KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2008 m. sausio 10 d.

dėl euro įvedimo ateityje lengvinimo priemonių

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6912)

(2008/78/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 211 straipsnį,

kadangi:

REKOMENDUOJA:

1 straipsnis

Euro įvedimo organizavimo valdymas

1.   Valstybės narės turėtų sukurti tinkamas struktūras, skirtas visam būtinam pasirengimui įvesti eurą planuoti, koordinuoti ir palengvinti.

2.   Reikėtų parengti nacionalinį euro įvedimo planą, kuriame būtų aptarti visi euro įvedimo organizavimo aspektai, tą planą apsvarstyti su pagrindinių ekonominių operacijų vykdytojų (kredito įstaigų, mažmeninės prekybos sektoriaus, pinigų pervežimo įmonių, prekybos automatų sektoriaus, vartotojų asociacijų, prekybos rūmų ir kt.) atstovais ir jį reguliariai atnaujinti.

2 straipsnis

Piliečių pasirengimo euro įvedimui lengvinimas

1.   Nacionalinėje teisėje reikėtų nustatyti įpareigojimą kainas ir kitas mokėtinas, įskaitytinas ar nurašytinas, pinigines sumas nurodyti nacionaline valiuta ir eurais. Šis įpareigojimas turėtų tapti privalomas kuo greičiau po to, kai Taryba oficialiai priima neatšaukiamai nustatytą nacionalinės valiutos ir euro perskaičiavimo kursą. Valstybės narės neturėtų skatinti mažmenininkų šį įpareigojimą pradėti vykdyti dar oficialiai nepriėmus perskaičiavimo kurso. Valstybės narės taip pat turėtų reikalauti atskirai nurodyti bet kokius įmonių nustatytus mokesčius už mokėjimų eurais priėmimą nuo perskaičiavimo kurso nustatymo iki euro įvedimo. Reikėtų uždrausti taikyti perskaičiavimo kursą, kuris skirtųsi nuo Tarybos priimto perskaičiavimo kurso. Nurodyti kainas nacionaline valiuta ir eurais turėtų būti privaloma mažiausiai šešis mėnesius, bet ne daugiau kaip vienerius metus po euro įvedimo. Vėliau ši praktika turėtų būti nutraukta, kad piliečiai galėtų visiškai įprasti prie naujosios valiutos.

2.   Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad piliečiai būtų gerai informuoti apie euro įvedimo tvarką, eurų banknotų bei monetų apsaugos nuostatas ir grynųjų eurų apsaugos požymius, ir padėti piliečiams susipažinti su naujosiomis vertėmis. Ši informacija turėtų būti taip pat intensyviai skleidžiama ir kurį laiką po euro įvedimo. Visų pirma reikėtų parengti specialias informavimo programas pažeidžiamiems asmenims (kaip antai: vyresnio amžiaus piliečiams, asmenims su fizine, jutimine ar psichine negalia ir pan.) bei asmenims, kuriems informacija sunkiai prieinama (kaip antai: migrantams ir benamiams, nemokantiems skaityti ir skaičiuoti asmenims ir kt.).

3.   Valstybės narės, kredito įstaigos ir įmonės turėtų organizuoti mokymus, kad reguliariai su grynaisiais pinigais dirbantys darbuotojai susipažintų su euru, t. y. kad jie galėtų geriau atpažinti, teisingai identifikuoti apsaugos požymius ir greičiau dirbti su eurų monetomis ir banknotais. Be to, reikėtų periodiškai organizuoti praktinius mokymus sutrikusio regėjimo žmonėms siekiant padėti jiems išmokti jutimiškai atpažinti naująją valiutą.

4.   Viešosios administracijos turėtų įmonėms, visų pirma MVĮ, suteikti tikslią informaciją apie pinigų pakeitimo tvarkaraštį ir su tuo susijusias teisines, mokesčių ir apskaitos taisykles. Verslo asociacijos, euro informacijos centrai, prekybos rūmai, apskaitininkai ir verslo konsultantai turėtų užtikrinti, kad įmonės, su kuriomis jie palaiko ryšius, imtųsi būtinų pasirengimo veiksmų ir gebėtų visus sandorius vykdyti eurais nuo euro įvedimo dienos.

5.   Kredito įstaigos turėtų informuoti savo klientus apie praktines euro įvedimo pasekmes. Visų pirma jos turėtų atkreipti klientų dėmesį į tai, kad po euro įvedimo dienos vykdyti ne grynųjų pinigų mokėjimų arba turėti sąskaitos jokia senąja nacionaline valiuta jie nebegalės.

6.   Įmonės turėtų imtis veiksmų, kad informuotų savo darbuotojus ir organizuotų ad hoc mokymus su visuomene dirbančiam personalui.

7.   Valstybės narės turėtų stebėti ekonominių operacijų vykdytojų pasirengimą euro įvedimui, visų pirma rengdamos reguliarias nuomonės apklausas.

3 straipsnis

Greito grynųjų eurų įvedimo užtikrinimas

1.   Tam, kad sumažėtų pinigų, kuriuos reikės fiziškai pakeisti, kiekis, reikėtų skatinti vartotojus atliekamas santaupas grynaisiais pinigais padėti į bankų sąskaitas likus kelioms savaitėms iki pinigų pakeitimo. Pageidautina, kad sutartyse, kuriose paprastai nurodomos sumos nacionaline valiuta ir kurios sudarytos po Tarybos sprendimo, kuriuo neatšaukiamai nustatomas perskaičiavimo kursas, priėmimo, sumos būtų nurodytos eurais, jei tos sutartys turi galioti ilgiau nei iki euro įvedimo dienos.

2.   Likus keliems mėnesiams iki pinigų pakeitimo eurų banknotai ir monetos turėtų būti iš anksto paskirstyti kredito įstaigoms ir pardavimo vietoms, kaip numato Europos centrinis bankas (2). Pardavimo vietoms banknotai ir monetos turėtų būti iš anksto paskirstyti paskutinėmis savaitėmis prieš pinigų pakeitimą. Nedidelėms mažmeninės prekybos vietoms reikėtų numatyti specialią tvarką, įskaitant visų pirma eurų monetų rinkinius mažmenininkams. Siekiant prekybininkus paskatinti dalyvauti išankstinio eurų paskirstymo operacijose, jiems reikėtų pasiūlyti patrauklias atidėtųjų debeto mokėjimų sąlygas. Piliečiams sąlygas įsigyti eurų monetų rinkinių reikėtų sudaryti trijų savaičių iki pinigų pakeitimo laikotarpiu siekiant užtikrinti, kad kiekvienas namų ūkis galėtų turėti bent vieną rinkinį.

3.   Bankomatus reikėtų pritaikyti, kad eurų banknotai juose būtų išduodami nuo euro įvedimo. Bankomatai, kurių dėl techninių priežasčių neįmanoma tam pritaikyti laiku, turėtų neveikti. Kredito įstaigose išduodant ir keičiant grynuosius pinigus likus dviem savaitėms iki pinigų pakeitimo ir po jo reikėtų pirmiausia naudoti mažų nominalų banknotus.

4.   Prekybininkai turėtų būti įpareigoti nuo euro įvedimo grąžą išduoti vien eurais, jei nėra praktinių priežasčių, dėl kurių jie to padaryti negalėtų. Reikėtų imtis ad hoc priemonių siekiant palengvinti išankstinį grynųjų pinigų paskirstymą jiems ir sumažinti sunkumus, susijusius su grynųjų pinigų kiekio padidėjimu prekybos vietose.

5.   Visi elektroniniai kompiuterinių prekybos vietų terminalai turėtų būti konvertuoti į eurus euro įvedimo dieną. Reikėtų skatinti vartotojus pirmosiomis euro įvedimo dienomis dažniau naudotis elektroniniais mokėjimo būdais.

6.   Pagrindiniai kredito įstaigų skyriai turėtų veikti pirmosiomis dviejų valiutų apyvartos laikotarpio dienomis, kad būtų lengviau grynuosius pinigus nacionaline valiuta pakeisti eurais. Be to, bankų darbo laiką pinigų pakeitimo laikotarpiu reikėtų pailginti. Mažmenininkams reikėtų nustatyti specialias sąlygas, kad jie galėtų greičiau apsirūpinti grynaisiais pinigais ir išvengti eilių.

4 straipsnis

Nesąžiningos praktikos ir neteisingo piliečių supratimo apie kainų raidą prevencija

1.   Su mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriumi reikėtų sudaryti susitarimus siekiant užtikrinti, kad euro įvedimas nedarytų įtakos kainoms. Mažmenininkai visų pirma neturėtų didinti kainų dėl pinigų pakeitimo ir turėtų bandyti kuo labiau sumažinti kainų pokyčius, po perskaičiavimo nustatydami kainas eurais. Šių susitarimų materiali išraiška turėtų būti naudojamas logotipas, kuris matomas ir lengvai atpažįstamas vartotojų. Šį logotipą reikėtų reklamuoti vykdant komunikacijos ir informavimo kampanijas. Bendradarbiaujant su vartotojų asociacijomis reikėtų atidžiai stebėti, ar mažmenininkai laikosi įsipareigojimų, prisiimtų pagal tuos susitarimus. Tiems atvejams, kai tų įsipareigojimų nesilaikoma, reikėtų numatyti atgrasančias priemones, pradedant nuo viešo įmonės pavadinimo paskelbimo iki galimų baudų rimčiausiais atvejais.

2.   Kelias savaites nuo perskaičiavimo kurso priėmimo iki kainų nurodymo nacionaline valiuta ir eurais laikotarpio pabaigos valstybės narės turėtų atidžiai ir dažnai stebėti kainas. Siekiant užkirsti kelią galimam neteisingam traktavimui, artimiausiomis savaitėmis iki ir po pinigų pakeitimo piliečius visų pirma reikėtų kas savaitę informuoti apie kainų pokyčius.

3.   Mokėjimams nacionaline valiuta taikomi banko mokesčiai po perskaičiavimo turėtų būti tokie patys ir mokėjimams eurais.

5 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Valstybės narės raginamos remti šios rekomendacijos vykdymą.

6 straipsnis

Adresatai

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms, kurioms taikomas Sutarties 122 straipsnyje apibrėžtas nukrypimas, ir šių valstybių narių kredito įstaigoms, įmonėms, verslo asociacijoms ir vartotojų organizacijoms.

(1)  Rekomendacija 2000/C 303/05 (OL C 303, 2000 10 24, p. 6).

(2)  Žr. 2006 m. liepos 14 d. Europos centrinio banko gaires dėl tam tikrų pasiruošimų grynųjų pinigų keitimui į eurą bei dėl eurų banknotų ir monetų išankstinio pristatymo bei išankstinio subpristatymo ne euro zonoje (ECB/2006/9, OL L 207, 2006 7 28, p. 39).