25.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/31

(1)

Konvencija dėl Alpių apsaugos (toliau – Alpių konvencija) Europos bendrijos vardu buvo sudaryta Tarybos sprendimu 96/191/EB dėl Konvencijos dėl Alpių apsaugos (Alpių konvencijos) patvirtinimo (2).

(2)

Taryba Europos bendrijos vardu Tarybos sprendimu 2005/923/EB (3) nusprendė pasirašyti Alpių konvencijos Dirvožemių apsaugos protokolą, Energetikos protokolą ir Turizmo protokolą (toliau – protokolai).

(3)

Protokolai yra svarbus žingsnis įgyvendinant Alpių konvenciją, o Europos bendrija yra įsipareigojusi siekti šios konvencijos tikslų.

(4)

Alpių ekonominės, socialinės ir ekologinės tarpvalstybinės problemos išlieka pagrindiniu uždaviniu, kurį reikia spręsti šiame labai jautriame regione.

(5)

Bendrijos politikos kryptys, ypač prioritetinės sritys, kaip apibrėžta 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (4), turi būti skatinamos ir stiprinamos visame Alpių regione.

(6)

Vienas pagrindinių Dirvožemių apsaugos protokolo uždavinių išsaugoti dirvožemių daugiafunkcinį vaidmenį, grindžiamą tvarios plėtros idėja. Privalo būti užtikrinamas tvarus dirvožemių derlingumas ir jų tiesioginė funkcija – toliau kaupti gamtos ir kultūros istoriją – ir užtikrinama, kad dirvožemiai bus naudojami žemės ūkiui ir miškininkystei, miestų planavimui ir turizmui, kitoms ekonominėms reikmėms, transportui ir infrastruktūrai bei bus žaliavų šaltinis.

(7)

Panaudojant bet kokį dirvožemių apsaugos būdą, reikėtų atsižvelgti į didelę regioninių ir vietos sąlygų įvairovę, egzistuojančią Alpių regione. Dirvožemių apsaugos protokolas galėtų padėti įgyvendinti atitinkamas priemones nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.

(8)

Protokolo reikalavimai, tokie kaip dirvožemio monitoringas, erozijos, potvynių ir nuošliaužų rizikos zonų nustatymas, užterštų vietovių nustatymas bei suderintų duomenų bazių sukūrimas galėtų būti panaudoti formuojant Bendrijos dirvožemių apsaugos politiką, kaip numatyta inter alia1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 85/377/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (5), 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvoje 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą (6), 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (7), 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (8), 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai (9) ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (10).

(9)

Energetikos protokole reikalaujama imtis atitinkamų priemonių energijos taupymo, gamybos, įskaitant atsinaujinančios energijos šaltinių skatinimo, energijos transportavimo, tiekimo ir panaudojimo srityse, siekiant sudaryti geras tvarios plėtros sąlygas.

(10)

Energetikos protokolo nuostatos atitinka Šeštąją Bendrijos aplinkos veiksmų programą kovojant su klimato kaita bei skatinant tvarų gamtos išteklių tvarkymą ir panaudojimą. Protokolo nuostatos taip pat atitinka Bendrijos energetikos politiką, nustatytą Bendrijos strategijos ir veiksmų plano baltąja knyga, Žaliąja knyga „Europos strategija dėl energijos tiekimo saugumo“, 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (11), 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (12) ir 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1230/2003/EB, patvirtinančiu daugiametę veiksmų programą energetikos srityje „Pažangi energetika Europai“ (2003 – 2006 m.) (13).

(11)

Energetikos protokolo ratifikavimas sustiprintų tarpvalstybinį bendradarbiavimą su Šveicarija, Lichtenšteinu ir Monaku. Tai padėtų užtikrinti, kad Europos bendrijos tikslus siektų įgyvendinti ir mūsų partneriai regionuose ir kad šios iniciatyvos būtų taikomos visam Alpių ekoregionui.

(12)

Kuriant naujas tarpvalstybines jungtis, ypač aukštos įtampos linijas, prioritetas turėtų būti teikiamas transeuropiniams energetikos tinklams (TEN-E) ir taikomos 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1229/2003/EB, nustatančiame tam tikras gaires transeuropiniams energetikos tinklams (14), išdėstytas TEN-E gairėse numatytos koordinavimo ir įgyvendinimo priemonės.

(13)

Europos bendrija, jos valstybės narės, Šveicarija, Lichtenšteinas ir Monakas yra Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) ir Kioto protokolo šalys. JTBKKK ir Kioto protokole reikalaujama, kad šalys suformuluotų, įgyvendintų, skelbtų ir reguliariai atnaujintų nacionalines ir regionines programas, kuriose būtų pateiktos klimato kaitos stabdymo priemonės, sprendžiant šaltinių antropogeninių išmetamųjų teršalų problemą ir numatant visų Monrealio protokolo nereguliuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šalinimą absorbentais.

(14)

Energetikos protokolas padeda įgyvendinti JTBKKK reikalavimus imtis priemonių sudaryti sąlygas tinkamam prisitaikymui prie klimato kaitos.

(15)

Turizmas – ekonomiškai labai svarbus sektorius daugelyje Alpių vietų ir yra glaudžiai susijęs su poveikiu aplinkai bei visuomenei bei nuo jo priklausomas.

(16)

Kadangi kalnų regionas yra unikali ir ekologiškai labai jautri zona, siekiant tvarios regiono plėtros nepaprastai svarbu suderinti ekonominius interesus, vietos gyventojų poreikius ir aplinkosauginius klausimus.

(17)

Turizmas vis sparčiau virsta pasauliniu reiškiniu, tačiau tuo pat metu jis išlieka sritimi, kurioje atsakomybė pirmiausiai tenka vietos ir regioniniam lygmeniui. Bendrijos atžvilgiu šiame kontekste inter alia yra svarbūs Direktyva 85/337/EEB, Direktyva 92/43/EEB, 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos (15), 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (16) ir 2002 m. gegužės 21 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos turizmo ateities (17). Alpių konvencija ir jos Turizmo protokolas drauge su kitais protokolais, galinčiais turėti įtakos turizmo sektoriui, turėtų būti pagrindas skatinti ir koordinuoti visų suinteresuotųjų šalių regioniniame ir vietos lygmenyje dalyvavimą, siekiant, kad tvarumas taptų pagrindiniu Alpių regiono turizmo pasiūlos kokybės gerinimo stimulu.

(18)

Bendras Turizmo protokolo tikslas yra skatinti tvarų turizmą, visų pirma užtikrinant, kad jis būtų plėtojamas ir tvarkomas atsižvelgiant į jo poveikį aplinkai. Šiuo tikslu protokole numatytos konkrečios priemonės ir rekomendacijos, kurios gali būti panaudotos užtikrinant, kad aplinkosaugos poreikiai atsispindėtų inovacijose ir moksliniuose tyrimuose, monitoringe ir mokymuose, valdymo priemonėse ir strategijų, planavimo ir leidimo procedūrose, susijusiose su turizmu ir ypač jo kokybine plėtra.

(19)

Trijų protokolų susitariančiosios šalys turėtų skatinti atitinkamą švietimą ir mokymus ir papildomai skatina visuomenės informavimą apie kiekvieno iš šių trijų protokolų tikslus, priemones ir įgyvendinimą.

(20)

Tikslinga, kad Europos bendrija šiuos protokolus patvirtintų,