2.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/92

(1)

2009 m. birželio 26 d. elektroniniu pranešimu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 3 dalį Latvija pranešė apie priemonę, kuria numatomas valstybinis finansavimas Ventspilio uosto infrastruktūrai statyti.

(2)

2009 m. gruodžio 15 d. raštu Komisija informavo Latviją, kad nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl priemonės.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Komisija kreipėsi į suinteresuotąsias šalis ir pakvietė jas pateikti savo pastabas.

(4)

Komisija negavo suinteresuotųjų šalių pastabų. 2010 m. kovo 16 d., 2010 m. balandžio 7 d., 2010 m. balandžio 12 d. ir 2010 m. balandžio 14 d. raštais Latvijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(5)

2010 m. rugsėjo 21 d., 2010 m. gruodžio 22 d. ir 2011 m. kovo 18 d. raštais Komisija paprašė papildomos informacijos apie šią priemonę. Latvijos valdžios institucijos pateikė prašomą informaciją 2010 m. spalio 8 d., 2011 m. sausio 20 d., 2011 m. kovo 22 d. ir 2011 m. kovo 31 d. raštais.

(6)

Be to, įvyko keli Komisijos tarnybų ir Latvijos valdžios institucijų susitikimai. Prieš šiuos susitikimus ir po jų Latvijos valdžios institucijos teikė papildomos informacijos.

(7)

Projekto tikslas – modernizuoti uosto infrastruktūrą. Projektą sudaro šie paprojekčiai, kurie turi būti įgyvendinti 2010–2014 metais:

(8)

2009 m. gruodžio 15 d. sprendime (3) Komisija nutarė, kad nebūtina priimti sprendimo, ar molo, kanalo krantinės sutvirtinimo ir uosto direkcijos laivams skirtų švartavimosi dambų renovacijos valstybinis finansavimas laikytinas valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes tokia pagalba būtų suderinama su vidaus rinka.

(9)

Kalbant apie dugno gilinimo ir privažiuojamųjų geležinkelių valstybinį finansavimą, Komisija manė, kad tai susiję su valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, ir pareiškė, kad pagalba uosto direkcijos lygmeniu yra suderinama su vidaus rinka.

(10)

Kalbant apie naujo terminalo ir dviejų prieplaukų valstybinį finansavimą, Komisija manė, kad tai buvo pagalba uosto direkcijos lygmeniu. Komisija padarė išvadą, kad pagalba uosto direkcijai buvo suderinama su vidaus rinka.

(11)

Sausų birių krovinių terminalą ir dvi prieplaukas valdys privačios šalys. Tam uosto direkcija sudarys koncesijos sutartis su uosto paslaugų teikėjais 35 metams. Dėl koncesijų sutarčių konkursas nebus organizuojamas. Pasirinktų uosto paslaugų teikėjų mokėtinas koncesijos mokestis nustatytas iš anksto remiantis nepriklausomo eksperto atliktu vertinimu.

(12)

2009 m. gruodžio 15 d. sprendime Komisija iškėlė abejonių dėl to, ar koncesijos kaina nėra susijusi su valstybės pagalba. Remdamasi tuo metu turima informacija Komisija negalėjo padaryti išvados, ar valstybinis finansavimas yra pagalba, kalbant apie tris konkretiems naudotojams skirtos uosto infrastruktūros koncesininkus.

(13)

Taip pat Komisija nustatė, kad galutiniai naudotojai galės naudotis naująja infrastruktūra nediskriminacinio pobūdžio sąlygomis.

(14)

Taigi, oficiali tyrimo procedūra skirta tik galimai pagalbai koncesininkams.

(15)

Uosto direkcija ketina sudaryti koncesijos sutartį dėl naujojo terminalo valdymo su […] (4). Šiuo metu operatorius vykdo darbą su kroviniais uosto direkcijos […] išnuomotoje teritorijoje pagal su […] sudarytą pernuomojimo susitarimą.

(16)

Anot Latvijos valdžios institucijų, […] ketina plėsti veiklą naudodamas visą nuomojamą teritoriją savo veiklai ir todėl planuoja nutraukti pernuomojimo susitarimą.

(17)

Uosto direkcija nusprendė statyti naują terminalą ir suteikti koncesiją […], kad […] galėtų tęsti veiklą uoste.

(18)

Anot Latvijos valdžios institucijų, norint atkurti skystų krovinių pajėgumus Ventspilio uoste, būtent ši vieta pasirinkta dėl būtino gylio apribojimų, susijusių su galimybe priimti tam tikros talpos skystų krovinių laivus.

(19)

Visa gretima teritorija šiuo metu išnuomota […]. Latvijos valdžios institucijos ketina sudaryti koncesijos sutartį dėl naujos prieplaukos valdymo su […], nes […] jau dirbo su skystais kroviniais uoste ir todėl jau turi būtiną skystų krovinių perkrovimo įrangą, įskaitant priešgaisrinę įrangą.

(20)

Vienas iš prieplaukos naudotojų bus […] patronuojamoji įmonė, kuri ketina uosto teritorijoje įkurti statybinių modulių fabriką pagal ilgalaikės žemės nuomos susitarimą su uosto direkcija. Statybiniai moduliai bus gabenami į eksporto rinkas ro-ro laivais.

(21)

Iš paties fabriko į prieplauką moduliai bus gabenami geležinkeliais ir keliais palei universalaus terminalo Nr. 2 teritoriją, kurią valdo […]. Tam po prieplaukos statybos bus pasirašytas trišalis susitarimas tarp […], […] ir uosto direkcijos.

(22)

Anot Latvijos valdžios institucijų, […] ir […] yra vieninteliai potencialūs prieplaukos Nr. 12 operatoriai. Uosto direkcija iš pradžių norėjo koncesijos sutartį sudaryti su […].

(23)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikosi preliminarios nuomonės, kad kriterijai, būtini siekiant padaryti išvadą, kad uosto direkcija pasielgė kaip privati investuotoja nustatydama būsimų koncesininkų mokėtinus koncesijos mokesčius, nebuvo visiškai įgyvendinti.

(24)

Komisija išreiškė abejonių tiek dėl pačios koncesijos mokesčio apskaičiavimo metodikos, tiek dėl nepriklausomo eksperto vertinimo pobūdžio.

(25)

Nepriklausomas ekspertas, vertinęs koncesijos mokesčius, taikė dvi skirtingas metodikas – lyginamąją analizę ir pajamų metodiką. Skystų krovinių prieplaukai ekspertas taikė tik pajamų metodiką.

(26)

Kalbant apie lyginamąją analizę, Komisija pastebėjo, kad ją atliekant daugiausia remtasi esamomis sutartimis tame pačiame uoste. Todėl Komisijai kilo abejonių dėl metodikos patikimumo. Komisija pabrėžė, kad pagal tokią lyginamąją analizę negalima daryti galutinių išvadų, jei nėra duomenų, kad pagal pavyzdžiui pateiktas sutartis mokamas rinkos koncesijos mokestis. Be to, Komisija pabrėžė, kad atlikta tų pačių trijų koncesijos susitarimų, sudarytų dėl sausų birių krovinių terminalo ir dėl prieplaukos Nr. 12 bendriems ir biriems kroviniams, analizė, nepaisant to, kad šių terminalų pobūdis visiškai skiriasi.

(27)

Kalbant apie vertinime naudotą pajamų metodiką, Komisija pabrėžė, kad joje neatsispindi visos investicijų išlaidos, susijusios su sausų birių krovinių terminalu ir prieplauka Nr. 12.

(28)

Komisija pabrėžė, kad uosto valdybos dar 2006 m. kovą priimtame sprendime buvo įtvirtintas uosto pasiryžimas pabaigus statybos darbus sudaryti koncesijos sutartį dėl prieplaukos Nr. 35 valdymo su […]. Ten išsamiai aprašyta koncesijos mokesčio apskaičiavimo metodika, pagrįsta tais pačiais principais, kuriais remtasi atliekant nepriklausomą vertinimą. Todėl Komisijai kilo abejonių dėl vertinimo nepriklausomumo apskritai.

(29)

Komisija mano, kad skiriant terminalo ir dviejų prieplaukų statybos valstybinį finansavimą atrankiniu būdu suteikiamas didelis ekonominis pranašumas tam tikriems infrastruktūros operatoriams. Todėl toks finansavimas laikytinas pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(30)

Komisija laikosi preliminarios nuomonės, kad bet kokia koncesininkams skirta pagalba yra veiklos pagalba, kuria jie atleidžiami nuo išlaidų, kurias paprastai patirtų. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, tokia veiklos pagalba iš esmės nesuderinama su vidaus rinka. (5)

(31)

Latvijos valdžios institucijos teigia, kad uosto direkcija atrinko šiuos tris operatorius objektyviai ir jie yra geriausia alternatyva renkant naujosios infrastruktūros operatorius.

(32)

Uosto direkcija ketina sudaryti koncesijos sutartį dėl sausų birių krovinių terminalo valdymo su […], daugiausia užsiimančiu medienos perkrovimo darbais. Latvijos valdžios institucijos aiškina, kad […] buvimas uoste yra būtinas dėl ypač didelės medienos eksporto svarbos šiam regionui.

(33)

Kaip paaiškinta pirmiau, […] šiuo metu teikia krovos paslaugas uosto direkcijos […] išnuomotoje teritorijoje pagal su […] sudarytą pernuomojimo susitarimą. Atsižvelgiant į tai, kad […] ketina plėsti veiklą ir panaudoti visą nuomojamą teritoriją, 2005 m. spalį uosto valdyba priėmė rezoliuciją statyti naują terminalą ir paskui sudaryti koncesijos sutartį dėl jo valdymo su […] (žr. I priedą).

(34)

Latvijos valdžios institucijos teigia, kad sprendimas sudaryti koncesijos sutartį būtent su šiuo operatoriumi priimtas visiškai objektyviu komerciniu pagrindu. Šia prasme Latvijos valdžios institucijos pabrėžia, kad […] yra geriausias sprendimas, kalbant apie terminalo veiklą, nes […] jau turi darbo su sausais biriais kroviniais įrangą. Be to, joks kitas galimas koncesininkas neišreiškė pageidavimo valdyti sausų birių krovinių terminalą. Latvijos valdžios institucijos pabrėžia, kad uosto direkcija yra suinteresuota pradėti derybas su visomis potencialiomis suinteresuotosiomis šalimis, ypač atsižvelgiant į tai, kad didelė uosto teritorijos dalis nenaudojama.

(35)

[…] uoste jau perkrovė daugiau nei […] tūkstančių m3 per metus ir todėl jau turi tvirtą verslo tinklą. Uosto direkcija mano, kad bendrovė sugebės išlaikyti tokią krovinių apyvartą ateityje ir todėl užtikrinti būtinas garantijas dėl uosto direkcijos padarytų investicijų grąžos.

(36)

Prieplauka pakeis skystų pavojingų krovinių perkrovimo dambą Nr. 1. Ši damba jau yra pasenusi ir todėl nebegali būti naudojama darbams su kroviniais. Kaip paaiškinta pirmiau, norint atkurti skystų krovinių pajėgumus Ventspilio uoste, būtent ši vieta pasirinkta dėl saugos reikalavimų ir būtino gylio apribojimų, susijusių su galimybe priimti tam tikros talpos skystų krovinių laivus.

(37)

Latvijos valdžios institucijos teigia, kad sudaryti koncesijos sutartį dėl prieplaukos Nr. 35 valdymo su kita įmone praktiškai neįmanoma būtent dėl konkrečios šios infrastruktūros vietos uoste. Šiuo metu visa gretima uosto teritorija išnuomota […] (žr. II priedą).

(38)

Be to, tvirtinama, kad kaip ir […], kadangi […] jau dirbo su skystais kroviniais Ventspilio uoste, operatorius turi visą skystiems kroviniams perkrauti reikalingą įrangą, o tai būtina vykdant veiklą prieplaukoje.

(39)

Projekto tikslas – padidinti bendrų krovinių iškrovimo pajėgumus. Latvijos valdžios institucijos aiškina, kad sprendimas statyti prieplauką yra susijęs su uosto direkcijos sudarytu ilgalaikės žemės nuomos susitarimu su […] patronuojamąja įmone. […] patronuojamoji įmonė ketina įkurti statybinių modulių fabriką uosto teritorijoje. Statybiniai moduliai gali būti gabenami į eksporto rinkas tik ro-ro laivais.

(40)

Tačiau Latvijos valdžios institucijos pabrėžia, kad prieš sudarydama nuomos sutartį su […], uosto direkcija dalyvavo įvairiuose konkursuose, kuriuos organizavo krovinių ekspeditoriai ir galimi prieplaukos Nr. 12 koncesininkai, kaip antai […], bet jai nepasisekė.

(41)

Anot Latvijos valdžios institucijų, iš paties fabriko į prieplauką moduliai gali būti gabenami tik geležinkeliais ir keliais palei universalaus terminalo Nr. 2 teritoriją, kurią valdo […]. Tam po prieplaukos statybos bus pasirašytas trišalis susitarimas tarp […], […] ir uosto direkcijos.

(42)

Be to, Latvijos valdžios institucijos teigia, kad yra tik du potencialūs prieplaukos operatoriai, t. y. […] ir […]. Oficialios tyrimo procedūros metu pateiktose pastabose Latvijos valdžios institucijos paaiškino, kad koncesijos sutartis dėl prieplaukos valdymo bus sudaryta su […].

(43)

Atsižvelgiant į tai, kad vienintelis būdas pristatyti statybinius modulius iš fabriko į prieplauką Nr. 12 yra per […] išnuomotą teritoriją (žr. III priedą), uosto direkcija mano, kad […] yra tinkamiausia alternatyva.

(44)

Be to, Latvijos valdžios institucijos pabrėžia, kad prie prieplaukos esančios uosto teritorijos paviršius netinka kroviniams sandėliuoti. Todėl būtina užtikrinti patikimą susisiekimą su kitomis uosto teritorijomis, kur galima sandėliuoti krovinius.

(45)

Taip pat teigiama, kad atsižvelgiant į prieplaukos vietą ir jos techninius parametrus, prieplaukoje bus aptarnaujami krovinių ekspeditoriai iki 12 ha teritorijoje, neatsižvelgiant į tvarkomų krovinių tipą.

(46)

Atliktas atskiras kiekvienos su konkretiems naudotojams skirta infrastruktūra susijusios koncesijos sutarties vertinimas. Latvijos valdžios institucijos teigia, kad šie vertinimai atlikti remiantis Latvijos vertinimo standartais ir tarptautiniais vertinimo standartais.

(47)

Kalbant apie taikytą metodiką, Latvijos valdžios institucijos pabrėžia, kad atsižvelgiant į Rygos ir Liepojos uostų vietą ir savybes, lyginamosios analizės metodas yra visiškai patikimas. Šiuose uostuose veikiančių paslaugų teikėjų mokamus koncesijos mokesčius pateikė pačios uostų direkcijos, todėl juos galima laikyti patikimais.

(48)

Anot Latvijos valdžios institucijų, remiantis grynųjų pinigų srautų analize peržiūrėti vertinimai taip pat turėtų išsklaidyti Komisijos abejones dėl jų nepriklausomumo.

(49)

Toliau Komisija savo ruožtu išsamiai aptars eksperto taikytą metodiką nustatant koncesijos mokesčius.

(50)

Vertinimas atliktas remiantis dviem metodais:

(51)

Atlikta trijų palygintinomis laikomų sutarčių Ventspilio uoste lyginamoji analizė. Ekspertas pritaikė taisomąjį dalmenį, kad nustatytų pakankamą koncesijos mokestį. Atsižvelgta į šiuos veiksnius: sutarties sudarymo laikas ir sąlygos, prieplaukų vieta, aprašymas, nuomojama teritorija, terminalų techninės sąlygos ir prieiga prie įrenginių.

(52)

Apskaičiuotasis koncesijos mokestis sudaro […] eurų už kv. m. per metus. Vertintojo nustatytas koncesijos mokestis sudaro […] eurų už kv. m. per metus.

(53)

Pajamų metodas taikomas vertinant, ar būsimų pajamų sumos su nuolaidomis leis visiškai padengti visas investicijų išlaidas (įskaitant kroviniams sukrauti skirto ploto, dugno gilinimo ir privažiuojamųjų geležinkelių sąnaudas) rengiant finansines prognozes 25 metams. Apskaičiuotosioms pajamų ir išlaidų sumoms taikoma taisomoji 7,5 % nuolaidos norma, atspindinti investicijų rizikos lygį.

(54)

Nepriklausomame vertinime atsižvelgiama į pajamas iš uosto rinkliavų ir mokesčių bei pajamas iš uosto žemės ir infrastruktūros naudojimo. Atsižvelgiama į visas investicijų išlaidas.

(55)

Remiantis skirtingais krovinių apyvartos lygiais, prognozuojama, kad atsižvelgiant į grynąją dabartinę vertę (GDV), vidaus grąžą (VG) ir ekonominės naudos santykį (ENS), koncesijos mokesčiai bus nuo […] eurų už kv. m iki […] eurų už kv. m per metus. Remiantis finansiniais rodikliais, pagrįstu laikytinas koncesijos mokestis, sudarantis bent […] eurų už kv. m per metus, vidutinei krovinių apyvartai esant […] tonų per metus, ir […] eurų už kv. m per metus, vidutinei krovinių apyvartai esant […] tonų per metus. Jei vidutinė krovinių apyvarta viršija […] tonų per metus, koncesijos mokestis gali būti mažiausias.

(56)

Atsižvelgiant į tai, kad prognozuojama vidutinė krovinių apyvarta yra […] tonų per metus, nepriklausomas vertintojas daro išvadą, kad metinis koncesijos mokestis nuo […] eurų iki […] eurų už kv. m per metus yra pagrįstas.

(57)

Atsižvelgdamas į abu pirmiau aprašytus metodus, nepriklausomas vertintojas nustatė […] eurų už kv. m per metus koncesijos mokestį.

(58)

Toliau esančioje lentelėje pateiktos projekto finansinių rodiklių vertės, atsižvelgiant į apskaičiuotą koncesijos mokestį:

Krovinių apyvarta […] tonų, koncesijos mokestis […] eurų už kv. m per metus, nuolaida 7,5 %, augimo lygis 2,28 %

(59)

Taigi, nepriklausomo vertintojo išvada patvirtino apskaičiuoto, kaip aprašyta pirmiau, koncesijos mokesčio tinkamumą, t. y. […] eurų už kv. m per metus.

(60)

Pajamų metodas leidžia parengti finansines prognozes 25 metams. Apskaičiuotosioms pajamų ir išlaidų sumoms taikoma ta pati taisomoji 7,5 % nuolaidos norma, atspindinti investicijų rizikos lygį.

(61)

Nepriklausomame vertinime atsižvelgiama į pajamas iš uosto rinkliavų ir mokesčių bei pajamas iš uosto žemės ir infrastruktūros naudojimo. Atsižvelgiama į visas investicijų išlaidas.

(62)

Remiantis skirtingais krovinių apyvartos lygiais, prognozuojama, kad atsižvelgiant į grynąją dabartinę vertę (GDV), vidaus grąžą (VG) ir ekonominės naudos santykį (ENS), koncesijos mokesčiai bus nuo […] eurų iki […] eurų per metus. Finansiniai rodikliai rodo, kad pagrįstas metinis koncesijos mokestis yra daugiau nei […] eurų per metus, tikėtinai krovinių apyvartai esant […] tonų per metus, ir daugiau nei […] eurų per metus, tikėtinai krovinių apyvartai esant […] tonų per metus. Esant didesnei krovinių apyvartai, gali būti taikomas mažiausias koncesijos mokestis.

(63)

Atsižvelgdamas į 30 metų giliavandenių prieplaukų nusidėvėjimo laikotarpį, nepriklausomas vertintojas nustatė, kad koncesijos mokesčio vertė yra […] eurų per metus, t. y. viena trisdešimtoji investicijų į prieplauką išlaidų, neįskaitant dugno gilinimo darbų.

(64)

Toliau esančioje lentelėje parodyti projekto finansiniai rezultatai, esant […] tonų metiniai krovinių apyvartai, atsižvelgiant į […] eurų koncesijos mokestį per metus. Į skaičiavimą įtrauktos visos investicijų išlaidos, įskaitant dugno gilinimo darbus.

Krovinių apyvarta […] tonų, koncesijos mokestis […] eurų per metus, nuolaida 7,5 %, augimo lygis 2,28 %

(65)

Taigi, vertintojas nustatė […] eurų koncesijos mokestį per metus (vietoj pirmiau nustatyto […] eurų mokesčio per metus).

(66)

Vertinimas atliktas remiantis dviem metodais, t. y. lyginamuoju sandorių metodu ir pajamų metodu.

(67)

Pirma, koncesijos sutartis lyginama su trimis palygintinomis laikomomis sutartimis Ventspilio uoste. Atsižvelgdamas į infrastruktūros savybes ir ypatumus pagal šias tris sutartis, vertintojas taikė taisomuosius dalmenis, kad nustatytų pakankamą koncesijos mokestį. Atsižvelgta į šiuos veiksnius: sandorio sudarymo laikas ir sąlygos, prieplaukų vieta, aprašymas, nuomojama teritorija, infrastruktūros techninės sąlygos, prieiga prie įrenginių.

(68)

Apskaičiuotasis koncesijos mokestis sudaro […] eurų už kv. m. per metus. Nustatytas koncesijos mokestis […] eurų už kv. m. per metus.

(69)

Pajamų metodas taikomas vertinant, ar būsimų pajamų sumos su nuolaidomis leis padengti visas investicijų išlaidas (įskaitant dugno gilinimo ir privažiuojamųjų geležinkelių sąnaudas), rengiant finansines prognozes 25 metams. Prognozuojamoms pajamų ir išlaidų sumoms taikoma taisomoji 7,5 % nuolaidos norma, atspindinti investicijų rizikos lygį.

(70)

Nepriklausomame vertinime atsižvelgiama į pajamas iš uosto rinkliavų ir mokesčių bei pajamas iš uosto žemės ir infrastruktūros naudojimo. Atsižvelgta į visas investicijų išlaidas, įskaitant valstybinį finansavimą.

(71)

Remiantis skirtingais krovinių apyvartos lygiais, prognozuojama, kad atsižvelgiant į grynąją dabartinę vertę (GDV), vidaus grąžą (VG) ir ekonominės naudos santykį (ENS), koncesijos mokesčiai bus nuo […] eurų už kv. m iki […] eurų už kv. m per metus. Nepriklausomas vertintojas padarė išvadą, kad remiantis finansiniais rodikliais (GDV – teigiama), pagrįstu laikytinas koncesijos mokestis, ne mažesnis nei […] eurų už kv. m per metus, tikėtinai krovinių apyvartai esant […] tonų per metus, ir […] eurų už kv. m per metus, tikėtinai krovinių apyvartai esant […] tonų per metus.

(72)

Atsižvelgdamas į prognozuojamas […] tonų per metus apimtis, vertintojas padarė išvadą, kad bent […] eurų už kv. m per metus koncesijos mokestis yra pagrįstas.

(73)

Atsižvelgdamas į abiejų pirmiau aprašytų metodų rezultatus, nepriklausomas vertintojas nustatė […] eurų už kv. m per metus koncesijos mokestį.

(74)

Toliau esančioje lentelėje pateiktos projekto finansinių rodiklių vertės, atsižvelgiant į apskaičiuotą koncesijos mokestį:

Krovinių apyvarta […] tonų, koncesijos mokestis […] eurų už kv. m per metus, nuolaida 7,5 %, augimo lygis 2,28 %

(75)

Taigi, nepriklausomo vertintojo išvada patvirtino apskaičiuoto, kaip aprašyta pirmiau, koncesijos mokesčio tinkamumą, t. y. […] eurų už kv. m per metus.

(76)

Remdamosi nepriklausomo vertintojo atliktais skaičiavimais, Latvijos valdžios institucijos nusprendė nustatyti šiuos koncesijos mokesčius:

(77)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai SESV nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(78)

107 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai yra suvestiniai. Todėl, siekiant nustatyti, ar priemonė, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, turi būti įvykdytos visos pirmiau minėtos sąlygos. Būtent finansinė parama:

(79)

Pagal Teisingumo Teismo praktiką (6) koncesininkams nesuteikiama pranašumų, jei privatus investuotojas panašiomis aplinkybėmis nustatytų tokio pat lygio koncesijos mokestį.

(80)

Iš pat pradžių Komisija pabrėžia, kad šiuo atveju koncesijos mokesčiai nustatyti iš anksto remiantis atskirais nepriklausomo eksperto atliktais vertinimais. Latvijos valdžios institucijos pateikė įrodymų, kad ekspertas yra tinkamai kvalifikuotas ir patyręs.

(81)

Kaip aprašyta pirmiau, nepriklausomas vertintojas atliko apskaičiuotų koncesijos mokesčių analizę lygindamas juos su trimis palygintinomis sutartimis Ventspilio uoste. Atsižvelgdamas į infrastruktūros savybes ir ypatumus pagal šias tris sutartis, nepriklausomas ekspertas taikė taisomuosius dalmenis, kad nustatytų pakankamą koncesijos mokestį.

(82)

Vis dėlto, remdamasi turima informacija, Komisija negali nustatyti, ar, pavyzdžiui, pateiktoms sutartims buvo organizuoti konkursai. Taip pat nėra įrodymų, kad pagal tris sutartis mokėti koncesijos mokesčiai gali būti laikomi pagrįstais rinkos verte.

(83)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija teigia, kad lyginamoji analizė nėra pakankamai patikima ir todėl ja remiantis negalima atmesti galimybės, kad koncesininkai turės pranašumą.

(84)

Pagal antrąjį nepriklausomo vertintojo taikytą metodą koncesijos mokesčiai ir kitos uosto direkcijos įplaukos užtikrins investicijų į infrastruktūrą grąžą ir tam tikrą grąžos lygį po 25 metų. Uosto direkcija nusprendė nustatyti gerokai didesnį koncesijos mokestį sausų birių krovinių terminalui ([…] eurų už kv. m vietoj […] eurų už kv. m per metus) ir prieplaukai Nr. 35 ([…] eurų vietoj […] eurų per metus) nei rekomendavo ekspertas. Todėl tikroji grąža, kurios tikisi uosto direkcija, yra gerokai didesnė nei eksperto apskaičiuota vertė.

(85)

Todėl Komisija daro išvadą, kad koncesijos mokestis ir kitos uosto direkcijos įplaukos leidžia jai susigrąžinti visas investicijų į infrastruktūrą išlaidas, įskaitant dugno gilinimo ir privažiuojamųjų geležinkelių sąnaudas) ir užsidirbti grąžą, atitinkančią grąžą, kurios tikėtųsi privatus investuotojas.

(86)

Be to, Komisija pabrėžia, kad šiuo atveju nėra įrodymų, kad uosto direkcija nustatė tokio dydžio koncesijos mokesčius, kad jos įplaukos nebūtų didžiausios.

(87)

Be to, įtraukta peržiūros nuostata leis reguliariai peržiūrėti koncesijos mokestį.

(88)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad šiuo atveju galima daryti išvadą, kad koncesijos mokestis, nustatytas, kaip aprašyta pirmiau, nesuteikia nepagrįstų pranašumų konkretiems naudotojams skirtos infrastruktūros koncesininkams.

(89)

Šiuo sprendimu neužbėgama už akių galimai būsimai Komisijos analizei dėl ES viešųjų pirkimų taisyklių ar kitų SESV įtvirtintų bendrųjų principų.

(90)

Komisija mano, kad konkretiems naudotojams skirtos infrastruktūros Ventspilio uoste valstybinis finansavimas nesuteikia ekonominio pranašumo koncesininkams, ir todėl šia priemone nėra sukuriama palankesnė konkurencinė pozicija atrinktiems paslaugų teikėjams palyginti su įmonėmis, kurios su jais konkuruoja.

(91)

Pagal esamą teismo praktiką, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, turi būti įvykdytos visos SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos (7). Kadangi Latvijos valdžios institucijų įgyvendinta priemonė nesuteikia ekonominio pranašumo būsimiems koncesininkams, vadinasi, ji neatitinka visų sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos visos kartu, kad priemonę būtų galima laikyti valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(92)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad konkretiems naudotojams skirtos infrastruktūros statybos Ventspilio uoste valstybinis finansavimas nėra valstybės pagalba koncesininkams.

(93)

Šis sprendimas yra susijęs tik su valstybės pagalbos aspektais ir nepažeidžia kitų SESV nuostatų, ypač susijusių su paslaugų koncesijų teise, taikymo,