija išsklaidoma galios sugėrimo įtaisu ir dėl trinties poveikio. Taikant šį metodą neatsižvelgiama į būgno vidinės trinties poveikio pokyčius, atsirandančius, kai ant būgnų yra transporto priemonė arba jos nėra. Neapkrauto galinio būgno trinties poveikio nepaisoma.
2.2. Apkrovos indikatoriaus važiuojant 80 km/h greičiu arba, jei transporto priemonė negali pasiekti 80 km/h greičio, 1.1.3.1 punkte nurodyto apkrovos indikatoriaus kalibravimas
Apkrovos indikatoriui važiuojant 80 km/h greičiu arba, jei transporto priemonė negali pasiekti 80 km/h greičio, 1.1.3.1 punkte nurodytam taikytinam apkrovos indikatoriui kalibruoti taikoma ši procedūra, grindžiama sugertosios apkrovos funkcija (taip pat žr. Pr3.1 pav.).
2.2.1. Jei tai dar nepadaryta, išmatuojamas būgno sukimosi greitis. Galima naudoti penktą ratą, sūkių skaitiklį ar taikyti kitą metodą.
2.2.2. Transporto priemonė užvaroma ant dinamometro arba dinamometras paleidžiamas kokiu nors kitu būdu.
2.2.3. Naudojamas smagratis arba tam tikrai inercijos klasei taikytina bet kuri kita inercijos imitavimo sistema.
Pr3.1 pav
Važiuoklės dinamometro sugertoji galia
Paaiškinimas:
|
|
|
2.2.4. Dinamometru pasiekiamas 80 km/h transporto priemonės greitis arba, jei transporto priemonė negali pasiekti 80 km/h greičio, 1.1.3.1 punkte nurodytas standartinis transporto priemonės greitis.
2.2.5. Užregistruojama rodomoji apkrova Fi (N).
2.2.6. Dinamometru pasiekiamas 90 km/h greitis arba, jei transporto priemonė negali pasiekti 80 km/h greičio, už 1.1.3.1 punkte nurodytą atitinkamą standartinį transporto priemonės greitį 5 km/h didesnis greitis.
2.2.7. Atjungiamas dinamometrui paleisti naudotas įtaisas.
2.2.8. Užregistruojamas laikas, per kurį dinamometru pasiektas transporto priemonės greitis sumažėjo nuo 85 iki 75 km/h arba, jei transporto priemonė negali pasiekti 8 priedėlio Pr8.1 lentelėje nurodyto 80 km/h greičio, nuo vj + 5 km/h iki vj – 5 km/h.
2.2.9. Nustatomas kitas galios sugėrimo įtaiso lygis.
2.2.10. 2.2.4–2.2.9 punktuose nustatyti reikalaujami veiksmai kartojami pakankamai dažnai, kad apimtų taikomų apkrovų diapazoną.
2.2.11. Sugertoji apkrova apskaičiuojama pagal šią formulę:
Pr3.2 lygtis
čia:
F |
– |
sugertoji apkrova (N); |
mi |
– |
ekvivalentinė inercija (kg) (neatsižvelgiant į neapkrauto galinio būgno inercinį poveikį); |
Δ v |
– |
transporto priemonės greičio nuokrypis (m/s) (10 km/h = 2,775 m/s); |
Δ t |
– |
laikas, per kurį būgno greitis sumažėjo nuo 85 iki 75 km/h arba, jei transporto priemonė negali pasiekti 80 km/h greičio, nuo 35 iki 25 km/h ar atitinkamai nuo 20 iki 10 km/h, kaip nurodyta 7 priedėlio Pr7.1 lentelėje. |
2.2.12. Pr3.2 pav. rodomoji apkrova važiuojant 80 km/h greičiu pavaizduota kaip sugertoji apkrova važiuojant 80 km/h greičiu.
Pr3.2 pav.
Rodomoji apkrova važiuojant 80 km/h greičiu, išreikšta kaip sugertoji apkrova važiuojant 80 km/h greičiu
2.2.13. 2.2.3–2.2.12 punktuose nustatyti reikalaujami veiksmai kartojami visoms taikytinoms inercijos klasėms.
2.3. Apkrovos indikatoriaus kalibravimas važiuojant kitu greičiu
2.2 punkte aprašytos procedūros kartojamos tiek kartų, kiek būtina atsižvelgiant į pasirinktus transporto priemonių greičius.
2.4. Jėgos arba sukimo momento kalibravimas
Jėgai arba sukimo momentui kalibruoti taikoma tokia pati procedūra.
3. Apkrovos kreivės patikra
3.1. Procedūra
Dinamometro apkrovos sugerties kreivė esant standartiniam nustatymui ir 80 km/h greičiui arba, jei transporto priemonė negali pasiekti 80 km/h greičio, 1.1.3.1 punkte nurodytam atitinkamam standartiniam transporto priemonės greičiui tikrinama kaip nurodyta toliau.
3.1.1. |
Transporto priemonė užvaroma ant dinamometro arba dinamometras paleidžiamas kokiu nors kitu būdu. |
3.1.2. |
Dinamometras sureguliuojamas pagal važiuojant 80 km/h greičiu sugertąją apkrovą (F80) arba, jei transporto priemonė negali pasiekti 80 km/h greičio, važiuojant 1.1.3.1 punkte nurodytu atitinkamu tiksliniu transporto priemonės greičiu vj sugertąją apkrovą Fvj. |
3.1.3. |
Užregistruojama važiuojant 120, 100, 80, 60, 40 ir 20 km/h greičiu arba, jei transporto priemonė negali pasiekti 80 km/h greičio, 1.1.3.1 punkte nurodytais tiksliniais transporto priemonės greičiais vj sugertoji apkrova. |
3.1.4. |
Nubrėžiama kreivė F(v) ir patikrinama, ar ji atitinka 1.1.3.1 punkte nustatytus reikalavimus. |
3.1.5. |
3.1.1–3.1.4 punktuose nustatyta procedūra kartojama taikant kitas F80 ir inercijos vertes. |
4. Imituojamos inercijos patikra
4.1. Tikslas
Taikant šiame priedėlyje aprašytą metodą galima patikrinti, ar veikimo ciklo važiavimo etapu tinkamai imituojama bendroji dinamometro inercija. Pagal 4.3 punktą atliekamos specifikacijų patikros metodą nustato važiuoklės dinamometro gamintojas.
4.2. Principas
4.2.1. Darbinių lygčių sudarymas
Kadangi dinamometrą veikia būgno (-ų) sukimosi greičio pokyčiai, jėga būgno (-ų) paviršiuje gali būti išreikšta taip:
Pr3.3 lygtis
čia:
F |
– |
jėga būgno (-ų) paviršiuje (N); |
I |
– |
bendroji dinamometro inercija (transporto priemonės ekvivalentinė inercija); |
IM |
– |
dinamometro mechaninių masių inercija; |
γ |
– |
liestinis pagreitis būgno paviršiuje; |
F1 |
– |
inercijos jėga. |
Pastaba: Toliau ši formulė paaiškinama turint omenyje dinamometrus, kurių inercija imituojama mechaniškai.
Taigi bendroji inercija išreiškiama taip:
Pr3.4 lygtis
čia:
|
Im galima apskaičiuoti arba išmatuoti tradiciniais metodais; |
|
F1 gali būti išmatuota ant dinamometro; |
|
γ galima apskaičiuoti pagal būgnų apskritiminį greitį. |
Bendroji inercija (I) nustatoma per greitinimo arba lėtinimo bandymą taikant vertes, ne mažesnes už gautąsias per veikimo ciklą.
4.2.2. Bendrosios inercijos skaičiavimo specifikacija
Bandymų ir skaičiavimo metodais turi būti įmanoma bendrąją inerciją I nustatyti su mažesne kaip ± 2 % santykine paklaida (ΔI/I).
4.3. Specifikacija
4.3.1. Imituojamos bendrosios inercijos I masė turi likti tokia pati kaip ekvivalentinės inercijos teorinė vertė (žr. 5 priedėlį), atsižvelgiant į šias ribines vertes:
4.3.1.1. |
kiekvienos momentinės vertės – ± 5 % teorinės vertės; |
4.3.1.2. |
kiekvienos ciklo sekos apskaičiuotos vidutinės vertės – ± 2 % teorinės vertės. 4.3.1.1 punkte nustatyta ribinė vertė padidinama iki ± 50 % vienai sekundei, kai paleidžiamas variklis, ir – transporto priemonėms su mechanine pavarų dėže – dviem sekundėms, kai perjungiama pavara. |
4.4. Patikros procedūra
4.4.1. Patikra atliekama per kiekvieną bandymą, kol vykdomi II priedo 6 priedėlyje apibrėžti bandymų ciklai.
4.4.2. Tačiau jei laikomasi 4.3 punkte nustatytų reikalavimų, o akimirkiniai pagreičiai yra bent tris kartus didesni arba mažesni nei per teorinio ciklo sekas gautos vertės, 4.4.1 punkte aprašyta patikra nebūtina.
4 priedėlis
Išmetamųjų dujų skiedimo sistema
1. Sistemos specifikacija
1.1. Sistemos apžvalga
Naudojama viso srauto išmetamųjų dujų skiedimo sistema. Taigi transporto priemonės išmetamosios dujos kontroliuojamomis sąlygomis nepertraukiamai skiedžiamos aplinkos oru. Išmatuojamas bendras išmetamųjų dujų ir skiedimo oro mišinio tūris ir analizuoti paimamas tūriui tolydžio proporcingas ėminys. Teršalų kiekis nustatomas pagal jų koncentraciją ėminyje, patikslintą įvertinus teršalo kiekį aplinkos ore ir suminį srautą per bandymo laikotarpį. Išmetamųjų dujų skiedimo sistemą sudaro tiekimo vamzdis, maišymo kamera ir skiedimo tunelis, skiedimo oro kondicionavimo įtaisas, siurbimo įtaisas ir srautmatis. Ėminių ėmimo zondai įmontuojami skiedimo tunelyje, kaip nustatyta 3, 4 ir 5 priedėliuose. Šiame punkte nurodyta maišymo kamera – į pavaizduotąsias Pr4.1 ir Pr4.2 pav. panaši talpykla, kurioje transporto priemonės išmetamosios dujos maišomos su skiedimo oru taip, kad prie kameros išleidimo angos susidarytų vienalytis mišinys.
1.2. Bendrieji reikalavimai
1.2.1. Transporto priemonės išmetamosios dujos skiedžiamos pakankamu kiekiu aplinkos oro, kad bet kokiomis bandymo sąlygomis ėminių ėmimo ir matavimo sistemoje nesikondensuotų vanduo.
1.2.2. Ėminių ėmimo zondo buvimo vietoje oro ir išmetamųjų dujų mišinys turi būti vienalytis (žr. 1.3.3 punktą). Ėminių ėmimo zondu turi būti išgaunamas tipinis atskiestų išmetamųjų dujų ėminys.
1.2.3. Sistemoje turi būti sudaromos sąlygos išmatuoti bendrą atskiestų išmetamųjų dujų tūrį.
1.2.4. Ėminių ėmimo sistema turi nepraleisti dujų. Kintamo skiedimo ėminių ėmimo sistema turi būti suprojektuota taip ir pagaminta iš tokių medžiagų, kad nedarytų poveikio teršalų koncentracijai atskiestose išmetamosiose dujose. Jei kuris nors sistemos komponentas (šilumokaitis, cikloninis atskyriklis, pūstuvas ir kt.) keičia bet kurio teršalo koncentraciją atskiestose išmetamosiose dujose ir to trūkumo neįmanoma ištaisyti, ėminys atitinkamo teršalo kiekiui nustatyti imamas prieš tą komponentą.
1.2.5. Visos su grynomis ir atskiestomis išmetamosiomis dujomis besiliečiančios skiedimo sistemos dalys turi būti sukonstruotos taip, kuo mažiau kietųjų dalelių nusėstų arba pakistų. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, nereaguojančių su išmetamųjų dujų komponentais, ir būti įžemintos, kad būtų išvengta elektrostatinių reiškinių.
1.2.6. Jeigu bandomos transporto priemonės išmetimo vamzdis sudarytas iš kelių atšakų, jungiamieji vamzdžiai sujungiami kuo arčiau transporto priemonės taip, kad nebūtų neigiamo poveikio jos veikimui.
1.2.7. Kintamo skiedimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad išmetamųjų dujų ėminius būtų galima imti pastebimai nekeičiant atgalinio slėgio prie išmetimo vamzdžio išleidimo angos.
1.2.8. Transporto priemonės ir skiedimo sistemos jungiamasis vamzdis turi būti suprojektuotas taip, kad šilumos nuostoliai būtų kuo mažesni.
1.3. Specialūs reikalavimai
1.3.1. Prijungimas prie transporto priemonės išmetimo vamzdžio
Transporto priemonės išmetimo angas ir skiedimo sistemą jungiantis vamzdis turi būti kuo trumpesnis ir atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
vamzdis turi būti trumpesnis nei 3,6 m arba trumpesnis nei 6,1 m, jeigu užtikrinta jo šiluminė izoliacija; jo vidinis skersmuo turi būti ne didesnis nei 105 mm; |
b) |
dėl vamzdžio statinis slėgis bandomosios transporto priemonės išmetimo angose negali daugiau kaip ± 0,75 kPa važiuojant 50 km/h greičiu arba daugiau kaip ± 1,25 kPa per visą bandymą skirtis nuo statinio slėgio, registruojamo, kai prie transporto priemonės išmetimo angų nieko neprijungta. Slėgis matuojamas išmetimo angoje arba tokio pat skersmens pailginimo vamzdyje kuo arčiau išmetimo vamzdžio galo. Jeigu techninei tarnybai skirtame rašytiniame gamintojo prašyme pagrindžiamas mažesnės leidžiamosios nuokrypos būtinumas, galima naudoti ėminių ėmimo sistemas, galinčias užtikrinti, kad statinis slėgis nekistų daugiau kaip ± 0,25 kPa; |
c) |
vamzdis negali keisti išmetamųjų dujų pobūdžio; |
d) |
visos naudojamos elastomerinės jungtys turi būti termiškai kuo stabilesnės ir išmetamosios dujos jas turi veikti kuo mažiau. |
1.3.2. Skiedimo oro kondicionavimas
Pirminiam išmetamųjų dujų skiedimui CVS tunelyje naudojamas skiedimo oras perleidžiamas per terpę, galinčią ≥ 99,95 % sumažinti pro filtro medžiagą dėl savo dydžio lengviausiai prasiskverbiančių kietųjų dalelių, arba per filtrą, pagal standartą EN 1822:1998 priklausantį bent H13 klasei. Tai yra didelio efektyvumo kietųjų dalelių oro (HEPA) filtrų specifikacija. Prieš perleidžiant per HEPA filtrą, skiedimo orą galima perleisti per medžio anglies skruberį. Rekomenduojama prieš HEPA filtrą ir už medžio anglies skruberio, jei naudojamas, įtaisyti papildomą stambių kietųjų dalelių filtrą. Transporto priemonės gamintojo prašymu, laikantis gerosios inžinerinės praktikos gali būti imamas skiedimo oro ėminys siekiant nustatyti tunelyje esančių kietųjų dalelių poveikį foniniam kietųjų dalelių masės lygiui, o šią vertę galima atimti iš atskiestose išmetamosiose dujose išmatuotų verčių.
1.3.3. Skiedimo tunelis
Turi būti pasirūpinta, kad transporto priemonės išmetamosios dujos ir skiedimo oras būtų sumaišyti. Tam galima naudoti maišymo tūtą. Siekiant kuo labiau sumažinti poveikį sąlygoms prie išmetimo angos ir apriboti slėgio krytį skiedimo oro kondicionavimo įtaise, jei jis yra, slėgis maišymo taške nuo atmosferos slėgio negali skirtis daugiau kaip ± 0,25 kPa. Mišinio vienalytiškumas bet kuriame skerspjūvyje ėminių ėmimo zondo buvimo vietoje negali daugiau kaip ± 2 % skirtis nuo vidurkio verčių, gautų bent penkiuose taškuose, esančiuose vienodu atstumu vienas nuo kito pagal dujų srauto vamzdžio skersmenį. Imant išmetamų kietųjų dalelių ėminius naudojamas skiedimo tunelis, kuris:
a) |
yra sudarytas iš tiesaus įžeminto vamzdžio, pagaminto iš elektrai laidžios medžiagos; |
b) |
yra pakankamai mažo skersmens, kad sukeltų sūkurinį srautą (Reinoldso skaičius ≥ 4 000), ir pakankamo ilgio, kad išmetamosios dujos ir skiedimo oras visiškai susimaišytų; |
c) |
yra bent 200 mm skersmens; |
d) |
gali būti izoliuotas. |
1.3.4. Siurbimo įtaisas
Šiam įtaisui gali būti būdingas nustatytųjų sūkių skaičių diapazonas, kad būtų užtikrintas srautas, pakankamas išvengti vandens kondensacijos. Toks rezultatas paprastai pasiekiamas, jeigu srautas yra:
a) |
dvigubai didesnis už didžiausią išmetamųjų dujų srautą, susidarantį greitėjant per važiavimo ciklą; |
b) |
pakankamas užtikrinti, kad atskiestų išmetamųjų dujų ėminių maiše CO2 koncentracija būtų mažesnė nei 3 tūrio %, jei naudojamas benzinas ar dyzelinas, mažesnė nei 2,2 tūrio %, jei naudojamos SND, ir mažesnė nei 1,5 tūrio %, jei naudojamos GD / biometanas. |
1.3.5. Tūrio matavimas pirminio skiedimo sistemoje
Pastovaus tūrio ėminių ėmiklyje sujungto bendro atskiestų išmetamųjų dujų tūrio matavimo metodas turi būti toks, kad matavimo tikslumas visomis veikimo sąlygomis būtų ± 2 %. Jei įtaisas negali kompensuoti išmetamųjų dujų ir skiedimo oro mišinio temperatūros pokyčių matavimo taške, siekiant, kad temperatūra nuo nustatytos darbinės temperatūros nesiskirtų daugiau kaip ± 6 K, naudojamas šilumokaitis. Prireikus gali būti naudojama kokia nors tūrio matuoklio apsaugos priemonė, pvz., cikloninis atskyriklis, viso srauto filtras ir kt. Temperatūros jutiklis įtaisomas prieš pat tūrio matuoklį. Šio jutiklio tikslumas turi būti ± 1 K, o atsako trukmė – 0,1 s, esant 62 % tam tikros temperatūros pokyčiui (vertė išmatuota naudojant silikoninę alyvą). Slėgio skirtumas nuo atmosferos slėgio matuojamas prieš tūrio matuoklį arba, jei reikia, už jo. Slėgio matavimų tikslumas per bandymą turi būti ± 0,4 kPa.
1.4. Rekomenduojamų sistemų aprašai
Pr4.1 ir Pr4.2 pav. – schemos, kuriose pavaizduotos šiame priede nustatytus reikalavimus atitinkančios dviejų tipų rekomenduojamos išmetamųjų dujų skiedimo sistemos. Tikslius rezultatus galima gauti naudojant įvairias konfigūracijas, todėl griežtai laikytis šių schemų nebūtina. Papildomai informacijai gauti ir komponentų sistemos funkcijoms koordinuoti galima naudoti papildomus komponentus, pvz., prietaisus, vožtuvus, solenoidus ir jungiklius.
1.4.1. Viso srauto skiedimo sistema su tūriniu siurbliu
Pr4.1 pav.
Skiedimo sistema su tūriniu siurbliu
Viso srauto skiedimo sistema su tūriniu siurbliu (PDP) atitinka šiame priede nustatytus reikalavimus, kai matuojamas per siurblį praleidžiamas pastovios temperatūros ir slėgio dujų srautas. Bendras tūris matuojamas skaičiuojant kalibruotojo tūrinio siurblio sūkius. Proporcingas ėminys gaunamas esant pastoviam srautui ėminiams imti naudojant siurblį, srautmatį ir srauto valdymo vožtuvą. Ėmimo įrangą sudaro:
1.4.1.1. |
skiedimo oro filtras (Pr4.1 pav. – DAF), kuris prireikus gali būti iš anksto pašildomas. Šį filtrą iš eilės sudaro neprivalomas aktyvintosios anglies filtras (įleidimo pusėje) ir didelio efektyvumo kietųjų dalelių oro (HEPA) filtras (išleidimo pusėje). Rekomenduojama prieš HEPA filtrą ir už medžio anglies filtro, jei naudojamas, įtaisyti papildomą stambių kietųjų dalelių filtrą. Medžio anglių filtro paskirtis – skiedimo ore sumažinti ir stabilizuoti iš aplinkos patenkančių išmetamųjų teršalų angliavandenilių koncentraciją; |
1.4.1.2. |
tiekimo vamzdis (TT), kuriuo transporto priemonės išmetamosios dujos nukreipiamos į skiedimo tunelį (DT), o jame išmetamosios dujos ir skiedimo oras tolygiai sumaišomi; |
1.4.1.3. |
tūrinis siurblys (PDP), užtikrinantis oro ir išmetamųjų dujų mišinio pastovaus tūrio srautą. Remiantis PDP sūkių skaičiumi, taip pat susijusiomis išmatuotomis temperatūros ir slėgio vertėmis nustatomas srautas; |
1.4.1.4. |
šilumokaitis (HE), kurio pajėgumo pakanka užtikrinti, kad per bandymą prieš pat tūrinį siurblį matuojama oro ir išmetamųjų dujų mišinio temperatūra nuo vidutinės darbinės temperatūros per bandymą nesiskirtų daugiau kaip 6 K. Šis įtaisas negali turėti įtakos teršalų koncentracijai atskiestose dujose, kurios vėliau imamos analizuoti; |
1.4.1.5. |
maišymo kamera (MC), kurioje tolygiai sumaišomos išmetamosios dujos ir oras; ji gali būti šalia transporto priemonės, kad tiekimo vamzdis (TT) būtų kuo trumpesnis. |
1.4.2. Viso srauto skiedimo sistema su kritinio srauto Venturio vamzdžiu
Pr4.2 pav.
Skiedimo sistema su kritinio srauto Venturio vamzdžiu
Kritinio srauto Venturio vamzdis (CFV) viso srauto skiedimo sistemoje naudojamas remiantis kritiniam srautui taikomais srauto mechanikos principais. Kintamas skiedimo oro ir išmetamųjų dujų mišinio srautas palaikomas garso greičiu, tiesiogiai proporcingu dujų temperatūros kvadratinei šakniai. Per bandymą srautas nepertraukiamai stebimas, skaičiuojamas ir integruojamas. Naudojant papildomą kritinio srauto ėminių ėmimo Venturio vamzdį užtikrinamas iš skiedimo tunelio imamų dujų ėminių proporcingumas. Kadangi slėgis ir temperatūra abiejų Venturio vamzdžių įleidimo angose yra vienodi, ėminiams imti nukreipto dujų srauto tūris yra proporcingas bendram atskiestų išmetamųjų dujų mišinio tūriui, taigi šiame priede nustatytų reikalavimų laikomasi. Ėmimo įrangą sudaro:
1.4.2.1. |
skiedimo oro filtras (DAF), kuris prireikus gali būti iš anksto pašildomas. Šį filtrą iš eilės sudaro neprivalomas aktyvintosios anglies filtras (įleidimo pusėje) ir didelio efektyvumo kietųjų dalelių oro (HEPA) filtras (išleidimo pusėje). Rekomenduojama prieš HEPA filtrą ir už medžio anglies filtro, jei naudojamas, įtaisyti papildomą stambių kietųjų dalelių filtrą. Medžio anglių filtro paskirtis – skiedimo ore sumažinti ir stabilizuoti iš aplinkos patenkančių išmetamųjų teršalų angliavandenilių koncentraciją; |
1.4.2.2. |
maišymo kamera (MC), kurioje tolygiai sumaišomos išmetamosios dujos ir oras; ji gali būti šalia transporto priemonės, kad tiekimo vamzdis (TT) būtų kuo trumpesnis; |
1.4.2.3. |
skiedimo tunelis (DT), iš kurio imami kietųjų dalelių ėminiai; |
1.4.2.4. |
gali būti naudojama kokia nors matavimo sistemos apsaugos priemonė, pvz., cikloninis atskyriklis, viso srauto filtras ir kt.; |
1.4.2.5. |
matavimo kritinio srauto Venturio vamzdis (CFV) atskiestų išmetamųjų dujų srauto tūriui matuoti; |
1.4.2.6. |
reikiamo galingumo pūstuvas (BL) bendram atskiestų išmetamųjų dujų tūriui valdyti. |
2. CVS kalibravimo procedūra
2.1. Bendrieji reikalavimai
CVS sistema kalibruojama naudojant tikslų srautmatį ir ribojimo įtaisą. Srautas visoje sistemoje matuojamas esant įvairiems slėgio rodmenims ir išmatuotiems su srautais susijusiems sistemos valdymo parametrams. Srautmatis turi būti dinaminis, tinkamas dideliam srautui, pasitaikančiam atliekant CVS bandymus. Prietaiso tikslumas turi būti sertifikuotas pagal patvirtintą nacionalinį arba tarptautinį standartą.
2.1.1. Gali būti naudojami įvairių tipų srautmačiai, pvz., kalibruotasis Venturio vamzdis, laminarinis srautmatis, kalibruotasis turbininis skaitiklis, jei jie yra dinaminės matavimo sistemos ir gali atitikti šio priedėlio 1.3.5 punkte nustatytus reikalavimus.
2.1.2. Tolesniuose punktuose pateikta informacijos apie PDP ir CFV įtaisų kalibravimo metodus naudojant reikiamo tikslumo laminarinį srautmatį, taip pat apie kalibravimo patikimumo statistinę patikrą.
2.2. Tūrinio siurblio (PDP) kalibravimas
2.2.1. Toliau pateiktame kalibravimo procedūros aprašyme bendrai apibūdinama įranga, bandymų konfigūracija ir įvairūs parametrai, matuojami CVS siurblio srautui nustatyti. Visi su siurbliu susiję parametrai matuojami tuo pat metu kaip ir parametrai, susiję su srautmačiu, nuosekliai sujungtu su siurbliu. Tada galima nubrėžti apskaičiuoto srauto (nurodomo m3/min. siurblio įsiurbimo angoje, esant absoliučiajam slėgiui ir temperatūrai) priklausomybės nuo koreliacijos funkcijos, kuri yra tam tikro siurblio parametrų derinio vertė, grafiką. Tuomet nustatoma siurblio srautą ir koreliacijos funkciją siejanti tiesinė lygtis. Jeigu CVS pavaros sūkių skaičius gali būti keleriopas, kalibravimas atliekamas kiekvienam taikomam diapazonui.
2.2.2. Ši kalibravimo procedūra grindžiama su srautu susijusių absoliučiųjų siurblio ir srautmačio parametrų verčių matavimu kiekviename taške. Kalibravimo kreivės tikslumui ir vientisumui užtikrinti turi būti įvykdytos trys sąlygos.
2.2.2.1. |
Siurblio slėgis turi būti matuojamas siurblio atšakose, o ne išoriniame vamzdyne, prijungtame prie siurblio įsiurbimo ir išleidimo angų. Siurblio pavaros priekinės plokštės viršutinės dalies viduryje ir apatinės dalies viduryje įtaisytas slėgio atšakas veikia faktinis siurblio ertmių slėgis, todėl ten fiksuojami absoliučiojo slėgio skirtumai. |
2.2.2.2. |
Kalibruojant turi būti išlaikoma pastovi temperatūra. Laminarinis srautmatis jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus įsiurbimo angoje, todėl duomenų taškai yra išsklaidomi. Laipsniški ± 1 K temperatūros pokyčiai priimtini, jeigu pasireiškia kelių minučių laikotarpyje. |
2.2.2.3. |
Visos srautmatį ir CVS siurblį siejančios jungtys turi būti sandarios. |
2.2.3. Per variklio išmetalų kiekio bandymą matuodamas tuos pačius siurblio parametrus, naudotojas gali pagal kalibravimo lygtį apskaičiuoti srautą.
2.2.4. Šio priedėlio Pr4.3 pav. pateikta viena galima bandymų sąranka. Techninei tarnybai patvirtinus, kad pasiekiamas panašus tikslumas, leidžiami ir kiti variantai. Jei naudojama Pr4.3 pav. pavaizduota sąranka, toliau nurodyti duomenys nustatomi tokiu tikslumu:
|
barometrinis slėgis (patikslintas) (Pb) ± 0,03 kPa; |
|
aplinkos temperatūra (T) ± 0,2 K; |
|
oro temperatūra prie LFE (ETI) ± 0,15 K; |
|
slėgio nuokrytis prieš LFE (EPI) ± 0,01 kPa; |
|
slėgio krytis srautui tekant per LFE matricą (EDP) ± 0,0015 kPa; |
|
oro temperatūra CVS siurblio įsiurbimo angoje (PTI) ± 0,2 K; |
|
oro temperatūra CVS siurblio išleidimo angoje (PTO) ± 0,2 K; |
|
slėgio nuokrytis CVS siurblio įsiurbimo angoje (PPI) ± 0,22 kPa; |
|
pagal stulpelio aukštį nustatomas slėgis CVS siurblio išleidimo angoje (PPO) ± 0,22 kPa; |
|
siurblio sūkių skaičius per bandymą (n) ± 1 min–1; |
|
laikotarpio trukmė (ne trumpesnė nei 250 s) (t) ± 0,1 s. |
Pr4.3 pav.
PDP kalibravimo konfigūracija
2.2.5. Sujungus sistemą kaip pavaizduota Pr4.3 pav., reguliuojamas ribotuvas atveriamas iki galo ir, prieš pradedant kalibruoti CVS, siurbliui leidžiama veikti 20 minučių.
2.2.6. Ribotuvo vožtuvas priveriamas per vieną slėgio siurblio įsiurbimo angoje nuokryčio žingsnį (maždaug 1 kPa), kad būtų gauti bent šeši bendro kalibravimo duomenų taškai. Sistemai leidžiama 3 minutes nusistovėti ir duomenų gavimo procedūra pakartojama.
2.2.7. Standartiniais m3/min vienetais išreiškiamas oro srautas (Qs) kiekviename bandymų taške apskaičiuojamas pagal srautmačio duomenis gamintojo nurodytu būdu.
2.2.8. Tada oro srautas paverčiamas m3 per sūkį išreiškiamu siurblio srautu (V0) siurblio įsiurbimo angoje esant absoliučiajai temperatūrai ir slėgiui.
Pr4.1 lygtis
čia:
V0= siurblio srautas esant Tp ir Pp (m3 per sūkį);
Qs= oro srautas esant 101,33 kPa slėgiui ir 273,2 K temperatūrai (m3/min);
Tp= temperatūra siurblio įsiurbimo angoje (K);
Pp= absoliutusis slėgis siurblio įsiurbimo angoje (kPa);
n= siurblio sūkių skaičius (min–1).
2.2.9. Kad būtų kompensuota siurblio sūkių skaičiaus nulemtų slėgio pokyčių siurblyje ir siurblio slydimo greičio sąveika, pagal toliau nurodytą formulę apskaičiuojama siurblio sūkių skaičiaus (n), slėgio siurblio įsiurbimo ir išleidimo angose skirtumo ir absoliučiojo slėgio siurblio išleidimo angoje koreliacijos funkcija (x0):
Pr4.2 lygtis
čia:
x0= koreliacijos funkcija;
ΔPp= slėgio skirtumas siurblio įsiurbimo ir išleidimo angose (kPa);
Pe= absoliutusis slėgis išleidimo angoje (PPO + Pb) (kPa).
2.2.9.1. |
Mažiausiųjų kvadratų tiesinės regresijos metodu gaunamos šios kalibravimo lygtys: Pr4.3 lygtis
D0, M, A ir B – tieses apibūdinančios krypties koeficiento konstantos koordinačių ašyse. |
2.2.10. Keleriopo sūkių skaičiaus CVS sistema kalibruojama kiekvienam taikomam sūkių skaičiui. Nubrėžtos diapazonų kalibravimo kreivės turi būti maždaug lygiagrečios, o koordinačių ašių kirtimo taškų vertės (D0) turi didėti mažėjant siurblio srauto diapazonui.
2.2.11. Kruopščiai atlikus kalibravimą, pagal lygtį apskaičiuotos vertės nuo išmatuotos V0 vertės nesiskirs daugiau kaip 0,5 %. Įvairių siurblių M vertės bus skirtingos. Kalibravimas atliekamas paleidžiant siurblį ir atlikus svarbesnius techninės priežiūros darbus.
2.3. Kritinio srauto Venturio vamzdžio (CFV) kalibravimas
2.3.1. CFV kalibravimas grindžiamas kritinio srauto Venturio vamzdžio srauto lygtimi:
Pr4.4 lygtis
čia:
Qs= srautas;
Kv= kalibravimo koeficientas;
P= absoliutusis slėgis (kPa);
T= absoliučioji temperatūra (K).
Dujų srautas yra slėgio ir temperatūros įleidimo angoje funkcija. Pagal 2.3.2–2.3.7 punktuose aprašytą kalibravimo procedūrą nustatoma išmatuotas slėgio, temperatūros ir oro srauto vertes atitinkanti kalibravimo koeficiento vertė.
2.3.2. Kalibruojant elektronines CFV dalis laikomasi gamintojo rekomenduojamos procedūros.
2.3.3. Kalibruojant kritinio srauto Venturio vamzdžio srautą turi būti atliekami matavimai ir toliau nurodyti duomenys nustatomi tokiu tikslumu:
|
barometrinis slėgis (patikslintas) (Pb) ± 0,03 kPa; |
|
LFE oro temperatūra, srautmatis (ETI) ± 0,15 K; |
|
slėgio nuokrytis prieš LFE (EPI) ± 0,01 kPa; |
|
slėgio krytis srautui tekant per LFE matricą (EDP) ± 0,0015 kPa; |
|
oro srautas (Qs) ± 0,5 %; |
|
slėgio nuokrytis CFV įleidimo angoje (PPI) ± 0,02 kPa; |
|
temperatūra Venturio vamzdžio įleidimo angoje (Tv) ± 0,2 K. |
2.3.4. Nustačius įrangą kaip pavaizduota Pr4.4 pav., patikrinama, ar nėra nuotėkio. Dėl bet kokio nuotėkio tarp srautmačio ir kritinio srauto Venturio vamzdžio labai sumažėja kalibravimo tikslumas.
Pr4.4 pav.
CFV kalibravimo konfigūracija
2.3.5. Atveriamas reguliuojamas srauto ribotuvas, įjungiamas pūstuvas ir sistema stabilizuojama. Užregistruojami visų prietaisų rodmenys.
2.3.6. Keičiant srauto ribotuvo nustatymus užfiksuojami bent aštuoni Venturio vamzdžio kritinio srauto diapazono rodmenys.
2.3.7. Per kalibravimą užregistruoti duomenys naudojami atliekant toliau nurodytus skaičiavimus. Oro srautas (Qs) kiekviename bandymų taške apskaičiuojamas pagal srautmačio duomenis gamintojo nurodytu būdu. Apskaičiuojamos kiekvieno bandymų taško kalibravimo koeficiento (Kv) vertės:
Pr4.5 lygtis
čia:
Qs= srautas esant 273,2 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui (m3/min);
Tv= temperatūra Venturio vamzdžio įleidimo angoje (K);
Pv= absoliutusis slėgis Venturio vamzdžio įleidimo angoje (kPa).
Kv nubrėžiama kaip slėgio Venturio vamzdžio įleidimo angoje funkcija. Garso greičiu tekančio srauto Kv vertė bus santykinai pastovi. Slėgiui mažėjant (didėjant vakuumui), Venturio vamzdis atlaisvinamas ir Kv sumažėja. Į tokius Kv pokyčius neatsižvelgiama. Pagal ne mažiau kaip aštuonis kritinės srities taškus apskaičiuojama vidutinė Kv vertė ir standartinis nuokrypis. Jeigu standartinis nuokrypis didesnis nei 0,3 % vidutinės Kv vertės, reikia imtis taisomųjų veiksmų.
3. Sistemos patikros procedūra
3.1. Bendrieji reikalavimai
Bendram CVS ėminių ėmimo sistemos ir analizės sistemos tikslumui nustatyti į sistemą, veikiančią kaip per įprastą bandymą, įleidžiama teršalų dujų, kurių masė žinoma, atliekama analizė ir pagal 4 punkte pateiktą formulę apskaičiuojama teršalų masė, išskyrus tai, kad propano tankis standartinėmis sąlygomis laikomas lygiu 1,967 g/l. Žinoma, kad 3.2 ir 3.3 punktuose aprašytais metodais užtikrinamas pakankamas tikslumas. Didžiausias leidžiamas įleistų dujų kiekio ir išmatuoto dujų kiekio nuokrypis – 5 %.
3.2. CFO metodas
3.2.1. Grynų dujų (CO arba C3H8) pastovaus srauto matavimas kritinio srauto tūta
3.2.2. Per kalibruotąją kritinio srauto tūtą į CVS sistemą įleidžiamas žinomas kiekis grynų dujų (CO arba C3H8). Jeigu slėgis įleidimo angoje pakankamai aukštas, kritinio srauto tūta reguliuojamas srautas (q) nepriklauso nuo slėgio tūtos išleidimo angoje (kritinio srauto). Jeigu atsiranda didesnių kaip 5 % nuokrypių, turi būti nustatyta ir pašalinta sutrikimo priežastis. CVS sistema maždaug 5–10 minučių veikia kaip per variklio išmetalų kiekio bandymą. Į ėminių surinkimo maišą surinktos dujos analizuojamos įprastine įranga, o rezultatai palyginami su iš anksto žinoma koncentracija dujų ėminiuose.
3.3. Gravimetrinis metodas
3.3.1. Riboto grynų dujų (CO arba C3H8) kiekio matavimas taikant gravimetrinį metodą
3.3.2. CVS sistemai patikrinti gali būti taikoma ši gravimetrinės analizės procedūra. ± 0,01 g tikslumu nustatoma nedidelio cilindro, pripildyto anglies monoksido arba propano, masė. CSV sistemai maždaug 5–10 minučių veikiant kaip per įprastą variklio išmetalų kiekio bandymą, į sistemą įleidžiama CO arba propano. Įleistų grynų dujų kiekis nustatomas pagal masių skirtumą. Į maišą surinktos dujos analizuojamos naudojant išmetamosioms dujoms analizuoti įprastai naudojamą įrangą. Gauti rezultatai palyginami su anksčiau apskaičiuotomis koncentracijos vertėmis.
5 priedėlis
Ekvivalentinės inercinės masės ir pasipriešinimo judėjimui klasės
1. |
Važiuoklės dinamometrui nustatyti gali būti taikoma ne 7 arba 8 priedėlyje išdėstytais saviriedos metodais nustatyta pasipriešinimo judėjimui jėga, o pasipriešinimo judėjimui verčių lentelė. Šiuo lentelės metodu važiuoklės dinamometras nustatomas pagal standartinę masę, neatsižvelgiant į konkrečios L kategorijos transporto priemonės savybes. |
2. |
Smagračio ekvivalentinė inercinė masė mref yra 4.5.6.1.2 punkte nurodyta ekvivalentinė inercinė masė mi. Važiuoklės dinamometras nustatomas pagal toliau pateiktoje lentelėje nurodytą priekinio rato pasipriešinimą riedėjimui „a“ ir aerodinaminio pasipriešinimo koeficientą „b“. Pr5.1 lentelė L kategorijos transporto priemonių ekvivalentinės inercinės masės ir pasipriešinimo judėjimui klasės
|
(1) Vertė apvalinama dešimtųjų tikslumu.
(2) Vertė apvalinama dešimttūkstantųjų tikslumu.
6 priedėlis
I tipo bandymų važiavimo ciklai
1) JT EEK taisykle Nr. 47 (EEK T47) grindžiamas bandymų ciklas
1. EEK T47 bandymų ciklo aprašas
Naudojant važiuoklės dinamometrą atliekamų EEK T47 bandymų ciklas turi būti toks, kaip pavaizduota toliau pateiktoje diagramoje.
Pr6.1 pav.
EEK T47 grindžiamas bandymų ciklas
EEK T47 grindžiamas bandymų ciklas trunka 896 sekundes ir yra sudarytas iš 8 elementariųjų ciklų, kurie turi būti atliekami be pertrūkio. Kiekvieną ciklą sudaro 2 ir 3 punktuose nustatyti 7 važiavimo sąlygų etapai (važiavimas varikliui veikiant tuščiąja eiga, greitinimas, važiavimas pastoviu greičiu, lėtinimas ir kt.). L1e-A ir L1e-B kategorijų transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis 25 km/h, taikomas iki daugiausia 25 km/h sumažinto transporto priemonių greičio grafikas.
2. Toliau nurodytas elementarusis ciklas, kuriam būdingas tam tikras dinamometro būgno greičio profilis per bandymo laiką, kartojamas iš viso 8 kartus. Etapas šaltu varikliu trunka pirmąsias 448 s (4 ciklus) paleidus šaltą varymo sistemą, kol variklis įšyla. Etapas šiltu arba karštu varikliu trunka paskutines 448 s (4 ciklus), kai varymo sistema toliau šyla, kol galiausiai pasiekiama jos darbinė temperatūra.
Pr6.1 lentelė.
EEK T47 vienam ciklui būdingas transporto priemonės greičio profilis per bandymo laiką
Veikos Nr. |
Veika |
Greitinimas (m/s2) |
Būgno greitis (km/h) |
Veikos trukmė (s) |
Bendra vieno ciklo trukmė (s) |
1 |
Tuščioji eiga |
— |
— |
8 |
|
2 |
Greitinimas |
iki galo atvėrus droselį |
0–maks. |
|
8 |
3 |
Pastovus greitis |
iki galo atvėrus droselį |
maks. |
57 |
|
4 |
Lėtinimas |
–0,56 |
maks.–20 |
|
65 |
5 |
Pastovus greitis |
– |
20 |
36 |
101 |
6 |
Lėtinimas |
–0,93 |
20–0 |
6 |
107 |
7 |
Tuščioji eiga |
— |
— |
5 |
112 |
3. EEK T47 bandymų ciklo leidžiamosios nuokrypos
Pr6.2 pav. nurodytų EEK T47 bandymų ciklo vieno elementariojo ciklo leidžiamųjų nuokrypų turi būti iš principo paisoma per visą bandymų ciklą.
Pr6.2 pav.
EEK T47 grindžiamo bandymų ciklo leidžiamosios nuokrypos
2) JT EEK taisykle Nr. 40 (EEK T40) grindžiamas važiavimo ciklas
1. Bandymų ciklo aprašas
Naudojant važiuoklės dinamometrą atliekamų EEK T40 bandymų ciklas turi būti toks, kaip pavaizduota toliau pateiktoje diagramoje.
Pr6.3 pav.
EEK T40 grindžiamas bandymų ciklas
EEK T40 grindžiamas bandymų ciklas trunka 1 170 sekundžių ir yra sudarytas iš 6 elementariųjų veikimo mieste ciklų, kurie turi būti atliekami be pertrūkio. Kiekvieną elementarųjį miesto ciklą sudaro 2 ir 3 punktuose nustatytų 15 važiavimo sąlygų etapų (važiavimas varikliui veikiant tuščiąja eiga, greitinimas, važiavimas pastoviu greičiu, lėtinimas ir kt.).
2. Toliau nurodytas ciklas, kuriam būdingas tam tikras dinamometro būgno greičio profilis per bandymo laiką, kartojamas iš viso 6 kartus. Etapas šaltu varikliu trunka pirmąsias 195 s (vieną elementarųjį miesto ciklą) paleidus šaltą varymo sistemą, kol ji įšyla. Etapas šiltu varikliu trunka paskutines 975 s (5 elementariuosius miesto ciklus), kai varymo sistema toliau šyla, kol galiausiai pasiekiama jos darbinė temperatūra.
Pr6.2 lentelė.
EEK T40 elementariajam miesto ciklui būdingas transporto priemonės greičio profilis per bandymo laiką
Nr. |
Veikos pobūdis |
Etapas |
Greitinimas (m/s2) |
Greitis (km/h) |
Trukmė |
Veikos (s) |
Etapo |
|
Bendras laikas (s) |
Naudotina mechaninės pavarų dėžės pavara (s) |
|||||||
1 |
Tuščioji eiga |
1 |
0 |
0 |
11 |
11 |
11 |
6 s PM + 5 s K (1) |
2 |
Greitinimas |
2 |
1,04 |
0–15 |
4 |
4 |
15 |
Laikantis gamintojo nurodymų |
3 |
Pastovus greitis |
3 |
0 |
15 |
8 |
8 |
23 |
|
4 |
Lėtinimas |
4 |
–0,69 |
15–10 |
2 |
5 |
25 |
|
5 |
Lėtinimas išjungta sankaba |
–0,92 |
10–0 |
3 |
28 |
K (1) |
||
6 |
Tuščioji eiga |
5 |
0 |
0 |
21 |
21 |
49 |
16 s PM + 5 s K (1) |
7 |
Greitinimas |
6 |
0,74 |
0–32 |
12 |
12 |
61 |
Laikantis gamintojo nurodymų |
8 |
Pastovus greitis |
7 |
|
32 |
24 |
24 |
85 |
|
9 |
Lėtinimas |
8 |
–0,75 |
32–10 |
8 |
11 |
93 |
|
10 |
Lėtinimas išjungta sankaba |
–0,92 |
10–0 |
3 |
96 |
K (1) |
||
11 |
Tuščioji eiga |
9 |
0 |
0 |
21 |
21 |
117 |
16 s PM + 5 s K (1) |
12 |
Greitinimas |
10 |
0,53 |
0–50 |
26 |
26 |
143 |
Laikantis gamintojo nurodymų |
13 |
Pastovus greitis |
11 |
0 |
50 |
12 |
12 |
155 |
|
14 |
Lėtinimas |
12 |
–0,52 |
50–35 |
8 |
8 |
163 |
|
15 |
Pastovus greitis |
13 |
0 |
35 |
13 |
13 |
176 |
|
16 |
Lėtinimas |
14 |
–0,68 |
35–10 |
9 |
|
185 |
|
17 |
Lėtinimas išjungta sankaba |
–0,92 |
10–0 |
3 |
188 |
K (1) |
||
18 |
Tuščioji eiga |
15 |
0 |
0 |
7 |
7 |
195 |
7 s PM (1) |
3. EEK T40 bandymų ciklo leidžiamosios nuokrypos
Pr6.4 pav. nurodytų EEK T40 bandymų ciklo vieno elementariojo miesto ciklo leidžiamųjų nuokrypų turi būti iš principo paisoma per visą bandymų ciklą.
Pr6.4 pav.
EEK T40 grindžiamo bandymų ciklo leidžiamosios nuokrypos
4. Bendrai taikomos EEK T40 ir T47 bandymų ciklų leidžiamosios nuokrypos
4.1. |
Visais bandymų ciklo etapais leidžiama 1 km/h už teorinį greitį didesnį arba mažesnį greitį atitinkanti nuokrypa. Pereinant iš vieno etapo į kitą priimtinos didesnės už nurodytąsias leidžiamosios greičio nuokrypos, jeigu, nepažeidžiant 4.3 ir 4.4 punktų nuostatų, leidžiamosios nuokrypos bet kuriuo atveju viršijamos ne daugiau kaip 0,5 s. Leidžiamoji trukmės nuokrypa yra + 0,5 s. |
4.2. |
Per ciklą nuvažiuotas atstumas matuojamas (0 / + 2) % tikslumu. |
4.3. |
Jeigu L kategorijos transporto priemonė negali pakankamai pagreitėti, kad greitinimo etapai būtų įvykdyti atsižvelgiant į nurodytas leidžiamųjų nuokrypų ribas, arba per atskirus ciklus neįmanoma pasiekti nurodyto didžiausio transporto priemonės greičio, nes nepakanka varymo galios, transporto priemonė turi važiuoti iki galo atvertu droseliu, kol pasiekiamas nurodytasis ciklo greitis, o tada ciklas atliekamas įprastai. |
4.4. |
Jeigu lėtinimo laikotarpis yra trumpesnis nei nurodyta atitinkamam etapui, teorinio ciklo laiko nustatymas atstatomas pastovaus greičio arba tuščiosios eigos laikotarpį sujungiant su paskesniu važiavimo pastoviu greičiu arba tuščiąja eiga laikotarpiu. Tokiais atvejais 4.1 punktas netaikomas. |
5. Transporto priemonės išmetamųjų dujų srauto ėminių ėmimas per EEK T40 ir T47 bandymų ciklus
5.1. Ėminių ėmimo įtaiso sukuriamo atgalinio slėgio patikra
Per parengiamuosius bandymus atliekama patikra siekiant užtikrinti, kad ėminių ėmimo įtaiso sukuriamas atgalinis slėgis būtų lygus atmosferos slėgiui su ± 1 230 Pa paklaida.
5.2. Ėminių ėmimas pradedamas, kai t=0, prieš pat pradedant sukti paleidimo rankeną ir paleidžiant degimo variklį, jeigu toks variklis yra atitinkamo tipo varymo sistemos dalis.
5.3. Degimo variklis paleidžiamas tam skirtais įtaisais: droseliu, paleidiklio vožtuvu ir kt., laikantis gamintojo nurodymų.
5.4. Pripildyti ėminių surinkimo maišai sandariai uždaromi.
5.5. Bandymų ciklo pabaigoje atskiestų išmetamųjų dujų mišinio ir skiedimo oro rinkimo sistema uždaroma, o variklio išskiriamos dujos išleidžiamos į atmosferą.
6. Pavarų perjungimo procedūros
6.1. |
EEK T47 bandymai atliekami taikant JT EEK taisyklės Nr. 47 2.3 punkte nustatytą pavarų perjungimo procedūrą. |
6.2. |
EEK T40 bandymai atliekami taikant JT EEK taisyklės Nr. 40 2.3 punkte nustatytą pavarų perjungimo procedūrą. |
3) Pasaulinio suderintojo motociklų bandymų ciklo (WMTC) 2 etapas
1. Bandymų ciklo aprašas
Naudojant važiuoklės dinamometrą vykdomas WMTC 2 etapas turi būti toks, kaip pavaizduota toliau pateiktoje diagramoje.
Pr6.5 pav.
WMTC 2 etapas
1.1. WMTC 2 etapas apima tokį pat transporto priemonių greičio grafiką kaip ir WMTC 1 etapas, tik taikomi papildomi pavarų perjungimo nurodymai. WMTC 2 etapas trunka 1 800 sekundžių ir yra sudarytas iš 3 dalių, kurios turi būti atliekamos be pertrūkio. Būdingos važiavimo sąlygos (važiavimas varikliui veikiant tuščiąja eiga, greitinimas, važiavimas pastoviu greičiu, lėtinimas ir kt.) nustatytos tolesniuose punktuose ir lentelėse.
2. WMTC 2 etapas, ciklo 1 dalis
Pr6.6 pav.
WMTC 2 etapas, 1 dalis
2.1. WMTC 2 etapas apima tokį pat transporto priemonių greičio grafiką kaip ir WMTC 1 etapas, tik taikomi papildomi pavarų perjungimo nurodymai. WMTC 2 etapo ciklo 1 daliai būdingas būgno greitis per bandymo laiką nurodytas toliau pateiktose lentelėse.
2.2.1. |
Pr6.3 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 1 dalis sumažintu greičiu, skirta 1 ir 2.1 klasių transporto priemonėms, 0–180 s
|
2.2.2. |
Pr6.4 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 1 dalis sumažinti greičiu, skirta 1 ir 2.1 klasių transporto priemonėms, 181–360 s
|
2.2.3. |
Pr6.5 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 1 dalis sumažintu greičiu, skirta 1 ir 2.1 klasių transporto priemonėms, 361–540 s
|
2.2.4. |
Pr6.6 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 1 dalis sumažintu greičiu, skirta 1 ir 2.1 klasių transporto priemonėms, 541–600 s
|
2.2.5. |
Pr6.7 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 1 dalis, skirta 2.2 ir 3 klasių transporto priemonėms, 0–180 s
|
2.2.6. |
Pr6.8 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 1 dalis, skirta 2.2 ir 3 klasių transporto priemonėms, 181–360 s
|
2.2.7. |
Pr6.9 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 1 dalis, skirta 2.2 ir 3 klasių transporto priemonėms, 361–540 s
|
2.2.8 |
Pr6.10 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 1 dalis, skirta 2.2 ir 3 klasių transporto priemonėms, 541–600 s
|
3. WMTC 2 etapas, 2 ciklo dalis
Pr6.7 pav.
WMTC 2 etapas, 2 dalis
3.1. WMTC 2 etapas apima tokį pat transporto priemonių greičio grafiką kaip ir WMTC 1 etapas, tik taikomi papildomi pavarų perjungimo nurodymai. WMTC 2 etapo 2 daliai būdingas būgno greitis per bandymo laiką nurodytas toliau pateiktose lentelėse.
3.1.1. |
Pr6.11 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 2 dalis sumažintu greičiu, skirta 2.1 klasės transporto priemonėms, 0–180 s
|
3.1.2. |
Pr6.12 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 2 dalis sumažintu greičiu, skirta 2.1 klasės transporto priemonėms, 181–360 s
|
3.1.3. |
Pr6.13 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 2 dalis sumažintu greičiu, skirta 2.1 klasės transporto priemonėms, 361–540 s
|
3.1.4. |
Pr6.14 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 2 dalis sumažintu greičiu, skirta 2.1 klasės transporto priemonėms, 541–600 s
|
3.1.5. |
Pr6.15 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 2 dalis, skirta 2.2 ir 3 klasių transporto priemonėms, 0–180 s
|
3.1.6. |
Pr6.16 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 2 dalis, skirta 2.2 ir 3 klasių transporto priemonėms, 181–360 s
|
3.1.7. |
Pr6.17 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 2 dalis, skirta 2.2 ir 3 klasių transporto priemonėms, 361–540 s
|
3.1.8. |
Pr6.18 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 2 dalis, skirta 2.2 ir 3 klasių transporto priemonėms, 541–600 s
|
4. WMTC 2 etapas, 3 ciklo dalis
Pr6.8 pav.
WMTC 2 etapas, 3 dalis
4.1. WMTC 2 etapas apima tokį pat transporto priemonių greičio grafiką kaip ir WMTC 1 etapas, tik taikomi papildomi pavarų perjungimo nurodymai. WMTC 2 etapo 3 daliai būdingas būgno greitis per bandymo laiką nurodytas toliau pateiktose lentelėse.
4.1.1. |
Pr6.19 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 3 dalis sumažintu greičiu, skirta 3.1 klasės transporto priemonėms, 1–180 s
|
4.1.2. |
Pr6.20 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 3 dalis sumažintu greičiu, skirta 3.1 klasės transporto priemonėms, 181–360 s
|
4.1.3. |
Pr6.21 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 3 dalis sumažintu greičiu, skirta 3.1 klasės transporto priemonėms, 361–540 s
|
4.1.4. |
Pr6.22 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 3 dalis sumažintu greičiu, skirta 3.1 klasės transporto priemonėms, 541–600 s
|
4.1.5. |
Pr6.23 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 3 dalis, skirta 3.2 klasės transporto priemonėms, 0–180 s
|
4.1.6. |
Pr6.24 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 3 dalis, skirta 3.2 klasės transporto priemonėms, 181–360 s
|
4.1.7. |
Pr6.25 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 3 dalis, skirta 3.2 klasės transporto priemonėms, 361–540 s
|
4.1.8. |
Pr6.26 lentelė. WMTC 2 etapas, ciklo 3 dalis, skirta 3.2 klasės transporto priemonėms, 541–600 s
|
4) Pasaulinio suderintojo motociklų bandymų ciklo (WMTC) 3 etapas (pataisytas WMTC)
1. L3e, L4e, L5e-A, L7e-A, L7e-B ir L7e-C kategorijų (pakategorių) transporto priemonėms taikomo WMTC 3 etapo bandymų ciklo aprašas
Naudojant važiuoklės dinamometrą vykdomas L3e, L4e, L5e-A, L7e-A, L7e-B ir L7e-C kategorijų (pakategorių) transporto priemonėms skirtas WMTC 3 etapas turi būti toks, kaip pavaizduota toliau pateiktoje diagramoje.
Pr6.9 pav.
L3e, L4e, L5e-A, L7e-A, L7e-B ir L7e-C kategorijų ir pakategorių transporto priemonėms taikomas WMTC 3 etapas
Pr6.9 pav. pavaizduotas pataisytas WMTC, kitaip – WMTC 3 etapas, taikomas L3e, L4e, L5e-A, L7e-A, L7e-B ir L7e-C kategorijų (pakategorių) transporto priemonėms, o WMTC 3 etapo transporto priemonių greičio grafikas prilygsta WMTC 1 ir 2 etapų. WMTC 3 etapas trunka 1 800 sekundžių ir transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis nedidelis, yra sudarytas iš dviejų dalių, o kitoms L kategorijos transporto priemonėms – iš trijų dalių, kurios turi būti atliekamos be pertrūkio, jei tai įmanoma atsižvelgiant į didžiausio transporto priemonės greičio ribas. WMTC 3 etapui būdingos važiavimo sąlygos (važiavimas varikliui veikiant tuščiąja eiga, greitinimas, važiavimas pastoviu greičiu, lėtinimas ir kt.) nurodytos 3 dalyje, kurioje nustatytas WMTC 2 etapo išsamus transporto priemonių greičio grafikas.
2. L1e-A, L1e-B, L2e, L5e-B, L6e-A ir L6e-B kategorijų (pakategorių) transporto priemonėms taikomo WMTC 3 etapo aprašas
Naudojant važiuoklės dinamometrą vykdomas L1e-A, L1e-B, L2e, L6e-A ir L6e-B kategorijų (pakategorių) transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis nedidelis, skirtas WMTC 3 etapas turi būti toks, kaip pavaizduota toliau pateiktoje diagramoje.
Pr6.10 pav.
L1e-A, L1e-B, L2e, L5e-B, L6e-A ir L6e-B kategorijų ir pakategorių transporto priemonėms taikomas WMTC 3 etapas. L1e-A ir L1e-B pakategorių transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 25 km/h, taikomas iki 25 km/h sumažinto transporto priemonių greičio grafikas.
2.1. Šaltu ir šiltu varikliu važiuojančios transporto priemonės greičio grafikai yra vienodi.
3. L1e-A, L1e-B, L2e, L5e-B, L6e-A ir L6e-B kategorijų (pakategorių) transporto priemonėms taikomo WMTC 3 etapo aprašas
Pr6.11 pav.
L1e-A, L1e-B, L2e, L5e-B, L6e-A ir L6e-B kategorijų (pakategorių) transporto priemonėms taikomas WMTC 3 etapas. L1e-A ir L1e-B pakategorių transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 25 km/h, taikomas iki 25 km/h sumažinto transporto priemonių greičio grafikas.
3.1. Pr6.10 pav. pavaizduotas WMTC 3 etapo transporto priemonių greičio grafikas taikomas L1e-A, L1e-B, L2e, L5e-B, L6e-A ir L6e-B kategorijų (pakategorių) transporto priemonėms ir prilygta WMTC 1 ir 2 etapų 1 dalies 1 klasės transporto priemonių greičio grafikui, kai iš pradžių važiuojama šaltu varikliu, o vėliau tokiu pat greičiu – įšilusia varymo sistema. L1e-A, L1e-B, L2e, L5e-B, L6e-A ir L6e-B kategorijų (pakategorių) transporto priemonėms skirtas WMTC 3 etapas trunka 1 200 sekundžių ir yra sudarytas iš dviejų lygiaverčių dalių, kurios turi būti atliekamos be pertrūkio.
3.2. L1e-A, L1e-B, L2e, L5e-B, L6e-A ir L6e-B kategorijų ir pakategorių transporto priemonėms skirtam WMTC 3 etapui būdingos važiavimo sąlygos (važiavimas varikliui veikiant tuščiąja eiga, greitinimas, važiavimas pastoviu greičiu, lėtinimas ir kt.) nustatytos tolesniuose punktuose ir lentelėse.
3.2.1. |
Pr6.27 lentelė. WMTC 3 etapas, 1 dalis, 1 klasė, taikoma L1e-A ir L1e-B (vmax ≤ 25 km/h) pakategorių transporto priemonėms šaltu ar šiltu varikliu, 0–180 s
|
3.2.2. |
Pr6.28 lentelė. WMTC 3 etapas, 1 dalis, 1 klasė, taikoma L1e-A ir L1e-B (vmax ≤ 25 km/h) pakategorių transporto priemonėms šaltu ar šiltu varikliu, 181–360 s
|
3.2.3. |
Pr6.29 lentelė. WMTC 3 etapas, 1 dalis, 1 klasė, taikoma L1e-A ir L1e-B (vmax ≤ 25 km/h) pakategorių transporto priemonėms šaltu ar šiltu varikliu, 361–540 s
|
3.2.4. |
Pr6.30 lentelė. WMTC 3 etapas, 1 dalis, 1 klasė, taikoma L1e-A ir L1e-B (vmax ≤ 25 km/h) pakategorių transporto priemonėms šaltu ar šiltu varikliu, 541–600 s
|
3.2.5. |
Pr6.31 lentelė. WMTC 3 etapas, 1 dalis, 1 klasė, taikoma L1e-A ir L1e-B (vmax ≤ 45 km/h) pakategorių transporto priemonėms šaltu ar šiltu varikliu, 0–180 s
|
3.2.6. |
Pr6.32 lentelė. WMTC 3 etapas, 1 dalis, 1 klasė, taikoma L1e-A ir L1e-B (vmax ≤ 45 km/h) pakategorių transporto priemonėms šaltu ar šiltu varikliu, 181–360 s
|
3.2.7. |
Pr6.33 lentelė. WMTC 3 etapas, 1 dalis, 1 klasė, taikoma L1e-A ir L1e-B (vmax ≤ 45 km/h) pakategorių transporto priemonėms šaltu ar šiltu varikliu, 361–540 s
|
3.2.8. |
Pr6.34 lentelė. WMTC 3 etapas, 1 dalis, 1 klasė, taikoma L1e-A ir L1e-B (vmax ≤ 45 km/h) pakategorių transporto priemonėms šaltu ar šiltu varikliu, 541–600 s
|
(1) PM – įjungta neutrali pavara, įjungta sankaba. K – sankaba išjungta.
7 priedėlis
L kategorijos transporto priemonių, ant kurių varomosios ašies sumontuotas vienas ratas arba suporinti ratai, bandymai kelyje siekiant apibrėžti bandymų stendo nustatymus
1. Vairuotojui keliami reikalavimai
1.1. |
Vairuotojas turi dėvėti prigludusį kostiumą (kombinezoną) ar panašius drabužius, apsauginį šalmą, akių apsaugos priemonę, avėti aulinius batus ir mūvėti pirštines. |
1.2. |
Apsivilkusio ir pasirengusio kaip aprašyta 1.1 punkte vairuotojo masė turi būti 75 ± 5 kg, o ūgis – 1,75 ± 0,05 m. |
1.3. |
Vairuotojas turi sėdėti ant įrengtos sėdynės, kojas laikyti ant kojų atramų, o rankos turi būti įprastai ištiestos. Tokioje padėtyje vairuotojas turi galėti visą laiką per bandymus tinkamai valdyti transporto priemonę. |
2. Keliui ir aplinkos sąlygoms keliami reikalavimai
2.1. |
Bandymų kelias turi būti lygus, horizontalus, tiesus ir tolygiai padengtas danga. Kelio paviršius turi būti sausas, ant jo negali būti kliūčių ar vėjo užtvarų, kurios galėtų trukdyti matuoti pasipriešinimą judėjimui. Paviršiaus nuolydis tarp bet kurių bent 2 m atstumu esančių dviejų taškų turi būti ne didesnis kaip 0,5 %. |
2.2. |
Duomenų rinkimo laikotarpiais vėjas turi būti pastovus. Vietoje, kur važiuojant savirieda vėjo jėga yra tipinė, vėjo greitis ir kryptis matuojami nepertraukiamai arba pakankamai dažnai. |
2.3. |
Aplinkos sąlygos turi atitikti šias ribines vertes:
|
2.4. |
Standartinės aplinkos sąlygos turi būti tokios:
|
2.5. |
Atliekant transporto priemonės bandymus, pagal Pr7.1 formulę apskaičiuotas santykinis oro tankis negali nuo oro tankio standartinėmis sąlygomis skirtis daugiau kaip 7,5 %. |
2.6. |
Santykinis oro tankis dT apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pr7.1 lygtis
čia:
|
3. Bandomosios transporto priemonės būklė
3.1. Bandomoji transporto priemonė turi atitikti 8 priedėlio 1 punkte aprašytas sąlygas.
3.2. Bandomojoje transporto priemonėje įrengiant matuoklius stengiamasi, kad jie kuo mažiau veiktų apkrovos paskirstymą ratams. Transporto priemonės išorėje įrengiant greičio jutiklį stengiamasi kuo labiau sumažinti papildomus aerodinaminius nuostolius.
3.3. Patikra
Atsižvelgiant į atitinkamą paskirtį, pagal gamintojo specifikacijas patikrinami ratai, ratlankiai, padangos (modelis, tipas ir slėgis), priekinės ašies geometrija, stabdžių sureguliavimas (trukdinio pasipriešinimo panaikinimas), priekinės ir galinės ašių sutepimas, pakabos sureguliavimas, transporto priemonės prošvaisa ir kt. Patikrinama, ar važiuojant laisvąja eiga nėra elektrinio stabdymo.
4. Nustatytieji saviriedos greičiai
4.1. |
Atsižvelgiant į II priedo 4.3 punkte apibrėžtą transporto priemonių klasę, turi būti išmatuojama saviriedos trukmė nuo Pr7.1 lentelėje nustatyto greičio v1 iki v2. |
4.2. |
Pr7.1 lentelė Saviriedos trukmės matavimo pradinis ir galutinis greitis
|
4.3. |
Pasipriešinimą judėjimui tikrinant pagal 5.2.2.3.2 punktą, bandymas gali būti atliekamas greičiu vj ± 5 km/h, jeigu užtikrinamas II priedo 4.5.7 punkte nurodytas saviriedos trukmės matavimo tikslumas. |
5. Saviriedos trukmės matavimas
5.1. |
Įšilus varikliui transporto priemonė greitinama, kol pasiekiamas saviriedos pradinis greitis, tada pradedama saviriedos trukmės matavimo procedūra. |
5.2. |
Kadangi dėl transporto priemonės konstrukcijos įjungti neutralią pavarų dėžės pavarą gali būti pavojinga ir sudėtinga, savirieda gali būti užtikrinama tik išjungta sankaba. Transporto priemonės, kurių variklio galios perdavimo atjungti neįmanoma, prieš važiavimą savirieda gali būti tempiamos, kol pasiekia saviriedos pradinį greitį. Jeigu saviriedos bandymas atkuriamas ant važiuoklės dinamometro, transmisija ir sankaba turi būti tokios pat būsenos kaip per bandymą kelyje. |
5.3. |
Iki saviriedos trukmės matavimo pabaigos transporto priemonės vairo padėtis turi būti kuo mažiau keičiama, o stabdžiais nesinaudojama. |
5.4. |
Išmatuojama nustatytąjį greitį vj atitinkanti pirmoji saviriedos trukmės vertė Δtai – t. y. laikas, per kurį greičiu vj + Δv važiavusi transporto priemonė lėtėdama pasiekė greitį vj – Δv. |
5.5. |
5.1–5.4 punktuose aprašytą procedūrą kartojant priešinga kryptimi išmatuojama antroji saviriedos trukmės vertė Δtbi. |
5.6. |
Abiejų saviriedos trukmės verčių Δtai ir Δtbi vidurkis Δti apskaičiuojamas pagal šią lygtį: Pr7.2 lygtis:
|
5.7. |
Atliekami bent keturi bandymai ir vidutinė saviriedos trukmė ΔTj apskaičiuojama pagal šią lygtį: Pr7.3 lygtis:
|
5.8. |
Bandymai atliekami tol, kol statistinis tikslumas P bus lygus 3 % arba mažesnis (P ≤ 3 %). Statistinis tikslumas P (%) apskaičiuojamas pagal šią lygtį:
|
5.9. |
Kartojant bandymą stengiamasi saviriedą pradėti atlikus tokią pat įšildymo procedūrą ir esant tokiam pat saviriedos pradiniam greičiui. |
5.10. |
Esant keliems nustatytiesiems greičiams, saviriedos trukmė gali būti matuojama savirieda važiuojant be pertrūkio. Tokiu atveju važiavimas savirieda kartojamas atlikus tokią pat įšildymo procedūrą ir esant tokiam pat saviriedos pradiniam greičiui. |
5.11. |
Saviriedos trukmė užregistruojama. Registracijos formos pavyzdys pateiktas Administracinių reikalavimų reglamente. |
6. Duomenų apdorojimas
6.1. Pasipriešinimo judėjimui jėgos skaičiavimas
6.1.1. |
Pasipriešinimo judėjimui jėga Fj (išreiškiama niutonais) esant nustatytajam greičiui vj apskaičiuojama pagal šią lygtį: Pr7.6 lygtis:
čia: mref– standartinė masė (kg); Δv– transporto priemonės greičio nuokrypis (km/h); Δt– apskaičiuotas saviriedos trukmės skirtumas (s). |
6.1.2. |
Pasipriešinimo judėjimui jėga Fj patikslinama pagal 6.2 punktą. |
6.2. Pasipriešinimo judėjimui kreivės priderinimas
Pasipriešinimo judėjimui jėga F apskaičiuojama taip:
6.2.1. |
Ši lygtis priderinama prie tiesinės regresijos būdu atitinkamai pagal 4 ir 6.1 punktus gauto Fj ir vj duomenų rinkinio ir taip nustatomi koeficientai f0 ir f2. Pr7.7 lygtis:
|
6.2.2. |
Taip nustatyti koeficientai f0 ir f2 patikslinami atsižvelgiant į standartines aplinkos sąlygas pagal šias lygtis:
|
6.3. Tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga F* važiuoklės dinamometrui nustatyti
Niutonais išreiškiama tikslinė pasipriešinimo judėjimui jėga F*(v0) ant važiuoklės dinamometro važiuojant standartiniu transporto priemonės greičiu v0 nustatoma pagal šią lygtį:
Pr7.10 lygtis:
8 priedėlis
L kategorijos transporto priemonių, ant kurių varomųjų ašių sumontuota du ar daugiau ratų, bandymai kelyje siekiant apibrėžti bandymų stendo nustatymus
1. Transporto priemonės parengimas
1.1. Įvažinėjimas
Bent 300 km įvažinėta bandomoji transporto priemonė turi būti parengta naudoti ir tinkamai sureguliuota. Padangos įvažinėjamos tuo pat metu kaip ir transporto priemonė arba jų protektoriaus gylis turi būti 90–50 % pradinio gylio.
1.2. Patikra
Atsižvelgiant į atitinkamą paskirtį, pagal gamintojo specifikacijas patikrinami ratai, ratlankiai, padangos (modelis, tipas ir slėgis), priekinės ašies geometrija, stabdžių sureguliavimas (trukdinio pasipriešinimo panaikinimas), priekinės ir galinės ašių sutepimas, pakabos sureguliavimas, transporto priemonės prošvaisa ir kt. Patikrinama, ar važiuojant laisvąja eiga nėra elektrinio stabdymo.
1.3. Pasirengimas bandymui
1.3.1. |
Bandomoji transporto priemonė pakraunama tiek, kad pasiektų bandymo masę, įskaitant vairuotojo ir matavimo įrangos masę, o masė tolygiai paskirstoma apkrovos zonose. |
1.3.2. |
Transporto priemonės langai turi būti uždaryti. Visi oro kondicionavimo sistemų, priekinių žibintų ir kt. dangčiai turi būti uždengti. |
1.3.3. |
Bandomoji transporto priemonė turi būti švari, tinkamai prižiūrima ir naudojama. |
1.3.4. |
Prieš pat bandymą tinkamai pasiekiama transporto priemonės įprastinė darbinė temperatūra. |
1.3.5. |
Bandomojoje transporto priemonėje įrengiant matuoklius stengiamasi, kad jie kuo mažiau veiktų apkrovos paskirstymą ratams. Bandomosios transporto priemonės išorėje įrengiant greičio jutiklį stengiamasi kuo labiau sumažinti papildomus aerodinaminius nuostolius. |
2. Nustatytasis transporto priemonės greitis v
Nustatytasis greitis būtinas, kad pagal pasipriešinimo judėjimui kreivę būtų galima nustatyti pasipriešinimą judėjimui važiuojant standartiniu greičiu. Siekiant nustatyti pasipriešinimą judėjimui kaip standartiniam greičiui v0 artimo transporto priemonės greičio funkciją, pasipriešinimo judėjimui vertės matuojamos važiuojant nustatytuoju greičiu v. Išmatuojamos bent 4–5 vertės, atitinkančios nustatytuosius greičius, taip pat standartinius greičius. 3 priedėlio 2.2 punkte nurodytas apkrovos indikatorius kalibruojamas esant Pr8.1 lentelėje nurodytam taikytinam standartiniam transporto priemonės greičiui (vj).
Pr8.1 lentelė.
Nustatytieji transporto priemonės greičiai saviriedos trukmės bandymui atlikti, taip pat nuo transporto priemonės didžiausio projektinio greičio (vmax) priklausomas skirtasis standartinis transporto priemonės greitis vj
Kategorija vmax |
Transporto priemonės greitis (km/h) |
|||||
> 130 |
120 (2) |
100 |
80 (1) |
60 |
40 |
20 |
130-100 |
90 |
80 (1) |
60 |
40 |
20 |
— |
100-70 |
60 |
50 (1) |
40 |
30 |
20 |
— |
70-45 |
50 (2) |
40 (1) |
30 |
20 |
— |
— |
45-25 |
|
40 |
30 (1) |
20 |
|
|
≤ 25 km/h |
|
|
|
20 |
15 (1) |
10 |
3. Energijos kitimas atliekant saviriedos procedūrą
3.1. Bendrosios apkrovos kelyje galios nustatymas
3.1.1. Matavimo įranga ir tikslumas
Laiko matavimo paklaida turi būti mažesnė kaip 0,1 s, o greičio – mažesnė kaip ± 0,5 km/h. Turi būti užtikrinta stabili transporto priemonės ir važiuoklės dinamometro darbinė temperatūra, kad sąlygos būtų kuo panašesnės į sąlygas kelyje.
3.1.2. Bandymų procedūra
3.1.2.1. Transporto priemonė greitinama, kol pasiekiamas greitis, 5 km/h didesnis už greitį, kuriuo važiuojant pradedami bandymų matavimai.
3.1.2.2. Nustatoma neutrali pavara arba atjungiamas energijos tiekimas.
3.1.2.3. Išmatuojamas laikas t1, per kurį transporto priemonės greitis sumažėjo nuo
iki
čia:
|
Δv < 5 km/h, kai vardinis transporto priemonės greitis < 50 km/h; |
|
Δv < 10 km/h, kai vardinis transporto priemonės greitis > 50 km/h. |
3.1.2.4. Tas pats bandymas atliekamas priešinga kryptimi ir išmatuojama trukmė t2.
3.1.2.5. Nustatomas abiejų trukmės verčių t1 ir t2 vidurkis ti.
3.1.2.6. Šie bandymai kartojami, kol pasiekiamas vidurkio statistinis tikslumas (p):
Pr8.1 lygtis:
Statistinis tikslumas (p) apibrėžiamas taip:
Pr8.2 lygtis:
turi būti ne didesnis kaip 4 % (p ≤ 4 %)
čia:
t– Pr8.2 lentelėje nurodytas koeficientas;
s– standartinis nuokrypis.
Pr8.3 lygtis:
n – bandymų skaičius.
Pr8.2 lentelė.
Atsižvelgiant į atliktų saviriedos bandymų skaičių nustatomi koeficientai t ir t/√n
n |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
t |
3,2 |
2,8 |
2,6 |
2,5 |
2,4 |
2,3 |
2,3 |
t/√n |
1,6 |
1,25 |
1,06 |
0,94 |
0,85 |
0,77 |
0,73 |
3.1.2.7. Pasipriešinimo judėjimui jėgos skaičiavimas
Pasipriešinimo judėjimui jėga F važiuojant nustatytaisiais transporto priemonės greičiais v apskaičiuojama taip:
Pr8.4 lygtis:
čia:
m ref = standartinė masė (kg);
Δv= transporto priemonės greičio nuokrypis (km/h);
Δt= apskaičiuotas saviriedos trukmės skirtumas (s).
3.1.2.8. Trasoje nustatytas pasipriešinimas judėjimui patikslinamas atsižvelgiant į standartines aplinkos sąlygas taip:
Pr8.5 lygtis:
Pr8.6 lygtis:
čia:
RR– pasipriešinimas riedėjimui važiuojant greičiu v (N);
RAERO– aerodinaminis pasipriešinimas važiuojant greičiu v (N);
RT– (N);
KR– temperatūrinis pasipriešinimo riedėjimui pataisos faktorius, laikomas lygiu ;
t– bandymo kelyje aplinkos temperatūra (K);
t0– standartinė aplinkos temperatūra (293,2 K);
dt– oro tankis bandymo sąlygomis (kg/m3);
d0– oro tankis standartinėmis sąlygomis (esant 293,2 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui) = 1,189 kg/m3.
RR/RT ir RAERO/RT santykius techninei tarnybai priimtinu būdu nustato transporto priemonės gamintojas remdamasis įmonei paprastai prieinamais duomenimis. Jeigu šios vertės neprieinamos arba techninė tarnyba ar patvirtinimo institucija jų nepripažįsta, galima taikyti toliau nurodytas pasipriešinimo riedėjimui ir bendro pasipriešinimo santykio vertes, nustatytas pagal šią formulę:
Pr8.7 lygtis:
čia:
m HP – bandymo masė, o kiekvieną greitį atitinkantys koeficientai a ir b nurodyti šioje lentelėje:
Pr8.3 lentelė.
Koeficientai a ir b pasipriešinimo riedėjimui santykiui apskaičiuoti
v (km/h) |
a |
b |
20 |
7,24 · 10–5 |
0,82 |
40 |
1,59 · 10–4 |
0,54 |
60 |
1,96 · 10–4 |
0,33 |
80 |
1,85 · 10–4 |
0,23 |
100 |
1,63 · 10–4 |
0,18 |
120 |
1,57 · 10–4 |
0,14 |
3.2. Važiuoklės dinamometro nustatymas
Šios procedūros tikslas – ant dinamometro imituoti bendrąją apkrovos kelyje galią važiuojant tam tikru greičiu.
3.2.1. Matavimo įranga ir tikslumas
Matavimo įranga turi būti panaši į naudojamą bandymų trasoje ir atitikti II priedo 4.5.7 punkto ir šio priedėlio 1.3.5 punkto nuostatas.
3.2.2. Bandymų procedūra
3.2.2.1. |
Transporto priemonė pastatoma ant važiuoklės dinamometro. |
3.2.2.2. |
Varomųjų ratų padangų (šaltų) slėgis nustatomas pagal važiuoklės dinamometrui taikomus reikalavimus. |
3.2.2.3. |
Važiuoklės dinamometro ekvivalentinė inercinė masė nustatoma pagal Pr8.4 lentelę.
|
3.2.2.4. |
Turi būti užtikrinta stabili transporto priemonės ir važiuoklės dinamometro darbinė temperatūra, kad sąlygos būtų kuo panašesnės į sąlygas kelyje. |
3.2.2.5. |
Atliekami 3.1.2 punkte nustatyti veiksmai, išskyrus nustatytuosius 3.1.2.4 ir 3.1.2.5 punktuose. |
3.2.2.6. |
Stabdžiai sureguliuojami taip, kad būtų atkurtas patikslintas pasipriešinimas judėjimui (žr. 3.1.2.8 punktą) ir būtų atsižvelgta į standartinę masę. Tai galima atlikti apskaičiavus vidutinę patikslintą saviriedos kelyje trukmę nuo v1 iki v2 ir tokią pat trukmę atkūrus ant dinamometro, kaip nurodyta toliau. Pr8.8 lygtis:
|
3.2.2.7. |
Nustatoma stendo sugertina galia Pa, kad skirtingomis dienomis ar ant skirtingų to paties tipo dinamometrų tai pačiai transporto priemonei būtų galima atkurti tokią pat bendrąją apkrovos kelyje galią. |
(1) Taikytinas standartinis transporto priemonės greitis vj.
(2) Jeigu transporto priemonė gali pasiekti tokį greitį.
9 priedėlis
I tipo bandymams skirtos pavarų perjungimo procedūros paaiškinimas
0. Įvadas
Šiose aiškinamosiose pastabose paaiškinami šiame reglamente ir jo prieduose ar priedėliuose nustatyti ar aprašyti klausimai ir su jais siejami dalykai, susiję su pavarų perjungimo procedūra.
1. Metodas
1.1. |
Pavarų perjungimo procedūra parengta remiantis pavarų perjungimo momentų analize pagal praktinio naudojimo duomenis. Siekiant nustatyti apibendrintas transporto priemonių techninių specifikacijų ir variklio sūkių skaičiaus pavarai perjungti sąsajas, variklio sūkių skaičiaus vertės normalizuotos, kad būtų gautas taikytinas ryšys tarp vardinio sūkių skaičiaus ir sūkių skaičiaus veikiant tuščiąja eiga. |
1.2. |
Antruoju etapu nustatytos ir į atskirą lentelę surašytos galutinio greičio (transporto priemonės greičio) ir sūkių skaičiaus (normalizuoto variklio sūkių skaičiaus) vertės aukštesnei ar žemesnei pavarai perjungti. Kiekvienai pavarai ir transporto priemonei apskaičiuoti ir su transporto priemonių techninėmis specifikacijomis susieti tokių greičio ir sūkių skaičiaus verčių vidurkiai. |
1.3. |
Šios analizės ir skaičiavimo rezultatų apibendrinimas:
|
1.4. |
Siekiant rasti šiems trims regionams priimtiną suderintą kompromisinį sprendimą, nauja normalizuotų variklio sūkių skaičiaus aukštesnei pavarai perjungti verčių ir galios masės vienetui indekso santykio artutinė funkcija apskaičiuota kaip ES ir JAV kreivės (taikant 2/3 svorinį koeficientą) ir Japonijos kreivės (taikant 1/3 svorinį koeficientą) svertinis vidurkis ir taip gautos šios lygtys normalizuotoms variklio sūkių skaičiaus vertėms, kurioms esant perjungiama aukštesnė pavara, apskaičiuoti:
|
2. Skaičiavimo pavyzdys
2.1. Pr9.1 pav. pateiktas mažos transporto priemonės pavarų perjungimo pavyzdys:
a) |
paryškintos linijos rodo pavarų naudojimą greitinimo etapais; |
b) |
punktyrinės linijos rodo žemesnės pavaros perjungimo momentus lėtinimo etapais; |
c) |
pastovaus greičio palaikymo etapais gali būti taikomas visas variklio sūkių skaičiaus diapazonas nuo sūkių skaičiaus žemesnei pavarai perjungti iki sūkių skaičiaus aukštesnei pavarai perjungti. |
2.2. Jeigu pastovaus greičio palaikymo etapais transporto priemonės greitis didėja laipsniškai, greitį aukštesnei pavarai perjungti (v1→2, v2→3 ir vi→i+1) (km/h) galima apskaičiuoti pagal šias lygtis:
|
Pr9.3 lygtis
|
|
Pr9.4 lygtis
|
|
Pr9.5 lygtis , i = 3 to ng |
Pr9.1 pav.
Pavarų perjungimo schemos pavyzdys. Pavarų naudojimas lėtinimo ir pastovaus greičio palaikymo etapais
Pavarų naudojimas greitinimo etapais
Kad techninė tarnyba galėtų elgtis lanksčiau ir būtų užtikrintos tinkamos vairavimo ypatybės, pavarų perjungimo regresijos funkcijas reikėtų laikyti žemesnėmis ribomis. Bet kuriuo ciklo etapu leidžiamas didesnis variklio sūkių skaičius.
3. Etapų nuorodos
3.1. Kad pavarų perjungimo lygčių taikymas nebūtų aiškinamas skirtingai ir bandymus būtų lengviau palyginti, ciklų greičio modeliui priskiriamos fiksuoto etapo nuorodos. Etapų nuorodų specifikacija grindžiama Japonijos automobilių tyrimų instituto (JARI) pateiktu keturių važiavimo režimų apibrėžimu, kaip parodyta šioje lentelėje:
Pr9.1 lentelė.
Važiavimo režimų apibrėžimas
4 režimai |
Apibrėžimas |
Veikimas tuščiąja eiga |
transporto priemonės greitis < 5 km/h ir –0,5 km/h/s (–0,139 m/s2) < greitėjimas < 0,5 km/h/s (0,139 m/s2) |
Greitinimo režimas |
greitėjimas > 0,5 km/h/s (0,139 m/s2) |
Lėtinimo režimas |
greitėjimas < –0,5 km/h/s (–0,139 m/s2) |
Pastovaus greičio palaikymo režimas |
transporto priemonės greitis ≥ 5 km/h ir –0,5 km/h/s (–0,139 m/s2) < greitėjimas < 0,5 km/h/s (0,139 m/s2) |
3.2. Vėliau nuorodos pakoreguotos siekiant išvengti dažnų keitimų santykinai vientisose ciklo dalyse ir taip pagerinti vairavimo ypatybes. Pr9.2 pav. pateiktas ciklo 1 dalies pavyzdys.
Pr9.2 pav.
Pakoreguotų etapų nuorodų pavyzdys
4. Skaičiavimo pavyzdys
4.1. |
Variklio sūkių skaičiui, kuriam esant perjungiama pavara, apskaičiuoti reikalingų įvesties duomenų pavyzdys pateiktas Pr9.2 lentelėje. Sūkių skaičius aukštesnei pavarai perjungti greitinimo etapais, kai įjungta pirma pavara arba aukštesnės pavaros, apskaičiuojamas pagal 9.1 ir 9.2 lygtis. Variklio sūkių skaičiaus denormalizavimas gali būti atliekamas taikant lygtį . |
4.2. |
Sūkių skaičių žemesnei pavarai perjungti lėtinimo etapais galima apskaičiuoti pagal 9.3 ir 9.4 lygtis. Pr9.2 lentelėje pateiktos ndv vertės gali būti naudojamos kaip pavaros skaičiai. Šios vertės taip pat gali būti naudojamos atitinkamiems transporto priemonės greičiams apskaičiuoti ( ). Rezultatai pateikiami Pr9.3 ir Pr9.4 lentelėse. |
4.3. |
Atlikta papildomų tyrimų ir skaičiavimų siekiant nustatyti, ar šiuos pavarų perjungimo algoritmus galima supaprastinti, o visų pirma – ar variklio sūkių skaičiumi grindžiamą pavarų perjungimą galima pakeisti transporto priemonės greičiu grindžiamu pavarų perjungimu. Atlikus tyrimus nustatyta, kad pagal praktinio naudojimo duomenis transporto priemonės greičiai su pavarų perjungimo maniera nesuderinami. |
4.3.1. |
Pr9.2 lentelė. Įvesties duomenys variklio sūkių skaičiui ir transporto priemonės greičiui, kuriems esant perjungiama pavara, apskaičiuoti
|
4.3.2. |
Pr9.3 lentelė. Variklio sūkių skaičius pavarai perjungti greitinimo etapais, kai įjungta pirma pavara arba aukštesnės pavaros (žr. Pr9.1 lentelę)
|
4.3.3. |
Pr9.4 lentelė. Remiantis Pr9.2 lentele nustatomas variklio sūkių skaičius ir transporto priemonės greitis pavarai perjungti
|
(1) ndv – variklio sūkių skaičiaus (min-1) ir transporto priemonės greičio (km/h) santykis
(2) pmr – galios masės vienetui indeksas, apskaičiuotas taip:
1. |
PN / (MK+75) · 1 000; PN IŠREIKŠTA KW, MK – KG. |
(3) n_norm – pagal Pr9.1 ir Pr9.2 lygtis apskaičiuota vertė
(4) snk – sankabos išjungimo laikas
10 priedėlis
L kategorijos transporto priemonėms skirtų pakaitinių taršos kontrolės įtaisų kaip atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo bandymai
1. Priedėlio taikymo sritis
Šis priedėlis taikomas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 10 dalyje nurodytų taršos kontrolės įtaisų, kaip atsarginės dalys montuotinų vieno ar kelių tipų L kategorijos transporto priemonėse, atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimui.
2. Apibrėžtys
2.1. Originalūs taršos kontrolės įtaisai– taršos kontrolės įtaisai, tarp jų – deguonies jutikliai, įvairių tipų kataliziniai konverteriai, katalizinių konverterių sąrankos, kietųjų dalelių filtrai arba garavimo išlakoms kontroliuoti skirti anglies filtrai, kuriems taikomas tipo patvirtinimas ir kurie iš pradžių pateikiami patvirtintai transporto priemonei;
2.2. pakaitiniai taršos kontrolės įtaisai– taršos kontrolės įtaisai, tarp jų – deguonies jutikliai, įvairių tipų kataliziniai konverteriai, katalizinių konverterių sąrankos, kietųjų dalelių filtrai arba garavimo išlakoms kontroliuoti skirti anglies filtrai, kurie yra skirti pakeisti originaliems taršos kontrolės įtaisams transporto priemonėse, jei jų tipas pagal aplinkosauginį ir varymo sistemos veiksmingumą patvirtintas laikantis šio priedėlio, ir kurių tipą pagal Reglamentą (ES) Nr. 168/2013 galima patvirtinti kaip atskiro techninio mazgo.
3. Tipo patvirtinimo pagal aplinkosauginį veiksmingumą paraiška
3.1. |
Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso kaip atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo paraiškas teikia sistemos gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas. |
3.2. |
Informacinio dokumento pavyzdys nurodytas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje. |
3.3. |
Prie kiekvieno tipo pakaitinio taršos kontrolės įtaiso, kurio tipą prašoma patvirtinti, tipo patvirtinimo paraiškos pridedama po tris toliau nurodytų dokumentų egzempliorius ir pateikiama ši informacija:
|
3.4. |
Už tipo patvirtinimo bandymą atsakingai techninei tarnybai pateikiama:
|
4. Reikalavimai
4.1. Bendrieji reikalavimai
Tam tikro tipo pakaitinis taršos kontrolės įtaisas turi būti suprojektuotas, sukonstruotas ir sumontuotas taip, kad:
4.1.1. |
įprastinėmis naudojimo sąlygomis transporto priemonė atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus, ypač nepaisant bet kokios ją galinčios veikti vibracijos; |
4.1.2. |
pakaitinis taršos kontrolės įtaisas būtų pakankamai atsparus jį veikiančiai korozijai, deramai atsižvelgiant į įprastines transporto priemonės naudojimo sąlygas; |
4.1.3. |
naudojant tam tikro tipo originalų taršos kontrolės įtaisą pasiekiama prošvaisa ir kampas, kuriuo transporto priemonė gali pavirsti, nesumažėtų; |
4.1.4. |
įtaiso paviršius pernelyg neįkaistų; |
4.1.5. |
įtaiso apybrėža būtų be iškyšų ar aštrių briaunų; |
4.1.6. |
amortizatorių ir pakabos prošvaisa būtų pakankama; |
4.1.7. |
būtų užtikrinta pakankama vamzdžių saugos prošvaisa; |
4.1.8. |
pakaitinis taršos kontrolės įtaisas būtų atsparus smūgiams taip, kad atitiktų aiškiai apibrėžtus priežiūros ir montavimo reikalavimus; |
4.1.9. |
jeigu užtikrinama originalaus taršos kontrolės įtaiso šiluminė apsauga, būtų užtikrinama ir lygiavertė pakaitinio taršos kontrolės įtaiso apsauga; |
4.1.10. |
jeigu deguonies zondas (-ai) ir kiti jutikliai ar vykdikliai originaliai įtaisyti išmetimo vamzdyne, tam tikro tipo pakaitinis taršos kontrolės įtaisas būtų įtaisytas tiksliai toje pačioje vietoje, kaip ir originalus taršos kontrolės įtaisas, o deguonies zondo (-ų) ir kitų jutiklių ar vykdiklių vieta išmetimo vamzdyne nebūtų pakeista. |
4.2. Su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję reikalavimai
4.2.1. |
Atliekami II ir VI prieduose nustatyti (atsižvelgiant į transporto priemonės tipo patvirtinimą) 3.4.1 punkte nurodytos transporto priemonės, kurioje sumontuotas prašomo patvirtinti tipo pakaitinis taršos kontrolės įtaisas, bandymai (1).
|
4.2.2. |
Leidžiamojo garso lygio reikalavimai 3.4.1 punkte nurodytos transporto priemonės, kuriose sumontuotas tam tikro tipo pakaitinis taršos kontrolės įtaisas gali skleisti daugiau triukšmo, nei prašomo patvirtinti tipo įtaisas, turi atitikti IX priede nustatytus reikalavimus (atsižvelgiant į transporto priemonės tipo patvirtinimą (1)). Važiuojančios ir stovinčios transporto priemonės bandymų rezultatai nurodomi bandymų protokole. |
4.3. Transporto priemonės varymo sistemos veiksmingumo bandymai
4.3.1. |
Pakaitinis taršos kontrolės įtaisas turi būti tokio tipo, kad transporto priemonės varymo sistemos veiksmingumas būtų panašus į veiksmingumą, pasiekiamą naudojant tam tikro tipo originalų taršos kontrolės įtaisą. |
4.3.2. |
Transporto priemonės, kurioje sumontuotas pakaitinis taršos kontrolės įtaisas, varymo sistemos veiksmingumas palyginamas su 3.4.1 punkte nurodytoje transporto priemonėje sumontuoto taip pat naujo originalaus taršos kontrolės įtaiso užtikrinamu veiksmingumu. |
4.3.3. |
Šis bandymas atliekamas pagal X priede nustatytą taikytiną procedūrą. Didžiausia naudingoji galia ir sukimo momentas, taip pat didžiausias pasiekiamas transporto priemonės greitis, jei taikoma, nustatyti naudojant pakaitinį taršos kontrolės įtaisą, negali daugiau kaip + 5 % skirtis nuo tokiomis pat sąlygomis nustatytų atitinkamų verčių, kai naudojamas patvirtinto tipo originalus taršos kontrolės įtaisas. |
(1) Kaip numatyta šiame reglamente, tos transporto priemonės tipo patvirtinimui taikomoje versijoje.
11 priedėlis
Hibridinių L kategorijos transporto priemonių I tipo bandymų procedūra
1. Įvadas
1.1. |
Šiame priedėlyje apibrėžtos specialios hibridinių elektra varomų L kategorijos transporto priemonių (HEV) tipo patvirtinimo nuostatos. |
1.2. |
Iš esmės hibridinių elektra varomų transporto priemonių I–IX tipų aplinkosauginiai bandymai atliekami pagal šį reglamentą, jeigu šiame priedėlyje nenurodyta kitaip. |
1.3. |
Ne transporto priemonėje įkraunamų (OVC) transporto priemonių (2 punkte suskirstytų į kategorijas) I ir VII tipų bandymai atliekami laikantis A ir B sąlygų. Abu bandymų rezultatų rinkiniai ir svertinės vertės pateikiamos bandymų protokole, parengtame pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą šabloną. |
1.4. |
Išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatai turi visomis šiame reglamente nustatytomis bandymų sąlygomis atitikti Reglamente (ES) Nr. 168/2013 nustatytas ribines vertes. |
2. Hibridinių transporto priemonių kategorijos
Pr11.1 lentelė
Hibridinių transporto priemonių kategorijos
Transporto priemonės įkrovimas |
Įkrovimas ne transporto priemonėje (1) (OVC) |
Įkrovimas transporto priemonėje (2) (NOVC) |
||
Veikimo režimo jungiklis |
Nėra |
Yra |
Nėra |
Yra |
3. I tipo bandymų metodai
Hibridinių elektra varomų L kategorijos transporto priemonių I tipo bandymai atliekami pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priede nustatytą taikytiną procedūrą. Pagal kiekvieną bandymų sąlygą gautas išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatas turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A1 ir A2 dalyse nustatytas ribines vertes atsižvelgiant į tai, kuri dalis taikoma pagal to reglamento IV priedą.
3.1. Išoriškai įkraunamos transporto priemonės (OVC HEV) be veikimo režimo jungiklio
3.1.1. Du bandymai atliekami taikant tokias sąlygas:
a) |
A sąlyga – bandymas atliekamas visiškai įkrovus elektros energijos (galios) kaupiklį; |
b) |
B sąlyga – bandymas atliekamas esant elektros energijos (galios) kaupiklio mažiausios įkrovos lygiui (maksimaliai iškrovai). |
Elektros energijos (galios) kaupiklio įkrovos lygio aprašas įvairiais bandymo etapais pateiktas VII priedo 3.1 priedėlyje.
3.1.2. A sąlyga
3.1.2.1. Procedūra pradedama transporto priemonės elektros energijos (galios) kaupiklio iškrovimu važiuojant (bandymų trasa, ant važiuoklės dinamometro ar kt.) bet kuriomis toliau nurodytomis sąlygomis:
a) |
pastoviu 50 km/h greičiu, kol pradeda veikti degalus naudojantis variklis; |
b) |
jeigu transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neveikiant degalus naudojančiam varikliui, greitis sumažinamas tiek, kad transporto priemonė galėtų važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, kuriuo važiuojant degalus naudojantis variklis nepradeda veikti nustatytą laiką arba kol nuvažiuojamas nustatytas atstumas (gavę patvirtinimo institucijos sutikimą, tai turi nustatyti techninė tarnyba ir gamintojas); |
c) |
laikantis gamintojo rekomendacijos. |
Degalus naudojantis variklis sustabdomas per 10 sekundžių nuo automatinio užsivedimo.
3.1.2.2. Transporto priemonės parengimas
Transporto priemonei parengti nuvažiuojamas 6 priedėlyje nustatytas taikytinas 1 tipo važiavimo ciklas.
3.1.2.3. Po šio išankstinio parengimo transporto priemonė prieš bandymus laikoma santykinai pastovios 293,2–303,2 K (20–30 °C) temperatūros patalpoje. Šis parengimas trunka bent 6 valandas ir tęsiasi tol, kol variklio alyvos ir aušalo, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ± 2 K, o elektros energijos (galios) kaupiklis visiškai įkraunamas, kaip nurodyta 3.1.2.4 punkte.
3.1.2.4. Laikymo metu elektros energijos (galios) kaupiklis įkraunamas:
a) |
transporto priemonėje sumontuotu įkrovikliu, jei yra; |
b) |
gamintojo rekomenduojamu ir naudotojo vadove nurodytu išoriniu įkrovikliu taikant VII priedo 3 priedėlio 3.2.2.4 punkte nustatytą įprastinę naktinio įkrovimo procedūrą. |
Pagal šią procedūrą nenaudojami visų tipų specialieji įkrovikliai, kuriuos galima įjungti automatiškai arba ranka, pvz., išlyginamieji arba techninės priežiūros įkrovikliai.
Gamintojas patvirtina, kad per bandymą specialaus įkrovimo procedūra nebuvo atliekama.
Įkrovimo pabaigos kriterijus
Įkrovimo pabaiga atitinka 12 valandų trukmės įkrovimo būseną, išskyrus atvejus, kai standartiniai prietaisai vairuotojui aiškiai rodo, kad elektros energijos kaupiklis dar nėra visiškai įkrautas.
Tokiu atveju ilgiausia trukmė lygi iš 3 padaugintos nurodytos baterijos talpos (Wh) ir maitinimo iš tinklo (W) santykiui.
3.1.2.5. Bandymų procedūra
3.1.2.5.1. |
Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Pirmas bandymų ciklas prasideda nuo transporto priemonės užvedimo procedūros pradžios. |
3.1.2.5.2. |
3.1.2.5.2.1 arba 3.1.2.5.2.2 punkte aprašytos bandymų procedūros taikomos atsižvelgiant į 6 priedėlyje nustatytą I tipo bandymų procedūrą. |
3.1.2.5.2.1. |
Ėminiai pradedami imti (ėminių ėmimo pradžia – BS) prieš pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą arba ją pradėjus, o baigiami – pasibaigus paskutiniam taikytino I tipo bandymų ciklo veikimo tuščiąja eiga laikotarpiui (ėminių ėmimo pabaiga – ES). |
3.1.2.5.2.2. |
Ėminiai pradedami imti (BS) prieš pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą arba ją pradėjus ir imami per kelis kartotinius bandymų ciklus. Ėminiai baigiami imti pasibaigus paskutiniam taikytino I tipo bandymų ciklo veikimo tuščiąja eiga laikotarpiui, per kurį, laikantis toliau nurodytos procedūros, pasiekiamas baterijos mažiausios įkrovos lygis (ES):
|
3.1.2.5.3. |
Transporto priemone važiuojama laikantis 6 priedėlio nuostatų. |
3.1.2.5.4. |
Išmetamosios dujos analizuojamos laikantis II priedo nuostatų. |
3.1.2.5.5. |
Bandymų rezultatai palyginami su Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priede nustatytomis ribinėmis vertėmis ir apskaičiuojamas vidutinis išmetamas kiekvieno teršalo kiekis (mg kilometrui) taikant A sąlygą (M1i). Jeigu bandymai atliekami pagal 3.1.2.5.2.1 punktą, M1i yra vieno mišriojo ciklo važiavimo rezultatas. Jeigu bandymai atliekami pagal 3.1.2.5.2.2 punktą, kiekvieno mišriojo ciklo važiavimo bandymų rezultatas M1ia, padaugintas iš atitinkamo nusidėvėjimo koeficiento ir Ki koeficientų, turi būti mažesnis už Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A dalyje nurodytas ribines vertes. 3.1.4 punkte nurodytam skaičiavimui atlikti M1i apibrėžiamas taip: Pr11.1 lygtis:
čia:
|
3.1.3. B sąlyga
3.1.3.1. Transporto priemonės parengimas
Transporto priemonei parengti nuvažiuojamas 6 priedėlyje nustatytas taikytinas 1 tipo važiavimo ciklas.
3.1.3.2. Transporto priemonės elektros energijos (galios) kaupiklis iškraunamas važiuojant (bandymų trasa, ant važiuoklės dinamometro ar kt.):
a) |
pastoviu 50 km/h greičiu, kol pradeda veikti degalus naudojantis variklis; |
b) |
jeigu transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neveikiant degalus naudojančiam varikliui, greitis sumažinamas tiek, kad transporto priemonė galėtų važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, kuriuo važiuojant variklis nepradeda veikti nustatytą laiką arba kol nuvažiuojamas nustatytas atstumas (tai turi nustatyti techninė tarnyba ir gamintojas); |
c) |
pagal gamintojo rekomendacijas. |
Degalus naudojantis variklis sustabdomas per 10 sekundžių nuo automatinio užsivedimo.
3.1.3.3. Po šio išankstinio parengimo transporto priemonė prieš bandymus laikoma santykinai pastovios 293,2–303,2 K (20–30 °C) temperatūros patalpoje. Šis parengimas trunka bent 6 valandas ir tęsiasi tol, kol variklio alyvos ir aušalo, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ± 2 K.
3.1.3.4. Bandymų procedūra
3.1.3.4.1. |
Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Pirmas ciklas prasideda nuo transporto priemonės užvedimo procedūros pradžios. |
3.1.3.4.2. |
Ėminiai pradedami imti (BS) prieš pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą arba ją pradėjus, o baigiami – pasibaigus paskutiniam taikytino I tipo bandymų ciklo veikimo tuščiąja eiga laikotarpiui (ES). |
3.1.3.4.3. |
Transporto priemone važiuojama laikantis 6 priedėlio nuostatų. |
3.1.3.4.4. |
Išmetamosios dujos analizuojamos laikantis II priedo. |
3.1.3.5. Bandymų rezultatai palyginami su Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A dalyje nustatytomis ribinėmis vertėmis ir apskaičiuojamas vidutinis išmetamas kiekvieno teršalo kiekis taikant B sąlygą (M2i). Bandymų rezultatai M2i, padauginti iš atitinkamų nusidėvėjimo ir Ki koeficientų, turi būti mažesni už Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A dalyje nurodytas ribines vertes.
3.1.4. Bandymų rezultatai
3.1.4.1. Pagal 3.1.2.5.2.1 punktą atliekami bandymai
Nurodytinos svertinės vertės apskaičiuojamos taip:
Pr11.2 lygtis:
čia:
Mi |
– |
išmetamo teršalo i masė (mg/km); |
||||||
M1i |
– |
pagal 3.1.2.5.5 punktą apskaičiuota vidutinė išmetamo teršalo i masė (mg/km) esant visiškai įkrautam elektros energijos (galios) kaupikliui; |
||||||
M2i |
– |
pagal 3.1.3.5 punktą apskaičiuota vidutinė išmetamo teršalo i masė (mg/km) esant elektros energijos (galios) kaupiklio mažiausios įkrovos lygiui (didžiausiai iškrovai); |
||||||
De |
– |
transporto priemonės elektrinė rida, nustatyta taikant VII priedo 3.3 priedėlyje išdėstytą procedūrą, pagal kurią gamintojas parūpina priemonių matavimui atlikti, kai transporto priemonė veikia režimu, kuriuo naudojama tik elektra; |
||||||
Dav |
– |
vidutinis atstumas, nuvažiuojamas tarp dviejų baterijos įkrovimų, lygus:
|
3.1.4.2. Pagal 3.1.2.5.2.2 punktą atliekami bandymai
Nurodytinos svertinės vertės apskaičiuojamos taip:
Pr11.3 lygtis:
čia:
Mi |
– |
išmetamo teršalo i masė (mg/km); |
||||||
M1i |
– |
pagal 3.1.2.5.5 punktą apskaičiuota vidutinė išmetamo teršalo i masė (mg/km) esant visiškai įkrautam elektros energijos (galios) kaupikliui; |
||||||
M2i |
– |
pagal 3.1.3.5 punktą apskaičiuota vidutinė išmetamo teršalo i masė (mg/km) esant elektros energijos (galios) kaupiklio mažiausios įkrovos lygiui (didžiausiai iškrovai); |
||||||
Dovc |
– |
pagal VII priedo 3.3 priedėlyje išdėstytą procedūrą nustatyta OVC rida; |
||||||
Dav |
– |
vidutinis atstumas, nuvažiuojamas tarp dviejų baterijos įkrovimų, lygus:
|
3.2. Išoriškai įkraunamos transporto priemonės (OVC HEV) su veikimo režimo jungikliu
3.2.1. Du bandymai atliekami taikant tokias sąlygas:
3.2.1.1. A sąlyga – bandymas atliekamas visiškai įkrovus elektros energijos (galios) kaupiklį;
3.2.1.2. B sąlyga – bandymas atliekamas esant elektros energijos (galios) kaupiklio mažiausios įkrovos lygiui (maksimaliai iškrovai).
3.2.1.3. Veikimo režimo jungiklis nustatomas pagal Pr11.2 lentelę.
Pr11.2 lentelė
Informacinė lentelė A arba B sąlygai pasirinkti atsižvelgiant į įvairias hibridinių transporto priemonių koncepcijas ir hibridinių režimų pasirinkimo jungiklio padėtį
|
Hibridiniai režimai -› |
|
|
|
|
||||||||||||||||||
Baterijos įkrovos lygis |
|
Jungiklio padėtis |
Jungiklio padėtis |
Jungiklio padėtis |
Jungiklio padėtis |
||||||||||||||||||
A sąlyga Visiškai įkrauta baterija |
Hibridinis |
Hibridinis |
Hibridinis režimas, kuriuo sunaudojama daugiausia elektros energijos (4) |
Hibridinis |
|||||||||||||||||||
B sąlyga Mažiausias įkrovos lygis |
Naudojant degalus |
Naudojant degalus |
Režimas, kuriuo sunaudojama daugiausia degalų (5) |
Hibridinis |
3.2.2. A sąlyga
3.2.2.1. Jeigu transporto priemonės grynoji elektrinė rida yra didesnė nei vienas užbaigtas ciklas, gamintojo prašymu I tipo bandymas gali būti atliekamas režimu, kuriuo naudojama tik elektra. Tokiu atveju 3.2.2.3.1 arba 3.2.2.3.2 punkte nurodytas variklio išankstinis parengimas gali būti neatliekamas.
3.2.2.2. Procedūra pradedama transporto priemonės elektros energijos (galios) kaupiklio iškrovimu važiuojant (bandymų trasa, ant važiuoklės dinamometro ar kt.) jungikliu nustačius režimą, kuriuo naudojama tik elektra, pastoviu greičiu, atitinkančiu 70 ± 5 % transporto priemonės didžiausio projektinio greičio, nustatytino pagal X priedo 1 priedėlyje išdėstytą bandymų procedūrą.
Iškrovimas sustabdomas šiomis sąlygomis:
a) |
kai transporto priemonė negali važiuoti greičiu, atitinkančiu 65 % didžiausio 30 minučių greičio; |
b) |
kai transporto priemonėje sumontuota standartine įranga vairuotojui duodamas ženklas sustoti; |
c) |
nuvažiavus 100 km. |
Jeigu transporto priemonėje nėra režimo, kuriuo naudojama tik elektra, elektros energijos (galios) kaupiklis iškraunamas transporto priemone važiuojant (bandymų trasa, ant važiuoklės dinamometro ar kt.):
a) |
pastoviu 50 km/h greičiu, kol pradeda veikti degalus naudojantis HEV variklis; |
b) |
jeigu transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neveikiant degalus naudojančiam varikliui, greitis sumažinamas tiek, kad transporto priemonė galėtų važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, kuriuo važiuojant degalus naudojantis variklis nepradeda veikti nustatytą laiką arba kol nuvažiuojamas nustatytas atstumas (tai turi nustatyti techninė tarnyba ir gamintojas); |
c) |
pagal gamintojo rekomendacijas. |
Degalus naudojantis variklis sustabdomas per 10 sekundžių nuo automatinio užsivedimo. Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, jei gamintojas gali patvirtinimo instituciją tenkinančiu būdu techninei tarnybai įrodyti, kad transporto priemonė fiziškai negali pasiekti 30 minučių greičio, gali būti naudojamas didžiausias 15 minučių greitis.
3.2.2.3. Transporto priemonės parengimas
3.2.2.4. Po šio išankstinio parengimo transporto priemonė prieš bandymus laikoma santykinai pastovios 293,2–303,2 K (20–30 °C) temperatūros patalpoje. Šis parengimas trunka bent 6 valandas ir tęsiasi tol, kol variklio alyvos ir aušalo, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ± 2 K, o elektros energijos (galios) kaupiklis visiškai įkraunamas, kaip nurodyta 3.2.2.5 punkte.
3.2.2.5. Laikymo metu elektros energijos (galios) kaupiklis įkraunamas:
a) |
transporto priemonėje sumontuotu įkrovikliu, jei yra; |
b) |
gamintojo rekomenduojamu išoriniu įkrovikliu, taikant įprastinę naktinio įkrovimo procedūrą. |
Pagal šią procedūrą nenaudojami visų tipų specialieji įkrovikliai, kuriuos galima įjungti automatiškai arba ranka, pvz., išlyginamieji arba techninės priežiūros įkrovikliai.
Gamintojas patvirtina kad per bandymą specialaus įkrovimo procedūra nebuvo atliekama;
c) |
taikant įkrovimo pabaigos kriterijų. |
Įkrovimo pabaiga atitinka 12 valandų trukmės įkrovimo būseną, išskyrus atvejus, kai standartiniai prietaisai vairuotojui aiškiai rodo, kad elektros energijos kaupiklis dar nėra visiškai įkrautas.
Tokiu atveju ilgiausia trukmė lygi iš 3 padaugintos nurodytos baterijos talpos (Wh) ir maitinimo iš tinklo (W) santykiui.
3.2.2.6. Bandymų procedūra
3.2.2.6.1. |
Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Pirmas ciklas prasideda nuo transporto priemonės užvedimo procedūros pradžios. |
3.2.2.6.1.1. |
Ėminiai pradedami imti (BS) prieš pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą arba ją pradėjus, o baigiami – pasibaigus paskutiniam taikytino I tipo bandymų ciklo veikimo tuščiąja eiga laikotarpiui (ES). |
3.2.2.6.1.2. |
Ėminiai pradedami imti (BS) prieš pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą arba ją pradėjus ir imami per kelis kartotinius bandymų ciklus. Ėminiai baigiami imti pasibaigus paskutiniam taikytino I tipo bandymų ciklo veikimo tuščiąja eiga laikotarpiui, per kurį, laikantis toliau nurodytos procedūros, pasiekiamas baterijos mažiausios įkrovos lygis (ES).
|
3.2.2.6.2. |
Transporto priemone važiuojama laikantis 6 priedėlio nuostatų. |
3.2.2.6.3. |
Išmetamosios dujos analizuojamos laikantis II priedo. |
3.2.2.7. Bandymų rezultatai palyginami su Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A dalyje nustatytomis išmetamųjų teršalų kiekio ribinėmis vertėmis ir apskaičiuojamas vidutinis išmetamas kiekvieno teršalo kiekis (mg kilometrui) taikant A sąlygą (M1i).
Kiekvieno mišriojo ciklo važiavimo bandymų rezultatas M1ia, padaugintas iš atitinkamų nusidėvėjimo ir Ki koeficientų, turi būti mažesnis už Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A arba B dalyje nurodytas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes. 3.2.4 punkte nurodytam skaičiavimui atlikti M1i apskaičiuojamas pagal Pr11.1 lygtį.
3.2.3. B sąlyga
3.2.3.1. Transporto priemonės parengimas
Transporto priemonei parengti nuvažiuojamas 6 priedėlyje nustatytas taikytinas 1 tipo važiavimo ciklas.
3.2.3.2. Transporto priemonės elektros energijos (galios) kaupiklis iškraunamas pagal 3.2.2.2 punktą.
3.2.3.3. Po šio išankstinio parengimo transporto priemonė prieš bandymus laikoma santykinai pastovios 293,2–303,2 K (20–30 °C) temperatūros patalpoje. Šis parengimas trunka bent 6 valandas ir tęsiasi tol, kol variklio alyvos ir aušalo, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ± 2 K.
3.2.3.4. Bandymų procedūra
3.2.3.4.1. |
Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Pirmas ciklas prasideda nuo transporto priemonės užvedimo procedūros pradžios. |
3.2.3.4.2. |
Ėminiai pradedami imti (BS) prieš pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą arba ją pradėjus, o baigiami – pasibaigus paskutiniam taikytino I tipo bandymų ciklo veikimo tuščiąja eiga laikotarpiui (ES). |
3.2.3.4.3. |
Transporto priemone važiuojama laikantis 6 priedėlio nuostatų. |
3.2.3.4.4. |
Išmetamosios dujos analizuojamos laikantis II priedo nuostatų. |
3.2.3.5. Bandymų rezultatai palyginami su Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priede nustatytomis teršalų kiekio ribinėmis vertėmis ir apskaičiuojamas vidutinis išmetamas kiekvieno teršalo kiekis taikant B sąlygą (M2i). Bandymų rezultatai M2i, padauginti iš atitinkamų nusidėvėjimo ir Ki koeficientų, turi būti mažesni už Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priede nurodytas ribines vertes.
3.2.4. Bandymų rezultatai
3.2.4.1. |
Pagal 3.2.2.6.2.1 punktą atliekami bandymai Nurodytinos svertinės vertės apskaičiuojamos kaip pagal Pr11.2 lygtį. čia:
|
3.2.4.2. |
Pagal 3.2.2.6.2.2 punktą atliekami bandymai Nurodytinos svertinės vertės apskaičiuojamos kaip pagal Pr11.3 lygtį. čia:
|
3.3. Ne išoriškai įkraunamos transporto priemonės (ne OVC HEV) be veikimo režimo jungiklio
3.3.1. Šių transporto priemonių bandymai atliekami pagal 6 priedėlį.
3.3.2. Atliekant išankstinį parengimą iš eilės vykdomi bent du užbaigti važiavimo ciklai netaikant laikymo procedūros.
3.3.3. Transporto priemone važiuojama laikantis 6 priedėlio nuostatų.
3.4. Ne išoriškai įkraunamos transporto priemonės (ne OVC HEV) su veikimo režimo jungikliu
3.4.1. Šių transporto priemonių išankstinis parengimas ir bandymai atliekami hibridiniu režimu pagal II priedą. Jeigu yra keletas hibridinių režimų, bandymas atliekamas režimu, automatiškai nustatomu pasukus uždegimo raktelį (įprastiniu režimu). Remdamasi gamintojo pateikta informacija, techninė tarnyba užtikrina, kad ribinių verčių būtų laikomasi veikiant visais hibridiniais režimais.
3.4.2. Atliekant išankstinį parengimą iš eilės vykdomi bent du užbaigti taikytini važiavimo ciklai netaikant laikymo procedūros.
3.4.3. Transporto priemone važiuojama laikantis II priedo nuostatų.
(1) Taip pat vadinamos išoriškai įkraunamomis transporto priemonėmis.
(2) Taip pat vadinamos ne išoriškai įkraunamomis transporto priemonėmis.
(3) Pvz., sportinis, ekonomiškas, miesto, užmiesčio ir kt.
(4) Hibridinis režimas, kuriuo sunaudojama daugiausia elektros energijos – hibridinis režimas, kuriuo važiuojant, kaip galima įrodyti, iš visų pasirenkamų hibridinių režimų sunaudojama daugiausia elektros energijos, kai bandymai atliekami taikant JT EEK taisyklės Nr. 101 10 priedo 4 punkte nustatytą A sąlygą, nustatomas remiantis gamintojo pateikta informacija ir pritarus techninei tarnybai.
(5) Režimas, kuriuo sunaudojama daugiausia degalų – hibridinis režimas, kuriuo važiuojant, kaip galima įrodyti, iš visų pasirenkamų hibridinių režimų sunaudojama daugiausia degalų, kai bandymai atliekami taikant JT EEK taisyklės Nr. 101 10 priedo 4 punkte nustatytą B sąlygą, nustatomas remiantis gamintojo pateikta informacija ir pritarus techninei tarnybai.
12 priedėlis
SND, GD / biometanu, mišriais H2GD degalais arba vandeniliu varomų L kategorijos transporto priemonių I tipo bandymų procedūra
1. Įvadas
1.1. |
Šiame priedėlyje aprašyti specialūs SND, GD / biometano, H2GD arba vandenilio dujų bandymų reikalavimai, kad būtų galima patvirtinti alternatyvių degalų transporto priemones, kurios yra varomos šiais degalais arba gali būti varomos benzinu, SND, GD / biometanu, H2GD arba vandeniliu. |
1.2. |
Šie dujiniai degalai rinkoje gali būti parduodami labai įvairios sudėties, taigi degalų tiekimo sistemos turi atitinkamai pritaikyti degalų tiekimą. Siekiant įrodyti tokio pritaikymo galimybes, atliekami pirminės transporto priemonės, kurioje įrengta tipinė SND, GD / biometano arba H2GD degalų sistema, I tipo bandymai naudojant dviejų labiausiai besiskiriančių rūšių etaloninius degalus. |
1.3. |
Šiame priedėlyje nustatyti reikalavimai dėl vandenilio taikomi tik transporto priemonėms, kuriose vandenilis naudojamas kaip degalai, ir netaikomi transporto priemonėms, kuriose įrengtas vandenilio kuro elementas. |
2. L kategorijos transporto priemonės, kurioje įrengta dujinių degalų sistema, tipo patvirtinimas
Tipo patvirtinimas suteikiamas įvykdžius toliau nurodytus reikalavimus.
2.1. Transporto priemonės, kurioje įrengta dujinių degalų sistema, variklio išmetalų kiekio atitikties patvirtinimas
Turi būti įrodyta, kad pirminė transporto priemonė, kurioje įrengta tipinė SND, GD / biometano, H2GD arba vandenilio degalų sistema, gali prisitaikyti prie bet kurios sudėties rinkoje parduodamų degalų ir atitinka toliau nurodytas sąlygas.
2.1.1. |
SND skiriasi pagal C3 ir C4 kiekį sudėtyje (bandymams skirti reikiami degalai A ir B), todėl pirminės transporto priemonės bandymai atliekami naudojant 2 priedėlyje nurodytus A ir B etaloninius degalus. |
2.1.2. |
GD / biometanas paprastai yra dviejų rūšių: didelio šilumingumo (G20) ir mažo šilumingumo (G25) degalai, tačiau esama daug abiejų rūšių porūšių, kurių Vobės skaičius gerokai skiriasi. Nustatant etaloninius degalus atsižvelgiama į šią įvairovę. Pirminės transporto priemonės bandymai atliekami naudojant 2 priedėlyje nurodytus abiejų rūšių etaloninius degalus. |
2.1.3. |
Mišriųjų H2GD degalų transporto priemonėms skirtų degalų sudėtyje vandenilio gali būti nuo 0 % (L dujos) iki didžiausios gamintojo nustatytos procentinės dalies mišinyje (H dujos). Turi būti įrodyta, kad pirminė transporto priemonė gali prisitaikyti prie bet kokios procentinės dalies gamintojo nustatytame intervale, o transporto priemonės I tipo bandymai atliekami naudojant 100 % H dujas ir 100 % L dujas. Taip pat turi būti įrodyta, kad transporto priemonė gali prisitaikyti prie bet kurios sudėties rinkoje parduodamų GD / biometano degalų, nepaisant vandenilio procentinės dalies mišinyje. |
2.1.4. |
Transporto priemonių, kuriose įrengtos vandenilio degalų sistemos, atitikties bandymai atliekami naudojant 2 priedėlyje nurodytus vienos rūšies vandenilio etaloninius degalus. |
2.1.5. |
Jeigu tikromis naudojimo sąlygomis nuo vienos rūšies degalų prie kitos rūšies pereinama naudojant jungiklį, tvirtinant tipą šis jungiklis nenaudojamas. Tokiais atvejais, gamintojui paprašius ir techninei tarnybai sutikus, II priedo 5.2.4 punkte nurodytą išankstinio parengimo ciklą galima išplėsti. |
2.1.6. |
SND, GD / biometanu ir H2GD varomų transporto priemonių kiekvieno išmetamojo teršalo kiekio rezultatų koeficientas „r“ nustatomas kaip parodyta Pr12.1 lentelėje.
|
2.2. Varymo sistemų šeimai priklausančios transporto priemonės variklio išmetalų kiekio atitikties patvirtinimas
SND, GD / biometanu, H2GD arba vandeniliu varomų vienos rūšies dujinius degalus naudojančių arba dujų režimu veikiančių dviejų rūšių degalus naudojančių transporto priemonių kaip XI priede nurodytai varymo sistemų šeimai priklausančių transporto priemonių tipui patvirtinti I tipo bandymas atliekamas naudojant vienos rūšies dujinius etaloninius degalus. SND, GD / biometanu ir H2GD varomoms transporto priemonėms gali būti naudojami vieni arba kiti 2 priedėlyje nurodyti etaloniniai degalai. Dujomis varoma transporto priemonė laikoma atitinkančia reikalavimus, jeigu laikomasi toliau nurodytų reikalavimų.
2.2.1. |
Bandomoji transporto priemonė turi atitikti XI priede pateiktą varymo sistemų šeimos transporto priemonės apibrėžtį. |
2.2.2. |
Jeigu bandymams skirti reikiami degalai yra A etaloniniai degalai, kai naudojamos SND, arba G20, kai naudojamos GD / biometanas, išmetamųjų teršalų kiekio rezultatas dauginamas iš atitinkamo koeficiento „r“, jei r > 1; jeigu r < 1, patikslinimas nereikalingas. |
2.2.3. |
Jeigu bandymams skirti reikiami degalai yra B etaloniniai degalai, kai naudojamos SND, arba G25, kai naudojamos GD / biometanas, išmetamųjų teršalų kiekio rezultatas dalijamas iš atitinkamo koeficiento „r“, jei r < 1; jeigu r > 1, patikslinimas nereikalingas. |
2.2.4. |
Kad nereikėtų tikslinti rezultatų, gamintojo prašymu I tipo bandymai gali būti atliekami naudojant abiejų rūšių etaloninius degalus. |
2.2.5. |
Pirminė transporto priemonė turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A dalyje atitinkamai kategorijai nustatytąsias, taip pat išmatuoto ir apskaičiuoto išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes. |
2.2.6. |
Jeigu to paties variklio bandymai kartojami, pirmiausia išvedamas naudojant G20 arba A etaloninius degalus ir G25 arba B etaloninius degalus gautų rezultatų vidurkis, tada pagal tuos vidurkius apskaičiuojamas koeficientas „r“. |
2.2.7. |
Mišriųjų H2GD degalų transporto priemonės kaip atitinkamai šeimai priklausančios transporto priemonės tipui patvirtinti atliekami du I tipo bandymai: pirmasis bandymas atliekamas naudojant 100 % G20 arba G25 degalus, antrasis – vandenilio ir tų pačių per pirmąjį bandymą naudotų GD / biometano degalų mišinį, kuriame yra didžiausia gamintojo nustatyta vandenilio procentinė dalis.
|
2.2.8. |
Atliekant I tipo bandymą, dujų režimu veikianti transporto priemonė tik benziną naudoja ne ilgiau kaip 60 sekundžių iš eilės tuoj pat po paleidimo rankenos pasukimo ir variklio užvedimo. |
13 priedėlis
L kategorijos transporto priemonių su reguliariai atsinaujinančia sistema I tipo bandymų procedūra
1. Įvadas
Šiame priedėlyje pateiktos specialios transporto priemonių, kuriose įrengta reguliariai atsinaujinanti sistema, tipo patvirtinimo nuostatos.
2. Su I tipo bandymais susijusi transporto priemonių su reguliariai atsinaujinančia sistema tipo patvirtinimo taikymo sritis
2.1. L kategorijos transporto priemonės, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 168/2013 ir kuriose įrengtos reguliariai atsinaujinančios sistemos, turi atitikti šiame priedėlyje nustatytus reikalavimus.
2.2. Užuot atlikus paskesniame punkte nurodytas bandymų procedūras, gali būti taikoma 1,05 lygi fiksuota Ki vertė, jeigu techninė tarnyba neturi priežasčių manyti, kad ši vertė gali būti viršyta, ir gavus patvirtinimo institucijos patvirtinimą.
2.3. Per ciklus, kuriais sistema atsinaujina, išmetamųjų teršalų kiekio normos gali būti viršytos. Jeigu per I tipo bandymą bent kartą įvyksta taršos mažinimo įtaiso atsinaujinimas ir jeigu įtaisas jau buvo bent kartą atsinaujinęs transporto priemonės parengimo ciklo metu, šis įtaisas laikomas nuolat atsinaujinančia sistema, kuriai nereikia taikyti specialios bandymų procedūros.
3. Bandymų procedūra
Transporto priemonėje gali būti įrengtas jungiklis, kuriuo būtų galima neleisti arba leisti pradėti atsinaujinimo procesą, jeigu jo veikimas neturi įtakos pirminiam variklio kalibravimui. Šis jungiklis naudojamas siekiant neleisti sistemai atsinaujinti tik kai atsinaujinančioji sistema apkraunama ir per išankstinio parengimo ciklus. Tačiau jis negali būti naudojamas matuojant išmetamųjų teršalų kiekį atsinaujinimo etapu; išmetamųjų teršalų kiekio bandymas atliekamas naudojant nepakeistą originalų gamintojo įrengtą pavaros valdymo bloką, variklio valdymo bloką ir (arba) transmisijos valdymo bloką, jei taikoma, ir pavaros programinę įrangą.
3.1. Išmetamo anglies dioksido kiekio ir degalų sąnaudų nustatymas tarp dviejų ciklų, per kuriuos vyksta atsinaujinimo etapai
3.1.1. Tarp atsinaujinimo etapų ir atsinaujinančiojo įtaiso apkrovos metu išmetamo anglies dioksido kiekio ir degalų sąnaudų vidurkis nustatomas pagal kelių maždaug vienodais intervalais atliekamų (jei daugiau kaip 2) I tipo veikimo ciklų aritmetinį vidurkį.
Gamintojas taip pat gali pateikti duomenų, kuriais įrodoma, kad išmetamo anglies dioksido kiekis ir degalų sąnaudos tarp atsinaujinimo etapų išlieka pastovūs (+ 4 %). Tokiu atveju galima taikyti per įprastinį I tipo bandymą gautus išmetamo anglies dioksido kiekio ir degalų sąnaudų rezultatus. Bet kuriuo kitu atveju išmatuojamas bent per du I tipo veikimo ciklus išmetamų teršalų kiekis: pirmą iš karto po atsinaujinimo (prieš naują apkrovą), antrą – kiek įmanoma prieš pat atsinaujinimo etapą. Visi išmetamųjų teršalų kiekio matavimai ir skaičiavimai atliekami pagal II priedą. Naudojant atskirą atsinaujinančiąją sistemą išmetamų teršalų vidutinis kiekis nustatomas pagal 3.3 punktą, o naudojant daugialypes atsinaujinančiąsias sistemas – pagal 3.4 punktą.
3.1.2. Aprovimas atliekamas ir Ki nustatomas naudojant važiuoklės dinamometrą per I tipo veikimo ciklus. Šie ciklai gali būti atliekami nepertraukiamai (t. y. tarp ciklų neišjungiant variklio). Užbaigus bet kokį skaičių ciklų, transporto priemonė gali būti pašalinama nuo važiuoklės dinamometro ir bandymas tęsiamas vėliau.
3.1.3. Ciklų tarp dviejų ciklų, per kuriuos vyksta atsinaujinimo etapai, skaičius (D), ciklų, per kuriuos matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis, skaičius (n) ir kiekvienas gautas išmetamųjų teršalų kiekio matavimo rezultatas (M’sij) skelbiami remiantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalyje nurodytu bandymų protokolo šablonu.
3.2. Išmetamo anglies dioksido kiekio ir degalų sąnaudų nustatymas vykstant atsinaujinimui
3.2.1. Išmetamųjų teršalų kiekio bandymui atsinaujinimo etapu transporto priemonė prireikus gali būti parengiama taikant 6 priedėlyje nurodytus parengimo ciklus.
3.2.2. Su II priede aprašytu I tipo bandymu susijusios bandymų ir transporto priemonės sąlygos taikomos prieš atliekant pirmą galiojantį išmetamųjų teršalų kiekio bandymą.
3.2.3. Atsinaujinimas neturi įvykti transporto priemonės parengimo metu. Tai galima užtikrinti vienu iš šių būdų:
3.2.3.1. |
per išankstinio parengimo ciklus gali būti įtaisyta fiktyviai atsinaujinanti arba dalinė sistema; |
3.2.3.2. |
bet kuriuo kitu gamintojo ir tipo patvirtinimo institucijos suderintu būdu. |
3.2.4. Paleisto šalto variklio išmetalų kiekio bandymas, apimantis atsinaujinimo procesą, atliekamas atsižvelgiant į taikytiną I tipo veikimo ciklą.
3.2.5. Jeigu atsinaujinimo procesui būtinas daugiau nei vienas veikimo ciklas, paskesnis (-i) bandymų ciklas (-ai) atliekamas (-i) nedelsiant, neišjungiant variklio tol, kol sistema visiškai atsinaujins (kiekvienas ciklas užbaigiamas). Pasirengti naujam bandymui reikalingas laikas turi būti kuo trumpesnis (pvz., tiek, kiek reikia pakeisti analizės įrangos kietųjų dalelių filtrą). Šiuo laikotarpiu variklis išjungiamas.
3.2.6. Išmetamųjų teršalų kiekio vertės, įskaitant išmetamų teršalų ir anglies dioksido kiekio vertes, taip pat degalų sąnaudos vykstant atsinaujinimui (Mri) apskaičiuojamos pagal II priedą ir 3.3 punktą. Užregistruojamas nustatytas veikimo ciklų, reikalingų sistemai visiškai atsinaujinti, skaičius (d).
3.3. Bendro variklio išmetalų kiekio naudojant atskirą atsinaujinančiąją sistemą apskaičiavimas
|
Pr13.1 lygtis n ≥ 2 |
|
Pr13.2 lygtis
|
|
Pr13.3 lygtis:
|
čia kiekvieno teršalo (i):
M’sij |
= |
išmetamo teršalo (i) masė, išmetamo CO2 masė (g/km) ir degalų sąnaudos (l/100 km) per vieną I tipo veikimo ciklą nevykstant atsinaujinimui; |
M’rij |
= |
išmetamo teršalo (i) masė, išmetamo CO2 masė (g/km) ir degalų sąnaudos (l/100 km) per vieną I tipo veikimo ciklą vykstant atsinaujinimui (jei n > 1, pirmas I tipo bandymas atliekamas šaltu varikliu, o paskesni ciklai – karštu); |
Msi |
= |
vidutinė išmetamo teršalo (i) masė (mg/km) arba vidutinė išmetamo CO2 masė (g/km) ir degalų sąnaudos (l/100 km) per vieną veikimo ciklo dalį (i) nevykstant atsinaujinimui; |
Mri |
= |
vidutinė išmetamo teršalo (i) masė (mg/km) arba vidutinė išmetamo CO2 masė (g/km) ir degalų sąnaudos (l/100 km) per vieną veikimo ciklo dalį (i) vykstant atsinaujinimui; |
Mpi |
= |
vidutinė išmetamo teršalo (i) masė (mg/km) arba vidutinė išmetamo CO2 masė (g/km) ir degalų sąnaudos (l/100 km); |
n |
= |
bandymo taškų, kuriuose atliekami išmetamųjų teršalų kiekio matavimai (I tipo veikimo ciklai) tarp dviejų ciklų, kuriais vyksta atsinaujinimo etapai, skaičius, ≥ 2; |
d |
= |
atsinaujinti reikalingų veikimo ciklų skaičius; |
D |
= |
veikimo ciklų tarp dviejų ciklų, kuriais vyksta atsinaujinimo etapai, skaičius. |
Pr13.1 pav
Matavimo parametrų pavyzdys. Per išmetamųjų teršalų kiekio ar degalų sąnaudų nustatymo bandymų ciklus, kuriais vyksta atsinaujinimas, ir tarp tokių ciklų matuojami parametrai (pavyzdinė schema – išmetamųjų teršalų kiekis per D ciklų gali būti didesnis arba mažesnis)
3.3.1. Kiekvieno susijusio teršalo (i) kiekiui, išmetamo anglies dioksido kiekiui ir degalų sąnaudoms (i) taikomo atsinaujinimo koeficiento K apskaičiavimas
Pr13.4 lygtis
Msi, Mpi ir Ki rezultatai registruojami techninės tarnybos teikiamame bandymų protokole.
Ki galima nustatyti užbaigus vieną seką.
3.4. Bendro variklio išmetalų kiekio, išmetamo anglies dioksido kiekio ir degalų sąnaudų naudojant daugialypes reguliariai atsinaujinančias sistemas apskaičiavimas
|
Pr13.5 lygtis nk ≥ 2 |
|
Pr13.6 lygtis
|
|
Pr13.7 lygtis
|
|
Pr13.8 lygtis
|
|
Pr13.9 lygtis
|
|
Pr13.10 lygtis
|
|
Pr13.11 lygtis
|
čia kiekvieno teršalo (i):
M’sik |
= |
per operaciją k išmetamo teršalo (i) masė (mg/km), išmetamo CO2 masė (g/km) ir degalų sąnaudos (l/100 km) per vieną I tipo veikimo ciklą nevykstant atsinaujinimui; |
Mrik |
= |
per operaciją k išmetamo teršalo (i) masė (mg/km), išmetamo CO2 masė (g/km) ir degalų sąnaudos (l/100 km) per vieną I tipo veikimo ciklą vykstant atsinaujinimui (jei d > 1, pirmas I tipo bandymas atliekamas šaltu varikliu, o paskesni ciklai – karštu); |
M’sik,j |
= |
taške j išmatuota per operaciją k išmetamo teršalo (i) masė (mg/km), išmetamo CO2 masė (g/km) ir degalų sąnaudos (l/100 km) per vieną I tipo veikimo ciklą nevykstant atsinaujinimui, 1 ≤ j ≤ n; |
M’rik,j |
= |
veikimo ciklo j metu išmatuota per operaciją k išmetamo teršalo (i) masė (mg/km), išmetamo CO2 masė (g/km) ir degalų sąnaudos (l/100 km) per vieną I tipo veikimo ciklą vykstant atsinaujinimui (jei j > 1, pirmas I tipo bandymas atliekamas šaltu varikliu, o paskesni ciklai – karštu), 1 ≤ j ≤ d; |
Msi |
= |
per visas operacijas k išmetamo teršalo (i) masė (mg/km), išmetamo CO2 masė (g/km) ir degalų sąnaudos (l/100 km) nevykstant atsinaujinimui; |
Mri |
= |
per visas operacijas k išmetamo teršalo (i) masė (mg/km), išmetamo CO2 masė (g/km) ir degalų sąnaudos (l/100 km) vykstant atsinaujinimui; |
Mpi |
= |
per visas operacijas k išmetamo teršalo (i) masė (mg/km), išmetamo CO2 masė (g/km) ir degalų sąnaudos (l/100 km); |
nk |
= |
operacijos k bandymo taškų, kuriuose atliekami išmetamųjų teršalų kiekio matavimai (I tipo veikimo ciklai) tarp dviejų ciklų, kuriais vyksta atsinaujinimo etapai, skaičius; |
dk |
= |
atsinaujinti reikalingų operacijos k veikimo ciklų skaičius; |
Dk |
= |
operacijos k veikimo ciklų tarp dviejų ciklų, kuriais vyksta atsinaujinimo etapai, skaičius. |
Pr13.2 pav
Per išmetamųjų teršalų kiekio bandymų ciklus, kuriais vyksta atsinaujinimas, ir tarp tokių ciklų matuojami parametrai (pavyzdinė schema)
Pr13.3 pav
Per išmetamųjų teršalų kiekio bandymų ciklus, kuriais vyksta atsinaujinimas, ir tarp tokių ciklų matuojami parametrai (pavyzdinė schema)
Šiame paprastam ir tikroviškam atvejui taikomame apraše išsamiai paaiškinama Pr13.3 pav. pateikta pavyzdinė schema.
1. |
Kietųjų dalelių filtras – vienodais intervalais atliekamos operacijos, per kurias vyksta atsinaujinimas, per atskiras operacijas išmetamas panašus teršalų kiekis (± 15 %)
|
2. |
DeNOx – nusierinimo (SO2 pašalinimo) operacija pradedama anksčiau, nei galima nustatyti sieros poveikį išmetamųjų teršalų kiekiui (± 15 % išmatuoto išmetamųjų teršalų kiekio), o šiame pavyzdyje dėl egzoterminių priežasčių – kartu su paskutine DPF atsinaujinimo operacija. Pr13.15 lygtis
SO2 pašalinimo operacija: Mri2, Msi2, d2, D2, n2 = 1 |
3. |
Visa sistema (DPF + DeNOx)
|
Daugialypėms reguliariai atsinaujinančioms sistemoms taikomą koeficientą (Ki) galima apskaičiuoti tik po tam tikro kiekvienos sistemos atsinaujinimo etapų skaičiaus. Atlikus visą procedūrą (nuo A iki B, žr. Pr13.2 pav.), vėl turėtų susidaryti pradinės sąlygos A.
3.4.1. Daugialypės reguliariai atsinaujinančios sistemos patvirtinimo išplėtimas
3.4.1.1. |
Pakeitus daugialypės atsinaujinančiosios sistemos techninius parametrus arba atsinaujinimo strategiją, taikomus visoms šioje mišrioje sistemoje vykdomoms operacijoms, daugialypiam koeficientui Ki atnaujinti reikėtų atlikti matavimais grindžiamą visus atsinaujinančiuosius įtaisus apimančią išsamią procedūrą. |
3.4.1.2. |
Jeigu pakeičiami tik atskiro daugialypės atsinaujinančiosios sistemos įtaiso strategijos parametrai (pvz., DPF atveju – D arba d), o gamintojas gali techninei tarnybai pateikti patikimų techninių duomenų ir informacijos, kuriais įrodoma, kad:
reikiama ki atnaujinimo procedūra gali būti supaprastinta. Tokiais atvejais, gamintojui ir techninei tarnybai susitarus, atliekama tik viena ėminių ėmimo ir (arba) saugojimo ir atsinaujinimo operacija, o bandymų rezultatai (Msi ir Mri) kartu su pakeistais parametrais (D arba d) gali būti įrašyti į atitinkamą (-as) formulę (-es), kad daugialypis koeficientas Ki būtų atnaujintas matematiškai, pakeičiant esamą (-as) bazinę (-es) koeficiento Ki formulę (-es). |
III PRIEDAS
II tipo bandymų reikalavimai. Pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis varikliui veikiant tuščiąja eiga (didinant variklio sūkių skaičių tuščiąja eiga) ir didinant variklio sūkių skaičių neįjungus pavaros
1. Įvadas
Šiame priede aprašyta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodyto II tipo bandymų, skirtų užtikrinti, kad per techninę apžiūrą būtų privalomai matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis, procedūra. Šiame priede nustatyti reikalavimai skirti įrodyti, kad patvirtinta transporto priemonė atitinka Direktyvoje 2009/40/EB (1) nustatytus reikalavimus.
2. Taikymo sritis
2.1. Tvirtinant tipą pagal aplinkosauginį veiksmingumą techninei tarnybai ir patvirtinimo institucijai įrodoma, kad L kategorijos transporto priemonės, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 168/2013, atitinka II tipo bandymų reikalavimus.
2.2. Su transporto priemonėmis, kuriose sumontuota varymo sistema su priverstinio uždegimo varikliu, atliekamas tik II tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymas, kaip nustatyta 3, 4 ir 5 punktuose.
2.3. Su transporto priemonėmis, kuriose sumontuota varymo sistema su slėginio uždegimo varikliu, atliekami tik II tipo bandymai, per kuriuos didinant variklio sūkių skaičių neįjungus pavaros nustatomas išmetamųjų teršalų kiekis, kaip nustatyta 3, 6 ir 7 punktuose. Šiuo atveju 3.8 punktas netaikomas.
3. Bendrosios II tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymų sąlygos
3.1. Prieš pradedant II tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymus apžiūrima visa išmetamųjų teršalų kontrolės įranga ir patikrinama, ar transporto priemonė yra sukomplektuota, patenkinamos būklės, ar nėra degalų, oro tiekimo ar išmetimo sistemų nuotėkio. Bandomoji transporto priemonė turi būti tinkamai prižiūrima ir naudojama.
3.2. II tipo bandymams atlikti naudojami etaloniniai degalai, kurių specifikacijos pateiktos II priedo 2 priedėlyje ir kurie atitinka Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo B dalyje išdėstytus reikalavimus.
3.3. Per bandymą palaikoma 293,2 – 303,2 K (20 – 30 °C) aplinkos temperatūra.
3.4. Jei transporto priemonės pavarų dėžė yra mechaninė arba pusiau automatinė, II tipo bandymai atliekami pavarų svirtį perjungus į neutralią padėtį ir įjungus sankabą.
3.5. Jei transporto priemonės pavarų dėžė yra automatinė, II tipo bandymai varikliui veikiant tuščiąja eiga atliekami pavarų svirtį perjungus į neutralią arba stovėjimo padėtį. Jei taip pat sumontuota automatinė sankaba, varomoji ašis pakeliama tiek, kad ratai galėtų laisvai suktis.
3.6. II tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymas atliekamas iš karto po I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymo. Bet kuriuo atveju variklis šildomas, kol užtikrinama visų aušalo ir tepalų temperatūros verčių ir tepalų slėgio verčių pusiausvyra veikimo režimu.
3.7. Į išmetimo angas įtaisomi hermetiški prailginimo vamzdžiai, kad išmetamosioms dujoms surinkti skirtą ėminių ėmimo zondą būtų galima bent 60 cm įkišti į išmetimo angą, nedidinant daugiau nei 125 mm H2O atgalinio slėgio ir netrikdant transporto priemonės veikimo. Parenkamas tokios formos prailginimo vamzdis, kad toje vietoje, kur yra ėminių ėmimo zondas, į išmetamųjų dujų srautą nepatektų oro. Jei transporto priemonės išmetimo sistema turi kelias angas, jos sujungiamos į vieną vamzdį arba anglies monoksidas surenkamas kiekvienoje jų ir apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis.
3.8. Išmetamųjų teršalų kiekio bandymų įranga ir analizatoriai II tipo bandymams atlikti nuolatos kalibruojami ir prižiūrimi. Angliavandenilių kiekiui išmatuoti gali būti naudojamas liepsnos jonizacijos detektorius arba NDIR analizatorius.
3.9. Transporto priemonė(s) bandoma (-os) veikiant degalus naudojančiam varikliui.
3.9.1. |
Gamintojas užtikrina tokį II tipo bandymų veikimo režimą, kad būtų įmanoma transporto priemonės techninę apžiūrą atlikti veikiant degalus naudojančiam varikliui ir atsižvelgiant į surinktus duomenis nustatyti transporto priemonės veiksmingumą. Jeigu šiai patikrai atlikti reikalinga speciali procedūra, ji išsamiai aprašoma naudojimo instrukcijoje (arba atitinkamoje laikmenoje). Šiai specialiai procedūrai atlikti turi neprireikti specialios įrangos, išskyrus pateikiamą kartu su transporto priemone. |
4. II tipo bandymai. Pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekio varikliui veikiant tuščiąja eiga (didinant variklio sūkių skaičių tuščiąja eiga) ir didinant variklio sūkių skaičių neįjungus pavaros bandymų procedūros aprašas
4.1 Sūkių skaičiaus tuščiąja eiga reguliavimo komponentai
4.1.1. |
Šiame priede sūkių skaičiaus tuščiąja eiga reguliavimo komponentai – variklio tuščiosios eigos sąlygoms keisti skirti valdikliai, kuriuos mechanikas gali lengvai reguliuoti naudodamas tik 4.1.2 punkte nurodytus įrankius. Tiksliau reguliavimo komponentais nelaikomi degalų ir oro srauto kalibravimo prietaisai, jeigu jiems nustatyti būtina nuimti fiksavimo įtaisus, o juos nuimti gali tik kvalifikuotas mechanikas. |
4.1.2. |
Įrankiai, kuriuos galima naudoti sūkių skaičiui tuščiąja eiga reguliuoti: atsuktuvai (įprasti arba kryžminiai), veržliarakčiai (žiediniai, atvirieji arba reguliuojamieji), replės, šešiabriauniai raktai ir įprastas skaitytuvas. |
4.2 Matavimo taškų nustatymas ir II tipo bandymų varikliui veikiant tuščiąja eiga išlaikymo ir neišlaikymo kriterijai
4.2.1. |
Pirmas matavimas atliekamas esant gamintojo nustatytas sąlygas atitinkančiam nustatymui. |
4.2.2. |
Kiekvienam tolydžiojo kitimo reguliavimo komponentui nustatomas pakankamas tipinių padėčių skaičius. Bandymas atliekamas esant įprastam sūkių skaičiui ir esant dideliam sūkių skaičiui varikliui veikiant tuščiąja eiga. Didelį sūkių skaičių varikliui veikiant tuščiąja eiga apibrėžia gamintojas, tačiau šis skaičius turi būti didesnis nei 2 000 min–1. |
4.2.3. |
Išmatuojamas visų galimų reguliavimo komponento padėčių išmetamųjų dujų anglies monoksido kiekis, o jei tai tolydžiojo kitimo reguliavimo komponentas – tik 4.2.2 punkte nurodytų padėčių. |
4.2.4. |
II tipo bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga laikomas išlaikytu, jei įvykdyta viena arba abi šios sąlygos:
|
4.2.5. |
Galimos reguliavimo komponentų padėtys nustatomos remiantis:
|
4.2.6. |
Matavimo nustatymais nesirenkami su tinkamu variklio veikimu nesuderinami nustatymai. Tiksliau jei variklis yra su keliais karbiuratoriais, visi karbiuratoriai nustatomi vienodai. |
4.3. Esant įprastam sūkių skaičiui ir esant dideliam sūkių skaičiui varikliui veikiant tuščiąja eiga nustatomi ir registruojami šie parametrai:
a) |
išmetamųjų dujų anglies monoksido (CO) koncentracija tūrio procentais (tūrio %); |
b) |
išmetamųjų dujų anglies dioksido (CO2) koncentracija tūrio procentais (tūrio %); |
c) |
angliavandeniliai (HC) (ppm); |
d) |
išmetamųjų dujų deguonies (O2) koncentracija tūrio procentais (tūrio %) arba lambda vertė (gamintojo pasirinkimu); |
e) |
variklio sūkių skaičius per bandymą, įskaitant visas leidžiamąsias nuokrypas; |
f) |
variklio alyvos temperatūra bandymo metu. Jei variklis aušinamas skysčiu, galima nurodyti aušalo temperatūrą. |
4.3.1. |
4.3 punkto d papunktyje nurodytų parametrų atveju:
|
5. CO koncentracijos nustatymas per II tipo bandymą varikliui veikiant tuščiąja eiga
5.1. CO (CCO) ir CO2 (CCO2 ) koncentracija nustatoma pagal matuoklio rodmenis arba įrašus, naudojant atitinkamas kalibravimo kreives.
5.2. Patikslinta anglies monoksido koncentracijos vertė:
2.1 lygtis:
5.3. CCO koncentracija (žr. 5.1 punktą) matuojama naudojant 5.2 punkte pateiktas formules, jos nereikia tikslinti, jei išmatuotų koncentracijų suma (CCO + CCO2 ) yra ne mažesnė, kaip:
a) |
jei naudojamas benzinas (E5) – 15 %; |
b) |
jei naudojamos SND – 13,5 %; |
c) |
jei naudojama GD / biometanas – 11,5 %. |
6. II tipo bandymai. Bandymų didinant variklio sūkių skaičių neįjungus pavaros procedūra
6.1. Prieš pradedant kiekvieną bandymų didinant variklio sūkių skaičių neįjungus pavaros ciklą, vidaus degimo variklis ir bet kuris jame sumontuotas turbokompresorius arba mechaninis kompresorius veikia tuščiąja eiga.
6.2. Kiekvienas bandymų didinant variklio sūkių skaičių neįjungus pavaros ciklas pradedamas greitai ir tolydžiai (greičiau kaip per vieną sekundę), bet ne per staigiai nuspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad degalų siurblys veiktų didžiausiu pajėgumu.
6.3. Per kiekvieną bandymų didinant variklio sūkių skaičių neįjungus pavaros ciklą prieš atleidžiant akceleratoriaus pedalą variklis turi pasiekti ribinį sūkių skaičių, o transporto priemonės su automatine pavarų dėže – gamintojo nurodytą sūkių skaičių arba, jei tokios informacijos nėra, du trečdalius ribinio sūkių skaičiaus. Tai būtų galima patikrinti, pvz., stebint variklio sūkių skaičių arba laukiant ne mažiau kaip dvi sekundes nuo pradinio akceleratoriaus pedalo nuspaudimo iki atleidimo.
6.4. Transporto priemonių, kuriose sumontuota CVT ir automatinė sankaba, varomuosius ratus galima pakelti nuo žemės.
Variklių, kurių valdymo bloke nustatytos saugos ribos (pvz., ne daugiau kaip 1 500 sūkių per minutę nesisukant ratams arba neįjungus pavaros) atveju pasiekiamas šis didžiausias variklio sūkių skaičius.
6.5. Vidutinė kietųjų dalelių koncentracija (m–1) išmetamųjų dujų sraute (neskaidrumas) matuojama per penkis bandymus didinant variklio sūkių skaičių neįjungus pavaros. Neskaidrumas – optinis kietųjų dalelių tankio variklio išmetamųjų dujų sraute (m–1) matas.
7. II tipo bandymai. Bandymų didinant variklio sūkių skaičių neįjungus pavaros rezultatai ir reikalavimai
7.1. Pagal 6.5 punktą išmatuotos bandymų vertės turi atitikti Direktyvos 2009/40/EB II priedo 8.2.2.2 punkto b papunktyje nustatytus reikalavimus.
7.1.1. |
Transporto priemonėms, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 168/2013, 8.2.2.2 punkto b papunkčio 7 išnaša netaikoma. |
7.1.2. |
II tipo neskaidrumo bandymų išmatuota vertė įrašoma atitikties liudijime. Kitu atveju transporto priemonės gamintojas gali nurodyti atitinkamą neskaidrumo lygį ir šią ribinę vertę įrašyti atitikties liudijime. |
7.1.3. |
Transporto priemonėms, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 168/2013, netaikomas reikalavimas gamintojo duomenų privalomoje plokštelėje įrašyti neskaidrumo bandymų vertę. |
IV PRIEDAS
III tipo bandymų reikalavimai. Karterio išmetamos dujos
1. Įvadas
Šiame priede aprašyta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodyto III tipo bandymų procedūra.
2. Bendrosios nuostatos
2.1. |
Gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia techninius duomenis ir brėžinius, kuriais įrodoma, jog variklis (-iai) yra taip sukonstruotas (-i), kad būtų išvengta degalų, tepalų ar karterio dujų patekimo į atmosferą iš karterio dujų ventiliacijos sistemos. |
2.2. |
Techninė tarnyba ir patvirtinimo institucija reikalauja, kad gamintojas atliktų III tipo bandymą tik šiais atvejais:
|
2.3. |
Visais kitais atvejais III tipo bandymo atlikti nereikia. |
2.4. |
Gamintojo prašymu III tipo bandymų reikalavimų galima netaikyti L kategorijos transporto priemonėms, kuriose sumontuoti dvitakčiai varikliai, tarp kurių karterio ir cilindro (-ų) yra įsiurbimo anga. |
2.5. |
Gamintojas prie Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnyje numatyto informacinio paketo prideda pirminės transporto priemonės bandymų protokolo, kuriame pateikti teigiami III tipo bandymo rezultatai, kopiją. |
3. Bandymų sąlygos
3.1. |
III tipo bandymai atliekami su bandomąja transporto priemone, su kuria atlikti II priede nuodyti I tipo bandymai ir III priede nurodyti II tipo bandymai. |
3.2. |
Bandomosios transporto priemonės variklis (-iai) turi būti hermetiškas (-i) ir tokios konstrukcijos, kad dėl nedidelio nuotėkio nebūtų nepriimtinų veikimo trikčių. Bandomoji transporto priemonė turi būti tinkamai prižiūrima ir naudojama. |
4. Bandymų metodai
4.1. III tipo bandymai atliekami pagal toliau nurodytą bandymų procedūrą.
4.1.1. Tuščioji eiga reguliuojama pagal gamintojo rekomendacijas.
4.1.2. Matuojama esant tokiems variklio veikimo sąlygų deriniams:
3.1 lentelė
Veikimas tuščiąja eiga arba pastovūs transporto priemonės bandymų greičiai ir važiuoklės dinamometro sugerta galia atliekant III tipo bandymus
Sąlygos numeris |
Transporto priemonės greitis (km/h) |
||||
1. |
Tuščioji eiga |
||||
2. |
Didžiausias iš:
|
||||
3. |
Sąlygos numeris |
Stabdžių sugeriama galia |
1. |
Nėra. |
2. |
Atitinkanti I tipo bandymų galią važiuojant 50 km/h greičiu arba, jei nepasiekiama, I tipo bandymų galią važiuojant 50 % didžiausio projektinio transporto priemonės greičio. |
3. |
2 sąlygos galia, padauginta iš koeficiento 1,7. |
4.1.3. Visomis 4.1.2 punkte nurodytomis veikimo sąlygomis patikrinama, ar patikimai veikia karterio ventiliacijos sistema.
4.1.4. Karterio ventiliacijos sistemos patikros metodas
4.1.4.1. |
Variklio angos paliekamos nepakeistos. |
4.1.4.2. |
Slėgis karteryje matuojamas tam tikroje vietoje. Slėgis gali būti matuojamas slėgmačiu su pasvirusiu vamzdeliu prie lygio matuoklio angos. |
4.1.4.3. |
Transporto priemonė laikoma tinkama, jei visomis 4.1.2 punkte nurodytomis matavimo sąlygomis karteryje išmatuotas slėgis matavimo momentu neviršija atmosferos slėgio. |
4.1.5. Bandymus atliekant 4.1.4.1–4.1.4.3 punktuose aprašytu metodu slėgis įsiurbimo kolektoriuje matuojamas ± 1 kPa tikslumu.
4.1.6. Dinamometro rodomas transporto priemonės greitis matuojamas ± 2 km/h tikslumu.
4.1.7. Slėgis karteryje ir aplinkos slėgis matuojamas ± 0,01 kPa tikslumu ir registruojamas ≥ 1 Hz dažniu per ≥ 60 s laikotarpį vienodomis stabilizuotomis 4.1.2 punkte nurodytomis sąlygomis.
4.2. Jei esant vienai ar kelioms 4.1.2 punkte nurodytoms matavimo sąlygoms didžiausia išmatuota slėgio karteryje vertė per 4.1.7 punkte nurodytą laikotarpį viršija atmosferos slėgio vertę, patvirtinimo institucijai priimtinu būdu atliekamas papildomas bandymas, kaip apibrėžta 4.2.1 arba 4.2.3 punkte (gamintojo pasirinkimu).
4.2.1. Papildomas III tipo bandymų metodas (Nr. 1)
4.2.1.1. |
Variklio angos paliekamos nepakeistos. |
4.2.1.2. |
Prie lygio matuoklio angos prijungiamas karterio dujoms nelaidus lankstus maždaug penkių litrų talpos maišas. Prieš kiekvieną matavimą maišas turi būti tuščias. |
4.2.1.3. |
Prieš kiekvieną matavimą maišas uždaromas. Jo jungtis su karteriu atveriama penkioms minutėms visomis 4.1.2 punkte nurodytomis matavimo sąlygomis. |
4.2.1.4. |
Transporto priemonė laikoma tinkama, jei visomis 4.1.2 ir 4.2.1.3 punktuose nurodytomis matavimo sąlygomis maišas neišsipučia. |
4.2.2. Jei variklio konstrukcija yra tokia, kad bandymo negalima atlikti laikantis 4.2.1 punkte aprašytų metodų, matuojama laikantis taip pakeisto metodo:
4.2.2.1. |
prieš bandymą uždaromos visos angos, išskyrus tas, kurių reikia dujoms surinkti; |
4.2.2.2. |
maišas prijungiamas prie tinkamo atvamzdžio, kuris papildomai nemažina slėgio ir yra tiesiogiai sujungtas su įtaiso recirkuliacijos vamzdynu prie variklio jungties angos. |
4.2.2.3. |
3.1 pav. Įvairios III tipo bandymų metodo Nr. 1 bandymų sąrankos
|
4.2.3. Alternatyvus papildomas III tipo bandymų metodas (Nr. 2)
4.2.3.1. |
Gamintojas suslėgtu oru sukeldamas viršslėgį karterio ventiliacijos sistemoje, patikrina, ar nėra nuotėkio, ir patvirtinimo institucijai įrodo, kad variklio karterio ventiliacijos sistema yra sandari. |
4.2.3.2. |
Transporto priemonės variklis gali būti sumontuotas ant bandymų įtaiso, o įsiurbimo ir išmetimo kolektoriai gali būti nuimti ir pakeisti kamščiais, kuriais hermetiškai uždaromos variklio oro įsiurbimo ir išmetamųjų dujų išmetimo angos. Taip pat gamintojo parinktose vietose ir techninei tarnybai bei patvirtinimo institucijai priimtinu būdu tipinių bandomųjų transporto priemonių įsiurbimo ir išmetimo sistemas galima užkišti kamščiais. |
4.2.3.3. |
Alkūninį veleną galima sukti tinkamiausiai stūmoklių padėčiai nustatyti ir slėgio kryčiui degimo kameroje (-ose) sumažinti. |
4.2.3.4. |
Slėgis karterio sistemoje matuojamas ne prie karterio sistemos angos, kuri naudojama slėgiui karteryje didinti, o tam skirtoje vietoje. Alyvos pildymo angos dangtelis, išleidžiamasis kamštis, lygio tikrinimo anga ir lygio matuoklio angos dangtelis (jei tokie yra) gali būti modifikuoti, kad būtų lengviau didinti slėgį ir jį išmatuoti; tačiau visi sandarikliai tarp užsukamojo dangtelio, tarpiklių, žiedinių tarpiklių ir kitų variklio (slėgio) sandariklių nekeičiami ir turi būti tipiniai tam tikro tipo variklio sandarikliai. Per visą bandymą užtikrinama pastovi aplinkos temperatūra ir slėgis. |
4.2.3.5. |
Karterio sistema suslėgtu oru veikiama, kol pasiekiamas didžiausias užregistruotas slėgis, stebėtas laikantis trijų 4.1.2 punkte nustatytų bandymo sąlygų, ir ne mažiau kaip 5 kPa aplinkos slėgį viršijantis arba didesnis slėgis, nelygu gamintojo pasirinkimas. Mažiausią 5 kPa slėgį leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei atsekamo kalibravimo priemonėmis galima įrodyti, kad bandymų įrangos tiksli skyra yra kalibruota bandymams esant tokiam slėgiui atlikti. Kitu atveju, pagal įrangos kalibruotą skyrą bandymui naudojamas didesnis slėgis. |
4.2.3.5. |
Suslėgto oro šaltinis, dėl kurio pasiekiamas viršslėgis, uždaromas, o slėgis karteryje stebimas 300 sekundžių. Bandymo išlaikymo sąlyga: karterio slėgis 300 sekundžių laikotarpiu nuo suslėgto oro šaltinio uždarymo ≥ 0,95 karto didesnis už pradinį viršslėgį. |
V PRIEDAS
IV tipo bandymų reikalavimai. Degalų garavimo išlakos
Priedėlio numeris |
Priedėlio pavadinimas |
Puslapis |
1. |
Degalų talpyklos laidumo bandymų procedūra |
168 |
2. |
Degalų talpyklos ir tiekimo sistemos laidumo bandymų procedūra |
169 |
3. |
Bandymų hermetiškoje patalpoje garavimui nustatyti (SHED) procedūra |
174 |
3.1. |
Hibridinio variklio išankstinio parengimo reikalavimai prieš pradedant SHED bandymą |
181 |
3.2. |
Degalų garavimo išlakų kontrolės įtaisų sendinimo bandymų procedūra |
183 |
4. |
Degalų garavimo išlakų kiekio bandymų įrangos kalibravimas |
185 |
1. Įvadas
1.1. |
Šiame priede aprašyta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodyto IV tipo bandymų procedūra. |
1.2. |
1 priedėlyje aprašyta nemetalinio degalų bako medžiagos laidumo bandymų procedūra, kuri taip pat taikoma išankstiniam parengiamajam Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priedo C dalies 8 punkte nurodytam degalų talpyklos bandymų ciklui atlikti. |
1.3. |
2 ir 3 priedėliuose aprašyti metodai, skirti nustatyti, kiek angliavandenilių išgaruoja iš transporto priemonių, kuriose sumontuotos greitai išgaruojančius skystus degalus naudojančios varymo sistemos, degalų sistemų. 4 priedėlyje nustatyta degalų garavimo išlakų kiekio bandymų įrangos kalibravimo procedūra. |
2. Bendrieji reikalavimai
2.1. |
Transporto priemonės gamintojas tvirtinimo institucijai priimtinu būdu įrodo techninei tarnybai, kad degalų bakas ir degalų tiekimo sistema yra sandarūs. |
2.2. |
Degalų tiekimo sistemos sandarumas turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priedo C dalies 8 punkte nurodytus reikalavimus. |
2.3. |
Visos L kategorijos (pakategorių) transporto priemonės, kuriose sumontuotos nemetalinės degalų talpyklos, bandomos laikantis 1 priedėlyje nustatytos laidumo bandymų procedūros. Gamintojo prašymu 1 priedėlyje nustatyto laidumo bandymų degalų skverbimosi dalį galima pakeisti 2 priedėlyje nustatytu degalų laidumo bandymu arba 3 priedėlyje nustatytu SHED bandymu. |
2.4. |
Visos L kategorijos (pakategorių) L3e, L4e, L5e-A, L6e-A ir L7e-A transporto priemonės bandomos laikantis 3 priedėlyje nustatytos SHED bandymų procedūros. |
2.5. |
Per Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytą poveikio aplinkai tyrimą atliekamas bendrasis 2 priedėlyje nustatytos degalų laidumo bandymo procedūros vertinimas. Atlikus šį tyrimą patvirtinama, kurios procedūros turi būti laikomasi bandant L kategorijos (pakategorių) L1e-A, L1e-B, L2e, L5e-B, L6e-B, L7e-B ir L7e-C transporto priemones – 2 priedėlyje nustatytos laidumo bandymų procedūros ar 3 priedėlyje nustatytos SHED bandymų procedūros. |
2.6. |
Jei L1e-A, L1e-B, L2e, L5e-B, L6e-B, L7e-B ir L7e-C transporto priemonės turi būti bandomos laikantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo C dalyje ir 3 priedėlyje nustatytos SHED bandymų procedūros, joms netaikoma 2 priedėlyje nustatyta degalų skverbimosi bandymų procedūra ir atvirkščiai. |
1 priedėlis
Degalų talpyklos laidumo bandymų procedūra
1. Taikymo sritis
1.1. Šis reikalavimas taikomas visoms L kategorijos transporto priemonėms, kuriose sumontuotas nemetalinis degalų bakas greitai išgaruojantiems skystiems degalams laikyti, kaip taikytina transporto priemonėms, kuriose sumontuotas priverstinio uždegimo variklis.
1.2. 2 ar 3 priedėlyje nustatytus reikalavimus atitinkančios transporto priemonės arba transporto priemonės, kuriose sumontuoti slėginio uždegimo varikliai ir kurios naudoja lėtai garuojančius degalus, šiame priedėlyje nustatytus reikalavimus turi atitikti tik tiek, kiek jie susiję su išankstinio parengimo procedūra Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priedo C dalies 8 punkte nurodytam degalų talpyklos bandymui atlikti. Šių transporto priemonių degalų bakams netaikomi 2.1.5, 2.1.6, 2.3 ir 2.4 punktuose nustatyti degalų garavimo reikalavimai.
2. Degalų bako laidumo bandymai
2.1. Bandymų metodas
2.1.1. Bandymų temperatūra
Degalų bakas bandomas 313,2 ± 2 K (40 ± 2 °C) temperatūroje.
2.1.2. Bandymų degalai
Bandymų degalai – II priedo 2 priedėlyje nurodyti etaloniniai degalai. Jei ši bandymų procedūra taikoma tik kaip išankstinis parengimas tolesniems degalų talpyklos bandymams, nurodytiems Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priedo C dalies 8 punkte, gamintojo pasirinkimu ir patvirtinimo institucijai pritariant gali būti naudojami rinkoje parduodami aukščiausios kokybės degalai.
2.1.3. 50 % visos vardinės bako talpos pripildoma bandymų degalų ir paliekama 313,2 ± 2 K aplinkos temperatūroje, kol svorio netekimas taps pastovus. Šis laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei keturios savaitės (išankstinio laikymo laikotarpis). Bakas ištuštinamas ir 50 % jo vardinės talpos iš naujo pripildoma bandymų degalų.
2.1.4. Bakas laikomas pastoviomis sąlygomis 313,2 ± 2 K temperatūroje, kol jo turinys pasiekia bandymų temperatūrą. Tada bakas sandarinamas. Slėgio didėjimą bake bandymo metu galima kompensuoti.
2.1.5. Svorio mažėjimas dėl difuzijos matuojamas per aštuonių savaičių bandymą. Per tą laikotarpį iš degalų bako vidutiniškai per parą gali prasiskverbti ne daugiau kaip 20 000 mg.
2.1.6. Jei degalų dėl difuzijos prasiskverbia daugiau, prasiskverbusių degalų kiekis taip pat nustatomas, kai bandymo temperatūra yra 296,2 ± 2 K (23 ± 2 °C), o visos kitos sąlygos lieka nepakitusios (išankstinio laikymo temperatūra 313,2 ± 2 K). Tokiomis sąlygomis nustatytas prasiskverbusių degalų kiekis negali būti didesnis nei 10 000 mg per parą.
2.2. Visi degalų bakai, kuriems ši bandymų procedūra bus taikoma kaip išankstinis parengimas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priedo C dalies 8 punkte nurodytiems bandymams atlikti, yra tinkamai identifikuojami.
2.3. Įvairių bandytų degalų bakų degalų garų laidumo bandymų rezultatų vidurkio išvesti nereikia, tačiau nustatyta didžiausia bet kurio iš minėtų degalų bakų degalų prasiskverbimo dėl difuzijos norma palyginama su didžiausia leidžiama degalų prasiskverbimo norma, nustatyta 2.1.5 punkte ir, jei taikytina, 2.1.6 punkte.
2.4. Degalų bako laidumo bandymai, kai kompensuojamas vidinis slėgis
Jei degalų bako laidumo bandymai atliekami kompensuojant vidinį slėgį ir tai nurodoma bandymų protokole, apskaičiuojant dėl difuzijos prasiskverbusių degalų kiekį atsižvelgiama į degalų, prasiskverbusių dėl kompensuojamo slėgio, kiekį.
2 priedėlis
Degalų talpyklos ir tiekimo sistemos laidumo bandymų procedūra
1. Taikymo sritis ir bandymų apribojimai
1.1. Nuo Reglamento (ES) Nr. 168/2013 IV priede nustatytos pirmojo reglamento taikymo dienos degalų sistemos laidumas bandomas laikantis 2 punkte nustatytos bandymų procedūros. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo B dalimi ir kol bus gauti Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnyje nustatyto poveikio aplinkai tyrimo rezultatai šis pagrindinis reikalavimas taikomas visoms L kategorijos transporto priemonėms, kuriose sumontuotas degalų bakas labai greitai išgaruojantiems skystiems degalams laikyti, kaip taikytina transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliu.
1.2. Laikantis šio priedėlio reikalavimų šio priedėlio taikymo sričiai priskiriami bent šie degalų sistemos komponentai: degalų talpyklos bakas ir degalų tiekimo linijos mazgas. Šio priedėlio reikalavimai netaikomi kitiems komponentams, kurie sudaro degalų tiekimo sistemą, degalų dozavimo sistemą ir kontrolės sistemą.
2. Degalų bako laidumo bandymų aprašas
2.1. Dėl laidumo išmetamų teršalų kiekio matavimas pasveriant sandarintą degalų baką prieš laikymą tam tikroje temperatūroje ir po to pagal toliau nurodytas schemas
Pr2.1 pav.
Ilgasis ir trumpasis degalų bako laidumo bandymai
2.2. Metalinių bakų patvarumo bandymai neatliekami.
3. Išankstinis parengiamasis degalų laikymas degalų bako laidumo bandymams atlikti
Toliau pateikti penki etapai, per kuriuos degalų bakas iš anksto parengiamas degalų bako laidumo bandymams atlikti.
3.1. Bakas pripildomas II priedo 2 priedėlyje nurodytų etaloninių degalų ir sandariai uždaromas. Pripildytas bakas laikomas 20 savaičių 301,2 ± 5 K (28 ± 5 °C) aplinkos temperatūroje arba 10 savaičių 316,2 ± 5 K (43 ± 5 °C) aplinkos temperatūroje. Jei gamintojas patvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad angliavandenilių laidumo norma stabilizavosi, degalų bakas gali būti laikomas trumpesnį laikotarpį aukštesnėje temperatūroje.
3.2. Degalų bako vidinio paviršiaus plotas apskaičiuojamas kvadratiniais metrais ne mažiau kaip trijų reikšminių skaičių tikslumu. Paviršiaus plotą gamintojas gali apskaičiuoti ne taip tiksliai, jei užtikrinama, kad paviršiaus plotas nebus pervertintas.
3.3. Degalų bako vardinė talpa pripildoma etaloninių degalų.
3.4. Pasiekiama 301,2 ± 5 K (28 ± 5 °C) bako ir degalų temperatūra, o atliekant alternatyvų trumpąjį bandymą – 316,2 ± 5 K (43 ± 5 °C) temperatūra.
3.5. Degalų bakas sandarinamas naudojant degalų bako dangtelį ir kitas detales (išskyrus čiaupus), kuriais galima sandarinti gamyklinių degalų bakų angas. Jei degalų bako angos (kaip antai žarnelių jungiamosios detalės ir angos degalų bako dangtelyje) nėra įprastai sandarintos, jos gali būti sandarinamos naudojant nelaidžias detales, kaip antai metalinius ir fluoropolimerų kamščius.
4. Degalų bako laidumo bandymų procedūra
Toliau pateikiami bako, iš anksto parengto kaip nurodyta 3 punkte, bandymų etapai.
4.1. Sandarintas degalų bakas pasveriamas, o svoris užrašomas mg. Degalų bakas turi būti pasvertas per aštuonias valandas po to, kai jis pripildomas bandymų degalų.
4.2. Bakas laikomas vėdinamoje reguliuojamos temperatūros patalpoje arba gaubte.
4.3. Bandymų patalpa arba gaubtas sandariai uždaromi ir registruojamas bandymo laikas.
4.4. 14 dienų palaikoma pastovi 301,2 ± 2 K (28 ± 5 °C) bandymų patalpos arba gaubto temperatūra. Ši temperatūra nuolatos stebima ir registruojama.
5. Degalų bako laidumo bandymų rezultatų skaičiavimas
5.1. Pasibaigus laikymo laikotarpiui registruojamas sandarinto degalų bako svoris (mg). Jei naudojami ne tie patys degalai, kurie naudoti išankstiniam parengiamajam degalų laikymui ir laidumo bandomajam važiavimui atlikti, svoris registruojamas penkias skirtingas bandymo savaitės dienas. Bandymas negalioja, jei viso laidumo bandymo laikymo laikotarpio bako svorio kitimo per bandymo dienas linijinis grafikas rodo tiesinės regresijos koreliacijos koeficientą r2 < 0,8.
5.2. Pripildyto degalų bako svoris bandymo pabaigoje atimamas iš pripildyto degalų bako svorio bandymo pradžioje.
5.3. Masės skirtumas dalijamas iš degalų bako vidinio paviršiaus ploto.
5.4. Pagal 5.3 punktą gautas rezultatas (mg/m2) dalijamas iš bandymo dienų skaičiaus per dieną išmetamų teršalų normai (mg/m2) apskaičiuoti ir suapvalinamas taip, kad skaitmenų po kablelio skaičius būtų toks pat, kaip Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo C2 dalyje nustatytos išlakų ribinės vertės.
5.5. Jei gamintojo netenkina laidumo normos per 14 dienų laikymo laikotarpį ir jis mano, jog laikotarpis yra per trumpas, kad galėtų nustatyti didesnius svorio pokyčius, laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip 14 dienų. Tokiu atveju kartojami 4.5–4.8 punktuose nurodyti bandymo etapai ir nustatomas svorio pokytis per visą 28 dienų laikotarpį.
5.6. Nusidėvėjimo koeficiento nustatymas vykdant ilgąją laidumo bandymo procedūrą
Gamintojas nusidėvėjimo koeficientą (NK) pasirenka iš šių galimybių:
5.6.1. |
galutinio laidumo ir pradinių bandomųjų važiavimų rezultatų santykis; |
5.6.2. |
pastovusis NK visiems angliavandeniliams, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo B dalyje. |
5.7. Galutinių bako laidumo bandymų rezultatų nustatymas
5.7.1. Ilgoji bandymo procedūra
Laidumo bandymo rezultatams gauti 5.6 punkte nustatytas nusidėvėjimo koeficientas dauginamas iš 5.4 punkte nustatytų išmatuotų laidumo bandymo rezultatų. Gautas rezultatas neturi būti didesnis už taikytiną Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo C2 dalyje nustatytą laidumo bandymo ribinę vertę.
5.7.2. Pagreitinta (trumpoji) bandymo procedūra
5.4 punkte nustatyti išmatuoti laidumo bandymo rezultatai neturi būti didesni už taikytiną Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo C2 dalyje nustatytą laidumo bandymo ribinę vertę.
6. Degalų bako patvarumo bandymai
6.1. Toliau nurodytais etapais atskirai tikrinamas patvarumas atsižvelgiant į kiekvieną pakankamai skirtingą apdorojimo metodų kombinaciją ir į nemetalinių bakų medžiagas.
6.1.1. Ciklinis slėgio keitimas
Slėgio bandymas atliekamas sandarintame bake keičiant slėgį nuo 115,1 kPa absoliučiojo slėgio (+2,0 psig) iki 97,9 kPa absoliučiojo slėgio (-0,5 psig) ir atgal iki 115,1 kPa absoliučiojo slėgio (+2,0 psig) per 10 000 ciklų, kai vieno ciklo trukmė – 60 sekundžių.
6.1.2. Veikimas UV
Veikimo saulės šviesa bandymas atliekamas degalų bako paviršių ne mažiau nei 450 valandų veikiant ultravioletine šviesa (ne mažiau kaip 24 W/m2 (0,40 W-hr/m2/min)). Taip pat galima nemetalinį degalų baką lygiavertį laikotarpį veikti tiesiogine saulės šviesa, jei užtikrinama, kad bakas veikiamas ne mažiau kaip 450 dienos šviesos valandų.
6.1.3. Teliūskavimo bandymas
Teliūskavimo bandymui atlikti 40 % nemetalinio degalų bako talpos pripildoma II priedo 2 priedėlyje nurodytų etaloninių degalų arba gamintojo pasirinktų ir patvirtinimo institucijai priimtinų rinkoje parduodamų aukščiausios kokybės degalų. Degalų bako mazgas siūbuojamas milijoną pilnų ciklų per minutę atliekant 15 ciklų. Siūbuojama nuo +15 iki -15 kampu nuo pagrindo, teliūskavimo bandymas atliekamas 301,2 ± 5 K (28 ± 5 °C) aplinkos temperatūroje.
6.2. Galutiniai degalų bako patvarumo bandymų rezultatai
Atlikus patvarumo bandymus degalų bakas pagal 3 punkte nustatytus reikalavimus laikomas stabiliai laidumo normai užtikrinti. Teliūskavimo bandymo ir veikimo ultravioletiniais spinduliais bandymo laikotarpiai gali būti laikomi minėto laikymo laikotarpio dalimi, jei laikymas pradedamas iš karto po teliūskavimo bandymo. Galutinei laidumo normai nustatyti degalų bakas ištuštinamas ir iš naujo pripildomas naujų bandymų degalų, kaip nustatyta II priedo 2 priedėlyje. Po šio laikymo laikotarpio nedelsiant pakartojama 4 punkte nustatyta bandomojo važiavimo laidumui nustatyti procedūra. Šiam laidumo bandomajam važiavimui naudojami tie patys bandymams skirti reikiami degalai, kaip prieš patvarumo bandymą atliktam laidumo bandomajam važiavimui. Galutiniai bandymo rezultatai apskaičiuojami remiantis 5 punktu.
6.3. Gamintojas gali reikalauti nevykdyti bet kurio patvarumo bandymo, jei patvirtinimo institucijai gali aiškiai įrodyti, kad toks bandymas nesusijęs su degalų bako išmetamais teršalais.
6.4. Patvarumo bandymo laikymo laikotarpis gali būti įtrauktas į degalų laikymo laikotarpį, jei degalai lieka bake. Laikymo laikotarpius galima sutrumpinti iki dešimties savaičių, jei laikoma 316,2 ± 5 K (43 ± 5 °C) temperatūroje.
7. Degalų tiekimo linijos mazgo bandymų reikalavimai
7.1. Degalų tiekimo linijos mazgo laidumo fizinių bandymų procedūra
Gamintojas, laikydamasis bet kurios iš toliau nurodytų bandymų procedūrų, atlieka fizinį degalų tiekimo linijos mazgo bandymą, per kurį taip pat bandomi degalų žarnelių sąvaržos ir medžiaga, prie kurios degalų tiekimo linijos prijungiamos iš abiejų pusių:
a) |
pagal 6.2–6.4 punktų reikalavimus. Vamzdžių medžiaga, prie kurios degalų tiekimo linijos prijungiamos iš abiejų degalų tiekimo linijos pusių, užkemšama nepralaidžia medžiaga. 6.2–6.4 punktuose žodžiai „degalų bakas“ pakeičiami žodžiais „degalų tiekimo linijos mazgas“. Degalų žarnelių sąvaržos užveržiamos serijinei gamybai skirtomis sąsūkomis; |
b) |
gamintojas gali taikyti patentuoto bandymo procedūrą, jei patvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad šis bandymas toks pat tikslus, kaip pagal a punkte nurodytą metodą atliekamas bandymas. |
7.2. Degalų tiekimo linijos mazgo laidumo bandymų ribinės vertės atliekant fizinį bandymą
Vykdant 7.1 punkte nustatytas bandymų procedūras laikomasi Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo C2 dalyje nustatytų degalų tiekimo vamzdelių bandymų ribinių verčių.
7.3. Degalų tiekimo linijos mazgo laidumo fizinių bandymų atlikti nereikia, jei:
a) |
degalų tiekimo linijos atitinka SAE J30 R11–A arba R12 laidumo specifikacijas arba |
b) |
nemetalinės degalų tiekimo linijos atitinka SAE J2260 1 kategorijos laidumo specifikacijas ir |
c) |
gamintojas patvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad degalų bako ir kitų degalų sistemos komponentų jungtys dėl tvirtos konstrukcijos yra sandarios. |
Jei transporto priemonės degalų žarnelės atitinka visas tris specifikacijas, laikoma, kad Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo C2 dalyje nustatyti degalų tiekimo vamzdelių bandymų ribiniai reikalavimai yra tenkinami.
3 priedėlis
Bandymų hermetiškoje patalpoje garavimui nustatyti (SHED) procedūra
1. Taikymo sritis
1.1. |
Nuo Reglamento (ES) Nr. 168/2013 IV priede nustatytos taikymo dienos L3e, L4e (tik bazinės originalios motociklų su priekaba tipo L3e transporto priemonės), L5e-A, L6e-A ir L7e-A pakategorių transporto priemonių degalų garavimo išlakų kiekio bandymas atliekamas taikant tipo patvirtinimo pagal aplinkosauginį veiksmingumą procedūrą vadovaujantis toliau nurodyta SHED bandymų procedūra. |
2. SHED bandymų aprašas
Degalų garavimo išlakų kiekio SHED bandymą (Pr3.1 pav.) sudaro parengimo ir bandymo etapai:
a) |
parengimo etapas:
|
b) |
bandymo etapas:
|
Bendram bandymo rezultatui gauti sudedamos išmetamųjų angliavandenilių masės, susidarančios degalų garavimo išlakų dėl dujokaitos degalų bake ir įšildyto variklio degalų garavimo išlakų išsiskyrimo etapais.
Pr3.1 pav.
Degalų garavimo išlakų kiekio SHED bandymo schema
3. Bandomosios transporto priemonės ir bandymams skirti reikiami degalai
3.1. Bandomosios transporto priemonės
SHED bandymas gamintojo pasirinkimu atliekamas su viena ar daugiau dirbtinai nudėvėtų transporto priemonių, kuriose sumontuoti:
3.1.1. |
dirbtinai nudėvėti išmetamųjų teršalų kontrolės įtaisai; prie SHED bandymo rezultatų pridedamas pastovusis 0,3 g bandymui nusidėvėjimo koeficientas; |
3.1.2. |
pasendinti degalų garavimo išlakų kontrolės įtaisai; taikoma 3.2 priedėlyje nustatyta sendinimo bandymo procedūra. |
3.2. Bandomosios transporto priemonės
Patvirtinto transporto priemonės tipo pagal aplinkosauginį veiksmingumą tipinė dirbtinai nudėvėta transporto priemonė turi būti geros mechaninės būklės. Prieš degalų garavimo išlakų kiekio bandymą ši transporto priemonė įvažinėjama, ja nuvažiuojama ne mažiau kaip 1 000 km po pirmojo užvedimo po paleidimo nuo gamybos linijos. Per šį laikotarpį turi būti prijungta ir tinkamai veikti degalų garavimo išlakų kontrolės sistema, be to, anglies filtras ir degalų garavimo išlakų reguliavimo vožtuvas turi būti įprastai naudojami ir neturi būti kaip nors neįprastai valomi arba apkraunami.
3.3. Bandymų degalai
Naudojami II priedo 2 priedėlyje apibūdinti tinkami bandymų degalai.
4. Važiuoklės dinamometras ir degalų garavimo išlakų kiekio matavimo gaubtas
4.1. Važiuoklės dinamometras turi atitikti II priedo 3 priedėlio reikalavimus.
4.2. Degalų garavimo išlakų kiekio matavimo gaubtas (SHED)
Degalų garavimo išlakų kiekio matavimo gaubtas – dujoms nelaidi stačiakampio formos matavimo kamera, į kurią turi tilpti bandomoji transporto priemonė. Kameroje transporto priemonė turi būti prieinama iš visų pusių, o sandariai uždarytas gaubtas turi būti nelaidus dujoms. Vidinis gaubto paviršius turi būti nepralaidus angliavandeniliams. Bent vieno iš paviršių medžiaga turi būti lanksti ir nepralaidi arba įrengiamas kitas įtaisas dėl menkų temperatūros svyravimų susidariusiems slėgio pokyčiams išlyginti. Sienos sukonstruojamos taip, kad gerai sklaidytųsi šiluma.
4.3. Analitinės sistemos
4.3.1. Angliavandenilių analizatorius
4.3.1.1. |
Oras kameroje stebimas naudojant angliavandenilių detektorių (liepsnos jonizacijos detektorių). Dujų ėminiai imami viduriniame vienos šoninės sienos arba kameros stogo taške, kiekvienas apylankinis srautas nukreipiamas į gaubtą, pageidautina į vietą, esančią iš karto už oro maišymo ventiliatoriaus. |
4.3.1.2. |
Angliavandenilių analizatoriaus atsako trukmė turi siekti iki 90 % galutinio rodmens vertės, kuri yra mažesnė nei 1,5 sekundės. Visų veikimo sričių stabilumas 15 minučių laikotarpiu turi būti didesnis nei 2 % visos skalės esant nuliui ir esant 80 ± 20 % visos skalės. |
4.3.1.3. |
Visų naudojamų sričių analizatoriaus rodmenų pakartojamumas, išreikštas kaip vienas standartinis nuokrypis, turi būti didesnis nei 1 % visos skalės nuokrypio esant nuliui ir esant 80 ± 20 % visos skalės. |
4.3.1.4. |
Analizatoriaus veikimo sritys parenkamos taip, kad atliekant matavimo, kalibravimo ir nuotėkio nustatymo procedūras būtų užtikrinta geriausia skyra. |
4.3.2. Angliavandenilių analizatoriaus duomenų registravimo sistema
4.3.2.1. |
Angliavandenilių analizatoriuje sumontuojamas įtaisas, kad elektrinio signalo išėjimą bent kartą per minutę būtų galima registruoti juostiniu rašytuvu arba kita duomenų apdorojimo sistema. Registravimo sistemos veikimo charakteristikos turi būti bent lygiavertės registruojamam signalui, o sistema turi nuolat registruoti rezultatus. Iš duomenų turi aiškiai matytis degalų bako šildymo ir įšildyto variklio degalų garavimo išlakų išsiskyrimo laikotarpių pradžia ir pabaiga ir kiekvieno bandymo trukmė (nuo jo pradžios iki pabaigos). |
4.4. Degalų bako šildymas
4.4.1. Degalų bako šildymo sistemą sudaro du atskiri šilumos šaltiniai ir du temperatūros valdikliai. Paprastai šilumos šaltiniai – elektrinės šildymo juostos, tačiau gamintojo prašymu galima naudoti kitus šaltinius. Temperatūros valdikliai gali būti rankiniai, pvz., kintamieji transformatoriai, arba automatiniai. Garų ir degalų temperatūrą reikia reguliuoti atskirai, todėl degalams rekomenduojamas automatinis valdiklis. Dėl šildymo sistemos ant bako vilgomojo paviršiaus negali atsirasti karščio židinių, kad degalai prie sienelių pernelyg neįšiltų. Degalams skirtos šildymo juostos turėtų būti įtaisytos kuo žemesniame degalų bako lygyje ir turėtų dengti ne mažiau kaip 10 % vilgomojo paviršiaus. Vidurinė šildymo juostų linija turi būti 30 % žemiau degalų gylio, matuojant nuo degalų bako dugno, ir maždaug lygiagreti degalų lygiui bake. Vidurinė garų šildymo juostų, jei tokios naudojamos, linija turi būti maždaug garų tūrio vidurio aukštyje. Degalų ir garų temperatūrą temperatūros valdikliais turi būti įmanoma reguliuoti taip, kad būtų užtikrinta 5.3.1.6 punkte aprašyta šildymo funkcija.
4.4.2. Jei temperatūros jutikliai nustatomi kaip nurodyta 4.5.2 punkte, degalų šildymo įtaisas turi leisti vienodai šildyti degalus ir degalų garus bake taip, kad būtų užtikrinta 5.3.1.6 punkte aprašyta šildymo funkcija. Šildymo sistema turi būti tokia, kad bake šildomų degalų ir garų temperatūrą būtų galima reguliuoti ±1,7 K tikslumu, atsižvelgiant į reikiamą temperatūrą.
4.4.3. Nepaisant 4.4.2 punkto reikalavimų, jei gamintojas negali laikytis nurodyto šildymo reikalavimo, pvz., dėl to, kad naudoja plastikinius degalų bakus storomis sienelėmis, taikoma artimiausia įmanoma alternatyvi šildymo kreivė. Prieš pradėdamas bet kurį bandymą gamintojas pateikia techninei tarnybai inžinerinius duomenis alternatyvios šildymo kreivės naudojimui pagrįsti.
4.5. Temperatūros registravimas
4.5.1. Kameros temperatūra dviejuose taškuose registruojama temperatūros jutikliais, prijungtais taip, kad rodytų vidutinę vertę. Matavimo taškai yra 0,9 ± 0,2 m aukštyje maždaug 0,1 m atstumu į gaubto vidų nuo kiekvienos šoninės sienos vertikalios vidurio linijos.
4.5.2. Degalų ir degalų garų temperatūra registruojama jutikliais, degalų bake įtaisytais, kaip aprašyta 5.1.1 punkte. Jei jutiklių negalima įtaisyti kaip aprašyta 5.1.1 punkte, pvz., kai naudojamas degalų bakas su dviem tariamai atskiromis kameromis, jutikliai įtaisomi kiekvienos kameros su degalais arba garais talpos apytikriame viduryje. Tokiu atveju degalų ir garų temperatūra yra šių temperatūrų rodmenų vidurkis.
4.5.3. Matuojant degalų garavimo išlakų kiekį temperatūra registruojama arba įvedama į duomenų apdorojimo sistemą bent kartą per minutę.
4.5.4. Temperatūros registravimo sistema turi veikti ±1,7 K tikslumu, ja užtikrinama iki 0,5 K tikslumo temperatūros registravimo skyra.
4.5.5. Duomenų registravimo arba apdorojimo sistemos užtikrinama trukmės skyra – iki ±15 sekundžių.
4.6. Ventiliatoriai
4.6.1. Angliavandenilių koncentraciją kameroje iki aplinkos angliavandenilių lygio galima sumažinti naudojant vieną ar daugiau ventiliatorių arba pūstuvų ir atvėrus SHED duris.
4.6.2. Kameroje turi būti vienas arba keletas maždaug 0,1–0,5 m3/s galios ventiliatorių ar pūstuvų, kuriais būtų galima gerai sumaišyti gaubte esantį orą. Atliekant matavimus kameroje turi būti įmanoma užtikrinti tolygią temperatūrą ir angliavandenilių koncentraciją. Ventiliatorių arba pūstuvų oro srautas neturi būti pučiamas tiesiogiai į transporto priemonę gaubte.
4.7. Dujos
4.7.1. Kalibravimui ir veikimui paruošiamos šios grynos dujos:
a) |
išvalytas dirbtinis oras (grynumas < 1 ppm C1 ekvivalento <1 ppm CO, < 400 ppm CO2, 0,1 ppm NO); deguonies kiekis 18–21 % tūrio; |
b) |
angliavandenilių analizatoriaus kuro dujos (40 ± 2 % vandenilio, likusi dalis – helis su mažiau nei 1 ppm C1 angliavandenilių ekvivalento, mažiau nei 400 ppm CO2); |
c) |
propanas (C3H8), ne mažesnio nei 99,5 % grynumo. |
4.7.2. Būtina turėti kalibravimo ir patikros dujų, kurias sudaro propano (C3H8) ir išvalyto dirbtinio oro mišiniai. Tikroji kalibravimo dujų koncentracija nuo nurodytos vertės neturi skirtis daugiau kaip ±2 %. Naudojant dujosklaidį gauta atskiestų dujų vertė nuo tikrosios vertės neturi skirtis daugiau kaip ±2 %. 1 priedėlyje nurodytą koncentraciją taip pat galima gauti naudojant dujosklaidį, kai dirbtinis oras naudojamas kaip skiedimo dujos.
4.8. Papildoma įranga
4.8.1. Santykinis drėgnis bandymų zonoje matuojamas ±5 % tikslumu.
4.8.2. Slėgis bandymų zonoje matuojamas ±0,1 kPa tikslumu.
4.9. Kita įranga
4.9.1. Gamintojo prašymu ir gavus patvirtinimo institucijos sutikimą techninė tarnyba gali leisti naudoti kitą įrangą, jei galima įrodyti, kad ja gaunami lygiaverčiai rezultatai.
5. Bandymų procedūra
5.1. Pasiruošimas bandymui
5.1.1. Transporto priemonė prieš bandymą mechaniškai paruošiama taip:
a) |
transporto priemonės išmetimo sistema turi būti sandari; |
b) |
prieš bandymą transporto priemonę galima nuvalyti garais; |
c) |
transporto priemonės degalų bake įtaisomi temperatūros jutikliai, leidžiantys degalų ir degalų garų temperatūrą bake išmatuoti pripildžius iki 50 ± 2 % jo vardinės talpos; |
d) |
gali būti įtaisytos neprivalomos papildomos detalės, adapteriai ar įtaisai visiems degalams iš degalų bako išleisti. Kitu atveju degalus iš degalų bako galima išpumpuoti siurbliu arba per sifoną, apsaugantį nuo degalų nutekėjimo. |
5.2. Parengimo etapas
5.2.1. Transporto priemonė perkeliama į 293,2–303,2 K (20–30 °C) aplinkos temperatūros bandymų zoną.
5.2.2. Transporto priemonė pastatoma ant važiuoklės dinamometro, ja atliekamas bandymų ciklas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A dalyje, kaip priklauso bandomos transporto priemonės klasei. Atliekant šiuos veiksmus galima imti variklio išmetalų ėminius, tačiau rezultatai nenaudojami tipo patvirtinimui pagal variklio išmetalus gauti.
5.2.3. Transporto priemonė bandymų zonoje pastatoma trumpiausiam Pr3.1 lentelėje nurodytam laikotarpiui.
Pr3.1 lentelė.
SHED bandymas. Trumpiausi ir ilgiausi transporto priemonės laikymo laikotarpiai
Variklio darbinis tūris |
Trumpiausias (valandos) |
Ilgiausias (valandos) |
≤ 169 cm3 |
6 |
36 |
170 cm3 < variklio darbinis tūris ≤ 279 cm3 |
8 |
36 |
> 280 cm3 |
12 |
36 |
5.3. Bandymo etapai
5.3.1. Degalų garavimo išlakų dėl dujokaitos degalų bake kiekio (paros) bandymas
5.3.1.1. |
Prieš pat bandymo pradžią matavimo kamera keletą minučių ventiliuojama (prapučiama oru), kol joje nusistovi pastovus foninis lygis. Tuo pačiu metu įjungiamas (-i) kameros oro maišymo ventiliatorius (-iai). |
5.3.1.2. |
Prieš pat bandymo pradžią nustatoma nulinė angliavandenilių analizatoriaus padėtis ir matavimo intervalas. |
5.3.1.3. |
Degalų bakai ištuštinami, kaip aprašyta 5.1.1 punkte, ir pripildomi tiek 283,2–287,2 K (10–14 °C) temperatūros bandymų degalų, kad būtų pripildyta iki 50 ± 2 % įprastinės degalų bako talpos. |
5.3.1.4. |
Bandomoji transporto priemonė išjungtu varikliu bandymo gaubte pastatoma tiesiai. Jei reikia, prijungiami degalų bako jutikliai ir šildymo įtaisas. Nedelsiant pradedama registruoti degalų ir gaubto oro temperatūra. Jei ventiliavimo (prapūtimo oru) ventiliatorius vis dar veikia, šiuo metu jis išjungiamas. |
5.3.1.5. |
Degalus ir garus galima dirbtinai pašildyti atitinkamai iki pradinės 288,7 K (15,5 °C) ir 294,2 K (21,0 °C) ± 1 K temperatūros. |
5.3.1.6. |
Kai tik degalų temperatūra pasiekia 287,0 K (14,0 °C):
Kai tik degalų temperatūra pasiekia 288,7 K (15,5 °C) ± 1 K, bandymo procedūra yra tokia:
|
5.3.1.7. |
Prieš pat bandymo pabaigą nustatoma nulinė angliavandenilių analizatoriaus padėtis ir matavimo intervalas. |
5.3.1.8. |
Jei 5.3.1.6 punkte nustatyti šildymo reikalavimai įvykdomi per 60 ± 2 minučių bandymo laikotarpį, matuojama galutinė angliavandenilių koncentracija gaubte (CHC,f). Šio matavimo laikas arba trukmė registruojama kartu su galutine temperatūra Tf ir barometriniu slėgiu pf. |
5.3.1.9. |
Išjungiamas šilumos šaltinis, atidaromos sandarintos gaubto durys. Nuo gaubto aparatūros atjungiamas šildymo prietaisas ir temperatūros jutiklis. Transporto priemonė išjungtu varikliu patraukiama iš gaubto. |
5.3.1.10. |
Kad filtras nebūtų neįprastai apkrautas, nuo paros bandymo etapo pabaigos iki važiavimo ciklo pradžios nuo transporto priemonės degalų bako galima nuimti dangtelius. Važiavimo ciklas pradedamas per 60 minučių nuo degalų garavimo išlakų dėl dujokaitos degalų bake kiekio bandymo pabaigos. |
5.3.2. Važiavimo ciklas
5.3.2.1. |
Degalų garavimo išlakos dėl dujokaitos degalų bake – dėl degalų talpyklos ir degalų tiekimo sistemos temperatūros pokyčių išmetami angliavandeniliai. Po degalų garavimo išlakų dėl dujokaitos degalų bake kiekio bandymo transporto priemonė išjungtu varikliu užstumiama arba kitaip perkeliama ant važiuoklės dinamometro. Tada ji bandoma per važiavimo ciklą, nurodytą bandomos transporto priemonės klasei. Gamintojo prašymu atliekant šiuos veiksmus galima imti variklio išmetalų ėminius, tačiau gauti rezultatai nenaudojami tipo patvirtinimui pagal variklio išmetalus gauti. |
5.3.3. Įšildyto variklio degalų garavimo išlakų kiekio bandymas
Degalų garavimo išlakų kiekis nustatomas 60 minučių laikotarpiu matuojant įšildyto variklio išmetamų angliavandenilių kiekį. Įšildyto variklio degalų garavimo išlakų kiekio bandymas pradedamas per septynias minutes nuo 5.3.2.1 punkte nustatyto važiavimo ciklo pabaigos.
5.3.3.1. |
Prieš baigiant bandomąjį važiavimą matavimo kamera keletą minučių prapučiama oru, kol joje nusistovi pastovus angliavandenilių foninis lygis. Tuo pačiu metu gaubte įjungiamas (-i) oro maišymo ventiliatorius (-iai). |
5.3.3.2. |
Prieš pat bandymo pradžią nustatoma nulinė angliavandenilių analizatoriaus padėtis ir matavimo intervalas. |
5.3.3.3. |
Transporto priemonė išjungtu varikliu įstumiama arba kitaip perkeliama į matavimo kamerą. |
5.3.3.4. |
Per septynias minutes nuo važiavimo ciklo pabaigos gaubto durys sandariai uždaromos, kad būtų nelaidžios dujoms. |
5.3.3.5. |
Sandariai uždarius kamerą pradedamas įšildyto variklio degalų garavimo išlakų išsiskyrimo 60 ± 0,5 minučių laikotarpis. Išmatuojama angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis, kad būtų nustatyti pirminiai rodmenys CHC, i. Pi ir Ti įšildyto variklio degalų garavimo išlakų kiekio bandymui atlikti. Šie duomenys naudojami degalų garavimo išlakų kiekiui apskaičiuoti (6 skyrius). |
5.3.3.6. |
Prieš pat 60 ± 0,5 minučių bandymo laikotarpio pabaigą nustatoma nulinė angliavandenilių analizatoriaus padėtis ir matavimo intervalas. |
5.3.3.7. |
60 ± 0,5 minučių bandymo laikotarpio pabaigoje išmatuojama angliavandenilių koncentracija kameroje. Taip pat išmatuojama temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra galutiniai rodmenys CHC, f. pf ir Tf įšildyto variklio degalų garavimo išlakų kiekio bandymui atlikti, naudojami atliekant 6 skyriuje nurodytus skaičiavimus. Taip užbaigiamas degalų garavimo išlakų kiekio bandymas. |
5.4. Alternatyvios bandymų procedūros
5.4.1. Gamintojo prašymu, pritariant techninei tarnybai ir patvirtinimo institucijai priimtinu būdu atitikčiai šio priedėlio reikalavimams įrodyti gali būti naudojami alternatyvūs metodai. Tokiais atvejais gamintojas techninę tarnybą užtikrina, jog alternatyvaus bandymo rezultatus galima susieti su šiame priede aprašytos procedūros rezultatais. Ši sąsaja patvirtinama dokumentais, kurie pridedami prie Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnyje numatyto informacinio paketo.
6. Rezultatų skaičiavimas
6.1. Atliekant 5 skyriuje aprašytus degalų garavimo išlakų kiekio bandymus galima apskaičiuoti angliavandenilių garavimo išlakų kiekį dujokaitos degalų bake ir įšildyto variklio degalų garavimo išlakų išsiskyrimo etapais. Kiekvienu šiuo etapu išgaravusių medžiagų kiekis apskaičiuojamas naudojant gaubte nustatytą pirminę ir galutinę angliavandenilių koncentraciją, temperatūrą ir slėgį bei gryną gaubto tūrį.
Naudojama formulė:
Pr3.3 lygtis
čia:
MHC |
– |
bandymo etapu išmestų angliavandenilių masė (g); |
CHC |
– |
gaubte išmatuota angliavandenilių koncentracija (ppm Ci ekvivalento); |
V |
– |
grynas gaubto tūris kubiniais metrais, patikslintas atsižvelgiant į transporto priemonės tūrį. Jeigu transporto priemonės tūris nenustatytas, atimamas 0,14 m3 tūris; |
T |
– |
aplinkos temperatūra kameroje (K); |
p |
– |
barometrinis slėgis (kPa); |
H/C |
– |
vandenilio ir anglies santykis; |
čia:
i |
– |
pirminis rodmuo; |
f |
– |
galutinis rodmuo; |
H/C |
– |
2,33 degalų garavimo išlakų dėl dujokaitos degalų bake atveju; |
H/C |
– |
2,20 įšildyto variklio degalų garavimo išlakų atveju. Įšildyto variklio degalų garavimo išlakos – iš stovinčios transporto priemonės degalų sistemos po tam tikro važiavimo laikotarpio išmetami angliavandeniliai (išreikšti kaip C1 H2,20 santykis). |
6.2. Bendri bandymo rezultatai
Bendra iš transporto priemonės išgaravusių angliavandenilių masė:
Pr3.4 lygtis
čia:
Mtotal |
– |
bendra iš transporto priemonės išgaravusių angliavandenilių masė (g); |
MTH |
– |
dėl šilumos susidarymo degalų bake išgaravusių angliavandenilių masė (g); |
MHS |
– |
išgaravusių angliavandenilių masė (g), esant įšildytam varikliui. |
7. Ribinės vertės
Pagal šį priedą atliekant bandymą bendra iš transporto priemonės išgaravusių angliavandenilių masė (Mtotal) turi būti tokia, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo C dalyje.
8. Tolesnės nuostatos
Gamintojo prašymu patvirtinimas pagal degalų garavimo išlakas suteikiamas neatliekant bandymo, jei patvirtinimo institucijai galima pateikti Kalifornijos vykdomąjį raštą dėl transporto priemonės tipo pagal aplinkosauginį veiksmingumą, kuriam gauti yra pateikta paraiška.
3.1 priedėlis
Hibridinio variklio išankstinio parengimo reikalavimai prieš pradedant SHED bandymą
1. Taikymo sritis
1.1. |
Toliau nurodyti išankstinio parengimo reikalavimai prieš pradedant SHED bandymą taikomi tik L kategorijos transporto priemonėms, kuriose sumontuota hibridinė varymo sistema. |
2. Bandymo metodai
2.1. |
Prieš pradedant SHED bandymo procedūrą bandomosios transporto priemonės iš anksto parengiamos, kaip nurodyta toliau.
|
3.2 priedėlis
Degalų garavimo išlakų kontrolės įtaisų sendinimo bandymų procedūra
1. Degalų garavimo išlakų kontrolės įtaisų sendinimo bandymų metodai
SHED bandymas atliekamas su sumontuotais pasendintais degalų garavimo išlakų kontrolės įtaisais. Šių įtaisų sendinimo bandymai atliekami vadovaujantis šiame priedėlyje nustatytomis procedūromis.
2. Anglies filtro sendinimas
Pr3.2.1 pav.
Anglies filtro dujų srauto diagrama ir angos
Bandomuoju filtru parenkamas ir patvirtinimo institucijai ir techninei tarnybai pritariant paženklinamas tipinis transporto priemonės varymo sistemų šeimos, kaip nustatyta XI priede, anglies filtras.
2.1. Filtro sendinimo bandymo procedūra
Kai transporto priemonėje sumontuota iš kelių filtrų sudaryta sistema, kiekvienam filtrui tokia procedūra taikoma atskirai. Filtro apkrovos ir iškrovos bandymų ciklų skaičius atitinka Pr3.1.1 lentelėje nurodytą skaičių, o bandomajam filtrui sendinti skirta išlaikymo trukmė ir paskesnis degalų garų prapūtimas taikomi 297 ± 2 K aplinkos temperatūroje, kaip nurodyta toliau.
2.1.1. Bandymų ciklo filtro apkrovos dalis
2.1.1.1. |
Filtro apkrova pradedama per minutę po bandymų ciklo prapūtimo dalies. |
2.1.1.2. |
Filtro (švaraus oro) anga atidaroma, o prapūtimo anga uždengiama. Pro bandomojo filtro bako angą 40 g/h srautu įleidžiama 50 % oro ir 50 % rinkoje parduodamo benzino arba II priedo 2 priedėlyje nurodyto bandymų benzino mišinio. Benzino garai susidaro 313 ± 2 K benzino temperatūroje. |
2.1.1.3. |
Bandomojo filtro proveržio taškas kiekvieną kartą apkraunamas iki 2,0 ± 0,1 g ir nustatomas taip:
|
2.1.2. Išlaikymo trukmė
Kaip bandymų ciklo dalis taikoma penkių minučių nuo filtro apkrovos iki prapūtimo išlaikymo trukmė.
2.1.3. Bandymų ciklo filtro prapūtimo dalis
2.1.3.1. |
Bandomasis filtras prapučiamas pro prapūtimo angą, o degalų bako anga uždengiama. |
2.1.3.2. |
Keturių šimtų filtro sluoksnių tūris pro angą prapučiamas 24 l/min sparta. |
Pr3.2.1 lentelė.
Bandomojo filtro apkrovos ir prapūtimo bandymų ciklų skaičius
Transporto priemonės kategorija |
Transporto priemonės kategorijos pavadinimas |
Nurodytas bandymų ciklų skaičius |
L1e-A |
Motorinis dviratis |
45 |
L3e-AxT (x=1, 2 arba 3) |
Dviratis trialo motociklas |
|
L1e-B |
Dviratis mopedas |
90 |
L2e |
Triratis mopedas |
|
L3e-AxE (x=1, 2 arba 3) |
Dviratis enduro motociklas |
|
L6e-A |
Lengvasis kelių kvadraciklas |
|
L7e-B |
Sunkusis visureigis kvadraciklas |
|
L3e ir L4e (vmax< 130 km/h) |
Dviratis motociklas su priekaba ir be jos |
170 |
L5e |
Triratis |
|
L6e-B |
Lengvasis kvadramobilis |
|
L7e-C |
Sunkusis kvadramobilis |
|
L3e ir L4e (vmax ≥ 130 km/h) |
Dviratis motociklas su priekaba ir be jos |
300 |
L7e-A |
Sunkusis kelių kvadraciklas |
3. Degalų garavimo išlakų reguliavimo vožtuvų, laidų ir traukių sendinimo bandymų procedūra
3.1. |
Per patvarumo bandymą reguliavimo vožtuvai, laidai ir traukės prireikus naudojami mažiausiai 5 000 ciklų. |
3.2. |
Prieš pradedant 3 priedėlyje nurodytą SHED bandymą pasendintos degalų garavimo išlakų kontrolės įtaisų dalys, kurių bandymai atlikti pagal 3.1 punktą, gamintojo pasirinkimu gali būti pakeistos VI priedo 3.5 punkto reikalavimus atitinkančiais vadinamaisiais aukso vertės degalų garavimo išlakų reguliavimo vožtuvais, laidais ir traukėmis, skirtais montuoti IV tipo bandymų transporto priemonėje. |
4. Bandymų rezultatų pranešimas
Gamintojas 2 ir 3 punktuose nurodytų bandymų rezultatus praneša pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą formatą parengtame bandymų protokole.
4 priedėlis
Degalų garavimo išlakų kiekio bandymui skirtos įrangos kalibravimas
1. Kalibravimo dažnis ir metodai
1.1. Visa įranga kalibruojama prieš pirmąjį naudojimą, o vėliau – taip dažnai, kaip būtina, ir visais atvejais mėnesį iki tipo patvirtinimo bandymo. Šiame priedėlyje aprašyti taikytini kalibravimo metodai.
2. Gaubto kalibravimas
2.1. Pradinis gaubto vidinio tūrio nustatymas
2.1.1. |
Prieš pirmą kartą naudojant kamerą, laikantis toliau nurodytos tvarkos nustatomas jos vidinis tūris. Tiksliai išmatuojami vidiniai kameros matmenys atsižvelgiant į visus nelygumus, pvz., tvirtinamuosius statramsčius. Remiantis šiais matavimų rezultatais nustatomas kameros vidinis tūris. |
2.1.2. |
Grynasis vidinis tūris nustatomas iš kameros vidinio tūrio atėmus 0,14 m3. Atitinkamai galima atimti bandomosios transporto priemonės faktinį tūrį. |
2.1.3. |
Kamera patikrinama pagal 2.3 punktą. Jeigu propano masė įleistų dujų masės neatitinka ± 2 %, būtini taisomieji veiksmai. |
2.2. Foninių išmetamųjų teršalų nustatymas kameroje
Taikant šią procedūrą nustatoma, ar kameroje nėra jokių didelį kiekį angliavandenilių išskiriančių medžiagų. Tikrinama prieš pradedant eksploatuoti gaubtą, jame atlikus kokius nors veiksmus, galinčius turėti poveikio foniniam išmetamųjų teršalų lygiui, ir ne rečiau kaip kartą per metus.
2.2.1. |
Kalibruojamas analizatorius kalibravimas (jei reikia). Prieš pat bandymo pradžią nustatoma nulinė angliavandenilių analizatoriaus padėtis ir matavimo intervalas. |
2.2.2. |
Gaubtas prapučiamas, kol nustatomas stabilus angliavandenilių rodmuo. Įjungiamas oro maišymo ventiliatorius, jeigu tai dar nebuvo padaryta. |
2.2.3. |
Kamera sandarinama, matuojama foninė angliavandenilių koncentracija, temperatūra bei barometrinis slėgis. Tai pirminiai rodmenys CHCi, pi ir Ti, naudojami foniniam lygiui gaubte apskaičiuoti. |
2.2.4. |
Gaubtas paliekamas keturioms valandoms su įjungtu oro maišymo ventiliatoriumi. |
2.2.5. |
Prieš pat bandymo pabaigą nustatoma nulinė angliavandenilių analizatoriaus padėtis ir matavimo intervalas. |
2.2.6. |
Praėjus nurodytam laikui tuo pačiu analizatoriumi išmatuojama angliavandenilių koncentracija kameroje. Taip pat išmatuojama temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai galutiniai rodmenys CHCf, Pf ir Tf. |
2.2.7. |
Pagal 2.4 punktą apskaičiuojamas angliavandenilių masės pokytis gaubte bandymo laikotarpiu. Foninis išmetamųjų teršalų kiekis gaubte neturi viršyti 0,4 g. |
2.3. Kameros kalibravimas ir angliavandenilių sulaikymo kameroje bandymas
Kameros kalibravimu ir angliavandenilių sulaikymo kameroje bandymu patikrinamas pagal 2.1 punktą apskaičiuotas tūris ir išmatuojama bet kokio nuotėkio sparta.
2.3.1. |
Gaubtas prapučiamas, kol gaunama stabili angliavandenilių koncentracija. Įjungiamas oro maišymo ventiliatorius, jeigu tai dar nebuvo padaryta. Prieš pat bandymo pradžią angliavandenilių analizatorius kalibruojamas (jei reikia), tada nustatoma nulinė padėtis ir matavimo intervalas. |
2.3.2. |
Gaubtas sandarinamas, matuojama foninė koncentracija, temperatūra bei barometrinis slėgis. Tai pirminiai rodmenys CHCi,, pi ir Ti, naudojami gaubtui kalibruoti. |
2.3.3. |
Į gaubtą įleidžiama apytikriai 4 gramai propano. Propano masė išmatuojama ± 2 % išmatuotosios vertės tikslumu. |
2.3.4. |
Kameros dujoms leidžiama maišytis penkias minutes. Prieš pat atliekant kitą bandymą nustatoma nulinė angliavandenilių analizatoriaus padėtis ir matavimo intervalas. Išmatuojama angliavandenilių koncentracija, temperatūra bei barometrinis slėgis. Tai galutiniai rodmenys CHCf, pf ir Tf gaubtui kalibruoti. |
2.3.5. |
Naudojat pagal 2.3.2 ir 2.3.4 punktus gautus rodmenis ir 2.4 punkto formulę apskaičiuojama propano masė gaubte. Ji neturi daugiau nei ± 2 % skirtis nuo propano masės, išmatuotos pagal 2.3.3 punktą. |
2.3.6. |
Kameros dujoms leidžiama maišytis ne mažiau kaip keturias valandas. Matuojama ir registruojama galutinė angliavandenilių koncentracija, temperatūra bei barometrinis slėgis. Prieš pat bandymo pabaigą nustatoma nulinė angliavandenilių analizatoriaus padėtis ir matavimo intervalas. |
2.3.7. |
Angliavandenilių masė apskaičiuojama taikant 2.4 punkte nurodytą formulę ir 2.3.6 ir 2.3.2 punktuose nustatytus rodmenis. Masė negali daugiau nei 4 % skirtis nuo angliavandenilių masės, apskaičiuotos pagal 2.3.5 punktą. |
2.4. Skaičiavimas
Apskaičiuotas grynosios angliavandenilių masės pokytis gaubte naudojamas kameros foniniam angliavandenilių kiekiui ir nuotėkio spartai nustatyti. Toliau pateiktoje formulėje masės pokyčiui apskaičiuoti naudojami pirminiai ir galutiniai angliavandenilių koncentracijos, temperatūros ir barometrinio slėgio rodmenys.
Pr3.5 lygtis:
čia:
MHC |
= |
angliavandenilių masė (g); |
CHC |
= |
angliavandenilių koncentracija gaubte (anglies ppm (Pastaba. )); |
V |
= |
grynasis gaubto tūris kubiniais metrais, išmatuotas remiantis 2.1.1 punktu; |
T |
= |
aplinkos temperatūra gaubte (K); |
p |
= |
barometrinis slėgis (kPa); |
k |
= |
17,6; |
čia:
|
i – pirminis rodmuo; |
|
f – galutinis rodmuo. |
3. FID angliavandenilių analizatoriaus patikra
3.1. Detektoriaus atsako optimizavimas
FID analizatorius reguliuojamas vadovaujantis prietaiso gamintojo nurodymais. Siekiant optimizuoti atsaką dažniausiai taikomoje veikimo srityje, turi būti naudojamas propanas su oru.
3.2. HC analizatoriaus kalibravimas
Analizatorius turi būti kalibruojamas naudojant propaną su oru ir išvalytą dirbtinį orą. Kalibravimo kreivė brėžiama kaip aprašyta 4.1–4.5 punktuose.
3.3. Deguonies kiekio poveikio patikra ir rekomenduojamos ribinės vertės
Konkrečios rūšies angliavandenilių atsako koeficientas (Rf) – FID C1 rodmens ir koncentracijos dujų balione, išreikštos kaip ppm C1, santykis.
Bandymo dujų koncentracija turi būti tokia, kad veikimo srityje atsakas sudarytų maždaug 80 % nuokrypio per visą skalę. Koncentracija turi būti žinoma ± 2 % tikslumu, atsižvelgiant į tūrio vienetais išreikštą gravimetrinį etaloną. Be to, dujų balionas per 24 valandas iš anksto parengiamas 293,2–303,2 K (20 ir 30 °C) temperatūroje.
Atsako koeficientai turi būti nustatyti analizatorių pradedant naudoti ir po ilgesnių naudojimo laikotarpių. Naudotinos etaloninės dujos – propanas su išvalytu oru, laikant, kad jo atsako koeficientas lygus 1,00.
Toliau pateikiama propano ir azoto atsako koeficiento sritis, susijusi su deguonies kiekio poveikiui patikrinti naudotinomis bandymo dujomis ir rekomenduojama atsako koeficiento sritimi: 0,95 ≤ Rf ≤ 1,05.
4. Angliavandenilių analizatoriaus kalibravimas
Kiekviena įprastai taikoma veikimo sritis kalibruojama pagal toliau nurodytą procedūrą.
4.1. |
Kalibravimo kreivė brėžiama mažiausiai per penkis veikimo srityje kuo tolygiau išdėstytus kalibravimo taškus. Didžiausios koncentracijos kalibravimo dujų vardinė koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 80 % visos skalės. |
4.2. |
Kalibravimo kreivė nustatoma taikant mažiausiųjų kvadratų metodą. Jeigu gaunamas didesnis nei 3 daugianaris laipsnis, kalibravimo taškų skaičius turi būti ne mažesnis už šio daugianario laipsnio skaičių prie jo pridėjus 2. |
4.3. |
Kalibravimo kreivė nuo kiekvienų kalibravimo dujų vardinės vertės negali skirtis daugiau nei 2 %. |
4.4. |
Naudojant pagal 4.2 punktą apskaičiuotus daugianario koeficientus parengiama užregistruotų rodmenų, palyginti su tikrąja koncentracija, lentelė (rodmenys pateikiami ne didesniais nei 1 % visos skalės tarpsniais). Tokia lentelė sudaroma kiekvienai kalibruotai analizatoriaus sričiai. Be to, lentelėje pateikiami šie duomenys:
|
4.5. |
Galima taikyti kitas technologijas (pvz., naudoti kompiuterį, elektroniniu būdu valdomą intervalų perjungiklį ar kt.), jei patvirtinimo institucijai priimtinu būdu galima įrodyti, kad jomis galima užtikrinti lygiaverčio tikslumo duomenis. |
VI PRIEDAS
V tipo bandymų reikalavimai. Taršos kontrolės įtaisų patvarumas
Priedėlio numeris |
Priedėlio pavadinimas |
Puslapis |
1. |
L kategorijos transporto priemonių standartinis kelio ciklas (SRC-LeCV) |
194 |
2. |
JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) patvirtintas nuvažiuoto reikiamo atstumo patvarumui patikrinti ciklas |
204 |
0. Įvadas
0.1. |
Šiame priede aprašytos V tipo bandymų procedūros L kategorijos transporto priemonių taršos kontrolės įtaisų patvarumui pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 3 dalį patikrinti. |
0.2. |
V tipo bandymų procedūrai priskiriamos nuvažiuoto reikiamo atstumo procedūros bandomosioms transporto priemonėms pasendinti apibrėžtu ir kartotiniu būdu, taip pat pasikartojančios I tipo išmetamųjų teršalų tikrinimo bandymų procedūros, vykdytos prieš bandomosioms transporto priemonėms nuvažiuojant reikiamą atstumą, jį važiuojant ir jį nuvažiavus. |
1. Bendrieji reikalavimai
1.1. |
Gamintojas dokumentais patvirtina bandomųjų transporto priemonių pavaros ir taršos kontrolės įtaisų, sumontuotų tose bandomosiose transporto priemonėse, tipus ir juos išvardija. Sąraše nurodomi bent tokie elementai, kaip varymo sistemų tipo ir jų transmisijos specifikacijos, prireikus išmetimo sistemai priklausantis (-ys) deguonies jutiklis (-iai), katalizinio (-ių) konverterio (-ių) tipas, kietųjų dalelių filtras (-ai) arba kitas (-i) taršos kontrolės įtaisas (-ai), įsiurbimo ir išmetimo sistemos ir visi išoriniai įtaisai, kurie gali turėti poveikio patvirtintos transporto priemonės aplinkosauginiam veiksmingumui. Šie dokumentai pridedami prie bandymų protokolo. |
1.2. |
Gamintojas pateikia įrodymų apie visų išmetamųjų teršalų mažinimo sistemų konfigūracijos, taršos kontrolės įtaiso tipo specifikacijų ar kito (-ų) išorinio (-ių) prietaiso (-ų), sąveikaujančio (-ių) su taršos kontrolės įtaisais, pakeitimų gaminant tam tikro tipo transporto priemonę gavus tipo patvirtinimą pagal aplinkosauginį veiksmingumą galimą poveikį V tipo bandymų rezultatams. Gamintojas patvirtinimo institucijai pareikalavus pateikia šiuos dokumentus ir įrodymus, jog bet kokie pakeitimai transporto priemonės gamybos metu, atgaline data atlikti transporto priemonės konfigūracijos pakeitimai, bet kurio taršos kontrolės įtaiso tipo specifikacijų pakeitimai ar išorinių įtaisų, kurie sumontuoti patvirtinto tipo transporto priemonėje, pakeitimai neturės neigiamo poveikio tam tikro tipo pagal aplinkosauginį veiksmingumą transporto priemonės patvarumui. |
1.3. |
V tipo patvarumo bandymai netaikomi L4e kategorijos motociklams su priekaba, jei gamintojas gali pateikti šiame priede nurodytus įrodymus ir dokumentus, susijusius su L3e dviračiais motociklais, kurių pagrindu surinkta L4e transporto priemonė. Visais kitais atvejais L4e kategorijos motociklams su priekaba šio priedo reikalavimai yra taikomi. |
2. Specialūs reikalavimai
2.1 Bandomajai transporto priemonei taikomi reikalavimai
2.1.1. V tipo patvarumo bandymams naudojamos bandomosios transporto priemonės, o ypač išmetamųjų teršalų mažinimo sistemai svarbūs taršos kontrolės ir išoriniai įtaisai turi būti atitinkamo transporto priemonės tipo pagal aplinkosauginį veiksmingumą, pagaminti serijinės gamybos būdu ir pateikti rinkai.
2.1.2. Pradėdamos važiuoti reikiamą atstumą bandomosios transporto priemonės turi būti geros mechaninės būklės ir neturi būti nuvažiavusios daugiau nei 100 km po pirmojo užvedimo po paleidimo nuo gamybos linijos. Varymo sistemų ir taršos kontrolės įtaisai neturi būti naudoti nuo jų pagaminimo, išskyrus kokybės kontrolės bandymus ir pirmųjų 100 km važiavimą.
2.1.3. Nepaisant to, kurią patvarumo bandymo procedūrą pasirenka gamintojas, per visą laikotarpį, kuriuo turi būti nuvažiuotas reikiamas atstumas, bandomosiose transporto priemonėse turi būti sumontuoti visi taršos kontrolės įtaisai ir sistemos su aparatine, pavaros programine ir pavaros kalibravimo įranga ir jie turi veikti.
2.1.4. Prieš pradedant važiuoti reikiamą atstumą bandomųjų transporto priemonių taršos kontrolės įtaisai prižiūrint techninei tarnybai visam laikui paženklinami ir išvardijami sąraše kartu nurodant transporto priemonės identifikavimo numerį, pavaros programinę įrangą ir pavaros kalibravimo nustatymus. Patvirtinimo institucijai pareikalavus gamintojas pateikia šį sąrašą.
2.1.5. Bandomųjų transporto priemonių valdymo įtaisai prižiūrimi, reguliuojami ir naudojami laikantis tinkamoje taisymo ir priežiūros darbų informacinėje medžiagoje ir naudotojo vadove gamintojo pateiktų rekomendacijų.
2.1.6. Patvarumo bandymas atliekamas naudojant gamintojo nuožiūra parinktus tinkamus rinkoje parduodamus degalus. Jei bandomosiose transporto priemonėse sumontuoti dvitakčiai varikliai, naudojami naudotojo vadove gamintojo rekomenduojamos rūšies tepalai ir jų kiekis.
2.1.7. Dėl bandomųjų transporto priemonių aušinimo sistemų transporto priemonė turi galėti veikti temperatūroje, panašioje į temperatūrą įprastinėmis naudojimo kelyje sąlygomis (alyva, aušalas, išmetimo sistema ir kt.).
2.1.8. Jeigu patvarumo bandymas atliekamas bandymų trasoje arba kelyje, transporto priemonės standartinė masė turi būti bent tokia, kokia buvo atliekant I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymus ant važiuoklės dinamometro.
2.1.9. Techninei tarnybai patvirtinus ir patvirtinimo institucijai pritarus V tipo bandymų procedūra gali būti vykdoma naudojant tokią bandomąją transporto priemonę, kurios kėbulo forma, pavarų dėžė (automatinė arba mechaninė) ir ratų arba padangų dydis skiriasi nuo transporto priemonės, kurios tipą pagal aplinkosauginį veiksmingumą prašoma patvirtinti.
2.2. Pagal V tipo bandymų procedūrą bandomosios transporto priemonės reikiamą atstumą važiuoja bandymų trasa, keliu arba ant važiuoklės dinamometro. Gamintojas savo nuožiūra parenka bandymų trasą arba bandymų kelią.
2.2.1. Reikiamam atstumui nuvažiuoti naudojamas važiuoklės dinamometras
2.2.1.1. |
Važiuoklės dinamometrais, kurie naudojami reikiamam atstumui nuvažiuoti atliekant V tipo patvarumo bandymus, sudaroma galimybė atlikti 1 arba atitinkamai 2 priedėlyje nurodytą nuvažiuoto reikiamo atstumo patvarumui patikrinti ciklą. |
2.2.1.2. |
Visų pirma dinamometre sumontuojamos tokią pačią inerciją ir pasipriešinimą riedėjimui imituojančios sistemos, kaip atliekant II priede aprašytus I tipo išmetamųjų teršalų kiekio laboratorinius bandymus naudotos sistemos. Reikiamam atstumui nuvažiuoti išmetamųjų teršalų analizės įranga nereikalinga. II priede nurodytam važiuoklės dinamometrui naudojami tie patys inercijos bei smagračio nustatymai ir kalibravimo procedūros, kaip naudoti reikiamam atstumui bandomosiomis transporto priemonėmis nuvažiuoti. |
2.2.1.3. |
I tipo išmetamųjų teršalų tikrinimo bandymams atlikti bandomąsias transporto priemones galima perkelti ant kito bandymų stendo. Prie viso nuvažiuoto reikiamo atstumo galima pridėti per I tipo išmetamųjų teršalų tikrinimo bandymus nuvažiuotą reikiamą atstumą. |
2.3. I tipo išmetamųjų teršalų tikrinimo bandymai prieš važiuojant reikiamą atstumą patvarumui patikrinti, važiuojant šį atstumą ir jį nuvažiavus atliekami vadovaujantis II priede nustatytomis paleidus šaltą variklį išmetamų teršalų kiekio bandymo procedūromis. Techninei tarnybai ir patvirtinimo institucijai pareikalavus pateikiamas visų I tipo išmetamųjų teršalų tikrinimo bandymų rezultatų sąrašas. Bandymų protokole nurodomi I tipo išmetamųjų teršalų tikrinimo bandymų rezultatai prieš nuvažiuojant reikiamą atstumą patvarumui patikrinti ir jį nuvažiavus. Techninė tarnyba atlieka bent pirmą ir paskutinį I tipo išmetamųjų teršalų tikrinimo bandymus arba jie atliekami techninei tarnybai prižiūrint, o jų protokolai pateikiami patvirtinimo institucijai. Bandymų protokole nurodoma, ar I tipo išmetamųjų teršalų tikrinimo bandymą atliko techninė tarnyba, ar bandymas atliktas techninei tarnybai prižiūrint.
2.4. L kategorijos transporto priemonei, kurioje sumontuota hibridinė varymo sistema, taikomi V tipo bandymų reikalavimai
2.4.1. OVC transporto priemonės
Reikiamam atstumui nuvažiuoti elektros energijos (galios) kaupiklį galima krauti du kartus dienoje.
OVC transporto priemonės su veikimo režimo jungikliu reikiamą atstumą turi važiuoti režimu, kuris automatiškai nustatomas pasukus uždegimo raktelį (įprastiniu režimu).
Susitarus su technine tarnyba ir gavus patvirtinimo institucijos pritarimą važiuojant reikiamą atstumą leidžiama įjungti kitą hibridinį režimą, jei to reikia norint toliau važiuoti reikiamą atstumą. Hibridinio režimo pakeitimas nurodomas bandymų protokole.
Išmetamųjų teršalų kiekis matuojamas tomis pačiomis sąlygomis, kaip apibrėžta pagal I tipo bandymų B sąlygą (3.1.3 ir 3.2.3 punktai).
2.4.2. NOVC transporto priemonės
NOVC transporto priemonės su veikimo režimo jungikliu reikiamą atstumą važiuoja režimu, kuris automatiškai nustatomas pasukus uždegimo raktelį (įprastiniu režimu).
Išmetamųjų teršalų kiekis matuojamas tomis pačiomis sąlygomis, kaip atliekant I tipo bandymus.
3. V tipo bandymai. Patvarumo bandymų procedūrų specifikacijos
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 3 dalyje nustatytos trijų patvarumo bandymų procedūrų specifikacijos, kaip nurodyta toliau.
3.1. Faktinio patvarumo bandymai, kai nuvažiuojamas visas reikiamas atstumas
Patvarumo bandymų procedūra, kai nuvažiuojamas visas reikiamas atstumas bandomosioms transporto priemonėms pasendinti, paremta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 3 dalies a punktu. Nuvažiuotas visas reikiamas atstumas reiškia, kad nuvažiuojamas visas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo A dalyje nustatytas bandymų atstumas kartojant 1 priedėlyje arba, jei taikoma, 2 priedėlyje nustatytus važiavimo manevrus.
3.1.1. Gamintojas pateikia įrodymų, kad pradedant važiuoti reikiamą atstumą, jį važiuojant ir nuvažiavus visą reikiamą atstumą neviršijamos taikytino sendintų bandomųjų transporto priemonių I tipo išmetamųjų teršalų kiekio laboratorinių bandymų ciklo išmetamųjų teršalų ribinės vertės, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A arba B dalyje.
3.1.2. Važiuojant visą reikiamą atstumą atliekama daug I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymų, o gamintojas, pritariant techninei tarnybai bei patvirtinimo institucijai, pasirenka, kaip dažnai taikyti I tipo bandymų procedūras ir kiek jų taikyti. I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatai statistiškai pakankamai svarbūs norint nustatyti nusidėvėjimo tendencijas, kurios turi būti būdingos rinkai pateiktos transporto priemonės tipui pagal aplinkosauginį veiksmingumą (žr. 5.1 pav.).
5.1 pav.
V tipo bandymai. Patvarumo bandymų procedūra, kai nuvažiuojamas visas reikiamas atstumas
3.2. Faktinio patvarumo bandymai, kai nuvažiuojama dalis reikiamo atstumo
L kategorijos transporto priemonių patvarumo bandymų procedūra, kai nuvažiuojama dalis reikiamo atstumo, paremta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 3 dalies b punktu. Nuvažiuota dalis reikiamo atstumo reiškia, kad nuvažiuojama ne mažiau kaip 50 % bandymų atstumo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo A dalyje, ir tenkinami 3.2.3 punkte pateikti procedūros nutraukimo kriterijai.
3.2.1. Gamintojas pateikia įrodymų, kad pradedant važiuoti reikiamą atstumą, jį važiuojant ir nuvažiavus dalį reikiamo atstumo neviršijamos taikytino sendintų bandomųjų transporto priemonių I tipo išmetamųjų teršalų kiekio laboratorinių bandymų ciklo išmetamųjų teršalų ribinės vertės, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A dalyje.
3.2.2. Važiuojant dalį reikiamo atstumo atliekama daug I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymų, o gamintojas pasirenka, kaip dažnai taikyti I tipo bandymų procedūras ir kiek jų taikyti. I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatai statistiškai pakankamai svarbūs, norint nustatyti nusidėvėjimo tendencijas, kurios turi būti būdingos rinkai pateiktos transporto priemonės tipui pagal aplinkosauginį veiksmingumą (žr. 5.2 pav.).
5.2 pav.
V tipo bandymai. Pagreitinta patvarumo bandymų procedūra, kai nuvažiuojama dalis reikiamo atstumo
3.2.3. Patvarumo bandymų procedūros, kai nuvažiuojama dalis reikiamo atstumo, nutraukimo kriterijai
Dalies reikiamo atstumo važiavimas gali būti nutrauktas, jei tenkinami šie kriterijai:
3.2.3.1. |
jei nuvažiuota ne mažiau kaip 50 % Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo A dalyje nustatyto taikytino bandymų atstumo ir |
3.2.3.2. |
jei važiuojant dalį reikiamo atstumo bet kuriuo metu visi I tipo išmetamųjų teršalų tikrinimo bandymų rezultatai neviršija Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių arba |
3.2.3.3. |
jei gamintojas negali įrodyti, jog tenkinami 3.2.3.1 ir 3.2.3.2 punktuose nustatyti kriterijai, reikiamas atstumas važiuojamas toliau, kol patenkinami minėti kriterijai arba nuvažiuojamas visas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo A dalyje nustatytas reikiamas atstumas. |
3.2.4. Patvarumo bandymų procedūros, kai nuvažiuojama dalis reikiamo atstumo, duomenų apdorojimas ir protokolų teikimas
3.2.4.1. |
Gamintojas naudoja aritmetinį I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatų vidurkį kiekvienu bandymo intervalu, kai per vieną bandymo intervalą atliekami ne mažiau kaip du išmetamųjų teršalų kiekio bandymai. Brėžiama visų I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatų aritmetinio vidurkio pagal THC, CO, NOx ir, jei taikytina, NMHC ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų komponentą priklausomybės nuo nuvažiuoto atstumo, suapvalinto iki artimiausio kilometro, kreivė. |
3.2.4.2. |
Remiantis mažiausiųjų kvadratų metodu pritaikoma ir per visus šiuos duomenų taškus brėžiama geriausios sutapties tiesė (tendencijų tiesė: ). Ši geriausios sutapties tendencijų tiesė ekstrapoliuojama ir taikoma visam nuvažiuotam reikiamam atstumui patvarumui patikrinti, kuris nustatytas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo A dalyje. Gamintojo prašymu, siekiant atsižvelgti į galimą taršos kontrolės įtaisų įvažinėjimo poveikį, tendencijų tiesė gali būti pradėta brėžti nuvažiavus 20 % reikiamo atstumo patvarumui patikrinti, kuris nustatytas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo A dalyje. |
3.2.4.3. |
Kiekvienai tendencijų tiesei nubrėžti naudojami ne mažiau kaip keturi apskaičiuoto aritmetinio vidurkio duomenų taškai, kurių pirmas yra nuvažiavus tiksliai 20 % reikiamo atstumo patvarumui patikrinti, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo A dalyje, arba jo dar nenuvažiavus, o paskutinis – nuvažiavus visą reikiamą atstumą. Tarp pirmo ir paskutinio I tipo bandymų matavimo atstumų turi būti pažymėti ne mažiau kaip du tolygiai išdėstyti kiti duomenų taškai. |
3.2.4.4. |
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A dalyje nustatytų taikytinų išmetamųjų teršalų ribinių verčių kreivė brėžiama pagal 3.2.4.2 ir 3.2.4.3 punktuose nustatytą išmetamųjų teršalų komponentą. Nubrėžta tendencijų tiesė jokiame nuvažiuoto atstumo duomenų taške negali viršyti šių taikytinų išmetamųjų teršalų ribinių verčių. Prie bandymų protokolo pridedamas priklausomybės nuo nuvažiuoto atstumo grafikas pagal THC, CO, NOx ir, jei taikytina, NMHC ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų komponentą. Techninei tarnybai pareikalavus pateikiamas visų I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatų, kurie naudoti geriausios sutapties tendencijų tiesei nubrėžti, sąrašas. P5.3 pav. Nubrėžtų I tipo bendro išmetamų angliavandenilių (THC) kiekio bandymų rezultatų, I tipo THC „Euro 4“ bandymų ribinės vertės (170 mg/km) ir „Euro 4“ motociklo (L3e, vmax > 130 km/h) geriausios sutapties tendencijų tiesės kreivių priklausomybės nuo nuvažiuoto reikiamo atstumo teoriniai pavyzdžiai
|
3.2.4.5. |
Bandymų protokole pateikiami tendencijų tiesės parametrai (geriausios sutapties tiesių a, x ir b) ir apskaičiuota teršalo kiekio vertė nuvažiavus reikiamą atstumą pagal transporto priemonės kategoriją. Prie bandymų protokolo pridedamas nubraižytas visų išmetamųjų teršalų komponentų grafikas. Be to, bandymų protokole nurodoma, kuriuos matavimus atliko arba prižiūrėjo techninė tarnyba ir kuriuos – gamintojas. |
3.3. Matematinė patvarumo nustatymo procedūra
L kategorijos transporto priemonių matematinė patvarumo procedūra paremta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 3 dalies c punktu.
3.3.1. Bandymų protokole nurodomas daugiau kaip 100 km po pirmo užvedimo po paleidimo nuo gamybos linijos nuvažiavusios transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis, pritaikyti Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo B dalyje nustatyti nusidėvėjimo koeficientai ir šių dviejų parametrų sandauga, taip pat Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priede nustatytos išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės.
3.4. Nuvažiuoto reikiamo atstumo patvarumui patikrinti ciklai
Bandomosioms transporto priemonėms pasendinti atliekamas vienas iš toliau nurodytų dviejų nuvažiuoto reikiamo atstumo patvarumui patikrinti bandymų ciklų, kol nuvažiuojamas visas paskirtas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo A dalyje nustatytas bandymų atstumas vadovaujantis 3.1 punkte nustatyta bandymų, kai nuvažiuojamas visas reikiamas atstumas, procedūra, arba kol nuvažiuojama dalis atstumo vadovaujantis 3.2 punkte nustatyta bandymų, kai nuvažiuojama dalis reikiamo atstumo, procedūra.
3.4.1. L kategorijos transporto priemonių standartinis kelio ciklas (SRC-LeCV)
L kategorijos transporto priemonėms parengtas standartinis kelio ciklas (SRC-LeCV) yra pagrindinis V tipo patvarumo bandymų ciklas, kurį sudaro keturi nuvažiuoto reikiamo atstumo patvarumui patikrinti ciklai. Vienas tokių nuvažiuoto reikiamo atstumo patvarumui patikrinti ciklų naudojamas pasiekti, kad bandomosios transporto priemonės nuvažiuotų reikiamą atstumą pagal 1 priedėlyje nustatytas technines specifikacijas.
3.4.2. JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) patvirtintas nuvažiuoto reikiamo atstumo (AMA) ciklas
Gamintojo pasirinkimu AMA nuvažiuoto reikiamo atstumo patvarumui patikrinti ciklas kaip alternatyvus V tipo nuvažiuoto reikiamo atstumo ciklas gali būti taikomas iki paskutinės Reglamento (ES) Nr. 168/2013 IV priedo 1.5.2 punkte nustatytos registracijos dienos imtinai. AMA nuvažiuoto reikiamo atstumo patvarumui patikrinti ciklas atliekamas laikantis 2 priedėlyje nustatytų techninių specifikacijų.
3.5. V tipo patvarumo tikrinimo bandymai naudojant vadinamuosius aukso vertės taršos kontrolės įtaisus
3.5.1. Taršos kontrolės įtaisai iš bandomųjų transporto priemonių gali būti pašalinti:
3.5.1.2. |
nuvažiavus visą reikiamą atstumą pagal 3.1 punkte nustatytą bandymų procedūrą arba |
3.5.1.3. |
nuvažiavus dalį reikiamo atstumo pagal 3.2 punkte nustatytą bandymų procedūrą. |
3.5.2. Gamintojo pasirinkimu vadinamieji aukso vertės taršos kontrolės įtaisai to paties transporto priemonės tipo pagal aplinkosauginį veiksmingumą transporto priemonėje gali būti pakartotinai naudojami patvarumui patikrinti ir patvirtinimo parodomajam bandymui atlikti tuos įtaisus sumontuojant XI priede nustatytos varymo sistemų šeimos tipinėse pirminėse transporto priemonėse vėlesniu transporto priemonės kūrimo etapu.
3.5.3. Vadinamieji aukso vertės taršos kontrolės įtaisai visam laikui paženklinami, o patvirtinimo institucijai pareikalavus pateikiamas ženklinimo numeris, susiję I tipo bandymų rezultatai ir specifikacijos.
3.5.4. Be to, gamintojas ženklina ir saugo naujus, nepasendintus taršos kontrolės įtaisus, kurių specifikacijos atitinka vadinamųjų aukso vertės taršos kontrolės įtaisų specifikacijas, ir gavęs 3.5.5 punkte nurodytą prašymą, juos taip pat pateikia patvirtinimo institucijai kaip nuorodą.
3.5.5. Vykdant tipo patvirtinimo pagal aplinkosauginį veiksmingumą procedūrą arba ją užbaigus patvirtinimo institucijai ir techninei tarnybai sudaroma galimybė bet kuriuo metu susipažinti su vadinamaisiais aukso vertės taršos kontrolės įtaisais ir naujais, nepasendintais taršos kontrolės įtaisais. Patvirtinimo institucija arba techninė tarnyba gali reikalauti, kad gamintojas atliktų tikrinimo bandymą, ir jame dalyvauti arba gali reikalauti, kad naujų, nepasendintų taršos kontrolės įtaisų ir vadinamųjų aukso vertės taršos kontrolės įtaisų bandymus nepažeisdama šių įtaisų atliktų nepriklausoma bandymų laboratorija.
1 priedėlis
L kategorijos transporto priemonių standartinis kelio ciklas (SRC-LeCV)
1. Įvadas
1.1. |
L kategorijos transporto priemonių standartinis kelio ciklas (SRC-LeCV) – tipinis reikiamo kilometražo važiavimo ciklas L kategorijos transporto priemonėms, ypač jų taršos kontrolės įtaisams, pasendinti apibrėžtu, kartotiniu ir tipiniu būdu. Bandomųjų SRC-LeCV galima atlikti kelyje, bandymų trasoje arba ant reikiamo kilometražo važiavimo važiuoklės dinamometro. |
1.2. |
SRC-LeCV – penki ratai po 6 km. Rato ilgį galima keisti, kad būtų prisiderinta prie reikiamo kilometražo važiavimo bandymų trasos arba bandymų kelio ilgio. SRC-LeCV priskiriami keturi skirtingi transporto priemonės greičio profiliai. |
1.3. |
Gamintojas gali prašyti, kad patvirtinimo institucijai pritariant jam būtų leista vietoj šio atlikti kitą, ilgesnio atstumo ir didesnio greičio bandymų ciklą, jei jis mano, kad toks ciklas būtų būdingesnis transporto priemonės naudojimui tikromis sąlygomis. |
2. SRC-LeCV bandymų reikalavimai
2.1. Jei SRC-LeCV atliekamas ant reikiamo kilometražo važiavimo važiuoklės dinamometro:
2.1.1. |
važiuoklės dinamometre sumontuojamos per I tipo išmetamųjų teršalų kiekio laboratorinį bandymą, kuris nustatytas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priede, naudotoms sistemoms lygiavertės inercijos ir pasipriešinimo riedėjimui imitavimo sistemos. Reikiamam nuvažiuoti atstumui išmetamųjų teršalų analizės įranga nereikalinga. Važiuoklės dinamometrui, naudotam reikiamam atstumui Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priede nurodytomis bandomosiomis transporto priemonėmis nuvažiuoti naudojami tie patys inercijos ir smagračio nustatymai ir kalibravimo procedūros; |
2.1.2. |
I tipo išmetamųjų teršalų tikrinimo bandymams atlikti bandomąsias transporto priemones galima perkelti ant kito važiuoklės dinamometro. Ant šio dinamometro turi būti įmanoma atlikti SRC-LeCV; |
2.1.3. |
važiuoklės dinamometras turi būti nustatytas taip, kad po kiekvieno nuvažiuoto 6 km trasos ketvirčio bandymo vairuotojui arba vairuotojui robotui būtų duodamas nurodymas toliau vykdyti kitus nurodytus veiksmus; |
2.1.4. |
sekundes rodantis laikmatis naudojamas tuo metu, kai variklis veikia tuščiąja eiga; |
2.1.5. |
nuvažiuotas atstumas apskaičiuojamas pagal būgno sūkių skaičių ir būgno apskritimo ilgį. |
2.2. Jei SRC-LeCV neatliekamas ant reikiamo kilometražo važiavimo važiuoklės dinamometro:
2.2.1. gamintojas savo nuožiūra ir pritariant patvirtinimo institucijai parenka bandymų trasą arba bandymų kelią;
2.2.2. pasirinktos trasos arba kelio forma turi būti tokia, kad itin netrukdytų tinkamai vykdyti bandymo nurodymų;
2.2.3. pasirenkamas kilpos formos maršrutas, kad būtų galima važiuoti nesustojant;
2.2.4. leidžiama rinktis kartotinio, pusės arba ketvirčio nurodyto ilgio trasas. Rato ilgį galima keisti, kad būtų prisiderinta prie reikiamo nuvažiuoti atstumo trasos arba kelio ilgio;
2.2.5. trasoje arba kelyje pažymimi keturi taškai arba nustatomi orientyrai, kurie ratą padalija į keturias lygias atkarpas;
2.2.6. nuvažiuotas reikiamas atstumas apskaičiuojamas pagal ciklų skaičių bandymų atstumui nuvažiuoti. Skaičiuojant atsižvelgiama į kelio arba trasos ilgį ir pasirinkto rato ilgį. Be to, faktiniam nuvažiuotam atstumui tiksliai išmatuoti gali būti naudojamos elektroninės priemonės. Transporto priemonės odometras nenaudojamas.
2.2.7. Bandymų trasos formų pavyzdžiai:
Pr1.1 pav
Supaprastintas pasirinktinų bandymų trasos formų grafinis vaizdas
2.3. Visas nuvažiuotas atstumas – Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo A dalyje nustatytas taikytinas nuvažiuotas reikiamas atstumas patvarumui patikrinti prie jo pridėjus visą SRC-LeCV ciklo dalį (30 km).
2.4. Viduryje ciklo sustoti draudžiama. Norint atlikti I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymus, priežiūros darbus, pritaikyti laikymo laikotarpius, pripilti degalų ir pan., sustoti leidžiama pabaigus vieną pilną SRC-LeCV ciklo dalį, t. y. pabaigus Pr1.4 lentelės 47 etapą. Jei transporto priemonė į bandymų zoną juda sava galia, leidžiamas tik vidutiniškas greitinimas ir lėtinimas, transporto priemonės droselis iki galo neatveriamas.
2.5. Minėti keturi ciklai pasirenkami remiantis L kategorijos transporto priemonės didžiausiu projektiniu greičiu ir variklio darbiniu tūriu arba, jei varymo sistemos yra tik elektrinės arba hibridinės, didžiausiu projektiniu transporto priemonės greičiu ir naudingąja galia.
2.6. Reikiamam SRC-LeCV atstumui nuvažiuoti L kategorijos transporto priemonės skirstomos į tokias grupes:
Pr1.1 lentelė
L kategorijos transporto priemonių grupės L kategorijos transporto priemonių standartiniam kelio ciklui atlikti
Ciklas |
WMTC klasė |
Didžiausias projektinis transporto priemonės greitis (km/h) |
Transporto priemonės variklio darbinis tūris (PI) |
Naudingoji galia (kW) |
1 |
1 |
vmax ≤ 50 km/h |
Vd ≤ 50 cm3 |
≤ 6 kW |
2 |
50 km/h < vmax< 100 km/h |
50 cm3 < Vd< 150 cm3 |
< 14 kW |
|
3 |
2 |
100 km/h ≤ vmax< 130 km/h |
VD ≥ 150 cm3 |
≥ 14 kW |
4 |
3 |
130 km/h ≤ vmax |
— |
— |
čia:
Vd– variklio darbinis tūris (cm3);
vmax– didžiausias projektinis transporto priemonės greitis (km/h).
2.7. SRC-LeCV bendrieji važiavimo nurodymai
2.7.1. Veikimo tuščiąja eiga nurodymai
2.7.1.1. |
Jei transporto priemonė dar nesustojusi, ji lėtėja, kol visiškai sustoja, o pavara perjungiama į neutralią padėtį. Iki galo atveriamas droselis, variklio degimas neišjungiamas. Jei transporto priemonėje sumontuota automatinė variklio išjungimo ir paleidimo sistema arba jei tai hibridinė elektrinė transporto priemonė, jai stovint vidaus degimo variklis išsijungia. Užtikrinama, kad vidaus degimo variklis toliau veiktų tuščiąja eiga. |
2.7.1.2. |
Transporto priemonė toliau nurodytam bandymų ciklo veiksmui ruošiama tik praėjus visam reikalaujamam veikimo tuščiąja eiga laikotarpiui. |
2.7.2. Greitinimo nurodymai
2.7.2.1. |
Greitinama, kol pasiekiamas tikslinis transporto priemonės greitis, remiantis toliau pateikta veiksmo dalies metodika. 2.7.2.1.1. Vidutiniškas– įprastinis vidutinis greitinimas daline apkrova, droselį atvėrus maždaug iki pusės. 2.7.2.1.2. Intensyvus– intensyvus greitinimas daline apkrova, droselį atvėrus iki galo. |
2.7.2.2. |
Jei vidutiniškai greitinant nebeįmanoma pastebimai padidinti faktinio transporto priemonės greičio tiksliniam transporto priemonės greičiui pasiekti, tada intensyviai greitinama ir iki galo atveriamas droselis. |
2.7.3. Lėtinimo nurodymai
2.7.3.1. |
Lėtinama po pirmesnio veiksmo arba po to, kai pasiekiamas didžiausias transporto priemonės greitis per pirmesnį veiksmą, nelygu kuris greitis yra mažesnis. |
2.7.3.2. |
Jei paskesnio veiksmo tikslinis transporto priemonės greitis yra 0 km/h, prieš pradedant kitą veiksmą transporto priemonė sustabdoma. |
2.7.3.3. |
Vidutinis lėtinimas – droselis įprastai priveriamas, prireikus galima naudoti stabdžius, pavaras ir sankabą. |
2.7.3.4. |
Lėtinimas savirieda įjungta pavara – visiškai priveriamas droselis, išjungiama sankaba, pavara neišjungiama, nenaudojamas valdymas ranka arba koja, nenaudojami stabdžiai. Jei tikslinis greitis yra 0 km/h (tuščiąja eiga), o faktinis transporto priemonės greitis yra ≤ 5 km/h, galima išjungti sankabą, pavarą perjungti į neutralią padėtį ir panaudoti stabdžius, kad variklis neužgestų, ir visiškai sustabdyti transporto priemonę. Kai lėtinama savirieda įjungta pavara, perjungti aukštesnės pavaros neleidžiama. Vairuotojas gali perjungti žemesnę pavarą, kad padidintų variklio stabdymo poveikį. Perjungiant pavaras reikia ypač stebėti, kad pavara būtų perjungiama labai greitai, transporto priemonei kuo trumpiau (t. y. < 2 s) riedant neutralia pavara, įjungta sankaba ir iš dalies įjungta sankaba. Transporto priemonės gamintojas patvirtinimo institucijai pritarus gali prašyti, kad šis laikotarpis būtų pailgintas, jei to neabejotinai reikia. |
2.7.3.5. |
Lėtinimas savirieda – lėtinimas pradedamas išjungus sankabą (t. y. atskyrus pavarą nuo ratų), nenaudojant stabdžių, kol pasiekiamas tikslinis transporto priemonės greitis. |
2.7.4. Nurodymai pastovaus greičio palaikymo atveju
2.7.4.1 |
Jei kitas veiksmas – pastovaus greičio palaikymas, transporto priemonę galima greitinti tiksliniam transporto priemonės greičiui pasiekti. |
2.7.4.2. |
Droselis toliau naudojamas kaip reikia tiksliniam pastoviam transporto priemonės greičiui pasiekti ir jį palaikyti. |
2.7.5. Turi būti laikomasi visų važiavimo nurodymų. Visiems veiksmams iki galo atlikti leidžiama padidinti veikimo tuščiąja eiga trukmę, greitinti, kol viršijamas tikslinis transporto priemonės greitis, arba lėtinti, kol pradedama važiuoti lėčiau už tikslinį transporto priemonės greitį.
2.7.6. Pavaros turėtų būti perjungiamos vadovaujantis II priedo 9 priedėlio 4.5.5 punkte pateiktais nurodymais. Patvirtinimo institucijai leidus galima naudotis gamintojo gairėmis vartotojui.
2.7.7. Jei bandomoji transporto priemonė negali pasiekti taikytinam SRC-LeCV nustatytų tikslinių transporto priemonės greičių, ja turi būti važiuojama iki galo atvėrus droselį ir naudojant kitas esamas galimybes didžiausiam projektiniam greičiui pasiekti.
2.8. SRC-LeCV bandymo etapai
SRC-LeCV bandymo etapai:
2.8.1. |
pasiekiamas didžiausias projektinis transporto priemonės greitis ir, atsižvelgiant į tai, kas taikytina, variklio darbinis tūris arba naudingoji galia; |
2.8.2. |
reikiamas SRC-LeCV pasirenkamas iš Pr1.1 lentelės, o būtini tiksliniai transporto priemonės greičiai ir išsamūs važiavimo nurodymai – iš Pr1.3 lentelės; |
2.8.3. |
stulpelyje pavadinimu „lėtinimas“ nurodomas transporto priemonės delta greitis, kurį reikia atimti iš pirmiau pasiekto tikslinio transporto priemonės greičio arba didžiausio projektinio transporto priemonės greičio, nelygu kuris yra mažesnis. 1 rato pavyzdys
Pr1.2 lentelė Nedideliu greičiu važiuojančio L1e-B mopedo ir dideliu greičiu važiuojančio L1e-B mopedo faktinio ir tikslinio transporto priemonės greičių palyginimo pavyzdys
|
2.8.4. |
Gamintojo pasirinkta ir patvirtinimo institucijai priimtina forma parengiama tikslinių transporto priemonės greičių lentelė, kurioje nurodomi Pr1.3 ir Pr4 lentelėse nustatyti vardiniai tiksliniai transporto priemonės greičiai ir pasiektini tiksliniai transporto priemonės greičiai. |
2.8.5. |
Pagal 2.2.5 punktą bandymų trasoje arba kelyje ženklinami arba identifikuojami rato ketvirčiai pagal ilgį arba naudojama sistema ant važiuoklės dinamometro nuvažiuotam atstumui nurodyti. |
2.8.6. |
Nuvažiavus kiekvieną rato dalį būtini Pr1.3 ir Pr4 lentelėse išvardyti veiksmai atliekami 2.7 punkte nustatyta tvarka ir remiantis minėtu punktu, kuriame nustatyti bendrieji važiavimo nurodymai kitam tiksliniam transporto priemonės greičiui pasiekti arba pasiekus kitą tikslinį transporto priemonės greitį. |
2.8.7. |
Didžiausias pasiektas transporto priemonės greitis gali skirtis nuo didžiausio projektinio transporto priemonės greičio atsižvelgiant į tai, kokio greitinimo reikalaujama, ir į trasos sąlygas. Todėl atliekant bandymą turi būti stebimas faktinis pasiektas transporto priemonės greitis, kad būtų nustatyta, ar pasiektas reikalaujamas tikslinis transporto priemonės greitis. Ypatingas dėmesys skiriamas maksimaliam transporto priemonės greičiui ir transporto priemonės greičiui važiuojant pastovaus greičio palaikymo režimu, kurie yra panašūs į didžiausią projektinį transporto priemonės greitį, taip pat vėlesniems transporto priemonės greičių skirtumams ją lėtinant. |
2.8.8. |
Jei atliekant daug ciklo dalių nuolatos nustatomas didelis nuokrypis, 2.8.4 lentelėje koreguojamas tikslinis transporto priemonės greitis. Koreguoti reikia tik pradedant ciklo dalį, o ne realiuoju laiku. |
2.9. Išsamus SRC-LeCV bandymų ciklo aprašas
2.9.1. Grafinė SRC-LeCV apžvalga
Pr1.2 pav
SRC-LeCV. Visų keturių ciklų reikiamo nuvažiuoti atstumo charakteristikų pavyzdys
2.9.2. Išsamūs SRC-LeCV ciklo nurodymai
Pr.1.3 lentelė
Kiekvieno ciklo ir ciklo dalies 1, 2 ir 3 ratų veiksmai ir veiksmų dalys
Ciklas |
1 |
2 |
3 |
4 |
||||||||
Ratas |
Rato dalis |
Veiksmas |
Veiksmo dalis |
Laikas (s) |
Siekiamas greitis / esamas greitis |
Greitis, kuriuo važiuojama |
Siekiamas greitis / esamas greitis |
Greitis, kuriuo važiuojama |
Siekiamas greitis / esamas greitis |
Greitis, kuriuo važiuojama |
Siekiamas greitis / esamas greitis |
Greitis, kuriuo važiuojama |
1 |
Pirmas ketvirtis |
|
|
|
km/h |
|||||||
|
|
Stovėjimas ir veikimas tuščiąja eiga |
|
10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Greitinimas |
Intensyvus |
|
35 |
|
50 |
|
55 |
|
90 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
35 |
|
50 |
|
55 |
|
90 |
|
|
Antras ketvirtis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lėtinimas |
Vidutiniškas |
|
|
15 |
|
15 |
|
15 |
|
15 |
|
|
Greitinimas |
Vidutiniškas |
|
35 |
|
50 |
|
55 |
|
90 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
35 |
|
50 |
|
55 |
|
90 |
|
|
Trečias ketvirtis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lėtinimas |
Vidutiniškas |
|
|
15 |
|
15 |
|
15 |
|
15 |
|
|
Greitinimas |
Vidutiniškas |
|
45 |
|
60 |
|
75 |
|
100 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
45 |
|
60 |
|
75 |
|
100 |
|
|
Ketvirtas ketvirtis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lėtinimas |
Vidutiniškas |
|
|
20 |
|
10 |
|
15 |
|
20 |
|
|
Greitinimas |
Vidutiniškas |
|
45 |
|
60 |
|
75 |
|
100 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
45 |
|
60 |
|
75 |
|
100 |
|
2 |
Pirma pusė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lėtinimas |
Savirieda įjungta pavara |
|
0 |
|
0 |
|
0 |
|
0 |
|
|
|
Stovėjimas ir veikimas tuščiąja eiga |
|
10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Greitinimas |
Intensyvus |
|
50 |
|
100 |
|
100 |
|
130 |
|
|
|
Lėtinimas |
Savirieda |
|
|
10 |
|
20 |
|
10 |
|
15 |
|
|
Neprivalomas greitinimas |
Intensyvus |
|
40 |
|
80 |
|
90 |
|
115 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
40 |
|
80 |
|
90 |
|
115 |
|
|
Antra pusė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lėtinimas |
Vidutiniškas |
|
|
15 |
|
20 |
|
25 |
|
35 |
|
|
Greitinimas |
Vidutiniškas |
|
50 |
|
75 |
|
80 |
|
105 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
50 |
|
75 |
|
80 |
|
105 |
|
3 |
Pirma pusė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lėtinimas |
Vidutiniškas |
|
|
25 |
|
15 |
|
15 |
|
25 |
|
|
Greitinimas |
Vidutiniškas |
|
50 |
|
90 |
|
95 |
|
120 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
50 |
|
90 |
|
95 |
|
120 |
|
|
Antra pusė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lėtinimas |
Vidutiniškas |
|
|
25 |
|
10 |
|
30 |
|
40 |
|
|
Greitinimas |
Vidutiniškas |
|
45 |
|
70 |
|
90 |
|
115 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
45 |
|
70 |
|
90 |
|
115 |
|
Pr.1.4 lentelė
Kiekvieno ciklo ir ciklo dalies 4 ir 5 ratų veiksmai ir veiksmų dalys
Ciklas |
1 |
2 |
3 |
4 |
||||||||
Ratas |
Rato dalis |
Veiksmas |
Veiksmo dalis |
Laikas (s) |
Siekiamas greitis / esamas greitis |
Greitis, kuriuo važiuojama |
Siekiamas greitis / esamas greitis |
Greitis, kuriuo važiuojama |
Siekiamas greitis / esamas greitis |
Greitis, kuriuo važiuojama |
Siekiamas greitis / esamas greitis |
Greitis, kuriuo važiuojama |
4 |
Pirma pusė |
|
|
|
km/h |
|||||||
|
|
Lėtinimas |
Vidutiniškas |
|
|
20 |
|
20 |
|
25 |
|
35 |
|
|
Greitinimas |
Vidutiniškas |
|
45 |
|
70 |
|
90 |
|
115 |
|
|
|
Lėtinimas |
Savirieda |
|
|
20 |
|
15 |
|
15 |
|
15 |
|
|
Neprivalomas greitinimas |
Vidutiniškas |
|
35 |
|
55 |
|
75 |
|
100 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
35 |
|
55 |
|
75 |
|
100 |
|
|
Antra pusė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lėtinimas |
Vidutiniškas |
|
|
10 |
|
10 |
|
10 |
|
20 |
|
|
Greitinimas |
Vidutiniškas |
|
45 |
|
65 |
|
80 |
|
105 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
45 |
|
65 |
|
80 |
|
105 |
|
5 |
Pirmas ketvirtis |
|
|
|
km/h |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lėtinimas |
Savirieda įjungta pavara |
|
0 |
|
0 |
|
0 |
|
0 |
|
|
|
Stovėjimas ir veikimas tuščiąja eiga |
|
45 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Greitinimas |
Intensyvus |
|
30 |
|
55 |
|
70 |
|
90 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
30 |
|
55 |
|
70 |
|
90 |
|
|
Antras ketvirtis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lėtinimas |
Vidutiniškas |
|
|
15 |
|
15 |
|
20 |
|
25 |
|
|
Greitinimas |
Vidutiniškas |
|
30 |
|
55 |
|
70 |
|
90 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
30 |
|
55 |
|
70 |
|
90 |
|
|
Trečias ketvirtis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lėtinimas |
Vidutiniškas |
|
|
20 |
|
25 |
|
20 |
|
25 |
|
|
Greitinimas |
Vidutiniškas |
|
20 |
|
45 |
|
65 |
|
80 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
20 |
|
45 |
|
65 |
|
80 |
|
|
Ketvirtas ketvirtis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lėtinimas |
Vidutiniškas |
|
|
10 |
|
15 |
|
15 |
|
15 |
|
|
Greitinimas |
Vidutiniškas |
|
20 |
|
45 |
|
65 |
|
80 |
|
|
|
Pastovaus greičio palaikymas |
|
|
20 |
|
45 |
|
65 |
|
80 |
|
|
|
Lėtinimas |
Savirieda įjungta pavara |
|
0 |
|
0 |
|
0 |
|
0 |
|
2.9.3. SRC-LeCV laikymo procedūros
SRC-LeCV laikymo procedūrų etapai:
2.9.3.1. |
atliekama visa SRC-LeCV ciklo dalis (apie 30 km); |
2.9.3.2. |
galima atlikti I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymą, jei to reikia dėl statistinių priežasčių; |
2.9.3.3. |
atliekami visi būtini priežiūros darbai, gali būti papildytas bandomosios transporto priemonės degalų bakas; |
2.9.3.4. |
bandomoji transporto priemonė veikia tuščiąja eiga, vidaus degimo variklis veikia ne mažiau kaip valandą be naudotojo įsikišimo; |
2.9.3.5. |
bandomosios transporto priemonės varymo sistema išjungiama; |
2.9.3.6. |
bandomoji transporto priemonė atvėsinama ir ne mažiau kaip šešias valandas laikoma aplinkos sąlygomis (arba keturias valandas su ventiliatoriumi ir alyva aplinkos temperatūroje); |
2.9.3.7. |
transporto priemonės degalų bakas gali būti papildytas, o reikiamas atstumas toliau važiuojamas, kaip reikalaujama SRC-LeCV ciklo dalies 1 ratui ir pusei rato (Pr1.3 lentelė); |
2.9.3.8. |
SRC-LeCV laikymo procedūra nepakeičia įprastinio laikymo laikotarpio I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymams atlikti, kaip nustatyta II priede. SRC-LeCV laikymo procedūra gali būti koordinuojama, kad ją būtų galima atlikti po kiekvienos techninės priežiūros arba po kiekvieno išmetamųjų teršalų kiekio laboratorinio bandymo; |
2.9.3.9. |
V tipo bandymų laikymo procedūra faktinio patvarumo bandymui atlikti, kai važiuojamas visas reikiamas atstumas:
|
2.9.3.10. |
V tipo bandymų laikymo procedūra faktinio patvarumo bandymui atlikti, kai važiuojama dalis reikiamo atstumo: kai važiuojama dalis VI priedo 3.2 punkte nustatyto reikiamo atstumo, bandomosioms transporto priemonėms taikomos keturios laikymo procedūros, kaip nustatyta 3.1 punkte. Šios procedūros tolygiai vykdomos važiuojant reikiamą atstumą. |
2 priedėlis
JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) patvirtintas nuvažiuoto reikiamo atstumo patvarumui patikrinti ciklas (AMA)
1. Įvadas
1.1. |
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) patvirtintas nuvažiuoto reikiamo atstumo patvarumui patikrinti ciklas (AMA) – nuvažiuoto reikiamo atstumo ciklas, naudojamas bandomosioms transporto priemonėms ir jų taršos kontrolės įtaisams pasendinti tokiu būdu, kuris yra panašus į SRC-LeCV, bet kur kas mažiau būdingas ES transporto priemonių parkui ir su eismu susijusiai padėčiai. AMA bandymų ciklas baigs galioti, tačiau jį galima taikyti pereinamuoju laikotarpiu iki paskutinės registracijos dienos imtinai, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 IV priedo 1.5.2 punkte, kol bus patvirtintas poveikio aplinkai tyrimas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 4 dalyje. Bandomųjų L kategorijos transporto priemonių bandymų ciklą galima atlikti kelyje, bandymų trasoje arba ant reikiamo kilometražo važiavimo važiuoklės dinamometro. |
1.2. |
AMA bandymų ciklas baigiamas kartojant 2 punkte nurodytą AMA ciklo dalį, kol nuvažiuojamas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo A dalyje nurodytas taikytinas reikiamas atstumas patvarumui patikrinti. |
1.3. |
AMA bandymų ciklą sudaro 11 ciklo dalių etapų (kiekvieno ilgis – 6 km). |
2. AMA bandymų ciklo reikalavimai
2.1. |
Reikiamam atstumui per AMA bandymų ciklą nuvažiuoti L kategorijos transporto priemonės skirstomos į tokias grupes: Pr2.1 lentelė L kategorijos transporto priemonių skirstymas į grupes AMA nuvažiuoto reikiamo atstumo bandymui atlikti
|
2.2. |
Jei AMA bandymų ciklas vykdomas ant reikiamo kilometražo važiavimo važiuoklės dinamometro, nuvažiuotas atstumas skaičiuojamas pagal būgno sūkių skaičių ir būgno apskritimo ilgį. |
2.3. |
AMA bandymų ciklo dalis vykdoma taip:
|
VII PRIEDAS
VII tipo bandymų reikalavimai. Išmetamo CO2 kiekis, degalų sąnaudos, elektros energijos sąnaudos ir elektrinė rida
Priedėlio numeris |
Priedėlio pavadinimas |
Puslapis |
1. |
Vien vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo metodas |
211 |
2. |
Vien elektros pavara varomų transporto priemonių elektros energijos sąnaudų nustatymo metodas |
215 |
3. |
Hibridine elektros pavara varomų transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kiekio, degalų sąnaudų, elektros energijos sąnaudų ir ridos nustatymo metodas |
218 |
3.1. |
Elektros energijos (galios) kaupiklio įkrovos lygio (SOC) aprašas išoriškai įkraunamos hibridinės elektrinės transporto priemonės (OVC HEV) VII tipo bandymams atlikti |
234 |
3.2. |
OVC HEV ir NOVC HEV baterijos elektros energijos likučio nustatymo metodas |
235 |
3.3. |
Vien elektros pavara arba hibridine elektros pavara varomų transporto priemonių elektrinės ridos ir hibridine elektros pavara varomų transporto priemonių OVC ridos nustatymo metodas |
236 |
1. Įvadas
1.1. |
Šiame priede nustatyti L kategorijos transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ypač susiję su išmetamo CO2 kiekio, degalų ar energijos sąnaudų, taip pat transporto priemonės elektrinės ridos nustatymu. |
1.2. |
Šiame priede nustatyti reikalavimai taikomi toliau išvardytiems L kategorijos transporto priemonių su susijusiomis pavaros konfigūracijomis bandymams:
|
2. Specifikacijos ir bandymai
2.1. Bendrosios nuostatos
Poveikio išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms ar elektros energijos sąnaudoms galintys turėti komponentai turi būti projektuojami, konstruojami ir surenkami taip, kad įprastai naudojama transporto priemonė, nepaisant ją galinčios veikti vibracijos, atitiktų šio priedo nuostatas. Bandomosios transporto priemonės turi būti tinkamai prižiūrimos ir naudojamos.
2.2. Vien vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių bandymų aprašas
2.2.1. |
Išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos nustatomi pagal 1 priedėlyje aprašytą bandymo procedūrą. Valdant transporto priemones, kuriomis nepasiekiamos per bandymų ciklą reikalaujamos greitėjimo ir didžiausio greičio vertės, iki galo nuspaudžiamas akceleratoriaus valdiklis, kol vėl pasiekiama būtina veikimo kreivė. Bandymų protokole nurodomi bandymų ciklo nuokrypiai. Bandomoji transporto priemonė tinkamai prižiūrima ir naudojama. |
2.2.2. |
Išmetamo CO2 kiekio bandymo rezultatai išreiškiami gramais kilometrui (g/km) ir suapvalinami iki artimiausio sveiko skaičiaus. |
2.2.3. |
Degalų sąnaudų vertės išreiškiamos litrais 100 km (jei tai benzinas, SND, etanolis (E85) ir dyzelinas) arba kg ir m3 100 km (jei tai vandenilis, GD / biometanas ir H2GD). Vertės apskaičiuojamos pagal II priedo 1.4.3 punktą, taikant anglies dioksido balanso metodą ir naudojant išmatuotą išmetamo CO2 ir kitų anglies turinčių teršalų (CO ir HC) kiekį. Rezultatai apvalinami dešimtųjų tikslumu. |
2.2.4. |
Bandymui naudojami II priedo 2 priedėlyje nustatyti tinkami etaloniniai degalai. Jei tai SND, GD / biometanas ir H2GD, naudojami gamintojo pasirinkti etaloniniai degalai varymo sistemos veiksmingumui nustatyti pagal X priedą. Pasirinkti degalai nurodomi pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą formatą parengtame bandymų protokole. 2.2.3 punkte nurodytam skaičiavimui atlikti degalų sąnaudos išreiškiamos tinkamais vienetais ir atsižvelgiama į šias degalų savybes:
|
2.3. Vien elektros pavara varomų transporto priemonių bandymų aprašas
2.3.1. |
Už bandymus atsakinga techninė tarnyba elektros energijos sąnaudas nustato pagal II priedo 6 priedėlyje aprašytą metodą ir bandymų ciklą. |
2.3.2. |
Už bandymus atsakinga techninė tarnyba transporto priemonės elektrinę ridą nustato pagal 3.3 priedėlyje aprašytą metodą. |
2.3.2.1. |
Reklaminėje medžiagoje nurodoma tik šiuo metodu nustatyta elektrinė rida. |
2.3.2.2. |
Elektrinės ridos bandymas neatliekamas su 2 straipsnio 94 dalyje nurodytomis L1e kategorijos transporto priemonėmis, kurios yra suprojektuotos minti. |
2.3.3. |
Elektros energijos sąnaudos išreiškiamos vatvalandėmis kilometrui (Wh/km), o rida – kilometrais, abu dydžius suapvalinus iki artimiausio sveiko skaičiaus. |
2.4. Hibridine elektros pavara varomų transporto priemonių bandymų aprašas
2.4.1. |
Už bandymus atsakinga techninė tarnyba išmetamo CO2 kiekį ir elektros energijos sąnaudas nustato pagal 3 priedėlyje aprašytą bandymų procedūrą. |
2.4.2. |
Išmetamo CO2 kiekio bandymų rezultatai išreiškiami gramais kilometrui (g/km) ir suapvalinami iki artimiausio sveiko skaičiaus. |
2.4.3. |
Degalų sąnaudos išreiškiamos litrais 100 km (jei tai benzinas, SND, etanolis (E85) ir dyzelinas) arba kg ir m3 100 km (jei tai GD / biometanas, H2GD ir vandenilis). Jos nustatomos pagal II priedo 1.4.3 punktą, taikant anglies dioksido balanso metodą ir naudojant išmatuotą išmetamo CO2 ir kitų anglies turinčių teršalų (CO ir HC) kiekį. Rezultatai apvalinami dešimtųjų tikslumu. |
2.4.4. |
2.4.3 punkte nurodytam skaičiavimui atlikti taikomos 2.2.4 punkto nuostatos ir pamatinės vertės. |
2.4.5. |
Jei taikytina, elektros energijos sąnaudos išreiškiamos vatvalandėmis kilometrui (Wh/km), suapvalinus iki artimiausio sveiko skaičiaus. |
2.4.6. |
Už bandymus atsakinga techninė tarnyba transporto priemonės elektrinę ridą nustato pagal 3.3 priedėlyje aprašytą metodą. Rezultatas išreiškiamas kilometrais ir suapvalinamas iki artimiausio sveiko skaičiaus. Reklaminėje medžiagoje nurodoma ir 3 priedėlyje nurodytam skaičiavimui atlikti naudojama tik šiuo metodu nustatyta elektrinė rida. |
2.5. Bandymų rezultatų aiškinimas
2.5.1. |
Išmetamo CO2 kiekio arba elektros energijos sąnaudų tipo patvirtinimo verte laikoma gamintojo deklaruojamoji vertė, jei techninės tarnybos išmatuotoji vertė jos neviršija daugiau kaip 4 %. Išmatuotoji vertė gali būti neribotai mažesnė. Jei transporto priemonė varoma vien vidaus degimo varikliu ir joje sumontuotos 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžtos reguliariai atsinaujinančios sistemos, rezultatai dauginami iš II priedo 13 priedėlyje nurodyto koeficiento Ki ir tik tada lyginami su deklaruojamąja verte. |
2.5.2. |
Jei išmatuotoji išmetamo CO2 kiekio arba elektros energijos sąnaudų vertė viršija gamintojo deklaruotąją išmetamo CO2 kiekio arba elektros energijos sąnaudų vertę daugiau kaip 4 %, atliekamas dar vienas tos pačios transporto priemonės bandymas. Jei dviejų bandymų rezultatų vidurkis gamintojo deklaruojamosios vertės neviršija daugiau kaip 4 %, tipo patvirtinimo verte laikoma gamintojo deklaruojamoji vertė. |
2.5.3. |
Jei atlikus kitą bandymą vidurkis vis tiek viršija deklaruojamąją vertę daugiau kaip 4 %, atliekamas paskutinis tos pačios transporto priemonės bandymas. Tipo patvirtinimo verte laikomas trijų bandymų rezultatų vidurkis. |
3. Patvirtinto tipo patvirtinimo keitimas ir išplėtimas
3.1. |
Tipą patvirtinusiai patvirtinimo institucijai pranešama apie visus patvirtintų tipų pakeitimus. Tada patvirtinimo institucija gali:
|
3.2. |
Apie tipo patvirtinimą arba išplėtimą pranešama ir pakeitimai apibūdinami laikantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 35 straipsnyje nurodytos procedūros. |
3.3. |
Patvirtinimą išplečianti patvirtinimo institucija kiekvienam tokiam išplėtimui pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 35 straipsnyje nurodytą procedūrą priskiria serijos numerį. |
4. Transporto priemonės tipo patvirtinimo pagal aplinkosauginį veiksmingumą išplėtimo sąlygos
4.1. Vien vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės, išskyrus transporto priemones, kuriose sumontuota reguliariai atsinaujinanti išmetamųjų teršalų kontrolės sistema
Tipo patvirtinimą galima išplėsti kitoms to paties gamintojo pagamintoms transporto priemonėms, kurios yra tokio paties tipo arba tokio tipo, kuris skiriasi pagal toliau išvardytas 1 priedėlyje nurodytas charakteristikas, jei techninės tarnybos nustatytas išmetamo CO2 kiekis patvirtinto tipo vertės neviršija daugiau nei 4 %:
4.1.1. |
standartinė masė; |
4.1.2. |
didžiausia leistinoji masė; |
4.1.3. |
kėbulo tipas; |
4.1.4. |
bendras pavarų skaičius; |
4.1.5. |
variklio įranga ir priedai; |
4.1.6. |
variklio sūkiai vienam kilometrui įjungus aukščiausią pavarą ±5 % tikslumu. |
4.2. Vien vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės, kuriose sumontuota reguliariai atsinaujinanti išmetamųjų teršalų kontrolės sistema
Tipo patvirtinimą galima išplėsti kitoms to paties gamintojo pagamintoms transporto priemonėms, kurios yra tokio paties tipo arba tokio tipo, kuris skiriasi pagal 1 priedėlyje išvardytas charakteristikas, kaip nurodyta 4.1.1–4.1.6 punktuose, ir neviršija XI priede pateiktų varymo sistemų šeimų charakteristikų, jei techninės tarnybos nustatytas išmetamo CO2 kiekis taikant tą patį koeficientą Ki patvirtinto tipo vertės neviršija daugiau nei 4 %.
Be to, tipo patvirtinimas gali būti išplėstas to paties tipo transporto priemonėms, kai koeficientas Ki skiriasi, jei patikslinta techninės tarnybos nustatyto išmetamo CO2 kiekio vertė patvirtinto tipo vertės neviršija daugiau nei 4 %.
4.3. Vien elektros pavara varomos transporto priemonės
Tipo išplėtimą galima suteikti susitarus su patvirtinimo institucija.
4.4. Hibridine elektros pavara varomos transporto priemonės
Tipo patvirtinimą galima išplėsti transporto priemonėms, kurios yra tokio paties tipo arba tokio tipo, kuris skiriasi pagal toliau išvardytas 3 priedėlyje nurodytas charakteristikas, jei techninės tarnybos nustatytas išmetamo CO2 kiekis ir elektros energijos sąnaudos patvirtinto tipo vertės neviršija daugiau nei 4 %:
4.4.1. |
standartinė masė; |
4.4.2. |
didžiausia leistinoji masė; |
4.4.3. |
kėbulo tipas; |
4.4.4. |
varymo baterijų tipas ir skaičius. Jei naudojamos kelios baterijos, pvz., matavimo srities eksptrapoliavimui išplėsti, laikoma, kad pakanka bazinės konfigūracijos, atsižvelgiant į talpą ir baterijų sujungimo būdą (ne nuoseklus, o lygiagretus sujungimas). |
4.5. Jei keičiama kuri nors kita charakteristika, tipo išplėtimą galima suteikti susitarus su patvirtinimo institucija.
5. Specialiosios nuostatos
Ateityje gaminsimoms transporto priemonėms, kuriose bus įdiegtos naujos efektyvaus energijos vartojimo technologijos, gali būti taikomos papildomų bandymų programos, kurios bus nurodytos vėlesniu etapu. Tokie bandymai leis gamintojams įrodyti technologijų privalumus.
(1) Vidutinė etaloninių degalų G20 ir G25 vertė 288,2 K (15 °C) temperatūroje.
1 priedėlis
Vien vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo metodas
1. Bandymų aprašas
1.1. Vien vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis ir degalų sąnaudos nustatomi pagal II priedo I tipo bandymų procedūrą, galiojančią transporto priemonės patvirtinimo metu.
1.2. Be viso I tipo bandymo išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų rezultatų išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos taip pat nustatomi atskirai 1, 2 ir 3 dalims, jei taikoma, pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 IV priedo 1.1.1 punktą atliekant taikytiną I tipo bandymų procedūrą, galiojančią transporto priemonės patvirtinimo metu.
1.3. Be transporto priemonės patvirtinimo metu galiojančių II priede nustatytų sąlygų galioja ir toliau nurodytos sąlygos.
1.3.1. |
Atliekant bandymą naudojama tik transporto priemonei veikti būtina įranga. Jei yra rankiniu būdu valdomas variklio įsiurbiamo oro temperatūros įtaisas, jis nustatomas į gamintojo nurodytą padėtį, atitinkančią aplinkos temperatūrą, kurioje atliekamas bandymas. Paprastai naudojami įprastiniam transporto priemonės veikimui būtini papildomi įtaisai. |
1.3.2. |
Jei radiatoriaus ventiliatoriaus temperatūra yra reguliuojama, ji nustatoma įprastinėms veikimo sąlygoms. Keleivių salono šildymo sistema, jei tokia yra, ir bet kokia oro kondicionavimo sistema išjungiamos, tačiau tokių sistemų kompresoriai veikia kaip įprasta. |
1.3.3. |
Jei sumontuotas, mechaninis kompresorius veikia bandymo sąlygoms įprastu režimu. |
1.3.4. |
Naudojami ir bandymų protokole nurodomi transporto priemonės gamintojo rekomenduojami tepalai. |
1.3.5. |
Pasirenkamos plačiausios padangos, o jei yra daugiau kaip trijų dydžių padangų, pasirenkamos antros pagal platumą padangos. Slėgis nurodomas bandymų protokole. |
1.4. Išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų verčių skaičiavimas
1.4.1. |
Išmetamo CO2 kiekis (g/km) apskaičiuojamas pagal matavimo, atlikto laikantis II priedo 6 punkto nuostatų, rezultatus. |
1.4.1.1. |
Šiam skaičiavimui atlikti laikoma, kad CO2 tankis yra QCO2 = 1,964 g/l. |
1.4.2. |
Degalų sąnaudų vertės apskaičiuojamos pagal išmetamą angliavandenilių, anglies monoksido ir anglies dioksido kiekį, nustatomą laikantis transporto priemonės patvirtinimo metu galiojančių II priedo 6 punkto nuostatų. |
1.4.3. |
Degalų sąnaudos (FC), išreikštos litrais 100 km (jei tai benzinas, SND, etanolis (E85) ir dyzelinas) arba kilogramais 100 km (jei tai alternatyvių degalų, kaip GD / biometanas, H2GD ar vandenilis, transporto priemonė), apskaičiuojamos pagal tokią formulę:
|
1.4.4. |
Šiose formulėse:
Dujinių degalų D yra tankis 15 °C temperatūroje ir esant 101,3 kPa aplinkos slėgiui:
Spūdos koeficientas pateiktas šioje lentelėje: Pr1.1 lentelė Dujinių degalų spūdos koeficientas Zx
|
2 priedėlis
Vien elektros pavara varomų transporto priemonių elektros energijos sąnaudų nustatymo metodas
1. Bandymo seka
1.1. |
Tik elektra varomų transporto priemonių elektros energijos sąnaudos nustatomos pagal transporto priemonės patvirtinimo metu galiojančią II priedo I tipo bandymų procedūrą. Šiam tikslui tik elektra varomos transporto priemonės skirstomos į klases pagal didžiausią pasiekiamą projektinį transporto priemonės greitį. Jei transporto priemonė turi keletą važiavimo režimų, kuriuos gali pasirinkti vairuotojas, transporto priemonę valdantis asmuo pasirenka tą, kuris geriausiai atitinka tikslinę kreivę. |
2. Bandymų metodas
2.1. Principas
Toliau pateiktas bandymų metodas elektros energijos sąnaudoms (Wh/km) nustatyti.
Pr2.1 lentelė
Matavimo parametrai, vienetai ir tikslumas
Parametras |
Vienetai |
Tikslumas |
Skyra |
Laikas |
s |
0,1 s |
0,1 s |
Atstumas |
m |
± 0,1 % |
1 m |
Temperatūra |
K |
± 1 K |
1 K |
Greitis |
km/h |
± 1 % |
0,2 km/h |
Masė |
kg |
± 0,5 % |
1 kg |
Energija |
Wh |
± 0,2 % |
Klasė 0,2 s pagal IEC (1) 687 |
2.3. Bandomoji transporto priemonė
2.3.1. Transporto priemonės būklė
2.3.1.1. Transporto priemonės padangos pripučiamos iki transporto priemonės gamintojo nurodyto slėgio aplinkos temperatūros sąlygomis.
2.3.1.2. Mechaninių judamųjų dalių alyvų klampa turi atitikti transporto priemonės gamintojo specifikaciją.
2.3.1.3. Išjungiami apšvietimo, signalizavimo ir pagalbiniai įtaisai, išskyrus tuos, kurie būtini bandymams atlikti ir transporto priemonei įprastai naudoti dienos metu.
2.3.1.4. Visos kitiems tikslams nei trauka skirtos energijos kaupimo sistemos (elektrinės, hidraulinės, pneumatinės ir kt.) įkraunamos iki gamintojo nurodyto didžiausio lygio.
2.3.1.5. Jeigu baterijos naudojamos už aplinkos temperatūrą aukštesnėje temperatūroje, transporto priemonę valdantis asmuo laikosi transporto priemonės gamintojo rekomenduojamos procedūros įprastinei baterijos temperatūros veikimo sričiai užtikrinti.
Gamintojas turi turėti galimybę patvirtinti, kad baterijos šiluminio valdymo sistema nėra išjungta ar sumažintos galios.
2.3.1.6. Transporto priemonė su joje įrengtomis baterijomis bandymui atlikti per savaitę iki bandymo turi būti nuvažiavusi ne mažiau kaip 300 km.
2.3.2. Tik elektra varomų bandomųjų transporto priemonių skirstymas į klases I tipo bandymų ciklui atlikti
Elektros energijos sąnaudoms per I tipo bandymų ciklą nustatyti bandomosios transporto priemonės į klases skirstomos tik pagal pasiektinas didžiausio projektinio transporto priemonės greičio slenkstines vertes, nustatytas II priedo 4.3 punkte.
2.4. Veikimo režimas
Visi bandymai atliekami 293,2–303,2 K (20–30 °C) temperatūroje.
Bandymų metodą sudaro keturi etapai:
a) |
pradinis baterijos įkrovimas; |
b) |
du taikytino I tipo bandymų ciklo važiavimai; |
c) |
baterijos įkrovimas; |
d) |
elektros energijos sąnaudų nustatymas. |
Jei tarp etapų transporto priemonė turi judėti, į kitą bandymų zoną ji nustumiama (be regeneracinės įkrovos).
2.4.1. Pradinis baterijos įkrovimas
Baterijos įkrovimo procedūros:
2.4.1.1. Baterijos iškrovimas
Baterija iškraunama transporto priemonei važiuojant (bandymų trasa, ant važiuoklės dinamometro ar kt.) pastoviu greičiu, atitinkančiu 70 ± 5 % didžiausio projektinio transporto priemonės greičio, kaip nustatyta pagal X priedo 1 priedėlio bandymų procedūrą.
Iškrovimas nutraukiamas:
a) |
kai transporto priemonė negali važiuoti greičiu, atitinkančiu 65 % didžiausio 30 minučių greičio, arba |
b) |
kai transporto priemonėje sumontuota standartine įranga duodamas ženklas, kad transporto priemonė turėtų būti sustabdyta, arba |
c) |
nuvažiavus 100 km. |
Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, jei gamintojas gali patvirtinimo instituciją tenkinančiu būdu techninei tarnybai įrodyti, kad transporto priemonė fiziškai negali pasiekti 30 minučių greičio, gali būti naudojamas didžiausias 15 minučių greitis.
2.4.1.2. Įprastinis naktinis įkrovimas
Baterija įkraunama pagal toliau nurodytą procedūrą.
2.4.1.2.1. Įprastinio naktinio įkrovimo procedūra
Įkraunama:
a) |
transporto priemonėje sumontuotu įkrovikliu, jei yra; |
b) |
išoriniu gamintojo rekomenduojamu įkrovikliu, laikantis įprastinio įkrovimo būdo; |
c) |
293,2–303,2 K (20–30 °C) aplinkos temperatūroje. |
Pagal šią procedūrą netaikoma visų tipų specialioji įkrova, kurią galima pradėti automatiškai arba ranka, pvz., išlyginamoji arba techninės priežiūros įkrova.
Transporto priemonės gamintojas patvirtina, kad per bandymą specialaus įkrovimo procedūra nebuvo atliekama.
2.4.1.2.2. Įkrovimo pabaigos kriterijai
Įkrovimo pabaigos kriterijai – 12 valandų trukmės įkrovimas, išskyrus atvejus, kai standartiniai prietaisai aiškiai rodo, jog baterija dar nėra visiškai įkrauta. Tokiu atveju:
Pr2.1 lygtis:
2.4.1.2.3. Visiškai įkrauta baterija
Varymo baterijos laikomos visiškai įkrautomis, jei jos buvo kraunamos pagal naktinio įkrovimo procedūrą, kol buvo įvykdyti įkrovimo pabaigos kriterijai.
2.4.2. I tipo bandymų ciklo taikymas ir atstumo matavimas
Nurodomas įkrovimo pabaigos laikas t0 (maitinimo atjungimas).
Važiuoklės dinamometras sureguliuojamas pagal II priedo 4.5.6 punkte nurodytą metodą.
Pradžioje keturias t0 valandas du kartus ant važiuoklės dinamometro atliekamas taikytinas I tipo bandymas, tada registruojamas nuvažiuotas atstumas km (Dtest). Jei gamintojas patvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad transporto priemone fiziškai neįmanoma du kartus nuvažiuoti I tipo bandymų atstumo, bandymų ciklas atliekamas vieną kartą, vėliau iš dalies atliekamas antrasis bandomasis važiavimas. Pasiekus varymo baterijos mažiausios įkrovos lygį, kaip nurodyta 3.1 priedėlyje, antrąjį bandomąjį važiavimą galima nutraukti.
2.4.3. Baterijos įkrovimas
Bandomoji transporto priemonė prie maitinimo tinklo prijungiama per 30 minučių nuo taikytino I tipo bandymų ciklo antrojo važiavimo.
Transporto priemonė įkraunama pagal 2.4.1.2 punkte nurodytą įprastinio naktinio įkrovimo procedūrą.
Tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio esančiu energijos matavimo prietaisu išmatuojama iš tinklo perduota įkrovos energija E ir įkrovos trukmė.
Įkrovimas baigiamas praėjus 24 valandoms po ankstesnio įkrovimo (t0).
Pastaba.
Nutrūkus elektros tiekimui tinkle 24 valandų laikotarpis gali būti pratęstas tokiam laikui, kuriuo nebuvo tiekiama elektros energija. Patvirtinimo laboratorijos techninė tarnyba ir transporto priemonės gamintojas patvirtinimo institucijai priimtinu būdu aptaria įkrovimo tinkamumą.
2.4.4. Elektros energijos sąnaudų nustatymas
Išmatuotos energijos E (Wh) ir įkrovimo trukmės vertės turi būti nurodytos bandymų protokole.
Elektros energijos sąnaudos c nustatomos pagal šią formulę:
Pr2.2 lygtis:
(išreiškiama Wh/km ir suapvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus)
čia Dtest – per bandymą nuvažiuotas atstumas (km).
(1) Tarptautinė elektrotechnikos komisija.
3 priedėlis
Hibridine elektros pavara varomų transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kiekio, degalų sąnaudų, elektros energijos sąnaudų ir ridos nustatymo metodas
1. Įvadas
1.1. Šiame priedėlyje nustatytos specialios hibridinių elektrinių L kategorijos transporto priemonių (HEV) tipo patvirtinimo nuostatos, susijusios su išmetamo anglies dioksido kiekio, degalų sąnaudų, elektros energijos sąnaudų ir ridos nustatymu.
1.2. Kaip ir atliekant visus VII tipo bandymus, HEV bandomos laikantis nurodytų I tipo bandymų ciklų ir reikalavimų, ypač II priedo 6 priedėlio, nebent šiuo priedėliu padaryta pakeitimų.
1.3. OVC (išoriškai įkraunamos) HEV bandomos laikantis A ir B sąlygų.
Bandymų protokole pateikiami bandymų, atliktų laikantis A ir B sąlygų, rezultatai ir 3 punkte nurodyti svertiniai vidurkiai.
1.4. Važiavimo ciklai ir pavarų perjungimo momentai
1.4.1. |
Atliekamas transporto priemonės patvirtinimo metu taikomas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priede ir šio reglamento II priedo 6 priedėlyje nustatytas važiavimo ciklas, be to, naudojami II priedo 4.5.5 punkte nustatyti pavarų perjungimo momentai. |
1.4.4. |
Transporto priemonės parengimui naudojamas transporto priemonės patvirtinimo metu taikomų II priedo 6 priedėlyje nustatytų važiavimo ciklų derinys, kaip nustatyta šiame priedėlyje. |
2. Hibridinių elektrinių transporto priemonių (HEV) kategorijos
Pr3.1 lentelė
Transporto priemonės įkrovimas |
Įkrovimas ne transporto priemonėje (1) (OVC) |
Įkrovimas transporto priemonėje (2) (NOVC) |
||
Veikimo režimo jungiklis |
Nėra |
Yra |
Nėra |
Yra |
3. OVC (išoriškai įkraunamos) HEV be veikimo režimo jungiklio
3.1. Du I tipo bandymai atliekami taikant tokias sąlygas:
a) |
A sąlyga – bandymas atliekamas visiškai įkrovus elektros energijos (galios) kaupiklį; |
b) |
B sąlyga – bandymas atliekamas esant elektros energijos (galios) kaupiklio mažiausios įkrovos lygiui (maksimaliai iškrovai). |
Elektros energijos (galios) kaupiklio įkrovos lygio (SOC) skirtingais bandymo etapais aprašas pateiktas 3.1 priedėlyje.
3.2. A sąlyga
3.2.1. Procedūra pradedama iškraunant elektros energijos (galios) kaupiklį, kaip aprašyta 3.2.1.1 punkte.
3.2.1.1. Elektros energijos (galios) kaupiklio iškrovimas
Transporto priemonės elektros energijos (galios) kaupiklis iškraunamas važiuojant (bandymų trasa, ant važiuoklės dinamometro ar kt.) bet kuriomis toliau nurodytomis sąlygomis:
— |
pastoviu 50 km/h greičiu, kol pradeda veikti degalus naudojantis variklis; |
— |
jei transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neveikiant degalus naudojančiam varikliui, greitis mažinamas tiek, kad transporto priemonė galėtų važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, kuriuo važiuojant degalus naudojantis variklis nepradeda veikti nustatytą laiką arba kol nuvažiuojamas nustatytas atstumas (patvirtinimo institucijai priimtinu būdu tai turi nustatyti techninė tarnyba ir gamintojas); |
— |
pagal gamintojo rekomendaciją. |
Degalus naudojantis variklis sustabdomas per dešimt sekundžių nuo automatinio užsivedimo.
3.2.2. Transporto priemonės parengimas
3.2.2.1. Bandomoji transporto priemonė iš anksto parengiama atliekant taikytiną I tipo bandymų ciklą ir laikantis II priedo 4.5.5 punkto taikytinų pavarų perjungimo nurodymų.
3.2.2.2. Po šio išankstinio parengimo transporto priemonė prieš bandymą laikoma palyginti pastovios 293,2–303,2 K (20–30 °C) temperatūros patalpoje. Šis parengimas trunka ne mažiau kaip šešias valandas ir tęsiamas, kol variklio alyvos ir aušalo (jei yra) temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ± 2 K, o elektros energijos (galios) kaupiklis yra visiškai įkraunamas, kaip aprašyta 3.2.2.4 punkte.
3.2.2.3. Laikymo metu elektros energijos (galios) kaupimo įtaisas įkraunamas taikant 3.2.2.4 punkte aprašytą įprastinio naktinio įkrovimo procedūrą.
3.2.2.4. Įprastinis naktinis įkrovimas
Elektros energijos (galios) kaupiklis įkraunamas pagal toliau aprašytą procedūrą.
3.2.2.4.1. Įprastinio naktinio įkrovimo procedūra
Įkraunama:
a) |
transporto priemonėje sumontuotu įkrovikliu, jei yra, arba |
b) |
išoriniu gamintojo rekomenduojamu įkrovikliu, laikantis įprastinio įkrovimo būdo, ir |
c) |
20–30 °C aplinkos temperatūroje. Pagal šią procedūrą netaikoma visų tipų specialioji įkrova, kurią galima pradėti automatiškai arba ranka, pvz., išlyginamoji arba techninės priežiūros įkrova. Gamintojas patvirtina, kad per bandymą specialaus įkrovimo procedūra nebuvo atliekama. |
3.2.2.4.2. Įkrovimo pabaigos kriterijai
Įkrovimo pabaigos kriterijai – 12 valandų trukmės įkrovimas, išskyrus atvejus, kai standartiniai prietaisai aiškiai rodo, jog elektros energijos (galios) kaupiklis dar nėra visiškai įkrautas. Tokiu atveju:
Pr3.1 lygtis
3.2.3. Bandymo procedūra
3.2.3.1. Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Pradėjus transporto priemonės užvedimo procedūrą pradedamas pirmas ciklas.
3.2.3.2. Gali būti taikomos 3.2.3.2.1 arba 3.2.3.2.2 punkte nustatytos bandymų procedūros.
3.2.3.2.1. Ėminiai pradedami imti (BS) prieš pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą arba ją pradėjus, o baigiami – pasibaigus paskutiniam taikytino I tipo važiavimo ciklo veikimo tuščiąja eiga laikotarpiui (ėminių ėmimo pabaiga (ES)).
3.2.3.2.2. Ėminiai pradedami imti (BS) prieš pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą arba ją pradėjus ir imami per kelis kartotinius bandymų ciklus. Ėminiai baigiami imti pasibaigus taikytinam I tipo važiavimo ciklui, per kurį pagal toliau nurodytą procedūrą pasiekiamas baterijos mažiausios įkrovos lygis (ėminių ėmimo pabaiga (ES)).
3.2.3.2.2.1. |
Elektros energijos likutis Q (Ah) matuojamas per kiekvieną mišrųjį ciklą taikant 3.2 priedėlyje nurodytą procedūrą ir yra naudojamas siekiant nustatyti, ar buvo pasiektas baterijos mažiausios įkrovos lygis. |
3.2.3.2.2.2. |
Baterijos mažiausios įkrovos lygis per mišrųjį ciklą N laikomas pasiektu, jei elektros energijos likutis Q, išmatuotas per mišrųjį ciklą N+1, neviršija 3 % iškrovos, išreikštos maksimaliai įkrautos baterijos vardinės talpos (Ah) procentine dalimi, kaip nurodyta gamintojo. Gamintojo prašymu galima atlikti papildomus bandymų ciklus ir jų rezultatus įtraukti į 3.2.3.5 ir 3.4 punktuose nurodytus skaičiavimus, jeigu elektros energijos likutis per kiekvieną papildomą bandymų ciklą rodo, kad baterijos iškrova yra mažesnė nei per pirmesnį ciklą. |
3.2.3.2.2.3. |
Tarp visų ciklų porų leidžiamas iki 10 minučių trukmės laikymo įšildytu varikliu laikotarpis. Šiuo laikotarpiu pavara išjungiama. |
3.2.3.3. Transporto priemonė bandoma atliekant taikytiną I tipo važiavimo ciklą ir laikantis II priedo pavarų perjungimo nurodymų.
3.2.3.4. Transporto priemonės pro išmetimo vamzdį išmetami teršalai analizuojami pagal transporto priemonės patvirtinimo metu galiojančias II priedo nuostatas.
3.2.3.5. Užregistruojami pagal A sąlygą atlikto (-ų) bandymų ciklo (-ų) išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų rezultatai (atitinkamai m1 (g) ir c1 (l)). Parametrai m1 ir c1 yra N mišriųjų ciklų važiavimo rezultatų sumos.
Pr3.2 lygtis
Pr3.3 lygtis
3.2.4. Per 30 minučių nuo ciklo pabaigos elektros energijos (galios) kaupiklis įkraunamas pagal 3.2.2.4 punktą. Tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio esančiu energijos matavimo prietaisu išmatuojama iš tinklo perduota įkrovimo energija e1 (Wh).
3.2.5. Pagal A sąlygą elektros energijos sąnaudos yra e1 (Wh).
3.3. B sąlyga
3.3.1. Transporto priemonės parengimas
3.3.1.1. Transporto priemonės elektros energijos (galios) kaupiklis iškraunamas pagal 3.2.1.1 punktą. Gamintojo prašymu prieš iškraunant elektros energijos (galios) kaupimo įtaisą transporto priemonė gali būti parengta pagal 3.2.2.1 punktą.
3.3.1.2. Prieš atliekant bandymus transporto priemonė laikoma palyginti pastovios 293,2–303,2 K (20–30 °C) temperatūros patalpoje. Šis parengimas trunka ne mažiau kaip šešias valandas ir tęsiamas, kol variklio alyvos ir aušalo (jei yra) temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ± 2 K.
3.3.2. Bandymų procedūra
3.3.2.1. Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Pradėjus transporto priemonės užvedimo procedūrą pradedamas pirmas ciklas.
3.3.2.2. Ėminiai pradedami imti (BS) prieš pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą arba ją pradėjus, o baigiami – pasibaigus paskutiniam taikytino I tipo važiavimo ciklo veikimo tuščiąja eiga laikotarpiui (ėminių ėmimo pabaiga (ES)).
3.3.2.3. Transporto priemonė bandoma atliekant taikytiną I tipo važiavimo ciklą ir laikantis II priedo 6 priedėlyje nustatytų pavarų perjungimo nurodymų.
3.3.2.4. Transporto priemonės pro išmetimo vamzdį išmetami teršalai analizuojami pagal II priedo nuostatas.
3.3.2.5. Užregistruojami pagal B sąlygą atlikto bandymo rezultatai (atitinkamai m2 (g) ir c2 (l)).
3.3.3. Per 30 minučių nuo ciklo pabaigos elektros energijos (galios) kaupiklis įkraunamas pagal 3.2.2.4 punktą.
Tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio esančiu energijos matavimo prietaisu išmatuojama iš tinklo perduota įkrovimo energija e2 (Wh).
3.3.4. Transporto priemonės elektros energijos (galios) kaupiklis iškraunamas pagal 3.2.1.1 punktą.
3.3.5. Per 30 minučių nuo iškrovimo elektros energijos (galios) kaupiklis įkraunamas pagal 3.2.2.4 punktą.
Tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio esančiu energijos matavimo prietaisu išmatuojama iš tinklo perduota įkrovimo energija e3 (Wh).
3.3.6. Pagal B sąlygą elektros energijos sąnaudos e4 (Wh):
Pr3.4 lygtis
3.4. Bandymų rezultatai
3.4.1. CO2 vertės:
Pr3.5 lygtis
ir
Pr3.6 lygtis
(mg/km)
čia:
Dtest1 ir Dtest2 |
– |
faktiniai atstumai, nuvažiuoti per bandymus atitinkamai pagal A sąlygą (3.2 punktas) ir B sąlygą (3.3 punktas), ir |
m1 ir m2 |
– |
bandymų rezultatai, nustatyti atitinkamai 3.2.3.5 ir 3.3.2.5 punktuose. |
3.4.2.1. Bandymams pagal 3.2.3.2.1 punktą atlikti:
svertinės CO2 vertės apskaičiuojamos taip:
Pr3.7 lygtis
čia:
M |
– |
išmetamo CO2 masė (g/km); |
||||||
M1 |
– |
išmetamo CO2 masė (g/km), kai elektros energijos (galios) kaupiklis yra visiškai įkrautas; |
||||||
M2 |
– |
išmetamo CO2 masė (g/km), kai elektros energijos (galios) kaupiklio įkrovos lygis yra mažiausias (didžiausia iškrova); |
||||||
De |
– |
transporto priemonės elektrinė rida, nustatyta pagal 3.3 priedėlyje aprašytą procedūrą, pagal kurią gamintojas turi pateikti priemonių matavimui atlikti, kai transporto priemonė važiuoja vien elektriniu režimu; |
||||||
Dav |
– |
vidutinis atstumas, nuvažiuotas tarp dviejų baterijos įkrovimų, Dav=
|
3.4.2.2. Bandymams pagal 3.2.3.2.2 punktą atlikti:
Pr3.8 lygtis
čia:
M |
– |
išmetamo CO2 masė (g/km); |
||||||
M1 |
– |
išmetamo CO2 masė (g/km), kai elektros energijos (galios) kaupiklis yra visiškai įkrautas; |
||||||
M2 |
– |
išmetamo CO2 masė (g/km), kai elektros energijos (galios) kaupiklio įkrovos lygis yra mažiausias (didžiausia iškrova); |
||||||
Dovc |
– |
OVC rida pagal 3.3 priedėlyje aprašytą procedūrą; |
||||||
Dav |
– |
vidutinis atstumas, nuvažiuotas tarp dviejų baterijos įkrovimų, Dav=
|
3.4.3. Degalų sąnaudų vertės:
Pr3.9 lygtis
Pr3.10 lygtis
100 c2/Dtest2 (l/100 km) skystiesiems degalams ir (kg/100 km) dujiniams degalams
čia:
Dtest1 ir Dtest2 |
– |
faktiniai atstumai, nuvažiuoti per bandymus atitinkamai pagal A sąlygą (3.2 punktas) ir B sąlygą (3.3 punktas), ir |
c1 ir c2 |
– |
bandymų rezultatai, nustatyti atitinkamai 3.2.3.8 ir 3.3.2.5 punktuose. |
3.4.4. Svertinės degalų sąnaudų vertės apskaičiuojamos taip:
3.4.4.1. bandymams pagal 3.2.3.2.1 punktą atlikti:
Pr3.11 lygtis
čia:
C |
– |
degalų sąnaudos (l/100 km); |
||||||
C1 |
– |
degalų sąnaudos (l/100 km), kai elektros energijos (galios) kaupiklis yra visiškai įkrautas; |
||||||
C2 |
– |
degalų sąnaudos (l/100 km), kai elektros energijos (galios) kaupiklio įkrovos lygis yra mažiausias (didžiausia iškrova); |
||||||
De |
– |
transporto priemonės elektrinė rida, nustatyta pagal 3.3 priedėlyje aprašytą procedūrą, pagal kurią gamintojas turi pateikti priemonių matavimui atlikti, kai transporto priemonė važiuoja vien elektriniu režimu; |
||||||
Dav |
– |
vidutinis atstumas, nuvažiuotas tarp dviejų baterijos įkrovimų, Dav=
|
3.4.4.2. Bandymams pagal 3.2.3.2.2 punktą atlikti:
Pr3.12 lygtis
čia:
C |
– |
degalų sąnaudos (l/100 km); |
||||||
C1 |
– |
degalų sąnaudos (l/100 km), kai elektros energijos (galios) kaupiklis yra visiškai įkrautas; |
||||||
C2 |
– |
degalų sąnaudos (l/100 km), kai elektros energijos (galios) kaupiklio įkrovos lygis yra mažiausias (didžiausia iškrova); |
||||||
Dovc |
– |
OVC rida pagal 3.3 priedėlyje aprašytą procedūrą; |
||||||
Dav |
– |
vidutinis atstumas, nuvažiuotas tarp dviejų baterijos įkrovimų, Dav=
|
3.4.5. Elektros energijos sąnaudų vertės:
Pr3.13 lygtis
ir
Pr3.14 lygtis
(Wh/km)
čia: Dtest1 ir Dtest2 – faktiniai atstumai, nuvažiuoti atitinkamai pagal A sąlygą (3.2 punktas) ir B sąlygą (3.3 punktas), ir e1 ir e4 atitinkamai nustatyti 3.2.5 ir 3.3.6 punktuose.
3.4.6. Svertinės elektros energijos sąnaudų vertės apskaičiuojamos taip:
3.4.6.1. bandymams pagal 3.2.3.2.1 punktą atlikti:
Pr3.15 lygtis
čia:
E |
– |
elektros energijos sąnaudos (Wh/km); |
||||||
E1 |
– |
elektros energijos sąnaudos (Wh/km), kai elektros energijos (galios) kaupiklis yra visiškai įkrautas; |
||||||
E4 |
– |
elektros energijos sąnaudos (Wh/km), kai elektros energijos (galios) kaupiklio įkrovos lygis yra mažiausias (didžiausia iškrova); |
||||||
De |
– |
transporto priemonės elektrinė rida, nustatyta pagal 3.3 priedėlyje aprašytą procedūrą, pagal kurią gamintojas turi pateikti priemonių matavimui atlikti, kai transporto priemonė važiuoja vien elektriniu režimu; |
||||||
Dav |
– |
vidutinis atstumas, nuvažiuotas tarp dviejų baterijos įkrovimų, Dav=
|
3.4.6.2. Bandymams pagal 3.2.3.2.2 punktą atlikti:
Pr3.16 lygtis
čia:
E |
– |
elektros energijos sąnaudos (Wh/km); |
||||||
E1 |
– |
elektros energijos sąnaudos (Wh/km), kai elektros energijos (galios) kaupiklis yra visiškai įkrautas; |
||||||
E4 |
– |
elektros energijos sąnaudos (Wh/km), kai elektros energijos (galios) kaupiklio įkrovos lygis yra mažiausias (didžiausia iškrova); |
||||||
Dovc |
– |
OVC rida pagal 3.3 priedėlyje aprašytą procedūrą; |
||||||
Dav |
– |
vidutinis atstumas, nuvažiuotas tarp dviejų baterijos įkrovimų, Dav=
|
4. Išoriškai įkraunama OVC HEV su veikimo režimo jungikliu
4.1. Du bandymai atliekami taikant toliau nurodytas sąlygas.
4.1.1. A sąlyga – bandymas atliekamas visiškai įkrovus elektros energijos (galios) kaupiklį.
4.1.2. B sąlyga – bandymas atliekamas esant elektros energijos (galios) kaupiklio mažiausios įkrovos lygiui (maksimaliai iškrovai).
4.1.3. Veikimo režimo jungiklis nustatomas pagal II priedo 11 priedėlio 3.2.1.3 punkto Pr11.2 lentelę.
4.2. A sąlyga
4.2.1. Jei pagal 3.3 priedėlį nustatyta transporto priemonės elektrinė rida yra didesnė nei vieno atlikto ciklo rida, gamintojo prašymu, gavus techninės tarnybos pritarimą ir patvirtinimo institucijai priimtinu būdu I tipo bandymas elektros energijos sąnaudoms nustatyti gali būti atliekamas vien elektriniu režimu. Tokiu atveju 4.4 punkto M1 ir C1 vertės laikomos lygiomis 0.
4.2.2. Procedūra pradedama transporto priemonės elektros energijos (galios) kaupiklio iškrovimu, kaip aprašyta 4.2.2.1 punkte.
4.2.2.1. |
Transporto priemonės elektros energijos (galios) kaupiklis iškraunamas važiuojant (bandymų trasa, ant važiuoklės dinamometro ar kt.) jungikliu nustačius režimą, kuriuo naudojama tik elektra, pastoviu greičiu, atitinkančiu 70 ± 5 % didžiausio projektinio transporto priemonės greičio važiuojant vien elektriniu režimu, nustatyto pagal X priedo 1 priedėlyje apibrėžtą bandymų procedūrą didžiausiam projektiniam transporto priemonės greičiui nustatyti. Iškrovimas nutraukiamas esant vienai iš šių sąlygų:
Jeigu transporto priemonėje nėra režimo, kuriuo naudojama tik elektra, elektros energijos (galios) kaupiklis iškraunamas transporto priemone važiuojant (bandymų trasa, ant važiuoklės dinamometro ir kt.):
Degalus naudojantis variklis sustabdomas per dešimt sekundžių nuo automatinio užsivedimo. Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, jei gamintojas gali patvirtinimo instituciją tenkinančiu būdu techninei tarnybai įrodyti, kad transporto priemonė fiziškai negali pasiekti 30 minučių greičio, gali būti naudojamas didžiausias 15 minučių greitis. |
4.2.3. Transporto priemonės parengimas
4.2.3.1. |
Bandomoji transporto priemonė iš anksto parengiama atliekant taikytiną I tipo bandymų ciklą ir laikantis II priedo 4.5.5 punkto taikytinų pavarų perjungimo nurodymų. |
4.2.3.2. |
Po šio išankstinio parengimo transporto priemonė prieš bandymą laikoma palyginti pastovios 293,2–303,2 K (20–30 °C) temperatūros patalpoje. Šis parengimas trunka ne mažiau kaip šešias valandas ir tęsiamas, kol variklio alyvos ir aušalo (jei yra) temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ± 2 K, o elektros energijos (galios) kaupiklis yra visiškai įkraunamas, kaip aprašyta 4.2.3.3 punkte. |
4.2.3.3. |
Laikymo metu elektros energijos (galios) kaupiklis įkraunamas taikant 3.2.2.4 punkte nurodytą įprastinio naktinio įkrovimo procedūrą. |
4.2.4. Bandymų procedūra
4.2.4.1. |
Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Pradėjus transporto priemonės užvedimo procedūrą pradedamas pirmas ciklas. |
4.2.4.2. |
Gali būti taikomos 4.2.4.2.1 arba 4.2.4.2.2 punkte nustatytos bandymų procedūros.
|
4.2.4.3. |
Transporto priemonė bandoma atliekant taikytiną važiavimo ciklą ir laikantis II priedo 9 priedėlyje apibrėžtų pavarų perjungimo nurodymų. |
4.2.4.4. |
Išmetamosios dujos analizuojamos pagal transporto priemonės patvirtinimo metu galiojantį II priedą. |
4.2.4.5. |
Užregistruojami pagal A sąlygą atlikto bandymų ciklo išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų rezultatai (atitinkamai m1 (g) ir c1 (l)). Jeigu bandymai atliekami pagal 4.2.4.2.1 punktą, m1 ir c1 – vieno mišriojo ciklo važiavimo rezultatai. Jeigu bandymai atliekami pagal 4.2.4.2.2 punktą, m1 ir c1 – N mišriųjų ciklų važiavimo rezultatų sumos. Pr3.17 lygtis Pr3.18 lygtis |
4.2.5. Per 30 minučių nuo ciklo pabaigos elektros energijos (galios) kaupiklis įkraunamas pagal 3.2.2.4 punktą.
Tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio esančiu energijos matavimo prietaisu išmatuojama iš tinklo perduota įkrovimo energija e1 (Wh).
4.2.6. Pagal A sąlygą elektros energijos sąnaudos yra e1 (Wh).
4.3. B sąlyga
4.3.1. Transporto priemonės parengimas
4.3.1.1. |
Transporto priemonės elektros energijos (galios) kaupiklis iškraunamas pagal 4.2.2.1 punktą. Gamintojo prašymu prieš iškraunant elektros energijos (galios) kaupimo įtaisą transporto priemonė gali būti parengta pagal 4.2.3.1 punktą. |
4.3.1.2. |
Prieš atliekant bandymus transporto priemonė laikoma palyginti pastovios 293,2–303,2 K (20–30 °C) temperatūros patalpoje. Šis parengimas trunka ne mažiau kaip šešias valandas ir tęsiamas, kol variklio alyvos ir aušalo (jei yra) temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ± 2 K. |
4.3.2. Bandymų procedūra
4.3.2.1. |
Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojui skirtomis priemonėmis. Pradėjus transporto priemonės užvedimo procedūrą pradedamas pirmas ciklas. |
4.3.2.2. |
Ėminiai pradedami imti (BS) prieš pradedant transporto priemonės užvedimo procedūrą arba ją pradėjus, o baigiami – pasibaigus paskutiniam taikytino I tipo važiavimo ciklo veikimo tuščiąja eiga laikotarpiui (ėminių ėmimo pabaiga (ES)). |
4.3.2.3. |
Transporto priemonė bandoma atliekant taikytiną važiavimo ciklą ir laikantis II priede apibrėžtų pavarų perjungimo nurodymų. |
4.3.2.4. |
Išmetamosios dujos analizuojamos pagal transporto priemonės patvirtinimo metu galiojančias II priedo nuostatas. |
4.3.2.5. |
Užregistruojami pagal B sąlygą atlikto (-ų) bandymų ciklo (ų) išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų rezultatai (atitinkamai m2 (g) ir c2 (l)). |
4.3.3. Per 30 minučių nuo ciklo pabaigos elektros energijos (galios) kaupiklis įkraunamas pagal 3.2.2.4 punktą.
Tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio esančiu energijos matavimo prietaisu išmatuojama iš tinklo perduota įkrovimo energija e2 (Wh).
4.3.4. Transporto priemonės elektros energijos (galios) kaupiklis iškraunamas pagal 4.2.2.1 punktą.
4.3.5. Per 30 minučių nuo iškrovimo elektros energijos (galios) kaupiklis įkraunamas pagal 3.2.2.4 punktą. Tarp elektros tiekimo tinklo lizdo ir transporto priemonės įkroviklio esančiu energijos matavimo prietaisu išmatuojama iš tinklo perduota įkrovimo energija e3 (Wh).
4.3.6. Pagal B sąlygą elektros energijos sąnaudos e4 (Wh):
Pr3.19 lygtis
4.4 Bandymų rezultatai
4.4.1. CO2 vertės:
Pr3.20 lygtis
(mg/km) ir
Pr3.21 lygtis
(mg/km)
čia:
Dtest1 ir Dtest2 |
– |
faktiniai atstumai, nuvažiuoti per bandymus atitinkamai pagal A sąlygą (4.2 punktas) ir B sąlygą (4.3 punktas), ir |
m1 ir m2 |
– |
bandymų rezultatai, nustatyti atitinkamai 4.2.4.5 ir 4.3.2.5 punktuose. |
4.4.2. Svertinės CO2 vertės apskaičiuojamos taip:
4.4.2.1. |
Bandymams pagal 4.2.4.2.1 punktą atlikti: Pr3.22 lygtisčia:
|
4.4.2.2. |
Bandymams pagal 4.2.4.2.2 punktą atlikti: Pr3.23 lygtisčia:
|
4.4.3. Degalų sąnaudų vertės:
Pr3.24 lygtis
ir
Pr3.25 lygtis
(l/100 km)
čia:
Dtest1 ir Dtest2 |
– |
faktiniai atstumai, nuvažiuoti per bandymus atitinkamai pagal A sąlygą (4.2 punktas) ir B sąlygą (4.3 punktas); |
c1 ir c2 |
– |
bandymų rezultatai, nustatyti atitinkamai 4.2.4.5 ir 4.3.2.5 punktuose. |
4.4.4. Svertinės degalų sąnaudų vertės apskaičiuojamos taip:
4.4.4.1. |
bandymams pagal 4.2.4.2.1 punktą atlikti: Pr3.26 lygtisčia:
|
4.4.4.2. |
Bandymams pagal 4.2.4.2.2 punktą atlikti: Pr3.27 lygtisčia:
|
4.4.5. Elektros energijos sąnaudų vertės:
Pr3.28 lygtis
ir
Pr3.29 lygtis
(Wh/km)
čia:
Dtest1 ir Dtest2 |
– |
faktiniai atstumai, nuvažiuoti per bandymus atitinkamai pagal A sąlygą (4.2 punktas) ir B sąlygą (4.3 punktas); |
e1 ir e4 |
– |
bandymų rezultatai, nustatyti atitinkamai 4.2.6 ir 4.3.6 punktuose. |
4.4.6. Svertinės elektros energijos sąnaudų vertės apskaičiuojamos taip:
4.4.6.1. |
Bandymams pagal 4.2.4.2.1 punktą atlikti: Pr3.30 lygtisčia:
|
4.4.6.2. |
Bandymams pagal 4.2.4.2.2 punktą atlikti: Pr3.31 lygtisčia:
|
5. Ne išoriškai įkraunama hibridinė elektrinė transporto priemonė (NOVC HEV) be veikimo režimo jungiklio
5.1. Bandomoji transporto priemonė iš anksto parengiama atliekant taikytiną I tipo bandymų ciklą ir laikantis II priedo 4.5.5 punkto taikytinų pavarų perjungimo nurodymų.
5.1.1. Išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis ir degalų sąnaudos atskirai nustatomi taikytino II priedo 6 priedėlio važiavimo ciklo 1, 2 ir 3 dalims, jei taikoma.
5.2. Išankstiniam parengimui iš eilės atliekami ne mažiau kaip du užbaigti važiavimo ciklai be tarpinio laikymo procedūros pagal taikytiną važiavimo ciklą ir laikantis II priedo 4.5.5 punkte nustatytų pavarų perjungimo nurodymų.
5.3. Bandymų rezultatai
5.3.1. Šio bandymo rezultatai (degalų sąnaudos C (l/100 km skystiesiems degalams arba kg/100 km dujiniams degalams) ir išmetamo CO2 kiekis M (g/km)) patikslinami atsižvelgiant į transporto priemonės baterijos energijos likutį ΔEbatt.
Patikslintos vertės C0 (l/100 km arba kg/100 km) ir M0 (g/km) turi atitikti nulinį energijos likutį (ΔEbatt = 0) ir yra skaičiuojamos taikant pataisos koeficientą, kurį gamintojas kaupimo sistemoms, išskyrus elektrines baterijas, nustato taip: ΔEbatt reiškia ΔEstorage – elektros energijos kaupiklio energijos likutį.
5.3.1.1. |
Elektros energijos likutis Q (Ah), matuojamas pagal šio priedėlio 3.2 priedėlyje nurodytą procedūrą, naudojamas kaip transporto priemonės baterijos energinės vertės ciklo pabaigoje ir ciklo pradžioje skirtumo matas. Elektros energijos likutis turi būti nustatytas atskirai II priedo I tipo bandymų ciklo 1, 2 ir 3 dalims, jei taikoma. |
5.3.2. Nepatikslintos išmatuotosios vertės C ir M bandymo rezultatais gali būti laikomos šiomis sąlygomis:
a) |
gamintojas patvirtinimo institucijai priimtinu būdu gali įrodyti, kad energijos likutis nesusijęs su degalų sąnaudomis; |
b) |
ΔEbatt visuomet atitinka baterijos įkrovą; |
c) |
ΔEbatt visuomet atitinka baterijos iškrovą ir nuo degalų sąnaudų (t. y. visų degalų sąnaudų per vieną ciklą) energinės vertės nesiskiria daugiau kaip 1 %. |
Baterijos energinės vertės pokytis ΔEbatt pagal išmatuotą elektros energijos likutį Q apskaičiuojamas taip:
Pr3.32 lygtis
čia:
ETEbatt |
– |
bendra baterijos energinė talpa (MJ) ir |
Vbatt |
– |
vardinė baterijos įtampa (V). |
5.3.3. Gamintojo nustatytas degalų sąnaudų pataisos koeficientas (Kfuel)
5.3.3.1. |
Degalų sąnaudų pataisos koeficientas (Kfuel) nustatomas remiantis n matavimų rezultatų grupe, kuriai turi priklausyti bent vienas matavimų rezultatas, kai Qi < 0, ir bent vienas – kai Qj > 0. Jei šio antrojo matavimų rezultato negalima nustatyti atliekant šiame bandyme naudojamą taikytiną I tipo bandymo važiavimo ciklą, techninė tarnyba patvirtinimo institucijai priimtinu būdu sprendžia dėl ekstrapoliavimo degalų sąnaudų vertei nustatyti, kai ΔEbatt = 0, statistinio patikimumo. |
5.3.3.2. |
Degalų sąnaudų pataisos koeficientas (Kfuel) apibrėžiamas kaip: Pr3.33 lygtis (l/100 km/Ah) čia:
Degalų sąnaudų pataisos koeficientas suapvalinamas keturių reikšminių skaitmenų tikslumu (pvz., 0,xxxx arba xx,xx). Techninė tarnyba patvirtinimo institucijai priimtinu būdu sprendžia dėl degalų sąnaudų pataisos koeficiento statistinio patikimumo. |
5.3.3.3. |
Degalų sąnaudų vertėms, išmatuotoms per II priedo I tipo bandymų ciklo 1, 2 ir 3 dalis, jei taikoma, nustatomi atskiri degalų sąnaudų pataisos koeficientai. |
5.3.4. Degalų sąnaudos, kai baterijos energijos likutis lygus nuliui (C0)
5.3.4.1. |
Degalų sąnaudos C0, kai ΔEbatt = 0, apskaičiuojamos pagal šią lygtį: Pr3.34 lygtis (l/100 km arba kg/100 km) čia:
|
5.3.4.2. |
Degalų sąnaudos, kai baterijos energijos likutis lygus nuliui, atskirai nustatomos pagal degalų sąnaudų vertes, išmatuotas per II priedo I tipo bandymų ciklo 1, 2 ir 3 dalis, jei taikoma. |
5.3.5. Gamintojo nustatytas išmetamo CO2 kiekio pataisos koeficientas (KCO2 )
5.3.5.1. |
Išmetamo CO2 kiekio pataisos koeficientas (KCO2 ) nustatomas remiantis n matavimų rezultatų grupe, kuriai turi priklausyti bent vienas matavimų rezultatas, kai Qi < 0, ir bent vienas – kai Qj > 0. Jei šio antrojo matavimų rezultato negalima nustatyti atliekant šiame bandyme naudojamą važiavimo ciklą, techninė tarnyba patvirtinimo institucijai priimtinu būdu sprendžia dėl ekstrapoliavimo išmetamo CO2 kiekio vertei nustatyti, kai ΔEbatt = 0, statistinio patikimumo. |
5.3.5.2. |
Išmetamo CO2 kiekio pataisos koeficientas (KCO2 ) apibrėžiamas kaip: Pr3.35 lygtis (g/km/Ah) čia:
Išmetamo CO2 kiekio pataisos koeficientas suapvalinamas keturių reikšminių skaitmenų tikslumu (pvz., 0,xxxx arba xx,xx). Techninė tarnyba patvirtinimo instituciją tenkinančiu būdu sprendžia dėl išmetamo CO2 kiekio pataisos koeficiento statistinio patikimumo. |
5.3.5.3. |
Degalų sąnaudų vertėms, išmatuotoms per II priedo tipo važiavimo ciklo 1, 2 ir 3 dalis, jei taikoma, nustatomi atskiri išmetamo CO2 kiekio pataisos koeficientai. |
5.3.6. Išmetamo CO2 kiekis, kai baterijos energijos likutis lygus nuliui (M0)
5.3.6.1. |
Išmetamo CO2 kiekis M0, kai ΔEbatt = 0, apskaičiuojamas pagal šią lygtį: Pr3.36 lygtis (g/km) čia:
|
5.3.6.2. |
Išmetamo CO2 kiekis, kai baterijos energijos likutis lygus nuliui, atskirai nustatomas pagal išmetamo CO2 kiekio vertes, išmatuotas per II priedo 6 priedėlyje nurodyto I tipo bandymų ciklo 1, 2 ir 3 dalis, jei taikytina. |
6. Ne išoriškai įkraunamos transporto priemonės (ne OVC HEV) su veikimo režimo jungikliu
6.1. Šios transporto priemonės pagal 1 priedėlį bandomos veikiančios hibridiniu režimu, atliekant taikytiną važiavimo ciklą ir laikantis II priedo 4.5.5 punkto pavarų perjungimo nurodymų. Jei yra keletas hibridinių režimų, bandymas atliekamas režimu, automatiškai nustatomu uždegimo raktelį pasukus į įjungimo padėtį (įprastiniu režimu).
6.1.1. Išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis ir degalų sąnaudos II priedo I tipo bandymų ciklo 1, 2 ir 3 dalims nustatomi atskirai.
6.2. Išankstiniam parengimui iš eilės atliekami ne mažiau kaip du užbaigti važiavimo ciklai be tarpinio laikymo procedūros pagal taikytiną I tipo bandymų ciklą ir laikantis II priedo pavarų perjungimo nurodymų.
6.3. Bandymų rezultatai
6.3.1. Šio bandymo degalų sąnaudų C (l/100 km) ir išmetamo CO2 kiekio M (g/km) rezultatai patikslinami atsižvelgiant į transporto priemonės baterijos energijos likutį ΔEbatt.
Patikslintos vertės (C0 (l/100 km skystiesiems degalams arba kg/100 km dujiniams degalams) ir M0 (g/km)) turi atitikti nulinį energijos likutį (ΔEbatt = 0) ir turi būti skaičiuojamos taikant pataisos koeficientą, kurį gamintojas nustato kaip apibrėžta 6.3.3 ir 6.3.5 punktuose.
Kaupimo sistemų, išskyrus elektrines baterijas, ΔEbatt reiškia ΔEstorage – elektros energijos kaupiklio energijos likutį.
6.3.1.1. |
Elektros energijos likutis Q (Ah), matuojamas pagal 3.2 priedėlyje nurodytą procedūrą, naudojamas kaip transporto priemonės baterijos energinės vertės ciklo pabaigoje ir ciklo pradžioje skirtumo matas. Elektros energijos likutis II priede apibrėžto taikytino I tipo bandymų ciklo 1, 2 ir 3 dalims turi būti nustatytas atskirai. |
6.3.2. Nepatikslintos išmatuotosios vertės C ir M bandymo rezultatais gali būti laikomos šiomis sąlygomis:
a) |
gamintojas gali įrodyti, kad energijos likutis nesusijęs su degalų sąnaudomis; |
b) |
ΔEbatt visuomet atitinka baterijos įkrovą; |
c) |
ΔEbatt visuomet atitinka baterijos iškrovą, be to, nuo degalų sąnaudų (t. y. visų degalų sąnaudų per vieną ciklą) energinės vertės ΔEbatt nesiskiria daugiau kaip 1 %. Baterijos energinės vertės pokytis ΔEbatt pagal išmatuotą elektros energijos likutį Q gali būti apskaičiuojamas taip: Pr3.37 lygtisčia:
|
6.3.3. Gamintojo nustatytas degalų sąnaudų pataisos koeficientas (Kfuel)
6.3.3.1. |
Degalų sąnaudų pataisos koeficientas (Kfuel) nustatomas remiantis n matavimų rezultatų grupe, kuriai turi priklausyti bent vienas matavimų rezultatas, kai Qi < 0, ir bent vienas – kai Qj > 0. Jei šio antrojo matavimų rezultato negalima nustatyti atliekant šiame bandyme naudojamą važiavimo ciklą, techninė tarnyba patvirtinimo institucijai priimtinu būdu sprendžia dėl ekstrapoliavimo degalų sąnaudų vertei nustatyti, kai ΔEbatt = 0, statistinio patikimumo. |
6.3.3.2. |
Degalų sąnaudų pataisos koeficientas (Kfuel) apibrėžiamas kaip: Pr3.38 lygtis (l/100 km/Ah) čia:
Degalų sąnaudų pataisos koeficientas suapvalinamas keturių reikšminių skaitmenų tikslumu (pvz., 0,xxxx arba xx,xx). Techninė tarnyba patvirtinimo institucijai priimtinu būdu sprendžia dėl degalų sąnaudų pataisos koeficiento statistinio patikimumo. |
6.3.3.3. |
Degalų sąnaudų vertėms, išmatuotoms per II priede apibrėžto I tipo bandymų ciklo 1, 2 ir 3 dalis, jei taikytina, nustatomi atskiri degalų sąnaudų pataisos koeficientai. |
6.3.4. Degalų sąnaudos, kai baterijos energijos likutis lygus nuliui (C0)
6.3.4.1. |
Degalų sąnaudos C0, kai ΔEbatt = 0, apskaičiuojamos pagal šią lygtį: PR39 lygtis (l/100 km skystiesiems degalams ir kg/100 km dujiniams degalams) čia:
|
6.3.4.2. |
Degalų sąnaudos, kai baterijos energijos likutis lygus nuliui, atskirai nustatomos pagal degalų sąnaudų vertes, išmatuotas per II priede apibrėžto I tipo bandymų ciklo 1, 2 ir 3 dalis, jei taikytina. |
6.3.5. Gamintojo nustatytas išmetamo CO2 kiekio pataisos koeficientas (KCO2 )
6.3.5.1. |
Išmetamo CO2 kiekio pataisos koeficientas (KCO2 ) nustatomas remiantis matavimų rezultatų grupe, kaip nurodyta toliau. Šioje grupėje turi būti bent vienas matavimų rezultatas, kai Qi < 0, ir vienas – kai Qj > 0. Jei šio antrojo matavimų rezultato negalima nustatyti atliekant šiame bandyme naudojamą I tipo bandymų ciklą, techninė tarnyba patvirtinimo institucijai priimtinu būdu sprendžia dėl ekstrapoliavimo išmetamo CO2 kiekio vertei nustatyti, kai ΔEbatt = 0, statistinio patikimumo. |
6.3.5.2. |
Išmetamo CO2 kiekio pataisos koeficientas (KCO2 ) apibrėžiamas kaip: PR40 lygtis (g/km/Ah) čia:
Išmetamo CO2 kiekio pataisos koeficientas suapvalinamas keturių reikšminių skaitmenų tikslumu (pvz., 0,xxxx arba xx,xx). Techninė tarnyba patvirtinimo institucijai priimtinu būdu sprendžia dėl išmetamo CO2 kiekio pataisos koeficiento statistinio patikimumo. |
6.3.5.3. |
Degalų sąnaudų vertėms, išmatuotoms per taikytino I tipo bandymų ciklo 1, 2 ir 3 dalis, nustatomi atskiri išmetamo CO2 kiekio pataisos koeficientai. |
6.3.6. Išmetamo CO2 kiekis, kai baterijos energijos likutis lygus nuliui (M0)
6.3.6.1. |
Išmetamo CO2 kiekis M0, kai ΔEbatt = 0, apskaičiuojamas pagal šią lygtį: PR41 lygtis (g/km) čia:
|
6.3.6.2. |
Išmetamas CO2 kiekis, kai baterijos energijos likutis lygus nuliui, atskirai nustatomas pagal išmetamo CO2 kiekio vertes, išmatuotas per II priede apibrėžto I tipo bandymų ciklo 1, 2 ir 3 dalis, jei taikytina. |
(1) Taip pat vadinamos išoriškai įkraunamomis.
(2) Taip pat vadinamos ne išoriškai įkraunamomis.
3.1 priedėlis
Elektros energijos (galios) kaupiklio įkrovos lygio (SOC) aprašas išoriškai įkraunamos hibridinės elektrinės transporto priemonės (OVC HEV) VII tipo bandymams atlikti
1. OVC HEV VII tipo bandymams atlikti skirto įtaiso įkrovos lygio (SOC) aprašas
OVC HEV, bandomų pagal VII tipo bandymų A ir B sąlygas, SOC aprašai:
1.1. A sąlyga
Pr3.1.1 pav
VII tipo bandymų A sąlyga
1) |
elektros energijos (galios) kaupiklio pradinis įkrovos lygis; |
2) |
iškrovimas pagal 3 priedėlio 3.2.1 arba 4.2.2 punktą; |
3) |
transporto priemonės parengimas pagal 3 priedėlio 3.2.2 arba 4.2.3 punktą; |
4) |
įkrovimas laikymo procedūros metu pagal 3 priedėlio 3.2.2.3 ir 3.2.2.4 arba 4.2.3.2 ir 4.2.3.3 punktus; |
5) |
bandymas pagal 3 priedėlio 3.2.3 arba 4.2.4 punktą; |
6) |
įkrovimas pagal 3 priedėlio 3.2.4 arba 4.2.5 punktą. |
1.2. B sąlyga
Pr3.1.2 pav
VII tipo bandymų B sąlyga
1) |
pradinis įkrovos lygis; |
2) |
transporto priemonės parengimas pagal 3 priedėlio 3.3.1.1 arba 4.3.1.1 (neprivaloma) punktą; |
3) |
iškrovimas pagal 3 priedėlio 3.3.1.1 arba 4.3.1.1 punktą; |
4) |
laikymo procedūra pagal 3 priedėlio 3.3.1.2 arba 4.3.1.2 punktą; |
5) |
bandymas pagal 3 priedėlio 3.3.2 arba 4.3.2 punktą; |
6) |
įkrovimas pagal 3 priedėlio 3.3.3 arba 4.3.3 punktą; |
7) |
iškrovimas pagal 3 priedėlio 3.3.4 arba 4.3.4 punktą; |
8) |
įkrovimas pagal 3 priedėlio 3.3.5 arba 4.3.5 punktą. |
3.2 priedėlis
OVC HEV ir NOVC HEV baterijos elektros energijos likučio nustatymo metodas
1. Įvadas
1.1. |
Šiame priedėlyje nustatomas ne transporto priemonėje įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (OVC HEV) ir transporto priemonėje įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (NOVC HEV) elektros energijos likučio nustatymo metodas ir reikiami matavimo prietaisai. Elektros energijos likutį nustatyti reikia norint:
|
1.2. |
Šiame priedėlyje aprašytą metodą gamintojas taiko matavimams, kurie reikalingi norint nustatyti Kfuel ir KCO2 pataisos faktorius, atlikti, kaip apibrėžta 3 priedėlio 5.3.3.2, 5.3.5.2, 6.3.3.2 ir 6.3.5.2 punktuose. Techninė tarnyba patikrina, ar tokių matavimų rezultatai gauti laikantis šiame priedėlyje aprašytos procedūros. |
1.3. |
Šiame priedėlyje aprašytą metodą techninė tarnyba taiko elektros energijos likučiui Q nustatyti, kaip apibrėžta susijusiuose 3 priedėlio punktuose. |
2. Matavimo įranga ir prietaisai
2.1. |
Atliekant 3 priedėlio 3–6 punktuose aprašytus bandymus baterijos srovė matuojama naudojant gnybtinio arba uždarojo tipo srovės keitiklį. Srovės keitiklio (t. y. srovės jutiklio be duomenų priėmimo įrangos) tikslumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 % išmatuotosios vertės arba 0,1 % didžiausiosios skalės vertės. Šiam bandymui neturi būti naudojami originalios įrangos gamintojo diagnostiniai bandikliai.
|
2.2. |
Techninei tarnybai pateikiamas sąrašas prietaisų (nurodant gamintoją, modelio Nr., serijos Nr.), kuriais gamintojas naudojasi 3 priedėlyje nurodytiems Kfuel ir KCO2 pataisos faktoriams nustatyti, ir, jei taikoma, nurodoma paskutinio prietaisų kalibravimo data. |
3. Matavimo procedūra
3.1. |
Baterijos srovė pradedama matuoti prasidedant bandymui, o baigiama iškart po to, kai transporto priemone pabaigiamas visas važiavimo ciklas. |
3.2. |
Registruojamos atskiros II priede nustatyto I tipo bandymų ciklo dalių (šaltu arba šiltu varikliu arba 1 etapo ir, jei taikoma, 2 bei 3 etapų) Q vertės. |
3.3 priedėlis
Vien elektros pavara arba hibridine elektros pavara varomų transporto priemonių elektrinės ridos ir hibridine elektros pavara varomų transporto priemonių OVC ridos nustatymo metodas
1. Elektrinės ridos nustatymas
4 punkte nustatytas bandymų metodas taikomas vien elektros pavara varomų transporto priemonių elektrinei ridai kilometrais arba hibridine elektros pavara varomų ne transporto priemonėje įkraunamų transporto priemonių (OVC HEV) elektrinei ridai ir OVC ridai išmatuoti, kaip apibrėžta 3 priedėlyje.
2. Matavimo parametrai, vienetai ir tikslumas
Matavimo parametrai, vienetai ir tikslumas:
Pr3.3.1 lentelė
Matavimo parametrai, vienetai ir tikslumas
Parametras |
Vienetas |
Tikslumas |
Skyra |
Laikas |
s |
± 0,1 s |
0,1 s |
Atstumas |
m |
± 0,1 % |
1 m |
Temperatūra |
K |
± 1 K |
1 K |
Greitis |
km/h |
± 1 % |
0,2 km/h |
Masė |
kg |
± 0,5 % |
1 kg |
3. Bandymų sąlygos
3.1. Transporto priemonės būklė
3.1.1. |
Transporto priemonės padangos pripučiamos iki transporto priemonės gamintojo nurodyto slėgio aplinkos temperatūros sąlygomis. |
3.1.2. |
Mechaninių judamųjų dalių alyvų klampa turi atitikti transporto priemonės gamintojo specifikacijas. |
3.1.3. |
Apšvietimo, signalizavimo ir pagalbiniai įtaisai išjungiami, išskyrus tuos, kurie būtini bandymams atlikti ir transporto priemonei įprastai veikti dienos metu. |
3.1.4. |
Visos kitiems tikslams nei trauka skirtos energijos kaupimo sistemos (elektrinės, hidraulinės, pneumatinės ir kt.) įkraunamos iki gamintojo nurodyto didžiausio lygio. |
3.1.5. |
Jeigu baterijos naudojamos už aplinkos temperatūrą aukštesnėje temperatūroje, transporto priemonę valdantis asmuo laikosi transporto priemonės gamintojo rekomenduojamos procedūros įprastinei baterijos temperatūros veikimo sričiai užtikrinti. Gamintojas turi turėti galimybę patvirtinti, kad baterijos šiluminio valdymo sistema nėra išjungta ar sumažintos galios. |
3.1.6. |
Transporto priemonė su joje įrengtomis baterijomis bandymui atlikti per savaitę iki bandymo turi būti nuvažiavusi ne mažiau kaip 300 km. |
3.2. Klimato sąlygos
Bandymai lauke atliekami 278,2–305,2 K (5–32 °C) temperatūroje.
Bandymai viduje atliekami 275,2–303,2 K (2–30 °C) temperatūroje.
4. Veikimo režimai
Bandymų metodo etapai:
a) |
pradinis baterijos įkrovimas; |
b) |
ciklo taikymas ir elektrinės ridos nustatymas. |
Jei tarp etapų transporto priemonė turi judėti, į kitą bandymų zoną ji nustumiama (be regeneracinės įkrovos).
4.1. Pradinis baterijos įkrovimas
Baterijos įkrovimo procedūra
4.1.1. Pradiniu baterijos įkrovimu vadinamas pirmasis baterijos įkrovimas pristačius transporto priemonę. Jei iš eilės atliekami keli mišrieji bandymai ar matavimai, pirmasis įkrovimas yra pradinis įkrovimas, o vėliau baterijos gali būti įkraunamos pagal 3 priedėlio 3.2.2.4 punkte nustatytą įprastinio naktinio įkrovimo procedūrą.
4.1.2. Baterijos iškrovimas
4.1.2.1. Vien elektrinių transporto priemonių
4.1.2.1.1. |
Procedūra pradedama transporto priemonės baterijos iškrovimu važiuojant (bandymų trasa, ant važiuoklės dinamometro ar kt.) pastoviu greičiu, atitinkančiu 70 ± 5 % didžiausio projektinio transporto priemonės greičio, nustatytino pagal X priedo 1 priedėlio bandymų procedūrą. |
4.1.2.1.2. |
Iškrovimas nutraukiamas esant vienai iš šių sąlygų:
Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, jei gamintojas gali patvirtinimo instituciją tenkinančiu būdu techninei tarnybai įrodyti, kad transporto priemonė fiziškai negali pasiekti 30 minučių greičio, gali būti naudojamas didžiausias 15 minučių greitis. |
4.1.2.2. Išoriškai įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (OVC HEV) be veikimo režimo jungiklio, kaip apibrėžta 3 priedėlyje
4.1.2.2.1. |
Gamintojas turi parūpinti priemonių matavimui atlikti, kai transporto priemonė važiuoja vien elektriniu režimu. |
4.1.2.2.2. |
Procedūra pradedama transporto priemonės elektros energijos (galios) kaupiklio iškrovimu važiuojant (bandymų trasa, ant važiuoklės dinamometro ir kt.) bet kuriomis toliau nurodytomis sąlygomis:
Degalus naudojantis variklis sustabdomas per dešimt sekundžių nuo automatinio užsivedimo. |
4.1.2.3. Išoriškai įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (OVC HEV) su veikimo režimo jungikliu, kaip apibrėžta 3 priedėlyje
4.1.2.3.1. |
Jeigu jungiklio padėties, kurią nustačius naudojama tik elektra, nėra, gamintojas turi parūpinti priemonių matavimui atlikti, kai transporto priemonė veikia režimu, kuriuo naudojama tik elektra. |
4.1.2.3.2. |
Procedūra pradedama transporto priemonės elektros energijos (galios) kaupiklio iškrovimu važiuojant (bandymų trasa, ant važiuoklės dinamometro ir kt.) jungikliu nustačius režimą, kuriuo naudojama tik elektra, pastoviu greičiu, atitinkančiu 70 ± 5 % didžiausio projektinio transporto priemonės greičio vien elektriniu režimu, nustatytino pagal X priedo 1 priedėlio bandymų procedūrą. |
4.1.2.3.3. |
Iškrovimas nutraukiamas esant vienai iš šių sąlygų:
Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, jei gamintojas gali patvirtinimo instituciją tenkinančiu būdu techninei tarnybai įrodyti, kad transporto priemonė fiziškai negali pasiekti 30 minučių greičio, gali būti naudojamas didžiausias 15 minučių greitis. |
4.1.2.3.4. |
Jei transporto priemonėje nėra režimo, kurį nustačius naudojama tik elektra, elektros energijos (galios) kaupiklis iškraunamas važiuojant transporto priemone (bandymų trasa, ant važiuoklės dinamometro ir kt.):
Degalus naudojantis variklis sustabdomas per dešimt sekundžių nuo automatinio užsivedimo. |
4.1.3. Įprastinio naktinio įkrovimo procedūra
Jei transporto priemonė yra vien elektrinė, baterija ne ilgiau kaip 12 valandų kraunama pagal įprastinio naktinio įkrovimo procedūrą, kaip apibrėžta 2 priedėlio 2.4.1.2 punkte.
Jei tai OVC HEV, baterija įkraunama pagal įprastinio naktinio įkrovimo procedūrą, kaip aprašyta 3 priedėlio 3.2.2.4 punkte.
4.2. Ciklo taikymas ir ridos nustatymas
4.2.1. Vien elektrinių transporto priemonių
4.2.1.1. Bandymai priedėliuose aprašyta seka atliekami ant važiuoklės dinamometro, sureguliuoto kaip aprašyta II priede, kol tenkinami bandymų kriterijai.
4.2.1.2. Bandymų kriterijai laikomi tenkinamais, kai transporto priemonė nebegali važiuoti 50 km/h greičiu tikslinei kreivei užtikrinti arba kai standartinė transporto priemonės įranga nurodo sustabdyti transporto priemonę.
Tuomet transporto priemonė sulėtinama iki 5 km/h nenaudojant stabdžių ir atleidžiant akceleratoriaus pedalą, o po to sustabdoma stabdžiais;
4.2.1.3. Kai greitis didesnis kaip 50 km/h ir transporto priemonė negali greitėti arba nepasiekia reikiamo greičio bandymų ciklui atlikti, akceleratoriaus pedalas turi būti visiškai nuspaustas arba akceleratoriaus rankenėlė visiškai atsukta, kol vėl bus užtikrinta standartinė kreivė.
4.2.1.4. Bandymų sekas leidžiama pertraukti ne daugiau kaip tris kartus ir iš viso neviršijant 15 min.
4.2.1.5. Nuvažiuotas atstumas kilometrais (De) yra elektrinės transporto priemonės elektrinė rida. Ji suapvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus.
4.2.2. Hibridinių elektrinių transporto priemonių
4.2.2.1.1. |
Taikytinas I tipo bandymų ciklas ir II priedo 4.5.5 punkte apibrėžtas pavarų perjungimas atliekami ant važiuoklės dinamometro, sureguliuoto kaip aprašyta II priede, kol tenkinami bandymų kriterijai. |
4.2.2.1.2. |
Bandymų kriterijai elektrinei ridai nustatyti laikomi tenkinamais, kai transporto priemonė nebegali važiuoti iki 50 km/h greičiu tikslinei kreivei užtikrinti, kai standartinė transporto priemonės įranga nurodo sustabdyti transporto priemonę arba kai pasiekiamas baterijos mažiausios įkrovos lygis. Tuomet transporto priemonė sulėtinama iki 5 km/h nenaudojant stabdžių ir atleidžiant akceleratoriaus pedalą, o po to sustabdoma stabdžiais. |
4.2.2.1.3. |
Kai greitis didesnis kaip 50 km/h ir transporto priemonė negali greitėti arba nepasiekia reikiamo greičio bandymų ciklui atlikti, akceleratoriaus pedalas turi likti visiškai nuspaustas, kol vėl bus užtikrinta standartinė kreivė. |
4.2.2.1.4. |
Bandymų sekas leidžiama pertraukti ne daugiau kaip tris kartus ir iš viso neviršijant 15 min. |
4.2.2.1.5. |
Nuvažiuotas atstumas kilometrais (De), kai naudojamas vien elektrinis variklis, yra hibridinės elektrinės transporto priemonės elektrinė rida. Ji suapvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus. Kai atliekant bandymą transporto priemonė važiuoja ir elektriniu, ir hibridiniu režimu, grynojo elektrinio veikimo režimo trukmė nustatoma matuojant injektoriams arba uždegikliui tiekiamą srovę. |
4.2.2.2. Hibridinės elektrinės transporto priemonės OVC ridos nustatymas
4.2.2.2.1. |
Taikytinas I tipo bandymų ciklas ir II priedo 4.4.5 punkte apibrėžtas pavarų perjungimas atliekami ant važiuoklės dinamometro, sureguliuoto kaip aprašyta II priede, kol tenkinami bandymų kriterijai. |
4.2.2.2.2. |
Bandymų kriterijai OVC ridai DOVC nustatyti laikomi tenkinamais, kai pagal 3 priedėlio 3.2.3.2.2.2 arba 4.2.4.2.2.2 punktuose nustatytus kriterijus pasiekiamas baterijos mažiausios įkrovos lygis. Toliau važiuojama iki I tipo bandymų ciklo paskutinio veikimo tuščiąja eiga laikotarpio pabaigos. |
4.2.2.2.3. |
Bandymų sekas leidžiama pertraukti ne daugiau kaip tris kartus ir iš viso neviršijant 15 min. |
4.2.2.2.4. |
Bendras nuvažiuotas atstumas kilometrais, suapvalintas iki artimiausio sveiko skaičiaus, laikomas hibridinės elektrinės transporto priemonės OVC rida. |
4.2.2.3. Kai greitis didesnis kaip 50 km/h ir transporto priemonė negali greitėti arba nepasiekia reikiamo greičio bandymų ciklui atlikti, akceleratoriaus pedalas turi būti visiškai nuspaustas arba akceleratoriaus rankenėlė visiškai atsukta, kol vėl bus užtikrinta standartinė kreivė.
4.2.2.4. Bandymų sekas leidžiama pertraukti ne daugiau kaip tris kartus ir iš viso neviršijant 15 min.
4.2.2.5. Nuvažiuotas atstumas kilometrais (DOVC) yra hibridinės elektrinės transporto priemonės elektrinė rida. Ji suapvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus.
VIII PRIEDAS
VIII tipo bandymų reikalavimai. OBD aplinkosauginiai bandymai
1. Įvadas
1.1. |
Šiame priede aprašyta VIII tipo borto diagnostikos sistemų (OBD) aplinkosauginių bandymų procedūra. Šia procedūra apibūdinami transporto priemonėse montuojamų OBD sistemų veikimo tikrinimo metodai, kuriuos taikant imituojami su išmetamaisiais teršalais susijusių pavaros valdymo ir išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų komponentų gedimai. |
1.2. |
Gamintojas pateikia gedimams imituoti skirtus defektinius komponentus arba elektros įtaisus. Per atitinkamą I tipo bandymų ciklą atliekant matavimus dėl tokių defektinių komponentų arba įtaisų transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo B dalyje nustatytų OBD ribinių verčių neturi viršyti daugiau nei 20 %. |
1.3. |
Kai transporto priemonė bandoma joje sumontavus defektinį komponentą arba įtaisą, OBD sistema patvirtinama, jeigu įsijungia trikčių rodytuvas. Sistema taip pat patvirtinama, jei trikčių rodytuvas įsijungia nepasiekus OBD ribinių verčių. |
2. OBD I ir OBD II
2.1. OBD I
Šio priedo bandymų procedūros privalomos L kategorijos transporto priemonėms, kuriose sumontuota OBD I sistema, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 19 straipsnyje ir IV priede. Laikantis šios prievolės būtina laikytis visų šio priedo nuostatų, išskyrus 2.2 punkte nurodytas su OBD II reikalavimais susijusias nuostatas.
2.2. OBD II
2.2.1. |
Gamintojo pasirinkimu L kategorijos transporto priemonėje gali būti sumontuota OBD II sistema. |
2.2.2. |
Tokiais atvejais gamintojas gali vykdyti šio priedo bandymų procedūras, kad įrodytų, jog savanoriškai laikosi OBD II reikalavimų. Tai ypač susiję su 7.1 lentelėje išvardytais taikytinais punktais. 7.1 lentelė OBD II funkcijos ir susiję šio priedo ir 1 priedėlio punktų reikalavimai
|
3. Bandymų aprašas
3.1. Bandomoji transporto priemonė
3.1.1. |
OBD sistemų aplinkosauginiai tikrinimo ir parodomieji bandymai atliekami su tinkamai prižiūrima ir naudojama bandomąja transporto priemone atsižvelgiant į pasirinktą Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 3 dalyje nustatytą patvarumo bandymų metodą ir vykdant šiame priede ir II priede nustatytas bandymų procedūras. |
3.1.2. |
Jei taikoma Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 3 dalies a arba b punkte nustatyta patvarumo bandymų procedūra, bandomosiose transporto priemonėse laikantis šio priedo sumontuojami pasendinti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos komponentai, naudoti patvarumo bandymams atlikti. OBD sistemų aplinkosauginiai bandymai turi būti galutinai patikrinti ir jų protokolai parengti baigiant V tipo patvarumo bandymus. |
3.1.3. |
Jei atliekant OBD parodomąjį bandymą reikia išmatuoti išmetamųjų teršalų kiekį, VIII tipo bandymas atliekamas su bandomosiomis transporto priemonėmis, kurios naudotos V priede nustatytam V tipo patvarumo bandymui atlikti. VIII tipo bandymai galutinai patikrinami ir protokolai parengiami baigiant V tipo patvarumo bandymus. |
3.1.4. |
Jei taikoma Reglamento (ES) Nr. 168/2013 23 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta patvarumo bandymų procedūra, to reglamento VII priedo B dalyje nustatyti taikytini nusidėvėjimo koeficientai dauginami iš išmetamųjų teršalų kiekio bandymo rezultatų. |
3.2. OBD sistema parodo su išmetamaisiais teršalais susijusio komponento arba sistemos gedimą, kai dėl gedimo išmetamųjų teršalų kiekis viršija Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo B dalyje nustatytą OBD ribinę vertę, arba pavaros gedimą, dėl kurio įsijungia veikimo režimas, gerokai sumažinantis sukimo momentą, palyginti su įprastiniu veikimu.
3.3. Kaip nuoroda pateikiami Reglamento (ES) Nr. 168/2013 21 straipsnio 1 dalyje nurodyto bandymų protokolo I tipo bandymų duomenys, įskaitant naudoto dinamometro nustatymus ir taikytiną išmetamųjų teršalų kiekio laboratorinių bandymų ciklą.
3.4. Pavaros valdymo bloko (PCU) ir (arba) variklio valdymo bloko (ECU) trikčių sąrašas pateikiamas vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priedo C dalies 11 punkto reikalavimais:
3.4.1. |
nurodoma kiekviena triktis, kai Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo B dalyje nustatytos OBD išmetamųjų teršalų ribinės vertės viršijamos tiek važiavimo be trikčių režimu, tiek važiavimo esant trikčiai režimu. Išmetamųjų teršalų kiekio laboratorinių bandymų rezultatai nurodomi papildomuose stulpeliuose pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje nurodyto informacinio dokumento pavyzdį; |
3.4.2. |
pateikiami trumpi metodų, taikytų 1.1, 8.3.1.1 ir 8.3.1.3 punktuose nurodytoms su išmetamaisiais teršalais susijusioms triktims imituoti, aprašai. |
4. OBD aplinkosauginių bandymų procedūra
4.1. |
OBD sistemų bandymų etapai:
|
4.2. |
Be to, gamintojo prašymu vieno arba kelių komponentų triktį galima imituoti elektroninėmis priemonėmis pagal 8 punkto reikalavimus. |
4.3. |
Gamintojai gali prašyti stebėseną atlikti ne per I tipo bandymų ciklą, jeigu patvirtinimo institucijai galima įrodyti, kad transporto priemonę naudojant I tipo bandymų ciklo stebėsenos sąlygos būtų privalomos. |
4.4. |
Atliekant bet kurį parodomąjį bandymą, prieš pabaigiant bandymų ciklą įjungiamas trikčių rodytuvas (MI). |
5. Bandomoji transporto priemonė ir bandymų degalai
5.1. Bandomoji transporto priemonė
Bandomosios transporto priemonės turi atitikti VI priedo 2 punkto reikalavimus.
5.2. Prieš transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekio bandymų ciklą, taikytiną pagal L kategorijos transporto priemonės klasę, gamintojas nustato sistemą ar komponentą, kurio trikties aptikimas turi būti pademonstruotas, taip, kad būtų laikomasi kriterijų ribinių verčių arba jos būtų viršijamos. Norint nustatyti, ar diagnostikos sistema veikia tinkamai, atliekamas atitinkamas L kategorijos transporto priemonės I tipo bandymų ciklas pagal II priedo 4.3 punkte nustatytą tos transporto priemonės klasę.
5.3. Bandymų degalai
Bandymams naudojami II priedo 2 priedėlyje nustatyti tinkami etaloniniai degalai. Vienos rūšies dujiniais degalais ir dviejų rūšių dujiniais degalais varomų transporto priemonių kiekvienam gedimo režimui bandyti degalų rūšį patvirtinimo institucija gali parinkti iš II priedo 2 priedėlyje aprašytų etaloninių degalų. Parinkta degalų rūšis per visus bandymų etapus nekeičiama. Kai alternatyvių degalų transporto priemonių degalams naudojamos SND arba GD / biometanas, variklį galima užvesti benzinu ir po iš anksto nustatyto laikotarpio perjungti į SND arba GD / biometaną (perjungia ne vairuotojas, tai vyksta automatiškai).
6. Bandymų temperatūra ir slėgis
6.1. |
Bandymų temperatūra ir aplinkos slėgis turi atitikti II priede nustatytus I tipo bandymų reikalavimus. |
7. Bandymų įranga
7.1. Važiuoklės dinamometras
Važiuoklės dinamometras turi atitikti II priedo reikalavimus.
8. OBD aplinkosauginių tikrinimo bandymų procedūros
8.1. Veikimo bandymų ciklas ant važiuoklės dinamometro turi atitikti II priedo reikalavimus.
8.2. Transporto priemonės išankstinis parengimas
8.2.1. |
Atsižvelgiant į varymo sistemos tipą ir nustačius vieną iš 8.3 punkte nurodytų gedimo režimų transporto priemonė iš anksto parengiama iš eilės atliekant bent du tinkamus I tipo bandymus. Iš anksto parengiant transporto priemones, kuriose sumontuoti slėginio uždegimo varikliai, leidžiama atlikti du papildomus tinkamus I tipo bandymų ciklus. |
8.2.2. |
Gamintojo prašymu gali būti taikomi alternatyvūs išankstinio parengimo metodai. |
8.3. Bandytini gedimų režimai
8.3.1. |
Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais:
|
8.3.2. |
Transporto priemonės, kuriose sumontuoti slėginio uždegimo varikliai:
|
8.3.3. |
Gamintojas įrodo, kad OBD sistema per jos patvirtinimo bandymą nustato EGR srauto ir aušintuvo (jei įrengtas) triktis. |
8.3.4. |
Visas pavaros triktis, dėl kurių keičiasi veikimo režimas ir gerokai sumažėja variklio sukimo momentas (t. y. 10 % ar daugiau įprastinio veikimo), nustato ir apie jas praneša pavaros ir (arba) variklio kontrolės sistema. |
8.4. OBD sistemos aplinkosauginiai tikrinimo bandymai
8.4.1. |
Transporto priemonės, kuriose sumontuoti priverstinio uždegimo varikliai:
|
8.4.2. |
Transporto priemonės, kuriose sumontuoti slėginio uždegimo varikliai:
|
8.4.3. |
NOx papildomo apdorojimo sistemos (jei įrengta) pakeitimas susidėvėjusia arba defektine sistema arba tokio gedimo imitavimas elektroninėmis priemonėmis; |
8.4.4. |
kietųjų dalelių stebėsenos sistemos (jei įrengta) pakeitimas susidėvėjusia arba defektine sistema arba tokio gedimo imitavimas elektroninėmis priemonėmis. |
IX PRIEDAS
IX tipo bandymų reikalavimai. Garso lygis
Priedėlio Nr. |
Priedėlio pavadinimas |
Puslapis |
1. |
Motorinių dviračių ir dviračių mopedų (L1e kategorija) garso lygio bandymų reikalavimai |
314 |
2. |
Motociklų (L3e ir L4e kategorijos) garso lygio bandymų reikalavimai |
327 |
3. |
Triračių mopedų, triračių ir keturračių (L2e, L5e, L6e ir L7e kategorijos) garso lygio bandymų reikalavimai |
342 |
4. |
Bandymų trasos specifikacijos |
357 |
1. Įvadas
Šiame priede aprašyta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodyto IX tipo bandymų procedūra. Pateikiamos specialios nuostatos dėl L kategorijos transporto priemonių leidžiamo garso lygio bandymų procedūrų.
2. Bandymų procedūra, matavimai ir rezultatai
2.1. |
Triukšmo mažinimo sistemos patvarumo reikalavimai laikomi įvykdytais, jei transporto priemonė atitinka šiame priede nustatytus bandomosios transporto priemonės parengimo reikalavimus. Be to, transporto priemonėms su duslintuvais, kuriuose yra sugeriamųjų pluoštinių medžiagų, taikoma susijusi šiame priede nustatyta bandymų procedūra triukšmo mažinimo sistemos patvarumui įrodyti. |
2.2. |
ES prisijungus prie:
atitinkamos šio priedo nuostatos nebeteks galios ir 8.1 lentelėje išvardytoms taikytinų pakategorių transporto priemonėms bus taikomi atitinkamos JT EEK taisyklės reikalavimai, taip pat reikalavimai dėl garso lygio ribinių verčių: 8.1 lentelė L kategorijos transporto priemonių pakategorės ir taikytinos JT EEK taisyklės dėl garso lygio reikalavimų
|
3. Bandomoji transporto priemonė
3.1. |
VIII tipo garso lygio bandymams naudojamos bandomosios transporto priemonės, o ypač jų triukšmo mažinimo sistema ir komponentai, turi būti atitinkamo transporto priemonės tipo pagal aplinkosauginį veiksmingumą, pagaminti serijinės gamybos būdu ir pateikti rinkai. Bandomoji transporto priemonė turi būti tinkamai prižiūrima ir naudojama. |
3.2. |
Suslėgtu oru varomų transporto priemonių garso lygis matuojamas pagal aukščiausią vardinį suslėgto oro laikymo slėgį + 0 /– 15 %. |
(1) OL L 317, 2012 11 14, p. 1.
1 priedėlis
Motorinių dviračių ir dviračių mopedų (L1e kategorija) garso lygio bandymų reikalavimai
1. |
Apibrėžtys |
Šiame priedėlyje:
1.1. motorinių dviračių arba dviračių mopedų tipas pagal skleidžiamo garso lygį ir išmetimo sistemą– L1e transporto priemonės, nesiskiriančios šiais pagrindiniais požymiais:
1.2. išmetimo sistema arba duslintuvas– visas komponentų komplektas, būtinas mopedo variklio ir išmetimo sistemos keliamam triukšmui mažinti;
1.2.1. originali išmetimo sistema arba duslintuvas– per tipo patvirtinimo pagal aplinkosauginį veiksmingumą arba tipo patvirtinimo išplėtimo procedūrą transporto priemonėje sumontuota tam tikro tipo sistema. Tai gali būti pirmą kartą sumontuota arba pakaitinė sistema;
1.2.2. neoriginali išmetimo sistema arba duslintuvas– kito tipo nei per tipo patvirtinimo pagal aplinkosauginį veiksmingumą arba tipo patvirtinimo išplėtimo procedūrą transporto priemonėje sumontuota sistema. Ji gali būti naudojama tik kaip pakaitinė išmetimo sistema arba duslintuvas;
1.3. skirtingų tipų išmetimo sistemos– sistemos, kurios iš esmės skiriasi vienu iš šių aspektų:
1.4. išmetimo sistemos komponentas– bet kuris pavienis komponentas, kuris kartu su kitais sudaro išmetimo sistemą (pvz., išmetamieji vamzdžiai, paprasčiausias duslintuvas) ir oro įsiurbimo sistemą (oro filtras), jei yra.
Jeigu variklyje turi būti sumontuota oro įsiurbimo sistema (oro filtras arba įsiurbimo sistemos triukšmo slopintuvas) tam, kad jis atitiktų didžiausius leidžiamus garso lygius, filtras arba slopintuvas laikomas tokiu pat svarbiu komponentu kaip išmetimo sistema.
2. Komponento tipo patvirtinimas pagal dviračio mopedo tipo garso lygį ir originalią išmetimo sistemą kaip atskirą techninį mazgą
2.1. Važiuojančio dviračio mopedo keliamas triukšmas (matavimo sąlygos ir transporto priemonės bandymų metodas tvirtinant komponento tipą)
2.1.1. Dėl triukšmo lygių žr. Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo D dalį.
2.1.2. Matuokliai
2.1.2.1. Akustiniai matavimai
Garso lygiui matuoti naudojama aparatūra – tikslus garso lygio matuoklis, kurio tipas apibūdintas Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (TEK) leidinyje Nr. 179 „Tikslūs garso lygio matuokliai“ (antrasis leidimas). Matavimai atliekami taikant tame leidinyje taip pat aprašytą spartųjį atsaką ir svertinį įvertinimą A.
Kiekvienos matavimų serijos pradžioje ir pabaigoje garso lygio matuoklis kalibruojamas pagal gamintojo instrukcijas, naudojant tinkamą triukšmo šaltinį (pvz., akustinį kalibratorių).
2.1.2.2. Sūkių skaičiaus ir greičio nustatymas
Variklio sūkių skaičius ir mopedo greitis bandymų trasoje nustatomi ± 3 % tikslumu.
2.1.3. Matavimo sąlygos
2.1.3.1. Mopedo būklė
Bendra vairuotojo ir bandymo įrangos ant mopedo masė – 70–90 kg. Prireikus pridedami svarsčiai, kad bendra mopedo masė padidėtų bent iki 70 kg.
Atliekant matavimus mopedas turi būti parengtas naudoti (įskaitant aušalą, alyvas, degalus, įrankius, atsarginį ratą ir vairuotoją).
Prieš matavimą mopedas turi pasiekti įprastinę darbinę temperatūrą.
Jeigu mopede sumontuoti ventiliatoriai su automatinio įsijungimo mechanizmu, matuojant garso lygį šios sistemos veikimas turi nesutrikti. Jeigu mopedai turi daugiau negu vieną varomąjį ratą, galima naudoti tik tą varomąjį ratą, kuris skirtas važiuoti keliu įprastinėmis sąlygomis. Jeigu mopedas su priekaba, atliekant bandymus ji turi būti nuimta.
2.1.3.2. Bandymų aikštelė
Bandymų aikštelę turi sudaryti vidurinė greitėjimo atkarpa ir ją supanti pakankamai lygi bandymų zona. Greitėjimo atkarpa turi būti lygi, jos paviršius turi būti sausas ir toks, kad paviršinis triukšmas būtų nedidelis.
Bandymų aikštelėje laisvojo garso lauko pokyčiai tarp garso šaltinio greitėjimo atkarpos viduryje ir mikrofono turi neviršyti 1 dB. Ši sąlyga bus laikoma įvykdyta, jeigu 50 m spinduliu nuo greitėjimo atkarpos vidurio nėra didelių garsą atmušančių objektų, pvz., tvorų, uolų, tiltų ar statinių. Bandymų trasos paviršius turi atitikti 7 priedėlio reikalavimus.
Mikrofonas neturi būti užstotas taip, kad tai galėtų turėti įtakos garso laukui, be to, tarp mikrofono ir garso šaltinio negali būti žmonių. Matavimus atliekantis stebėtojas turi būti tokioje pozicijoje, kad nedarytų įtakos matuoklio rodmenims.
2.1.3.3. Kita
Matavimai prastomis oro sąlygomis neatliekami. Užtikrinama, kad vėjo gūsiai neturėtų poveikio rezultatams.
Matuojant garso šaltinių, išskyrus bandytinos transporto priemonės garso šaltinius ir vėjo sukeliamą garsą, A svertinis garso lygis turi būti bent 10 dB(A) mažesnis už transporto priemonės skleidžiamo garso lygį. Prie mikrofono gali būti pritaisytas tinkamas priekinis stiklas, tačiau turi būti atsižvelgta į jo poveikį mikrofono jautriui ir kryptinėms savybėms.
Jeigu skirtumas tarp aplinkos triukšmo ir matuotino triukšmo lygio yra 10–16 dB(A), bandymo rezultatams apskaičiuoti iš garso lygio matuoklio rodmenų atimamas atitinkamas pataisos koeficientas, kaip parodyta šioje diagramoje:
Pr1.1 pav
Aplinkos triukšmo ir matuotino triukšmo lygių skirtumas
2.1.4. Matavimo metodas
2.1.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius
Didžiausias garso lygis, išreikštas A svertinės skalės decibelais (dB(A)), matuojamas mopedui važiuojant nuo linijos AA′ iki linijos BB′ (Pr1.2 pav.). Nustačius neįprastai didelį skirtumą tarp didžiausiosios vertės ir bendro triukšmo lygio matavimų rezultatai laikomi negaliojančiais. Iš abiejų mopedo pusių atliekama bent po du matavimus.
2.1.4.2. Mikrofono įrengimas
Mikrofonas įrengiamas 7,5 ± 0,2 m atstumu nuo trasos atskaitos linijos CC′ (Pr1.2 pav.) ir 1,2 ± 0,1 m virš žemės.
2.1.4.3. Veikimo sąlygos
Mopedas prie linijos AA′ priartėja pradiniu pastoviu greičiu, kaip nustatyta 2.1.4.3.1 ir 2.1.4.3.2 punktuose. Kai mopedo priekis pasiekia liniją AA′, droselis kuo skubiau atveriamas iki galo ir laikomas tokioje padėtyje, kol mopedo užpakalinė dalis pasiekia liniją BB′; tada droselis kuo skubiau grąžinamas į tuščiosios eigos padėtį.
Atliekant visus matavimus mopedu važiuojama tiesia linija greitėjimo atkarpa taip, kad mopedo išilginė vidurio plokštuma būtų kuo arčiau linijos CC′.
2.1.4.3.1. Artėjimo greitis
Mopedas prie linijos AA′ priartėja pastoviu 30 km/h greičiu arba savo didžiausiu greičiu, jeigu jis mažesnis nei 30 km/h.
2.1.4.3.2. Pavaros skaičiaus parinkimas
Jeigu mopede sumontuota mechaninė pavarų dėžė, įjungiama aukščiausia pavara, leidžianti mopedui liniją AA′ kirsti greičiu, atitinkančiu mažiausiai pusę visu pajėgumu veikiančio variklio sūkių skaičiaus.
Jeigu mopede yra automatinė pavarų dėžė, jis važiuoja 2.1.4.3.1 punkte nurodytu greičiu.
2.1.5. Rezultatai (bandymų protokolas)
2.1.5.1. Dokumentui išduoti Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalyje nurodytu formatu parengtame bandymų protokole nurodomos visos matavimo duomenims poveikio turinčios aplinkybės ir veiksniai.
2.1.5.2. Matavimo duomenys apvalinami artimiausio decibelo tikslumu.
Jeigu skaitmuo po kablelio yra nuo 0 iki 4, bendras skaičius apvalinamas iki mažesnio sveiko skaičiaus, o jeigu nuo 5 iki 9 – iki didesnio sveiko skaičiaus.
Naudojami tik tie matavimo duomenys, kurie per du iš eilės atliktus bandymus toje pačioje mopedo pusėje skiriasi ne daugiau kaip 2,0 dB(A).
2.1.5.3. Iš kiekvienos pagal 2.1.5.2 punktą gautos vertės atimamas 1,0 dB(A), kad būtų atsižvelgta į paklaidas.
2.1.5.4. 2.1.1 punkte nustatytų ribinių verčių laikomasi, jei keturių matavimų rezultatų vidurkis neviršija didžiausio susijusios kategorijos mopedui leidžiamo lygio.
Ši vidutinė vertė laikoma bandymo rezultatu.
Pr1.2 pav
Važiuojančios transporto priemonės bandymas
Pr1.3 pav
Stovinčios transporto priemonės bandymas
2.2. Stovinčio mopedo keliamas triukšmas (matavimo sąlygos ir naudojamos transporto priemonės bandymo metodas)
2.2.1. Garso slėgio lygis prie pat mopedo
Kad vėliau su naudojamais mopedais būtų paprasčiau atlikti triukšmo lygio bandymus, garso slėgio lygis prie pat išmetimo sistemos angos (duslintuvo) matuojamas pagal toliau nurodytus reikalavimus, o rezultatai nurodomi bandymų protokole, kuris Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalyje nurodytu formatu rengiamas dokumentui išduoti.
2.2.2. Matuokliai
Naudojamas 2.1.2.1 punkte aprašytas tikslus garso lygio matuoklis.
2.2.3. Matavimo sąlygos
2.2.3.1. Mopedo būklė
Prieš matuojant mopedo variklio temperatūra turi pasiekti įprastinę darbinę temperatūrą. Jeigu mopede sumontuoti ventiliatoriai su automatinio įsijungimo mechanizmu, matuojant triukšmo lygį šios sistemos veikimas turi nesutrikti.
Matuojant turi būti įjungta neutrali pavara. Jeigu neįmanoma atjungti transmisijos, varomajam mopedo ratui leidžiama laisvai suktis, pvz., pastačius transporto priemonę ant jos centrinio stovo.
2.2.3.2. Bandymų aikštelė (Pr1.2 pav.)
Bandymams gali būti naudojama bet kuri zona, kurioje nėra didelių akustinių trikdžių. Tinka betonu, asfaltu ar kitokia kieta medžiaga padengti ir garsą gerai atspindintys lygūs paviršiai; nenaudojami suplūktos žemės paviršiai. Bandymų aikštelė turi būti stačiakampio formos, o jos kraštinės turi būti ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo išorinių mopedo dalių (išskyrus vairą). Negali būti jokių didelių kliūčių, pvz., šiame stačiakampyje negali būti žmonių, išskyrus vairuotoją ir stebėtoją.
Mopedas stačiakampyje pastatomas taip, kad matavimui naudojamas mikrofonas būtų mažiausiai 1 m atstumu nuo bet kurio mopedo krašto.
2.2.3.3. Kita
Su aplinkos triukšmu ir vėjo poveikiu susiję prietaisų rodmenys turi būti bent 10,0 dB(A) mažesni už matuotinus triukšmo lygius. Prie mikrofono gali būti pritaisytas tinkamas priekinis stiklas, tačiau turi būti atsižvelgta į jo poveikį mikrofono jautriui.
2.2.4. Matavimo metodas
2.2.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius
Didžiausias triukšmo lygis, išreikštas A svertinės skalės decibelais (dB(A)), matuojamas 2.2.4.3 punkte nustatytą veikimo laikotarpį.
Kiekviename matavimo taške matuojama bent tris kartus.
2.2.4.2. Mikrofono įrengimas (Pr1.3 pav.)
Mikrofonas įrengiamas viename aukštyje su išmetimo anga arba 0,2 m virš trasos paviršiaus, nelygu kuri vieta yra aukščiau. Mikrofono membrana atsukama į išmetimo angą 0,5 m atstumu nuo jos. Mikrofono didžiausio jautrio ašis turi būti lygiagreti trasos paviršiui 45 ± 10 laipsnių kampu į vertikalią variklio išmetalų krypties plokštumą.
Atsižvelgiant į šią vertikalią plokštumą mikrofonas įrengiamas toje pusėje, kurioje atstumas tarp mikrofono ir mopedo apybrėžos (išskyrus vairą) yra didžiausias.
Jeigu išmetimo sistema turi kelias išmetimo angas ir atstumas nuo vienos angos centro iki kitos ne didesnis kaip 0,3 m, mikrofonas nukreipiamas į arčiausiai mopedo (išskyrus vairą) esančią angą arba į aukščiausiai virš trasos paviršiaus esančią angą. Jei atstumas nuo vienos išmetimo angos centro iki kitos yra didesnis nei 0,3 m, atliekami atskiri matavimai, o didžiausias gautas skaičius laikomas bandymo verte.
2.2.4.3. Veikimo sąlygos
Palaikomas pastovus variklio sūkių skaičius:
|
((S)/(2)), jei S yra daugiau kaip 5 000 sūkių per minutę, arba |
|
((3S)/(4)), jei S yra 5 000 sūkių per minutę arba mažiau, |
čia S – variklio sūkių skaičius varikliui pasiekus didžiausią galią.
Pasiekus pastovų variklio sūkių skaičių droselis skubiai grąžinamas į tuščiosios eigos padėtį. Triukšmo lygis matuojamas per veikimo ciklą, kurį sudaro trumpas pastovaus variklio sūkių skaičiaus laikotarpis, ir per visą lėtinimo laikotarpį, o didžiausias garso lygio matuoklio rodmuo laikomas bandymo verte.
2.2.5. Rezultatai (bandymų protokolas)
2.2.5.1. Dokumentui išduoti Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalyje nurodytu formatu parengtame bandymų protokole nurodomi visi susiję duomenys, visų pirma stovinčio mopedo keliamam triukšmui išmatuoti naudoti duomenys.
2.2.5.2. Registruojamos matuoklio rodomos vertės apvalinamos artimiausio decibelo tikslumu.
Naudojami tik 2,0 dB(A) arba mažiau besiskiriantys trijų iš eilės atliktų bandymų matavimų rezultatai.
2.2.5.3. Didžiausias iš trijų matavimų rezultatų laikomas bandymo rezultatu.
2.3. Originali išmetimo sistema (duslintuvas)
2.3.1. Duslintuvams, kuriuose yra sugeriamųjų pluoštinių medžiagų, taikomi reikalavimai
2.3.1.1. Sugeriamoji pluoštinė medžiaga turi būti be asbesto, ji gali būti naudojama duslintuvų konstrukcijoje tik tada, jeigu tvirtai laikosi per visą duslintuvo eksploatacijos laiką ir atitinka 2.3.1.2, 2.3.1.3 arba 2.3.1.4 punkte nustatytus reikalavimus.
2.3.1.2. Pašalinus pluoštinę medžiagą triukšmo lygis turi atitikti 2.1.1 punkte nustatytus reikalavimus.
2.3.1.3. Sugeriamosios pluoštinės medžiagos negalima dėti į tas duslintuvo dalis, per kurias yra praleidžiamos išmetamosios dujos, ir ji turi atitikti šiuos reikalavimus:
2.3.1.3.1. medžiagą keturias valandas pakaitinus krosnyje 923,2 ± 5 K (650 ± 5 °C) temperatūroje, turi nesumažėti jokia vidutinė pluošto ilgio, skersmens ar bendro tankio vertė;
2.3.1.3.2. pakaitinus valandą krosnyje 923,2 ± 5 K (650 ± 5 °C) temperatūroje ir bandymus atliekant pagal ISO standartą 2559:2011, filtre su vardinio 250 μm dydžio akutėmis, atitinkančiame ISO techninį standartą 3310-1:2000, turi likti ne mažiau kaip 98 % medžiagos;
2.3.1.3.3. medžiaga negali prarasti daugiau nei 10 % svorio 24 valandas laikyta 362,2 ± 5 K (90 ± 5 °C) temperatūroje toliau nurodytos sudėties sintetiniame kondensate:
— |
1 N vandenilio bromido (HBr) – 10 ml; |
— |
1 N sieros rūgšties (H2SO4) – 10 ml; |
— |
distiliuoto vandens, kad bendras tūris būtų iki 1 000 ml. |
Pastaba. Prieš svėrimą medžiaga išplaunama distiliuotame vandenyje ir valandą džiovinama 378,2 K (105 °C) temperatūroje.
2.3.1.4. Prieš bandant sistemą pagal 2.1 punktą ji turi pasiekti įprastinį darbinį režimą taikant vieną iš toliau nurodytų metodų.
2.3.1.4.1. Parengimas nepertraukiamai važiuojant keliu
2.3.1.4.1.1. |
Mažiausias atstumas, kurį reikia nuvažiuoti per parengimą, yra 2 000 km. |
2.3.1.4.1.2. |
50 ± 10 % šio parengimo ciklo sudaro važiavimas mieste, o likusią dalį – važiavimas didelį atstumą; nepertraukiamo važiavimo keliu ciklą galima pakeisti atitinkama programa bandymų trasoje. |
2.3.1.4.1.3. |
Šie du važiavimo režimai kaitaliojami mažiausiai šešis kartus. |
2.3.1.4.1.4. |
Per visą bandymų programą daroma bent 10 ne mažiau kaip trijų valandų trukmės pertraukų aušinimo ir kondensacijos poveikiui atkurti. |
2.3.1.4.2. Parengimas slėgio pokyčiu
2.3.1.4.2.1. |
Mopede arba variklyje sumontuojama išmetimo sistema arba jos komponentai. Pirmuoju atveju mopedas pastatomas ant ritininio dinamometro. Antruoju atveju variklis uždedamas ant bandymų stendo. Bandymų aparatūra, kaip išsamiai parodyta Pr1.4 pav., sumontuojama prie išmetimo sistemos angos. Galima naudoti bet kurią kitą aparatūrą, kuria gaunami lygiaverčiai rezultatai. |
2.3.1.4.2.2. |
Bandymo įranga sureguliuojama taip, kad naudojant greitaveikį vožtuvą išmetamųjų dujų srautas būtų 2 500 kartų pakaitomis sustabdomas ir vėl paleidžiamas. |
2.3.1.4.2.3. |
Vožtuvas atsidaro, kai išmetamųjų dujų atgalinis slėgis, išmatuotas mažiausiai 100 mm atstumu už įsiurbimo angos jungės, padidėja iki 0,35–0,40 baro. Jei dėl variklio savybių taip neatsitinka, vožtuvas atsidaro, kai dujų atgalinis slėgis pasiekia lygį, kuris atitinka 90 % lygio, kurį galima išmatuoti prieš varikliui sustojant. Vožtuvas užsidaro, kai šis slėgis nuo stabilizuotos vertės, išmatuotos vožtuvui esant atidarytam, skiriasi ne daugiau kaip 10 %. |
2.3.1.4.2.4. |
Laikotarpiui, per kurį susidaro išmetamosios dujos, nustatomas laiko atidėjimas, apskaičiuojamas remiantis 2.3.1.4.2.3 punkto reikalavimais. |
2.3.1.4.2.5. |
Variklio sūkių skaičius turi būti 75 % sūkių skaičiaus (S), kuriuo veikdamas variklis pasiekia didžiausią galią. |
2.3.1.4.2.6. |
Dinamometru užregistruota galia turi būti lygi 50 % galios, kuri pasiekiama iki galo atvėrus droselį, išmatuotos kai variklio sūkių skaičius yra 75 % variklio sūkių skaičius (S). |
2.3.1.4.2.7. |
Atliekant bandymą visos išleidimo angos turi būti uždarytos. |
2.3.1.4.2.8. |
Visas bandymas atliekamas per 48 valandas. Prireikus po kiekvienos valandos leidžiamas aušinimo laikotarpis. |
2.3.1.4.3. Parengimas ant bandymų stendo
2.3.1.4.3.1. |
Išmetimo sistema sumontuojama variklyje, kurio tipas atitinka mopede, kuriam suprojektuota išmetimo sistema, sumontuoto variklio tipą, ir uždedama ant bandymų stendo. |
2.3.1.4.3.2. |
Parengimą sudaro trys bandymų ant bandymų stendo ciklai. |
2.3.1.4.3.3. |
Po kiekvieno bandymų ant bandymų stendo ciklo padaroma ne trumpesnė kaip 6 valandų pertrauka aušinimo ir kondensacijos poveikiui atkurti. |
2.3.1.4.3.4. |
Kiekvieną bandymų ant bandymų stendo ciklą sudaro šeši etapai. Variklio sąlygos kiekvienu etapu ir etapo trukmė: Pr1.1 lentelė Bandymų ant bandymų stendo ciklo etapai
|
2.3.1.4.3.5. |
Gamintojo prašymu atliekant šią parengimo procedūrą variklis ir duslintuvas gali būti aušinami, kad temperatūra, užfiksuota ne didesniu kaip 100 mm atstumu nuo išmetamųjų dujų išmetimo angos, neviršytų temperatūros, kuri buvo išmatuota mopedui važiuojant 75 % S įjungus aukščiausią pavarą. Variklio sūkių skaičius ir mopedo greitis nustatomi ± 3 % tikslumu. Pr1.4 pav Parengimo slėgio pokyčiu bandymų aparatūra
|
2.3.2. Schema ir ženklai
2.3.2.1. Prie Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje nurodyto informacinio dokumento pridedama išmetimo sistemos (-ų) schema ir matmenų skersinio pjūvio brėžinys.
2.3.2.2. Ant visų originalių duslintuvų nurodomi bent šie duomenys:
— |
ženklas „e“ ir šalies, kuri suteikė tipo patvirtinimą, nuoroda; |
— |
transporto priemonės gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas ir |
— |
transporto priemonės markė ir dalies identifikavimo numeris pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 39 straipsnį. |
Šios nuorodos turi būti įskaitomos, jų turi būti negalima ištrinti, taip pat jos turi būti matomos toje vietoje, kurioje jas ketinama pritvirtinti.
2.3.2.3. Visos originalių pakaitinių duslintuvų sistemų pakuotės įskaitomai pažymimos žodžiais „originali dalis“, o markė ir tipo nuorodos sujungiamos su ženklu „e“ kartu su kilmės šalies nuoroda.
2.3.3. Įsiurbimo sistemos triukšmo slopintuvas
Jeigu variklio įsiurbimo sistemoje turi būti sumontuotas oro filtras arba įsiurbimo sistemos triukšmo slopintuvas, kad būtų laikomasi leidžiamo triukšmo lygio, filtras arba slopintuvas laikomi duslintuvo dalimi, jiems taip pat taikomi 2.3 punkto reikalavimai.
3. Dviračių mopedų neoriginalios išmetimo sistemos ar jos komponento kaip atskiro techninio mazgo komponento tipo patvirtinimas
Šis punktas taikomas išmetimo sistemų ar jų komponentų, kurie kaip neoriginalios pakaitinės dalys skirti montuoti vieno ar kelių konkrečių tipų mopeduose, komponentų kaip atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimui.
3.1. Apibrėžtis
3.1.1. Neoriginali pakaitinė išmetimo sistema ar jos komponentai – bet kuris 1.2 punkte apibrėžtas išmetimo sistemos komponentas, skirtas sumontuoti mopede ir pakeisti tam tikro tipo sistemą, kuri mopede sumontuota išduodant Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje numatytą informacinį dokumentą.
3.2. Komponento tipo patvirtinimo paraiška
3.2.1. Pakaitinių išmetimo sistemų ar jų komponentų kaip atskirų techninių mazgų komponento tipo patvirtinimo paraiškas teikia sistemos gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.
3.2.2. Prie kiekvieno tipo pakaitinės išmetimo sistemos ar jos komponentų, kurių tipą prašoma patvirtinti, komponento tipo patvirtinimo paraiškos pridedama po tris toliau nurodytų dokumentų egzempliorius ir pateikiama ši informacija:
3.2.2.1. |
mopedo, kuriam skirta (-os) sistema (-os) ar komponentas (-ai), tipų aprašas atsižvelgiant į 1.1 punkte nurodytas charakteristikas, kuriame nurodomi konkretaus variklio ir mopedo tipo skaičiai arba simboliai; |
3.2.2.2. |
pakaitinės išmetimo sistemos aprašas, kuriame nurodoma santykinė kiekvieno jos komponento vieta ir pateikiamos montavimo instrukcijos; |
3.2.2.3. |
visų komponentų brėžiniai, kad būtų lengviau nustatyti jų vietą ir juos identifikuoti, taip pat naudotų medžiagų suvestinė. Šiuose brėžiniuose taip pat nurodoma privalomam komponento tipo patvirtinimo ženklui numatyta vieta. |
3.2.3. Pareiškėjas techninės tarnybos prašymu pateikia:
3.2.3.1. |
du sistemos, kuriai prašoma suteikti komponento tipo patvirtinimą, pavyzdžius; |
3.2.3.2. |
išmetimo sistemą, kuri atitinka originalią mopede sumontuotą sistemą, kai buvo išduotas informacinis dokumentas; |
3.2.3.3. |
mopedo, kuriame turi būti montuojama pakaitinė išmetimo sistema, tipo mopedą, pateikiamą tokios būklės, kad sumontavus to paties tipo duslintuvą, kaip buvo sumontuota iš pradžių, jis atitiktų vieno iš šių punktų reikalavimus:
|
3.2.3.4. |
atskirą variklį, tapatų sumontuotam 3.2.3.3 punkte nurodytame mopede, jeigu patvirtinimo institucijos tai laikytų būtina. |
3.3. Specifikacijos
3.3.1. Bendrosios specifikacijos
Duslintuvas turi būti suprojektuotas, sukonstruotas ir sumontuotas taip, kad:
3.3.1.1. |
įprastinėmis naudojimo sąlygomis mopedas atitiktų šiame priedėlyje nustatytus reikalavimus, ypač nepaisant bet kokios jį galinčios veikti vibracijos; |
3.3.1.2. |
jis būtų pakankamai atsparus jį veikiančiai korozijai, deramai atsižvelgiant į įprastines mopedo naudojimo sąlygas; |
3.3.1.3. |
nesumažėtų žemės ir originalaus sumontuoto duslintuvo prošvaisa, taip pat kampas, kuriuo mopedas gali pasvirti; |
3.3.1.4. |
paviršius pernelyg neįkaistų; |
3.3.1.5. |
jo apybrėža būtų be iškyšų ar aštrių briaunų; |
3.3.1.6. |
amortizatorių ir pakabos prošvaisa būtų pakankama; |
3.3.1.7. |
būtų užtikrinta pakankama vamzdžių saugos prošvaisa; |
3.3.1.8. |
jis būtų atsparus smūgiams taip, kad atitiktų aiškiai apibrėžtus priežiūros ir montavimo reikalavimus. |
3.3.2. Triukšmo lygio specifikacijos
3.3.2.1. |
Akustinis pakaitinių išmetimo sistemų ar jų komponentų efektyvumas tikrinamas taikant 2.1.2, 2.1.3, 2.1.4 ir 2.1.5 punktuose aprašytus metodus. 3.2.3.3 punkte nurodytame mopede sumontavus pakaitinę išmetimo sistemą arba jos komponentą gautos triukšmo lygio vertės turi neviršyti verčių, kurios pagal 3.2.3.3 punktą išmatuotos naudojant tą patį mopedą, kuriame sumontuotas originalus duslintuvas, tiek per važiuojančio mopedo bandymą, tiek per stovinčio mopedo bandymą. |
3.3.3. Mopedo veikimo bandymai
3.3.3.1. |
Pakaitinis duslintuvas turi būti toks, kad mopedo veiksmingumas būtų panašus į veiksmingumą, pasiekiamą naudojant originalų duslintuvą ar jo komponentą. |
3.3.3.2. |
Pakaitinis duslintuvas palyginamas su 3.2.3.3 punkte nurodytame mopede sumontuotu originaliu, taip pat nauju duslintuvu. |
3.3.3.3. |
Per šį bandymą nustatoma variklio galios kreivė. Didžiausios naudingosios galios ir didžiausio sūkių skaičiaus su pakaitiniu duslintuvu matavimų rezultatai nuo matavimų rezultatų tomis pačiomis sąlygomis su originaliu duslintuvu negali skirtis daugiau nei ± 5 %. |
3.3.4. Papildomos nuostatos dėl duslintuvų kaip atskirų techninių mazgų, kuriuose yra pluoštinės medžiagos
Tokių duslintuvų konstrukcijoje pluoštinę medžiagą galima naudoti, jeigu ji atitinka šio priedo 2.3.1 punkte nustatytus reikalavimus.
3.3.5. Transporto priemonių, kuriose sumontuota pakaitinio duslintuvo sistema, išmetamųjų teršalų vertinimas
3.2.3.3 punkte nurodytos transporto priemonės su duslintuvu, kurio tipą prašoma patvirtinti, taikytini aplinkosauginiai bandymai atliekami atsižvelgiant į transporto priemonės tipo patvirtinimą.
Aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimai laikomi tenkinamais, jei rezultatai atitinka ribines vertes pagal transporto priemonės tipo patvirtinimą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo D dalyje.
3.3.6. Neoriginalios išmetimo sistemos ar jų komponentai žymimi laikantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 39 straipsnio nuostatų.
3.4. Komponento tipo patvirtinimas
3.4.1. Pabaigus šiame priedėlyje nustatytus bandymus patvirtinimo institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą pavyzdį išduoda liudijimą. Prieš komponento tipo patvirtinimo numerį stačiakampio formos rėmelyje įrašoma raidė „e“, o po jos nurodomas komponento tipo patvirtinimą išdavusios ar atsisakiusios išduoti valstybės narės skiriamasis skaičius arba raidės. Išmetimo sistema, kuriai suteiktas sistemos tipo patvirtinimas, turi atitikti II ir VI priedų nuostatas.
2 priedėlis
Motociklų (L3e ir L4e kategorijos) garso lygio bandymų reikalavimai
1. Apibrėžtys
Šiame priedėlyje:
1.1. motociklų tipas pagal skleidžiamo garso lygį ir išmetimo sistemą– motociklai, nesiskiriantys šiais pagrindiniais požymiais:
1.2. išmetimo sistema arba duslintuvas– visas komponentų komplektas, būtinas motociklo variklio ir išmetimo sistemos keliamam triukšmui mažinti;
1.2.1. originali išmetimo sistema arba duslintuvas– per tipo patvirtinimo arba tipo patvirtinimo išplėtimo procedūrą transporto priemonėje sumontuota sistema. Tai gali būti pirmą kartą sumontuota arba pakaitinė sistema;
1.2.2. neoriginali išmetimo sistema arba duslintuvas– kito tipo nei per tipo patvirtinimo arba tipo patvirtinimo išplėtimo procedūrą transporto priemonėje sumontuota sistema. Ji gali būti naudojama tik kaip pakaitinė išmetimo sistema arba duslintuvas;
1.3. skirtingų tipų išmetimo sistemos– sistemos, kurios iš esmės skiriasi vienu iš šių aspektų:
1.4. išmetimo sistemos komponentas– bet kuris pavienis komponentas, kuris kartu su kitais sudaro išmetimo sistemą (pvz., išmetamieji vamzdžiai, paprasčiausias duslintuvas) ir oro įsiurbimo sistemą (oro filtras), jei yra.
Jeigu variklyje turi būti sumontuota oro įsiurbimo sistema (oro filtras arba įsiurbimo sistemos triukšmo slopintuvas), kad jis atitiktų leidžiamus triukšmo lygius, filtras arba slopintuvas laikomas tokiu pat svarbiu komponentu kaip išmetimo sistema.
2. Komponento tipo patvirtinimas pagal motociklo tipo garso lygį ir originalią išmetimo sistemą kaip atskirą techninį mazgą
2.1. Važiuojančio motociklo keliamas triukšmas (matavimo sąlygos ir transporto priemonės bandymų metodas tvirtinant komponento tipą)
2.1.1. Dėl ribinių verčių žr. Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo D dalį.
2.1.2. Matuokliai
2.1.2.1. Akustiniai matavimai
Garso lygiui matuoti naudojama aparatūra – tikslus garso lygio matuoklis, kurio tipas apibūdintas Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (TEK) leidinyje Nr. 179 „Tikslūs garso lygio matuokliai“ (antrasis leidimas). Matavimai atliekami taikant tame leidinyje taip pat aprašytą spartųjį atsaką ir svertinį įvertinimą A.
Kiekvienos matavimų serijos pradžioje ir pabaigoje garso lygio matuoklis kalibruojamas pagal gamintojo instrukcijas, naudojant tinkamą triukšmo šaltinį (pvz., akustinį kalibratorių).
2.1.2.2. Sūkių skaičiaus ir greičio nustatymas
Variklio sūkių skaičius ir motociklo greitis bandymų trasoje nustatomi ± 3 % tikslumu.
2.1.3. Matavimo sąlygos
2.1.3.1. Motociklo būklė
Atliekant matavimus motociklas turi būti parengtas naudoti.
Prieš matuojant motociklas turi pasiekti įprastinę darbinę temperatūrą. Jeigu motocikle sumontuoti ventiliatoriai su automatinio įsijungimo mechanizmu, matuojant triukšmo lygį šios sistemos veikimas turi nesutrikti. Jeigu motociklai turi daugiau negu vieną varomąjį ratą, galima naudoti tik tą varomąjį ratą, kuris skirtas važiuoti keliu įprastinėmis sąlygomis. Jeigu motociklas su priekaba, atliekant bandymus ji turi būti nuimta.
2.1.3.2. Bandymų aikštelė
Bandymų aikštelę turi sudaryti vidurinė greitėjimo atkarpa ir ją supanti pakankamai lygi bandymų zona. Greitėjimo atkarpa turi būti lygi, jos paviršius turi būti sausas ir toks, kad paviršinis triukšmas būtų nedidelis.
Bandymų aikštelėje laisvojo garso lauko pokyčiai tarp garso šaltinio greitėjimo atkarpos viduryje ir mikrofono turi neviršyti 1,0 dB. Ši sąlyga bus laikoma įvykdyta, jeigu 50 m spinduliu nuo greitėjimo atkarpos vidurio nėra didelių garsą atmušančių objektų, pvz., tvorų, uolų, tiltų ar statinių. Bandymų aikštelės paviršius turi atitikti 4 priedėlio reikalavimus.
Mikrofonas neturi būti užstotas taip, kad tai galėtų turėti įtakos garso laukui, be to, tarp mikrofono ir garso šaltinio negali būti žmonių. Matavimus atliekantis stebėtojas turi būti tokioje pozicijoje, kad nedarytų įtakos matuoklio rodmenims.
2.1.3.3. Kita
Matavimai prastomis oro sąlygomis neatliekami. Užtikrinama, kad vėjo gūsiai neturėtų poveikio rezultatams.
Atliekant matavimus triukšmo šaltinių, išskyrus bandytinos transporto priemonės triukšmo šaltinius ir vėjo sukeliamą garsą, A svertinis garso lygis turi būti bent 10,0 dB (A) mažesnis už transporto priemonės skleidžiamo garso lygį. Prie mikrofono gali būti pritaisytas tinkamas priekinis stiklas, tačiau turi būti atsižvelgta į jo poveikį mikrofono jautriui ir kryptinėms savybėms.
Jeigu skirtumas tarp aplinkos triukšmo ir išmatuoto triukšmo lygio yra 10,0–16,0 dB(A), bandymo rezultatams apskaičiuoti iš garso lygio matuoklio rodmenų atimamas atitinkamas pataisos koeficientas, kaip parodyta šioje diagramoje:
Pr2.1 pav.
Aplinkos triukšmo ir matuotino triukšmo lygių skirtumas
2.1.4. Matavimo metodas
2.1.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius
Didžiausias triukšmo lygis, išreikštas A svertinės skalės decibelais (dB(A)), matuojamas motociklui važiuojant nuo linijos AA′ iki linijos BB′ (Pr2.2 pav.). Nustačius neįprastai didelį skirtumą tarp didžiausiosios vertės ir bendro triukšmo lygio matavimų rezultatai laikomi negaliojančiais.
Iš abiejų motociklo pusių atliekama bent po du matavimus.
2.1.4.2. Mikrofono įrengimas
Mikrofonas įrengiamas 7,5 ± 0,2 m atstumu nuo trasos atskaitos linijos CC′ (Pr2.2 pav.) ir 1,2 ± 0,1 m virš žemės.
2.1.4.3. Veikimo sąlygos
Motociklas prie linijos AA′ priartėja pradiniu pastoviu greičiu, kaip nustatyta 2.1.4.3.1 ir 2.1.4.3.2 punktuose. Kai motociklo priekis pasiekia liniją AA′, droselis kuo skubiau atveriamas iki galo ir laikomas tokioje padėtyje, kol motociklo užpakalinė dalis pasiekia liniją BB′; tada droselis kuo skubiau grąžinamas į tuščiosios eigos padėtį.
Atliekant visus matavimus motociklu važiuojama tiesia linija greitėjimo atkarpa taip, kad motociklo išilginė vidurio plokštuma būtų kuo arčiau linijos CC′.
2.1.4.3.1. Motociklai su mechaninėmis pavarų dėžėmis
2.1.4.3.1.1. Artėjimo greitis
Motociklas prie linijos AA′ priartėja
— |
pastoviu 50 km/h greičiu arba |
— |
pastoviu greičiu, atitinkančiu variklio sūkių skaičių, kuris lygus 75 % variklio sūkių skaičiaus varikliui pasiekus didžiausią naudingąją galią, |
nelygu kuris yra mažesnis.
2.1.4.3.1.2. Pavaros skaičiaus parinkimas
2.1.4.3.1.2.1. Motociklai, kuriuose sumontuota ne daugiau kaip keturių skaičių pavarų dėžė, nepriklausomai nuo jų variklių cilindrų tūrio bandomi tik antrąja pavara.
2.1.4.3.1.2.2. Motociklai, kuriuose sumontuoti varikliai, kurių cilindrų tūris neviršija 175 cm3, ir penkių ar daugiau skaičių pavarų dėžė, bandomi tik trečiąja pavara.
2.1.4.3.1.2.3. Motociklai, kuriuose sumontuoti varikliai, kurių cilindrų tūris viršija 175 cm3, ir penkių ar daugiau skaičių pavarų dėžė, bandomi vieną kartą antrąja, kitą kartą – trečiąja pavara. Toliau naudojamas abiejų bandymų rezultatų vidurkis.
2.1.4.3.1.2.4. Jeigu per bandymą antrąja pavara (žr. 2.1.4.3.1.2.1 ir 2.1.4.3.1.2.3 punktai) variklio sūkių skaičius artėjant prie linijos, žyminčios bandymų trasos pabaigą, viršija 100 % variklio sūkių skaičiaus, kai variklis pasiekia didžiausią naudingąją galią, bandymas atliekamas trečiąja pavara, o kaip bandymo rezultatas registruojamas tik išmatuotas triukšmo lygis.
2.1.4.3.2 Motociklai su automatinėmis pavarų dėžėmis
2.1.4.3.2.1. Motociklai be rankinio perjungiklio
2.1.4.3.2.1.1. Artėjimo greitis
Motociklas prie linijos AA′ priartėja pastoviu 30, 40 ir 50 km/h greičiu arba greičiu, atitinkančiu 75 % didžiausio važiavimo kelyje greičio, jeigu ta vertė yra mažesnė. Pasirenkama sąlyga, pagal kurią garso lygis yra aukščiausias.
2.1.4.3.2.2. Motociklai, kuriuose sumontuotas rankinis perjungiklis su X skaičiumi priekinės eigos pavarų padėčių
2.1.4.3.2.2.1. Artėjimo greitis
Motociklas prie linijos AA′ priartėja pastoviu greičiu:
— |
mažesniu nei 50 km/h, kai variklio sukimosi greitis lygus 75 % variklio sūkių skaičiaus varikliui pasiekus didžiausią naudingąją galią, arba |
— |
50 km/h, kai variklio sukimosi greitis mažesnis nei 75 % variklio sūkių skaičiaus varikliui pasiekus didžiausią naudingąją galią. |
Jeigu per bandymą važiuojant pastoviu 50 km/h greičiu pavara persijungia į pirmąją, motociklo artėjimo greitį galima padidinti iki ne daugiau kaip 60 km/h, kad neįsijungtų žemesnė pavara.
2.1.4.3.2.2.2. Rankinio perjungiklio padėtis
Jeigu motocikle sumontuotas rankinis perjungiklis su X skaičiumi priekinės eigos pavarų padėčių, bandymas atliekamas įjungus aukščiausią perjungiklio padėtį; laisvas įtaisas perjungti pavarai į žemesnę padėtį (pvz., automatinis žemesnės pavaros perjungimas) nenaudojamas. Jeigu pervažiavus liniją AA′ pavara automatiškai persijungia į žemesnę padėtį, bandymas pradedamas iš naujo, pasirenkant antrą aukščiausią padėtį arba, jei reikia, trečią aukščiausią padėtį, kad būtų nustatyta aukščiausia perjungiklio padėtis, kurioje bandymą galima atlikti pavaroms automatiškai nepersijungiant į žemesnę padėtį (nenaudojant automatinio žemesnės pavaros perjungimo).
2.1.4.4. Hibridinių L kategorijos transportų priemonių bandymai atliekami du kartus laikantis šių sąlygų:
a) |
A sąlyga – baterijos turi būti didžiausios įkrovos lygio; jeigu yra keli hibridiniai režimai, bandymui parenkamas režimas, kuriuo daugiausia naudojama elektra; |
b) |
B sąlyga – baterijos turi būti mažiausios įkrovos lygio; jeigu yra keli hibridiniai režimai, bandymui parenkamas režimas, kuriuo daugiausia naudojami degalai. |
2.1.5. Rezultatai (bandymų protokolas)
2.1.5.1. Bandymų protokole, kuris parengtas informaciniam paketui pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje nurodytą pavyzdį išduoti, nurodomos visos aplinkybės ir veiksniai, turintys poveikio matavimų rezultatams.
2.1.5.2. Rodmenys apvalinami artimiausio decibelo tikslumu.
Jeigu skaitmuo po kablelio yra nuo 0 iki 4, bendras skaičius apvalinamas iki mažesnio sveiko skaičiaus, o jeigu nuo 5 iki 9 – iki didesnio sveiko skaičiaus.
Informaciniam dokumentui pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje nurodytą pavyzdį išduoti naudojami tik tokie matavimų rezultatai, kurie per du iš eilės atliktus bandymus toje pačioje motociklo pusėje skiriasi ne daugiau kaip 2,0 dB(A).
2.1.5.3. Iš kiekvienos pagal 2.1.5.2 punktą gautos vertės atimamas 1,0 dB(A), kad būtų atsižvelgta į paklaidas.
2.1.5.4. Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo D dalyje nustatytų ribinių verčių laikomasi, jei keturių matavimų rezultatų vidurkis neviršija didžiausio susijusios kategorijos transporto priemonei leidžiamo lygio. Ši vidutinė vertė laikoma bandymo rezultatu.
2.1.5.5. Jei keturių A sąlygos rezultatų vidurkis ir keturių B sąlygos rezultatų vidurkis neviršija susijusios kategorijos transporto priemonei leidžiamo lygio, patvirtinama, kad laikomasi Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo D dalyje nustatytų ribinių verčių.
Didžiausia vidutinė vertė laikoma bandymo rezultatu.
2.2. Stovinčio motociklo keliamas triukšmas (matavimo sąlygos ir naudojamos transporto priemonės bandymų metodas)
2.2.1. Garso slėgio lygis prie pat motociklo
Kad vėliau su naudojamais motociklais būtų paprasčiau atlikti triukšmo lygio bandymus, garso slėgio lygis prie pat išmetimo sistemos angos matuojamas pagal toliau nurodytus reikalavimus, o rezultatai nurodomi bandymų protokole, kuris rengiamas informaciniam dokumentui pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje nurodytą pavyzdį išduoti.
2.2.2. Matuokliai
Naudojamas 2.1.2.1 punkte aprašytas tikslus garso lygio matuoklis.
2.2.3. Matavimo sąlygos
2.2.3.1. Motociklo būklė
Prieš matuojant motociklo variklio temperatūra turi pasiekti įprastinę darbinę temperatūrą. Jeigu motocikle sumontuoti ventiliatoriai su automatinio įsijungimo mechanizmu, matuojant triukšmo lygį šios sistemos veikimas turi nesutrikti.
Matuojant turi būti įjungta neutrali pavara. Jeigu neįmanoma atjungti transmisijos, varomajam motociklo ratui leidžiama laisvai suktis, pvz., pastačius transporto priemonę ant jos centrinio stovo.
2.2.3.2. Bandymų aikštelė (Pr2.2 pav.)
Bandymams gali būti naudojama bet kuri zona, kurioje nėra didelių akustinių trikdžių. Tinka betonu, asfaltu ar kitokia kieta medžiaga padengti ir garsą gerai atspindintys lygūs paviršiai; nenaudojami suplūktos žemės paviršiai. Bandymų aikštelė turi būti stačiakampio formos, o jos kraštinės turi būti ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo išorinių motociklo dalių (išskyrus vairą). Negali būti jokių didelių kliūčių, pvz., šiame stačiakampyje negali būti žmonių, išskyrus vairuotoją ir stebėtoją.
Motociklas stačiakampyje pastatomas taip, kad matavimui naudojamas mikrofonas būtų mažiausiai 1 m atstumu nuo bet kurio motociklo krašto.
2.2.3.3. Kita
Su aplinkos triukšmu ir vėjo poveikiu susiję prietaisų rodmenys turi būti bent 10,0 dB(A) mažesni už matuotinus garso lygius. Prie mikrofono gali būti pritaisytas tinkamas priekinis stiklas, tačiau turi būti atsižvelgta į jo poveikį mikrofono jautriui.
2.2.4. Matavimo metodas
2.2.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius
Didžiausias garso lygis, išreikštas A svertinės skalės decibelais (dB(A)), matuojamas 2.2.4.3 punkte nustatytą veikimo laikotarpį.
Kiekviename matavimo taške matuojama bent tris kartus.
2.2.4.2. Mikrofono įrengimas (Pr2.3 pav.)
Mikrofonas įrengiamas viename aukštyje su išmetimo anga arba 0,2 m virš trasos paviršiaus, nelygu kuri vieta yra aukščiau. Mikrofono membrana atsukama į išmetimo angą 0,5 m atstumu nuo jos. Mikrofono didžiausio jautrio ašis turi būti lygiagreti trasos paviršiui 45 ± 10 laipsnių kampu į vertikalią variklio išmetalų krypties plokštumą.
Atsižvelgiant į šią vertikalią plokštumą mikrofonas įrengiamas toje pusėje, kurioje atstumas tarp mikrofono ir motociklo apybrėžos (išskyrus vairą) yra didžiausias.
Jeigu išmetimo sistema turi kelias išmetimo angas ir atstumas nuo vienos angos centro iki kitos ne didesnis kaip 0,3 m, mikrofonas nukreipiamas į arčiausiai motociklo (išskyrus vairą) esančią angą arba į aukščiausiai virš trasos paviršiaus esančią angą. Jei atstumas nuo vienos išmetimo angos centro iki kitos yra didesnis nei 0,3 m, atliekami atskiri matavimai, o didžiausias gautas skaičius laikomas bandymo verte.
2.2.4.3. Veikimo sąlygos
Palaikomas pastovus variklio sūkių skaičius:
— |
((S)/(2)), jei S yra daugiau kaip 5 000 sūkių per minutę, arba |
— |
((3S)/(4)), jei S nėra daugiau kaip 5 000 sūkių per minutę, |
čia S – variklio sūkių skaičius varikliui pasiekus didžiausią naudingąją galią.
Pasiekus pastovų variklio sūkių skaičių droselis skubiai grąžinamas į tuščiosios eigos padėtį. Garso lygis matuojamas per veikimo ciklą, kurį sudaro trumpas pastovaus variklio sūkių skaičiaus laikotarpis, ir per visą lėtinimo laikotarpį, o didžiausias garso lygio matuoklio rodmuo laikomas bandymo verte.
2.2.5. Rezultatai (bandymų protokolas)
2.2.5.1. Bandymų protokole, kuris parengtas informaciniam dokumentui pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje nurodytą pavyzdį išduoti, nurodomi visi susiję duomenys, visų pirma stovinčio motociklo keliamam triukšmui išmatuoti naudoti duomenys.
2.2.5.2. Registruojamos matuoklio rodomos vertės apvalinamos artimiausio decibelo tikslumu.
Jeigu skaitmuo po kablelio yra nuo 0 iki 4, bendras skaičius apvalinamas iki mažesnio sveiko skaičiaus, o jeigu nuo 5 iki 9 – iki didesnio sveiko skaičiaus.
Naudojami tik ne daugiau kaip 2,0 dB(A) besiskiriantys trijų iš eilės atliktų bandymų matavimų rezultatai.
2.2.5.3. Didžiausias iš trijų matavimų rezultatų bus laikomas bandymo rezultatu.
Pr2.2 pav.
Važiuojančios transporto priemonės bandymas
Pr2.3 pav.
Stovinčios transporto priemonės bandymas
2.3. Originali išmetimo sistema (duslintuvas)
2.3.1. Duslintuvams, kuriuose yra sugeriamųjų pluoštinių medžiagų, taikomi reikalavimai
2.3.1.1. Sugeriamoji pluoštinė medžiaga turi būti be asbesto, ji gali būti naudojama duslintuvų konstrukcijoje tik tada, jeigu tvirtai laikosi per visą duslintuvo eksploatacijos laiką ir atitinka 2.3.1.2 arba 2.3.1.3 punkte nustatytus reikalavimus.
2.3.1.2. Pašalinus pluoštinę medžiagą garso lygis turi atitikti 2.1.1 punkte nustatytus reikalavimus.
2.3.1.3. Sugeriamosios pluoštinės medžiagos negalima dėti į tas duslintuvo dalis, per kurias yra praleidžiamos išmetamosios dujos, ir ji turi atitikti šiuos reikalavimus:
2.3.1.3.1. medžiagą keturias valandas pakaitinus krosnyje 650 °C ± 5 °C temperatūroje, turi nesumažėti jokia vidutinė pluošto ilgio, skersmens ar bendro tankio vertė;
2.3.1.3.2. pakaitinus valandą krosnyje 650 °C ± 5 °C temperatūroje ir bandymus atliekant pagal ISO standartą 2559:2011, filtre su vardinio 250 μm dydžio akutėmis, atitinkančiame ISO techninį standartą 3310-1:2000, turi likti ne mažiau kaip 98 % medžiagos;
2.3.1.3.3. medžiaga negali prarasti daugiau nei 10,5 % svorio 24 valandas laikyta 90 °C ± 5 °C temperatūroje toliau nurodytos sudėties sintetiniame kondensate:
— |
1 N vandenilio bromido (HBr) – 10 ml; |
— |
1 N sieros rūgšties (H2SO4) – 10 ml; |
— |
distiliuoto vandens, kad bendras tūris būtų iki 1 000 ml. |
Pastaba. Prieš svėrimą medžiaga išplaunama distiliuotame vandenyje ir valandą džiovinama 105 °C temperatūroje.
2.3.1.4. Prieš bandant sistemą pagal 2.1 punktą ji turi pasiekti įprastinį darbinį režimą taikant vieną iš šių metodų:
2.3.1.4.1. Parengimas nepertraukiamai važiuojant keliu
2.3.1.4.1.1. Pr2.1 lentelėje nurodytas mažiausias atstumas, kurį turi nuvažiuoti kiekvienos kategorijos motociklas parengimo metu:
Pr2.1 lentelė
Mažiausias atstumas, kurį reikia nuvažiuoti parengimo metu
L3e / L4e kategorijos transporto priemonė (motociklas) pagal variklio darbinis tūrį (cm3) |
Atstumas (km) |
||
|
4 000 |
||
|
6 000 |
||
|
8 000 |
2.3.1.4.1.2 50 ± 10 % šio parengimo ciklo sudaro važiavimas mieste, o likusią dalį – važiavimas didelį atstumą dideliu greičiu; nepertraukiamo važiavimo keliu ciklą galima pakeisti atitinkama programa bandymų trasoje.
2.3.1.4.1.3. Šie du važiavimo režimai kaitaliojami mažiausiai šešis kartus.
2.3.1.4.1.4. Per visą bandymų programą daroma bent 10 ne mažiau kaip trijų valandų trukmės pertraukų aušinimo ir kondensacijos poveikiui atkurti.
2.3.1.4.2. Parengimas slėgio pokyčiu
2.3.1.4.2.1. Motocikle arba variklyje sumontuojama išmetimo sistema ar jos komponentai.
Pirmuoju atveju motociklas pastatomas ant ritininio dinamometro. Antruoju atveju variklis uždedamas ant bandymų stendo.
Bandymų aparatūra, kaip išsamiai parodyta Pr2.4 pav., sumontuojama prie išmetimo sistemos angos. Galima naudoti bet kurią kitą aparatūrą, kuria gaunami lygiaverčiai rezultatai.
2.3.1.4.2.2. Bandymo įranga sureguliuojama taip, kad naudojant greitaveikį vožtuvą išmetamųjų dujų srautas būtų 2 500 kartų pakaitomis sustabdomas ir vėl paleidžiamas.
2.3.1.4.2.3. Vožtuvas atsidaro, kai išmetamųjų dujų atgalinis slėgis, išmatuotas mažiausiai 100 mm atstumu už įsiurbimo angos jungės, padidėja iki 0,35–0,40 baro. Jei dėl variklio savybių taip neatsitinka, vožtuvas atsidaro, kai dujų atgalinis slėgis pasiekia lygį, kuris atitinka 90 % lygio, kurį galima išmatuoti prieš varikliui sustojant. Vožtuvas užsidaro, kai šis slėgis nuo stabilizuotos vertės, išmatuotos vožtuvui esant atidarytam, skiriasi ne daugiau kaip 10 %.
2.3.1.4.2.4. Laikotarpiui, per kurį susidaro išmetamosios dujos, nustatomas laiko atidėjimas, apskaičiuojamas remiantis 2.3.1.4.2.3 punkto reikalavimais.
2.3.1.4.2.5. Variklio sūkių skaičius turi būti 75 proc. sūkių skaičiaus (S), kuriuo veikdamas variklis pasiekia didžiausią galią.
2.3.1.4.2.6. Dinamometru užregistruota galia turi būti lygi 50 % galios, kuri pasiekiama iki galo atvėrus droselį, išmatuotos kai variklio sūkių skaičius yra 75 % variklio sūkių skaičius (S).
2.3.1.4.2.7. Atliekant bandymą visos išleidimo angos turi būti uždarytos.
2.3.1.4.2.8. Visas bandymas atliekamas per 48 valandas. Prireikus po kiekvienos valandos leidžiamas aušinimo laikotarpis.
2.3.1.4.3. Parengimas ant bandymų stendo
2.3.1.4.3.1. Išmetimo sistema sumontuojama variklyje, kurio tipas atitinka motocikle, kuriam suprojektuota išmetimo sistema, sumontuoto variklio tipą, ir uždedama ant bandymų stendo.
2.3.1.4.3.2. Parengimą sudaro tam tikras bandymų ant bandymų stendo ciklų skaičius, nustatytas motociklo, kuriam suprojektuota išmetimo sistema, kategorijai. Pr2.2 lentelėje nurodytas kiekvienai motociklų kategorijai nustatytas ciklų skaičius.
Pr2.2 lentelė
Parengimo bandymų ant bandymų stendo ciklų skaičius
Motociklo kategorija pagal cilindrų tūrį (cm3) |
Ciklų skaičius |
||
|
6 |
||
|
9 |
||
|
12 |
2.3.1.4.3.3. Po kiekvieno bandymų ant bandymų stendo ciklo padaroma ne trumpesnė kaip 6 valandų pertrauka aušinimo ir kondensacijos poveikiui atkurti.
2.3.1.4.3.4. Kiekvieną bandymų ant bandymų stendo ciklą sudaro šeši etapai. Variklio sąlygos kiekvienu etapu ir etapo trukmė:
Pr2.3 lentelė
Bandymų ciklų etapai bandymams ant bandymų stendo atlikti
Etapas |
Sąlygos |
Etapo trukmė (minutės) |
|
Varikliai, kurių darbinis tūris mažesnis nei 175 cm3 |
Varikliai, kurių darbinis tūris 175 cm3 arba didesnis |
||
1 |
Tuščioji eiga |
6 |
6 |
2 |
25 % apkrova esant 75 % S |
40 |
50 |
3 |
50 % apkrova esant 75 % S |
40 |
50 |
4 |
100 % apkrova esant 75 % S |
30 |
10 |
5 |
50 % apkrova esant 100 % S |
12 |
12 |
6 |
25 % apkrova esant 100 % S |
22 |
22 |
Bendra trukmė |
2 val. 30 min. |
2 val. 30 min. |
2.3.1.4.3.5. Gamintojo prašymu šios parengimo procedūros metu variklis ir duslintuvas gali būti aušinami, kad temperatūra, užfiksuota ne didesniu kaip 100 mm atstumu nuo išmetamųjų dujų išmetimo angos, neviršytų temperatūros, kuri buvo išmatuota motociklui važiuojant 110 km/h greičiu arba esant 75 % S įjungus aukščiausią pavarą. Variklio sūkių skaičius ir motociklo greitis nustatomi ± 3 % tikslumu.
Pr2.4 pav.
Parengimo slėgio pokyčiu bandymų aparatūra
1. |
Įsiurbimo angos jungė arba mova, skirta prijungti prie bandomosios išmetimo sistemos galinės dalies. |
2. |
Ranka valdomas reguliavimo vožtuvas. |
3. |
Išlyginamojo reguliavimo bakas, kurio didžiausia talpa 40 l, o pripildymo laikas – ne trumpesnis kaip viena sekundė. |
4. |
Slėgio jungiklis, kurio veikimo sritis – 0,05–2,5 baro. |
5. |
Vėlinimo relė. |
6. |
Impulsų skaitiklis. |
7. |
Greitojo veikimo vožtuvas, pvz., 60 mm skersmens variklinio stabdžio vožtuvas, valdomas pneumatiniu cilindru, kurio galia – 120 N, esant 4 barų slėgiui. Atsako trukmė atidarant ir uždarant turi būti ne didesnė kaip 0,5 sekundės. |
8. |
Išmetamųjų dujų pašalinimo įtaisas. |
9. |
Lanksčioji žarna. |
10. |
Slėgmatis. |
2.3.2. Schema ir ženklai
2.3.2.1. Prie Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje nurodyto pavyzdžio informacinio dokumento pridedama išmetimo sistemos schema ir matmenų skersinio pjūvio brėžinys.
2.3.2.2. Ant visų originalių duslintuvų nurodomi bent šie duomenys:
— |
ženklas „e“ ir šalies, kuri suteikė tipo patvirtinimą, nuoroda; |
— |
transporto priemonės gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas ir |
— |
transporto priemonės markė ir dalies identifikavimo numeris. |
Šios nuorodos turi būti įskaitomos, jų turi būti negalima ištrinti, taip pat jos turi būti matomos toje vietoje, kurioje jas ketinama pritvirtinti.
2.3.2.3. Visos originalių pakaitinių duslintuvų sistemų pakuotės įskaitomai pažymimos žodžiais „originali dalis“, o markė ir tipo nuorodos sujungiamos su ženklu „e“ kartu su kilmės šalies nuoroda.
2.3.3. Įsiurbimo sistemos triukšmo slopintuvas
Jeigu variklio įsiurbimo sistemoje turi būti sumontuotas oro filtras arba įsiurbimo sistemos triukšmo slopintuvas, kad būtų laikomasi leidžiamo garso lygio, filtras arba slopintuvas laikomi duslintuvo dalimi, jiems taip pat taikomi 2.3 punkto reikalavimai.
3. Motociklų neoriginalios išmetimo sistemos ar jos komponentų kaip techninių mazgų komponento tipo patvirtinimas
Šis skirsnis taikomas išmetimo sistemų ar jų komponentų, kurie kaip neoriginalios pakaitinės dalys skirti montuoti vieno ar kelių konkrečių tipų motocikluose, komponentų kaip techninių mazgų tipo patvirtinimui.
3.1. Apibrėžtis
3.1.1. Neoriginali pakaitinė išmetimo sistema ar jos komponentai – bet kuris 1.2 punkte apibrėžtas išmetimo sistemos komponentas, skirtas sumontuoti motocikle ir pakeisti tam tiro tipo sistemą, kuri motocikle sumontuota išduodant Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje numatyto pavyzdžio informacinį dokumentą.
3.2. Komponento tipo patvirtinimo paraiška
3.2.1. Pakaitinių išmetimo sistemų ar jų komponentų kaip atskirų techninių mazgų komponento tipo patvirtinimo paraiškas teikia sistemos gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.
3.2.2. Prie kiekvieno tipo pakaitinės išmetimo sistemos ar jos komponentų, kurių tipą prašoma patvirtinti, komponento tipo patvirtinimo paraiškos pridedama po tris toliau nurodytų dokumentų egzempliorius ir pateikiama ši informacija:
3.2.2.1. |
motociklo, kuriam skirta (-os) sistema (-os) ar komponentas (-ai), tipų aprašas atsižvelgiant į šio priedėlio 1.1 skirsnyje nurodytas charakteristikas, kuriame nurodomi konkretaus variklio ir motociklo tipo skaičiai arba simboliai; |
3.2.2.2. |
pakaitinės išmetimo sistemos aprašas, kuriame nurodoma santykinė kiekvieno jos komponento vieta ir pateikiamos montavimo instrukcijos; |
3.2.2.3. |
visų komponentų brėžiniai, kad būtų lengviau nustatyti jų vietą ir juos identifikuoti, taip pat naudotų medžiagų suvestinė. Šiuose brėžiniuose taip pat nurodoma privalomam komponento tipo patvirtinimo ženklui numatyta vieta. |
3.2.3. Pareiškėjas techninės tarnybos prašymu pateikia:
3.2.3.1. |
du sistemos, kuriai prašoma suteikti komponento tipo patvirtinimą, pavyzdžius; |
3.2.3.2. |
išmetimo sistemą, kuri atitinka originalią motocikle sumontuotą sistemą, kai buvo išduotas Reglamente (ES) Nr. 168/2013 nurodyto pavyzdžio informacinis dokumentas; |
3.2.3.3. |
motociklo, kuriame turi būti montuojama pakaitinė išmetimo sistema, tipo motociklą, pateikiamą tokios būklės, kad sumontavus to paties tipo duslintuvą, kaip buvo sumontuota iš pradžių, jis atitiktų vieno iš šių punktų reikalavimus:
|
3.2.3.4. |
atskirą variklį, tapatų sumontuotam 3.2.3.3 punkte nurodytame motocikle, jeigu patvirtinimo institucijos tai laikytų būtina. |
3.3. Ženklai ir užrašai
3.3.1. Neoriginalios išmetimo sistemos ar jų komponentai ženklinami laikantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 39 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
3.4. Komponento tipo patvirtinimas
3.4.1. Pabaigus šiame priedėlyje nustatytus bandymus patvirtinimo institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą pavyzdį išduoda liudijimą. Prieš komponento tipo patvirtinimo numerį stačiakampio formos rėmelyje įrašoma raidė „e“, o po jos nurodomas komponento tipo patvirtinimą išdavusios ar atsisakiusios išduoti valstybės narės skiriamasis skaičius arba raidės. Išmetimo sistema, kuriai suteiktas sistemos tipo patvirtinimas, turi atitikti II ir VI priedų nuostatas.
3.5. Specifikacijos
3.5.1. Bendrosios specifikacijos
Duslintuvas turi būti suprojektuotas, sukonstruotas ir sumontuotas taip, kad:
3.5.1.1. |
įprastinėmis naudojimo sąlygomis motociklas atitiktų šiame priedėlyje nustatytus reikalavimus, ypač nepaisant bet kokios jį galinčios veikti vibracijos; |
3.5.1.2. |
jis būtų pakankamai atsparus jį veikiančiai korozijai, deramai atsižvelgiant į įprastines motociklo naudojimo sąlygas; |
3.5.1.3. |
nesumažėtų žemės ir originalaus sumontuoto duslintuvo prošvaisa, taip pat kampas, kuriuo motociklas gali pasvirti; |
3.5.1.4. |
paviršius pernelyg neįkaistų; |
3.5.1.5. |
jo apybrėža būtų be iškyšų ar aštrių briaunų; |
3.5.1.6. |
amortizatorių ir pakabos prošvaisa būtų pakankama; |
3.5.1.7. |
būtų užtikrinta pakankama vamzdžių saugos prošvaisa; |
3.5.1.8. |
jis būtų atsparus smūgiams taip, kad atitiktų aiškiai apibrėžtus priežiūros ir montavimo reikalavimus. |
3.5.2. Garso lygio specifikacijos
3.5.2.1. |
Akustinis pakaitinių išmetimo sistemų ar jų komponentų efektyvumas tikrinamas taikant 2.1.2, 2.1.3, 2.1.4 ir 2.1.5 punktuose aprašytus metodus. 3.2.3.3 punkte nurodytame motocikle sumontavus pakaitinę išmetimo sistemą arba jos komponentą gautos triukšmo lygio vertės turi neviršyti verčių, kurios pagal 3.2.3.3 punktą išmatuotos naudojant tą patį motociklą, kuriame sumontuotas originalus duslintuvas, tiek per važiuojančio motociklo bandymą, tiek per stovinčio motociklo bandymą. |
3.5.3. Motociklo veikimo bandymai
3.5.3.1. |
Pakaitinis duslintuvas turi būti toks, kad motociklo veiksmingumas būtų panašus į veiksmingumą, pasiekiamą naudojant originalų duslintuvą ar jo komponentą. |
3.5.3.2. |
Pakaitinis duslintuvas palyginamas su 3.2.3.3 punkte nurodytame motocikle sumontuotu originaliu, taip pat nauju duslintuvu. |
3.5.3.3. |
Per šį bandymą nustatoma variklio galios kreivė. Didžiausios naudingosios galios ir didžiausio sūkių skaičiaus su pakaitiniu duslintuvu matavimų rezultatai nuo matavimų rezultatų tomis pačiomis sąlygomis su originaliu duslintuvu negali skirtis daugiau nei ± 5 %. |
3.5.4. Papildomos nuostatos dėl duslintuvų kaip atskirų techninių mazgų, kuriuose yra pluoštinės medžiagos
Tokių duslintuvų konstrukcijoje pluoštinę medžiagą galima naudoti, jeigu ji atitinka 2.3.1 punkte nustatytus reikalavimus.
3.5.5. Transporto priemonių, kuriose sumontuota pakaitinio duslintuvo sistema, išmetamųjų teršalų vertinimas
3.2.3.3 punkte nurodytos transporto priemonės su duslintuvu, kurio tipą prašoma patvirtinti, I, II ir V tipo bandymai atliekami laikantis atitinkamuose II, III ir VI prieduose aprašytų sąlygų pagal transporto priemonės tipo patvirtinimą.
Jei rezultatai atitinka ribines vertes pagal transporto priemonės tipo patvirtinimą, reikalavimai dėl išmetamųjų teršalų laikomi tenkinamais.
3 priedėlis
Triračių mopedų, triračių ir keturračių (L2e, L5e, L6e ir L7e kategorijos) garso lygio bandymų reikalavimai
1. Apibrėžtys
Šiame priedėlyje:
1.1. triračių mopedų, triračių ir keturračių tipas pagal skleidžiamo garso lygį ir išmetimo sistemą– triračiai mopedai ir triračiai, nesiskiriantys šiais pagrindiniais požymiais:
1.2. išmetimo sistema arba duslintuvas– visas komponentų komplektas, būtinas triračio mopedo, triračio ar keturračio variklio ir išmetimo sistemos keliamam triukšmui mažinti;
1.2.1. originali išmetimo sistema arba duslintuvas– per tipo patvirtinimo arba tipo patvirtinimo išplėtimo procedūrą transporto priemonėje sumontuota tam tikro tipo sistema. Tai gali būti pirmą kartą sumontuota arba pakaitinė sistema;
1.2.2. neoriginali išmetimo sistema arba duslintuvas– kito tipo nei per tipo patvirtinimo arba tipo patvirtinimo išplėtimo procedūrą transporto priemonėje sumontuota sistema. Ji gali būti naudojama tik kaip pakaitinė išmetimo sistema arba duslintuvas;
1.3. skirtingų tipų išmetimo sistemos– sistemos, kurios iš esmės skiriasi vienu iš šių aspektų:
1.4. išmetimo sistemos komponentas– bet kuris pavienis komponentas, kuris kartu su kitais sudaro išmetimo sistemą (pvz., išmetamieji vamzdžiai, paprasčiausias duslintuvas) ir oro įsiurbimo sistemą (oro filtras), jei yra.
Jeigu variklyje turi būti sumontuota oro įsiurbimo sistema (oro filtras arba įsiurbimo sistemos triukšmo slopintuvas), kad jis atitiktų didžiausius leidžiamus garso lygius, filtras arba slopintuvas turi būti laikomi tokiu pat svarbiu komponentu kaip išmetimo sistema.
2. Komponento tipo patvirtinimas pagal triračio mopedo (L2e), triračio (L5e), lengvojo keturračio (L6e) arba sunkiojo keturračio (L7e) tipo garso lygį ir originalią išmetimo sistemą kaip atskirą techninį mazgą
2.1. Triračio mopedo, triračio ar keturračio keliamas triukšmas (matavimo sąlygos ir transporto priemonės bandymų metodas tvirtinant komponento tipą)
2.1.1. Transporto priemonė, jos variklis ir išmetimo sistema projektuojami, konstruojami ir surenkami taip, kad įprastinėmis naudojimo sąlygomis, nepaisant bet kokios juos galinčios veikti vibracijos, transporto priemonė atitiktų šiame priedėlyje nustatytus reikalavimus.
2.1.2. Išmetimo sistema projektuojama, konstruojama ir montuojama taip, kad būtų atspari ją veikiančiai korozijai.
2.2. Triukšmo lygio specifikacijos
2.2.1. Dėl ribinių verčių žr. Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo D dalį.
2.2.2. Matuokliai
2.2.2.1. Triukšmo lygiui matuoti naudojama aparatūra – tikslus garso lygio matuoklis, kurio tipas apibūdintas Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (TEK) leidinyje Nr. 179 „Tikslūs garso lygio matuokliai“ (antrasis leidimas). Matavimai atliekami taikant tame leidinyje taip pat aprašytą garso lygio matuoklio spartųjį atsaką ir svertinį įvertinimą A.
Kiekvienos matavimų serijos pradžioje ir pabaigoje garso lygio matuoklis kalibruojamas pagal gamintojo instrukcijas, naudojant tinkamą garso šaltinį (pvz., akustinį kalibratorių).
2.2.2.2. Sūkių skaičiaus ir greičio nustatymas
Variklio sūkių skaičius ir transporto priemonės greitis bandymų trasoje nustatomi ±3 % tikslumu.
2.2.3. Matavimo sąlygos
2.2.3.1. Transporto priemonės būklė
Atliekant matavimus transporto priemonė turi būti parengta naudoti (įskaitant aušalą, alyvas, degalus, įrankius, atsarginį ratą ir vairuotoją). Prieš matuojant transporto priemonė turi pasiekti įprastinę darbinę temperatūrą.
2.2.3.1.1. Matavimai atliekami naudojant iškrautas transporto priemones be priekabų ar puspriekabių.
2.2.3.2. Bandymų aikštelė
Bandymų aikštelę turi sudaryti vidurinė greitėjimo atkarpa ir ją supanti pakankamai lygi bandymų zona. Greitėjimo atkarpa turi būti lygi, jos paviršius turi būti sausas ir toks, kad paviršinis triukšmas būtų nedidelis.
Bandymų aikštelėje laisvojo garso lauko pokyčiai tarp garso šaltinio greitėjimo atkarpos viduryje ir mikrofono turi neviršyti ±1,0 dB(A). Ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu 50 m spinduliu nuo greitėjimo atkarpos vidurio nėra didelių garsą atmušančių objektų, pvz., tvorų, uolų, tiltų ar statinių. Bandymų trasos paviršius turi atitikti 4 priedėlio reikalavimus.
Mikrofonas neturi būti užstotas taip, kad tai galėtų turėti įtakos garso laukui, be to, tarp mikrofono ir garso šaltinio negali būti žmonių. Matavimus atliekantis stebėtojas turi būti tokioje pozicijoje, kad nedarytų įtakos matuoklio rodmenims.
2.2.3.3. Kita
Matavimai prastomis oro sąlygomis neatliekami. Užtikrinama, kad vėjo gūsiai neturėtų poveikio rezultatams.
Atliekant matavimus triukšmo šaltinių, išskyrus bandytinos transporto priemonės triukšmo šaltinius ir vėjo sukeliamą garsą, A svertinis triukšmo lygis turi būti bent 10,0 dB (A) mažesnis už transporto priemonės skleidžiamo triukšmo lygį. Prie mikrofono gali būti pritaisytas tinkamas priekinis stiklas, tačiau turi būti atsižvelgta į jo poveikį mikrofono jautriui ir kryptinėms savybėms.
Jeigu skirtumas tarp aplinkos triukšmo ir išmatuoto triukšmo lygio yra 10,0–16,0 dB(A), bandymo rezultatams apskaičiuoti iš garso lygio matuoklio rodmenų atimamas atitinkamas pataisos koeficientas, kaip parodyta šioje diagramoje:
Pr3.1 pav.
Aplinkos triukšmo ir matuotino triukšmo lygių skirtumas
2.2.4. Matavimo metodas
2.2.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius
Didžiausias triukšmo lygis, išreikštas A svertinės skalės decibelais (dB(A)), matuojamas transporto priemonei važiuojant nuo linijos AA′ iki linijos BB′ (Pr3.2 pav.). Nustačius neįprastai didelį skirtumą tarp didžiausiosios vertės ir bendro triukšmo lygio matavimų rezultatai laikomi negaliojančiais.
Iš abiejų transporto priemonės pusių atliekama bent po du matavimus.
2.2.4.2. Mikrofono įrengimas
Mikrofonas įrengiamas 7,5 ± 0,2 m atstumu nuo trasos atskaitos linijos CC′ (Pr3.2 pav.) ir 1,2 ± 0,1 m virš žemės.
2.2.4.3. Veikimo sąlygos
Transporto priemonė prie linijos AA′ priartėja pradiniu pastoviu greičiu, kaip nurodyta 2.2.4.4 punkte. Kai transporto priemonės priekinė dalis pasiekia liniją AA′, droselis kuo skubiau atveriamas iki galo ir laikomas tokioje padėtyje, kol motociklo užpakalinė dalis pasiekia liniją BB′; tada droselis kuo skubiau grąžinamas į tuščiosios eigos padėtį.
Atliekant visus matavimus transporto priemone važiuojama tiesia linija greitėjimo atkarpa taip, kad transporto priemonės išilginė vidurio plokštuma būtų kuo arčiau linijos CC′.
2.2.4.3.1. Jeigu sujungtas transporto priemones sudaro du neatskiriami komponentai ir jos laikomos viena transporto priemone, kertant liniją BB′ į puspriekabę neatsižvelgiama.
2.2.4.4. Priimtino pastovaus greičio nustatymas
2.2.4.4.1. Transporto priemonė be pavarų dėžės
Transporto priemonė prie linijos AA′ priartėja pastoviu greičiu, atitinkančiu variklio sukimosi greitį, lygų trims ketvirtosioms sukimosi greičio, kuriuo kurio variklis pasiekia didžiausią galią, arba trims ketvirtosioms reguliatoriaus leidžiamo didžiausio variklio sukimosi greičio, arba 50 km/h greičiu, nelygu kuris yra mažiausias.
2.2.4.4.2. Transporto priemonė su mechanine pavarų dėže
Jeigu transporto priemonėje sumontuota dviejų, trijų ar keturių skaičių pavarų dėžė, naudojama antroji pavara. Jeigu tai pavarų dėžė su daugiau nei keturiais pavarų skaičiais, naudojama trečioji pavara. Jeigu tuomet variklio sukimosi greitis viršija variklio didžiausią galią, vietoje antrosios ar trečiosios pavaros jungiama kita aukštesnė pavara, kad bandymų trasoje prie linijos BB′ būtų privažiuota neviršijant didžiausios galios. Greitinančiosios pavaros rinktis negalima. Jeigu transporto priemonė turi dviejų skaičių pagrindinę pavarą, reikia pasirinkti pavaros skaičių, kuris atitinka didžiausią transporto priemonės greitį. Transporto priemonė prie linijos AA′ priartėja pastoviu greičiu, atitinkančiu tris ketvirtąsias variklio sukimosi greičio, kuriuo variklis pasiekia didžiausią galią, arba tris ketvirtąsias reguliatoriaus leidžiamo didžiausio variklio sukimosi greičio, arba 50 km/h greičiu, nelygu kuris yra mažiausias.
2.2.4.4.3. Transporto priemonė su automatine pavarų dėže
Transporto priemonė prie linijos AA′ priartėja pastoviu 50 km/h greičiu arba greičiu, kuris lygus trims ketvirtosioms didžiausio jos greičio, nelygu kuris yra mažesnis. Jeigu yra keletas priekinės eigos pavarų padėčių, pasirenkama ta, kuri leidžia užtikrinti didžiausią vidutinį transporto priemonės greitėjimą nuo linijos AA′ iki linijos BB′. Tik stabdymui, manevravimui ar panašiems lėtiems judesiams naudojamos perjungiklio padėties rinktis negalima.
2.2.4.5. Hibridinių transportų priemonių bandymai atliekami du kartus laikantis šių sąlygų:
a) |
A sąlyga – baterijos turi būti didžiausios įkrovos lygio; jeigu yra keli hibridiniai režimai, bandymui parenkamas režimas, kuriuo daugiausia naudojama elektra; |
b) |
B sąlyga – baterijos turi būti mažiausios įkrovos lygio; jeigu yra keli hibridiniai režimai, bandymui parenkamas hibridinis režimas, kuriuo daugiausia naudojami degalai. |
2.2.5. Rezultatai (bandymų protokolas)
2.2.5.1. Bandymų protokole, kuris parengtas informaciniam dokumentui pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje nurodytą pavyzdį išduoti, nurodomos visos aplinkybės ir veiksniai, turintys poveikio matavimų rezultatams.
2.2.5.2. Vertės apvalinamos artimiausio decibelo tikslumu.
Jei skaitmuo po kablelio yra 5, apvalinama iki didesnio skaičiaus.
Informaciniam dokumentui pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje nurodytą pavyzdį išduoti gali būti naudojami tik tokie matavimų rezultatai, kurie per du iš eilės atliktus bandymus toje pačioje transporto priemonės pusėje skiriasi ne daugiau kaip 2,0 dB(A).
2.2.5.3. Iš kiekvienos pagal 2.2.5.2 punktą gautos vertės atimamas 1,0 dB(A), kad būtų atsižvelgta į paklaidas.
2.2.5.4. 2.2.1 punkte nustatytos ribinės vertės laikomasi, jei keturių matavimų rezultatų vidurkis neviršija didžiausio susijusios kategorijos transporto priemonei leidžiamo lygio. Ši vidutinė vertė laikoma bandymo rezultatu.
2.2.5.5. 2.2.1 punkte nustatytų ribinių verčių laikomasi, jei keturių rezultatų pagal A sąlygą vidurkis ir keturių rezultatų pagal B sąlygą vidurkis neviršija kategorijai, kuriai priklauso bandoma hibridinė transporto priemonė, leidžiamo didžiausio ribinio lygio.
Didžiausia vidutinė vertė laikoma bandymo rezultatu.
2.3. Stovinčios transporto priemonės keliamo triukšmo lygio matavimas (naudojamos transporto priemonės bandymui atlikti)
2.3.1. Garso slėgio lygis prie pat transporto priemonės
Kad vėliau su naudojamomis transporto priemonėmis būtų paprasčiau atlikti triukšmo lygio bandymus, garso slėgio lygis prie pat išmetimo sistemos angos (duslintuvo) taip pat matuojamas pagal toliau nurodytus reikalavimus, o matavimų rezultatas pateikiamas bandymų protokole, kuris rengiamas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalyje nurodyto formato dokumentui išduoti.
2.3.2. Matuokliai
Naudojamas 2.2.2.1 punktą pagal tikslumą atitinkantis tikslus garso lygio matuoklis.
2.3.3. Matavimo sąlygos
2.3.3.1. Transporto priemonės būklė
Prieš matuojant transporto priemonės variklio temperatūra turi pasiekti įprastinę darbinę temperatūrą. Jeigu transporto priemonėje sumontuoti ventiliatoriai su automatinio įsijungimo mechanizmu, matuojant triukšmo lygį šios sistemos veikimas turi nesutrikti.
Matuojant turi būti įjungta neutrali pavara. Jeigu neįmanoma atjungti transmisijos, varomiesiems mopedo arba triračio ratams leidžiama laisvai suktis, pvz., pastačius transporto priemonę ant jos centrinio stovo arba ritininio bandymų stovo būgnų.
2.3.3.2. Bandymų aikštelė (žr. Pr3.3 pav.)
Bandymams gali būti naudojama bet kuri zona, kurioje nėra didelių akustinių trikdžių. Tinka betonu, asfaltu ar kitokia kieta medžiaga padengti ir garsą gerai atspindintys lygūs paviršiai; nenaudojami suplūktos žemės paviršiai. Bandymų aikštelė turi būti stačiakampio formos, o jos kraštinės turi būti ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo išorinių transporto priemonės dalių (išskyrus vairą). Negali būti jokių didelių kliūčių, pvz., šiame stačiakampyje negali būti žmonių, išskyrus vairuotoją ir stebėtoją.
Transporto priemonė stačiakampyje pastatoma taip, kad matavimui naudojamas mikrofonas būtų mažiausiai 1 m atstumu nuo bet kurio transporto priemonės krašto.
2.3.3.3. Kita
Su aplinkos triukšmu ir vėjo poveikiu susiję prietaisų rodmenys turi būti mažiausiai 10,0 dB(A) mažesni už matuotinus garso lygius. Prie mikrofono gali būti pritaisytas tinkamas priekinis stiklas, tačiau turi būti atsižvelgta į jo poveikį mikrofono jautriui.
2.3.4. Matavimo metodas
2.3.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius
Didžiausias triukšmo lygis, išreikštas 1 svertinės skalės decibelais (dB(A)), matuojamas 2.3.4.3 punkte nustatytą veikimo laikotarpį.
Kiekviename matavimo taške turi būti matuojama bent tris kartus.
2.3.4.2. Mikrofono įrengimas (Pr3.3 pav.)
Mikrofonas įrengiamas viename aukštyje su išmetimo anga arba 0,2 m virš trasos paviršiaus, nelygu kuri vieta yra aukščiau. Mikrofono membrana atsukama į išmetimo angą 0,5 m atstumu nuo jos. Mikrofono didžiausio jautrio ašis turi būti lygiagreti trasos paviršiui 45 ± 10 laipsnių kampu į vertikalią variklio išmetalų krypties plokštumą.
Atsižvelgiant į šią vertikalią plokštumą mikrofonas įrengiamas toje pusėje, kurioje atstumas tarp mikrofono ir transporto priemonės apybrėžos (išskyrus vairą) yra didžiausias.
Jeigu išmetimo sistema turi kelias išmetimo angas ir atstumas nuo vienos angos centro iki kitos ne didesnis kaip 0,3 m, mikrofonas nukreipiamas į arčiausiai transporto priemonės (išskyrus vairą) esančią angą arba į aukščiausiai virš trasos paviršiaus esančią angą. Jei išmetimo angų centrai yra didesniu nei 0,3 m atstumu vienas nuo kito, atliekami atskiri matavimai, o didžiausias gautas skaičius laikomas bandymo verte.
2.3.4.3. Veikimo sąlygos
Palaikomas pastovus variklio sūkių skaičius:
— |
((S)/(2)), jei S yra daugiau kaip 5 000 sūkių per minutę, |
— |
((3S)/(4)), jei S nėra daugiau kaip 5 000 sūkių per minutę, |
čia S – variklio sūkių skaičius varikliui pasiekus didžiausią galią.
Pasiekus pastovų variklio sūkių skaičių, droselis skubiai grąžinamas į tuščiosios eigos padėtį. Triukšmo lygis matuojamas per veikimo ciklą, kurį sudaro trumpas pastovaus variklio sūkių skaičiaus laikotarpis, ir per visą lėtinimo laikotarpį, o didžiausias matuoklio rodmuo laikomas bandymo verte.
2.3.5. Rezultatai (bandymų protokolas)
2.3.5.1. Bandymų protokole, kuris rengiamas informaciniam dokumentui pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje nurodytą pavyzdį išduoti, nurodomi visi susiję duomenys, visų pirma stovinčios transporto priemonės keliamam triukšmui išmatuoti naudoti duomenys.
2.3.5.2. Registruojamos matuoklio rodomos vertės apvalinamos artimiausio decibelo tikslumu.
Jei skaitmuo po kablelio yra 5, apvalinama iki didesnio skaičiaus.
Naudojami tik ne daugiau kaip 2,0 dB(A) besiskiriantys trijų iš eilės atliktų bandymų matavimų rezultatai.
2.3.5.3. Didžiausias iš trijų matavimų rezultatų laikomas bandymo rezultatu.
Pr3.2 pav.
Važiuojančios transporto priemonės bandymo padėtys
Pr3.3 pav.
Stovinčios transporto priemonės bandymo padėtys
2.4. Originali išmetimo sistema (duslintuvas)
2.4.1. Duslintuvams, kuriuose yra sugeriamųjų pluoštinių medžiagų, taikomi reikalavimai
2.4.1.1. Sugeriamoji pluoštinė medžiaga turi būti be asbesto, ji gali būti naudojama duslintuvų konstrukcijoje tik tada, jeigu tvirtai laikosi per visą duslintuvo eksploatacijos laiką ir atitinka 2.4.1.2–2.4.1.4 punktuose nustatytus reikalavimus.
2.4.1.2. Pašalinus pluoštinę medžiagą garso lygis turi atitikti 2.2.1 punkte nustatytus reikalavimus.
2.4.1.3. Sugeriamosios pluoštinės medžiagos negalima dėti į tas duslintuvo dalis, per kurias yra praleidžiamos išmetamosios dujos, ir ji turi atitikti šiuos reikalavimus:
2.4.1.3.1. medžiagą keturias valandas pakaitinus krosnyje 650 °C ± 5 °C temperatūroje, turi nesumažėti jokia vidutinė pluošto ilgio, skersmens ar bendro tankio vertė;
2.4.1.3.2. pakaitinus valandą krosnyje 923,2 ± 5 K (650 ± 5 °C) temperatūroje ir bandymus atliekant pagal ISO standartą 2559:2011, filtre su vardinio 250 μm dydžio akutėmis, atitinkančiame ISO techninį standartą 3310-1:2000, turi likti ne mažiau kaip 98 % medžiagos;
2.4.1.3.3. medžiaga negali prarasti daugiau nei 10,5 % svorio 24 valandas laikyta 362,2 ± 5 K (90 ± 5 °C) temperatūroje toliau nurodytos sudėties sintetiniame kondensate:
— |
1 N vandenilio bromido (HBr) – 10 ml; |
— |
1 N sieros rūgšties (H2SO4) – 10 ml; |
— |
distiliuoto vandens, kad bendras tūris būtų iki 1 000 ml. |
Pastaba. Prieš svėrimą medžiaga išplaunama distiliuotame vandenyje ir valandą džiovinama 105 °C temperatūroje.
2.4.1.4. Prieš bandant sistemą ji turi pasiekti įprastinį darbinį režimą taikant vieną iš šių metodų:
2.4.1.4.1. Parengimas nepertraukiamai važiuojant keliu
2.4.1.4.1.1. |
Pr3.1 lentelėje nurodytas mažiausias atstumas, kurį turi nuvažiuoti kiekvienos kategorijos transporto priemonė parengimo metu: Pr3.1 lentelė. Parengimo etapu nuvažiuotinas mažiausias atstumas
|
2.4.1.4.1.2. |
50 ± 10 % šio parengimo ciklo sudaro važiavimas mieste, o likusią dalį – važiavimas didelį atstumą dideliu greičiu; nepertraukiamo važiavimo keliu ciklą galima pakeisti atitinkama programa bandymų trasoje. |
2.4.1.4.1.3. |
Šie du važiavimo režimai kaitaliojami mažiausiai šešis kartus. |
2.4.1.4.1.4. |
Per visą bandymų programą daroma bent 10 ne mažiau kaip trijų valandų trukmės pertraukų aušinimo ir kondensacijos poveikiui atkurti. |
2.4.1.4.2. Parengimas slėgio pokyčiu
2.4.1.4.2.1. |
Išmetimo sistema arba jos komponentai sumontuojami transporto priemonėje arba variklyje. Pirmuoju atveju transporto priemonė pastatoma ant ritininio dinamometro. Antruoju atveju variklis uždedamas ant bandymų stendo. Bandymų aparatūra, kaip išsamiai parodyta Pr3.4 pav., sumontuojama prie išmetimo sistemos išmetimo angos. Galima naudoti bet kurią kitą aparatūrą, kuria gaunami lygiaverčiai rezultatai. |
2.4.1.4.2.2. |
Bandymo įranga sureguliuojama taip, kad naudojant greitaveikį vožtuvą išmetamųjų dujų srautas būtų 2 500 kartų pakaitomis stabdomas ir vėl paleidžiamas. |
2.4.1.4.2.3. |
Vožtuvas atsidaro, kai išmetamųjų dujų atgalinis slėgis, išmatuotas mažiausiai 100 mm atstumu už įsiurbimo angos jungės, padidėja iki 0,35–0,40 baro. Jei dėl variklio savybių taip neatsitinka, vožtuvas atsidaro, kai dujų atgalinis slėgis pasiekia lygį, kuris atitinka 90 % didžiausio lygio, kurį galima išmatuoti prieš varikliui sustojant. Vožtuvas užsidaro, kai šis slėgis nuo stabilizuotos vertės, išmatuotos vožtuvui esant atidarytam, skiriasi ne daugiau kaip 10 %. |
2.4.1.4.2.4. |
Laikotarpiui, per kurį susidaro išmetamosios dujos, nustatomas laiko atidėjimas, apskaičiuojamas remiantis 2.4.1.4.2.3 punkto reikalavimais. |
2.4.1.4.2.5. |
Variklio sūkių skaičius turi būti 75 % sūkių skaičiaus (S), kuriuo veikdamas variklis pasiekia didžiausią galią. |
2.4.1.4.2.6. |
Dinamometru užregistruota galia turi būti lygi 50 % galios, kuri pasiekiama iki galo atvėrus droselį, kai variklio sūkių skaičius yra 75 % variklio sūkių skaičius (S). |
2.4.1.4.2.7. |
Atliekant bandymą visos išleidimo angos turi būti uždarytos. |
2.4.1.4.2.8. |
Visas bandymas atliekamas per 48 valandas. Prireikus po kiekvienos valandos leidžiamas aušinimo laikotarpis. |
2.4.1.4.3. Parengimas ant bandymų stendo
2.4.1.4.3.1. |
Išmetimo sistema sumontuojama variklyje, kurio tipas atitinka transporto priemonėje, kuriai suprojektuota išmetimo sistema, sumontuoto variklio tipą, ir uždedama ant bandymų stendo. |
2.4.1.4.3.2. |
Parengimą sudaro tam tikras bandymų ant bandymų stendo ciklų skaičius, nustatytas transporto priemonės, kuriai suprojektuota išmetimo sistema, kategorijai. Lentelėje nurodytas kiekvienai transporto priemonių kategorijai nustatytas ciklų skaičius. Pr3.2 lentelė. Parengimo ciklų skaičius
|
2.4.1.4.3.3. |
Po kiekvieno bandymų ant bandymų stendo ciklo padaroma ne trumpesnė kaip 6 valandų pertrauka aušinimo ir kondensacijos poveikiui atkurti. |
2.4.1.4.3.4. |
Kiekvieną bandymų ant bandymų stendo ciklą sudaro šeši etapai. Variklio sąlygos kiekvienu etapu ir etapo trukmė: Pr3.3 lentelė. Bandymo etapų trukmė
|
2.4.1.4.3.5. |
Gamintojo prašymu šios parengimo procedūros metu variklis ir duslintuvas gali būti aušinami, kad temperatūra, užfiksuota ne didesniu kaip 100 mm atstumu nuo išmetamųjų dujų išmetimo angos, neviršytų temperatūros, kuri buvo išmatuota transporto priemonei važiuojant 110 km/h greičiu arba esant 75 % S įjungus aukščiausią pavarą. Variklio sūkių skaičius arba transporto priemonės greitis nustatomi ±3 % tikslumu. Pr3.4 pav. Parengimo slėgio pokyčiu bandymų aparatūra
|
2.4.2. Schema ir ženklai
2.4.2.1. Prie Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje nurodyto pavyzdžio informacinio dokumento pridedama išmetimo sistemos schema ir matmenų skersinio pjūvio brėžinys.
2.4.2.2. Ant visų originalių duslintuvų nurodomi bent šie duomenys:
— |
ženklas „e“ ir šalies, kuri suteikė tipo patvirtinimą, nuoroda; |
— |
transporto priemonės gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas ir |
— |
transporto priemonės markė ir dalies identifikavimo numeris. |
Šios nuorodos turi būti įskaitomos, jų turi būti negalima ištrinti, taip pat jos turi būti matomos toje vietoje, kurioje jas ketinama pritvirtinti.
2.4.2.3. Visos originalių pakaitinių duslintuvų sistemų pakuotės įskaitomai pažymimos žodžiais „originali dalis“, o markė ir tipo nuorodos sujungiamos su ženklu „e“ kartu su kilmės šalies nuoroda.
2.4.3. Įsiurbimo sistemos triukšmo slopintuvas
Jeigu variklio įsiurbimo sistemoje turi būti sumontuotas oro filtras arba įsiurbimo sistemos triukšmo slopintuvas, kad būtų laikomasi leidžiamo triukšmo lygio, filtras arba slopintuvas laikomi duslintuvo dalimi, jiems taip pat taikomi 2.4 punkto reikalavimai.
3. Triračių mopedų ir triračių neoriginalios išmetimo sistemos ar jos komponentų kaip atskirų techninių mazgų komponento tipo patvirtinimas
Šis skirsnis taikomas išmetimo sistemų ar jų komponentų, kurie kaip neoriginalios pakaitinės dalys skirti montuoti vieno ar kelių konkrečių tipų triračiuose mopeduose ir triračiuose, komponentų kaip atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimui.
3.1. Apibrėžtis
3.1.1. Neoriginali pakaitinė išmetimo sistema ar jos komponentai – bet kuris 1.2 punkte apibrėžtas išmetimo sistemos komponentas, skirtas montuoti triračiame mopede, triratyje arba keturratyje ir pakeisti tam tikro tipo sistemai, kuri triračiame mopede, triratyje arba keturratyje sumontuota išduodant Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje nurodyto pavyzdžio informacinį dokumentą.
3.2. Komponento tipo patvirtinimo paraiška
3.2.1. Pakaitinių išmetimo sistemų ar jų komponentų kaip atskirų techninių mazgų komponento tipo patvirtinimo paraiškas teikia sistemos gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.
3.2.2. Prie kiekvieno tipo pakaitinės išmetimo sistemos ar jos komponentų, kurių tipą prašoma patvirtinti, komponento tipo patvirtinimo paraiškos turi būti pridedama po tris toliau nurodytų dokumentų egzempliorius ir pateikiama ši informacija:
3.2.2.1. |
transporto priemonės, kuriai skirtos sistemos ar komponentai, tipų aprašas atsižvelgiant į 1.1 punkte nurodytas charakteristikas, kuriame nurodomi konkretaus variklio ir transporto priemonės tipo skaičiai arba simboliai; |
3.2.2.2. |
pakaitinės išmetimo sistemos aprašas, kuriame nurodoma santykinės kiekvieno jos komponento vietos ir pateikiamos montavimo instrukcijos; |
3.2.2.3. |
visų komponentų brėžiniai, kad būtų lengviau nustatyti jų vietą ir juos identifikuoti, taip pat naudotų medžiagų suvestinė. Šiuose brėžiniuose taip pat nurodoma privalomam komponento tipo patvirtinimo ženklui numatyta vieta. |
3.2.3. Techninės tarnybos prašymu pareiškėjas pateikia:
3.2.3.1. |
du sistemos, kuriai prašoma suteikti komponento tipo patvirtinimą, pavyzdžius; |
3.2.3.2. |
išmetimo sistemą, kuri atitinka originalią transporto priemonėje sumontuotą sistemą, kai buvo išduotas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 27 straipsnio 4 dalyje nurodyto pavyzdžio informacinis dokumentas; |
3.2.3.3. |
transporto priemonės, kurioje turi būti montuojama pakaitinė išmetimo sistema, tipo transporto priemonę, pateikiamą tokios būklės, kad sumontavus to paties tipo duslintuvą, kaip ir buvo sumontuota iš pradžių, ji atitiktų vieno iš šių punktų reikalavimus:
|
3.2.3.4. |
atskirą variklį, tapatų sumontuotam 3.2.3.3 punkte nurodytoje transporto priemonėje, jeigu patvirtinimo institucijos tai laikytų būtina. |
3.3. Ženklai ir užrašai
3.3.1. Neoriginalios išmetimo sistemos ar jų komponentai ženklinami laikantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 39 straipsnio reikalavimų.
3.4. Komponento tipo patvirtinimas
3.4.1. Pabaigus šiame priedėlyje nustatytus bandymus patvirtinimo institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą pavyzdį išduoda liudijimą. Prieš komponento tipo patvirtinimo numerį stačiakampio formos rėmelyje įrašoma raidė „e“, o po jos nurodomas komponento tipo patvirtinimą išdavusios ar atsisakiusios išduoti valstybės narės skiriamasis skaičius arba raidės.
3.5. Specifikacijos
3.5.1. Bendrosios specifikacijos
Duslintuvas turi būti suprojektuotas, sukonstruotas ir sumontuotas taip, kad:
3.5.1.1. |
įprastinėmis naudojimo sąlygomis transporto priemonė atitiktų šiame priedėlyje nustatytus reikalavimus, ypač nepaisant bet kokios ją galinčios veikti vibracijos; |
3.5.1.2. |
jis būtų pakankamai atsparus jį veikiančiai korozijai, deramai atsižvelgiant į įprastines naudojimo sąlygas; |
3.5.1.3. |
nesumažėtų žemės ir originalaus sumontuoto duslintuvo prošvaisa, taip pat kampas, kuriuo transporto priemonė gali pasvirti; |
3.5.1.4. |
paviršius pernelyg neįkaistų; |
3.5.1.5. |
jo apybrėža būtų be iškyšų ar aštrių briaunų; |
3.5.1.6. |
amortizatorių ir pakabos prošvaisa būtų pakankama; |
3.5.1.7. |
būtų užtikrinta pakankama vamzdžių saugos prošvaisa; |
3.5.1.8. |
jis būtų atsparus smūgiams taip, kad atitiktų aiškiai apibrėžtus priežiūros ir montavimo reikalavimus. |
3.5.2. Triukšmo lygio specifikacijos
3.5.2.1. |
Akustinis pakaitinių išmetimo sistemų ar jų komponentų efektyvumas tikrinamas taikant 2.3 ir 2.4 punktuose aprašytus metodus. Šio priedėlio 3.2.3.3 punkte nurodytoje transporto priemonėje sumontavus pakaitinę išmetimo sistemą ar jos komponentus, gautos triukšmo lygio vertės turi atitikti šias sąlygas: |
3.5.2.1.1. |
jos turi neviršyti triukšmo lygio verčių, kurios pagal 3.2.3.3 punktą išmatuotos naudojant tą pačią transporto priemonę, kurioje sumontuotas originalus duslintuvas, tiek per važiuojančios transporto priemonės bandymą, tiek per stovinčios transporto priemonės bandymą. |
3.5.3. Transporto priemonės veikimo bandymai
3.5.3.1. |
Pakaitinis duslintuvas turi būti toks, kad transporto priemonės veiksmingumas būtų panašus į veiksmingumą, pasiekiamą naudojant originalų duslintuvą ar jo komponentą. |
3.5.3.2. |
Pakaitinis duslintuvas palyginamas su 3.2.3.3 punkte nurodytoje transporto priemonėje sumontuotu originaliu, taip pat nauju duslintuvu. |
3.5.3.3. |
Per šį bandymą nustatoma variklio galios kreivė. Didžiausios naudingosios galios ir didžiausio sūkių skaičiaus su pakaitiniu duslintuvu matavimų rezultatai nuo matavimų rezultatų tomis pačiomis sąlygomis su originaliu duslintuvu negali skirtis daugiau nei ±5 %. |
3.5.4. Papildomos nuostatos dėl duslintuvų kaip atskirų techninių mazgų, kuriuose yra pluoštinės medžiagos
Tokių duslintuvų konstrukcijoje pluoštinę medžiagą galima naudoti, jeigu ji atitinka 2.4.1 punkte nustatytus reikalavimus.
3.5.5. Transporto priemonių, kuriose sumontuota pakaitinio duslintuvo sistema, išmetamųjų teršalų vertinimas
3.2.3.3 punkte nurodytos transporto priemonės su duslintuvu, kurio tipą prašoma patvirtinti, I, II ir V tipo bandymai atliekami laikantis atitinkamuose šio reglamento prieduose aprašytų sąlygų pagal transporto priemonės tipo patvirtinimą.
Jei rezultatai atitinka ribines vertes pagal transporto priemonės tipo patvirtinimą, laikoma, reikalavimai dėl išmetamųjų teršalų laikomi tenkinamais.
4 priedėlis
Bandymų trasos specifikacijos
0. Įvadas
Šiame priedėlyje nustatomos su fizinėmis bandymų trasos dangos savybėmis ir išdėstymu susijusios specifikacijos.
1. Būtinos dangos paviršiaus savybės
Dangos paviršius laikomas atitinkančiu šį reglamentą, jei išmatuota tekstūra ir akytumas arba triukšmo sugerties koeficientas atitinka 1.1–1.4 punktų reikalavimus ir 2.2 punkte nustatytus projektavimo reikalavimus.
1.1. Liekamasis akytumas
Bandymų trasos dangą sudarančio mišinio liekamasis akytumas Vc turi būti ne didesnis kaip 8 %. Matavimo procedūra nustatyta 3.1 punkte.
1.2. Triukšmo sugerties koeficientas
Jei dangos paviršius neatitinka liekamojo akytumo reikalavimo, jis laikomas priimtinu tik tuo atveju, jei jo triukšmo sugerties koeficientas α ≤ 0,10. Matavimo procedūra nustatyta 3.2 punkte.
1.1 ir 1.2 punktų reikalavimo taip pat laikomasi, jeigu matuota tik triukšmo sugertis ir nustatyta, kad α ≤ 0,10.
1.3. Tekstūros gylis
Pagal tūrinį metodą (žr. 3.3 punktą) išmatuotas tekstūros gylis (TD) turi būti:
TD ≥ 0,4 mm.
1.4. Dangos paviršiaus vienalytiškumas
Turi būti taikomos visos įmanomos priemonės, kad bandymų zonos dangos paviršius būtų kuo vienalytiškesnis. Tai taikytina tekstūrai ir akytumui, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad plentvoliu lyginant dangą tam tikrose vietose ji gali būti išlyginta kokybiškiau nei kitose, todėl gali skirtis tekstūra ir atsirasti nelygumų.
1.5. Bandymų dažnumas
Siekiant patikrinti, ar dangos paviršius vis dar atitinka šios specifikacijos tekstūros ir akytumo arba triukšmo sugerties reikalavimus, jis turi būti reguliariai tikrinamas tokiu dažnumu:
a) |
liekamasis akytumas arba triukšmo sugertis tikrinama:
|
b) |
tekstūros gylis (TG) tikrinamas:
|
2. Bandymų dangos paviršiaus projektavimas
2.1. Zona
Projektuojant bandymų trasą svarbu užtikrinti bent tai, kad zona, kurią kerta bandymų atkarpa važiuojančios transporto priemonės, būtų padengta nustatyta bandymų medžiaga, taip pat būtų suformuoti tinkami pakraščiai, kad transporto priemonę būtų galima vairuoti saugiai ir patogiai. Dėl to trasa turi būti bent 3 m pločio, o jos ilgis abiejuose galuose už linijų AA ir BB – bent 10 m. Pr4.1 pav. pateiktas tinkamos bandymų aikštelės planas ir nurodyta mažiausio dydžio zona, kuri turi būti padengta nustatyta bandymų aikštelės paviršiaus medžiaga ir suslėgta mašina.
Pr4.1 pav
Būtinieji bandymų zonos dangos paviršiaus reikalavimai
2.2. Dangos paviršiaus projektavimo reikalavimai
Bandymų dangos paviršius turi atitikti keturis projektavimo reikalavimus:
a) |
jis turi būti iš tankaus asfaltbetonio; |
b) |
didžiausias mišinyje panaudotos skaldos gabalėlių skersmuo turi būti 8 mm (leidžiamosios nuokrypos – 6,3–10 mm); |
c) |
dėvimojo sluoksnio storis turi būti ≥ 30 mm; |
d) |
kaip rišiklis naudojamas nemodifikuotas greitai įsiskverbiantis bitumas. |
Pr4.2 pav. pateikta bandymų trasos dangos paviršiaus konstruktoriui rekomenduojama užpildo granuliometrinė kreivė, kuri turėtų užtikrinti būtinas dangos paviršiaus savybes. Be to, Pr4.1 lentelėje pateikiamos rekomendacijos pageidaujamai tekstūrai ir patvarumui užtikrinti. Granuliometrinė kreivė atitinka šią formulę:
Pr4.1 lygtis
čia:
d |
– |
kvadratinių sieto akučių dydis (mm); |
dmax |
– |
8 mm vidurinei kreivei; |
dmax |
– |
10 mm apatinei leidžiamosios nuokrypos kreivei; |
dmax |
– |
6,3 mm viršutinei leidžiamosios nuokrypos kreivei. |
Be to:
— |
smėlio frakciją (0,063 mm < kvadratinių sieto akučių dydis < 2 mm) turi sudaryti ne daugiau kaip 55 % gamtinio smėlio ir bent 45 % smulkinto smėlio, |
— |
pagrindas ir išlyginamasis sluoksnis turi užtikrinti pakankamą stabilumą ir lygumą pagal geriausią kelių tiesimo patirtį, |
— |
skaldos grūdeliai, sudaryti iš trupinimui labai atsparios medžiagos, turi būti sutrupinti (sutrupinta 100 % grūdelių), |
— |
mišinyje naudojami skaldos grūdeliai turėtų būti išplauti, |
— |
paviršiuje dėti papildomų skaldos grūdelių neturi būti neleidžiama, |
— |
PEN verte išreikštas rišiklio kietis turi būti 40–60, 60–80 arba 80–100, nelygu klimatinės sąlygos. Turi būti naudojamas kuo kietesnis rišiklis, jei tai atitinka nusistovėjusią praktiką, |
— |
mišinio temperatūra prieš plentvoliu lyginant dangą turi būti tokia, kad vėliau lyginant dangą būtų užtikrintas būtinas akytumas. 1.1–1.4 punktuose nurodytoms tankio specifikacijoms patenkinti turi būti tinkamai pasirinkta mišinio temperatūra, volavimų skaičius ir plentvolis. |
Pr4.2 pav
Asfalto mišinyje esančio užpildo granuliometrinė kreivė su leidžiamosiomis nuokrypomis
Pr4.1 lentelė.
Projektavimo rekomendacijos
|
Tikslinės vertės |
Leidžiamosios nuokrypos |
|
|
Pagal bendrą mišinio masę |
Pagal approcase masę |
|
Skaldos grūdelių masė, kvadratinės sieto akutės (SM) > 2 mm |
47,6 % |
50,5 % |
±5 |
Smėlio masė 0,063 < SM < 2 mm |
38,0 % |
40,2 % |
±5 |
Filtro masė SM < 0,063 mm |
8,8 % |
9,3 % |
±2 |
Rišiklio (bitumo) masė |
5,8 % |
netaikoma |
±0,5 |
Didžiausias skaldos gabalėlių dydis |
8 mm |
6,3–10 |
|
Rišiklio kietis |
(žr. toliau) |
|
|
Akmens poliruojamumas (PSV) |
> 50 |
|
|
Tankis pagal Maršalo tankio skalę |
98 % |
|
3. Bandymų metodai
3.1. Liekamojo akytumo matavimas
Atliekant šį matavimą bent iš keturių viena nuo kitos vienodai nutolusių skirtingų bandymų zonos vietų tarp AA ir BB linijų paimami kernai (žr. Pr4.1 pav.). Kad ratų vėžių vietoje nebūtų pažeistas dangos vienalytiškumas ir lygumas, kernai turi būti imami ne iš pačių ratų vėžių, bet greta jų. Bent du kernus reikia paimti prie ratų vėžių ir bent vieną kerną – apytikriai per vidurį tarp ratų vėžių ir kiekvienos mikrofono įrengimo vietos.
Jei įtariama, kad nesilaikoma vienalytiškumo reikalavimo (žr. 1.4 punktą) bandymų zonoje reikia paimti daugiau kernų.
Turi būti nustatytas kiekvieno kerno liekamasis akytumas. Apskaičiuojama vidutinė visų kernų vertė ir palyginama su 1.1 punkto reikalavimu. Be to, nė vieno kerno akytumas neturi viršyti 10 %.
Bandymų trasos dangos paviršiaus konstruktoriui primenama, kad jei bandymų zona šildoma vamzdžiais arba elektriniais šildymo kabeliais, gali kilti problemų. Kernai šioje zonoje imami ir tokie įrenginiai turi būti atidžiai planuojami atsižvelgiant į būsimas kernų gręžimo vietas. Rekomenduojama palikti keletą maždaug 200 × 300 mm dydžio zonų, kuriuose nebūtų nutiesta kabelių ar vamzdžių arba kuriuose vamzdžiai būtų nutiesti pakankamai giliai, kad iš viršutinio paviršiaus sluoksnio imant kernus, jie nebūtų apgadinti.
3.2. Triukšmo sugerties koeficientas
Triukšmo sugerties koeficientas (įprastas sklidimas) apskaičiuojamas interferometrų metodu pagal procedūrą, nustatytą standarte ISO 10534-1:1996 „Akustika. Garso sugerties koeficiento ir pilnutinės varžos nustatymas interferometrais. 1 dalis. Stovinčios bangos santykio metodas.“
Bandymo ėminiams taikomi tie patys reikalavimai, kaip liekamajam akytumui (žr. 3.1 punktą).
Triukšmo sugertis matuojama 400–800 Hz ir 800–1 600 Hz diapazonuose (bent centriniai oktavos trečdalio juostų dažniai), be to, nustatomos šių abiejų dažnių diapazonų didžiausios vertės. Galutinis rezultatas gaunamas apskaičiavus visų bandymo rezultatų verčių vidurkį.
3.3. Tūrinis makrotekstūros matavimas
Tekstūros gylis matuojamas išilgai bandymo atkarpos ratų vėžių bent 10 vietų, viena nuo kitos nutolusių vienodu atstumu, ir vidutinė vertė palyginama su nustatytu mažiausiu tekstūros gyliu. Procedūros aprašas pateiktas standarto ISO 10844:2011 F priede.
4. Tvarumas ir priežiūra
4.1. Senėjimo įtaka
Manoma, kad per 6–12 mėnesių laikotarpį po kelio dangos paklojimo dėl padangos lietimosi su keliu kylančio triukšmo lygis, išmatuotas bandymų dangos paviršiuje, gali šiek tiek padidėti.
Būtinas charakteristikas paviršius pradeda atitikti ne anksčiau kaip po keturių savaičių nuo dangos paklojimo.
Dangos tvarumą daugiausia lemia ja važinėjančios transporto priemonės, kurios dangos paviršių gludina ir tankina. Danga turi būti reguliariai tikrinama pagal 1.5 punktą.
4.2. Dangos paviršiaus priežiūra
Nuo dangos paviršiaus nuvalomos palaidos nuolaužos arba dulkės, galinčios gerokai sumažinti veiksmingąjį tekstūros gylį. Dėl druskos dangos paviršius gali laikinai arba visam laikui pasikeisti taip, kad padidės triukšmas, todėl ledui šalinti druskos naudoti nerekomenduojama.
4.3. Bandymų zonos dangos keitimas
Paprastai dangą reikia keisti tik bandymų juostoje (3 m pločio, kaip parodyta Pr4.1 pav.), kuria važinėja transporto priemonės, jei zona už tos juostos atitinka liekamojo akytumo arba triukšmo sugerties, kai buvo matuojama, reikalavimus.
5. Su dangos paviršiumi ir ant jo atliktais bandymais susiję dokumentai
5.1. Bandymų dangos paviršiaus dokumentai
Bandymų dangos paviršiaus dokumentuose pateikiama ši informacija:
a) |
bandymų trasos vieta; |
b) |
rišiklio tipas, rišiklio kietis, užpildo tipas, didžiausias teorinis betono tankis (DR), dėvimojo sluoksnio storis ir pagal kernus, paimtus iš bandymų trasos, nustatyta granuliometrinė kreivė; |
c) |
tankinimo metodas (pvz., plentvolio tipas, plentvolio masė ir važiavimų skaičius); |
d) |
mišinio temperatūra, aplinkos oro temperatūra ir vėjo greitis dangos paviršiaus klojimo metu; |
e) |
dangos paviršiaus paklojimo data ir rangovo duomenys; |
f) |
visų arba bent paskutinio bandymo rezultatai, įskaitant šiuos duomenis:
|
5.2. Transporto priemonės triukšmo lygio bandymų dokumentai
Dokumente, kuriame aprašomas (-i) transporto priemonės keliamo triukšmo lygio bandymas (-ai), nurodoma, ar buvo laikomasi visų reikalavimų. Daroma nuoroda į dokumentą pagal 5.1 punktą.
X PRIEDAS
Varymo sistemų veiksmingumo bandymų procedūros ir techniniai reikalavimai
Priedėlio numeris |
Priedėlio pavadinimas |
Puslapis |
1. |
Didžiausio projektinio transporto priemonės greičio matavimo metodo reikalavimai |
289 |
1.1 |
Žiedinei transporto priemonių greičio bandymų trasai skirto pataisos koeficiento nustatymo procedūra |
293 |
2. |
Varymo sistemų su vidaus degimo varikliu arba hibridinių varymo sistemų didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios nustatymo metodų reikalavimai |
294 |
2.1 |
L1e, L2e ir L6e kategorijų transporto priemonių kibirkštinio uždegimo variklių didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios nustatymas |
295 |
2.2 |
L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemonių kibirkštinio uždegimo variklių didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios nustatymas |
301 |
2.2.1 |
Didžiausio sukimo momento ir variklio didžiausios naudingosios galios nustatymas taikant variklio temperatūros matavimo metodą |
307 |
2.3 |
L kategorijos transporto priemonių, kuriose sumontuoti slėginio uždegimo varikliai, didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios nustatymas |
308 |
2.4 |
L kategorijos transporto priemonių, kuriose sumontuotos hibridinės varymo sistemos, didžiausio sukimo momento ir didžiausios galios nustatymas |
315 |
3. |
Tik elektrinių varymo sistemų didžiausio sukimo momento ir didžiausios nuolatinės vardinės galios nustatymo metodų reikalavimai |
316 |
4. |
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 3 straipsnio 94 dalies b punkte nurodytos L1e kategorijos transporto priemonės, kuri yra suprojektuota minti, didžiausios nuolatinės vardinės galios, išsijungimo atstumo ir didžiausio pagalbinio koeficiento nustatymo metodo reikalavimai |
317 |
1. Įvadas
1.1. |
Šiame priede nustatyti reikalavimai dėl L kategorijos transporto priemonių varymo sistemų veiksmingumo, visų pirma dėl didžiausio projektinio transporto priemonės greičio, didžiausio sukimo momento, didžiausios naudingosios galios arba didžiausios nuolatinės vardinės galios nustatymo. Be to, pateikti specialieji reikalavimai dėl L1e kategorijos transporto priemonių, kurios suprojektuotos minti, išsijungimo atstumo ir varymo sistemų didžiausio pagalbinio koeficiento nustatymo. |
1.2. |
Reikalavimai parengti L kategorijos transporto priemonėms, kuriose sumontuotos Reglamento (ES) Nr. 168/2013 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos varymo sistemos. |
2. Bandymų procedūros
1–4 priedėliuose nustatytos bandymų procedūros taikomos L kategorijos transporto priemonių tipui patvirtinti.
1 priedėlis
Didžiausio projektinio transporto priemonės greičio matavimo metodo reikalavimai
1. Taikymo sritis
Būtina išmatuoti L kategorijos transporto priemonių, kurių didžiausias projektinis transporto priemonės greitis yra ribojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 I priedą, tiksliau L1e, L2e, L6e ir L7e-B1 bei L7e-C kategorijų (pakategorių) transporto priemonių didžiausią projektinį transporto priemonės greitį.
2. Bandomoji transporto priemonė
2.1. Varymo sistemų veiksmingumo bandymams naudojamos transporto priemonės tipo pagal varymo sistemų veiksmingumą tipinės bandomosios transporto priemonės, gaminamos serijinės gamybos būdu ir pateikiamos rinkai.
2.2. Bandomosios transporto priemonės paruošimas
2.2.1. |
Bandomoji transporto priemonė turi būti švari, turi veikti tik tie priedai, kurie yra reikalingi, kad transporto priemonė galėtų būti išbandyta. |
2.2.2. |
Degalų tiekimas, uždegimo nustatymai, mechaninių judamųjų dalių alyvų klampa ir padangų slėgis turi būti tokie, kokių reikalauja gamintojas. |
2.2.3. |
Bandomosios transporto priemonės variklis, transmisija ir padangos turi būti tinkamai įvažinėti laikantis gamintojo reikalavimų. |
2.2.4. |
Prieš bandymą visos bandomosios transporto priemonės dalys turi būti termiškai stabilios, įprastinės darbinės temperatūros. |
2.2.5. |
Turi būti pateikta parengtos naudoti transporto priemonės masę atitinkanti bandomoji transporto priemonė. |
2.2.6. |
Apkrova bandomosios transporto priemonės ratams turi būti paskirstyta laikantis gamintojo nurodymų. |
3. Vairuotojas
3.1. Transporto priemonė be vairuotojo kabinos
3.1.1. |
Vairuotojo masė turi būti 75 ± 5 kg, ūgis – 1,75 ± 0,05 m. Mopedų vairuotojams šios leidžiamosios nuokrypos sumažinamos atitinkamai iki ±2 kg ir ±0,02 m. |
3.1.2. |
Vairuotojas turi dėvėti pritaikytą kostiumą (kombinezoną) ar lygiavertį drabužį. |
3.1.3. |
Vairuotojas turi sėdėti ant vairuotojo sėdynės, kojas laikyti ant pedalų ar ant kojų atramų, o rankos turi būti įprastai ištiestos. Jei transporto priemonė vairuotojui sėdint pasiekia didžiausią greitį, kuris viršija 120 km/h, vairuotojas turi būti taip pasirengęs ir sėdėti tokioje padėtyje, kaip rekomenduoja gamintojas, ir per visą bandymą turi visapusiškai valdyti transporto priemonę. Vairavimo padėtis per visą bandymą neturi keistis, bandymų protokole ji turi būti apibūdinta arba pavaizduota nuotraukomis. |
3.2. Transporto priemonė su vairuotojo kabina
3.2.1. |
Vairuotojo masė turi būti 75 ± 5 kg. Mopedų vairuotojams ši leidžiamoji nuokrypa sumažinama iki ±2 kg. |
4. Bandymų trasos savybės
4.1. |
Bandymai atliekami kelyje:
|
4.2. |
Galimos matavimo atkarpos formos pavaizduotos 4.2.1, 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose.
|
4.3. |
Matavimo atkarpos ilgis L parenkamas atsižvelgiant į bandymo laikui t matuoti naudojamos įrangos ir metodų tikslumą, kad faktinio transporto priemonės greičio vertę būtų galima grafiškai pažymėti ±1 % tikslumu. Jei naudojama rankinė matavimo įranga, matavimo atkarpos ilgis L negali būti mažesnis nei 500 m. Jei pasirenkama 2 tipo matavimo atkarpa, laikui t nustatyti naudojama elektroninė matavimo įranga. |
5. Atmosferos sąlygos
|
Atmosferos slėgis – 97 ± 10 kPa. |
|
Aplinkos temperatūra – 278,2–318,2 K. |
|
Santykinis drėgnis – 30–90 %. |
|
Vidutinis vėjo greitis, matuojamas 1 m virš žemės aukštyje – < 3 m/s, leidžiami < 5 m/s gūsiai. |
6. Bandymų procedūros
6.1. L1e transporto priemonės su pedalais, kuriuose įrengtas pagalbinis elektrinis variklis, bandomos laikantis standarto EN 15194:2009 4.2.6 punkte nustatytos bandymų procedūros, važiuojant didžiausiu transporto priemonės, kurios pagalbinis mechanizmas yra elektrinis variklis, greičiu. Jei L1e transporto priemonė bandoma pagal minėtą bandymų procedūrą, galima nevykdyti 6.2–6.9 punktų.
6.2. Per bandymą naudojamas pavaros skaičius transporto priemonei turi leisti lygiame kelyje pasiekti didžiausią greitį. Droselio sklendė laikoma atverta iki galo, o naudotojo pasirenkamas varymo sistemos veikimo režimas aktyvinamas didžiausiam varymo sistemos veiksmingumui užtikrinti.
6.3. Transporto priemonių be vairuotojo kabinos vairuotojai vairuoja sėdėdami 3.1.3 punkte nurodytoje padėtyje.
6.4. Transporto priemonė prie matavimo atkarpos privažiuoja pastoviu transporto priemonės greičiu. 1 ir 2 tipų atkarpomis važiuojama iš eilės abiem kryptimis.
6.4.1. Bandymą 2 tipo matavimo atkarpa leidžiama vykdyti viena kryptimi, jei dėl trasos savybių važiuojant abiem kryptimis neįmanoma pasiekti didžiausio transporto priemonės greičio. Tokiu atveju:
6.4.1.1. |
bandomasis važiavimas kartojamas penkis kartus paeiliui be pertrūkio; |
6.4.1.2. |
ašinio vėjo sando greitis turi neviršyti 1 m/s. |
6.5. 3 tipo matavimo atkarpos abiem atkarpom L važiuojama iš eilės viena kryptimi be pertrūkio.
6.5.1. Jei matavimo atkarpos ilgis sutampa su visu trasos ilgiu, viena kryptimi trasa važiuojama bent du kartus. Išmatuoto laiko kraštinių verčių skirtumas neturi viršyti 3 %.
6.6. Naudojami gamintojo rekomenduojami degalai ir tepalai.
6.7. Bendras laikas t, per kurį važiuojama matavimo atkarpa abiem kryptimis, išmatuojamas 0,7 % tikslumu.
6.8. Vidutinio greičio nustatymas
Bandymo vidutinis greitis V (km/h) nustatomas taip:
6.8.1. 1 ir 2 tipų matavimo atkarpos
Pr1.1 lygtis
čia:
L |
= |
matavimo atkarpos ilgis (m); |
t |
= |
laikas (s), per kurį nuvažiuojama matavimo atkarpa L (m). |
6.8.2. 2 tipo matavimo atkarpa, važiuojama viena kryptimi
|
Pr1.2 lygtis v = va čia: |
|
Pr1.3 lygtis
čia:
|
6.8.3. 3 tipo matavimo atkarpa
6.8.3.1. Matavimo atkarpa, kurią sudaro dvi dalys L (žr. 4.2.3.1 punktą)
Pr1.4 lygtis
čia:
L |
= |
matavimo atkarpos ilgis (m); |
t |
= |
laikas (s), per kurį nuvažiuojama abiem matavimo atkarpomis L (m). |
6.8.3.2. Matavimo atkarpa, kurios ilgis atitinka visą žiedinės bandymų trasos ilgį (žr. 3.1.4.2.3.3 punktą)
|
Pr1.5 lygtis
čia: |
|
Pr1.6 lygtis
čia:
|
|
Pr.1.7 lygtis
čia:
|
6.9. Vidutinis greitis matuojamas bent du kartus iš eilės.
7. Didžiausias transporto priemonė greitis
Didžiausias bandomosios transporto priemonės greitis išreiškiamas kilometrais per valandą, kaip skaičius, atitinkantis per du paeiliui atliktus bandymus išmatuotų transporto priemonės greičio verčių, kurios negali skirtis daugiau kaip 3 %, aritmetiniam vidurkiui artimiausią sveiką skaičių. Jei šis aritmetinis vidurkis yra lygiai tarp dviejų sveikų skaičių, jis apvalinamas iki didesnio skaičiaus.
8. Didžiausio transporto priemonės greičio matavimo leidžiamosios nuokrypos
8.1. |
Patvirtinimo institucijai priimtinu būdu techninės tarnybos nustatytas didžiausias transporto priemonės greitis nuo 7 punkte nurodytos vertės gali skirtis ±5 %. |
1.1 priedėlis
Žiedinei transporto priemonių greičio bandymų trasai skirto pataisos koeficiento nustatymo procedūra
1. |
Su žiedine bandymų trasa susijęs koeficientas k grafiškai žymimas iki didžiausio leidžiamo transporto priemonės greičio. |
2. |
Koeficientas k keliems transporto priemonės greičiams grafiškai žymimas taip, kad du iš eilės transporto priemonės greičiai nesiskirtų daugiau kaip 30 km/h. |
3. |
Laikantis šio reglamento reikalavimų kiekvieno pasirinkto transporto priemonės greičio bandymas atliekamas dviem būdais:
|
4. |
Kiekvieno išmatuoto transporto priemonės greičio vertės va ir vd įrašomos į grafiką, panašų į Pr.1.1.1 pav. grafiką, ir vienas po kito einantys taškai sujungiami tiesės segmentais. Pr1.1.1 pav.
|
5. |
Kiekvieno išmatuoto transporto priemonės greičio koeficientas k nustatomas pagal šią formulę: Pr1.1.1 lygtis:
|
2 priedėlis
Varymo sistemų su vidaus degimo varikliu arba hibridinių varymo sistemų didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios nustatymo metodų reikalavimai
1. Bendrieji reikalavimai
1.1. |
2.1 priedėlis taikomas L1e, L2e ir L6e kategorijų transporto priemonių (kibirkštinio uždegimo) variklių didžiausiam sukimo momentui ir didžiausiai naudingajai galiai nustatyti. |
1.2. |
2.2 priedėlis taikomas L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemonių (kibirkštinio uždegimo) variklių didžiausiam sukimo momentui ir didžiausiai naudingajai galiai nustatyti. |
1.3. |
2.3 priedėlis taikomas L kategorijos transporto priemonių, kuriose sumontuoti slėginio uždegimo varikliai, didžiausiam sukimo momentui ir didžiausiai naudingajai galiai nustatyti. |
1.4. |
2.4 priedėlis taikomas L kategorijos transporto priemonių, kuriose sumontuotos hibridinės varymo sistemos, didžiausiam pilnutiniam sukimo momentui ir didžiausiai pilnutinei galiai nustatyti. |
1.5. |
Sukimo momento nustatymo sistema kalibruojama, kad būtų atsižvelgta į trinties nuostolius. Apatinės dinamometro stendo matavimo srities dalies tikslumas gali būti ± 2 % išmatuoto sukimo momento. |
1.6. |
Bandymai gali būti atliekami kondicionuojamose bandymų kamerose, kuriose galima kontroliuoti atmosferos sąlygas. |
1.7. |
Jeigu varymo tipai ir sistemos yra nestandartiniai, o varikliai – hibridiniai, gamintojas pateikia šiame reglamente nurodytajai lygiavertę informaciją. |
2. L7e-B sunkiųjų visureigių kvadraciklų sukimo momento tikrinimo reikalavimas
Norint įrodyti, kad L7e-B visureigis kvadraciklas suprojektuotas ir tinkamas važiuoti bekelės sąlygomis ir gali pasiekti pakankamą sukimo momentą, tipinė bandomoji transporto priemonė turi pati įvažiuoti į ≥ 25 % įkalnę. Prieš pradedant tikrinamąjį bandymą transporto priemonė pastatoma įkalnėje (transporto priemonės greitis – 0 km/h).
2.1 priedėlis
L1e, L2e ir L6e kategorijų transporto priemonių kibirkštinio uždegimo variklių didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios nustatymas
1. Didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios varikliui veikiant visa apkrova nustatymo tikslumas
1.1. |
Sukimo momentas – ± 2 % išmatuotosios sukimo momento vertės. |
1.2. |
Sukimosi greitis – ± 1 % visos skalės rodmenų tikslumu. |
1.3. |
Visų naudotų įtaisų degalų sąnaudos – ± 2 %. |
1.4. |
Variklio įsiurbiamo oro temperatūra – ± 2 K. |
1.5. |
Barometrinis slėgis – ± 70 Pa. |
1.6. |
Išmetimo sistemos slėgis ir įsiurbiamo oro neigiamasis slėgis – ± 25 Pa. |
2. Didžiausio sukimo momento ir variklio didžiausios naudingosios galios nustatymo bandymas
2.1. Priedai
2.1.1. Sumontuotini priedai
Priedai, kurių reikia, kad variklis galėtų veikti atitinkamu veikimo režimu (kaip pateikta Pr2.1.1 lentelėje), per bandymą išdėstomi ant bandymų stendo kiek įmanoma taip pat, kaip būtų išdėstyti tam veikimo režimui.
Pr2.1.1 lentelė
Varymo sistemų veiksmingumo bandymui sumontuotini priedai sukimo momentui ir variklio naudingajai galiai nustatyti
Nr. |
Priedai |
Sumontuoti sukimo momento ir naudingosios galios bandymui |
||||||||||||||||
1. |
Oro įsiurbimo sistema
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||||
2. |
Išmetimo sistema
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||||
3. |
Karbiuratorius |
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||||
4. |
Degalų įpurškimo sistema
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||||
5. |
Didžiausio sukimosi greičio arba galios reguliatoriai |
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||||
6. |
Aušinimo skysčiu įranga
|
Jei serijinės gamybos – taip (5) |
||||||||||||||||
7. |
Aušinimas oru
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||||
8. |
Elektros įranga |
Jei serijinės gamybos – taip (6) |
||||||||||||||||
9. |
Taršos kontrolės įtaisai (7) |
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||||
9. |
Tepalų sistema
|
Jei serijinės gamybos – taip |
2.1.3. Nemontuotini priedai
Atliekant bandymus išmontuojami tam tikri transporto priemonės priedai, kurie reikalingi tik pačios transporto priemonės naudojimui ir veikiausiai montuotini ant variklio.
Galima nustatyti galią, kurią sugeria neapkrauta neatjungiama įranga, ir ją pridėti prie išmatuotosios galios.
2.1.4. Radiatoriaus, ventiliatoriaus, ventiliatoriaus tūtos, vandens siurblio ir termostato tarpusavio padėtis ant bandymų stendo turi būti kiek įmanoma tokia pati, kokia būtų transporto priemonėje. Kai radiatoriaus, ventiliatoriaus, ventiliatoriaus tūtos, vandens siurblio arba termostato tarpusavio padėtis ant bandymų stendo skiriasi nuo padėties transporto priemonėje, padėtis ant bandymų stendo aprašoma ir nurodoma bandymų protokole.
2.2. Nustatymų sąlygos
Bandymų didžiausiam sukimo momentui ir didžiausiai naudingajai galiai nustatyti nustatymų sąlygos pateiktos Pr2.1.2 lentelėje.
Pr2.1.2 lentelė
Nustatymų sąlygos
1. |
Karbiuratoriaus (-ių) nustatymas |
Nustatymas pagal gamintojo specifikacijas serijinei gamybai, be jokių kitų pakeitimų, skirtas aptariamam naudojimui |
2. |
Degalų įpurškimo siurblio srauto nustatymas |
|
3. |
Uždegimo arba įpurškimo nustatymas (paskubos kampas) |
|
4. |
(Elektroninė) droselio sistema |
|
5. |
Bet kuris kitas sukimosi greičio reguliatoriaus nustatymas |
|
6. |
(Triukšmo ir pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų) mažinimo sistemos nustatymai ir įtaisai |
2.3. Bandymų sąlygos
2.3.1. Bandymai didžiausiam sukimo momentui ir didžiausiai naudingajai galiai nustatyti atliekami variklyje sumontavus įrangą, kaip nurodyta Pr2.1.1 lentelėje, ir iki galo atvėrus droselį.
2.3.2. Matuojama įprastinėmis pastoviomis veikimo sąlygomis, varikliui tiekiant tinkamą oro kiekį. Variklis turi būti įvažinėtas pagal gamintojo rekomenduotas sąlygas. Degimo kamerose gali būti nedidelis kiekis nuosėdų.
2.3.3. Pasirinktos bandymų sąlygos, kaip antai įsiurbiamo oro temperatūra, turi kuo labiau atitikti standartines sąlygas (žr. 3.2 punktą), kad pataisos faktorius būtų kuo mažesnis.
2.3.4. Variklio įsiurbiamo oro (aplinkos oro) temperatūra matuojama ne toliau kaip 0,15 m prieš oro filtro įsiurbimo angą arba ne toliau kaip 0,15 m nuo oro įsiurbimo vamzdžio žiočių, jei filtro nėra. Termometras arba termopora turi būti apsaugoti nuo spinduliuojamos šilumos ir įstatyti tiesiai į oro srautą. Be to, jie turi būti apsaugoti nuo garuojančių degalų. Tipinei vidutinei temperatūrai įsiurbimo vietoje nustatyti turi būti naudojamas pakankamas skaičius matavimo taškų.
2.3.5. Matavimas atliekamas, kai sukimo momentas, sukimosi dažnis ir temperatūra bent 30 sekundžių iš esmės nesikeičia.
2.3.6. Pasirinkus sukimosi dažnį matavimams atlikti, jo vertė gali keistis ne daugiau kaip ± 2 %.
2.3.7. Stabdžių apkrovos ir įsiurbiamo oro temperatūros vertės turi būti registruojamos vienu metu, šios vertės – dviejų stabilizuotų iš eilės išmatuotų verčių vidurkis. Stabdžių apkrovos vertės gali skirtis ne daugiau kaip 2 %.
2.3.8. Jei sukimosi greičiui ir sąnaudoms nustatyti naudojamas automatinis matuoklis, matavimo trukmė turi būti bent 10 s; jei matuojama rankiniu matuokliu, matavimo trukmė turi būti bent 20 s.
2.3.9. Prie variklio išleidimo angos užregistruota skysto aušalo temperatūra nuo gamintojo nurodytos viršutinės termostato nustatymo temperatūros gali skirtis ne daugiau kaip ± 5 K. Jei gamintojas nenurodo jokių verčių, temperatūra turi būti 353,2 ± 5 K.
Jei varikliai aušinami oru, gamintojo nurodytame taške turi būti užtikrinta temperatūra, lygi + 0/– 20 K gamintojo standartinėmis sąlygomis numatytos didžiausios temperatūros.
2.3.10. Degalų temperatūra matuojama prie karbiuratoriaus ar įpurškimo sistemos įsiurbimo angos, ji turi atitikti gamintojo nustatytas ribines vertes.
2.3.11. Alyvos nusodintuve arba prie alyvos aušintuvo (jei toks sumontuotas) išleidimo angos išmatuota tepalų temperatūra turi neviršyti variklio gamintojo nustatytų ribinių verčių.
2.3.12. Išmetamųjų dujų temperatūra išleidimo angoje matuojama stačiu kampu išmetimo jungei (-ėms), kolektoriui (-iams) arba tūtoms.
2.3.13. Bandymų degalai
Bandymų degalai – II priedo 2 priedėlyje nurodyti etaloniniai degalai.
2.4. Bandymų procedūra
Matavimai atliekami pasirinkus pakankamą variklio sūkių verčių skaičių, kad būtų galima tiksliai nubrėžti visą galios kreivę nuo gamintojo rekomenduojamos mažiausiosios iki didžiausiosios valdomo variklio sūkių skaičiaus vertės. Šiam variklio sūkių skaičių intervalui priskiriami sukimosi greičiai, kuriais variklis pasiekia didžiausią sukimo momentą ir didžiausią galią. Kiekvienam sūkių skaičiui nustatyti apskaičiuojamas bent dviejų stabilizuotų matavimų rezultatų vidurkis
2.5. Registruotini duomenys – Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalyje nurodyto formato bandymų protokole nustatyti duomenys.
3. Galios ir sukimo momento pataisos faktoriai
3.1. Faktorių α1 ir α2 apibrėžtis
3.1.1. α1 ir α2 – faktoriai, iš kurių reikia dauginti išmatuotąsias sukimo momento ir galios vertes, norint nustatyti variklio sukimo momentą ir galią atsižvelgiant į bandymų metu naudojamos pavarų dėžės veiksmingumą (faktorius α2) ir norint juos priderinti prie 3.2.1 punkte nurodytų standartinių atmosferos sąlygų (faktorius α1). Galios pataisa apskaičiuojama pagal šią formulę:
Pr2.1.1 lygtis
čia:
P0 |
= |
patikslinta galia (t. y. galia alkūninio veleno gale standartinėmis sąlygomis); |
α1 |
= |
standartinių atmosferos sąlygų pataisos faktorius; |
α2 |
= |
pavarų dėžės veiksmingumo pataisos faktorius; |
P |
= |
išmatuotoji galia (stebėtoji galia). |
3.2. Standartinės atmosferos sąlygos
3.2.1. Temperatūra – 298,2 K (25 °C).
3.2.2. Sauso oro atskaitos slėgis (pso) – 99 kPa (990 mbar).
Pastaba. Sauso oro atskaitos slėgis pagrįstas 100 kPa bendro slėgio verte ir 1 kPa vandens garų slėgio verte.
3.2.3. Bandymų atmosferos sąlygos
3.2.3.1. Atmosferos sąlygos per bandymą turi atitikti šias ribines vertes:
283,2 K < T < 318,2 K
čia T – bandymų temperatūra (K).
3.3. Pataisos faktoriaus α1 nustatymas (8)
Pr2.1.2 lygtis
čia:
T |
= |
absoliučioji įsiurbto oro temperatūra; |
ps |
= |
sauso oro atmosferinis slėgis kilopaskaliais (kPa), t. y. bendras barometrinis slėgis, atėmus vandens garų slėgį. |
3.3.1. Pr.2.1.2 lygtis taikoma tik jei:
0,93 ≤ α1 ≤ 1,07
Jei ribinės vertės yra viršytos, bandymų protokole tiksliai nurodoma gauta patikslinta vertė ir bandymo sąlygos (temperatūra ir slėgis).
3.4. Mechaninio pavarų dėžės veiksmingumo pataisos faktoriaus α2 nustatymas
čia:
— |
matavimo taškas yra alkūninio veleno išėjimo pusėje, faktorius lygus 1: |
— |
matavimo taškas nėra alkūninio veleno išėjimo pusėje, faktorius apskaičiuojamas pagal šią formulę: |
Pr2.1.2 lygtis
čia nt – tarp alkūninio veleno ir matavimo taško esančios pavarų dėžės veiksmingumas.
Šis pavarų dėžės veiksmingumas nt nustatomas sudauginus visų pavarų dėžės komponentų veiksmingumo vertes nj:
Pr2.1.3 lygtis
Pr2.1.3 lentelė
Visų pavarų dėžės komponentų veiksmingumas nj
Tipas |
Veiksmingumas |
|
Krumpliaratis |
Tiesiakrumplė cilindrinė pavara |
0,98 |
Įstrižakrumplė cilindrinė pavara |
0,97 |
|
Kūginė pavara |
0,96 |
|
Grandinė |
Ritininė |
0,95 |
Begarsė |
0,98 |
|
Diržas |
Krumplinis |
0,95 |
V formos |
0,94 |
|
Hidraulinė mova arba hidraulinis konverteris |
0,92 |
|
0,92 |
4. Didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios nustatymo leidžiamosios nuokrypos
Patvirtinimo institucijai priimtinu būdu techninės tarnybos nustatyto variklio didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios didžiausia leidžiamoji nuokrypa:
Pr2.1.4 lentelė
Leidžiamosios matavimo nuokrypos
Išmatuotoji galia |
Didžiausio sukimo momento ir didžiausios galios leidžiamosios nuokrypos |
< 1 kW |
≤ 10 % |
1 kW ≤ išmatuotoji galia ≤ 6 kW |
≤ 5 % |
Variklio sūkių skaičiaus leidžiamoji nuokrypa nustatant didžiausią sukimo momentą ir naudingąją galią – ≤ 3 %
(1) Jei sudėtinga naudoti standartinę išmetimo sistemą, gamintojo sutikimu bandymui atlikti galima sumontuoti išmetimo sistemą, kuria užtikrinamas lygiavertis slėgio krytis. Bandymų laboratorijoje veikiant varikliui, dėl išmetamųjų dujų ištraukimo sistemos ištraukimo vamzdyje toje vietoje, kurioje jis jungiamas su transporto priemonės išmetimo sistema, slėgis nuo atmosferos slėgio gali skirtis ne daugiau kaip ± 740 Pa (7,40 mbar), nebent prieš bandymą gamintojas sutinka naudoti didesnį atgalinį slėgį.
(2) Naudojamas oro įsiurbimo vožtuvas, kuriuo valdomas pneumatinis įpurškimo siurblio reguliatorius.
(3) Jei ventiliatorių arba pūstuvą galima atjungti, pirmiausia nustatoma variklio naudingoji galia su atjungtu ventiliatoriumi (ar pūstuvu), o vėliau – naudingoji variklio galia su įjungtu ventiliatoriumi (ar pūstuvu). Jei ant bandymų stendo negalima sumontuoti elektriniu ar mechaniniu būdu valdomo pritvirtinto ventiliatoriaus, to ventiliatoriaus sugeriama galia nustatoma taikant tą patį sukimosi greitį, koks buvo naudotas matuojant variklio galią. Naudingajai galiai nustatyti ši galia atimama iš patikslintos galios.
(4) Termostatą galima užfiksuoti, kai jis yra visiškai atidarytas.
(5) Radiatoriaus, ventiliatoriaus, ventiliatoriaus tūtos, vandens siurblio ir termostato tarpusavio padėtis ant bandymų stendo turi būti kiek įmanoma tokia pati, kokia būtų transporto priemonėje. Kai radiatoriaus, ventiliatoriaus, ventiliatoriaus tūtos, vandens siurblio arba termostato tarpusavio padėtis ant bandymų stendo skiriasi nuo padėties transporto priemonėje, tai aprašoma ir nurodoma bandymų protokole. Skystas aušalas į variklį paduodamas tik vandens siurbliu. Jis gali būti aušinamas variklio radiatoriuje arba atvirajame kontūre, jei slėgio krytis tame kontūre yra iš esmės toks pat kaip variklio aušinimo sistemoje. Jei yra sumontuotos, variklio radiatoriaus žaliuzės turi būti atidarytos.
(6) Mažiausia generatoriaus išėjimo srovė: generatorius tiekia tik priedams, kurie būtini varikliui veikti, reikalingą srovę. Baterija per bandymą nekraunama.
(7) Taršos kontrolės priemones gali sudaryti, pvz., išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistema, katalizinis konverteris, šiluminis reaktorius, antrinė oro tiekimo sistema ir apsaugos nuo degalų garavimo sistema.
(8) Bandymą galima atlikti reguliuojamos temperatūros bandymų kamerose, kuriose galima kontroliuoti atmosferos sąlygas.
(9) Bandymą galima atlikti reguliuojamos temperatūros bandymų kamerose, kuriose galima kontroliuoti atmosferos sąlygas.
(10) Jei neužfiksuota.
2.2 priedėlis
L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemonių kibirkštinio uždegimo variklių didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios nustatymas
1. Didžiausios naudingosios galios ir didžiausio sukimo momento varikliui veikiant visa apkrova nustatymo tikslumas
1.1. |
Sukimo momentas – ± 1 % išmatuotosios sukimo momento vertės (1). |
1.2. |
Sukimosi greitis – ± 1 % visos skalės rodmenų tikslumu. |
1.3. |
Visos naudotos aparatūros degalų sąnaudos – ± 1 %. |
1.4. |
Variklio įsiurbiamo oro temperatūra – ± 1 K. |
1.5. |
Barometrinis slėgis – ± 70 Pa. |
1.6. |
Išmetimo sistemos slėgis ir įsiurbiamo oro slėgio krytis – ± 25 Pa. |
2. Didžiausio sukimo momento ir variklio didžiausios naudingosios galios nustatymo bandymai
2.1. Priedai
2.1.1. Sumontuotini priedai
Turi būti įmanoma priedus, kurių reikia, kad variklis galėtų veikti atitinkamu veikimo režimu (kaip nurodyta Pr2.1.1 lentelėje), per bandymą ant bandymų stendo išdėstyti kiek įmanoma taip pat, kaip būtų išdėstyti tam veikimo režimui.
Pr2.2.1 lentelė
Varymo sistemų veiksmingumo bandymui sumontuotini priedai sukimo momentui ir variklio naudingajai galiai nustatyti
Nr. |
Priedai |
Sumontuoti sukimo momento ir naudingosios galios bandymui |
||||||||||||||
1. |
Oro įsiurbimo sistema
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
2. |
Įsiurbimo kolektoriaus kaitintuvas |
Jei serijinės gamybos – taip (jei įmanoma, nustatoma palankiausia padėtis) |
||||||||||||||
3. |
Išmetimo sistema
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
4. |
Karbiuratorius |
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
5. |
Degalų įpurškimo sistema
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
6. |
Didžiausio sukimosi greičio arba galios reguliatoriai |
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
7. |
Aušinimo skysčiu įranga
|
Jei serijinės gamybos – taip5 |
||||||||||||||
8. |
Aušinimas oru
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
9. |
Elektros įranga |
Jei serijinės gamybos – taip6 |
||||||||||||||
10. |
Mechaninis kompresorius arba turbokompresorius (jei sumontuota)
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
11. |
Taršos kontrolės įtaisai7 |
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
12. |
Tepalų sistema
|
Jei serijinės gamybos – taip |
2.1.3. Nuimtini priedai
Atliekant bandymus išmontuojami tam tikri transporto priemonės priedai, kurie reikalingi tik pačios transporto priemonės veikimui ir kurie gali būti sumontuoti ant variklio.
Jei priedų negalima išmontuoti, galima nustatyti galią, kurią sugeria neapkrauti priedai, ir ją pridėti prie išmatuotosios variklio galios.
2.2. Nustatymų sąlygos
Bandymų didžiausiam sukimo momentui ir didžiausiai naudingajai galiai nustatyti nustatymų sąlygos pateiktos Pr2.1.2 lentelėje.
Pr2.2.2 lentelė
Nustatymų sąlygos
1. |
Karbiuratoriaus (-ių) nustatymas |
Nustatymas pagal gamintojo specifikacijas serijinei gamybai, be jokių kitų pakeitimų, skirtas aptariamam naudojimui |
2. |
Įpurškimo siurblio srauto nustatymas |
|
3. |
Uždegimo arba įpurškimo nustatymas (paskubos kampas) |
|
4. |
(Elektroninė) droselio sistema |
|
5. |
Bet kuris kitas sukimosi greičio reguliatoriaus nustatymas |
|
6. |
(Triukšmo ir pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų) mažinimo sistemos nustatymai ir įtaisai |
2.3. Bandymų sąlygos
2.3.1. Bandymai didžiausiam sukimo momentui ir naudingajai galiai nustatyti atliekami variklyje sumontavus įrangą, kaip nurodyta Pr2.2.1 lentelėje, ir iki galo atvėrus droselį.
2.3.2. Matuojama įprastinėmis stabilizuotomis veikimo sąlygomis, varikliui tiekiant tinkamą švaraus oro kiekį. Variklis turi būti įvažinėtas pagal gamintojo rekomendacijas. Degimo kamerose gali būti nedidelis kiekis nuosėdų.
2.3.3. Pasirinktos bandymų sąlygos, kaip antai įsiurbiamo oro temperatūra, turi kuo labiau atitikti standartines sąlygas (žr. 3.2 punktą), kad pataisos faktorius būtų kuo mažesnis.
2.3.4. Jei bandymų stendo aušinimo sistema atitinka būtinąsias tinkamos įrangos sąlygas, tačiau nepaisant to neleidžia atkurti tinkamų aušinimo sąlygų ir atlikti matavimų įprastinėmis pastoviomis veikimo sąlygomis, galima taikyti 1 priedėlyje aprašytą metodą.
2.3.5. Būtinosios sąlygos, kurias turi atitikti bandymų įranga, ir bandymų pagal 1 priedėlį aprėptis:
2.3.5.1. |
v1 – didžiausias transporto priemonės greitis; v2 – didžiausias aušinimo oro srauto greitis ventiliatoriaus pūtimo pusėje; Ø – aušinimo oro srauto skerspjūvis. |
2.3.5.2. |
Būtinosios sąlygos įvykdytos, jei v2 ≥ v1, o Ø ≥ 0,25 m2. Jei veikimo sąlygų neįmanoma stabilizuoti, taikomas 1 priedėlyje aprašytas metodas. |
2.3.5.3. |
Jei v2 < v1 arba Ø < 0,25 m2:
|
2.3.6. Variklio įsiurbiamo oro (aplinkos oro) temperatūra matuojama ne toliau kaip 0,15 m prieš oro filtro įsiurbimo angą arba ne toliau kaip 0,15 m nuo oro įsiurbimo vamzdžio žiočių, jei oro filtras nenaudojamas. Termometras arba termopora turi būti apsaugoti nuo spinduliuojamos šilumos ir įstatyti tiesiai į oro srautą. Be to, jie turi būti apsaugoti nuo degalų purslų.
Tipinei vidutinei temperatūrai įsiurbimo vietoje nustatyti turi būti naudojamas pakankamas skaičius matavimo taškų.
2.3.7. Matavimo duomenys registruojami, kai sukimo momentas, sūkių skaičius ir temperatūra bent 30 sekundžių iš esmės nesikeičia.
2.3.8. Variklio sūkių skaičius per važiavimo procedūrą arba rodmenys nuo pasirinkto sūkių skaičiaus gali nukrypti ne daugiau kaip ± 1 % arba ± 10 min– 1, nelygu kuris skaičius didesnis.
2.3.9. Stabdžių apkrovos ir įsiurbiamo oro temperatūros vertės registruojamos vienu metu, šios vertės – dviejų stabilizuotų iš eilės išmatuotų verčių vidurkis. Stabdžių apkrovos vertės gali skirtis ne daugiau kaip 2 %.
2.3.10. Aušalo temperatūra prie variklio išleidimo angos nuo gamintojo nustatytos viršutinės termostatu reguliuojamos temperatūros gali skirtis ne daugiau kaip ± 5 K. Jei gamintojas temperatūros nenurodo, ji turi būti 353,2 ± 5 K.
Jei varikliai aušinami oru, gamintojo nurodytame taške turi būti užtikrinta temperatūra, lygi + 0/– 20 K gamintojo standartinėmis sąlygomis nustatytos didžiausios temperatūros.
2.3.11. Degalų temperatūra matuojama prie karbiuratoriaus ar įpurškimo sistemos įsiurbimo angos, ji turi atitikti gamintojo nustatytas ribines vertes.
2.3.12. Alyvos nusodintuve arba prie alyvos aušintuvo (jei sumontuotas) išleidimo angos išmatuota tepalų temperatūra turi neviršyti variklio gamintojo nustatytų ribinių verčių.
2.3.13. Išmetamųjų dujų temperatūra išleidimo angoje matuojama stačiu kampu išmetimo jungei (-ėms), kolektoriui (-iams) arba tūtoms.
2.3.14. Jei variklio sūkių skaičiui ir sąnaudoms nustatyti naudojamas automatinis matuoklis, matavimo trukmė turi būti bent 10 s; jei matuojama rankiniu matuokliu, matavimo trukmė turi būti bent 20 s.
2.3.15. Bandymų degalai
Bandymų degalai – II priedo 2 priedėlyje nurodyti etaloniniai degalai.
2.3.16. Jei neįmanoma naudoti standartinio duslintuvo, bandymui atlikti naudojamas įtaisas, atitinkantis gamintojo nustatytas įprastines variklio veikimo sąlygas.
Visų pirma per laboratorinius bandymus, veikiant varikliui, toje vietoje, kurioje transporto priemonės išmetimo sistema jungiama prie bandymų stendo, slėgis išmetamųjų dujų ištraukimo kanale dėl išmetamųjų dujų ištraukimo sistemos gali skirtis ne daugiau kaip ± 740 Pa (7,4 mbar) nuo atmosferos slėgio, nebent gamintojas specialiai nurodė prieš bandymus esantį atgalinį slėgį – tokiu atveju naudojama mažesniojo iš dviejų slėgių vertė.
2.4. Bandymų procedūra
Matavimai atliekami pasirinkus pakankamą variklio sūkių verčių skaičių, kad būtų galima tiksliai nubrėžti visą galios kreivę nuo gamintojo rekomenduojamos mažiausiosios iki didžiausiosios variklio sūkių skaičiaus vertės. Šiam variklio sūkių skaičių intervalui priskiriami sukimosi greičiai, kuriais variklis pasiekia didžiausią sukimo momentą ir didžiausią galią. Kiekvienam sūkių skaičiui nustatyti apskaičiuojamas bent dviejų stabilizuotų matavimų rezultatų vidurkis.
2.5. Registruotini duomenys
Registruotini duomenys – Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalyje nurodyto formato bandymų protokole nustatyti duomenys.
3. Galios ir sukimo momento pataisos faktoriai
3.1. Faktorių α1 ir α2 apibrėžtis
3.1.1. α1 ir α2 – faktoriai, iš kurių reikia dauginti išmatuotąsias sukimo momento ir galios vertes, norint nustatyti variklio sukimo momentą ir galią atsižvelgiant į bandymų metu naudojamos pavarų dėžės veiksmingumą (faktorius α2) ir norint juos priderinti prie 3.2.1 punkte nurodytų standartinių atmosferos sąlygų (faktorius α1). Galios pataisa apskaičiuojama pagal šią formulę:
Pr2.2.1 lygtis:
čia:
P0 |
– |
patikslinta galia (t. y. galia alkūninio veleno gale standartinėmis sąlygomis); |
α1 |
– |
standartinių atmosferos sąlygų pataisos faktorius; |
α2 |
– |
pavarų dėžės veiksmingumo pataisos faktorius; |
P |
– |
išmatuotoji galia (stebėtoji galia). |
3.2. Standartinės atmosferos sąlygos
3.2.1. Temperatūra – 298,2 K (25 °C).
3.2.2. Sauso oro atskaitos slėgis (pso) – 99 kPa (990 mbar).
Pastaba. Sauso oro atskaitos slėgis pagrįstas 100 kPa bendro slėgio verte ir 1 kPa vandens garų slėgio verte.
3.2.3. Bandymų atmosferos sąlygos
3.2.3.1. |
Atmosferos sąlygos per bandymą turi atitikti šias ribines vertes: 283,2 K < T < 318,2 K čia T – bandymų temperatūra (K). |
3.3. Pataisos faktoriaus α1 8 nustatymas
Pr2.2.2 lygtis:
čia:
T |
– |
absoliučioji įsiurbto oro temperatūra; |
ps |
– |
sauso oro atmosferinis slėgis kilopaskaliais (kPa), t. y. bendras barometrinis slėgis, atėmus vandens garų slėgį. |
3.3.1. Pr.2.2.2 lygtis taikoma tik jei:
Jei ribinės vertės yra viršytos, bandymų protokole tiksliai nurodoma gauta patikslinta vertė ir bandymo sąlygos (temperatūra ir slėgis).
3.4. Mechaninio pavarų dėžės veiksmingumo pataisos faktoriaus α2 nustatymas
čia:
— |
matavimo taškas yra alkūninio veleno išėjimo pusėje, faktorius lygus 1: |
— |
matavimo taškas nėra alkūninio veleno išėjimo pusėje, faktorius apskaičiuojamas pagal šią formulę: |
Pr2.2.2 lygtis:
čia nt – tarp alkūninio veleno ir matavimo taško esančios pavarų dėžės veiksmingumas.
Šis pavarų dėžės veiksmingumas nt nustatomas sudauginus visų pavarų dėžės komponentų veiksmingumo vertes nj:
Pr2.2.3 lygtis:
Pr2.1.3 lentelė
Visų pavarų dėžės komponentų veiksmingumas nj
Tipas |
Veiksmingumas |
|
Krumpliaratis |
Tiesiakrumplė cilindrinė pavara |
0,98 |
Įstrižakrumplė cilindrinė pavara |
0,97 |
|
Kūginė pavara |
0,96 |
|
Grandinė |
Ritininė |
0,95 |
Begarsė |
0,98 |
|
Diržas |
Krumplinis |
0,95 |
V formos |
0,94 |
|
Hidraulinė mova arba hidraulinis konverteris |
Hidraulinė mova9 |
0,92 |
Hidraulinis konverteris9 |
0,92 |
4. Didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios nustatymo leidžiamosios nuokrypos
Patvirtinimo institucijai priimtinu būdu techninės tarnybos nustatyto variklio didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios didžiausia leidžiamoji nuokrypa:
Pr2.2.4 lentelė
Leidžiamosios matavimo nuokrypos
Išmatuotoji galia |
Didžiausio sukimo momento ir didžiausios galios leidžiamoji nuokrypa |
≤ 11 kW |
≤ 5 % |
> 11 kW |
≤ 2 % |
Variklio sūkių skaičiaus leidžiamoji nuokrypa nustatant didžiausią sukimo momentą ir naudingąją galią – ≤ 1,5 %.
(1) Sukimo momento matuoklis kalibruojamas, kad būtų atsižvelgta į trinties nuostolius. Kai galios lygis yra mažesnis nei 50 % didžiausios galios vertės, matavimo tikslumas gali būti ± 2 %. Bet kuriuo atveju didžiausias sukimo momentas nustatomas ± 1 % tikslumu.
(2) Pripučiamu oru aušinami varikliai bandomi naudojant skysčiu arba oru aušinamą pripučiamą orą, tačiau gamintojo pageidavimu oru aušinamas aušintuvas gali būti pakeistas bandymų stendu. Bet kuriuo atveju galia varikliui veikiant kiekvienu sūkių skaičiumi matuojama, kai variklio oro slėgio krytis bandymų stendo sistemos pripučiamo oro aušintuve yra toks pat, kaip gamintojo nurodytas sukomplektuotos transporto priemonės sistemos parametras.
2.2.1 priedėlis
Didžiausio sukimo momento ir variklio didžiausios naudingosios galios nustatymas taikant variklio temperatūros matavimo metodą
1. Bandymų sąlygos
1.1. |
Bandymai didžiausiam sukimo momentui ir didžiausiai naudingajai galiai nustatyti atliekami variklyje sumontavus įrangą, kaip nurodyta Pr2.2.1 lentelėje, ir iki galo atvėrus droselį. |
1.2. |
Matuojama įprastinėmis pastoviomis veikimo sąlygomis, varikliui tiekiant tinkamą įsiurbiamo oro kiekį. Varikliai turi būti įvažinėti pagal gamintojo rekomenduotas sąlygas. Kibirkštinio uždegimo variklių degimo kamerose gali būti nedidelis kiekis nuosėdų. Pasirinktos bandymų sąlygos, kaip antai įsiurbiamo oro temperatūra, turi kuo labiau atitikti standartines sąlygas (žr. 3.2 punktą), kad pataisos faktorius būtų kuo mažesnis. |
1.3. |
Variklio įsiurbiamo oro temperatūra matuojama ne toliau kaip 0,15 m iki oro filtro įsiurbimo angos arba ne toliau kaip 0,15 m nuo oro įsiurbimo vamzdžio žiočių, jei filtras nenaudojamas. Termometras arba termopora turi būti apsaugoti nuo spinduliuojamos šilumos ir įstatyti tiesiai į oro srautą. Be to, jie turi būti apsaugoti nuo degalų purslų. Tipinei vidutinei temperatūrai įsiurbimo vietoje nustatyti turi būti naudojamas pakankamas skaičius matavimo taškų. |
1.4. |
Rodmenų registravimo metu variklio sūkių skaičius per matavimo važiavimą nuo pasirinkto sūkių skaičiaus gali nukrypti ne daugiau kaip ± 1 %. |
1.5. |
Bandomojo variklio stabdžių apkrovos rodmenys dinamometre turi būti registruojami, kai variklio kontrolės prietaisas rodo nustatytą temperatūros vertę, o variklio sūkių skaičius iš esmės laikomas pastoviu. |
1.6. |
Stabdžių apkrovos, degalų sąnaudų ir įsiurbiamo oro temperatūros rodmenys registruojami tuo pačiu metu; matavimo rodmuo – dviejų stabilizuotų verčių vidurkis. Stabdžių apkrovos ir degalų sąnaudų vertės gali skirtis ne daugiau kaip 2 %. |
1.7. |
Degalų sąnaudų duomenys pradedami registruoti, kai įsitikinama, kad pasiektas nustatytasis variklio sūkių skaičius. Jei sukimosi greičiui ir sąnaudoms nustatyti naudojamas automatinis matuoklis, matavimo trukmė turi būti bent 10 s; jei matuojama rankiniu matuokliu, matavimo trukmė turi būti bent 20 s. |
1.8. |
Jei variklis aušinamas skysčiu, aušalo temperatūra prie variklio išleidimo angos nuo gamintojo nustatytos viršutinės termostatu reguliuojamos temperatūros gali skirtis ne daugiau kaip ± 5 K. Jei gamintojas temperatūros nenurodo, registruojama 353,2 ± 5 K temperatūra. Jei variklis aušinamas oru, prie žvakės poveržlės registruojama temperatūra – gamintojo nurodyta temperatūra ± 10 K. Jei gamintojas temperatūros nenurodo, registruojama 483 ± 10 K temperatūra. |
1.9. |
Oru aušinamų variklių temperatūra žvakės poveržlės vietoje matuojama termometru, kurį sudaro termopora ir tarpiklio žiedas. |
1.10. |
Degalų temperatūra prie įpurškimo siurblio arba karbiuratoriaus įsiurbimo angos turi atitikti gamintojo nustatytas ribines vertes. |
1.11. |
Alyvos nusodintuve arba prie alyvos aušintuvo (jei sumontuotas) išleidimo angos išmatuota tepalų temperatūra turi neviršyti variklio gamintojo nustatytų ribinių verčių. |
1.12. |
Išmetamųjų dujų temperatūra matuojama stačiu kampu išmetimo tūtos jungei (-ėms) arba kolektoriui (-iams). |
1.13. |
Naudojami II priedo 2 priedėlyje nurodyti degalai. |
1.14. |
Jei bandymui atlikti neįmanoma naudoti standartinio duslintuvo, naudojamas įtaisas, atitinkantis gamintojo nustatytą įprastinį variklio sūkių skaičių. Ypač bandymų laboratorijoje veikiant varikliui, ištraukimo vamzdyje toje vietoje, kurioje jis jungiamas su transporto priemonės išmetimo sistema, slėgis dėl išmetamųjų dujų ištraukimo sistemos gali skirtis ne daugiau kaip 740 Pa (7,40 mbar) nuo atmosferos slėgio, nebent gamintojas specialiai nurodė prieš bandymus esantį atgalinį slėgį – tokiu atveju naudojama mažesniojo iš dviejų slėgių vertė. |
2.3 priedėlis
L kategorijos transporto priemonių, kuriose sumontuoti slėginio uždegimo varikliai, didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios nustatymas
1. Sukimo momento ir galios varikliui veikiant visa apkrova nustatymo tikslumas
1.1. Sukimo momentas – ±1 % išmatuotosios sukimo momento vertės.
1.2. Variklio sūkių skaičius –
matuojama – ±1 % visos skalės rodmenų tikslumu. Variklio sūkių skaičių būtų geriau nustatyti automatiškai sinchronizuojamu sūkių skaitikliu ir chronometru (ar skaitikliu chronometru).
1.3. Degalų sąnaudos – ±1 % nustatytų sąnaudų.
1.4. Degalų temperatūra – ±2 K.
1.5. Variklio įsiurbiamo oro temperatūra – ±2 K.
1.6. Barometrinis slėgis – ±100 Pa.
1.7. Slėgis įsiurbimo kolektoriuje (1) – ±50 Pa.
1.8. Slėgis transporto priemonės išmetimo vamzdyje – 200 Pa.
2. Didžiausio sukimo momento ir variklio didžiausios naudingosios galios nustatymo bandymai
2.1. Priedai
2.1.1. Sumontuotini priedai
Turi būti įmanoma priedus, kurių reikia, kad variklis galėtų veikti atitinkamu veikimo režimu (kaip nurodyta Pr2.3.1 lentelėje), per bandymą ant bandymų stendo išdėstyti kiek įmanoma taip pat, kaip būtų išdėstyti tam veikimo režimui.
Pr2.3.1 lentelė.
Varymo sistemų veiksmingumo bandymui sumontuotini priedai sukimo momentui ir variklio naudingajai galiai nustatyti
Nr. |
Priedai |
Sumontuoti sukimo momento ir naudingosios galios bandymui |
||||||||||||||
1. |
Oro įsiurbimo sistema
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
2. |
Įsiurbimo kolektoriaus kaitintuvas |
Jei serijinės gamybos – taip (jei įmanoma, nustatoma palankiausia padėtis) |
||||||||||||||
3. |
Išmetimo sistema
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
5. |
Degalų įpurškimo sistema
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
6. |
Didžiausio sukimosi greičio arba galios reguliatoriai (2) |
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
7. |
Aušinimo skysčiu įranga
|
Jei serijinės gamybos – taip (6) |
||||||||||||||
8. |
Aušinimas oru
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
9. |
Elektros įranga |
Jei serijinės gamybos – taip (9) |
||||||||||||||
10. |
Mechaninis kompresorius arba turbokompresorius (jei sumontuota)
|
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
11. |
Taršos kontrolės įtaisai (8) |
Jei serijinės gamybos – taip |
||||||||||||||
12. |
Tepalų sistema
|
Jei serijinės gamybos – taip |
2.1.3. Nuimtini priedai
Atliekant bandymus išmontuojami tam tikri transporto priemonės priedai, kurie reikalingi tik pačios transporto priemonės veikimui ir kurie gali būti sumontuoti ant variklio.
Kaip pavyzdys pateikiamas šis neišsamus sąrašas:
— |
stabdžių oro kompresorius, |
— |
vairo stiprintuvo kompresorius, |
— |
pakabos kompresorius, |
— |
oro kondicionavimo sistema. |
Jei priedų negalima išmontuoti, galima nustatyti galią, kurią sugeria neapkrauti priedai, ir ją pridėti prie išmatuotosios variklio galios.
2.1.4. Slėginio uždegimo variklių užvedimo priedai
Slėginio uždegimo varikliams užvesti naudojamų priedų atžvilgiu aptariami šie du variantai:
a) |
elektrinis paleidimas: sumontuojamas generatorius, kuris prireikus tiekia energiją variklio veikimui būtiniems priedams; |
b) |
ne elektrinis paleidimas: jei yra variklio veikimui būtinų elektra valdomų priedų, sumontuojamas generatorius, kuris tokiems priedams tiekia energiją. Kitu atveju generatorius išmontuojamas. |
Bet kuriuo atveju sumontuojama be apkrovos veikianti sistema paleidimui būtinai energijai gaminti ir kaupti.
2.2. Nustatymų sąlygos
Bandymų didžiausiam sukimo momentui ir didžiausiai naudingajai galiai nustatyti nustatymų sąlygos pateiktos Pr2.3.2 lentelėje.
Pr2.3.2 lentelė.
Nustatymų sąlygos
1. |
Įpurškimo siurblio tiekimo sistemos nustatymas |
Nustatymas pagal gamintojo specifikacijas serijinei gamybai, be jokių kitų pakeitimų, skirtas aptariamam naudojimui |
2. |
Uždegimo arba įpurškimo nustatymas (sinchronizavimo kreivė) |
|
3. |
(Elektroninė) droselio sistema |
|
4. |
Bet kuris kitas sukimosi greičio reguliatoriaus nustatymas |
|
5. |
(Triukšmo ir pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų) mažinimo sistemos nustatymai ir įtaisai |
2.3. Bandymų sąlygos
2.3.1. Bandymai didžiausiam sukimo momentui ir naudingajai galiai nustatyti atliekami variklyje sumontavus įrangą, kaip nurodyta Pr2.3.1 lentelėje, ir degalų įpurškimo siurblį nustačius didžiausiai apkrovai.
2.3.2. Matuojama įprastinėmis stabilizuotomis veikimo sąlygomis, varikliui tiekiant tinkamą švaraus oro kiekį. Variklis turi būti įvažinėtas pagal gamintojo rekomendacijas. Degimo kamerose gali būti nedidelis kiekis nuosėdų.
2.3.3. Pasirinktos bandymų sąlygos, kaip antai įsiurbiamo oro temperatūra, turi kuo labiau atitikti standartines sąlygas (žr. 3.2 punktą), kad pataisos faktorius būtų kuo mažesnis.
2.3.4. Variklio įsiurbiamo oro (aplinkos oro) temperatūra matuojama ne toliau kaip 0,15 m prieš oro filtro įsiurbimo angą arba ne toliau kaip 0,15 m nuo oro įsiurbimo vamzdžio žiočių, jei oro filtras nenaudojamas. Termometras arba termopora turi būti apsaugoti nuo spinduliuojamos šilumos ir įstatyti tiesiai į oro srautą. Be to, jie turi būti apsaugoti nuo degalų purslų.
Tipinei vidutinei temperatūrai įsiurbimo vietoje nustatyti turi būti naudojamas pakankamas skaičius matavimo taškų.
2.3.7. Matavimo duomenys registruojami, kai sukimo momentas, sūkių skaičius ir temperatūra bent 30 sekundžių iš esmės nesikeičia.
2.3.8. Variklio sūkių skaičius per važiavimo procedūrą arba rodmenys nuo pasirinkto sūkių skaičiaus gali nukrypti ne daugiau kaip ±1 % arba ±10 min–1, nelygu kuris skaičius didesnis.
2.3.9. Stabdžių apkrovos ir įsiurbiamo oro temperatūros vertės registruojamos vienu metu, šios vertės – dviejų stabilizuotų iš eilės išmatuotų verčių vidurkis. Stabdžių apkrovos vertės gali skirtis ne daugiau kaip 2 %.
2.3.10. Aušalo temperatūra prie variklio išleidimo angos nuo gamintojo nustatytos viršutinės termostatu reguliuojamos temperatūros gali skirtis ne daugiau kaip ±5 K. Jei gamintojas temperatūros nenurodo, ji turi būti 353,2 ± 5 K.
Jei varikliai aušinami oru, gamintojo nurodytame taške turi būti užtikrinta temperatūra, lygi +0/–20 K gamintojo standartinėmis sąlygomis nustatytos didžiausios temperatūros.
2.3.11. Degalų temperatūra matuojama prie įpurškimo sistemos įsiurbimo angos, ji turi atitikti gamintojo nustatytas ribines vertes.
2.3.12. Alyvos nusodintuve arba prie alyvos aušintuvo (jei toks sumontuotas) išleidimo angos išmatuota tepalų temperatūra negali viršyti variklio gamintojo nustatytų ribinių verčių.
2.3.13. Išmetamųjų dujų temperatūra išleidimo angoje matuojama stačiu kampu išmetimo jungei (-ėms), kolektoriui (-iams) arba tūtoms.
2.3.14. Kad temperatūra atitiktų 2.3.10, 2.3.11 ir 2.3.12 punktuose nurodytas ribines vertes, prireikus galima naudoti papildomą reguliavimo sistemą.
2.3.15. Jei variklio sūkių skaičiui ir sąnaudoms nustatyti naudojamas automatinis matuoklis, matavimo trukmė turi būti bent 10 s; jei matuojama rankiniu matuokliu, matavimo trukmė turi būti bent 20 s.
2.3.16. Bandymų degalai
Bandymų degalai – II priedo 2 priedėlyje nurodyti etaloniniai degalai.
2.3.17. Jei bandymui atlikti neįmanoma naudoti standartinio duslintuvo, naudojamas įtaisas, atitinkantis gamintojo nustatytas variklio įprastines veikimo sąlygas.
Visų pirma per laboratorinius bandymus, veikiant varikliui, toje vietoje, kurioje išmetimo sistema jungiama prie bandymų stendo, slėgis išmetamųjų dujų ištraukimo kanale dėl išmetamųjų dujų ištraukimo sistemos gali skirtis ne daugiau kaip ±740 Pa (7,4 mbar) nuo atmosferos slėgio, nebent gamintojas specialiai nurodė prieš bandymus esantį atgalinį slėgį – tokiu atveju naudojama mažesniojo iš dviejų slėgių vertė.
2.4. Bandymų procedūra
Matavimai atliekami pasirinkus pakankamą variklio sūkių verčių skaičių, kad būtų galima tiksliai nubrėžti visą galios kreivę nuo gamintojo rekomenduojamos mažiausiosios iki didžiausiosios variklio sūkių skaičiaus vertės. Šiam variklio sūkių skaičių intervalui priskiriami sukimosi greičiai, kuriais variklis pasiekia didžiausią sukimo momentą ir didžiausią galią. Kiekvienam sūkių skaičiui nustatyti apskaičiuojamas bent dviejų stabilizuotų matavimų rezultatų vidurkis.
2.5. Dūmijimo indekso nustatymas
Slėginio uždegimo variklių išmetamosios dujos nagrinėjamos atliekant atitikties II tipo bandymų reikalavimams bandymą.
2.6. Registruotini duomenys
Registruotini duomenys – Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalyje nurodyto formato bandymų protokole nustatyti duomenys.
3. Galios ir sukimo momento pataisos faktoriai
3.1. Faktorių αd ir α2 apibrėžtis
3.1.1. αd ir α2 – faktoriai, iš kurių reikia dauginti išmatuotąsias sukimo momento ir galios vertes, norint nustatyti variklio sukimo momentą ir galią atsižvelgiant į bandymų metu naudojamos pavarų dėžės veiksmingumą (faktorius α2) ir norint juos priderinti prie 3.2.1 punkte nurodytų standartinių atmosferos sąlygų (faktorius αd). Galios pataisa apskaičiuojama pagal šią formulę:
Pr2.3.1 lygtis
čia:
P0 |
= |
patikslinta galia (t. y. galia alkūninio veleno gale standartinėmis sąlygomis); |
αd |
= |
standartinių atmosferos sąlygų pataisos faktorius; |
α2 |
= |
pavarų dėžės veiksmingumo pataisos faktorius (žr. 2.2 priedėlio 3.4 punktą); |
P |
= |
išmatuotoji galia (stebėtoji galia). |
3.2. Standartinės atmosferos sąlygos
3.2.1. Temperatūra – 298,2 K (25 °C).
3.2.2. Sauso oro atskaitos slėgis (pso) – 99 kPa (990 mbar).
Pastaba. Sauso oro atskaitos slėgis pagrįstas 100 kPa bendro slėgio verte ir 1 kPa vandens garų slėgio verte.
3.2.3. Bandymų atmosferos sąlygos
3.2.3.1. Atmosferos sąlygos per bandymą turi atitikti šias ribines vertes:
|
283,2 K < T < 318,2 K |
|
80 kPa ≤ ps ≤ 110 kPa |
čia:
T |
= |
bandymų temperatūra (K); |
ps |
= |
sauso oro atmosferinis slėgis kilopaskaliais (kPa), t. y. bendras barometrinis slėgis, atėmus vandens garų slėgį. |
3.3. Pataisos faktoriaus αd (10) nustatymas
Pr2.3.2 lygtis
Slėginio uždegimo variklių galios pataisos faktorius (αd), esant pastoviam degalų srautui, nustatomas pagal šią formulę:
čia:
fa |
= |
atmosferos koeficientas; |
fm |
= |
kiekvieno tipo varikliui ir reguliavimui būdingas parametras. |
3.3.1. Atmosferos koeficientas fa
Šis koeficientas rodo aplinkos sąlygų (slėgio, temperatūros ir drėgnio) poveikį variklio įsiurbiamam orui. Atmosferos koeficiento formulė skiriasi pagal variklio tipą.
3.3.1.1. Varikliai be pripūtimo sistemų ir varikliai su mechaniniais kompresoriais
Pr2.3.3 lygtis
čia:
T |
= |
absoliučioji įsiurbto oro temperatūra (K); |
ps |
= |
sauso oro atmosferinis slėgis kilopaskaliais (kPa), t. y. bendras barometrinis slėgis, atėmus vandens garų slėgį. |
3.3.1.2. Varikliai su turbokompresoriais arba be įsiurbiamo oru aušinimo
Pr2.3.4 lygtis
3.3.2. Variklio koeficientas fm
fm – qc (patikslinto degalų srauto) funkcija:
Pr2.3.5 lygtis
čia:
Pr2.3.6 lygtis
čia:
q |
= |
vieno ciklo degalų srautas miligramais litrui variklio bendrojo darbinio tūrio (mg/(litrų · ciklui)); |
r |
= |
slėgio kompresoriaus išleidimo angoje ir slėgio kompresoriaus įsiurbimo angoje santykis (variklių be pripūtimo sistemų r = 1). |
3.3.2.1. Ši formulė taikoma qc verčių intervalui nuo 40 mg (litrų · ciklui) iki 65 mg/(litrų · ciklui).
Jei qc vertės yra mažesnės kaip 40 mg/(litrų · ciklui), naudojama pastovioji fm vertė 0,3 (fm = 0,3).
Jei qc vertės yra didesnės kaip 65 mg (litrų · ciklui), naudojama pastovioji fm vertė 1,2 = (fm = 1,2) (žr. pav.).
Pr2.3.1 pav.
Kiekvieno tipo varikliui ir reguliavimui būdingas parametras fm kaip patikslinto degalų srauto funkcija
3.3.3. Sąlygos, kurių turi būti laikomasi laboratorijoje
Bandymas patvirtinamas, jeigu pataisos faktorius αd yra
0,9 αd ≤ 1,1.
Jeigu šios ribinės vertės yra viršytos, bandymų protokole tiksliai nurodoma gauta patikslinta vertė ir bandymo sąlygos (temperatūra ir slėgis).
4. Didžiausio sukimo momento ir didžiausios naudingosios galios leidžiamųjų nuokrypų nustatymas
Taikomos 2.2 priedėlio 4 punkte nustatytos leidžiamosios nuokrypos.
(1) Visa oro įsiurbimo sistema montuojama taip, kaip ją numatyta montuoti numatytam veikimo režimui:
— |
jei ji galėtų turėti akivaizdaus poveikio variklio galiai, |
— |
jei naudojami dvitakčiai varikliai, |
— |
jei to prašo gamintojas. Kitais atvejais leidžiama naudoti lygiavertę sistemą, be to, reikėtų patikrinti, ar įsiurbimo slėgis nuo gamintojo nustatytos švaraus oro filtro ribinės vertės nesiskiria daugiau kaip 100 Pa. |
(2) Visa oro įsiurbimo sistema montuojama taip, kaip ją numatyta montuoti numatytam veikimo režimui:
— |
jei ji galėtų turėti akivaizdaus poveikio variklio galiai, |
— |
jei naudojami dvitakčiai varikliai, |
— |
jei to prašo gamintojas. Kitais atvejais leidžiama naudoti lygiavertę sistemą, be to, reikėtų patikrinti, ar įsiurbimo slėgis nuo gamintojo nustatytos švaraus oro filtro ribinės vertės nesiskiria daugiau kaip 100 Pa. |
(3) Visa išmetimo sistema montuojama taip, kaip ją numatyta montuoti numatytam veikimo režimui:
— |
jei ji galėtų turėti akivaizdaus poveikio variklio galiai, |
— |
jei naudojami dvitakčiai varikliai, |
— |
jei to prašo gamintojas. Kitais atvejais leidžiama naudoti lygiavertę sistemą, jei prie variklio išmetimo sistemos išleidimo angos išmatuotas slėgis nuo gamintojo nurodyto slėgio nesiskiria daugiau kaip 1 000 Pa. Variklio išmetimo sistemos išleidimo anga apibrėžiama kaip vieta, esanti 150 mm atstumu srauto kryptimi nuo variklyje sumontuotos išmetimo sistemos dalies pabaigos. |
(4) Jeigu variklyje sumontuotas variklio stabdys, droselio sklendė laikoma atverta iki galo.
(5) Prireikus galima reguliuoti degalų tiekimo slėgį, kad jis atitiktų slėgį tam tikro variklio veikimo režimo sąlygomis (ypač kai naudojama degalų grąžinimo sistema).
(6) Oro įsiurbimo vožtuvas yra įpurškimo siurblio pneumatinio reguliatoriaus valdymo vožtuvas. Reguliatorius ar degalų įpurškimo įranga gali turėti įtaisų, kurie gali turėti poveikio įpurškiamų degalų kiekiui.
(7) Radiatoriaus, ventiliatoriaus, ventiliatoriaus tūtos, vandens siurblio ir termostato tarpusavio padėtis ant bandymų stendo turi būti kiek įmanoma tokia pati, kokia būtų transporto priemonėje. Jei bet kurio iš jų padėtis ant bandymų stendo skiriasi nuo padėties transporto priemonėje, tai aprašoma ir nurodoma bandymų protokole. Aušinamąjį skystį varinėja tik variklio vandens siurblys. Skystis gali būti aušinamas variklio radiatoriuje arba atvirajame kontūre, jei slėgio krytis tame kontūre ir slėgis prie siurblio įsiurbimo angos iš esmės yra tokie patys kaip variklio aušinimo sistemoje. Jei yra sumontuotos, radiatoriaus žaliuzės turi būti atidarytos. Jei variklyje negalima tinkamai sumontuoti ventiliatoriaus, radiatoriaus ir gaubto sistemos, tinkamoje padėtyje radiatoriaus ir gaubto (jei naudojamas) atžvilgiu atskirai sumontuoto ventiliatoriaus sugeriama galia nustatoma esant tokiam sūkių skaičiui, kuris atitinka variklio sūkių skaičių, naudotą variklio galiai išmatuoti pagal standartines charakteristikas arba atliekant praktinius bandymus. Ši galia, patikslinta atsižvelgiant į 4.2 punkte apibrėžtas standartines atmosferos sąlygas, atimama iš patikslintos galios vertės.
(8) Jei yra įtaisytas atjungiamasis ar progresinis ventiliatorius arba pūtiklis, bandymas atliekamas su atjungtu atjungiamuoju ventiliatoriumi (pūtikliu) arba kai progresinio ventiliatoriaus ar pūtiklio veikimo slydimas didžiausias.
(9) Mažiausia generatoriaus galia – generatoriaus galia turi būti ne didesnė, nei reikalinga tam, kad veiktų variklio veikimui būtini priedai. Jeigu būtina prijungti bateriją, naudojama visiškai įkrauta geros būklės baterija.
(10) Mažiausia generatoriaus galia – generatoriaus galia turi būti ne didesnė, nei reikalinga tam, kad veiktų variklio veikimui būtini priedai. Jeigu būtina prijungti bateriją, naudojama visiškai įkrauta geros būklės baterija.
2.4 priedėlis
L kategorijos transporto priemonių, kuriose sumontuotos hibridinės varymo sistemos, didžiausio sukimo momento ir didžiausios galios nustatymas
1. Reikalavimai
1.1. Hibridinė varymo sistema su priverstinio uždegimo varikliu
Hibridinės varymo sistemos, kurią sudaro vidaus degimo variklis ir elektros variklis, didžiausias pilnutinis sukimo momentas ir didžiausia pilnutinė galia nustatomi laikantis 2.2 priedėlio reikalavimų.
1.2. Hibridinė varymo sistema su slėginio uždegimo varikliu
Hibridinės varymo sistemos, kurią sudaro vidaus degimo variklis ir elektros variklis, didžiausias pilnutinis sukimo momentas ir didžiausia pilnutinė galia nustatomi laikantis 2.3 priedėlio reikalavimų.
1.3. Hibridinė varymo sistema su elektros varikliu
Taikomas 1.1 arba 1.2 punktas, be to, elektros variklio didžiausias sukimo momentas ir didžiausia nuolatinė vardinė galia nustatomi laikantis 3 priedėlio reikalavimų.
1.4. Jei dėl transporto priemonei naudotų hibridinių technologijų galima taikyti daugiarežimes hibridines važiavimo sąlygas, kiekvienam režimui kartojama ta pati procedūra, o varymo sistemos veiksmingumo didžiausia išmatuotoji vertė laikoma varymo sistemos veiksmingumo bandymų procedūros galutiniu bandymų rezultatu.
2. Gamintojo prievolė
Transporto priemonės gamintojas užtikrina, kad bandomosios transporto priemonės, kurioje sumontuota hibridinė varymo sistema, bandymo sąranka būtų tokia, kad būtų galima nustatyti didžiausią pasiekiamą bendrą sukimo momentą ir galią. Bet kuri serijinės gamybos būdu įdiegiama funkcija, dėl kurios pagerėja su didžiausiu projektiniu transporto priemonės greičiu, didžiausiu pilnutiniu sukimo momentu ar didžiausia pilnutine galia susijęs varymo sistemos veiksmingumas, laikoma išderinimo įtaisu.
3 priedėlis
Tik elektrinių varymo sistemų didžiausio sukimo momento ir didžiausios nuolatinės vardinės galios nustatymo metodų reikalavimai
1. Reikalavimai
1.1. |
L kategorijos transporto priemonės, kuriose sumontuota tik elektrinė varymo sistema, turi atitikti visus susijusius JT EEK taisyklėje Nr. 85 nustatytus elektrinės transmisijos didžiausio sukimo momento ir didžiausios 30 minučių galios nustatymo reikalavimus. |
1.2. |
Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, jei gamintojas gali patvirtinimo instituciją tenkinančiu būdu techninei tarnybai įrodyti, kad transporto priemonė fiziškai negali pasiekti 30 minučių greičio, gali būti naudojamas didžiausias 15 minučių greitis. |
4 priedėlis
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 3 straipsnio 94 dalies b punkte nurodytos L1e kategorijos transporto priemonės, kuri yra suprojektuota minti, didžiausios nuolatinės vardinės galios, išsijungimo atstumo ir didžiausio pagalbinio koeficiento nustatymo metodo reikalavimai
1. Taikymo sritis
1.1. |
L1e-A pakategorės transporto priemonė; |
1.2. |
L1e-B pakategorės transporto priemonė, kurioje sumontuota Reglamento (ES) Nr. 168/2013 3 straipsnio 94 dalies b punkte nurodyta pagalbinė varymo elektra sistema. |
2. Išimtis
L1e kategorijos transporto priemonėms, kurioms taikomas šis priedėlis, 1 priedėlio reikalavimai netaikomi.
3. Bandymų procedūros ir reikalavimai
3.1. Bandymų procedūra didžiausiam projektiniam transporto priemonės greičiui, iki kurio papildomas variklis padeda minti, išmatuoti
Bandymų procedūra ir matavimai atliekami laikantis 1 priedėlio arba kitu atveju standarto EN 15194:2009 4.2.6.2 punkto.
3.2. Bandymų procedūra didžiausiai nuolatinei vardinei galiai išmatuoti
Didžiausia nuolatinė vardinė galia matuojama laikantis 3 priedėlyje nustatytos bandymų procedūros.
3.3. Bandymų procedūra didžiausiai maksimaliai galiai išmatuoti
3.3.1. Priimtinas didžiausios maksimalios galios intervalas, palyginti su didžiausia nuolatine vardine galia
Didžiausia maksimali galia nustatoma taip: ≤ 1,6 dauginama iš didžiausios nuolatinės vardinės galios, išmatuotos kaip mechaninė išėjimo galia prie variklio bloko veleno.
3.3.2. Leidžiamosios nuokrypos
Didžiausios nuolatinės vardinės galios ir maksimalios galios vertės nuo 3 priedėlyje nustatytų matavimų rezultatų gali skirtis ±5 %.
3.3.3. Galios pataisos faktoriai
3.3.3.1. Faktorių α1 ir α2 apibrėžtis
3.3.3.1.1. |
α1 ir α2 – faktoriai, iš kurių reikia dauginti išmatuotąsias sukimo momento ir galios vertes, norint nustatyti variklio sukimo momentą ir galią atsižvelgiant į bandymų metu naudojamos pavarų dėžės veiksmingumą (faktorius α2) ir norint juos priderinti prie 3.2.1 punkte nurodytų standartinių atmosferos sąlygų (faktorius α1). Galios pataisa apskaičiuojama pagal šią formulę: Pr4.1 lygtis:
čia:
|
3.3.4. Bandymų atmosferos sąlygos
3.3.4.1. Atmosferos sąlygos per bandymą turi atitikti šias ribines vertes:
278,2 K < T < 318,2 K
čia:
T– bandymų temperatūra (K).
3.3.5. Pasiruošimas bandymams
3.3.5.1. Bandomoji transporto priemonė pastatoma ant bandymų stendo.
3.3.5.2. Bandomąją transporto priemonę varo jos atitinkama baterija. Jei transporto priemonei pagaminta kelių rūšių baterijų, naudojama didžiausios talpos baterija.
3.3.5.3. Varymo baterija (-os) visiškai įkraunama (-os).
3.3.5.4. Vienas bandymų stendo variklis (bandymų stendo alkūninio veleno variklis) prijungiamas prie bandomosios transporto priemonės alkūninio veleno ar jo ašies. Šio variklio sukimosi greitis ir sukimo momentas turi būti kintantys, kad būtų galima imituoti vairuotojo vairavimo veiksmus. Tipiniams vairuotojų veiksmams imituoti bandymų stendo alkūninio veleno variklio sukimosi dažnis turi siekti 90 min–1, didžiausias sukimo momentas – 50 Nm.
3.3.5.5. Prie būgno, esančio po bandomosios transporto priemonės galiniu ratu, pritaisomas stabdys arba variklis transporto priemonės nuostoliams ir inercijai imituoti.
3.3.5.6. Transporto priemonėms, kuriose sumontuotas priekinį ratą varantis variklis, prie būgno, esančio po priekinio rato, pritaisomas papildomas stabdys arba papildomas variklis transporto priemonės nuostoliams ir inercijai imituoti.
3.3.5.7. Jei transporto priemonės pagalbinės sistemos veikimo lygis yra kintantis, nustatomas didžiausias pagalbinės sistemos veikimo lygis.
3.3.5.8. Išmontuojami arba išjungiami transporto priemonės tiekiama energija varomi išoriniai įtaisai. Jei tokie įtaisai būtini kaip variklio pagalbinė sistema, jų galima neišjungti, jei gamintojas patvirtinimo instituciją tenkinančiu būdu techninei tarnybai pateikė pakankamai pagrindžiamųjų įrodymų.
3.3.5.9. Prieš pradedant matavimą bandymų stendo alkūninio veleno variklio sūkių skaičius iš mažo keičiamas į aukštą, kol pasiekiama didžiausia mechaninė išėjimo galia. Šiam išankstiniam parengimui naudojama vidurinė transporto priemonės pavara, kai vidutinis bandymų stendo alkūninio veleno variklio sukimo momentas yra 25 Nm.
3.3.5.10. Tada bandymų stendo alkūninio veleno variklio sukimo momentas keičiamas didžiausiai variklio mechaninei išėjimo galiai pasiekti. Pakoregavus bandymų stendo alkūninio veleno variklio sukimo momentą transporto priemonės pavara koreguojama pagal didžiausią išėjimo galią. Bandymų stendo alkūninio veleno variklio sąlygos, kai transporto priemonės išėjimo galia yra didžiausia, nurodomos protokole ir naudojamos didžiausiai galiai išmatuoti. Atliekant matavimus šios sąlygos stebimos. Šiuo veikimo momentu bandymų stendo priekinio ir galinio rato stabdžiai (varikliai) reguliuojami, kad sukimosi dažnis būtų pastovus.
3.4. Bandymų procedūra didžiausiai variklio galiai nustatyti ir apskaičiuoti
3.4.1. Didžiausia galia matuojama penkias minutes (didžiausia 5 minučių galia). Jei galia nepastovi, vidutinė per 5 minučių trukmės matavimą nustatyta galia laikoma didžiausia 5 minučių galia.
3.4.2. Didžiausia transporto priemonės variklio galia apskaičiuojama iš mechaninių stabdymo variklio galių sumos atėmus bandymų stendo alkūninio veleno variklio mechaninę įėjimo galią.
3.4.3. Registruotini duomenys
Registruotini duomenys – Reglamento (ES) Nr. 168/2013 32 straipsnio 1 dalyje nurodyto formato bandymų protokole nustatyti duomenys.
3.5. Bandymų procedūra išsijungimo atstumui išmatuoti
Po transporto priemonės stabdymo minant pedalus, variklio pagalbinė sistema turi išsijungti nuvažiavus ≤ 3 m. Bandomosios transporto priemonės greitis turi atitikti 90 % didžiausio pagalbinės sistemos sūkių skaičiaus. Matuojama laikantis standarto EN 15194:2009.
3.5. Bandymų procedūra didžiausiam pagalbiniam koeficientui nustatyti
3.5.1. Palaikoma 278,2–318,2 K aplinkos temperatūra.
3.5.2. Bandomąją transporto priemonę varo jos atitinkama varymo baterija. Šiai bandymų procedūrai naudojama didžiausios talpos varymo baterija.
3.5.3. Baterija visiškai įkraunama transporto priemonės gamintojo nurodytu įkrovikliu.
3.5.4. Vienas bandymų stendo variklis prijungiamas prie bandomosios transporto priemonės alkūninio veleno ar jo ašies. Šis bandymų stendo alkūninio veleno variklis imituoja vairuotojo vairavimo veiksmus ir gali veikti įvairiu sukimosi greičiu ir sukimo momentu. Jo sukimosi dažnis pasiekia 90 rpm, o didžiausias nuolatinis vardinis sukimo momentas – 50 Nm.
3.5.5. Prie būgno, esančio po bandomosios transporto priemonės galiniu ratu, pritaisomas stabdys arba variklis, kuriais imituojami transporto priemonės nuostoliai ir inercija.
3.5.6. Transporto priemonėms, kuriose sumontuotas priekinį ratą varantis variklis, prie būgno, esančio po priekiniu ratu, pritaisomas papildomas stabdys arba papildomas variklis transporto priemonės nuostoliams ir inercijai imituoti.
3.5.7. Jei transporto priemonės pagalbinės sistemos veikimo lygis yra kintantis, nustatomas didžiausias pagalbinės sistemos veikimo lygis.
3.5.8. Bandomi šie veikimo momentai:
Pr4.1 lentelė.
Veikimo momentai didžiausiam pagalbiniam koeficientui išbandyti
Veikimo momentas |
Vairuotojo imituojama įėjimo galia (± 10 %) (W) |
Tikslinis transporto priemonės greitis (1) (± 10 %) (km/h) |
Pageidaujamas su pedalų mynimu susijęs sūkių skaičius (2) (rpm) |
A |
80 |
20 |
60 |
B |
120 |
35 |
70 |
C |
160 |
40 |
80 |
3.5.9. Didžiausias pagalbinis koeficientas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pr4.1 lygtis:
čia:
mechaninė bandomosios transporto priemonės variklio galia nustatoma iš mechaninių stabdymo variklio galių sumos atėmus bandymų stendo alkūninio veleno variklio mechaninę įėjimo galią (W).
(1) Jei neįmanoma pasiekti tikslinio transporto priemonės greičio, matavimas atliekamas transporto priemonei pasiekus didžiausią greitį.
(2) Pasirenkama pavara, kuri yra artimiausia veikimo momentui būtinai rpm normai.
XI PRIEDAS
Transporto priemonių varymo sistemų šeima aplinkosauginio veiksmingumo parodomiesiems bandymams atlikti
1. Įvadas
1.1. Gamintojams tenkančiai bandymų, atliekamų transporto priemonių aplinkosauginiam veiksmingumui parodyti, naštai sumažinti transporto priemonės gali būti skirstomos į grupes pagal transporto priemonių varymo sistemų šeimą. Gamintojas patvirtinimo institucijai priimtinu būdu iš tokios transporto priemonių grupės pasirenka vieną ar daugiau pirminių transporto priemonių ir jas naudoja I–VIII tipų parodomiesiems aplinkosauginio veiksmingumo bandymams atlikti. Pirminės transporto priemonės parodomiesiems IX tipo garso lygio bandymams atlikti turi atitikti IX priedo 2 punkte nurodytose JT EEK taisyklėse nustatytus reikalavimus.
1.2. L kategorijos transporto priemonė gali būti toliau laikoma priklausančia tai pačiai transporto priemonių varymo sistemų šeimai, jei 11.1 lentelėje išvardyti transporto priemonės variantas, versija, varymo sistema, taršos kontrolės sistema ir OBD parametrai yra tokie patys arba atitinka nurodytas ir deklaruotąsias leidžiamąsias nuokrypas.
1.3. Transporto priemonės ir varymo sistemos priskyrimas šeimai aplinkosauginiams bandymams atlikti
I–XIII tipų aplinkosauginiams bandymams atlikti tipinė pirminė transporto priemonė parenkama laikantis 3 punkte nustatytais klasifikavimo kriterijais apibrėžtų ribinių verčių.
2. Apibrėžtys
2.1. Kintamasis kumštelinio veleno rotavimas arba pakėlimas- įsiurbimo arba išmetimo vožtuvų pakėlimo, atidarymo ar uždarymo trukmė ir (arba) laiko keitimas veikiant varikliui;
2.2. ryšio protokolas- skaitmeninio pranešimo formatų ir kompiuterinėse sistemose ar skaičiavimo įtaisuose arba tarp jų perduodamų pranešimų taisyklių sistema;
2.3 bendrosios magistralės degalų sistema- degalų tiekimo varikliui sistema, kurioje palaikomas bendras aukštas slėgis;
2.4 tarpinis aušintuvas- šilumokaitis, kuris iš suslėgto oro kompresoriumi pašalina atliekinę šilumą prieš šiam orui patenkant į variklį ir taip pagerina tūrio efektyvumą, padidindamas įsiurbiamo oro tankį;
2.5 elektroninė droselio sistema (ETC)- reguliavimo sistema, kuri oro pripūtimą į vidaus degimo variklį valdo taip: fiksuojamas vairuotojo akceleratoriaus pedalo paspaudimas ar rankenėlės pasukimas, valdymo bloke (-uose) apdorojami duomenys, atitinkamai aktyvinamas droselis ir valdymo blokas gauna grįžtamąjį pranešimą apie droselio padėtį;
2.6 pripūtimo reguliatorius- įtaisas pripūtimo lygiui variklio su turbokompresoriumi arba mechaniniu kompresoriumi įsiurbimo sistemoje valdyti;
2.7 selektyviosios katalizinės redukcijos (SCR) sistema- dujinius teršalus nekenksmingomis arba inertinėmis dujomis paversti galinti sistema, kai pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekiui mažinti įpurškiama sunaudojamojo reagento, t. y. reaguojančiosios medžiagos, kuri įsigeria į katalizinį konverterį;
2.8 mažo NOx kiekio įgertuvas- transporto priemonės išmetimo sistemoje įtaisyta NOx talpykla, prapučiama reaguojančiąją medžiagą išleidžiant į išmetamųjų dujų srautą;
2.9 šaltojo paleidimo įtaisas- įtaisas, kuriuo laikinai sodrinamas oro ir degalų mišinys variklyje, kad variklį būtų lengviau paleisti;
2.10 variklio paleidimo įtaisas- įtaisas, padedantis paleisti variklį nesodrinant oro ir degalų mišinio variklyje, pvz., uždegimo žvakė, įpurškimo laiko reguliatorius ir žvaklaidžių pritaikymo įtaisai;
išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistema- sistema, kurią naudojant dalis išmetamųjų dujų srauto grąžinama į variklio degimo kamerą arba ten paliekama degimo temperatūrai sumažinti.
3. Klasifikavimo kriterijai
3.1 I, II, V, VII ir VIII tipų bandymai (11.1 lentelėje X reiškia „taikytina“)
11.1 lentelė.
Varymo sistemų klasifikavimo pagal šeimas kriterijai I, II, V, VII ir VIII tipų bandymams atlikti
Nr. |
Klasifikavimo kriterijų aprašas |
I tipo bandymai |
II tipo bandymai |
V tipo bandymai |
VII tipo bandymai |
VIII tipo bandymai |
|
|
I etapas |
II etapas |
|||||
1. |
Transporto priemonė |
||||||
1.1. |
Kategorija |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
1.2. |
Pakategorė |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
1.3. |
Už vardinės inercijos kategoriją dviem inercijos kategorijomis mažesnė arba didesnė transporto priemonės varianto (-ų) ar versijos (-ų) inercija |
X |
|
X |
X |
X |
X |
1.4. |
Pavaros skaičių iš viso (± 8 %) |
X |
|
X |
X |
X |
X |
2. |
Varymo sistemų šeimos savybės |
||||||
2.1. |
Variklių arba elektros variklių skaičius |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
2.2. |
Hibridinis (-iai) veikimo režimas (-ai) (lygiagretusis (-ieji) / nuoseklusis (-ieji) / kitas (-i)) |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
2.3. |
Vidaus degimo variklio cilindrų skaičius |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
2.4. |
Vidaus degimo variklio darbinis tūris (± 2 %) (1) |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
2.5. |
Vidaus degimo variklio vožtuvų skaičius ir valdymas (kintamasis kumštelinio veleno rotavimas arba pakėlimas) |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
2.6. |
Vienos rūšies degalai / dviejų rūšių degalai / mišrieji degalai H2GD / daugelio rūšių degalai |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
2.7. |
Degalų sistema (karbiuratorius / įsiurbimo anga / netiesioginis degalų įpurškimas / tiesioginis degalų įpurškimas / bendrosios magistralės degalų sistema / siurblio injektorius / kita) |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
2.8. |
Degalų talpykla (2) |
|
|
|
|
X |
X |
2.9. |
Vidaus degimo variklio aušinimo sistemos tipas |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
2.10. |
Degimo ciklas (PI / CI / dvitaktis / keturtaktis / kita) |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
2.11. |
Oro įsiurbimo sistema (be pripūtimo / su pripūtimu (turbokompresorius / mechaninis kompresorius) / tarpinis aušintuvas / pripūtimo reguliatorius) ir oro tiekimo valdymas (mechaninis droselis / elektroninė droselio sistema / jokio droselio) |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
3. |
Taršos kontrolės sistemos savybės |
||||||
3.1. |
Varymo sistemų išmetimo sistema su kataliziniu (-iais) konverteriu (-iais) (arba be jų) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.1. |
Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) tipas |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.1.1. |
Katalizinių konverterių skaičius ir elementai |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.1.2. |
Katalizinių konverterių dydis (monolito (-ų) tūris ± 15 %) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.1.3. |
Katalizės veikimo principas (oksidacija, trejopo poveikio, įšildoma, SCR, kita) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.1.4. |
Tauriųjų metalų masė (tokia pati arba didesnė) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.1. |
Tauriųjų metalų santykis (± 15 %) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.1.5. |
Substratas (pagrindas ir medžiaga) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.1.6. |
Korių tankis |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.1.7. |
Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) korpuso tipas |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.2. |
Varymo sistemų išmetimo sistema su kietųjų dalelių filtru (arba be jo) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.2.1. |
Kietųjų dalelių filtrų tipai |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.2.2. |
Kietųjų dalelių filtrų skaičius ir elementai |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.2.3. |
Kietųjų dalelių filtro dydis (filtro elemento tūris ± 10 %) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.2.4. |
Kietųjų dalelių filtro veikimo principas (dalinis / akytas filtruojamasis elementas / kita) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.2.5. |
Kietųjų dalelių filtro aktyvusis paviršius |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.3. |
Varymo sistemos su reguliariai atsinaujinančia sistema (arba be jos) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.3.1. |
Reguliariai atsinaujinančios sistemos tipas |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.3.2. |
Reguliariai atsinaujinančios sistemos veikimo principas |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.4. |
Varymo sistemos su selektyviosios katalizinės redukcijos (SCR) sistema (arba be jos) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.4.1. |
Selektyviosios katalizinės redukcijos sistemos tipas |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.4.2. |
Reguliariai atsinaujinančios sistemos veikimo principas |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.5. |
Varymo sistemos su mažo NOx kiekio gaudykle / įgertuvu (arba be jų); |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.5.1. |
Mažo NOx kiekio gaudyklės / įgertuvo tipas |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.5.2. |
Mažo NOx kiekio gaudyklės / įgertuvo veikimo principas |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.6. |
Varymo sistemos su šaltojo paleidimo įtaisu arba variklio paleidimo įtaisu (-ais) (arba be jų) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.6.1. |
Šaltojo paleidimo arba variklio paleidimo įtaiso tipas |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.6.2. |
Šaltojo paleidimo arba variklio paleidimo įtaiso (-ų) veikimo principas |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
3.6.3. |
Šaltojo paleidimo arba variklio paleidimo įtaiso (-ų) įjungimo trukmė ir (arba) veikimo ciklas (trumpam įjungiamas paleidus šaltą variklį / nuolat veikiantis) |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
3.7. |
Varymo sistemos su degalų tiekimo valdymo O2 jutikliu (arba be jo) |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
3.7.1. |
O2 jutiklio tipai |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
3.7.2. |
O2 jutiklio veikimo principas (binarinis / plačios srities / kita) |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
3.7.3. |
O2 jutiklio sąveika su uždarojo ciklo degalų tiekimo sistema (stechiometrija / tausus ir (arba) netausus veikimas) |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
3.8. |
Varymo sistemos su išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistema (arba be jos) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.8.1. |
EGR sistemų tipai |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.8.2. |
EGR sistemos veikimo principas (vidinis / išorinis) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.8.3. |
Didžiausia EGR vertė (± 5 %) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
3.2. III ir IV tipų bandymai (11.2 lentelėje X reiškia „taikytina“)
11.2 lentelė.
Varymo sistemų klasifikavimo pagal šeimas kriterijai III ir IV tipų bandymams atlikti
Nr. |
Klasifikavimo kriterijų aprašas |
III tipo bandymai |
IV tipo bandymai |
1. |
Transporto priemonė |
||
1.1. |
Kategorija |
X |
X |
1.2. |
Pakategorė |
|
X |
2. |
Sistema |
||
2.1. |
Varymo sistemos su karterio ventiliacijos sistema (arba be jos) |
X |
|
2.1.1. |
Karterio ventiliacijos sistemos tipas |
X |
|
2.1.2. |
Karterio ventiliacijos sistemos veikimo principas (alsuoklis / vakuumas / viršlėgis) |
X |
|
2.2. |
Varymo sistemos su degalų garavimo išlakų kontrolės sistema (arba be jos) |
|
X |
2.2.1. |
Degalų garavimo išlakų kontrolės sistemos tipas |
|
X |
2.2.2. |
Degalų garavimo išlakų kontrolės sistemos veikimo principas (aktyvi / pasyvi / valdoma mechaninėmis arba elektroninėmis priemonėmis) |
|
X |
2.2.3. |
Tapatus pagrindinis degalų / oro dozavimo principas (pvz., karbiuratorius / degalų įpurškimas vienoje vietoje / degalų įpurškimas keliose vietose / variklio sūkių skaičiaus tankis per MAP / oro srauto masę) |
|
X |
2.2.4. |
Tapati degalų bako ir skystųjų degalų žarnelių medžiaga |
|
X |
2.2.5. |
Degalų talpyklos tūris skiriasi ne daugiau kaip ± 50 % |
|
X |
2.2. |
Tapatus degalų talpyklos apsauginio vožtuvo nustatymas |
|
X |
2.2.6. |
Tapatus degalų garų surinkimo būdas, t. y. gaudyklės forma ir tūris, laikymo aplinka, oro filtras (jeigu naudojamas degalų garavimo išlakoms kontroliuoti) ir kt. |
|
X |
2.2.7. |
Tapatus surinktų garų prapūtimo būdas (pvz., oro srautas, prapūtimo tūris per važiavimo ciklą) |
|
X |
2.2.8. |
Tapatus degalų dozavimo sistemos sandarinimo ir ventiliacijos būdas |
|
X |
5. Tipo patvirtinimo išplėtimas, susijęs su IV tipo bandymais
5.1. Tipo patvirtinimas išplečiamas transporto priemonėms, kuriose sumontuota degalų garavimo išlakų kontrolės sistema, atitinkanti 5.3 punkte nustatytus klasifikavimo pagal degalų garavimo išlakų kontrolės šeimas kriterijus. Pagal žarnelių skerspjūvį ir apytikslį ilgį blogiausio pavyzdžio transporto priemonė turi būti bandoma kaip pirminė transporto priemonė.
5.2. Kad tipo patvirtinimas būtų išplėstas į jį įtraukiant degalų garavimo išlakas, gamintojas gali prašyti taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų, pagrįstų sertifikavimo pagal konstrukciją strategija.
5.2.1. Perkėlimo metodas
5.2.1.1. |
Jei transporto priemonės gamintojas sertifikavo nepatentuotos formos degalų baką (pirminis degalų bakas), šie bandymo duomenys gali būti naudojami bet kuriam kitam degalų bakui sertifikuoti pagal konstrukciją, jei jis sukonstruotas taip, kad su medžiagomis (įskaitant priedus), gamybos metodu ir vidutiniu sienelių storiu susijusios savybės yra tokios pačios. |
5.2.1.2. |
Jei degalų bako gamintojas sertifikavo pirminio degalų bako medžiagas (įskaitant priedus) remdamasis išsamiu degalų talpyklos laidumo bandymu ir išsamiu degalų talpyklos bei tiekimo sistemos laidumo bandymu, transporto priemonės gamintojas gali naudoti šiuos duomenis savo degalų bakui sertifikuoti pagal konstrukciją, jei jis sukonstruotas pagal taip, kad su medžiagomis (įskaitant priedus), gamybos metodu ir vidutiniu sienelių storiu susijusios savybės yra tokios pačios. |
5.2.2. Blogiausio pavyzdžio konfigūracijos metodas
Jei transporto priemonės gamintojas sėkmingai atliko blogiausio pavyzdžio konfigūracijos degalų bako degalų talpyklos laidumo arba degalų talpyklos bei tiekimo sistemos laidumo bandymus, šie bandymų duomenys gali būti naudojami pagal konstrukciją sertifikuoti kitus degalų bakus, kurie kitais atžvilgiais yra panašūs pagal medžiagas (įskaitant priedus), degalų siurblio plokštelę ir degalų bako dangtelį ir (arba) kaklelį. Blogiausios konfigūracijos degalų bakas – bakas, kurio ploniausios sienelės arba mažiausias vidinio paviršiaus plotas.
(1) VIII tipo bandymams didžiausia leidžiama riba 30 %.
(2) Tik transporto priemonėms, kuriose sumontuota dujinių degalų talpykla.
XII PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalies pakeitimai
1. |
Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalis pakeičiama taip: „A. Aplinkosauginiai bandymai ir reikalavimai L kategorijos transporto priemonių tipas gali būti patvirtintas tik jei jos atitinka šiuos aplinkosaugos reikalavimus:
|