18.11.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 342/8

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 (2) (toliau – pirminis reglamentas) Taryba įvedė kompensacinius muitus Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelės (toliau – PET plėvelė) importui. Buvo nustatytas importo muitas nuo 3,8 % iki 19,1 %.

(2)

Indijos kilmės PET plėvelės importui taip pat taikomi Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 (3) nustatyti antidempingo muitai, kurių dydis svyruoja nuo 0 % iki 62,6 %.

(3)

2002 m. birželio 28 d. Komisija savo pranešimu apie inicijavimą Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje  (4) paskelbė apie pradedamą dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Prašymas teikiamas tik dėl priemonės formos ir ypač dėl pareiškėjo siūlomo įsipareigojimo priimtinumo įvertinimo. Ši peržiūra tęsiasi iki šiol.

(4)

2003 m. lapkričio 22 d. Komisija savo pranešimu apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5) paskelbė apie pradedamą dalinę tarpinę peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 (6) 11 straipsnio 3 dalį, kurios objektas bus tik antidempingo priemonių forma. Ši peržiūra tęsiasi iki šiol.

(5)

2004 m. vasario 19 d. Komisija savo pranešimu apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (7) paskelbė apie pradedamą dalinę tarpinę peržiūrą pagal Reglamento Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, kurios objektas bus tik Indijos eksportuojančio gamintojo Jindal Polyester Limited dempingas. Ši peržiūra tęsiasi iki šiol.

(6)

2004 m. sausio 6 d. Komisija gavo pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 2 dalį trijų Bendrijos gamintojų DuPont Teijin Films, Mitsubishi Polyester Film GmbH ir Nuroll SpA (toliau – pareiškėjų) prašymą (toliau – prašymą) ištirti galimą, inter alia, Indijos kilmės PET plėvelės importui įvestų kompensacinių priemonių vengimą. Pareiškėjų produkcija sudaro didžiąją bendros Bendrijos PET plėvelės produkcijos dalį.

(7)

Pareiškėjai teigė ir pateikė įrodymus, kad nuo to laiko, kai buvo įvestos priemonės Indijos kilmės PET plėvelės importui, įvyko žymus PET plėvelės eksporto iš Indijos, Brazilijos ir Izraelio į Bendriją prekybos pobūdžio pokytis. Buvo teigiama, kad toks prekybos pobūdžio pokytis įvyko dėl Indijos kilmės PET plėvelės vežimo per Braziliją ir Izraelį. Nurodyta, kad tokiam pokyčiui nėra pakankamai rimtos priežasties ar ekonominio pateisinimo, išskyrus muito įvedimą PET plėvelės importui iš Indijos.

(8)

Galiausiai pareiškėjai teigė ir pateikė prima facie įrodymų, kad esamų aptariamo produkto importui taikomų priemonių ištaisantysis poveikis yra sumažintas tiek kiekio, tiek kainos prasme. Buvo teigiama, kad didelis PET plėvelės importo iš Brazilijos ir Izraelio kiekis pakeitė Indijos kilmės aptariamo produkto importą. Be to, pareiškėjai pateikė prima facie įrodymų, kad Indijos kilmės PET plėvelei ir toliau skiriamos subsidijos, kurios yra kompensuotinos, kaip buvo nustatyta atlikus pirminį tyrimą.

(9)

Reglamentu (EB) Nr. 283/2004 (8) (toliau – inicijuojantis reglamentas) Komisija inicijavo tyrimą dėl galimo įvestų Indijos kilmės PET plėvelės importui taikomų kompensacinių priemonių vengimo importuojamą PET plėvelę siunčiant iš Brazilijos ir Izraelio, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip esančia Brazilijos ar Izraelio kilmės, ir pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį nurodė muitinėms nuo 2004 m. vasario 20 d. registruoti iš Brazilijos ar iš Izraelio siunčiamą importuojamą PET plėvelę, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip esančią Brazilijos ar Izraelio kilmės. Komisija pranešė Indijos, Brazilijos ir Izraelio valdžios institucijoms apie pradėtą tyrimą. Tuo pat metu Reglamentu (EB) Nr. 284/2004 (9) Komisija pradėjo tyrimą dėl galimo Indijos kilmės PET plėvelės importui taikomų antidempingo priemonių vengimo importuojamą PET plėvelę siunčiant iš Brazilijos ir Izraelio, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip esančią Brazilijos ar Izraelio kilmės. To tyrimo išvados yra pateiktos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1975/2004 (10).

(10)

Indijos valdžios institucijos nurodė, kad, jų nuomone, tyrimai dėl galimo vengimo buvo neleistini nei pagal Susitarimą dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo, nei pagal Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių. Šis pareiškimas buvo atmestas dėl to, kad pagrindinio reglamento nuostatos dėl pasipriešinimo galimam vengimui nėra nesuderinamos su Susitarimu dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo ir su Susitarimu dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių. Iš tiesų Daugiašalio derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatų baigiamajame akte yra Sprendimas dėl apsaugos nuo sukčiavimo (11) pagal kurį, jeigu nėra galutinio susitarimo dėl konkretaus teksto, klausimo svarstymas perduodamas Antidempingo priemonių komitetui. Kadangi šis sprendimas buvo priimtas žinant, kad kai kurie PPO nariai jau turi patvirtinę savo teisės aktus dėl kovos su vengimu, Europos bendrija interpretuoja šį sprendimą, kaip leidžiantį atskiriems nariams šiuo klausimu priimti arba taikyti nuostatas, kol nebus priimtos daugiašaliu susitarimu patvirtintos taisyklės. Tokie patys principai pagrįstai turėtų būti taikomi tyrimuose dėl apsaugos nuo subsidijavimo.

(11)

Klausimynai buvo išsiųsti eksportuotojams/gamintojams Indijoje, Brazilijoje ir Izraelyje, kurie bendradarbiavo atliekant pirminį tyrimą, buvo paminėti prašyme arba apie kuriuos Komisija sužinojo vėliau. Klausimynai buvo išsiųsti Bendrijoje veikiantiems importuotojams, kurie buvo nurodyti prašyme arba kurie bendradarbiavo atliekant tyrimą, po kurio buvo įvestos esamos priemonės. Visos šalys buvo informuotos, kad joms atsisakius bendradarbiauti, gali būti taikomas pagrindinio reglamento 28 straipsnis, ir kad išvados, padarytos remiantis turimais faktais, gali būti tai šaliai mažiau palankios už tas, kurios būtų, jeigu šalis būtų bendradarbiavusi.

(12)

Atsakymus į klausimynus pateikė šeši Indijos eksportuotojai/gamintojai, vienas eksportuotojas/gamintojas iš Brazilijos ir viena bendrovė, kuri Izraelyje pjausto, dengia ir konvertuoja PET plėvelę ir eksportuoja į Bendriją. Kita Izraelio bendrovė atsiliepė ir paaiškino, kad ji užsiėmė PET plėvelės perdirbimu, tačiau gautas produktas nebuvo eksportuojamas pagal KN kodus, kuriais buvo klasifikuojama PET plėvelė. Tuo pagrindu bendrovė atsakymo į klausimyną nepateikė.

(13)

Gavę klausimynus, atsiliepė penki Bendrijos importuotojai. Trys iš jų pareiškė, kad jie niekada neimportavo PET plėvelės nei iš Brazilijos, nei iš Izraelio. Kiti du importuotojai pareiškė, kad jie per tyrimo laikotarpį neimportavo Indijos kilmės PET plėvelės nei iš Brazilijos, nei iš Izraelio. Taigi, nei viena šių bendrovių nepateikė atsakymų į klausimynus.

(14)

Komisija atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

(15)

Tiriamasis laikotarpis apėmė laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. (TL). Duomenys, surinkti nuo 1998 iki TL pabaigos buvo panaudoti įvertinti galimą prekybos pobūdžio pasikeitimą.

(16)

Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, šeši Indijos PET plėvelės eksportuotojai/gamintojai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė atsakymus į klausimynus. Taip pat informacija buvo gauta iš vieno eksportuojančio PET plėvelės gamintojo iš Brazilijos, ir iš vienos bendrovės, užsiimančios plėvelės pjaustymu, dengimu ir konvertavimu iš Izraelio. Kaip nurodė Eurostatas, šios Brazilijos ir Izraelio bendrovės sudarė tik nedidelę dalį (atitinkamai mažiau kaip 1 % ir apie 5 %) bendro PET plėvelės importo iš šių šalių į Bendriją per TL tiek pagal apimtis, tiek pagal vertę.

(17)

Inicijavus tyrimą Indijos valdžios institucijos pateikė raštišką pareiškimą, ir statistinius duomenis apie PET plėvelės eksportą iš Indijos, inter alia, į Bendriją. Statistiniai duomenys apie PET plėvelės eksportą iš Brazilijos į Bendriją buvo taip pat gauti iš nacionalinės Brazilijos duomenų bazės. Indijos Vyriausybė taip pat pateikė informaciją, nurodydama likusias schemas, naudotas bendrovių, kurioms taikomos išlikusios priemonės.

(18)

Kaip buvo apibrėžta per pirminį tyrimą, aptariamas produktas yra Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, paprastai klasifikuojama KN kodais ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90 (toliau – aptariamas produktas).

(19)

Laikoma, kad PET plėvelės, eksportuojamos iš Indijos į Bendriją ir PET plėvelės, įvežamos į Bendriją iš Brazilijos ar iš Izraelio pagrindinės savybės yra tokios pačios, ir jos yra naudojamos tais pačiais tikslais. Todėl jos yra laikomos panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje.

(20)

Aptariamo produkto importas 1999–2003 metų laikotarpiu sudarė 96,5 % viso iš Indijos atitinkamais KN kodais klasifikuojamo produkto importo. Todėl rinkos analizė buvo atlikta, naudojant Eurostato duomenis KN kodo lygiu. Reikia paminėti, kad 1999 m. Indijos kilmės PET plėvelės importui į Bendriją buvo įvesti kompensaciniai muitai, dėl kurių importo apimtys sumažėjo nuo 11 700 tonų 1998 metais iki 10 600 tonų 1999 m. 2000 m. importo apimtys grįžo į 11 600 tonų lygį, tačiau vėliau buvo įvestos antidempingo priemonės, dėl kurių importo apimtys vėl sumažėjo iki 6 100 tonų. Nuo tada jos palaipsniui augo ir per TL sudarė 11 500 tonų.

(21)

Vertinant pirmiau aprašytąją aplinkybę, pastebima, kad vienai bendrovei taikoma gerokai mažesnė kumuliacinė muito norma (12) nei kitiems gamintojams. Šios bendrovės prekybos veiklos raida labai skyrėsi nuo kitų gamintojų, per laikotarpį nuo kompensacinių priemonių įvedimo iki TL jos dalis pagal bendrą Indijos eksportą gerokai padidėjo. Per 2000 ir 2001 metus, kai buvo įvestos antidempingo priemonės, smarkiai padidėjo šios bendrovės dalis pagal bendrą Indijos eksportą į Bendriją. Neatsižvelgiant į šias neįprastas tendencijas, bendros aptariamų produktų importo į Bendriją apimtys išliko daug mažesnės nei buvo iki kompensacinių priemonių įvedimo.

(22)

Indijos valdžios institucijos pateikė statistinius duomenis apie eksportą, inter alia, į Bendriją. Jie nurodė, kad jų nuomone, oficiali Indijos statistika nerodo jokių Indijos PET plėvelės gamintojų bandymų išvengti dabartinių kompensacinių priemonių. Tačiau pateikti duomenys skiriasi nuo bendradarbiaujančių Indijos eksportuotojų pateiktųjų duomenų apie eksportą, bent jau duomenys apie eksportą į Izraelį; šie duomenys rodo, kad per 2000–2003 metus Indijos eksportas į Izraelį gerokai išaugo. Tačiau duomenys apie tiesioginį Indijos eksportą į Braziliją rodė padidėjimą nuo maždaug 460 tonų 1998 m. iki 1 500 tonų 2000 m., o vėliau šis eksportas stabiliai laikėsi tokiame lygyje. Tai rodo ženklų eksporto apimčių padidėjimą, o eksporto srautų stabilumas nepaneigia vengimo praktikos galimybės, kadangi duomenys neapima tiesioginių pardavimų per kitas valstybes tarpininkes. Iš tikrųjų atliekant tyrimą, bendradarbiavo tik vienas žinomas Brazilijos PET plėvelės gamintojas, o jo eksportas į Bendriją per TL sudarė vos 0,5 % visų Brazilijos pardavimų Bendrijai.

(23)

PET plėvelės importas iš Brazilijos į Bendriją, kaip nurodo Eurostatas KN lygiu, atėmus bendradarbiaujančios bendrovės pagamintų prekių importą, išaugo nuo 115 tonų 1998 m. (0,2 % viso importo) iki 650 tonų (0,6 %) 2000 m., praėjus metams nuo kompensacinių priemonių įvedimo. Per 2001 m. buvo importuota daugiau nei 1 200 tonų produktų (3,2 %), o 2002 m. apimtys išaugo iki 2 500 tonų, išlikdamos maždaug 2 000 tonų lygmenyje per TL (2,4 % bendro PET plėvelės importo).

(24)

Terphane, vienintelė bendradarbiaujanti Brazilijos bendrovė, yra, kaip minėta pirmiau (22 konstatuojamojoje dalyje) vienintelis žinomas PET plėvelės gamintojas Brazilijoje. Per TL ši bendrovė į Bendriją eksportavo tik vieną 10,6 t. PET plėvelės siuntą. Be 2002 metais parduoto pavyzdžio, tai buvo pirmoji šios bendrovės PET plėvelės eksporto siunta. Todėl negalima teigti, kad bendrovė susijusi su PET plėvelės importu į Bendriją per laikotarpį nuo 1998 iki 2003 (23 konstatuojamoji dalis). Į Bendriją tiekiama plėvelė yra pagaminta naudojant įrengimus, kurie buvo įrengti dar iki priemonių Indijos kilmės PET plėvelei įvedimo. Todėl nebuvo nustatyta, kad būtų įvykę kokie nors šios bendrovės prekybos pobūdžio pasikeitimai.

(25)

PET plėvelės importas iš Izraelio į Bendriją, kaip nurodo Eurostatas KN lygiu, atėmus bendradarbiaujančios bendrovės pagamintų prekių importą, per laikotarpį nuo 1998 m. iki 1999 m. sumažėjo nuo 1 100 tonų iki 1 000 tonų 1999 m. (1,3 % bendro PET plėvelės importo), bet 2000 m. vėl išaugo iki 3 000 tonų (3,7 % viso importo), o 2001 m. iki 3 400 tonų (4,1 % viso importo). Apimtys ir toliau augo iki 4 200 tonų 2002 m. (5,1 % viso importo) ir iki daugiau nei 4 400 tonų 2003 m. (5,3 % viso importo). Izraelyje veikia kelios plėvelės konvertavimu užsiimančios bendrovės, tačiau nustatyto termino metu gauta informacija visgi rodo, kad netgi visos kartu jos vargu ar turėjo pakankamų pajėgumų eksportuoti tokias PET plėvelės apimtis, kokios buvo įvežtos į Bendriją iš Izraelio per laikotarpį nuo 2000 iki 2003 metų.

(26)

Oficialūs Indijos eksporto duomenys rodo, kad Indijos eksportas į Izraelį iš pradžių sumažėjo nuo 53 tonų 1998 m. iki 44 tonų 1999 m. 2000 m. buvo eksportuota 81 tona, 2001 m. – 395 tonos, 2002 – 1 032 tonos, o per TL – 2 453 tonos.

(27)

Jolybar, vienintelė bendradarbiaujanti Izraelio bendrovė, pjausto, dengia ir konvertuoja nupirktą PET plėvelę ir parduoda ją kaip produktą tuo pačiu KN kodu kaip ir aptariamas produktas, tačiau tai nėra Indijos kilmės produktas, ir dėl to negali būti laikomas aptariamu produktu. Bendrovė tiekė PET plėvelę į Bendriją jau nuo 1990 m. Laikotarpiu nuo 1999 iki 2003 (TL) Jolybar vykdomo PET plėvelės eksporto į Bendriją apimtys išaugo dvigubai. Į Bendriją tiekiama plėvelė yra pagaminta naudojant bendrovės įrengimus, kurie buvo sumontuoti dar iki priemonių Indijos kilmės plėvelei įvedimo. Nepriklausomai nuo to, ar toks eksporto pasikeitimas reiškė bendrovės prekybos pobūdžio pasikeitimą, šis klausimas toliau nebuvo nagrinėjamas, kadangi bet kokiu atveju tokiam elgesiui buvo galima rasti aiškų ekonominį pagrindimą, kaip nurodoma 31 konstatuojamojoje dalyje.

(28)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir ypač į tai, kad laiko prasme importo iš Brazilijos ir Izraelio apimtys išaugo tuo pat metu, kai 2001 m. buvo įvestos kompensacinės priemonės Indijos kilmės PET plėvelės importui, galima daryti išvadą, kad įvyko PET plėvelės eksporto iš Indijos, Brazilijos ir Izraelio prekybos pobūdžio pasikeitimas.

(29)

Kadangi kitos Brazilijos bendrovės atsisakė bendradarbiauti vykdant tyrimą, ir atsižvelgiant į tai, kad Brazilijos prekybos pobūdžio pasikeitimai įvyko iš karto po to, kai buvo įvesti kompensaciniai muitai, remiantis turima informacija ir negavus jokių kitų paaiškinimų, daroma išvada, kad toks prekybos pobūdžio pasikeitimas įvyko dėl muitų įvedimo, o ne dėl kažkokios kitos rimtos priežasties ar ekonominio pateisinimo, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 23 straipsnio 1 dalyje.

(30)

Kadangi kitos Izraelio bendrovės atsisakė bendradarbiauti vykdant tyrimą, ir atsižvelgiant į tai, kad Izraelio prekybos pobūdžio pasikeitimai įvyko iš karto po to, kai buvo įvesti kompensaciniai muitai, remiantis turima informacija ir negavus jokių kitų paaiškinimų, daroma išvada, kad toks prekybos pobūdžio pasikeitimas įvyko dėl muitų įvedimo, o ne dėl kažkokios kitos rimtos priežasties ar ekonominio pateisinimo, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 23 straipsnio 1 dalyje.

(31)

Tyrimas parodė, kad Jolybar bendrovės pagamintos plėvelės eksportas į Bendriją vykdomas jau seniai, ir ši bendrovė gamina plėvelę, naudodama įrangą, kuri buvo įrengta dar iki priemonių Indijos kilmės PET plėvelei įvedimo. Bendrovė paaiškino, kad paprastai ji netiekia Indijos kilmės plėvelės Bendrijos vartotojams, kadangi jie labiau nori, kad Jolybar kaip pagrindinę medžiagą perdirbimui naudotų europinių savybių plėvelę. Kaip išimtis per TL vienam Bendrijos vartotojui skubiai paprašius kartu su didesne siunta jam buvo pristatyta maždaug viena tona Indijos kilmės plėvelės. Todėl daroma išvada, kad Jolybar eksporto raidai tai yra pakankamas ekonominis pagrindimas, atitinkantis bendrovės veiklos, susijusios su jos pagamintos plėvelės eksportu į Bendrijos rinką, pobūdį.

(32)

Skaičiai, pateikti 20–28 konstatuojamosiose dalyse rodo, kad nuo priemonių įvedimo 1999 m. aptariamo produkto importo į Bendriją pobūdis pasikeitė kiekybine prasme. Priemonių įvedimo metu Indijos importo į Bendriją apimtys buvo sumažėjusios nuo 11 700 tonų 1998 m. iki 10 600 tonų 1999 (9 %). 1999–2000 metų laikotarpiu to paties produkto importas iš Brazilijos ir Izraelio buvo ženkliai išaugęs nuo 1 000 tonų iki 3 500 tonų. Eurostato duomenys rodo, kad nuo 1998 iki TL pabaigos Brazilijos importo į Bendriją apimtys padidėjo 1 900 ton, o importo iš Izraelio apimtys išaugo 3 500 tonų. Tuo pat metu eksportas iš Indijos, kuris sumažėjo po kompensacinių priemonių įvedimo, ir vėl po antidempingo priemonių įvedimo, nuo to laiko atsistatė iki lygio, buvusio iki subsidijų kompensavimo priemonių įvedimo. Todėl yra laikoma, kad dalį eksporto srautų iš Indijos pirmiausia kompensavo, o vėliau papildė eksportas iš Brazilijos ir Izraelio, ir todėl sumažėjo taikomos priemonės ištaisantysis poveikis į Bendrijos rinką importuojamo kiekio prasme.

(33)

Kadangi tyrimo metu bendradarbiavimas buvo tik labai riboto masto, siekiant nustatyti iš Brazilijos ir Izraelio įvežamo aptariamo produkto kainas, reikėjo remtis Eurostato duomenimis, kurie tuo metu buvo pati patikimiausia informacija.

(34)

Per TL vidutinė iš Brazilijos importuojamos PET plėvelės kaina, atlikus korekcijas, susijusias su sąnaudomis po importo, sudarė maždaug 67 % žalos panaikinimo lygio, nustatyto pirminio tyrimo, po kurio buvo įvestos kompensacinės priemonės, metu. Šiuo pagrindu galima teigti, kad yra įrodymų, jog iš Brazilijos įvežama PET plėvelė sumažino taikomo muito ištaisantįjį poveikį kainų prasme.

(35)

Per TL vidutinė iš Izraelio importuojamos PET plėvelės kaina, atlikus korekcijas, susijusias su sąnaudomis po importo, sudarė maždaug 75 % žalos panaikinimo lygio, kuris buvo nustatytas atliekant pirminį tyrimą dėl subsidijų kompensavimo. Šiuo pagrindu galima teigti, kad yra įrodymų, jog iš Izraelio įvežama PET plėvelė sumažino taikomo muito ištaisantįjį poveikį kainų prasme.

(36)

Todėl daroma išvada, kad PET plėvelės importas iš Brazilijos ir iš Izraelio sumažino kompensavimo priemonių ištaisantįjį poveikį tiek kiekių, tiek kainos prasme.

(37)

Pirminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Indijos bendrovėms buvo taikomos tokios subsidijų schemos: Duty Entitlement Passbook (iki eksporto), Duty Entitlement Passbook (po eksporto) (DEPB), Export Promotion Capital Goods Scheme (EPCGS) ir Export Promotion Zone /Export Oriented Units (EPZ/EOU) schemos, taip pat tam tikros regioninės schemos. Indijos Vyriausybė pateikė informaciją, nurodydama, kad subsidijų schemos DEPB (po eksporto) ir EPCG ir toliau yra naudojamos, tačiau subsidijuojamos bendrovės veikė ne tose teritorijose, kur galėtų pasinaudoti SEZ(EPZ) schema, pakeitusia EPZ(EOU) schemą. Apie regionines schemas nebuvo gauta jokios informacijos. Penkios iš šešių bendradarbiaujančių bendrovių patvirtino, kad gauna lėšas pagal vieną arba pagal abi DEPB ir EPCG schemas. Viena bendrovė sutiko suteikti informaciją, tik jeigu Bendrija perskaičiuotų subsidijos lygį. Viena bendrovė teigė, kad subsidijos buvo nekompensuotinos. Reikėtų paminėti, kad pagrindinio reglamento 23 straipsnio 1 dalyje nėra nei reikalavimo įrodyti, kad subsidijos ir toliau būtų kompensuotinos, arba kad subsidijų lygį būtina perskaičiuoti. Buvo nustatyta, kad bent jau kai kurios subsidijų schemos, kurios per pirminį tyrimą buvo įvardytos kaip kompensuotinos, vis dar veikė, ir kad pagal jas paramą gavo dauguma Indijos bendradarbiavusių eksportuotojų. Kadangi bendradarbiavimas buvo labai ribotas, reikėtų daryti prielaidą, kad bet kuris kitas eksportuojantis gamintojas gali tokiomis subsidijomis pasinaudoti. Atitinkamai, daroma išvada, kad ir eksportuojami panašūs produktai taip pat yra subsidijuojami, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 1 dalį, jeigu ketinama išplėsti importui taikomų kompensacinių priemonių taikymą panašių produktų importui į trečiąsias šalis.

(38)

Komisija gavo bendrovių Terphane ir Jolybar prašymus atleisti nuo importo registravimo ir priemonių taikymo. Kaip minėta 24 ir 27 konstatuojamosiose dalyse, šios bendrovės bendradarbiavo atliekant tyrimą pateikdamos atsakymus į klausimyną bei leisdamos atlikti patikrinimus vietoje.

(39)

Savo Reglamentu (EB) Nr. 1830/2004 (13) Komisija iš dalies pakeitė inicijuojantį reglamentą, kad būtų nutrauktas Terphane ir Jolybar PET plėvelės importo registravimas, kadangi buvo nustatyta, kad šios bendrovės nevykdė subsidijų kompensavimo priemonių vengimo praktikos.

(40)

Remiantis pirmiau nurodytąja išvada, kad šios bendrovės neužsiėmė galiojančių subsidijų kompensavimo priemonių vengimo praktika, šios bendrovės turėtų būti atleistos nuo numatytų išplėsti priemonių taikymo.

(41)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytuosius faktus, daroma išvada, kad buvo vykdoma priemonių vengimo praktika, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 23 straipsnio 1 dalyje. Pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 1 dalį, esamos kompensacinės priemonės, taikomos aptariamo produkto importui (t. y. Indijos kilmės PET plėvelei), turėtų būti išplėstos iš Brazilijos ar iš Izraelio įvežamai importuojamai PET plėvelei, deklaruojamai ar nedeklaruojamai esančia Brazilijos ar Izraelio kilmės, išskyrus Terphane ir Jolybar bendrovių pagamintą plėvelę.

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį, kuri numato kad priemonės registruotam importui taikomos nuo registracijos datos, kompensaciniai muitai turėtų būti surenkami nuo iš Brazilijos ir iš Izraelio įvežamos importuojamos PET plėvelės, kuri buvo įvežta į Bendriją pagal inicijuojančio reglamento numatytą registravimą, išskyrus iš Brazilijos įvežamos Terphane gamybos PET plėvelę ir iš Izraelio įvežamą Jolybar gamybos PET plėvelę.

(43)

Pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį Jolybar ir Terphane gamybos plėvelės atleidimas nuo PET plėvelei taikomų priemonių galioja įvykdžius reikalavimą, kad nėra nustatyta, jog bendrovės buvo atleistos nuo priemonių taikymo remiantis atitinkamų bendrovių suteikta neteisinga ar klaidinančia informacija. Jeigu prima facie įrodymai liudytų priešingai, Komisija gali inicijuoti tyrimą, kuriuo būtų siekiama nustatyti, ar reikia atšaukti suteiktą atleidimą nuo priemonių taikymo.

(44)

Sprendimas netaikyti muitų Terphane ir Jolybar gamybos PET plėvelės importui buvo priimtas remiantis atlikto tyrimo rezultatais. Todėl toks atleidimas nuo muitų taikymo galioja tik iš Brazilijos ir iš Izraelio įvežamos PET plėvelės importui ir tik atitinkamų juridinių subjektų pagamintai plėvelei. Bet kurios kitos bendrovės, kuri nėra atskirai paminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, nurodant jos pavadinimus ir adresą, įskaitant su atskirai paminėtomis bendrovėmis susijusių bendrovių, pagaminta ar importuojama plėvelė negali būti atleista nuo priemonių taikymo, ir dėl to tokios plėvelės importui turi būti taikomas Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 nustatytas likutinio muito dydis.

(45)

Suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis Taryba ketino išplėsti taikomo galutinio kompensacinio muito taikymą, ir joms buvo suteikta galimybė pateikti pastabas ir būti išklausytoms. Izraelio valdžios institucijos pakartojo tas pačias 10 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Indijos Vyriausybės pateiktas pastabas. Taip pat buvo pateiktas PET plėvelės, kuri buvo eksportuota į Europos Bendriją 2003 ir 2004 metais, konvertavimu užsiimančių bendrovių sąrašas. Tačiau kadangi šios bendrovės to termino metu atsisakė bendradarbiauti, jos negali būti atleistos nuo priemonių taikymo išplėtimo Izraeliui,