4.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/19

(1)

Direktyva 90/434/EEB (3) buvo nustatytos bendros verslo restruktūrizavimui taikytinos ir konkurencijos požiūriu neutralios taisyklės.

(2)

Direktyvos 90/434/EEB tikslas – atidėti dėl verslo reorganizavimo gaunamų pajamų, pelno ir turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimą bei apsaugoti valstybių narių apmokestinimo teises.

(3)

Vienas iš Direktyvos 90/434/EEB uždavinių – panaikinti kliūtis vidaus rinkos veikimui, pavyzdžiui, dvigubą apmokestinimą. Jeigu to negalima visiškai pasiekti minėtos direktyvos nuostatomis, valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių minėtam uždaviniui pasiekti.

(4)

Patirtis, sukaupta nuo Direktyvos 90/434/EEB įgyvendinimo pradžios, 1992 m. sausį atskleidė įvairius būdus, kuriais direktyva galėtų būti tobulinama ir kaip galima būtų išplėsti 1990 m. priimtų bendrų taisyklių naudingą poveikį.

(5)

2001 m. spalio 8 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (4) ir Direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo (5). Taip pat 2003 m. liepos 22 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (6) ir Direktyvą 2003/72/EB, papildančią Europos kooperatinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo (7). Viena iš svarbiausių šių dokumentų ypatybių – tai, kad SE ir SCE, nebaigdamos savo veiklos ir be likvidavimo procedūros, galės perkelti savo atitinkamas registruotas buveines iš vienos valstybės narės į kitą.

(6)

Registruotos buveinės perkėlimas – tai naudojimasis įsisteigimo laisve, kaip numatyta Sutarties 43 ir 48 straipsniuose. Neperleidžiamas joks turtas ir įmonė bei jos akcininkai negauna dėl to jokių pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų. Įmonės sprendimui reorganizuoti savo verslą perkeliant jos registruotą buveinę neturėtų kliudyti diskriminuojančios mokesčių taisyklės arba apribojimai, kliūtys ar suvaržymai, atsirandantys dėl nacionalinės mokesčių teisės, kuri prieštarauja Bendrijos teisei. Dėl SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą SE arba SCE ne visada gali nustoti būti pirmosios valstybės narės rezidente. SE arba SCE rezidavimo vieta mokesčių tikslais ir toliau nustatoma pagal nacionalinės teisės aktus bei mokesčių sutartis.

(7)

Įmonės registruotos buveinės perkėlimas arba su šiuo perkėlimu susijęs įvykis, dėl kurio pasikeičia rezidavimo vieta mokesčių tikslais, gali sukelti tam tikrą apmokestinimą valstybėje narėje, iš kurios buveinė perkeliama. Apmokestinimas taip pat gali būti ir tuo atveju, jeigu dėl registruotos buveinės perkėlimo arba su šiuo perkėlimu susijusio įvykio nesikeičia rezidavimo vieta mokesčių tikslais. Tam, kad būtų numatyta, kaip elgtis tokiu atveju, kiek tai susiję su SE arba SCE, Direktyvoje 90/434/EEB buvo nustatyta naujų taisyklių. Tuo atveju, jeigu po registruotos buveinės perkėlimo SE arba SCE turtas lieka efektyviai susijęs su SE arba SCE priklausančia nuolatine buveine ir yra valstybėje narėje, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė, ta nuolatinė buveinė turėtų naudotis panašiais privalumais, kokie numatyti Direktyvos 90/434/EEB 4, 5 ir 6 straipsniuose. Šie straipsniai susiję su atidėjimų ir atsargų atleidimu nuo mokesčių bei nuostolių perėmimu. Be to, pagal Sutarties principus, perkeliant registruotą buveinę akcininkai neturėtų būti apmokestinami. Atsižvelgiant į valstybių narių įsipareigojimą pagal Sutartį imtis visų reikalingų priemonių, skirtų panaikinti dvigubą apmokestinimą, šiame etape nėra būtina nustatyti bendras taisykles, reglamentuojančias SE arba SCE rezidavimo vietą mokesčių tikslais.

(8)

Direktyvoje 90/434/EEB nenagrinėjami nuolatinės buveinės kitoje valstybėje narėje nuostoliai, pripažįstami valstybėje narėje, kurios rezidentė yra SE arba SCE. Pirmiausia tais atvejais, kai SE arba SCE registruota buveinė perkeliama į kitą valstybę narę, toks perkėlimas ankstesniajai valstybei narei, kurios rezidentė buvo SE arba SCE, nekliudo laiku įtraukti nuolatinės buveinės nuostolius.

(9)

Direktyva 90/434/EEB netaikoma tokiam skaidymo tipui, kai perleidžiančioji veiklos padalinius įmonė tęsia savo veiklą. Todėl tos direktyvos 4 straipsnis turėtų būti išplėstas, kad apimtų tokius atvejus.

(10)

Direktyvos 90/434/EEB 3 straipsnyje apibrėžiamos įmonės, priklausančios jos taikymo sričiai, o jos priede išvardijamos įmonių, kurioms ji taikoma, formos. Tačiau tam tikros įmonių formos nėra išvardytos tame priede, nors jos yra laikomos tos valstybės narės rezidentėmis mokesčių tikslais ir jos yra apmokestinamos įmonių pelno mokesčiu. Atsižvelgiant į patirtį, tai yra nepateisinama spraga, ir todėl direktyvos taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų subjektus, galinčius vykdyti tarpvalstybinę veiklą Bendrijoje ir atitinkančius visus būtinus reikalavimus.

(11)

SE yra akcinė bendrovė, o SCE yra kooperatinė bendrovė, abi savo pobūdžiu panašios į kitas įmonių formas, kurioms jau taikoma Direktyva 90/434/EEB, SE ir SCE turėtų būti įtrauktos į Direktyvos 90/434/EEB priede pateiktą sąrašą.

(12)

Kitos naujos į minėtos direktyvos priede pateiktą sąrašą įtrauktos įmonės - tai įmonių pelno mokesčio mokėtojai rezidavimo vietos valstybėje narėje, tačiau kai kuriuos iš jų kitos valstybės narės laiko finansiškai skaidriais. Siekiant, kad Direktyvos 90/434/EEB teikiama nauda būtų veiksminga, valstybės narės, laikančios įmonių pelno mokesčio mokėtojus, kurie nėra rezidentai, finansiškai skaidriais, turėtų taikyti jiems tos direktyvos teikiamą naudą. Tačiau, atsižvelgiant į skirtingą apmokestinimo tvarką valstybėse narėse, taikomą šiems įmonių pelno mokesčio mokėtojams, valstybės narės turėtų turėti pasirinkimą ir netaikyti atitinkamų direktyvos nuostatų, kai apmokestinamas tų mokesčių mokėtojų tiesioginis ar netiesioginis akcininkas.

(13)

Jeigu įmonių, kurios vykdo Direktyva 90/434/EEB reglamentuojamus sandorius, akcininkai mokesčių tikslais yra laikomi skaidriais, turintys jų akcijų asmenys neturėtų būti apmokestinami dėl restruktūrizavimo sandorių.

(14)

Esama tam tikrų abejonių dėl Direktyvos 90/434/EEB taikymo pertvarkant padalinius į dukterines įmones. Vykdant šias operacijas, turtas, susijęs su nuolatine buveine ir sudarantis veiklos padalinį, kaip apibrėžta Direktyvos 90/434/EEB 2 straipsnio i punkte, perleidžiamas naujai įsteigtai įmonei, kuri bus perleidžiančiosios įmonės dukterinė įmonė, ir turėtų būti aiškiai nurodyta, kad toks sandoris, kai perleidžiama vienos valstybės narės įmonės nuolatinei buveinei kitoje valstybėje narėje priklausantį turtą pastarosios valstybės narės įmonei, patenka į direktyvos taikymo sritį.

(15)

Dabartinis „keitimosi akcijomis“ sąvokos apibrėžimas Direktyvos 90/434/EEB 2 straipsnio d punkte nenurodo, ar ši sąvoka apima tolesnius įsigijimus po to, kai įgyjama paprastoji balsų dauguma. Nėra neįprasta, kad įmonės įstatai ir balsavimo taisyklės parengiami taip, kad įsigyjantysis negalėtų visiškai kontroliuoti pasirinktos įmonės be tolesnių įsigijimų. Todėl „keitimosi akcijomis“ sąvokos apibrėžimas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų nurodyta, jog ta sąvoka apima visus tokius tolesnius įsigijimus.

(16)

Jungimo ir skaidymo atveju gaunančioji įmonė gali gauti turto vertės padidėjimo pajamas dėl gauto turto bei įsipareigojimų ir perleidžiamosios įmonės akcijų, kurias ji gali turėti ir kurios panaikinamos dėl šių operacijų, vertės skirtumo. Direktyvos 90/434/EEB 7 straipsnis numato šių turto vertės padidėjimo pajamų atleidimą nuo apmokestinimo, kadangi šis pelnas gali būti gaunamas kaip perleidžiančiosios įmonės paskirstomasis pelnas, kuris būtų atleidžiamas nuo mokesčių pagal 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 90/435/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (8). Direktyvos 90/434/EEB ir Direktyvos 90/435/EEB uždaviniai šiuo konkrečiu atveju sutampa, tačiau skiriasi nustatytos sąlygos. Todėl Direktyva 90/434/EEB turėtų būti iš dalies pakeista, kad reikalavimai būtų prilyginti Direktyvos 90/435/EEB reikalavimams ir būtų atsižvelgta į žemesnę akcijų paketo ribą, nurodytą toje direktyvoje.

(17)

Atsižvelgiant į Direktyvos 90/434/EEB išplėtimą įtraukiant dalinį skaidymą ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimą, turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista nuostatos, susijusios su mokesčių vengimu arba mokesčių slėpimu, taikymo sritis.

(18)

Todėl Direktyva 90/434/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

Pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Kiekviena valstybė narė šią direktyvą taiko:

3)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

3 straipsnio c punkto aštuntoji įtrauka, skirta Italijai, pakeičiama taip:

5)

II dalies pavadinimas pakeičiamas taip:

6)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

1.   Jungimas, skaidymas arba dalinis skaidymas nėra pagrindas apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas, apskaičiuotas pagal skirtumą tarp perleisto turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės ir jų vertės mokesčių tikslais.

Šiame straipsnyje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

2.   Jei taikoma 1 dalis, ir jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu perleidžiančiosios įmonės nerezidentės teisinių savybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ir todėl apmokestina akcininkams priklausančią perleidžiančiosios įmonės pelno dalį, kai tas pelnas susidaro, ta valstybė neapmokestina jokių pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų, apskaičiuotų pagal skirtumą tarp perleisto turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės ir jų vertės mokesčių tikslais.

3.   1 ir 2 dalys taikomos tik tuo atveju, jeigu gaunančioji įmonė apskaičiuoja bet kokį nusidėvėjimą ir bet kokį pelną arba nuostolį nuo perleisto turto ir įsipareigojimų, pagal taisykles, kurios perleidžiančiajai įmonei arba įmonėms būtų buvę taikomos, jeigu jungimas, skaidymas arba dalinis skaidymas nebūtų įvykęs.

4.   Jeigu pagal valstybės narės, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, įstatymus gaunančioji įmonė turi teisę bet kokį nusidėvėjimą arba bet kokį pelną arba nuostolį nuo perleisto turto arba įsipareigojimų apskaičiuoti kitaip, nei nurodyta 3 dalyje, 1 dalis netaikoma tam turtui ir įsipareigojimams, kurių atžvilgiu pasinaudojama minėta galimybe.“.

7)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Tais atvejais, kai numatyta, kad jei 1 straipsnio a punkte nurodytas operacijas tarpusavyje vykdytų valstybės narės, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, įmonės, valstybė narė taikytų nuostatas, leidžiančias gaunančiajai įmonei perimti perleidžiančiosios įmonės nuostolius, kurie dar nebuvo visiškai atskaityti mokesčių tikslais, ji išplečia tų nuostatų taikymą ir savo teritorijoje esančios gaunančiosios įmonės nuolatinės buveinės perimtiems tokiems nuostoliams.“.

8)

7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės gali netaikyti 1 dalies reikalavimų, jeigu gaunančiosios įmonės kapitalo dalis perleidžiančiojoje įmonėje sudaro mažiau kaip 20 %.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. minimali procentinė kapitalo dalis yra 15 %. Nuo 2009 m. sausio 1 d. minimali procentinė kapitalo dalis yra 10 %.“.

9)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

1.   Jungimo, skaidymo arba keitimosi akcijomis metu gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymas perleidžiančiosios arba įgytosios įmonės akcininkui mainais už pastarosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, savaime nesukelia tokio akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

2.   Dalinio skaidymo metu gaunančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymas perleidžiančiosios įmonės akcininkui savaime nesukelia tokio akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

3.   Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu akcininko teisinių savybių įvertinimu pagal jo įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad šis akcininkas yra finansiškai skaidrus, ir todėl apmokestina akcijas turintiems asmenims priklausančią pelno dalį, kai tas pelnas susidaro, ta valstybė neapmokestina jokių tų asmenų pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų, gautų iš gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymo akcininkui.

4.   1 ir 3 dalys taikomos tik tuo atveju, jeigu akcininkas gautiems vertybiniams popieriams mokesčių tikslais nepriskiria vertės, didesnės už vertybinių popierių, kuriais buvo apsikeista, vertę prieš pat jungimą, skaidymą arba keitimąsi akcijomis.

5.   2 ir 3 dalys taikomos tik tuo atveju, jeigu akcininkas gautų vertybinių popierių bei turėtų perleidžiamosios įmonės vertybinių popierių sumai mokesčių tikslais nepriskiria vertės, didesnės už turėtų perleidžiamosios įmonės vertybinių popierių vertę prieš pat skaidymą.

6.   1, 2 ir 3 dalies taikymas netrukdo valstybėms narėms turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių gautų vertybinių popierių paskesnio perleidimo metu, apmokestinti taip, kaip ir turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių dėl iki įgijimo turėtų vertybinių popierių perleidimo.

7.   Šiame straipsnyje sąvoka „vertė mokesčių tikslais“ reiškia vertę, kuria remiantis būtų apskaičiuojamas bet koks turto vertės padidėjimas arba nuostolis dėl įmonės akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

8.   Jeigu pagal valstybės narės, kurios rezidentas jis yra, teisę akcininkas gali pasirinkti kitokią apmokestinimo tvarką nei nustatytoji 4 ir 5 dalyse, 1, 2 ir 3 dalys netaikomos vertybiniams popieriams, dėl kurių tokia galimybe buvo pasinaudota.

9.   1, 2 ir 3 dalys netrukdo valstybei narei apmokestinant akcininkus atsižvelgti į bet kokius mokėjimus grynais pinigais, susijusius su jungimu, skaidymu, daliniu skaidymu arba keitimusi akcijomis.“.

10)

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

1.   Kai turtas, perleistas jungimo, skaidymo, dalinio skaidymo arba turto perleidimo metu, apima perleidžiančiosios įmonės nuolatinę buveinę, esančią kitoje nei perleidžiančioji įmonė valstybėje narėje, valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, atsisako visų teisių apmokestinti tą nuolatinę buveinę.

Valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, gali į tos įmonės apmokestinamąjį pelną įtraukti tokius nuolatinės buveinės nuostolius, kuriuos ankščiau toje valstybėje buvo galima išskaityti iš įmonės apmokestinamojo pelno ir kurie nebuvo padengti.

Valstybė narė, kurioje yra nuolatinė buveinė, ir valstybė narė, kurioje yra gaunančioji įmonė, šios direktyvos nuostatas tokiam perleidimui taiko taip, lyg valstybė narė, kurioje yra nuolatinė buveinė, būtų valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė.

Šios nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai nuolatinė buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje, kurios rezidentė yra gaunančioji įmonė.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, taiko pasauliniu mastu gautų pajamų apmokestinimo sistemą, ta valstybė narė turi teisę apmokestinti bet kokį nuolatinės buveinės pelną arba turto vertės padidėjimo pajamas, gautas vykdant jungimą, skaidymą, dalinį skaidymą arba turto perleidimą, su sąlyga, kad ji taikys atleidimą nuo mokesčio, kuris, jeigu nebūtų taikoma ši direktyva, būtų pritaikytas tam pelnui arba turto vertės padidėjimo pajamoms valstybėje narėje, kurioje yra ta nuolatinė buveinė, tokiu pat būdu ir tokia pat suma, kaip ir tuo atveju, jeigu tas mokestis iš tikrųjų būtų buvęs išskaičiuotas ir sumokėtas.“.

11)

Įterpiama ši dalis:

„IVa DALIS

Specialus skaidrių subjektų atvejis

10a straipsnis

1.   Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu perleidžiančiosios arba įgytosios įmonės nerezidentės teisinių ypatybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ji turi teisę netaikyti šios direktyvos nuostatų apmokestindama tiesioginį arba netiesioginį tos įmonės akcininką dėl tos įmonės pajamų, pelno ar turto vertės padidėjimo pajamų.

2.   Valstybė narė, naudodamasi 1 dalyje nurodyta teise, taiko atleidimą nuo mokesčio, kuriuo, jeigu nebūtų taikoma ši direktyva, būtų apmokestinamos finansiškai skaidrios įmonės pajamos, pelnas ar turto vertės padidėjimo pajamos, tokiu pat būdu ir tokia pat suma, kaip ir tuo atveju, jeigu tas mokestis iš tikrųjų būtų buvęs išskaičiuotas ir sumokėtas.

3.   Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės nerezidentės teisinių ypatybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ji turi teisę netaikyti 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių.

4.   Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu gaunančiosios įmonės nerezidentės teisinių ypatybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ši valstybė narė gali bet kuriems tiesioginiams ar netiesioginiams akcininkams taikyti tą pačią apmokestinimo tvarką, kurią ji taikytų, jei gaunančioji įmonė būtų tos valstybės narės rezidentė.“.

12)

Įterpiama ši dalis:

„IVb DALIS

SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui taikomos taisyklės

10b straipsnis

1.   Jei

registruotos buveinės perkėlimas ar nustojimas būti rezidente nesukelia turto vertės padidėjimo pajamų, apskaičiuotų pagal 4 straipsnio 1 dalį ir gaunamų iš tų SE arba SCE turto ir įsipareigojimų, kurie dėl to lieka efektyviai susiję su SE arba SCE nuolatine buveine valstybėje narėje, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė, ir kurie daro įtaką gaunamam pelnui arba patiriamiems nuostoliams, į kuriuos atsižvelgiama mokesčių tikslais, apmokestinimo toje valstybėje narėje, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė.

2.   1 dalis taikoma tik tais atvejais, jei SE ar SCE apskaičiuoja bet kokį nusidėvėjimą ir bet kokį pelną arba nuostolį nuo turto ir įsipareigojimų, kurie lieka efektyviai susiję su ta nuolatine buveine, tarsi registruota buveinė nebūtų buvusi perkelta arba SE ar SCE nebūtų nustojusi būti rezidente mokesčių tikslais.

3.   Jeigu pagal tos valstybės narės įstatymus SE arba SCE turi teisę bet kokį nusidėvėjimą arba bet kokį pelną ar nuostolį nuo toje valstybėje narėje liekančio turto arba įsipareigojimų apskaičiuoti kitaip, nei nurodyta 2 dalyje, 1 dalis netaikoma tam turtui ir įsipareigojimams, dėl kurių šia galimybe pasinaudojama.

10c straipsnis

1.   Jei

valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai SE arba SCE iki registruotos buveinės perkėlimo tinkamai suformuoti atidėjimai arba atsargos yra iš dalies arba visiškai atleisti nuo mokesčių ir nėra gauti iš užsienyje esančių nuolatinių buveinių, SE arba SCE nuolatinė buveinė, esanti tos valstybės narės, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė, teritorijoje, gali perkelti šiuos atidėjimus arba atsargas naudodamasi tokiais pat atleidimais nuo mokesčių.

2.   Tik tais atvejais, kai numatyta, kad įmonei, perkeliančiai savo registruotą buveinę valstybės narės teritorijoje, būtų leidžiama perkelti kitiems metams arba į ankstesnius metus nuostolius, kurie dar nebuvo visiškai atskaityti mokesčių tikslais, ta valstybė narė leidžia registruotą buveinę perkeliančios SE arba SCE nuolatinei buveinei, kuri yra jos teritorijoje, perimti SE arba SCE nuostolius, kurie dar nebuvo visiškai atskaityti mokesčių tikslais, jei panašiomis aplinkybėmis įmonė, kurios registruota buveinė būtų likusi toje valstybėje narėje arba kuri būtų likusi tos valstybės narės rezidente, būtų galėjusi perkelti nuostolius kitiems metams arba į ankstesnius metus.

10d straipsnis

1.   SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimas savaime nesukelia akcininkų pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

2.   1 dalies taikymas nekliudo valstybėms narėms apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas, susidariusias dėl registruotą buveinę perkeliančios SE arba SCE kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskesnio perleidimo.“.

13)

11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybė narė gali atsisakyti taikyti arba gali neleisti pasinaudoti visomis II, III, IV ir IVb dalių nuostatomis arba dalimi šių nuostatų, jeigu paaiškėja, kad jungimo, skaidymo, dalinio skaidymo, turto perleidimo, keitimosi akcijomis arba SE ar SCE registruotos buveinės perkėlimo:

14)

Priedas pakeičiamas šios direktyvos priedo tekstu.