(1)

2006 m. liepos 13 d. raštu Nyderlandų valdžios institucijos pranešė apie groepsrentebox (grupės palūkanų langelio) schemą, pagal kurią įmonių grupės viduje gaunamoms arba mokamoms palūkanoms taikomi mažesni mokesčiai ir mažesnė atskaitymo norma. Nyderlandų valdžios institucijos pateikė pranešimą tik teisinio tikrumo sumetimais, nes mano, kad ši schema yra bendro pobūdžio priemonė. 2006 m. rugsėjo 5 d. ir 2006 m. lapkričio 9 d. raštais buvo pateikta papildomos informacijos.

(2)

2007 m. vasario 7 d. raštu Komisija pranešė Nyderlandams nusprendusi pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos schemos dalies, susijusios su mažesnių mokesčių ir mažesnės atskaitymo normos taikymu įmonių grupės viduje gaunamoms ir mokamoms palūkanoms (A priemonė).

(3)

Tuo pačiu raštu Komisija taip pat pranešė Nyderlandams mananti, kad trumpalaikiams indėliams, už kuriuos įsigyjami bent 5 % įmonės, taikomas mažesnis apmokestinimas (B priemonė) nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas.

(5)

Nyderlandų valdžios institucijos 2007 m. gegužės 7 d. raštu pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(6)

Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabų. Ji persiuntė jas Nyderlandų valdžios institucijoms, kurioms buvo suteikta galimybė į jas atsakyti; jų pastabos pateiktos 2007 m. birželio 29 d. rašte.

(7)

2007 m. lapkričio 8 d. ir 2008 m. sausio 29 d. raštais iš Nyderlandų valdžios institucijų gauta papildomos informacijos.

(8)

2008 m. spalio 7 d. Nyderlandų valdžios institucijos pateikė Tilburgo universiteto Europos teisės profesorės Leigh Hancher teisinę nuomonę apie tai, ar priemonė, apie kurią pranešta, susijusi su valstybės pagalba.

(9)

2008 m. gruodžio 18 d. raštu Nyderlandų valdžios institucijos pranešė Komisijai nusprendusios pakeisti mokesčių schemą.

(10)

Nyderlandų valdžios institucijų teigimu, priemone siekiama mažinti įmonių grupės viduje naudojamų dviejų finansavimo priemonių, t. y. finansavimo nuosavu kapitalu ir skolintuoju kapitalu, apmokestinimo tvarkos skirtumus.

(11)

Esant dabartinei padėčiai, kai įmonė, kuri yra grupės dalis, suteikia kapitalo kitai įmonei, kuri yra tos pačios grupės dalis, kaip atlygį ji gauna dividendus, kurie, remiantis taisyklėmis, pagal kurias taikomos išimtys akcijų paketams, neapmokestinami, o kai ji skolina pinigus įmonei, kuri yra tos pačios grupės dalis, gaunamos palūkanos apmokestinamos taikant standartinį pelno mokesčio tarifą (25,5 %). Lėšas gaunančios įmonės lygmeniu dividendai, sumokėti už suteiktą kapitalą, neatskaitytini, o už paskolą sumokėtos palūkanos atskaitytinos, taikant standartinį įmonių pelno mokesčio tarifą.

(12)

Nyderlandai pažymi, kad teisiškai nepriklausomų organizacijų organizacinės struktūros pasirinkimą paprastai lemia bendrovių teisė arba ekonominiai sumetimai. Civilinėje teisėje nuosavo kapitalo ir skolintojo kapitalo skirtumai (atsakomybė, grąžinimo sąlygos, užstatas, balsavimo teisės ir kt.) grupės finansavimui dažniausiai nereikšmingi, o mokesčių padariniai gerokai skirtingi. Finansavimo sąlygos grupių viduje pasirenkamos taip, kad mokesčių našta pagal taikomą mokesčių sistemą būtų kuo mažesnė. Todėl sprendimą suteikti skolintojo kapitalo ar nuosavo kapitalo grupių viduje visų pirma lemia mokesčių sąlygos.

(13)

Teisinėje nuomonėje prof. L. Hancher pabrėžia, kad įmonių lygmeniu taikomos skolintojo kapitalo ir nuosavo kapitalo apmokestinimo tvarkos skirtumų poveikis ir galimi nepageidaujamų padarinių, kuriuos tokie skirtumai gali sukelti, sprendimai yra svarbūs daugelio EBPO šalių politinės darbotvarkės klausimai. Prof. L. Hancher teigimu, Nyderlandų mokesčių literatūroje vis raginama įgyvendinti esminę Nyderlandų pelno mokesčio reformą ir taikyti neutralią finansavimo skolintuoju kapitalu ir nuosavu kapitalu grupių viduje tvarką.

(14)

Nyderlandų valdžios institucijos pabrėžia, kad dėl šių dviejų finansavimo grupės viduje būdų dėl apmokestinimo tvarkos sąlygų skirtumų įvairiais būdais bandoma spekuliuoti, o tai ekonominiu požiūriu nėra pageidautina. Grupės viduje papildomo finansavimo nuosavu kapitalu arba (papildomo) finansavimo skolintuoju kapitalu pasirinkimas daromas savo valia, tačiau mokesčių atžvilgiu dviejų rūšių finansavimo padariniai nevienodi. Dėl to gali būti bandoma spekuliuoti, o tai iškraipo mokesčių sistemos neutralumą. Taigi šia priemone siekiama išvengti atvejų, kai renkantis finansavimą skolintuoju kapitalu ar nuosavu kapitalu bandoma panaudoti skirtumus savo naudai, ir padidinti Nyderlandų mokesčių sistemos neutralumą.

(15)

Grupės palūkanų langelio įvedimas padės užtikrinti, kad grupėje taikomas finansavimo būdas būtų nustatomas visų pirma atsižvelgiant į ekonominius sumetimus. Pagal šią schemą įmonių grupės viduje gaunamų ir mokamų palūkanų apmokestinimo tvarka būtų daug labiau suderinta su įmonių grupės viduje gaunamų ir mokamų dividendų apmokestinimo tvarka, todėl būtų užtikrintas didesnis neutralumas tarp finansavimo skolintuoju kapitalu ir nuosavu kapitalu įmonių grupės viduje.

(16)

Finansavimo ne įmonių grupės viduje atveju problemų, kai tvarkos skirtumus bandoma panaudoti savo naudai, nekyla. Šiuo atveju iš tikrųjų svarbūs kitokie padariniai, kylantys iš civilinės teisės nuostatų, todėl tokio pobūdžio spekuliacija nėra būdinga. Atsižvelgiant į padėčiai grupių viduje ir už jų ribų būdingus skirtumus, mokesčių neutralumo finansavimo sandorių ne grupių viduje atžvilgiu nereikalaujama. Taigi akivaizdu, kad priemonė taikoma tik grupės paskoloms.

(17)

Nyderlandų valdžios institucijos taip pat pažymi, kad pastaruoju metu Nyderlandų įmonės atskaitydavo vis didesnes ir didesnes palūkanų sumas. Įmonės vis aktyviau išnaudoja grupės paskolų ir nuosavo kapitalo apmokestinimo tvarkos skirtumus valstybės iždo sąskaita.

(18)

Ši priemonė skirta kovoti su tokiu mokesčių pajamų mažėjimu, skatinant įmones naudoti nuosavą kapitalą vietoj paskolų, ir apriboti palūkanų atskaitymą Nyderlanduose. Taigi ši schema papildo Nyderlandų kapitalo nepakankamumo taisykles, kuriomis siekiama panašaus tikslo, t. y. neskatinti perteklinio finansavimo naudojant skolintąjį kapitalą ir užkirsti kelią dirbtinam mokesčių bazės mažinimui Nyderlanduose.

(19)

Nyderlandų valdžios institucijų nuomone, schema, apie kurią pranešta, yra grynai techninio pobūdžio priemonė.

(20)

Priemonės teisinis pagrindas – 1969 m. Pelno mokesčio įstatymo (olandų k. Wet op de vennootschapsbelasting) 12c straipsnis. Ši nuostata turėjo įsigalioti 2007 m. sausio 1 d., tačiau jos įsigaliojimas buvo atidėtas, kol Komisija suformuluos poziciją dėl suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis.

(21)

Nyderlanduose įmonių pajamoms paprastai taikomas 25,5 % pelno mokesčio tarifas (3). Pagal grupės palūkanų langelio priemonę tam tikroms įmonių grupės viduje gaunamoms ir mokamoms palūkanoms numatyta kitokia apmokestinimo tvarka. Finansavimo įmonių grupės viduje atveju mokamoms ir gaunamoms palūkanoms nebus taikomas standartinis pelno mokesčio tarifas, t. y. 25,5 %. Vykdant finansavimo sandorius įmonių grupės viduje gautų ir sumokėtų palūkanų teigiamam balansui pagal grupės palūkanų langelį bus taikomas 5 % mokesčio tarifas, o ne 25,5 % standartinis pelno mokesčio tarifas. Jeigu gautų ir sumokėtų palūkanų balansas neigiamas, jis bus atskaitytinas, tačiau taikant sumažintą 5 % tarifą, o ne standartinį 25,5 % tarifą.

(22)

Suma, kuri gali būti apmokestinta arba atskaityta taikant sumažintą tarifą, neturi viršyti tam tikros mokesčio mokėtojo grynojo turto mokesčių tikslais (olandų k..fiscale vermogen) procentinės dalies. Šiuo apribojimu siekiama užkirsti kelią nepakankamą kapitalą turinčioms įmonėms piktnaudžiauti šia priemone ir užtikrinama, kad sumažintas tarifas būtų taikomas tik tuo atveju, jeigu pajamos iš grupės paskolų finansuotos nuosavu kapitalu.

(23)

Palūkanų langelio priemonėje numatyta keletas kitų nuostatų, skirtų užkirsti kelią netinkamam priemonės taikymui. Visų pirma palūkanos, formaliai mokėtinos trečiajai šaliai (bankui), bet faktiškai sumokėtos grupės organizacijai, laikomos įmonių grupės viduje sumokėtomis palūkanomis. Tai, pvz., taikoma kompensacinės struktūros atveju (4). Palūkanos, mokėtinos trečiajai šaliai (bankui), taip pat laikomos riboto atskaitomumo įmonių grupės vidaus palūkanomis, jeigu per paskolą gauti ištekliai skiriami patronuojamojoje įmonėje naudojamam kapitalui, kad įmonių grupės vidaus palūkanos, kurioms taikomas mažas mokesčio tarifas, kauptųsi patronuojamojoje įmonėje.

(24)

Pirminiame pranešime Nyderlandų valdžios institucijos nurodė, kad schema būtų pasirinkta mažiausiai trejų metų laikotarpiu. Jeigu ją pasirinktų viena grupei priklausanti įmonė, schema būtų taikoma visoms kitoms Nyderlanduose esančioms grupės įmonėms. Schemos reikalavimus atitinkančios įmonės, kaip apibrėžta pirminėje palūkanų langelio schemoje, – tai vienai grupei priklausančios įmonės, kaip konkrečiai apibrėžta pačioje schemoje, pagal kurią vienai įmonei turi priklausyti daugiau kaip 50 % kitos įmonės. Kitaip tariant, grupė turi būti sudaryta iš bent dviejų įmonių, o patronuojančioji bendrovė turi kontroliuoti daugiau kaip 50 % patronuojamosios įmonės akcijų. Kiekvienai įmonei turi būti taikomas pelno mokestis Nyderlanduose. Tai reiškia, kad schema taikoma bet kokiai Nyderlanduose įsteigtai įmonei arba bet kokiai ne Nyderlanduose įsteigtai įmonei, kurios nuolatinė buveinė yra Nyderlanduose.

(25)

Vykstant procedūrai, Nyderlandų valdžios institucijos aiškiai davė suprasti ketinančios padaryti schemą privalomą. Tai patvirtinta 2008 m. gruodžio 18 d. raštu. Grupės palūkanų langelis dabar būtų taikomas visiems subjektams, kuriems Nyderlanduose taikomas pelno mokestis, – grupės įmonėms mokamoms palūkanoms ir iš grupės įmonių gaunamoms palūkanoms.

(26)

Tame rašte Nyderlandų valdžios institucijos taip pat pranešė Komisijai apie du papildomus schemos pakeitimus. Pirmasis pakeitimas susijęs su platesne grupės apibrėžtimi, kuri būtų taikoma palūkanų langelio schemoje. Susijusių subjektų apibrėžtis keičiama, įtraukiant į ją visas struktūras, pagal kurias vienas subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai faktiškai kontroliuoja kito subjekto finansavimą arba pagal kurias faktiška dviejų su paskolos susitarimu susijusių subjektų finansavimo kontrolė priklauso trečiajam asmeniui ar subjektui (5). Antruoju pakeitimu įterpiama nuostata, kuria remiantis būtų paprasčiau įsteigti (antrąją) įmonę pagal Nyderlandų civilinę teisę, kad taip sudaryta grupė galėtų pasinaudoti grupės palūkanų langelio schema. Visų pirma būtų panaikintas šiuo metu įstatymuose ribotos atsakomybės įmonei (olandų k. besloten vennootschap – BV) nustatytas 18 000 EUR minimalaus kapitalo reikalavimas.

(27)

Remiantis pirminiu pranešimu, metinis priemonės, apie kurią pranešta, biudžetas turėjo būti 475 mln. EUR. Vėliau Nyderlandų valdžios institucijos nurodė, kad privaloma palūkanų langelio schema biudžeto atžvilgiu būtų neutrali.

(28)

2007 m. vasario 7 d. sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių dėl bendrojo priemonės pobūdžio. Ji pabrėžė, kad pagal schemą numatytais mažesniais mokesčiais galėtų pasinaudoti tik grupei priklausančios įmonės (de jure selektyvumas), ir įtarė, kad schema bus naudinga tarptautinėms grupėms, nes tokioms grupėms bus suteikiamas atrankinis ekonominis pranašumas (de facto selektyvumas).

(29)

Komisija pažymėjo, kad vien tik nacionalinėmis aplinkybėmis ši priemonė mokesčių atžvilgiu tikriausiai būtų neutrali. Tačiau tarpvalstybinių sandorių aplinkybėmis Nyderlandų įmonei, skolinančiai lėšų užsienyje įsteigtai susijusiai įmonei, būtų taikomas mažesnis mokesčio tarifas, t. y. 5 %, o užsienio susijusiai įmonei nebūtų taikomos sumokėtų palūkanų atskaitymo normą ribojančios Nyderlandų taisyklės. Schema suteiktų de facto atrankinį pranašumą, nes paskatų naudotis schema turėtų tik tarptautinės įmonių grupės, viduje vykdančios tarpvalstybinius palūkanų sandorius mokesčių jurisdikcijose, kuriose pelno mokesčio tarifas didesnis nei 5 %.

(30)

Kadangi priemonė, kaip numanoma, turėjo sudaryti mokesčių schemos taikymo išimtį, Komisija taip pat išreiškė abejonių, ar ji buvo pagrįsta mokesčių sistemos pobūdžiu ar bendrąja schema.

(31)

Komisija taip pat manė, kad negalima atmesti galimybės, jog pagrindiniai schemos naudos gavėjai galėtų būti buvę tarptautinės finansavimo veiklos schemos, kuri buvo pripažinta nesuderinama valstybės pagalba (6), naudos gavėjai.

(32)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad palūkanų langelio schemą galima laikyti pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir kad netaikoma nė viena iš 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų išimčių.

(33)

Nyderlandų pastabos apie sprendimą pradėti procedūrą gautos 2007 m. gegužės 7 d. ir 2007 bei 2008 m. papildytos pastabomis, įskaitant prof. L. Hancher pateiktą teisinę nuomonę.

(34)

Nyderlandų valdžios institucijos tvirtina, kad požiūris, kurio Komisija laikosi savo sprendime, yra neteisingas trim aspektais. Pirma, Komisija sujungia atskirus „pranašumo“ ir „selektyvumo“ kriterijus į vieną kriterijų, t. y. „atrankinio pranašumo“. Tai prieštarauja įprastai Komisijos praktikai ar teismo praktikai, kurioje numatyta, kad du kriterijai turi būti taikomi atskirai.

(35)

Antra, Komisija neįvertina grupės palūkanų langelio sudedamųjų dalių atskirai. Įmonių grupės viduje gaunamoms palūkanoms taikomo sumažinto tarifo galimas pagalbos elementas ir įmonių grupės viduje mokamoms palūkanoms taikomo sumažinto tarifo galimas pagalbos elementas turi būti vertinami atskirai.

(36)

Trečia, Komisija klysta, vertindama grynąjį poveikį mokėtojui ir gavėjui kartu ir darydama išvadą, kad grynasis poveikis nacionalinėms grupėms, kai ir mokėtojas, ir gavėjas įsteigti Nyderlanduose, tikriausiai yra neutralus, o grynąjį pranašumą įgyja tarptautinės grupės, kai mokėtojas yra užsienyje įsteigta grupės įmonė, o gavėjas įsteigtas šalyje. Nyderlandų valdžios institucijų teigimu, tokio pobūdžio sulyginimas pagal Nyderlandų mokesčių teisę neturi jokio pagrindo. Grupei priklausančios Nyderlandų įmonės konsoliduojamos mokesčių tikslais tik tuo atveju, jeigu valdoma 95 % ar daugiau akcijų.

(37)

Be to, Nyderlandų valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad grupės palūkanų langelio negalima laikyti nukrypimu nuo standartinio apmokestinimo būdo. Tai patikslinimas, kuriuo mokesčių sistema papildoma analitiniu elementu. Dėl to atsiranda naujas standartinis apmokestinimo būdas ir atitinkamai nesuteikiama jokio pranašumo.

(38)

Nyderlandų valdžios institucijos neigia esant ir kokį nors pranašumą dėl kokios nors kitos priežasties. Tarptautinių grupių atveju dėl grupės palūkanų langelio atsirandantis grynasis pokytis, palyginti su nacionalinėmis grupėmis, gali būti naudingas tarptautinėms grupėms, bet taip pat gali būti ir nenaudingas. Susijusią įmonę Nyderlanduose turinti tarptautinė grupė gali įgyti pranašumą arba atsidurti nenaudingoje padėtyje priklausomai nuo savo objektyvios padėties – kaip skolininko ar kreditoriaus, ir nuo mokesčių tarifų, taikomų kitose valstybėse narėse ir Nyderlanduose.

(39)

Jeigu pranašumo iš tiesų yra, Nyderlandai laikosi nuomonės, kad galimą grynąjį tarptautinių grupių pranašumą lems ne mažesnis mokesčio tarifas, Nyderlandų taikomas įmonių grupės viduje gaunamoms palūkanoms, o neribota atskaitymo norma, taikoma įmonių grupės viduje užsienyje mokamoms palūkanoms. Šis pranašumas nėra priskirtinas Nyderlandų valstybei ir nėra finansuojamas Nyderlandų valstybės ištekliais.

(40)

Galbūt pranašesnis grynasis poveikis tarptautinėms grupėms, palyginti su nacionalinėmis grupėmis, nėra Nyderlandų grupės palūkanų langelio atrankinės taikymo srities padarinys – tai lemia skirtumai, atsirandantys dėl nevienodų grupės palūkanų atskaitymo normai ES taikomų taisyklių. Nyderlandai gali nevaržomai didinti arba mažinti šį skirtumą, keisdami savo mokesčių sistemą, kol pakeitimai yra bendrai taikomi visiems Nyderlandų mokesčių mokėtojams, kurių teisinė ir faktinė padėtis, atsižvelgiant į atitinkamu pakeitimu siekiamą tikslą, yra palyginama.

(41)

Nyderlandų valdžios institucijų teigimu, bendras mokesčių pakeitimų poveikis tarpvalstybinius sandorius vykdančioms tarptautinėms grupėms visada skirsis nuo poveikio nacionalinėms grupėms, atliekančioms sandorius tik šalies viduje. Valstybės pagalbos klausimu tai svarbu tik tuo atveju, jeigu skirtumus lėmė pačios valstybės narės priemonė, pvz., kai mažesnis mokesčio tarifas taikomas tik užsienio grupės palūkanų pajamoms. Tai nesvarbu bendros priemonės, kuri taikoma visoms grupės palūkanų pajamoms ir šalies viduje, ir užsienio, ir dėl kurios atsiranda tarpvalstybinių skirtumų, atveju.

(42)

Grynasis tarpvalstybinių sandorių rezultatas mokesčių atžvilgiu gali skirtis nuo grynai vidaus sandorių grynojo poveikio vien dėl esamų lygiagrečių nesuderintų mokesčių sistemų. Toks poveikis gali būti ir nepalankus (dvigubas ekonominės veiklos apmokestinimas), ir palankus (ekonominės veiklos neapmokestinimas).

(43)

EB sutarties 94 ir 95 straipsniuose siūlomas pagrindas priimti direktyvas ar reglamentus, kuriais būtų suderinama galiojanti tvarka, jeigu tai būtina bendrajai rinkai sukurti ar jai tinkamai veikti. Be to, 96 straipsnyje Komisijai siūloma imtis veiksmų, jeigu dėl įvairiose valstybėse narėse galiojančių teisės aktų skirtumų būtų rimtai iškraipomos bendrosios rinkos konkurencijos sąlygos.

(44)

NET jei pirmiau minėti argumentai būtų atmesti, Nyderlandų valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad selektyvumo nėra. Vertindama selektyvumą ir lygindama užsienio skolininko ir vidaus kreditoriaus derinį su vidaus skolininko ir vidaus kreditoriaus deriniu, Komisija renkasi netinkamą orientacinį pagrindą. Vertinant Nyderlandų mokesčių tvarkos selektyvumą, orientacinis pagrindas gali apimti tik visus Nyderlandų mokesčių mokėtojus ir ne daugiau. Pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką į orientacinį pagrindą negali būti įtrauktos įmonės, kurios Nyderlanduose nėra apmokestinamos.

(45)

Nyderlandų valdžios institucijos pabrėžia, kad mokesčių schema nėra taikoma tik tam tikroms įmonėms ar tam tikrai veiklai arba funkcijoms, ar konkretiems regionams. Remiantis šia schema įmonių grupės rezidentės neskiriamos nuo grupių nerezidenčių. Norintiesiems pasinaudoti palūkanų langeliu netaikoma jokių minimalių atitikties reikalavimams ribų, susijusių su konkrečia veikla ar funkcijomis.

(46)

Be to, atsižvelgiant į grupės palūkanų langelio tikslą, palyginama teisinė ir faktinė padėtis yra tik įmonių, kurios yra grupės dalis. Tik tokios įmonės susidurtų su II.1 skirsnyje apibūdinta problema, kai bandoma pasinaudoti apmokestinimo skirtumais savo naudai.

(47)

Nyderlandai pabrėžia, kad grupėse finansavimo sprendimais siekiama kuo labiau sumažinti mokesčių naštą pagal taikomą mokesčių sistemą. Komerciniai finansavimo nuosavu kapitalu ir skolintuoju kapitalu skirtumai (grąžinimo sąlygos, atsakomybė, užstatas), palyginti su apmokestinimo skirtumais, dažniausiai nėra svarbūs. Ne grupėse komerciniai finansavimo nuosavu kapitalu ir skolintuoju kapitalu skirtumai iš tiesų labai svarbūs ir gali būti gerokai svaresni už su mokesčiais susijusius motyvus.

(48)

Nyderlandų valdžios institucijos tvirtina, kad tik grupėms taikomos priemonės yra grynai techninio pobūdžio mokestinės priemonės, kurios nėra valstybės pagalba: jų teigimu, sprendime dėl Prancūzijos apmokestinimo nuostatos Komisija sutiko, kad priemonė, kuria atmetama bendroji taisyklė, kad palūkanų mokėjimai, susiję su paskolomis įmonės viduje, yra atskaitomos išlaidos, buvo bendro pobūdžio priemonė, tačiau manė, kad dar viena tos taisyklės išimtis, palanki tarptautinių įmonių Prancūzijoje įkurtiems iždo centrams, suteikė atrankinio pranašumo (7).

(49)

Nyderlandų valdžios institucijos tvirtina, kad išplėtus grupės palūkanų langelio taikymo sritį iš esmės atsirastų selektyvumas. Jeigu iš trečiųjų šalių gaunamos palūkanos taip pat būtų apmokestinamos taikant sumažintą tarifą, finansų įstaigos dėl to įgytų pranašumo.

(50)

Jos taip pat pareiškė, kad prielaida, jog palūkanoms taikomos specialiosios mokesčių taisyklės savaime susijusios su selektyvumu, yra neteisinga. Finansavimo organizacijų grupės viduje negalima apibūdinti kaip ekonominės veiklos – tai paprasčiausiai ekonominė realybė. Palūkanų srautai kaip tokie nėra atskira ekonominė veikla ar verslo rūšis – jie skirti tik ekonominei veiklai ar verslo rūšiai finansuoti. Finansavimas paskolomis savaime yra atskira veikla tik finansų įstaigų, kurių verslas yra trečiųjų šalių finansavimas, atveju. Be to, kalbėdama apie trumpalaikių indėlių, už kuriuos įsigyjami bent 5 % įmonės akcijų (B priemonė), palūkanas Komisija sprendime pradėti procedūrą pati laikėsi nuomonės, kad mažesnio mokesčio tarifo taikymas tokioms palūkanoms savaime selektyvumo nesukelia, nes manyta, jog tai yra bendro pobūdžio priemonė.

(51)

Be to, Nyderlandų valdžios institucijos įrodinėja, kad nėra jokio koncepcinio skirtumo tarp dividendų ir palūkanų. Ir dividendai, ir palūkanos yra kompensacija už lėšų – arba nuosavo, arba skolinto kapitalo – naudojimą ar skyrimą. Abiem atvejais gavėjas naudoja šias lėšas verslo veiklai finansuoti. Kiekvienoje mokesčių sistemoje yra taisyklių, pagal kurias dividendai ir sumokėtos palūkanos yra atskaitomi ar iš dalies atskaitomi arba neatskaitomi, ir taisyklių, pagal kurias dividendai ir palūkanos yra apmokestinami, iš dalies apmokestinami arba neapmokestinami. Nėra jokio tarptautinio mokesčių standarto, kuriame būtų nustatyta, kaip šie elementai turėtų būti vertinami mokesčių tikslais.

(52)

Kitas dalykas yra tai, kad ribotas apmokestinimas padeda išvengti Nyderlandų sistemos vidaus neatitikčių, taigi jį pateisina sistemos pobūdis ir paskirtis. Ribotą grupės viduje gaunamų palūkanų apmokestinimą pateisina ribotas palūkanų mokėjimų grupės viduje atskaitymas. Tai leidžia kaip grupė organizuotoms įmonėms išvengti nepalankios padėties dėl riboto atskaitymo ir visiško apmokestinimo, o kaip vienas subjektas organizuotos įmonės neturi vidaus palūkanų mokėjimų, taigi neatsiduria tokioje nepalankioje padėtyje.

(53)

Pagal pagrindinį Nyderlandų mokesčių teisės principą pajamos ir išlaidos turi būti vertinamos simetriškai. Pagal Nyderlandų mokesčių sistemos vidaus logiką pajamos ir išlaidos yra dvi tos pačios monetos pusės. Siekiant vengti dvigubo apmokestinimo, ribotas apmokestinimas yra loginis riboto atskaitymo padarinys.

(54)

Siūloma priemone siekiama užtikrinti neutralumo principo taikymą Nyderlandų mokesčių sistemoje, pašalinant finansavimo skolintuoju ir nuosavu kapitalu grupių viduje skirtumus, kuriuos stengiamasi panaudoti savo naudai. Šia priemone mažinami šių dviejų finansavimo įmonių grupės viduje rūšių skirtumai, todėl padidėja mokesčių sistemos neutralumas. Taigi priemonės apribojimas grupės palūkanomis pagrįstas ekonominiu ir loginiu pagrindu, ir ji yra būtina ir naudinga mokesčių sistemos veiksmingumui užtikrinti.

(55)

Nyderlandų valdžios institucijos pabrėžia, kad įmonių, kurios naudosis grupės palūkanų langeliu, bus gerokai daugiau negu 87 įmonės, kurios naudojosi buvusia tarptautinės finansavimo veiklos schema. Jos taip pat įrodinėja, kad grupės palūkanų langelio schemoje netaikoma nė viena iš ribojančių tos schemos sąlygų, kaip antai reikalavimas dėl veiklos dviejuose žemynuose ar keturiose šalyse. Palūkanų langelis yra išimtinai mokestinė priemonė, kuria reguliuojamas mokesčių spaudimas kapitalui kaip gamybos veiksniui. Be to, jis taikomas bet kokiai gaunamai ar skiriamai grupės paskolai ir visiškai atskirtas nuo verslo, kurį plėtoja atitinkama įmonė. Dėl šių priežasčių priemonės taikymo srities visiškai neįmanoma lyginti su tarptautinių finansavimo institucijų schemos taikymo sritimi.

(56)

Privalomasis priemonės pobūdis visiems mokesčių mokėtojams, mokantiems palūkanas susijusioms įmonėms arba gaunantiems palūkanas iš jų, pabrėžia palūkanų langelio tikslą didinti mokesčių sistemos neutralumą, kartu mažinant galimybę panaudoti apmokestinimo skirtumus savo naudai ir didinant Nyderlandų įplaukas iš pelno mokesčio. Dėl tokio pobūdžio taip pat pašalinamas priemonės elementas, dėl kurio taikant palūkanų langelį galėtų atsirasti atrankinis pranašumas.

(57)

Pagal privalomą palūkanų langelį ne tik atlyginama už kapitalo išsaugojimą Nyderlanduose, bet tuo pat metu ir stabdomas – panašiai kaip ir pagal kapitalo nepakankamumo taisykles – finansavimo paskolomis srautas į Nyderlandus. Pagal Nyderlandų kapitalo nepakankamumo taisykles ribojant įmonių grupės viduje gaunamų ir mokamų palūkanų atskaitymo normą skatinama vengti perteklinio finansavimo skolintuoju kapitalu grupių viduje, o pagal grupės palūkanų langelį siūloma įmonių grupės viduje gaunamoms palūkanoms taikyti sumažintą mokesčių tarifą, jeigu jos finansuojamos nuosavu kapitalu. Grupės palūkanų langelis leidžia sustiprinti Nyderlandų mokesčių bazę, šia priemone skatinama siekti didesnio nuosavo kapitalo ir skolintojo kapitalo santykio ir padedama išvengti nuosavo kapitalo, taigi ir kapitalo bazės, nutekėjimo iš Nyderlandų.

(58)

Palūkanų langelis yra grynai techninė priemonė, kuria keičiama įmonių grupės viduje gaunamoms ir mokamoms palūkanoms pagal schemą taikoma tvarka, didinant tam tikrų mokesčių mokėtojų mokesčių naštą ir mažinant kitų mokesčių mokėtojų mokesčių naštą remiantis horizontaliais ir objektyviais faktais ir aplinkybėmis. Pašalinus galimybę atsisakyti taikyti priemonę, palūkanų langelis nesuteikia jokio ekonominio pranašumo, nes mokesčių našta paprasčiausiai perkeliama tarp mokesčių mokėtojų pagal išimtinai horizontalius ir objektyvius kriterijus.

(59)

Nyderlandų valdžios institucijos pabrėžia, kad de facto selektyvumas gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu yra rizikos, kad, nors priemonė ir yra bendro pobūdžio, praktikoje dėl jos poveikio naudos visada gaus grupė, kurios tapatybę galima nustatyti. Tokios rūšies selektyvumas galėtų atsirasti, jeigu priemonė būtų pasirinktina, bet ne tuo atveju, jeigu priemonė padaroma privaloma. Mokesčių mokėtojai, vienais metais esantys nepalankioje padėtyje, kitais metais gali įgyti pranašumą ir atvirkščiai. Taigi schema nėra naudinga tai pačiai mokesčių mokėtojų kategorijai.

(60)

Nyderlandų valdžios institucijos taip pat laikosi nuomonės, kad veiksminga kontrole pagrįsta naujoji grupės apibrėžtis geriau atitinka schemos paskirtį. Jeigu viena įmonė veiksmingai kontroliuoja kitos įmonės finansavimą, ta kita įmonė nebegali laisvai pasirinkti finansavimo vidaus arba išorės skolintuoju kapitalu ir taip pat negali laisvai pasirinkti finansavimo skolintuoju arba nuosavu kapitalu. Grupės centrinė vadovybė sprendžia, kaip iš išorės pritrauktos lėšos – per išorės skolintąjį kapitalą ar išorės nuosavą kapitalą – turi būti paskirstytos grupėje – ar vidaus skolintojo kapitalo, ar vidaus nuosavo kapitalo būdu. Tai, kad dviejų finansavimo įmonių grupės viduje priemonių mokestiniai padariniai yra nevienodi, skatina rinktis konkrečią priemonę vien dėl jos padarinių mokesčių atžvilgiu.

(61)

Galiausiai pakeitus ribotos atsakomybės įmonių įstatymą mokesčių mokėtojui ateityje bus lengviau pertvarkyti savo teisinę struktūrą ir sudaryti grupę, nes administracinė našta ir kapitalo reikalavimai bus panaikinti arba iš esmės palengvinti.

(62)

Pastabų gauta iš Nyderlandų pramonės konfederacijos VNO-NCW (8), iš Belgijos ir Vengrijos. Kitos šalies pastabos gautos pasibaigus terminui, todėl vykdant procedūrą į jas nebuvo galima atsižvelgti. Iš trečiosios šalies gautos pastabos bet kuriuo atveju nebūtų turėjusios įtakos vertinimui ir šiame sprendime pateiktoms išvadoms.

(63)

VNO-NCW mano, kad aptariamoji schema negali būti laikoma nederančia valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, dėl toliau išvardytų priežasčių.

(64)

Pirma, VNO-NCW mano, kad grupės palūkanų langelis yra bendro pobūdžio, mokesčių atžvilgiu neutrali ir techninė priemonė, nes schemos tikslas yra mažinti atvejų, kai finansavimas nuosavu kapitalu arba finansavimas skolintuoju kapitalu įmonių grupėje pasirenkamas siekiant panaudoti mokesčių skirtumus savo naudai, paplitimą. Atsižvelgiant į priemonės neutralumą, šia schema nėra nustatoma tvarka, palanki tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(65)

Antra, tarptautinės įmonių grupės mokesčių pranašumą lemia įmonių grupės viduje gaunamų ir mokamų palūkanų apmokestinimo tvarkos valstybėse narėse skirtumai, ir jų negalima priskirti Nyderlandams. Mokestinis pranašumas atsiranda dėl to, kad kitoje valstybėje narėje palūkanos gali būti atskaitytos taikant didesnę normą negu norma, taikoma pagal palūkanų langelį, o vidaus rinkoje taikoma grupės palūkanų langelio norma, tačiau tai tiesiogiai lemia valstybių narių teisinių nuostatų dėl grupės palūkanų apmokestinimo tvarkos skirtumai. Jeigu Komisija pageidauja panaikinti iškraipymą, kurį gali sukelti grupės palūkanų langelis, VNO-NCW siūlo jai pasinaudoti EB sutarties 94 arba 96 straipsniu.

(66)

Trečia, VNO-NCW mano, kad, atsižvelgiant į aptariamos schemos tikslą, tai yra mažinti atvejų, kai nuosavas kapitalas arba skolintasis kapitalas pasirenkamas siekiant panaudoti mokesčių skirtumus savo naudai, paplitimą, grupei priklausančių įmonių de jure ir de facto padėtis nėra tokia pati, kaip grupėms nepriklausančių įmonių. Dėl nuosavo kapitalo ir skolintojo kapitalo apmokestinimo tvarkos skirtumų iškraipymų visų pirma atsiranda grupėse, nes patronuojančioji įmonė vykdo tam tikrą savo patronuojamųjų įmonių kontrolę, taigi ji gali dideliu mastu daryti įtaką jų finansavimo galimybėms, o toks pasirinkimas dažniausiai daromas atsižvelgiant į mokesčių sumetimus. Sandoriuose su trečiosiomis šalimis finansavimo galimybę dažniausiai nulemia kitokie veiksniai, nei mokesčių sumetimai. Todėl negalima teigti, kad aptariama schema yra atrankinė, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Be to, VNO-NCW teigimu, jei vien dėl to, kad į mokestinės priemonės taikymo sritį patenka daugiau ar mažiau įmonių grupės, daroma išvada, kad tai yra valstybės pagalbos priemonė, valstybių narių pelno mokesčio sistemos daugeliu atvejų neatitiktų EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

(67)

Vengrijos valdžios institucijos mano, kad schema nėra pagalbos priemonė, ir pateikia du argumentus. Pirma, tai, kad schema taikoma tik grupėms, nedaro jos atrankine. (Tarptautinėje) mokesčių srityje įmonių grupėms taikomos taisyklės yra bendroji praktika ir jos yra neišvengiamos. Daugelį tik grupėms taikomų taisyklių pateikė EBPO (pervedimo kainodara) ir Komisija (pvz., Palūkanų ir honorarų direktyva). Antra, Vengrija primena, kad tiesioginis apmokestinimas yra valstybių narių sprendžiamas klausimas. Tam tikro pobūdžio apmokestinimui taikytinų mokesčių tarifų nustatymas priklauso valstybių narių vidaus kompetencijai. Galiausiai Vengrijai sunku suprasti, kaip Nyderlandai gali būti laikomi atsakingais už didesnį atskaitymą, kurį lemia didesni mokesčių tarifai kitose šalyse, kai tiesioginis apmokestinimas nesuderintas. Komisijos apibūdintas pranašumas aiškiai atsiranda dėl mokesčių sistemų skirtumų.

(68)

Belgijos valdžios institucijos taip pat pritaria nuomonei, kad schema nėra valstybės pagalba, ir dėl selektyvumo nebuvimo pateikia argumentus, panašius į pateiktus kitų suinteresuotųjų šalių. Belgija pabrėžia, kad logiška, jog įmonei, kuri nėra grupės dalis, pagal apibrėžimą negali būti būdinga finansavimo įmonių grupės viduje veikla. Belgijos valdžios institucijos taip pat įrodinėja, kad valstybės pagalbos taisyklės nėra taikomos tais atvejais, kai nacionalinių mokesčių sistemų skirtumus lemia suderinimo ES lygmeniu stoka. Todėl grupės palūkanų schema yra bendro pobūdžio priemonė, kuriai valstybės pagalbos taisyklės netaikomos, ir toliau nagrinėdama šią bylą Komisija netinkamai naudojasi savo įgaliojimais.

(69)

Nyderlandų valdžios institucijos pažymi, kad jų požiūris palaikomas visų trijų šalių pastabose. Ir Vengrija, ir Belgija pabrėžia, kad bandydama spręsti trikdžių problemas, kurias lemia nesuderintų mokesčių sistemų skirtumai, Komisija piktnaudžiauja savo įgaliojimais valstybės pagalbos srityje. Tai patvirtina Nyderlandų nuomonę, kad grupės palūkanų langelis nėra pagal EB sutarties 87 straipsnį draudžiama pagalbos priemonė.

(70)

Nyderlandai pabrėžia visiškai sutinkantys su VNO-NCW parengta analize. Ypač svarbiu Nyderlandai laiko išsamų argumentą dėl institucinės sistemos, juo nuodugniai paaiškinama, kad valstybių narių įgyvendinamos nacionalinės priemonės gali sukelti įvairių bendrosios rinkos sutrikimų, o EB sutartyje numatyta priemonių, kuriomis, jeigu reikia, tokius sutrikimus galima pašalinti.

(71)

Galiausiai Nyderlandų valdžios institucijos palaiko konfederacijos nuomonę, kad norint nustatyti, ar esama selektyvumo, būtina įsitikinti, ar palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba, palyginti su kitomis de jure ir de facto palyginamomis įmonėmis arba prekių gamyba, atsižvelgiant į atitinkamos priemonės tikslą. Dėl grupės paskolų apribojimo selektyvumo neatsiranda, nes grupės palūkanų langelio tikslas yra vengti atvejų, kai finansavimas iš kapitalo ir finansavimas iš paskolų grupės viduje pasirenkamas siekiant panaudoti mokesčių skirtumus savo naudai. Finansavimo tarp įmonių, kurios nesuburtos į grupę, atveju siekis panaudoti mokesčių skirtumus savo naudai neduoda rezultatų. Taigi apsiribojimas grupės paskolomis yra logiškas, atsižvelgiant į schemos tikslą, taigi atitinkamą principų sistemą sudaro visos įmonės, kurios yra grupės dalis.

(72)

Siekdama nustatyti, ar aptariamoji priemonė yra pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, Komisija turi įvertinti, ar ja palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba, suteikiant ekonominį pranašumą, ar bet koks toks pranašumas iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, ar pranašumas suteikiamas pasitelkiant valstybės išteklius ir ar pranašumas daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(73)

Kad būtų laikoma valstybės pagalba, priemonė turi būti konkreti arba atrankinė, t. y. palaikyti tik tam tikras įmones arba tik tam tikrų prekių gamybą.

(74)

Nyderlandų valdžios institucijos įrodinėja, kad aptariamoji priemonė nėra skirta tik tam tikriems sektoriams, tam tikrų rūšių įmonėms ar tam tikrai Nyderlandų teritorijos daliai. Nėra jokių kitų apribojimų dėl apyvartos, dydžio, darbuotojų skaičiaus, priklausymo tarptautinei grupei ar veiklos, kurią naudos gavėjams leidžiama vykdyti, pobūdžio.

(75)

Pagal taikomą teismo praktiką, norint nustatyti, ar priemonė yra atrankinė, tikslinga išnagrinėti, ar konkrečioje teisinėje sistemoje ta priemone suteikiamas pranašumas tam tikroms įmonėms, palyginti su kitomis panašioje teisinėje ir faktinėje padėtyje esančiomis įmonėmis (9). Taigi gali būti, kad apmokestinimo tvarka nėra valstybės pagalba, net jei ir neatitinka bendros valstybės narės pelno apmokestinimo sistemos visais atžvilgiais. Teismas taip pat daug kartų laikėsi nuomonės, kad EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje valstybės pagalbos priemonės neskiriamos pagal priežastis ar tikslus, o jos apibrėžiamos pagal savo poveikį (10). Visų pirma mokestinės priemonės, kurios nėra bendros sistemos pritaikymas pagal konkrečius tam tikrų įmonių ypatumus, nes jų imamasi siekiant didinti jų konkurencingumą, patenka į EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (11).

(76)

Tačiau valstybės pagalbos sąvoka netaikoma valstybės paramos priemonėms, pagal kurias įmonės diferencijuojamos ir toks diferencijavimas atsiranda dėl sistemos, kuriai jos priklauso, pobūdžio arba bendros struktūros. Kaip paaiškinta Komisijos pranešime dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (12) (Pranešime apie apmokestinimą), „kai kurias nuostatas gali pateisinti objektyvūs skirtumai tarp mokesčių mokėtojų“.

(77)

Pirma, reikėtų išsiaiškinti, kuriuo lygmeniu (grupės ar įmonės) turi būti atliekamas įvertinimas. Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė savo išankstinę nuomonę, kad šis įvertinimas turėtų būti atliktas grupės lygmeniu, aiškindama, kad išimtinai vidaus grupės įmonėms pasirinkus taikyti grupės palūkanų langelį, mažesnės atskaitymo normos taikymas Nyderlandų finansuojamos įmonės mokamoms palūkanoms pašalintų pranašumą, atsirandantį dėl Nyderlandų finansuojančios įmonės gaunamų palūkanų apmokestinimo taikant sumažintą tarifą (13).

(78)

Nyderlandų valdžios institucijos mano, kad priemonė yra simetriška ir ja paprasčiausiai būtų perkelta mokesčių našta tarp mokesčių mokėtojų, todėl tam tikros įmonės įgytų pranašumą, o kitos atsidurtų nepalankioje padėtyje, priklausomai nuo savo objektyvios padėties – skolininko ar kreditoriaus. Taigi grupės palūkanų langelis nesusijęs su pagalba.

(79)

Kaip 2008 m. gruodžio 18 d. rašte nurodė Nyderlandų valdžios institucijos, jeigu viena įmonė veiksmingai kontroliuoja kitos įmonės finansavimą, pastaroji įmonė nebegali laisvai priimti sprendimų dėl savo finansavimo arba rinktis finansavimą skolintuoju kapitalu ar nuosavu kapitalu. Grupės centrinė vadovybė sprendžia, kaip iš išorės pritrauktos lėšos turi būti paskirstytos grupėje – vidaus skolintojo kapitalo ar vidaus nuosavo kapitalo būdu.

(80)

Tačiau Komisija pažymi, kad priemonė susijusi su specifine operacija (susijusių įmonių finansavimu), o ne su konsolidavimu grupės lygmeniu. Bet koks sumažintas mokesčio tarifas bus taikomas įmonėms konkrečiai remiantis jų palūkanų langelių balansu. NET jei ir galima manyti, kad finansavimo sprendimai bus priimami siekiant kuo didesnės naudos visai grupei, analizė grupės lygmeniu Nyderlandų mokesčių teisėje neturi pagrindo, kaip ir pažymėjo Nyderlandų valdžios institucijos. Pagal Nyderlandų teisę mokesčių konsolidavimas įvyksta tik tuo atveju, jeigu valdoma 95 % ar daugiau akcijų. Kitaip tariant, Nyderlandų pelno mokestis taikomas atskiroms įmonėms, o ne grupėms. Tuo atžvilgiu „grupės palūkanų langeliui“ duotas pavadinimas netinkamai atspindi tai, kad jis taikomas konkrečiose finansavimo operacijose dalyvaujančioms atskiroms įmonėms. Priemonė nėra susijusi su grupės lygmeniu konsoliduotu išlaidų ir pajamų balansu.

(81)

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad schemos įvertinimas turėtų būti atliktas atskirų įmonių lygmeniu. Nyderlandų valdžios institucijų pakeistą schemą galima apibūdinti kaip sumažinto tarifo taikymą konkrečios rūšies pajamoms (arba išlaidoms) paskolų palūkanų pavidalu, kai sandoris vykdomas tarp susijusių įmonių (14).

(82)

Be to, Komisija mano, kad priemonės simetriškumo ir neutralaus jos poveikio grupės lygmeniu nepakanka, kad būtų galima atmesti galimybę, jog atskiroms įmonėms gali būti suteikta pranašumo. Panašiai vieno grupės subjekto palūkanų apmokestinimas taikant mažesnį tarifą negali būti pateisinamas kitos įmonės apmokestinimu – taikant sumažintą palūkanų atskaitymo normą – taikant didesnį tarifą (15).

(83)

Komisija mano, kad vertinant konkrečių rūšių pajamų apmokestinimą gali būti svarbu nustatyti, ar schema taikoma plataus masto sandorių kategorijoms be jokių apribojimų. Bet koks skirtingas traktavimas, kurio negalima pateisinti objektyviais mokesčių mokėtojų skirtumais, gali iškraipyti konkurenciją.

(84)

Šiuo atžvilgiu verta pažymėti, kad daugumai mokesčių sistemų būdingi analitiniai elementai, papildantys sintetinio pobūdžio mokesčių sistemą. Tai ypač akivaizdu tuo atveju, kai konkrečių rūšių pajamoms, pvz., palūkanoms ar dividendams, taikomos diferencijuotos apmokestinimo sąlygos.

(85)

Konkrečiai kalbant, būtina nustatyti, ar paskolos sandoriams tarp susijusių įmonių gali būti objektyviai taikomas sumažintas mokesčio tarifas. Nyderlandų valdžios institucijos ir VNO-NCW įrodinėja, kad renkantis finansavimą kapitalo injekcijos ar skolinimo būdu siekti panaudoti mokesčių skirtumus savo naudai gali tik grupės. Priešingai nei įmonės, kurios nėra grupės dalis (savarankiškos įmonės), grupės įmonės, rinkdamosi nuosavo kapitalo ar skolintojo kapitalo finansavimą savo grupės viduje, stengiasi rinktis taip, kad panaudotų mokesčių skirtumus savo naudai. Įtaką tokiam pasirinkimui dažniausiai daro mokesčių, o ne ekonominiai sumetimai.

(86)

Komisija laikosi nuomonės, kad nagrinėjama priemonė sumažins tokio pasirinkimo atvejų paplitimą (vidaus grupės atveju), nes įmonių grupės viduje gaunamų ir mokamų palūkanų apmokestinimo ir įmonių grupės viduje gaunamų ir mokamų dividendų apmokestinimo skirtumų sumažės, taigi padidės techninis mokesčių sistemos neutralumas.

(87)

Šiai nuomonei paaiškinti būtina skirti trijų skirtingų tipų atvejus (žr. 1 pav.), apibūdinančius susijusias įmones ir savarankiškas įmones (įskaitant finansų įstaigas ir jų santykius su nepriklausomomis trečiosiomis šalimis). Tarkime, A-B-C yra verslo grupė, kurioje A kontroliuoja B ir C finansavimą; X yra grupei nepriklausantis subjektas (savarankiška įmonė), o Y yra kredito įstaiga, teikianti paskolas nepriklausomoms šalims.

1   pav.

(88)

Pirmuoju atveju sudaromi finansiniai sandoriai tarp susijusių įmonių. Patronuojančioji įmonė A suteikia likvidumo patronuojamosioms įmonėms B ir C, skirdama arba paskolą, arba nuosavo kapitalo. Pagal šiuos finansinius sandorius bus mokamos (mokės B ir C) palūkanos arba dividendai.

(89)

Finansavimas paskola ar nuosavu kapitalu pasirenkamas patronuojančiosios įmonės A lygmeniu, siekiant kuo didesnės naudos visai susijusių įmonių grupei. Todėl, kai patronuojančioji įmonė A finansuoja vieną iš savo patronuojamųjų įmonių (arba susijusių įmonių), paskolos ar nuosavo kapitalo pasirinkimui iš tikrųjų darys įtakos siekis panaudoti esamus skirtumus savo naudai remiantis keliais kriterijais. Kai reikalingas ilgalaikis likvidumas arba investicija, paprastai reikės kapitalo injekcijos, o trumpalaikiams finansiniams poreikiams patenkinti reikės tik suteikti (trumpalaikę) paskolą. Tačiau mokesčių sumetimai gali daryti įtakos šiems ekonominiams sumetimams.

(90)

Sumažinus paskolos įmonių grupės viduje pajamų (palūkanų) ir kapitalo įmonių grupės viduje pajamų (dividendų) apmokestinimo tvarkos skirtumus, priemonė padės sumažinti atvejų, kai vienos iš dviejų sandorio rūšių pasirinkimą vidaus grupės atveju lemia siekis panaudoti mokesčių skirtumus savo naudai, paplitimą. Antroji sandorio rūšis – tai paskolos sandoris tarp finansų įstaigos (banko Y) ir vienos iš grupei priklausančių įmonių (B įmonės). Taip iš esmės nutinka tuo atveju, kai teikiant likvidumą grupės viduje negalima patenkinti finansinių reikalavimų. Tokiu atveju Y pasirinkimui siekis panaudoti mokesčių skirtumus savo naudai nedaro jokios įtakos, kadangi bankas Y neturi alternatyvų kapitalo injekcijai į B įmonę, nes bankas paprasčiausiai plėtoja savo verslą – paskolų teikimą trečiosioms šalims. Taip pat nėra ir jokio siekio savo naudai panaudoti su paskola ir nuosavu kapitalu susijusius mokesčių skirtumus B įmonės lygmeniu (arba grupės lygmeniu).

(91)

Finansų įstaigos (teikiančios paskolas nepriklausomoms šalims) ir įmonių grupės (teikiančių likvidumą savo susijusioms įmonėms) gali būti skirtingai traktuojamos ir dėl kitos priežasties. Finansų įstaigų atveju pajamos iš tokių paskolos sandorių yra įprasto įstaigų verslo rezultatas, ir jos gali sudaryti didžiąją jų pajamų dalį. Įmonių grupės atveju tokios pajamos gaunamos iš sandorių su nepriklausomais rinkos dalyviais ir paverčiamos įmonių grupės vidaus pajamomis, tačiau grupės lygmeniu jos jokių pajamų neduoda. Įmonės B bankui mokamos palūkanos sudarys papildomas ne tik B įmonės, bet ir visos grupės išlaidas, o pirmuoju atveju dėl B (arba C) įmonės patronuojančiajai įmonei mokamų palūkanų grupė nepatirs jokių papildomų išlaidų ir negaus jokių papildomų pajamų.

(92)

Šiuo atžvilgiu verta pažymėti, kad Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus sprendimą pradėti procedūrą, finansų įstaigos nepateikė nei skundų, nei pastabų dėl palūkanų langelio schemos taikymo srities.

(93)

Jeigu vertintume padėtį skolininko požiūriu (B prieš Y), įmonę galima labiau lyginti su savarankiška įmone, pvz., X įmone, kai ji sudaro paskolos susitarimą su banku Y.

(94)

Trečiuoju atveju vykdomas paskolos sandoris tarp finansų įstaigos (banko Y) ir savarankiškos įmonės (X). Kaip ir ankstesniu atveju, Y netenka daryti jokio pasirinkimo norint panaudoti mokesčių skirtumus savo naudai, nes bankas Y neturi kitų alternatyvų kapitalo injekcijai į B.

(95)

Nors tam tikromis aplinkybėmis X įmonės finansinius reikalavimus gali patenkinti atskirų akcininkų suteikiama paskola ar kapitalo injekcija, šio atvejo lyginti su pirmuoju negalima, nes galimiems likvidumo teikėjams (fiziniams asmenims) pelno mokestis netaikomas. Be to, įtraukti tokius sandorius su privačiais investuotojais į priemonės taikymo sritį (mažinant X įmonės savo akcininkams mokamų palūkanų atskaitymo normą ir kartu mažinant tokių palūkanų apmokestinimą individualaus akcininko lygmeniu) būtų labai sudėtinga, nes fizinių asmenų apmokestinimo logika yra kitokia nei verslo apmokestinimo (16).

(96)

Jeigu, žvelgiant iš skolininko perspektyvos, X įmonės finansinius reikalavimus galima patenkinti tik skolinantis iš finansų įstaigos, toks sandoris su Y bus panašus į paskolos sandorį tarp B įmonės ir Y įstaigos.

(97)

Savarankiškos įmonės, kurios nėra kredito ar finansų įstaigos, iš esmės nesiverčia nuolatiniu paskolų teikimu nepriklausomoms šalims, todėl paskolų sandorių požiūriu jos nėra diskriminuojamos, palyginti su susijusiomis įmonėmis, teikiančiomis paskolas susijusioms įmonėms.

(98)

Galiausiai dėl palūkanų langelio priemonės Nyderlandai pakeitė grupės apibrėžtį. Nyderlandų valdžios institucijos įrodinėja, kad šis pakeitimas padarytas joms tobulinant savo metodą, kad būtų vengiama atvejų, kai finansavimo būdas pasirenkamas siekiant panaudoti mokesčių skirtumus savo naudai.

(99)

Pagal naująjį pasiūlymą subjektai bus susiję, taigi galės palūkanoms taikyti palūkanų langelį, jeigu vienas subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai veiksmingai kontroliuoja kito subjekto finansavimą. Komisija mano, kad šis pakeitimas svarbus, nes jeigu viena įmonė veiksmingai kontroliuoja kitos įmonės finansavimą, pastaroji įmonė nebegali laisvai rinktis finansavimo vidaus arba išorės skolintuoju kapitalu, taip pat negali ir laisvai rinktis finansavimo skolintuoju ar nuosavu kapitalu. Pasirinkimą, kurį lemia siekis panaudoti mokesčių skirtumus savo naudai, daro centrinė vadovybė, siekdama didžiausios naudos visai grupei.

(100)

A ir B santykis susijęs su lėšų paskirstymu susijusių įmonių grupės viduje, o Y ir B (arba X ir Y) santykis daugiausia susijęs su komerciniu finansavimu.

(101)

Taigi Komisija laikosi nuomonės, kad „tiesioginės arba netiesioginės faktiškos kito subjekto finansavimo kontrolės“ (arba trečiojo subjekto faktiško kontrolės) sąvoka, taikoma dviem paskolos sandorį vykdantiems subjektams, yra svarbus priemonės pagalbos pobūdžio veiksnys, atsižvelgiant į tikslą mažinti paskatas rinktis finansavimą kapitalo injekcija ar paskola siekiant panaudoti mokesčių skirtumus savo naudai ir užtikrinant mokesčių neutralumą šiuo atžvilgiu.

(102)

Nagrinėjant klausimą, ar aptariamoji priemonė suteikia kokio nors pranašumo, aišku, kad reikia skirti įvairias atskirų įmonių lygmeniu galimas padėtis. Visų pirma Nyderlanduose bet kuris mokesčių mokėtojas, dalyvaujantis finansavimo paskolomis sandoryje su nesusijusiomis įmonėmis, yra vertinamas lygiai taip pat ir apmokestinamas taikant tokį patį mokesčio tarifą (25 %). Tai apima ir įmones, kurios yra grupės dalis. Antra, kai įmonė gauna paskolą iš susijusios įmonės, jai taikoma apmokestinimo tvarka iš tiesų yra mažiau palanki negu įmonei, sudariusiai paskolos susitarimą su nesusijusia įmone (atskaitoma taikant tik 5 % tarifą). Trečia, – ir tai yra vienintelis atvejis, kai gali atsirasti mokestinis pranašumas – palūkanų mokėjimai, kuriuos gaus paskolą susijusiai įmonei teikianti įmonė, bus apmokestinami taikant mažesnį tarifą, palyginti su tarifu, taikomu sandoriui su nesusijusia įmone.

(103)

Tačiau vertinant priemonės padarinius, pranašumas, suteikiamas paskolą susijusiai įmonei teikiančiai įmonei, negali būti laikomas diskriminacinio pobūdžio, nes susijusiai įmonei teikiamos paskolos negalima lyginti su nesusijusiai įmonei teikiama paskola. Finansavimo paskolomis veiklos atžvilgiu susijusių įmonių teisinė ir faktinė padėtis negali būti lyginama su atitinkama nesusijusių įmonių padėtimi. Taip yra dėl to, kad susijusios įmonės, priešingai negu nesusijusios įmonės, nesudaro paprasčiausiai komercinio sandorio, kai bando gauti finansavimą paskola ar nuosavu kapitalu grupės viduje. Patronuojančiąją ir patronuojamąją įmonę sieja vienodi interesai, tačiau taip nėra, kai sudaromas komercinis sandoris su finansavimą teikiančia trečiąja šalimi, kai kiekviena šalis bando kuo labiau padidinti savo pelną kitos šalies sąskaita. Teikdama paskolą B įmonei, Y įmonė nesukelia jokio konkurencinio spaudimo A įmonei dėl paprastos priežasties – visus B įmonės sprendimus dėl finansavimo kontroliuoja A įmonė.

(104)

Taigi reikalavimas kontroliuoti kitą įmonę yra absoliučiai visoms įmonėms taikomas kriterijus, neatsižvelgiant į jų dydį, sektorių ar bet kokią kitą skiriamąją ypatybę. Finansavimui paskolomis tarp susijusių įmonių taikomas skirtingas mokesčio tarifas paprasčiausiai susijęs su objektyviais skirtumais ir nedaro poveikio mokesčio neutralumui.

(105)

Rengdamos mokesčių taisykles, valstybės narės turi vadovautis laisvo prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo bei įsisteigimo laisvės taisyklėmis, draudimu diskriminuoti dėl pilietybės ir valstybės pagalbos taisyklėmis, tačiau Komisija turi pripažinti, kad Bendrijos teisėje valstybėms narėms paliekama daug veiksmų laisvės mokesčių srityje. Kaip pabrėžta Pranešimo apie apmokestinimą 13 dalyje, valstybės pagalbos taisyklėmis neribojamos valstybių narių galios vykdyti tokią ekonominę politiką, kokią jos laiko esant tinkamiausia, ir visų pirma paskirstyti mokesčių naštą skirtingiems pramonės sektoriaus subjektams taip, kaip jos mano esant tinkama.

(106)

Šiomis aplinkybėmis valstybės narės gali būti teisėtai susirūpinusios, kaip apriboti atvejų, kai sprendimą įmonių grupės viduje dėl finansavimo skolintuoju arba nuosavu kapitalu lemia siekis panaudoti esamus mokesčių skirtumus savo naudai, paplitimą (ir taip pat išvengti bet kokio piktnaudžiavimo įmonių grupės viduje gaunamoms ir mokamoms palūkanoms taikoma atskaitymo norma). Visų pirma Komisija pastebi, kad tais atvejais, kai nuosavas kapitalas ar paskola pasirenkama siekiant panaudoti mokesčių skirtumus savo naudai, patronuojančioji įmonė, siekdama kiek įmanoma sumažinti mokamą pelno mokestį, gali versti patronuojamąją įmonę priimti įmonių grupės viduje teikiamą paskolą vietoj nuosavo kapitalo ir taip dar labiau sustiprinti savo įtaką. Tačiau ekonominiu požiūriu aktyvus skolintojo kapitalo naudojimas ar įsipareigojimas mokėti palūkanas užuot pasinaudojus ilgesnės trukmės finansavimu kapitalu gali būti ne visada pageidautinas. Be to, atrodo, kad dėl siekio renkantis skolintąjį ar nuosavą kapitalą panaudoti mokesčių skirtumus savo naudai Nyderlandai prarado įplaukų iš mokesčių.

(107)

Priemone gali pasinaudoti bet kuri įmonė, kuriai taikomas pelno mokestis ir kuri gauna arba moka palūkanas pagal sandorius įmonių grupės viduje, ir ji nesusijusi su jokiu diskriminaciniu elementu, pvz., apribojimu dėl šalies, kurioje sandoris turi būti įvykdytas.

(108)

Tai, kad schema bus privaloma, užtikrina, kad ji bus taikoma visoms grupės įmonėms (kurios savo viduje sudaro paskolų sandorius), nenumatant jokios galimybės atsisakyti ją taikyti ir jokio diferencijuoto požiūrio į grupės įmones. Be to, priemonei nustačius naują grupės įmonių apibrėžtį, kuri pagrįsta kontrole, o ne mažiausio valdomo akcijų paketo dydžiu, sumažėja galimų de jure selektyvumo elementų, nes išplečiama priemonės taikymo sritis.

(109)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad, paskelbusi sprendimą pradėti procedūrą, ji negavo jokių Nyderlandų darbdavių atstovų pastabų ar nusiskundimų, kuriuose būtų būgštaujama, kad mažosios ir vidutinės įmonės negalės pasinaudoti priemone.

(110)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija skyrė išimtinai nacionalinį atvejį, kai visos grupei priklausančios įmonės įsteigtos Nyderlanduose, nuo tarpvalstybinio atvejo, kai Nyderlandų įmonė skolina lėšų užsienyje įsteigtai susijusiai įmonei. Komisijos nuomone, išimtinai nacionalinėmis aplinkybėmis priemonės poveikis mokesčiams tikriausiai būtų neutralus. Tačiau tarpvalstybinių sandorių atveju Nyderlandų įmonei būtų taikomas mažesnis mokesčio tarifas, t. y. 5 %, o užsienyje įsteigtai susijusiai įmonei nebūtų taikomos Nyderlandų taisyklės, kuriomis ribojama mokamų palūkanų atskaitymo norma. Komisija padarė išvadą, kad schema galėtų suteikti de facto atrankinį pranašumą, nes paskatų naudotis schema turėtų tik tarptautinė įmonių grupė, vykdanti tarpvalstybinius su įmonių grupės viduje gaunamomis ir mokamomis palūkanomis susijusius sandorius mokesčių jurisdikcijose, kuriose pelno mokesčio tarifas viršija 5 %.

(111)

Komisija mano, kad jos galutiniame vertinime nereikėtų atskirti išimtinai nacionalinių ir tarpvalstybinių atvejų.

(112)

Pirma, specialiosios schemos nuostatos yra tokios pačios ir nacionaliniais, ir tarpvalstybiniais atvejais. Schemoje nenumatyta jokių nuostatų, pagal kurias būtų skiriamos vidaus ir užsienio pajamos ar išlaidos.

(113)

Antra, kaip teisingai pažymėjo Nyderlandų valdžios institucijos ir suinteresuotosios šalys, bet kokį vykdant tarpvalstybinį sandorį įgytą pranašumą, kuris yra didesnis už nacionalinio sandorio atveju įgytą pranašumą, lems ne įmonių grupės viduje gaunamoms palūkanoms taikomas mažesnis Nyderlandų mokesčio tarifas, o neribotos įmonių grupės viduje užsienyje mokamoms palūkanoms taikoma atskaitymo norma.

(114)

Pelno mokesčio tarifai Europos Sąjungoje nesuderinti, ir Nyderlandai nekontroliuoja kitų šalių taikomų tarifų. Jeigu įmonės sugeba pasinaudoti mokesčių tarifų skirtumais, t. y. suderinimo stoka, Nyderlandai už tai neatsako. Kaip patvirtino Teisingumo Teismas (17), įmonės gali nevaržomos naudotis apmokestinimo lygių valstybėse narėse skirtumais savo naudai.

(115)

Komisija sutinka, kad bet koks pranašumas, atsirandantis tarptautinio sandorio atveju dėl Nyderlanduose taikomo nedidelio mokesčio tarifo, kai taikoma ne maža Nyderlandų atskaitymo norma, o užsienyje taikoma įprasta atskaitymo norma, nėra sietinas su Nyderlandais (18).

(116)

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad pranašumas, kurį lems atskaitymas taikant įprastą normą užsienio šalyje, nebus finansuojamas Nyderlandų ištekliais, o susijusioje šalyje bus atskaitoma taikant įprastą normą tik todėl, kad taikoma įprasta mokesčių sistema (o ne dėl kokios nors specialiosios nuo jos nukrypstančios priemonės).

(117)

Todėl Komisija mano, kad bet kokius pranašumus tarptautinės grupės lygmeniu, kurie gali atsirasti tarpvalstybinio sandorio atveju, kaip apibūdinta sprendime pradėti procedūrą, lems įvairių mokesčių jurisdikcijų mokesčių skirtumai, taigi jie neturėtų būti įtraukiami į valstybės pagalbos vertinimą.

(118)

Apskritai, kaip ir bet kokios kitos mokesčių priemonės atveju, negalima atmesti galimybės, kad konkrečiuose sektoriuose veikiančioms grupei priklausančioms įmonėms ši priemonė dėl didesnio finansinių sandorių intensyvumo jų sektoriuje gali duoti daugiau naudos. Tai ypač pasakytina apie finansų sektoriaus įmones, kurių pagrindinė veikla yra skolinimas ir kurios dėl šios priemonės gali gerokai padidinti skolinimą susijusioms įmonėms. Tačiau pirmiausia būtina pažymėti, kad siekiant vengti bet kokio piktnaudžiavimo, į Nyderlandų priemonę įtraukta nuostata, kuria ribojama suma, kuri gali būti apmokestinama arba atskaitoma taikant sumažintą tarifą ar normą (žr. II.3 skirsnį). Šis apribojimas bus visų pirma taikomas finansų sektoriaus įmonėms, taigi piktnaudžiavimo rizika bus apribota. Be to, Komisijos pranešime apie apmokestinimą nurodyta, kad „tai, kad kai kurioms įmonėms arba kai kuriems sektoriams kai kurios iš šių mokesčių priemonių yra naudingesnės negu kitoms, dar nereiškia, kad jiems būtinai bus pritaikytos valstybės pagalbą reglamentuojančios konkurencijos taisyklės“ (19).

(119)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi nuomonės, kad negalima atmesti galimybės, jog pagrindiniai schemos naudos gavėjai galėtų būti buvę tarptautinės finansavimo veiklos schemos, kuri buvo pripažinta nederančia valstybės pagalba, naudos gavėjai.

(120)

Reikia pažymėti, kad įmonės, norėjusios atitikti tarptautinės finansavimo veiklos schemos reikalavimus, turėjo, be kita ko, atitikti šias sąlygas:

(121)

Atsižvelgusi į šiuos reikalavimus ir ribotą naudos gavėjų skaičių (87), Komisija laikėsi nuomonės, kad tarptautinės finansavimo veiklos schema yra atrankinė priemonė.

(122)

Kaip pažymėjo Nyderlandų valdžios institucijos, palūkanų langelio priemonėje tokių reikalavimų nenustatyta. Be to, įmonių, kurios gaus naudos iš grupės palūkanų langelio, bus gerokai daugiau, palyginti su 87 įmonėmis, kurios pasinaudojo tarptautinės finansavimo veiklos schema.

(123)

Šiuo atžvilgiu negalima teigti, kad didelės (tarptautinės) įmonės galės pasinaudoti schema lengviau negu mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), taigi gaus iš jos neproporcingai didelę naudą. Kaip rodo Nyderlandų valdžios institucijų pateikti statistiniai duomenys, kuriuose MVĮ vienareikšmiškai skiriamos nuo didelių įmonių, 200 000 įmonių (iš 335 000) turi vieną ar daugiau susijusių grupės įmonių, taigi gali gauti arba mokėti įmonių grupės viduje gaunamas arba mokamas palūkanas. 50 000 iš šių įmonių turi vieną ar daugiau grupei priklausančių įmonių užsienyje, 47 000 (95 %) iš jų yra MVĮ. Tai aiškiai parodo, kad šia priemone MVĮ nebus diskriminuojamos.

(124)

83–123 dalyse nurodyta, kad priemonė nesuteikia panašioje padėtyje esančioms įmonėms pranašumo diskriminaciniu būdu ir iš esmės turėtų padidinti mokesčių sistemos neutralumą.

(125)

Taip pat nustatyta, kad tarptautinių įmonių de facto pranašumas, kuris tarpvalstybinėmis aplinkybėmis gali atsirasti dėl esamų mokesčių sistemų skirtumų, nepatenka į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį, nes tokie skirtumai nėra priskirtini Nyderlandams.

(126)

Bet kuriuo atveju Komisija mano, kad šia priemone iš tikrųjų gali pasinaudoti bet kuri Nyderlandų įmonė, nes nėra jokių teisinių ar ekonominių kliūčių įsteigti grupę.

(127)

Pagal paskutinį Nyderlandų valdžios institucijų nustatytą pakeitimą Nyderlanduose bus paprasčiau įsteigti įmonę, nes bus panaikintas ribotos atsakomybės įmonei įstatymuose nustatytas 18 000 EUR kapitalo reikalavimas. Tai leis bet kuriai įmonei Nyderlanduose lengvai įsteigti (antrąją) įmonę, taigi ir grupę. Todėl palūkanų langelio priemone galės pasinaudoti bet kuri atskira įmonė, iš kurios nebus reikalaujama tam tikro ekonominio pajėgumo ar didelių kapitalo išteklių. Grupės sukūrimas taps vien tik organizaciniu reikalu ir bus išvengta neproporcingų išlaidų, tad reikalavimas priklausyti verslo grupei nebekliudys jokiai grupės palūkanų langeliu pasinaudoti norinčiai įmonei.

(128)

Komisija mano, kad grupės palūkanų langelio priemonė, kurią Nyderlandai planuoja įgyvendinti, nesuteikia Nyderlandams priskirtino atrankinio pranašumo Nyderlanduose įsteigtoms įmonėms, kurios yra grupės dalis, ar užsienio įmonėms, kurios priklauso nuolatinę buveinę Nyderlanduose turinčiai grupei, todėl nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje,