30.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/5

1.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, toliau kartu vadinamos „institucijomis“, pažymi, kad dabartinė praktika, apimanti derybas tarp Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovų, Komisijos ir atitinkamų Europos Parlamento komitetų pirmininkų (-ių) ir (arba) pranešėjų bei tarp Taikinimo komiteto pirmininkų (-ių), pasitvirtino.

2.

Institucijos patvirtina, kad šią visuose bendro sprendimo procedūros etapuose išplėtotą praktiką turi būti skatinama taikyti toliau. Institucijos įsipareigoja peržiūrėti savo darbo metodus, siekdamos veiksmingiau pasinaudoti visomis EB sutartyje apibrėžtos bendro sprendimo procedūros galimybėmis.

3.

Šioje bendroje deklaracijoje paaiškinami darbo metodai ir praktinės jų taikymo priemonės. Ji papildo Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (1), visų pirma jo nuostatas, susijusias su bendro sprendimo procedūra. Institucijos įsipareigoja visapusiškai laikytis šių įsipareigojimų vadovaudamosi skaidrumo, atskaitomybės ir veiksmingumo principais. Šiuo požiūriu institucijos, laikydamosi acquis communautaire, ypatingą dėmesį turėtų skirti pastangoms siekti pažangos supaprastinimo pasiūlymų srityje.

4.

Procedūros metu institucijos sąžiningai bendradarbiauja, siekdamos kuo labiau suderinti savo pozicijas ir taip užtikrinti, kad, kai įmanoma, atitinkamas dokumentas būtų priimamas kuo ankstesniu procedūros etapu.

5.

Šiuo tikslu institucijos, naudodamosi atitinkamais tarpinstituciniais ryšiais, bendradarbiauja, kad galėtų stebėti darbo pažangą ir analizuoti, kokia dalimi sutariama visuose bendro sprendimo procedūros etapuose.

6.

Pagal savo vidaus darbo tvarkos taisykles institucijos įsipareigoja reguliariai keistis informacija apie pažangą bendro sprendimo procedūros bylose. Institucijos užtikrina, kad atitinkami jų darbo kalendoriai būtų kiek įmanoma labiau suderinti, kad procedūra galėtų vykti nuosekliai ir darniai. Todėl institucijos, visapusiškai atsižvelgdamos į politinį sprendimų priėmimo proceso pobūdį, sieks paruošti orientacinį įvairių etapų, vedančių į galutinį įvairių teisės aktų pasiūlymų priėmimą, grafiką.

7.

Institucijų bendradarbiavimas taikant bendro sprendimo procedūrą, dažnai vyksta trišalių susitikimų forma. Tokia trišalė sistema pasirodė esanti veiksminga ir lanksti, gerokai padidindama galimybes susitarti pirmojo arba antrojo svarstymo metu ir prisidėdama prie pasirengimo Taikinimo komiteto darbui.

8.

Tokie trišaliai susitikimai dažniausiai vyksta ne oficialia forma. Jie gali būti rengiami bet kuriame procedūros etape ir juose, atsižvelgiant į numatomos diskusijos pobūdį, institucijoms gali būti atstovaujama įvairiais lygmenimis. Kiekviena institucija pagal savo darbo tvarkos taisykles skirs dalyvius kiekvienam susitikimui, apibrėš jų įgaliojimus derybose ir laiku informuos kitas institucijas apie susitikimo organizavimą.

9.

Kai įmanoma, visi kompromisinių tekstų projektai, skirti kito susitikimo diskusijoms, turi būti iš anksto išplatinti visiems dalyviams. Siekiant padidinti skaidrumą, kai tai yra įmanoma, apie Europos Parlamente ir Taryboje vyksiančius trišalius susitikimus paskelbiama.

10.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė stengsis dalyvauti parlamentinių komitetų posėdžiuose. Prireikus ji atidžiai išnagrinės bet kokius gautus prašymus pateikti informaciją dėl Tarybos pozicijos.

11.

Institucijos stengiasi sąžiningai bendradarbiauti, siekdamos kuo geriau suderinti savo pozicijas, kad, kiek įmanoma, visi aktai būtų priimami pirmojo svarstymo metu.

12.

Užmezgami atitinkami ryšiai, kad būtų galima palengvinti procedūros eigą pirmojo svarstymo metu.

13.

Komisija stengiasi sustiprinti tokius ryšius ir konstruktyviai naudojasi iniciatyvos teise, siekdama Europos Parlamento ir Tarybos pozicijų suderinimo, deramai atsižvelgdama į tarpinstitucinį balansą ir į Sutartyje nustatytą jos vaidmenį.

14.

Jei neoficialių trišalių susitikimų metu pavyksta susitarti, COREPER pirmininkas (-ė) atitinkamo parlamentinio komiteto pirmininkui (-ei) skirtame laiške nurodo esminius susitarimo aspektus, pateikiamus Komisijos pasiūlymo pakeitimų forma. Toks laiškas atspindi Tarybos norą pritarti susitarimo rezultatui, kai jis bus patikrintas teisiniu — lingvistiniu požiūriu ir jei jam būtų pritarta balsuojant plenarinio posėdžio metu. Tokio laiško kopija siunčiama Komisijai.

15.

Esant tokioms aplinkybėms, kai aišku, kad dokumentas bus priimtas pirmojo svarstymo metu, informacija apie ketinimą sudaryti susitarimą turėtų būti paskelbta kuo anksčiau.

16.

Tuo atveju, jei nepavyksta susitarti pirmojo svarstymo Europos Parlamente metu, ryšiai gali būti palaikomi toliau siekiant susitarti bendrosios pozicijos tvirtinimo metu.

17.

Komisija stengiasi sustiprinti tokius ryšius ir konstruktyviai pasinaudoti iniciatyvos teise, siekdama Europos Parlamento ir Tarybos pozicijų suderinimo, atitinkamai atsižvelgdama į tarpinstitucinį balansą ir į Sutartyje nustatytą jos vaidmenį.

18.

Jei šioje stadijoje pavyksta susitarti, atitinkamo parlamentinio komiteto pirmininkas (-ė) COREPER pirmininkui (-ei) skirtame laiške pateikia savo rekomendaciją plenariniame posėdyje pritarti bendrajai pozicijai be pakeitimų, jei bendrąją poziciją patvirtins Taryba ir kai ji bus patikrinta teisiniu — lingvistiniu požiūriu. Laiško kopija siunčiama Komisijai.

19.

Motyvų pareiškime Taryba kaip galima aiškiau paaiškina priežastis, lėmusias bendrosios pozicijos priėmimą. Antrojo svarstymo metu Europos Parlamentas kaip galėdamas labiau atsižvelgia į šias priežastis ir į Komisijos poziciją.

20.

Prieš pateikdama bendrąją poziciją, Taryba, konsultuodamasi su Europos Parlamentu ir Komisija, stengiasi apsvarstyti jų pateikimo datą, kad antrojo svarstymo metu būtų užtikrintas maksimalus teisėkūros proceso veiksmingumas.

21.

Iš karto po Tarybos bendrosios pozicijos pateikimo Europos Parlamentui bus ir toliau palaikomi atitinkami ryšiai, siekiant geriau suprasti atitinkamas pozicijas ir kuo greičiau užbaigti teisėkūros procesą.

22.

Komisija stengiasi sustiprinti tokius ryšius ir pateikia savo nuomonę, siekdama Europos Parlamento ir Tarybos pozicijų suderinimo, atitinkamai atsižvelgdama į tarpinstitucinį balansą ir į Sutartyje nustatytą jos vaidmenį.

23.

Jei neoficialių trišalių susitikimų metu pavyksta susitarti, COREPER pirmininkas (-ė) atitinkamo parlamentinio komiteto pirmininkui (-ei) skirtame laiške nurodo esminius susitarimo aspektus, pateikiamus Tarybos bendrosios pozicijos pakeitimų forma. Toks laiškas atspindi Tarybos norą pritarti susitarimo rezultatui, kai jis bus patikrintas teisiniu — lingvistiniu požiūriu, jei jam būtų pritarta balsuojant plenarinio posėdžio metu. Tokio laiško kopija siunčiama Komisijai.

24.

Jei paaiškėja, kad Taryba negalės pritarti visiems Europos Parlamento antrojo svarstymo pakeitimams, ir tuomet, kai Taryba yra pasirengusi pareikšti savo poziciją, bus surengtas pirmas trišalis susitikimas. Kiekviena institucija pagal savo darbo tvarkos taisykles skirs dalyvius kiekvienam susitikimui ir apibrėš jų įgaliojimus derybose. Komisija kuo greičiau abi delegacijas informuos, kokią nuomonę ji ketina pateikti dėl Europos Parlamento antrojo svarstymo pakeitimų.

25.

Trišaliai susitikimai rengiami visos taikinimo procedūros metu, siekiant išspręsti neišspręstus klausimus ir paruošti dirvą susitarimui pasiekti Taikinimo komitete. Trišalių susitikimų rezultatai aptariami ir gali būti patvirtinami atitinkamų institucijų posėdžiuose.

26.

Taikinimo komitetą, Europos Parlamento Pirmininkui pritarus ir deramai atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, sušaukia Tarybos Pirmininkas.

27.

Komisija dalyvauja taikinimo procedūroje ir imasi visų reikiamų iniciatyvų, siekdama Europos Parlamento ir Tarybos pozicijų suderinimo. Tokiomis iniciatyvomis, atsižvelgiant į Komisijai Sutarties suteiktą vaidmenį, gali būti kompromisinių tekstų projektai, kuriuose atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.

28.

Taikinimo komitetui kartu pirmininkauja Europos Parlamento pirmininkas (-ė) ir Tarybos pirmininkas (-ė). Komiteto posėdžiams abu pirmininkai (-ės) pirmininkauja pakaitomis.

29.

Taikinimo komiteto susitikimų datas ir darbotvarkes abu pirmininkai (-ės) nustato kartu, siekdami užtikrinti veiksmingą Taikinimo komiteto darbą visos taikinimo procedūros metu. Dėl numatytų datų konsultuojamasi su Komisija. Europos Parlamentas ir Taryba atitinkamas taikinimo procedūros posėdžių datas nustato kaip gaires ir apie jas praneša Komisijai.

30.

Bet kuriame Taikinimo komiteto posėdyje pirmininkai (-ės) į darbotvarkę gali įtraukti keletą dokumentų. Be to, svarstant pagrindinį klausimą („B punktą“), dėl kurio susitarimas dar nepasiektas, taikinimo procedūros kitais klausimais gali būti pradėtos ir (arba) baigtos nediskutuojant dėl jų („A punktas“).

31.

Laikydamiesi Sutarties nuostatų dėl terminų, Europos Parlamentas ir Taryba kuo labiau stengiasi atsižvelgti į grafiko reikalavimus, ypač susijusius su institucijų veiklos pertraukomis ir Europos Parlamento rinkimais. Bet kuriuo atveju veiklos pertrauka turi būti kuo trumpesnė.

32.

Taikinimo komitetas pakaitomis susitinka Europos Parlamento ir Tarybos patalpose, kad būtų vienodai dalinamasi infrastruktūra, įskaitant vertimo žodžiu paslaugas.

33.

Taikinimo komitetas turi turėti Komisijos pasiūlymą, Tarybos bendrąją poziciją, Komisijos nuomonę apie ją, Europos Parlamento siūlomus pakeitimus, Komisijos nuomonę apie juos bei bendrą Europos Parlamento ir Tarybos delegacijų darbo dokumentą. Šis darbo dokumentas turėtų suteikti jo naudotojams galimybę lengvai nustatyti aktualius klausimus ir veiksmingai į juos reaguoti. Komisija paprastai savo nuomonę pateikia per tris savaites po to, kai oficialiai gavo Europos Parlamento balsavimo rezultatus, ir ne vėliau kaip iki taikinimo procedūros pradžios.

34.

Pirmininkai (-ės) gali pateikti tekstus Taikinimo komitetui patvirtinti.

35.

Susitarimas dėl bendro teksto priimamas Taikinimo komiteto posėdyje arba vėliau, pirmininkams (-ėms) keičiantis laiškais. Tokių laiškų kopijos siunčiamos Komisijai.

36.

Jei Taikinimo komitetas pasiekia susitarimą dėl bendro teksto, šis tekstas pateikiamas oficialiam pirmininkų (-ių) patvirtinimui parengus galutinį jo variantą teisiniu — lingvistiniu požiūriu. Tačiau išimtiniais atvejais, siekiant laikytis terminų, pirmininkams (-ėms) patvirtinti gali būti pateikiamas bendro teksto projektas.

37.

Pirmininkai (-ės) perduoda patvirtintą bendrą tekstą Europos Parlamento pirmininkui (-ei) ir Tarybos pirmininkui (-ei) bendrai pasirašytu laišku. Jei Taikinimo komitetas negali susitarti dėl bendro teksto, pirmininkai (-ės) praneša apie tai Europos Parlamento pirmininkui (-ei) ir Tarybos pirmininkui (-ei) bendrai pasirašytu laišku. Tokie laiškai atlieka oficialaus protokolo vaidmenį. Tokių laiškų kopijos siunčiamos Komisijai susipažinti. Taikinimo procedūrai pasibaigus, jos metu naudotus darbo dokumentus bus galima rasti kiekvienos institucijos registre.

38.

Europos Parlamento sekretoriatas ir Tarybos generalinis sekretoriatas veikia kaip bendras Taikinimo komiteto sekretoriatas kartu su Komisijos generaliniu sekretoriatu.

39.

Jei Europos Parlamentui ar Tarybai atrodo būtina pratęsti Sutarties 251 straipsnyje nurodytus terminus, jie turi apie tai pranešti kitos institucijos pirmininkui (-ei) ir Komisijai.

40.

Jei institucijos pasiekia susitarimą pirmojo ar antrojo svarstymo arba taikinimo metu, tekstų, dėl kurių susitarta, galutinį variantą glaudžiai bendradarbiaudamos parengia Europos Parlamento ir Tarybos teisininkų — lingvistų tarnybos.

41.

Be aiškaus Europos Parlamento ir Tarybos atstovų (-ių) susitarimo atitinkamu lygiu tekstuose, dėl kurių buvo susitarta, nedaroma jokių pakeitimų.

42.

Galutinis variantas rengiamas deramai atsižvelgiant į įvairias Europos Parlamento ir Tarybos procedūras, ypač laikantis vidaus procedūroms nustatytų galutiniųterminų. Institucijos įsipareigoja nesinaudoti terminais, skirtais parengti galutinį dokumento variantą teisiniu — lingvistiniu požiūriu, tam, kad atnaujintų diskusijas esminiais klausimais.

43.

Europos Parlamentas ir Taryba susitaria dėl bendro kartu paruoštų tekstų išdėstymo formos.

44.

Institucijos įsipareigoja, kiek tai yra įmanoma, į aktus, priimtus pagal bendro sprendimo procedūrą, įtraukti abiems pusėms priimtinas standartines nuostatas, ypač nuostatas, susijusias su naudojimusi įgyvendinimo įgaliojimais (pagal „komitologijos“ sprendimą (2)), įsigaliojimu, perkėlimu į nacionalinę teisę ir taikymu bei Komisijos iniciatyvos teise.

45.

Institucijos stengsis surengti bendrą spaudos konferenciją, kad paskelbtų sėkmingą teisėkūros proceso pabaigą pirmojo ar antrojo svarstymo arba taikinimo metu. Jos taip pat stengsis pateikti bendrus spaudos pranešimus.

46.

Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus teisės aktą pagal bendro sprendimo procedūrą, jo tekstas pateikiamas pasirašyti Europos Parlamento pirmininkui (-ei) ir Tarybos pirmininkui (-ei) bei šių institucijų generaliniams (-ėms) sekretoriams (-ėms).

47.

Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkai (-ės) tekstus pasirašyti gauna atitinkamomis jų vartojamomis kalbomis ir juos pasirašo, kiek tai leidžia galimybės, kartu bendros ceremonijos, kuri organizuojama kartą per mėnesį svarbių dokumentų pasirašymui, metu dalyvaujant žiniasklaidos atstovams.

48.

Bendrai pasirašytas tekstas perduodamas paskelbti Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje. Paprastai paskelbiama per du mėnesius po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba teisės aktą priima.

49.

Jei viena iš institucijų pastebi raštvedybos ar akivaizdžią klaidą tekste (ar viename iš jo variantų skirtingomis kalbomis), ji nedelsdama apie tai informuoja kitas institucijas. Jei klaida randama akte, kurio dar nepriėmė nei Europos Parlamentas, nei Taryba, Europos Parlamento ir Tarybos teisininkų — lingvistų tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudamos, paruošia atitinkamą klaidų ištaisymą. Jei klaida randama dokumente, kurį jau priėmė viena arba abi institucijos, neatsižvelgiant į tai, ar aktas paskelbtas, Europos Parlamentas ir Taryba bendru sutarimu patvirtina klaidų ištaisymą, parengtą laikantis atitinkamų šiose institucijose galiojančių procedūrų.