31.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 199/22

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. birželio 25 d.

dėl Europos Bendrijos ir Šveicarijos konfederacijos susitarimo dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių laikino taikymo ir sudarymo

(2009/556/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį kartu su 300 straipsnio 3 dalies pirmu sakiniu,

kadangi:

(1)

2007 m. kovo 28 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Šveicarijos Konfederacija dėl susitarimo, keičiančio 1990 m. lapkričio 21 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo (1) (toliau – 1990 m. susitarimas).

(2)	Komisija ir Šveicarijos Konfederacija vedė derybas dėl 1990 m. susitarimo pakeitimo, išplečiančio, inter alia, jo taikymo sritį muitinės įgyvendinamomis saugumo priemonėmis. 1990 m. susitarimo esminės nuostatos turėtų būti perkeltos į naują suvestinį susitarimą.

(3)	Naujas suvestinis susitarimas turėtų būti patvirtintas.

(4)

Kol bus baigtos susitariančiųjų šalių vidaus procedūros, naujas suvestinis susitarimas turėtų būti laikinai taikomas nuo 2009 m. liepos 1 d., kai įsigalios muitinės įgyvendinamos saugumo priemonės, įvestos 2005 m. ir 2006 m. atitinkamai Bendrijos muitinės kodekso (2) ir jo įgyvendinimo nuostatų (3) pakeitimais.

(5)	Turėtų būti nustatyta, kaip bus atstovaujama Bendrijai nauju suvestiniu susitarimu įsteigtame jungtiniame komitete ir kokia tvarka bus atliekamos vidaus procedūros, būtinos tinkamam to susitarimo taikymui užtikrinti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių patvirtinamas Bendrijos vardu.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pranešti Šveicarijos Konfederacijos valdžios institucijoms apie procedūrų, kurių Bendrija turi imtis susitarimui patvirtinti, užbaigimą (4).

3 straipsnis

Susitarimas laikinai taikomas nuo 2009 m. liepos 1 d., kol bus užbaigtos būtinos jo sudarymo procedūros.

Komisija įgaliojama susitarti dėl vėlesnės susitarimo laikino taikymo pradžios datos pagal jo 33 straipsnio 3 dalį.

4 straipsnis

Valstybių narių atstovų padedama Komisija atstovauja Bendrijai jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Susitarimo 19 straipsnį.

5 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima poziciją, kurios turi laikytis Bendrija jungtiniame komitete.

Bendrijos poziciją dėl klausimų, dėl kurių jungtinis komitetas turi teisę priimti sprendimus pagal susitarimo 19 straipsnio 4 ir 5 dalis ir 21 straipsnio 2 dalį kiek tai susiję su susitarimo I ir II priedų pakeitimais, priima Komisija.

6 straipsnis

Siekiant užtikrinti susitarimo 22 straipsnio 4 dalies taikymą, Komisija praneša Šveicarijos Konfederacijai apie priimtus Bendrijos aktus, kuriais vystoma Bendrijos teisė susitarimo III skyriaus ir I bei II priedų taikymo srityse.

Komisija įgaliojama imtis susitarimo 22 ir 29 straipsniuose numatytų būtinų priemonių, kurių reikia susitariančiųjų šalių muitinių įgyvendinamų saugumo priemonių lygiavertiškumui užtikrinti.

Jeigu atitinkamo Bendrijos teisės akto įsigaliojimo dieną jungtinis komitetas dar nėra priėmęs sprendimo dėl susitarimo pakeitimo ir laikinai taikyti naujų nuostatų neįmanoma, Komisija praneša Šveicarijos Konfederacijai apie susitarimo III skyriaus taikymo sustabdymą pagal susitarimo 29 straipsnio 2 dalį.

7 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 116, 1990 5 8, p. 19.

(2)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

(3)  1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, nustatantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

(4)  Tarybos generalinis sekretoriatas susitarimo įsigaliojimo datą paskelbs Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

31.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 199/24

---

Europos Bendrijos ir Šveicarijos konfederacijos

SUSITARIMAS

dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių

EUROPOS BENDRIJA

ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA

(toliau atitinkamai – Bendrija, Šveicarija ir, kartu – susitariančiosios šalys),

ATSIŽVELGDAMOS į 1990 m. lapkričio 21 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo (toliau – 1990 m. susitarimas);

MANYDAMOS, kad 1990 m. susitarimo taikymo sritį reikia išplėsti muitinės įgyvendinamomis saugumo priemonėmis, papildant susitarimą atitinkamu nauju skyriumi;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad aiškumo ir didesnio teisinio patikimumo sumetimais 1990 m. susitarimo turinys yra perkeltas į šį susitarimą, pakeisiantį 1990 m. susitarimą;

ATSIŽVELGDAMOS į 1972 m. liepos 22 d. sudarytą Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos laisvosios prekybos susitarimą;

ATSIŽVELGDAMOS į 1984 m. balandžio 9 d. Liuksemburge Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių ministrų, Bendrijos valstybių narių ir Europos Bendrijų Komisijos priimtą Bendrąją deklaraciją bei į 1988 m. vasario 2 d. Briuselyje ELPA šalių ministrų ir Bendrijos valstybių narių ministrų priimtą pareiškimą, kuriuose nurodytas siekis sukurti dinamišką Europos ekonominę erdvę, naudingą jos šalims;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad susitariančiosios šalys ratifikavo Tarptautinę prekių pasienio kontrolės derinimo konvenciją;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad būtina išlaikyti dabartinį tikrinimų ir formalumų gabenant prekes per Bendrijos ir Šveicarijos sienas supaprastinimo lygį ir taip sudaryti sąlygas sklandžiai prekybai tarp dviejų šalių;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad tokius supaprastinimus būtina laipsniškai plėtoti;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad veterinarinių ir fitosanitarinių tikrinimų tvarką šiuo metu reglamentuoja 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl prekybos žemės ūkio produktais;

PRIPAŽINDAMOS, kad tikrinimų ir formalumų atlikimo sąlygos gali būti plačiu mastu suderintos, nepakenkiant jų tikslingumui, tinkamam įgyvendinimui ir veiksmingumui;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad jokios šio susitarimo nuostatos negali būti aiškinamos kaip atleidžiančios susitariančiąsias šalis nuo pagal kitus tarptautinius susitarimus prisiimtų įsipareigojimų;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad susitariančiosios šalys įsipareigoja savo teritorijose užtikrinti lygiavertį saugumo lygį, taikydamos Bendrijoje galiojančių teisės aktų nustatytas priemones;

LAIKYDAMOS pageidautinu, kad su Šveicarija būtų konsultuojamasi tobulinant Bendrijos taisykles, reglamentuojančias muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių taikymo tvarką, kad ji dalyvautų su tuo susijusioje Muitinės kodekso komiteto, įsteigto 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 247a straipsniu, veikloje ir kad ji būtų informuojama apie tų taisyklių įgyvendinimą;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad susitariančiosios šalys yra pasiryžusios, netrikdydamos prekių srautų, stiprinti prekybos prekėmis saugumą, kai prekės įvežamos į jų teritoriją arba išvežamos iš jos;

ATSIŽVELGDAMOS į susitariančiųjų šalių interesus taikyti lygiavertes muitinės įgyvendinamas saugumo priemones iš trečiųjų šalių arba į jas gabenamoms prekėms;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad šios muitinės įgyvendinamos saugumo priemonės yra susijusios su saugumo duomenimis apie prekes, deklaruojamais prieš prekių įvežimą ir išvežimą, saugumo rizikos valdymu ir su tuo susijusiais muitinės tikrinimais, taip pat su abipusiai pripažįstamo įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso saugumo srityje suteikimu;

ATSIŽVELGDAMOS į Šveicarijos taikomos asmens duomenų apsaugos lygio tinkamumą;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad taikant muitinės įgyvendinamas saugumo priemones naudinga yra numatyti atitinkamas kompensuojamąsias priemones, įskaitant atitinkamų nuostatų taikymo sustabdymą, kurios būtų taikomos tais atvejais, kai neužtikrinamas muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių lygiavertiškumas,

NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠĮ SUSITARIMĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame susitarime:

a)	tikrinimai – visi muitinių arba bet kurių kitų tikrinimą atliekančių institucijų atliekami fizinio ar vizualinio transporto priemonių arba pačių prekių tikrinimo veiksmai, kuriais siekiama įsitikinti, ar prekių pobūdis, kilmė, būklė, kiekis ir vertė atitinka pateiktų dokumentų duomenis;

b)	formalumai – visi institucijų verslininkams taikomi formalumai, apimantys dokumentų, prekių lydimųjų sertifikatų ir kitų duomenų, susijusių su prekėmis arba transporto priemonėmis, pateikimą ar tikrinimą, nepriklausomai nuo to, kokie būdai ar priemonės tam naudojami;

c)

rizika – tikėtinumas, kad gali įvykti įvykis, susijęs su prekių, gabenamų tarp vienos iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijos ir trečiųjų šalių, įvežimu, išvežimu, tranzitu, perkėlimu ir galutiniu vartojimu bei prekių, nesančių laisvoje apyvartoje kurios nors iš susitariančiųjų šalių teritorijoje, laikymu, kuris kelia grėsmę Bendrijos, jos valstybių narių arba Šveicarijos saugumui ir saugai, visuomenės sveikatai, aplinkai arba vartotojams;

d)

rizikos valdymas – sistemingas rizikos identifikavimas ir visų priemonių, būtinų rizikos kilimui apriboti, įgyvendinimas. Rizikos valdymui priskirtina veikla apima duomenų ir informacijos rinkimą, rizikos analizę ir vertinimą, veiksmų parinkimą ir įgyvendinimą, taip pat reguliarią proceso ir jo rezultatų stebėseną bei peržiūrą, remiantis Bendrijos, jos valstybių narių ir Šveicarijos arba tarptautiniais šaltiniais bei strategijomis.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Nepažeidžiant galiojančių specialių nuostatų, taikomų pagal Bendrijos ir Šveicarijos sudarytus tarpusavio susitarimus, šis susitarimas taikomas tikrinimams ir formalumams, susijusiems su prekių gabenimu per Šveicarijos ir Bendrijos sieną, ir muitinės įgyvendinamoms saugumo priemonėms, taikytinoms gabenant prekes iš trečiųjų šalių arba į jas.

2.   Šis susitarimas netaikomas tikrinimams ir formalumams, atliekamiems, kai laivai ir orlaiviai naudojami kaip transporto priemonės, tačiau jis taikomas kelių transporto priemonėms ir šiomis transporto priemonėmis gabenamoms prekėms.

3 straipsnis

Taikymo teritorijos

1.   Šis susitarimas taikomas Bendrijos muitų teritorijoje ir Šveicarijos muitų teritorijoje bei jos muitų anklavuose.

2.   Šis susitarimas taip pat taikomas Lichtenšteino Kunigaikštystėje tol, kol ši Kunigaikštystė su Šveicarija yra susieta muitų sąjungos sutartimi.

II   SKYRIUS

PROCEDŪROS

4 straipsnis

Atrankiniai tikrinimai ir formalumai, išskyrus saugumo muitinį tikrinimą, nurodytą III skyriuje

1.   Išskyrus atvejus, kai šiame susitarime tiesiogiai nustatyta kitaip, susitariančiosios šalys imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad:

—	įvairūs 2 straipsnio 1 dalyje numatyti tikrinimai ir formalumai būtų atliekami kuo greičiau ir, kiek tai įmanoma, vienoje vietoje,

—	tikrinimai būtų atliekami atsitiktinės atrankos būdu, išskyrus atvejus, kai susidaro kitokį tikrinimą deramai pagrindžiančios aplinkybės.

2.   Įgyvendinant 1 dalies antrąją įtrauką, atrankiniai tikrinimai atliekami atsižvelgiant į bendrą prekių siuntų skaičių, gabenamą per sienos perėjimo punktą ir pateikiamą muitinės įstaigai ar kitai tikrinimą atliekančiai institucijai per nustatytą laikotarpį, o ne į bendrą kiekvieną prekių siuntą sudarančių prekių kiekį.

3.   Susitariančiosios šalys sudaro galimybes prekių eksporto, tranzito ir importo atvejais prekių išsiuntimo ir paskirties vietose taikyti supaprastintas procedūras ir naudoti duomenų apdorojimo ir duomenų perdavimo priemones.

4.   Susitariančiosios šalys siekia taip išdėstyti savo muitinės įstaigas, įskaitant veikiančias jų teritorijos viduje, kad būtų kuo geriau patenkinti verslo subjektų poreikiai.

5 straipsnis

Įgaliojimų suteikimas

Susitariančiosios šalys pasirūpina, kad kompetentingoms institucijoms tiesiogiai suteikus įgaliojimus, jų vardu veikianti viena iš kitų atstovaujamų institucijų (pageidautina, kad tai būtų muitinė) galėtų atlikti tikrinimus, už kuriuos tos institucijos yra atsakingos, ir, kiek šie tikrinimai yra susiję su reikalavimais pateikti reikalingus dokumentus, patikrintų jų galiojimą ir tikrumą bei tokiuose dokumentuose deklaruotų prekių tapatumą. Tokiu atveju atitinkamos institucijos užtikrina, kad būtų sudarytos sąlygos naudotis tikrinimams atlikti reikalingomis priemonėmis.

6 straipsnis

Tikrinimų ir dokumentų pripažinimas

Įgyvendindamos šį susitarimą ir neribodamos galimybės atlikti atrankinius tikrinimus, kai prekės importuojamos arba įvežamos gabenant tranzitu, susitariančiosios šalys pripažįsta kitos susitariančiosios šalies kompetentingų institucijų atliktus tikrinimus ir įformintus dokumentus, liudijančius, kad prekės atitinka šalies importuotojos teisės aktų reikalavimus arba lygiaverčius šalies eksportuotojos reikalavimus.

7 straipsnis

Sienos perėjimo punktų darbo laikas

1.   Atsižvelgdamos į transporto srautus, susitariančiosios šalys užtikrina, kad:

a)

išskyrus atvejus, kai eismas draudžiamas, sienos perėjimo punktai veiktų taip, kad: — per sieną būtų galima vykti visą parą ir būtų atliekami atitinkami prekių, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, jas vežančių transporto priemonių ir nepakrautų transporto priemonių tikrinimai ir įforminimas, išskyrus atvejus, kai pasienyje atliekami tikrinimai būtini ligų plitimui išvengti ar gyvūnams apsaugoti, — tikrinimai ir formalumai, susiję su transporto priemonių judėjimu ir prekių, kurioms nėra įforminta muitinio tranzito procedūra, gabenimu, galėtų būti atliekami nuo pirmadienio iki penktadienio ne trumpesnį kaip dešimties valandų, o šeštadienį - ne trumpesnį kaip šešių valandų nepertraukiamą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai tos dienos yra valstybinės šventės;

b)	transporto priemones ir prekes vežant oro transportu a punkto antrojoje įtraukoje nurodytų laikotarpių trukmė pritaikoma atsižvelgiant į konkrečius poreikius ir prireikus suskaidomi arba pailginami.

2.   Kai toje pačioje pasienio zonoje veikia keli gretimi sienos perėjimo punktai, susitariančiosios šalys gali tarpusavyje susitarti, kad kai kurie iš šių punktų veiktų nesilaikant 1 dalies nuostatų, jei kiti tos zonos punktai gali atlikti prekių ir transporto priemonių muitinį įforminimą, kaip numatyta toje dalyje.

3.   Susitariančiųjų šalių kompetentingos institucijos, gavusios jų darbo metu pateiktą konkretų ir pagrįstą prašymą, leidžia 1 dalyje nurodytiems sienos perėjimo punktams ir muitinės įstaigoms bei tarnyboms išimties tvarka atlikti tikrinimus ir formalumus ne jų darbo metu, susitariančiųjų šalių nustatytomis sąlygomis, atitinkamais atvejais apmokant už suteiktas paslaugas.

8 straipsnis

Skubaus tikrinimo juostos

Susitariančiosios šalys siekia, kai tai techniškai įmanoma ir reikalinga dėl transporto srautų, įrengti sienos perėjimo punktuose skubaus tikrinimo juostas, skirtas tik prekėms, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, šias prekes vežančioms transporto priemonėms, nepakrautoms transporto priemonėms ir visoms prekėms, kurioms taikytinų tikrinimų ir formalumų apimtys neviršija taikomų prekėms, kurioms įforminta tranzito procedūra.

III   SKYRIUS

MUITINĖS ĮGYVENDINAMOS SAUGUMO PRIEMONĖS

9 straipsnis

Bendrosios nuostatos, susijusios su saugumu

1.   Susitariančiosios šalys įsipareigoja parengti ir taikyti šiame skyriuje apibrėžtas muitinės įgyvendinamas saugumo priemones iš trečiųjų šalių arba į jas gabenamoms prekėms, ir taip užtikrinti lygiavertį saugumo lygį prie jų išorinių sienų.

2.   Susitariančiosios šalys įsipareigoja netaikyti šiame skyriuje apibrėžtų muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių prekių gabenimui tarp jų muitų teritorijų.

3.   Susitariančiosios šalys konsultuojasi prieš sudarydamos bet kokį susitarimą su trečiąja šalimi dėl šio skyriaus taikymo sritims priklausančių dalykų, siekdamos užtikrinti jo suderinamumą su šiuo susitarimu, ypač jei siūlomame sudaryti susitarime yra nuostatų, nukrypstančių nuo šiame skyriuje apibrėžtų muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių.

10 straipsnis

Išankstinės prekių įvežimo ir išvežimo deklaracijos

1.   Į susitariančiųjų šalių muitų teritoriją iš trečiųjų šalių įvežtos prekės, išskyrus prekes, gabenamas transporto priemonėmis, kurios tik vyksta per muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo šioje teritorijoje, saugumo tikslais turi būti nurodytos įvežimo deklaracijoje (toliau – įvežimo bendroji deklaracija).

2.   Iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijos į trečiąsias šalis išvežamos prekės, išskyrus prekes, gabenamas transporto priemonėmis, kurios tik vyksta per muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo šioje teritorijoje, saugumo tikslais turi būti nurodytos išvežimo deklaracijoje (toliau – išvežimo bendroji deklaracija).

3.   Įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija pateikiama prieš įvežant prekes į susitariančiosios šalies muitų teritoriją arba prieš išvežant prekes iš šios teritorijos.

4.   1 ir 2 dalyse nurodytas įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas pateikti neprivaloma iki 2010 m. gruodžio 31 d., kol Bendrijoje bus taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, atleidžiančios nuo prievolės pateikti tokias deklaracijas.

Jeigu vadovaujantis pirmąja pastraipa įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija nepateikiama, muitinė atlieka 12 straipsnyje nurodytą saugumo rizikos analizę ne vėliau kaip įvežamų arba išvežamų prekių pateikimo metu, naudodamasi muitinės deklaracija, pateikiama deklaruojant atitinkamas prekes, arba bet kokia kita turima informacija.

5.   Kiekviena susitariančioji šalis nustato asmenis, privalančius pateikti įvežimo arba išvežimo bendrąsias deklaracijas, ir institucijas, kurių kompetencijai priklauso jas priimti.

6.   Šio susitarimo I priede nustatyta:

—	įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų formos ir turinys,

—	išimtys, susijusios su įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimu,

—	įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimo vieta,

—	laikotarpis, per kurį turi būti pateiktos įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos, ir

—	kitos šiam straipsniui taikyti būtinos priemonės.

7.   Muitinės deklaracija gali būti naudojama kaip įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija, jeigu ji atitinka bendrajai deklaracijai nustatytus reikalavimus.

11 straipsnis

Įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas

1.   Susitariančioji šalis suteikia „įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo“ statusą saugumo srityje bet kuriam jos muitų teritorijoje įsteigtam ekonominių operacijų vykdytojui, atitinkančiam šio susitarimo II priede nustatytus kriterijus.

Tam tikromis sąlygomis ir tam tikroms įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų kategorijoms galima netaikyti reikalavimo būti įsteigtiems susitariančiosios šalies muitų teritorijoje, kurioje prašoma suteikti tokį statusą, visų pirma atsižvelgiant į susitarimus su trečiosiomis šalimis. Be to, kiekviena susitariančioji šalis nusprendžia, ar šis statusas gali būti suteiktas ir, jeigu taip, – kokiomis sąlygomis jis suteikiamas oro linijų ar laivybos bendrovei, įsteigtai ne jos teritorijoje, bet joje turinčiai savo regioninį biurą.

Įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas naudojasi palankesnėmis su saugumu susijusio muitinio tikrinimo sąlygomis.

Vienos susitariančiosios šalies suteiktas įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas pripažįstamas kitoje susitariančiojoje šalyje, atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytas taisykles bei sąlygas ir nepažeidžiant muitinio tikrinimo reikalavimų, visų pirma tais atvejais, kai įgyvendinami susitarimai su trečiosiomis šalimis, kuriuose numatytos abipusio įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso pripažinimo priemonės.

2.   Šio susitarimo II priede nustatyta:

—	įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimo taisyklės ir, visų pirma, šio statuso suteikimo kriterijai ir jų taikymo sąlygos,

—	palankesnių sąlygų, kuriomis galės būti leidžiama naudotis, pobūdis,

—	įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso galiojimo sustabdymo ir atšaukimo taisyklės,

—	informacijos apie įgaliotuosius ekonominių operacijų vykdytojus mainų tarp susitariančiųjų šalių tvarka,

—	kitos šiam straipsniui taikyti būtinos priemonės.

12 straipsnis

Su saugumu susijęs muitinis tikrinimas ir saugumo rizikos valdymas

1.   Su saugumu susijęs muitinis tikrinimas, išskyrus atsitiktinės atrankos būdu atliekamus tikrinimus, turi būti grindžiamas kompiuterizuota rizikos analize.

2.   Kiekviena susitariančioji šalis šiam tikslui sukuria rizikos valdymo schemą ir nustato rizikos kriterijus bei prioritetines su saugumu susijusio muitinio tikrinimo sritis.

3.   Susitariančiosios šalys pripažįsta viena kitos su saugumu susijusių rizikos valdymo sistemų lygiavertiškumą.

4.   Susitariančiosios šalys bendradarbiauja siekdamos:

—	keistis informacija, kuri pagerintų ir sustiprintų jų rizikos analizę ir padidintų su saugumu susijusio muitinio tikrinimo veiksmingumą, ir

—	tinkamu laiku sukurti bendrą rizikos valdymo schemą, nustatyti bendrus rizikos kriterijus ir bendras prioritetines tikrinimo sritis ir įdiegti elektroninę sistemą bendram rizikos valdymui įgyvendinti.

5.   Jungtinis komitetas tvirtina kitas priemones, būtinas šiam straipsniui taikyti.

13 straipsnis

Muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių taikymo stebėsena

1.   Jungtinis komitetas nustato, kokia tvarka susitariančiosios šalys turi vykdyti šio skyriaus įgyvendinimo stebėseną ir tikrinti, kaip laikomasi jo ir šio susitarimo priedų nuostatų.

2.   1 dalyje minėta stebėsena gali būti vykdoma:

—	periodiškai vertinant šio skyriaus įgyvendinimą, visų pirma muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių lygiavertiškumą,

—	vertinant, kaip būtų galima geriau pasiekti keliamus tikslus pagerinus jo taikymą arba pakeitus jo nuostatas,

—	organizuojant abiejų susitariančiųjų šalių specialistų teminius posėdžius ir atliekant taikomų administracinių procedūrų auditą, apimantį ir lankymusis vietose.

3.   Jungtinis komitetas užtikrina, kad priemonės, kurių imamasi taikant šį straipsnį, nepažeistų ekonominių operacijų vykdytojų teisių.

14 straipsnis

Profesinės paslapties ir asmens duomenų apsauga

Informacijai, kuria susitariančiosios šalys keičiasi vykdydamos šiame skyriuje nurodytas priemones, taikomi profesinės paslapties arba asmens duomenų apsaugos reikalavimai, nustatyti atitinkamuose įstatymuose, taikomuose ją gaunančios susitariančiosios šalies teritorijoje.

Ši informacija negali būti perduota kitiems asmenims, išskyrus atitinkamos susitariančiosios šalies kompetentingas institucijas, o šios institucijos negali jos naudoti šiame susitarime nenurodytiems tikslams.

IV   SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS

15 straipsnis

Institucijų bendradarbiavimas

1.   Siekdamos supaprastinti vykimą per sienas, susitariančiosios šalys imasi priemonių plėtoti už tikrinimų organizavimą atsakingų institucijų bei įvairių abipus sienų tikrinimus ir formalumus atliekančių įstaigų bendradarbiavimą nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu.

2.   Kiekviena susitariančioji šalis iš savo pusės pasirūpina, kad verslu, kuriam taikomas šis susitarimas, užsiimantys asmenys galėtų greitai pranešti kompetentingoms institucijoms apie visas problemas, kylančias jiems vykstant per sienas.

3.   1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas visų pirma apima:

a)	sienos perėjimo punktų įrengimą atsižvelgiant į transporto srautus;

b)	kai įmanoma, pasienio įstaigų pertvarkymą į jungtinio tikrinimo įstaigas;

c)	abipus sienos veikiančių sienos perėjimo punktų ir įstaigų kompetencijos suderinimą;

d)	tinkamų visų problemų, apie kurias pranešta, sprendimų paiešką.

4.   Susitariančiosios šalys bendradarbiauja siekdamos suderinti įvairių abipus sienos veikiančių ir tikrinimus bei formalumus atliekančių įstaigų darbo laiką.

16 straipsnis

Informavimas apie naujus tikrinimus ir formalumus, išskyrus III skyriuje nurodytas muitinės įgyvendinamas saugumo priemones

Susitariančioji šalis, ketindama įvesti naujus tikrinimus ar formalumus, nepriskirtinus III skyriaus reguliavimo sričiai, apie tai informuoja kitą susitariančiąją šalį.

Suinteresuota susitariančioji šalis užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi siekiant supaprastinti vykimą per sienas, neprarastų veiksmingumo dėl minėtų naujų tikrinimų ar formalumų taikymo.

17 straipsnis

Transporto srautų judėjimas

1.   Susitariančiosios šalys imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, jog įvairiems tikrinimams ir formalumams nebūtų sugaištama daugiau laiko, nei reikia jiems tinkamai atlikti. To siekdamos jos taip nustato tikrinimus ir formalumus atliekančių įstaigų darbo laiką, darbuotojų skaičių ir praktines prekių tikrinimo bei su tikrinimais ir formalumais susijusių dokumentų apdorojimo procedūras, kad būtų kiek įmanoma sutrumpintos transporto prastovos.

2.   Šalių teritorijoje atsiradus reikšmingų prekių gabenimo sutrikimų, galinčių kliudyti siekiant vykimo per sienas procedūrų supaprastinimo ir pagreitinimo tikslų, tų šalių kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša apie tai kitų šalių, kurioms tokie sutrikimai turėtų įtakos, kompetentingoms institucijoms.

3.   Kiekvienos tokį poveikį patyrusios šalies kompetentingos institucijos nedelsdamos imasi atitinkamų priemonių, kad, kiek tai įmanoma, užtikrintų sklandų transporto srautų judėjimą. Apie šias priemones pranešama Jungtiniam komitetui, kuris prireikus kurios nors susitariančiosios šalies prašymu skubiai surengia posėdį šioms priemonėms aptarti.

18 straipsnis

Administracinė pagalba

1.   Siekiant, kkad prekyba tarp susitariančiųjų šalių vyktų sklandžiai ir būtų sudarytos geros sąlygos visiems nusižengimams ar pažeidimams išaiškinti, suinteresuotųjų šalių muitinės, paprašytos arba savo iniciatyva, jei mano, kad tuo būtų suinteresuota kita susitariančioji šalis, teikia viena kitai visą turimą informaciją (įskaitant administracinių tyrimų išvadas ir ataskaitas), siekdamos, kad šis susitarimas būtų tinkamai įgyvendinamas.

2.   Prašymą gavusi šalis gali visai ar iš dalies sustabdyti pagalbos teikimą arba atsisakyti ją teikti, jeigu mano, kad pagalbos teikimas pakenktų jos saugumui, viešajai tvarkai ar kitiems esminiams interesams arba atskleistų pramoninę, komercinę ar profesinę paslaptį.

3.   Jei pagalbos teikimas sustabdomas arba atsisakoma ją teikti, apie tokį sprendimą ir jo priežastis būtina nedelsiant pranešti prašančiajai šaliai.

4.   Jei kurios nors šalies muitinė prašo pagalbos, kurios ji pati, gavusi tokį prašymą, negalėtų suteikti, ji savo prašyme nurodo šį faktą. Toks prašymas tenkinamas jį gavusios muitinės nuožiūra.

5.   Vadovaujantis 1 dalimi gauta informacija gali būti naudojama tik šio susitarimo tikslams ir ją gaunanti šalis šiai informacijai taiko tokią pačią apsaugą, kokia taikoma tokio paties pobūdžio informacijai pagal šios šalies nacionalinius įstatymus. Tokia informacija naudojama kitiems tikslams tik gavus ją pateikusios muitinės rašytinį sutikimą ir laikantis visų jos nustatytų apribojimų.

V   SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS INSTITUCIJOS

19 straipsnis

Jungtinis komitetas

1.   Įsteigiamas Jungtinis komitetas, kuriame atstovaujama susitariančiosioms šalims.

2.   Jungtinis komitetas veikia bendru sutarimu.

3.   Jungtinio komiteto posėdžiai šaukiami, kuomet ir jeigu tai būtina, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Kiekviena susitariančioji šalis gali prašyti, kad būtų sušauktas komiteto posėdis.

4.   Jungtinis komitetas tvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose inter alia turi būti nuostatos, reglamentuojančios posėdžių šaukimo ir pirmininko skyrimo tvarką bei apibrėžiančios jo kadencijos trukmę.

5.   Jungtinio komiteto sprendimu gali būti sudaromi pakomitečiai ar darbo grupės, padedantys jam vykdyti patikėtas užduotis.

20 straipsnis

Konsultacijų grupės

1.   Suinteresuotųjų šalių kompetentingos institucijos gali sudaryti konsultacijų grupes, atsakingas už praktinių, techninių ar organizacinių klausimų sprendimą regionų ar vietos lygiu.

2.   1 dalyje minėtos konsultacijų grupės posėdžiauja prireikus, kai to paprašo kurios nors šalies kompetentingos institucijos. Už konsultacines grupes atsakingos susitariančiosios šalys reguliariai informuoja Jungtinį komitetą apie tų grupių veiklą.

21 straipsnis

Jungtinio komiteto įgaliojimai

1.   Jungtinis komitetas yra atsakingas už šio susitarimo administravimą ir tinkamą jo įgyvendinimą. Vykdydamas šią užduotį jis teikia rekomendacijas ir priima sprendimus.

2.   Jungtinis komitetas savo sprendimais gali keisti III skyrių ir priedus.

3.   Be šiame susitarime tiesiogiai numatytų dalykų, Jungtinis komitetas savo sprendimais nustato techninio ir administracinio pobūdžio įgyvendinimo priemones, reikalingas tikrinimams ir formalumams supaprastinti.

4.   Susitariančiosios šalys įgyvendina Komiteto sprendimus vadovaudamosi savo taisyklėmis.

5.   Siekdamos tinkamai įgyvendinti šį susitarimą, susitariančiosios šalys reguliariai informuoja Jungtinį komitetą apie šio susitarimo įgyvendinimo patirtį ir kurios nors susitariančiosios šalies prašymu tarpusavyje konsultuojasi Jungtiniame komitete.

22 straipsnis

Teisės vystymas

1.   Bendrija, parengusi naują teisės aktą, priskirtiną III skyriaus reguliavimo sričiai, prašo Šveicarijos specialistų, taip pat, kaip valstybių narių specialistų, neoficialiai pareikšti dėl jo savo nuomonę.

2.   Europos Komisija, teikdama pasiūlymą valstybėms narėms arba Europos Sąjungos Tarybai, jo kopiją išsiunčia Šveicarijai.

Vienos iš susitariančiųjų šalių prašymu preliminariai nuomonėmis gali būti apsikeičiama Jungtiniame komitete.

3.   Prieš priimant Bendrijos teisės aktą susitariančiosios šalys vienos iš jų prašymu toliau dėl jo konsultuojasi Jungtiniame komitete nuolat keisdamosi informacija ir rengdamos konsultacijas.

4.   Sprendimai dėl III skyriaus pakeitimų, būtinų siekiant atsižvelgti į Bendrijos teisės aktų vystymą, susijusį su šio skyriaus reguliavimo sričiai priskirtinais dalykais, priimami kuo anksčiau, kad juos, laikantis susitariančiųjų šalių vidaus procedūrų, būtų galima pradėti taikyti tuo pačiu metu, kaip ir Bendrijos teisės aktų pakeitimus.

Jeigu neįmanoma priimti sprendimo, kurį būtų įmanoma pradėti taikyti tuo pačiu metu, susitariančiosioms šalims tvirtinti pateiktame sprendimo projekte numatyti pakeitimai, kai tai įmanoma, taikomi laikinai, laikantis susitariančiųjų šalių vidaus procedūrų.

5.   Susitariančiosios šalys bendradarbiauja keitimosi informacija ir konsultavimosi metu, kad šias procedūras užbaigus būtų paprasčiau priimti Jungtinio komiteto sprendimą.

23 straipsnis

Dalyvavimas Muitinės kodekso komitete

Bendrija sudaro sąlygas Šveicarijos specialistams dalyvauti stebėtojų teisėmis nagrinėjant jiems aktualius klausimus, kai juos savo posėdžiuose svarsto Muitinės kodekso komitetas, padedantis Europos Komisijai naudotis jai suteiktais įgaliojimais sprendžiant klausimus, priskirtinus III skyriaus reguliavimo sričiai.

24 straipsnis

Ginčų sprendimas

Nepažeidžiant 29 straipsnio nuostatų, visi susitariančiųjų šalių ginčai, susiję su šio susitarimo aiškinimu ar taikymu, perduodami Jungtiniam komitetui, kuris siekia, kad jie būtų konstruktyviai išspręsti.

25 straipsnis

Susitarimai su trečiosiomis šalimis

Susitariančiosios šalys susitaria, kad kurios nors iš jų sudaryti susitarimai su trečiąja šalimi dėl III skyriaus reguliavimo sričiai priskirtinų dalykų nesukuria prievolių kitai susitariančiajai šaliai, išskyrus atvejus, kai Jungtinis komitetas nusprendžia kitaip.

VI   SKYRIUS

ĮVAIRIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Mokėjimo būdai

Susitariančiosios šalys pasirūpina, kad bet kurias mokėtinas pinigų sumas, susijusias su vykdant prekybą atliekamais tikrinimais ir formalumais, būtų galima sumokėti laiduotais ar patvirtintais tarptautiniais banko čekiais, išrašytais tos šalies, kurioje reikia mokėti, valiuta.

27 straipsnis

Susitarimo įgyvendinimas

Kiekviena susitariančioji šalis imasi atitinkamų priemonių veiksmingam ir darniam šio susitarimo nuostatų taikymui užtikrinti, atsižvelgdama į poreikius palengvinti prekių vežimą per sienas bei rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus, kai taikant nurodytas nuostatas iškyla sunkumų.

28 straipsnis

Peržiūra

Susitariančioji šalis, pageidaujanti, kad šis susitarimas būtų peržiūrėtas, pateikia atitinkamą pasiūlymą kitai susitariančiajai šaliai. Peržiūrėtas susitarimas įsigalioja atlikus atitinkamas šalių vidaus procedūras.

29 straipsnis

Kompensuojamosios priemonės

1.   Susitariančioji šalis, pasikonsultavusi Jungtiniame komitete, gali imtis atitinkamų kompensuojamųjų priemonių, įskaitant šio susitarimo III skyriaus nuostatų taikymo sustabdymą, jeigu ji mano, kad kita susitariančioji šalis nesilaiko jame nustatytų reikalavimų arba kad neužtikrinamas susitariančiųjų šalių muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių lygiavertiškumas.

Kai dėl uždelsimo kyla grėsmė muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių veiksmingumui, laikinų apsaugos priemonių gali būti imamasi be išankstinių konsultacijų, su sąlyga, kad konsultacijos bus pradėtos tuoj pat po šių priemonių patvirtinimo.

2.   Jeigu susitariančiųjų šalių muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių lygiavertiškumas neužtikrinamas dėl to, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl 22 straipsnio 4 dalyje numatytų pakeitimų, susitariančioji šalis gali sustabdyti III skyriaus nuostatų taikymą nuo atitinkamo Bendrijos teisės akto taikymo pradžios, išskyrus atvejus, kai Jungtinis komitetas, išnagrinėjęs tolesnio jų taikymo galimybes, nusprendžia kitaip.

3.   Nustatant tokių priemonių taikymo apimtį ir trukmę apsiribojama tuo, kas būtina padėčiai ištaisyti ir tinkamai šiuo susitarimu nustatytų teisių ir įsipareigojimų pusiausvyrai užtikrinti. Susitariančioji šalis gali prašyti Jungtinio komiteto surengti konsultacijas dėl šių priemonių proporcingumo ir prireikus nuspręsti, kad ginčas šiuo klausimu perduodamas spręsti arbitražui, laikantis III priede nustatytos tvarkos. Joks klausimas, susijęs su šio susitarimo nuostatų, tapačių atitinkamoms Bendrijos teisės aktų nuostatoms, aiškinimu, negali būti sprendžiamas tokiu būdu.

30 straipsnis

Prekių importo, eksporto arba tranzito draudimai arba apribojimai

Šios susitarimo nuostatos nekliudo taikyti susitariančiųjų šalių arba Bendrijos valstybių narių įvestų prekių importo, eksporto arba tranzito draudimų arba apribojimų, jei jie pagrįsti visuomenės dorovės, viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės, aplinkos apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.

31 straipsnis

Denonsavimas

Bet kuri susitariančioji šalis gali denonsuoti šį susitarimą apie tai pranešdama kitai susitariančiajai šaliai. Susitarimas nustoja galios praėjus dvylikai mėnesių nuo tokio pranešimo datos.

32 straipsnis

Priedai

Šio susitarimo priedai sudaro neatskiriamą jo dalį.

33 straipsnis

Ratifikavimas

1.   Susitariančiosios šalys patvirtina šį susitarimą taikydamos savo vidaus procedūras. Jis įsigalioja 2009 m. liepos 1 d., jei iki šios datos susitariančiosios šalys praneša viena kitai apie tam reikalingų procedūrų užbaigimą.

2.   Jei šis susitarimas neįsigalioja 2009 m. liepos 1 d., jis įsigalioja kitą dieną po to, kai susitariančiosios šalys praneša viena kitai apie tam reikalingų procedūrų užbaigimą.

3.   Kol neužbaigtos 1 ir 2 dalyse nurodytos procedūros, susitariančiosios šalys laikinai taiko šį susitarimą nuo 2009 m. liepos 1 d. arba nuo vėlesnės jų tarpusavio susitarimu nustatytos datos.

4.   Šis susitarimas nuo jo įsigaliojimo dienos pakeičia 1990 m. lapkričio 21 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo.

34 straipsnis

Kalbos

Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

---

I PRIEDAS

ĮVEŽIMO IR IŠVEŽIMO BENDROSIOS DEKLARACIJOS

1 straipsnis

Įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų formos ir turinys

1.   Įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija pateikiama elektroniniu būdu. Šiam tikslui gali būti naudojami verslo, uostų arba transporto dokumentai, jeigu juose nurodyti būtini duomenys.

2.   Įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje pateikiami tokių deklaracijų duomenys, nurodyti 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, nustatančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93), įgyvendinimo nuostatas (1), 30a priede. Ji surašoma vadovaujantis minėtame 30a priede pateiktais paaiškinimais. Deklaraciją patvirtina ją surašęs asmuo.

3.   Muitinė leidžia pateikti popieriuje ar kitoje laikmenoje surašytą įvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją, tik kai susiklosto kurios nors iš šių aplinkybių:

a)	neveikia muitinės kompiuterizuota sistema;

b)	neveikia asmens, pateikiančio įvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją, elektroninė taikomoji programinė įranga,

su sąlyga, kad šioms deklaracijoms taikomas toks pats rizikos valdymo lygmuo, koks taikomas įvežimo arba išvežimo bendrosioms deklaracijoms, pateiktoms naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis.

Popieriuje surašytą įvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją pasirašo ją surašęs asmuo. Prireikus tokios deklaracijos pateikiamos kartu su krovinio aprašais arba kitais joms papildyti tinkamais sąrašais ir jose pateikiami 2 dalyje nurodyti duomenys.

4.   Kiekviena susitariančioji šalis nustato sąlygas ir tvarką, kurių laikydamasis asmuo, privalantis pateikti įvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją, gali pakeisti vieną arba daugiau jau pateiktos deklaracijos duomenų elementų.

2 straipsnis

Įvežimo arba išvežimo bendrųjų deklaracijų teikimo išimtys

1.   Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama šioms prekėms:

a)	elektros energijai;

b)	vamzdynais įvežamoms arba išvežamoms prekėms;

c)	laiškams, atvirukams ir spaudiniams, įskaitant įrašytus elektroninėse laikmenose;

d)	pagal Pasaulinės pašto sąjungos taisykles vežamoms prekėms;

e)	prekėms, kurias pagal susitariančiųjų šalių nustatytas taisykles leidžiama deklaruoti pateikiant žodinę muitinės deklaraciją arba tiesiog vykstant per sieną, išskyrus padėklus, konteinerius ir kelių, geležinkelių, oro, jūrų bei vidaus vandenų transporto priemones, gabenamas pagal vežimo sutartį;

f)	keleivių asmeniniame bagaže vežamoms prekėms;

g)	prekėms, vežamoms su ATA ir CPD knygelėmis;

h)

prekėms, kurioms taikomi atleidimai nuo muitų, nustatyti 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių arba kitose konsulinėse konvencijose arba 1969 m. gruodžio 16 d. Niujorko konvencijoje dėl specialiųjų misijų;

i)	ginklams ir karinei įrangai, kuriuos į susitariančiosios šalies muitų teritoriją įveža arba iš jos išveža valstybės narės arba Šveicarijos institucijos, atsakingos už jos karinę gynybą, kariniu transportu arba kariuomenės institucijų naudojamu transportu;

j)

toliau nurodytoms prekėms, įvežtoms į susitariančiosios šalies muitų teritoriją tiesiogiai iš gręžimo arba gavybos platformų ar vežamoms į tokias platformas, kurias naudoja susitariančiųjų šalių muitų teritorijoje įsteigtas asmuo: — prekėms, naudotoms ar naudotinoms tokių platformų statybai, remontui, techninei priežiūrai ar konversijai, — prekėms, naudotoms ar naudotinoms tokioms platformoms įrengti; atsargoms, naudotoms ar naudotinoms, vartotoms ar vartotinoms tose platformose; atliekoms, susidariusioms minėtose platformose;

k)	prekėms, gabenamoms siuntomis, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR, su sąlyga, kad muitinė, susitarusi su ekonominių operacijų vykdytoju, sutinka atlikti rizikos analizę naudodamasi ekonominių operacijų vykdytojo naudojamoje sistemoje kaupiama arba šios sistemos teikiama informacija.

2.   Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama susitariančiosios šalies ir trečiosios šalies tarptautiniame susitarime dėl saugumo, sudarytame laikantis šio susitarimo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, numatytais atvejais.

3.   Bendrijoje įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 181c straipsnio i ir j punktuose, 592a straipsnio i ir j punktuose ir 842a straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoms prekėms.

4.   Šveicarijoje išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama:

—	atsarginėms ir pakaitinėms dalims, sumontuojamoms remontuojamuose orlaiviuose,

—	orlaivių eksploatacijai skirtiems tepalams ir degalams, ir

—	orlaiviuose vartojamiems maisto produktams,

kurie buvo padėti į muitinės sandėlį, esantį Šveicarijos oro uosto teritorijoje, o vėliau pakrauti į orlaivį vadovaujantis Šveicarijos priimtų teisės aktų nuostatomis, jeigu tai nesukelia poveikio šio susitarimo užtikrinamam saugumo lygiui.

3 straipsnis

Įvežimo arba išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimo vieta

1.   Įvežimo bendroji deklaracija pateikiama susitariančiosios šalies, į kurios muitų teritoriją prekės buvo įvežtos iš trečiosios šalies, kompetentingai institucijai. Ši institucija atlieka rizikos analizę, remdamasi toje deklaracijoje pateiktais duomenimis, ir muitinį tikrinimą, kurį, jos nuomone, būtina atlikti saugumo tikslais, įskaitant atvejus, kai prekių paskirties vieta yra kitoje susitariančiojoje šalyje.

2.   Išvežimo bendroji deklaracija pateikiama susitariančiosios šalies, kurios muitų teritorijoje atliekami prekių išvežimo į trečiąsias šalis formalumai, kompetentingai institucijai. Tačiau eksporto muitinės deklaracija, naudojama kaip išvežimo bendroji deklaracija, pateikiama susitariančiosios šalies, kurios muitų teritorijoje atliekami eksporto į trečiąsias šalis formalumai, kompetentingai institucijai. Abiem atvejais kompetentinga institucija atlieka rizikos analizę, remdamasi toje deklaracijoje nurodytais duomenimis, ir muitinį tikrinimą, kurį, jos nuomone, būtina atlikti saugumo tikslais.

3.   Kai prekės iš susitariančiosios šalies muitų teritorijos vežamos į trečiąją šalį per kitos susitariančiosios šalies muitų teritoriją, pirmos susitariančiosios šalies kompetentinga institucija perduoda 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją antrosios susitariančiosios šalies kompetentingai institucijai.

Tačiau Jungtinis komitetas gali nustatyti atvejus, kai perduoti šią informaciją nebūtina, jeigu tai nesukelia poveikio šio susitarimo užtikrinamam saugumo lygiui.

Susitariančiosios šalys siekia sukurti sąsajas ir naudoti bendrą sistemą atitinkamų prekių išvežimo bendrojoje deklaracijoje privalomiems pateikti duomenims perduoti.

Jei susitariančiosios šalys nėra pasirengusios pirmoje pastraipoje nurodytam duomenų perdavimui nuo šio susitarimo taikymo pradžios dienos, prekių, vežamų iš vienos susitariančiosios šalies į trečiąją šalį per kitos susitariančiosios šalies muitų teritoriją, išskyrus tiesioginį gabenimą oro transportu, išvežimo bendroji deklaracija pateikiama tik antrosios susitariančiosios šalies kompetentingai institucijai.

4 straipsnis

Įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimo terminai

1.   Taikomi įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimo terminai, nustatyti Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 184a ir 592b straipsniuose.

2.   Nepaisant 1 dalies, kiekviena susitariančioji šalis gali nuspręsti taikyti kitokius terminus:

—	3 straipsnio 3 dalyje nurodytais vežimo atvejais, kad būtų sudarytos sąlygos patikimai rizikos analizei atlikti ir kroviniams sulaikyti, kai reikia atlikti su saugumu susijusį muitinį tikrinimą,

—	kai laikantis šio susitarimo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos tarp tos susitariančiosios šalies ir trečiosios šalies sudarytas tarptautinis susitarimas.

---

(1)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

---

II PRIEDAS

Įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGALIOTOJO EKONOMINIŲ OPERACIJŲ VYKDYTOJO STATUSO SUTEIKIMAS

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas suteikiamas remiantis šiais kriterijais:

a)	priimtini duomenys apie muitinės nustatytų reikalavimų laikymąsi;

b)	veiksminga verslo ir, atitinkamais atvejais, transporto registrų tvarkymo sistema, sudaranti galimybes tinkamai atlikti su saugumu susijusį muitinį tikrinimą;

c)	mokumo įrodymas; ir

d)	tinkami saugumo ir saugos standartai.

2.   Kiekviena susitariančioji šalis nustato prašymo suteikti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą pateikimo ir šio statuso suteikimo tvarką bei statuso įgijimo teisines pasekmes.

3.   Susitariančiosios šalys užtikrina, kad jų muitinės stebėtų, kaip vykdomi reikalavimai ir kriterijai, kuriuos turi atitikti įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas, ir atliktų pakartotinį reikalavimų vykdymo ir kriterijų atitikimo įvertinimą, visų pirma iš esmės pasikeitus atitinkamiems teisės aktams arba pastebėjus reikšmingų požymių, kad įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas nebeatitinka jam taikytinų reikalavimų.

2 straipsnis

Duomenys apie reikalavimų laikymąsi

1.   Duomenys apie muitinės nustatytų reikalavimų laikymąsi laikomi priimtinais, jeigu per paskutiniuosius trejus metus iki prašymo pateikimo šiurkščiai arba pakartotinai muitinės veiklos taisyklių nėra pažeidęs nė vienas iš toliau nurodytų asmenų:

a)	pareiškėjas;

b)	pareiškėjo bendrovei vadovaujantys ar jos valdymą kontroliuojantys asmenys;

c)	atitinkamais atvejais, pareiškėjo teisinis atstovas muitinės klausimais;

d)	asmuo, pareiškėjo bendrovėje atsakingas už muitinės klausimus.

2.   Duomenys apie muitinės nustatytų reikalavimų laikymąsi gali būti laikomi priimtinais ir tada, jeigu, kompetentingos muitinės įstaigos nuomone, pažeidimai nėra reikšmingi atsižvelgiant į muitinės prižiūrimų operacijų skaičių ar apimtis ir ji mano, kad jie nekelia abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo.

3.   Jeigu pareiškėjo bendrovę kontroliuojantys asmenys yra įsteigti ar nuolat gyvena trečiojoje šalyje, jų atitiktį muitinės nustatytiems reikalavimams muitinė nustato remdamasi jai prieinamais registrais ir informacija.

4.   Jeigu pareiškėjas yra įsteigtas trumpiau nei trejus metus, jo atitiktį muitinės nustatytiems reikalavimams muitinė nustato remdamasi jai prieinamais registrais ir informacija.

3 straipsnis

Veiksminga verslo ir transporto registrų tvarkymo sistema

Kad muitinė galėtų pripažinti, jog pareiškėjas taiko priimtiną verslo ir, atitinkamais atvejais, transporto registrų tvarkymo sistemą, pareiškėjas turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	naudoti apskaitos sistemą, atitinkančią toje vietoje, kur laikomi jo apskaitos registrai, taikomus bendrai pripažintus apskaitos principus ir palengvinančią audito metodais pagrįstą muitinį tikrinimą;

b)	suteikti muitinei fizinę ar elektroninę prieigą prie muitinės prižiūrimos veiklos arba, atitinkamais atvejais, transporto veiklos apskaitos registrų;

c)	turėti administracinę organizaciją, atitinkančią jo verslo pobūdį bei apimtis ir tinkamą prekių srautams valdyti, taip pat vykdyti vidaus kontrolę, gebančią išaiškinti neteisėtus ar reikalavimų neatitinkančius sandorius;

d)	atitinkamais atvejais, taikyti priimtinas naudojimosi importo ir (arba) eksporto licencijomis ir leidimais procedūras;

e)	taikyti priimtinas bendrovės apskaitos registrų ir informacijos saugojimo bei apsaugos nuo informacijos praradimo procedūras;

f)	užtikrinti, kad darbuotojai žinotų apie būtinybę informuoti muitinę apie visus atvejus, kai išaiškėja reikalavimų laikymosi sunkumai, ir užmegzti ryšius, tinkamus muitinei informuoti apie tokius atvejus;

g)	taikyti tinkamas informacijos technologijų apsaugos priemones, skirtas pareiškėjo kompiuterinei sistemai apsaugoti nuo neteisėto įsilaužimo ir saugiam pareiškėjo dokumentų laikymui.

4 straipsnis

Mokumas

1.   Taikant šį straipsnį mokumu laikoma gera finansinė pareiškėjo padėtis, leidžianti jam įvykdyti savo įsipareigojamus, deramai atsižvelgus į jo vykdomos komercinės veiklos ypatumus.

2.   Pareiškėjo mokumo reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu galima įrodyti jo mokumą per paskutiniuosius trejus metus.

3.   Jeigu pareiškėjas yra įsteigtas trumpiau nei trejus metus, jo mokumas vertinamas remiantis prieinamais registrais ir informacija.

5 straipsnis

Tinkami saugumo ir saugos standartai

1.   Pareiškėjo taikomi saugumo ir saugos standartai laikomi tinkamais, jeigu įvykdyti šie reikalavimai:

a)	pastatai, numatomi naudoti operacijoms, kurias vykdant norima naudotis sertifikatu, yra pastatyti iš medžiagų, kliudančių neteisėtai patekti į vidų ir apsaugančių nuo neteisėto įsilaužimo;

b)	yra įdiegtos tinkamos įėjimo ir įvažiavimo kontrolės priemonės, užkertančios kelią bandymams neteisėtai patekti į krovos vietas, krovimo dokus ir krovinių saugojimo vietas;

c)	tvarkant prekes taikomos priemonės, neleidžiančios papildomai pakrauti, pakeisti ar paimti kokių nors medžiagų arba atidaryti krovinio vienetų;

d)	atitinkamais atvejais, taikomos naudojimosi importo ir (arba) eksporto licencijomis, susijusiomis su draudimais ir apribojimais, procedūros, skiriančios kontroliuojamas prekes nuo kitų prekių;

e)	pareiškėjas yra įgyvendinęs priemones, leidžiančias tiksliai nustatyti jo verslo partnerių tapatybę ir taip užtikrinti tarptautinės tiekimo grandinės saugumą;

f)	kiek leidžia teisės aktai, pareiškėjas atlieka būsimų darbuotojų, kurie dirbs saugumo požiūriu svarbų darbą, su saugumu susijusį patikrinimą; taip pat atlieka periodinius darbuotojų patikimumo patikrinimus;

g)	pareiškėjas užtikrina, kad atitinkami jo darbuotojai aktyviai dalyvautų informuotumo apie saugumą didinimo programose.

2.   Jeigu Bendrijoje arba Šveicarijoje įsteigtas pareiškėjas turi tarptautiniu mastu pripažįstamą saugumo ir (arba) saugos sertifikatą, išduotą vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis, Europos saugumo ir (arba) saugos sertifikatą, išduotą vadovaujantis Bendrijos teisės aktais, Tarptautinės standartizacijos organizacijos tarptautinį standartą arba Europos standartų organizacijų Europos standartą, arba kokį nors kitą pripažįstamą sertifikatą, laikoma, kad jis atitinka 1 dalyje nustatytus kriterijus tokia apimtimi, kokia šių sertifikatų išdavimo kriterijai yra tokie patys, kaip šiame priede nustatyti kriterijai, arba jiems lygiaverčiai.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGALIOTIESIEMS EKONOMINIŲ OPERACIJŲ VYKDYTOJAMS SUTEIKIAMI PRIVALUMAI

6 straipsnis

Muitinė, be kita ko, sudaro galimybes įgaliotiesiems ekonominių operacijų vykdytojams naudotis šiais privalumais:

—

muitinė gali dar prieš prekių įvežimą į muitų teritoriją arba išsiuntimą iš jos pranešti įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui, kad, atlikus saugumo ir saugos rizikos analizę, prekių siunta buvo atrinkta tolesniam fiziniam tikrinimui, jeigu tai nekenkia numatomam tikrinimui; tačiau muitinė gali atlikti fizinį tikrinimą net ir tuo atveju, jeigu įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui nebuvo apie tai pranešta,

—

įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas gali pateikti įvežimo arba išvežimo bendrąsias deklaracijas, kurių duomenims taikomi mažesni reikalavimai, kaip nustatyta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, nustatančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (1), 30a priede; tačiau, jei įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas yra vežėjas, krovinių ekspeditorius arba muitinės tarpininkas, jam mažesni reikalavimai taikomi tik tuomet, jei jis dalyvauja prekių importo arba eksporto operacijose veikdamas įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo vardu,

—

įgaliotiesiems ekonominių operacijų vykdytojams taikomas ne toks griežtas fizinis ir dokumentų tikrinimas kaip kitiems ekonominių operacijų vykdytojams; tačiau atsižvelgdama į konkrečią grėsmę arba vykdydama ne muitų teisės aktų nustatytas tikrinimo prievoles, muitinė gali nuspręsti tokį tikrinimą sugriežtinti,

—

jeigu muitinė nusprendžia patikrinti prekių siuntą, deklaruotą įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui pateikus įvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją, toks tikrinimas atliekamas pirmumo tvarka; be to, įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui paprašius ir muitinei sutikus, toks tikrinimas gali būti atliekamas ne toje vietoje, kur ši institucija paprastai atlieka tikrinimą, o kitur.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGALIOTOJO EKONOMINIŲ OPERACIJŲ VYKDYTOJO STATUSO GALIOJIMO SUSTABDYMAS IR ATŠAUKIMAS

7 straipsnis

Statuso galiojimo sustabdymas

1.   Muitinė, suteikusi įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą, sustabdo jo galiojimą šiais atvejais:

a)	kai išaiškinama, kad nesilaikoma naudojimosi įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusu reikalavimų arba kriterijų;

b)	kai muitinė turi pakankamai pagrindo manyti, kad įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas įvykdė veiksmą, susijusį su muitinės veiklos taisyklių pažeidimu, dėl kurio gali būti iškelta baudžiamoji byla;

c)	kai to prašo pats įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas, kurį laiką negalėdamas atitikti šio statuso suteikimo reikalavimų arba kriterijų.

2.   Tačiau 1 dalies b punkte nurodytu atveju muitinė gali priimti sprendimą nesustabdyti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso galiojimo, jeigu, jos nuomone, pažeidimas nėra reikšmingas atsižvelgiant į muitinės prižiūrimų operacijų skaičių ar apimtis ir nekelia abejonių dėl įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo sąžiningumo.

3.   Jei tai būtina dėl grėsmės piliečių saugumui ir saugai, visuomenės sveikatai ar aplinkai pobūdžio arba lygmens, sprendimas dėl galiojimo sustabdymo įgyvendinamas nedelsiant.

4.   Galiojimo sustabdymas neturi įtakos jokiai nebaigtai muitinės procedūrai, kuri buvo pradėta iki galiojimo sustabdymo dienos.

5.   Kiekviena susitariančioji šalis nustato galiojimo sustabdymo laikotarpio trukmę, sudarydama galimybes įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui ištaisyti padėtį.

6.   Kai suinteresuotas ekonominių operacijų vykdytojas muitinei priimtinu būdu įrodo, kad ėmėsi priemonių, reikalingų norint atitikti įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui taikomus reikalavimus ir kriterijus, šį statusą suteikusi muitinė atšaukia sprendimą dėl galiojimo sustabdymo.

8 straipsnis

Statuso atšaukimas

1.   Muitinė, suteikusi įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą, jį atšaukia šiais atvejais:

a)	jeigu įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas yra padaręs šiurkštų muitinės veiklos taisyklių pažeidimą ir nebeturi teisės apskųsti atitinkamo sprendimo;

b)	jeigu įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas per 7 straipsnio 5 dalyje nurodytą galiojimo sustabdymo laikotarpį nesiima būtinų priemonių;

c)	įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo prašymu.

2.   Tačiau 1 dalies a punkte nurodytu atveju muitinė gali priimti sprendimą neatšaukti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso, jeigu, jos nuomone, pažeidimas nėra reikšmingas atsižvelgiant į muitinės prižiūrimų operacijų skaičių ar apimtis ir nekelia abejonių dėl įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo sąžiningumo.

3.   Atšaukimas įsigalioja kitą dieną po to, kai apie jį pranešama.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJOS MAINAI

9 straipsnis

Komisija ir kompetentinga Šveicarijos institucija reguliariai informuoja viena kitą apie jų įgaliotuosius ekonominių operacijų vykdytojus, besinaudojančius saugumo lengvatomis, pateikdamos tokią informaciją:

a)	verslininko identifikavimo kodą (TIN kodą), kurio formatas suderinamas su Ekonominių operacijų vykdytojų registravimo ir identifikavimo (EORI) teisės aktais;

b)	įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo pavadinimą (vardą, pavardę) ir adresą;

c)	dokumento, kuriuo buvo suteiktas įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas, numerį;

d)	esamą statusą (galiojantis, sustabdytas, atšauktas);

e)	statuso keitimosi laikotarpius;

f)	sertifikato įsigaliojimo datą;

g)	sertifikatą išdavusią instituciją.

---

(1)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

---

III PRIEDAS

ARBITRAŽO PROCEDŪRA

1.	Jeigu ginčas perduodamas spręsti arbitražui, skiriami trys arbitrai, išskyrus atvejus, kai susitariančiosios šalys nusprendžia kitaip.

2.	Kiekviena susitariančioji šalis per trisdešimt dienų paskiria po vieną arbitrą.

3.

Du paskirtieji arbitrai bendru sutarimu skiria trečiąjį arbitrą, kuris nėra nei vienos iš susitariančiųjų šalių pilietis. Jeigu per du mėnesius nuo jų paskyrimo arbitrai negali dėl to sutarti, jie trečiąjį arbitrą pasirenka iš Jungtinio komiteto sudaryto septynių asmenų sąrašo. Jungtinis komitetas sudaro ir atnaujina šį sąrašą, laikydamasis savo darbo tvarkos taisyklių.

4.	Jeigu susitariančiosios šalys nenusprendžia kitaip, arbitražas pats nustato savo darbo tvarkos taisykles. Sprendimus jis priima balsų dauguma.