27.5.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/23

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 565/2014/ES

2014 m. gegužės 15 d.

kuriuo nustatoma supaprastinta asmenų kontrolės prie išorės sienų tvarka, grindžiama vienašališku Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Rumunijos tam tikrų dokumentų pripažinimu lygiaverčiais jų išduodamoms nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją arba buvimo joje ne ilgiau kaip 90 per bet kurį 180 dienų laikotarpį tikslu ir panaikinami sprendimai Nr. 895/2006/EB ir Nr. 582/2008/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a ir b punktus,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)	pagal 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalį Kroatija, kuri į Europos Sąjungą įstojo 2013 m. liepos 1 d., nuo tos dienos turi taikyti vizų reikalavimą Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 (2) I priede nurodytų trečiųjų šalių piliečiams;

(2)

pagal 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį Šengeno acquis nuostatos dėl vienodų vizų išdavimo sąlygų ir kriterijų, taip pat nuostatos dėl abipusio vizų pripažinimo ir leidimų gyventi, ilgalaikių vizų ir trumpalaikių vizų lygiavertiškumo Kroatijoje taikomos tik priėmus tam skirtą Tarybos sprendimą. Tačiau Kroatijai jos yra privalomos nuo įstojimo dienos;

(3)

todėl Kroatija privalo išduoti nacionalines atvykimo ar tranzito per jos teritoriją vizas trečiųjų šalių piliečiams, turintiems vienodą vizą ar ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi, kurį išdavė visas Šengeno acquis nuostatas taikanti valstybė narė, ar Bulgarijos, Kipro ir Rumunijos, įgyvendinančių dar ne visas Šengeno acquis nuostatas, išduotus panašius dokumentus;

(4)

asmenys, turintys visas Šengeno acquis nuostatas taikančių valstybių narių ir Bulgarijos, Kipro ir Rumunijos išduotus dokumentus, nekelia pavojaus Kroatijai, nes tos valstybės narės minėtus asmenis yra tinkamai patikrinusios. Siekiant išvengti nepagrįstos papildomos administracinės naštos Kroatijai, reikėtų priimti bendrąsias taisykles, pagal kurias Kroatija galėtų vienašališkai pripažinti tų valstybių narių išduotus dokumentus lygiaverčiais jos nacionalinėms vizoms ir šio vienašališko lygiavertiškumo pagrindu būtų galima nustatyti supaprastintą asmenų kontrolės prie jos išorės sienų tvarką;

(5)

turėtų būti panaikintos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 895/2006/EB (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 582/2008/EB (4) nustatytos bendrosios taisyklės. Kalbant apie Kiprą, kuris nuo 2006 m. liepos 10 d. įgyvendina Sprendimu Nr. 895/2006/EB nustatytą bendrąją tvarką, ir Bulgariją ir Rumuniją, kurios nuo 2008 m. liepos 18 d. įgyvendina Sprendimu Nr. 582/2008/EB nustatytą bendrąją tvarką, kaip ir Kroatijai, turėtų būti nustatytos bendrosios taisyklės, pagal kurias Bulgarija, Kipras ir Rumunija galėtų tam tikrus valstybių narių, kurios įgyvendina visas Šengeno acquis nuostatas, išduotus dokumentus, taip pat Kroatijos išduotus panašius dokumentus, vienašališkai pripažinti lygiaverčiais jų nacionalinėms vizoms ir šio vienašališko lygiavertiškumo pagrindu nustatyti supaprastintą asmenų kontrolės prie jų išorės sienų tvarką. Šis sprendimas nedaro poveikio Bulgarijos ir Rumunijos tikslui nedelsiant tapti Šengeno valstybėmis narėmis;

(6)

šiame sprendime nustatyta supaprastinta tvarka turėtų būti taikoma pereinamuoju laikotarpiu iki dienos, kurią Taryba nustatys sprendimu, kaip nurodyta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje Kipro atžvilgiu, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje Kroatijos atžvilgiu, laikantis galimų pereinamojo laikotarpio nuostatų, taikomų iki tos dienos išduotiems dokumentams;

(7)	supaprastintos tvarkos taikymas neturėtų būti privalomas ir dėl jos valstybėms narėms neturėtų būti nustatyta daugiau įpareigojimų nei 2003 m. Stojimo akte, 2005 m. Stojimo akte ar 2011 m. Stojimo akte;

(8)

bendrosios taisyklės turėtų būti taikomos valstybių narių, kurios įgyvendina visas Šengeno acquis nuostatas, išduotoms trumpalaikėms vienodoms vizoms, ilgalaikėms vizoms ir leidimams gyventi, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009 (5) (Vizų kodekso) išduotoms riboto teritorinio galiojimo vizoms asmeniui, turinčiam kelionės dokumentą, kuris nėra pripažįstamas vienos ar kelių, bet ne visų valstybių narių, su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusių šalių išduotoms vizoms ir leidimams gyventi, taip pat Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Rumunijos išduotoms trumpalaikėms vizoms, ilgalaikėms vizoms ir leidimams gyventi. Dokumentas turėtų būti pripažįstamas iki jo galiojimo pabaigos;

(9)

turi būti įvykdytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006 (6) 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos atvykimo sąlygos trečiųjų šalių piliečiams, kurie siekia valstybės narės teritorijoje pasilikti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, išskyrus reikalavimą, kai jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, kadangi šiuo sprendimu nustatoma Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Rumunijos vykdomo tam tikrų dokumentų, išduodamų valstybių narių, kurios įgyvendina visas Šengeno acquis nuostatas, ir panašių Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Rumunijos išduodamų dokumentų vienašališko pripažinimo tranzito per jų teritoriją arba numatomo buvimo joje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį tvarka;

(10)

kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. nustatyti Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Rumunijos vienašališko tam tikrų išduotų dokumentų kitų valstybių narių pripažinimo tvarką, valstybės narės negali deramai pasiekti, bet to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(11)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (7), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (8) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį;

(12)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (9), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (10) 3 straipsniu;

(13)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (11), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (12) 3 straipsniu;

(14)	pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(15)	šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (13), todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(16)	šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (14), todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu nustatoma supaprastinta asmenų kontrolės prie išorės sienų tvarka, pagal kurią Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija gali šio sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje nurodytus trečiųjų šalių piliečiams, kuriems pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 taikomas reikalavimas turėti vizą, išduotus dokumentus vienašališkai pripažinti lygiaverčiais savo nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją arba numatomo buvimo joje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį tikslu.

Šio sprendimo įgyvendinimas neturi įtakos asmenų patikrinimams prie išorės sienų pagal Reglamento (EB) Nr. 562/2006 5–13 ir 18 bei 19 straipsnius.

2 straipsnis

1.   Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija gali toliau nurodytus valstybių narių, kurios įgyvendina visas Šengeno acquis nuostatas, išduotus dokumentus pripažinti lygiaverčiais savo nacionalinėms vizoms, neatsižvelgdami į dokumento turėtojo pilietybę, tranzito per jų teritoriją arba numatomo buvimo joje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį tikslu:

a)	vienoda viza, kaip apibrėžta Vizų kodekso 2 straipsnio 3 punkte, kurią turint galima atvykti du ar daugiau kartų;

b)	ilgalaikė viza, kaip nurodyta Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (15) 18 straipsnyje;

c)	leidimas gyventi, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 562/2006 2 straipsnio 15 punkte.

2.   Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija taip pat gali pagal Vizų kodekso 25 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį išduotas riboto teritorinio galiojimo vizas pripažinti lygiavertėmis savo nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją arba numatomo buvimo joje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį tikslu.

3.   Jeigu Bulgarija, Kroatija, Kipras ar Rumunija nusprendžia taikyti šį sprendimą, jos pripažįsta visus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus dokumentus nepriklausomai nuo juos išdavusios valstybės narės, išskyrus atvejus, kai jie tvirtinami prie kelionės dokumentų, kurių šios šalys nepripažįsta, arba kelionės dokumentų, kuriuos išdavė trečioji šalis, su kuria jos neturi diplomatinių santykių.

3 straipsnis

1.   Jeigu Bulgarija, Kroatija, Kipras ar Rumunija nusprendžia taikyti 2 straipsnį, jos taip pat gali papildomai prie tame straipsnyje nurodytų dokumentų, pripažinti lygiaverčiais savo nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją arba numatomo buvimo joje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį tikslu:

a)	nacionalines trumpalaikes ir ilgalaikes vizas, kurias Bulgarija, Kroatija, Kipras ar Rumunija išduoda pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 1683/95 (16) nustatytą vienodą formą;

b)	leidimus gyventi, kuriuos Bulgarija, Kroatija, Kipras ar Rumunija išduoda pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 1030/2002 (17) nustatytą vienodą formą,

išskyrus, kai tokios vizos ir leidimai gyventi tvirtinami prie kelionės dokumentų, kurių tos valstybės narės nepripažįsta, arba prie kelionės dokumentų, kuriuos išdavė trečioji šalis, su kuria jos neturi diplomatinių santykių.

2.   Bulgarijos išduodamų dokumentų, kurie gali būti pripažinti lygiaverčiais, sąrašas pateiktas I priede.

Kroatijos išduodamų dokumentų, kurie gali būti pripažinti lygiaverčiais, sąrašas pateiktas II priede.

Kipro išduodamų dokumentų, kurie gali būti pripažinti lygiaverčiais, sąrašas pateiktas III priede.

Rumunijos išduodamų dokumentų, kurie gali būti pripažinti lygiaverčiais, sąrašas pateiktas IV priede.

4 straipsnis

2 ir 3 straipsniuose nurodytų dokumentų galiojimo laikas turi būti ne trumpesnis nei tranzito arba buvimo trukmė.

5 straipsnis

Jeigu Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija nusprendžia taikyti šį sprendimą, jos apie tai praneša Komisijai per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos. Komisija šių valstybių narių pateiktą informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tuose pranešimuose, prireikus, nurodomos trečiosios šalys, kurių atžvilgiu Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija, neturėdamos diplomatinių santykių, ir netaiko šio sprendimo pagal 2 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį.

6 straipsnis

Sprendimai Nr. 895/2006/EB ir Nr. 582/2008/EB panaikinami.

7 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas iki dienos, kuri nustatyta Tarybos sprendime, priimtame pagal 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą Kipro atžvilgiu, pagal 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu ir pagal 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą Kroatijos atžvilgiu, ir nuo kurios visos Šengeno acquis nuostatos, susijusios su bendrąja vizų politika ir trečiųjų šalių piliečių, teisėtai gyvenančių valstybių narių teritorijoje, judėjimu, bus taikomos atitinkamai valstybei narei.

8 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Bulgarijai, Kroatijai, Kiprui ir Rumunijai.

---

(1)  2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas.

(2)  2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

(3)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 895/2006/EB, nustatantis supaprastintą asmenų kontrolės prie išorės sienų režimą, grindžiamą vienašališku Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos tam tikrų dokumentų pripažinimu lygiaverčiais jų išduodamoms nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją tikslu (OL L 167, 2006 6 20, p. 1).

(4)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 582/2008/EB, nustatantis supaprastintą asmenų kontrolės prie išorės sienų režimą, grindžiamą tam tikrų dokumentų Bulgarijos, Kipro ir Rumunijos vienašališku pripažinimu lygiaverčiais jų išduodamoms nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją tikslu (OL L 161, 2008 6 20, p. 30).

(5)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

(6)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių laisvą asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, 2006 4 13, p. 1).

(7)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(8)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(9)  OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(10)  2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(11)  OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(12)  2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

(13)  2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(14)  2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(15)  OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

(16)  1995 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1683/95, nustatantis vienodą vizų formą (OL L 164, 1995 7 14, p. 1).

(17)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 157, 2002 6 15, p. 1).

---

---

---

---

---