32004R0707

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 707/2004

2004 m. balandžio 6 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1725/2003, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo [1], ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1) 2003 m. rugsėjo 29 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1725/2003 [2], kuris patvirtina aiškinimus, priimtus Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK). Vienas iš šių aiškinimų yra NAK-8 - TAS, kaip svarbiausio apskaitos pagrindo, taikymas pirmąjį kartą. Pagal šį aiškinimą, kai tarptautiniai apskaitos standartai (TAS), kaip svarbiausias apskaitos pagrindas, taikomi visi pirmąjį kartą, įmonės finansinė atskaitomybė privalo būti sudaryta ir pateikta taip, tarsi jos finansinė atskaitomybė buvo visada sudaroma pagal standartus ir aiškinimus, kurie galiojo taikymo pirmąjį kartą metu. Todėl daugumoje apskaitos sričių būtinas jų retrospektyvus taikymas.

(2) Siekiant palengvinti perėjimą prie tarptautinių apskaitos standartų ir tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TAS/TFAS), Tarptautinė apskaitos standartų taryba 2003 m. birželio 19 d. nusprendė NAK-8 pakeisti 1 TFAS: Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų priėmimas pirmąjį kartą. Pagal 1 TFAS, įmonė, taikanti TAS pirmąjį kartą, privalo laikytis absoliučiai visų TAS ir Aiškinimų, galiojusių taikymo pirmąjį kartą metu. Todėl, kaip ir NAK-8, daugumoje apskaitos sričių 1 TFAS turi būti taikomas retrospektyviai. Tačiau 1 TFAS suteikia išimčių iš šio reikalavimo konkrečiose srityse dėl praktinių priežasčių arba kai jų laikymosi kaina būtų neproporcinga finansinės atskaitomybės vartotojams teikiamai naudai.

(3) 1 TFAS turėtų ilgainiui sudaryti galimybę palyginti tiek pirmą kartą priėmusiojo TFAS finansinę atskaitomybę, tiek įvairių įmonių, priėmusių tam tikru metu pirmąjį kartą TFAS, finansinę atskaitomybę, kadangi tiek dabartiniai skaičiai, tiek lyginamieji skaičiai remiasi tais pačiais standartais, kurie galiojo TAS taikymo pirmąjį kartą metu. Tačiau galimybė lyginti pirmąjį kartą priėmusiuosius standartus ir įmones, kurios jau taiko TFAS, yra antrasis tikslas, atsižvelgiant į tą faktą, kad 2005 m. pirmąjį kartą priėmusiųjų skaičius gerokai viršys 200–300 ES bendrovių, kurios jau taiko TAS/TFAS.

(4) Konsultacijos su techniniais ekspertais šioje srityje patvirtina, kad tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas tenkina priėmimo kriterijus, išdėstytus Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnyje, o svarbiausia reikalavimą būti naudingam Europos visuomenei.

(5) Todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1725/2003;

(6) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1725/2003 priede NAK-8 - TAS, kaip svarbiausio apskaitos pagrindo, taikymas pirmąjį kartą - pakeičiamas tekstu, išdėstytu šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. balandžio 6 d.

Komisijos vardu

Frederik Bolkestein

Komisijos narys

[1] OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

[2] OL L 261, 2003 10 13, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

"1 TFAS - Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą

1 tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas – "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų priėmimas pirmąjį kartą" (1 TFAS) – išdėstytas 1–47 paragrafuose ir A–C priedėliuose. Visi paragrafai turi vienodą galią. Paragrafuose, išspausdintuose pusjuodžiu šriftu išdėstyti pagrindiniai principai. A priedėlyje apibrėžtos sąvokos spausdinamos kursyvu, kai jos standarte minimos pirmą jį kartą. Kitų terminų apibrėžimai pateikti Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų glosarijuje. 1 TFAS turėtų būti skaitomas jo tikslo ir Išvadų pagrindo, Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų pratarmės, ir Finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo pagrindų kontekste. Jei nėra išsamių rekomendacijų remiantis šiais dokumentais pasirenkama ir taikoma apskaitos politika.

ĮVADAS

TFAS išleidimo priežastys

Įv.1. TFAS pakeičia NAK-8 "TAS, kaip svarbiausio apskaitos pagrindo, taikymas pirmąjį kartą". Taryba parengė šį TFAS siekdama išspręsti šias problemas:

a) dėl tam tikrų NAK-8 reikalavimų vien tik retrospektyviai taikyti standartus patiriamos sąnaudos viršijo finansinės atskaitomybės vartotojų laukiamą naudą. Be to, nors NAK-8 ir nebuvo reikalaujama retrospektyviai juos taikyti tais atvejais, kai tai neįmanoma, nebuvo paaiškinta, ar pirmą kartą standartus taikanti įmonė tai turėtų laikyti didele ar maža retrospektyvinio taikymo "kliūtimi", ir nebuvo nurodyta, kaip elgtis tais atvejais, kai retrospektyviai standartus taikyti tikrai neįmanoma.

b) pagal NAK-8 gali būti reikalaujama, kad įmonė taikytų du skirtingus standarto variantus, jeigu naujasis variantas yra pateikiamas laikotarpiu, nuo pirmosios finansinės atskaitomybės, sudarytos pagal TAS, pateikimo iki naujojo varianto, draudžiančio retrospektyviai jį taikyti, priėmimo.

c) NAK-8 aiškiai nenurodoma, ar pirmą kartą standartus taikanti įmonė, retrospektyviai taikydama pripažinimo ir vertinimo sprendimus, turėtų taikyti neapdairumo principą.

d) kilo neaiškumų, kaip suderinti NAK-8 su konkrečiomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis atskiruose standartuose.

Pagrindinės TFAS ypatybės

Įv.2. TFAS taikomas, kai pirmą kartą jį taikanti įmonė aiškiai ir be išlygų pareiškia, kad ji laikosi TFAS reikalavimų:

Įv.3. Apskritai pagal TFAS reikalaujama, kad pirmoji pagal TFAS sudaryta įmonės finansinė atskaitomybė atitiktų visus TFAS, galiojančius finansinės atskaitomybės pateikimo datą. TFAS reikalavimai pradiniam balansui, kurį įmonė sudaro prieš pradėdama tolesnę apskaitą, pagal TFAS, yra šie:

a) pripažinti visą turtą ir įsipareigojimus, kuriuos pripažinti reikalaujama pagal TFAS;

b) nepripažinti turto ar įsipareigojimų, jeigu pagal TFAS tai neleidžiama.

c) perklasifikuoti straipsnius, kurie pagal anksčiau taikytus bendruosius apskaitos principus (BAP) yra pripažinti kaip viena turto, įsipareigojimų ar nuosavo kapitalo grupė, tačiau pagal TFAS yra skirtingo tipo turtas, įsipareigojimai ar nuosavas kapitalas; ir

d) taikyti TFAS vertinant visą pripažintą turtą ir įsipareigojimus.

Įv.4. TFAS suteikia ribotą teisę netaikyti šių reikalavimų tam tikrose srityse, jeigu manoma, kad išlaidos, patiriamos siekiant atitikti šiuos reikalavimus, viršys finansinės atskaitomybės vartotojų gaunamą naudą. Tam tikrose srityse taip pat draudžiama retrospektyviai taikyti TFAS, ypač tais atvejais, kai norint retrospektyviai juos taikyti reikėtų, kad įmonės vadovai įvertintų tam tikras praeityje buvusias sąlygas, nors jau žinomi tam tikro sandorio rezultatai.

Įv.5. Pagal TFAS reikalaujama nurodyti, kaip perėjimas nuo anksčiau taikytų BAP prie TFAS taikymo paveikė finansinėje atskaitomybėje parodomą įmonės finansinę būklę, finansinius rezultatus ir pinigų srautus.

Įv.6. Įmonė turi taikyti TFAS, jei jos pirmos pagal TFAS sudarytos finansinės atskaitomybės laikotarpis prasideda 2004 sausio 1 d. ar vėliau. Rekomenduojama jį taikyti anksčiau.

Skirtumai nuo ankstesnių sąlygų

Įv.7. TFAS, kaip ir NAK-8, daugeliu atveju reikalaujama taikyti retrospektyviai. Kitaip nei NAK-8, TFAS:

a) numatomos konkrečios išimtys siekiant išvengti sąnaudų, kurios galėtų viršyti finansinės atskaitomybės vartotojų gaunamą naudą, ir kelios kitos praktinių priežasčių nulemtos išimtys;

b) aiškiai nurodoma, kad įmonė taiko naujausią TFAS variantą;

c) aiškiai parodoma, kaip pirmą kartą standartus taikančios įmonės pagal TFAS atlikti vertinimai siejasi su jos vertinimais tą pačią datą pagal BAP;

d) nurodoma, kad kituose TFAS numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos netaikomos pirmą kartą TFAS taikančiai įmonei.

e) reikalaujama išsamesnio paaiškinimo apie perėjimą prie TFAS.

1 – ASIS TARPTAUTINIS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS

Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą

TIKSLAS

1. Šio TFAS tikslas – užtikrinti, kad pirmojoje pagal TFAS sudarytoje įmonės finansinėje atskaitomybėje ir jos tarpinėse finansinėse atskaitomybės standartuose už dalį šios finansinės atskaitomybės laikotarpio, būtų pateikiama kokybiška informacija, kuri:

a) būtų aiški vartotojams ir palyginama su visais pateiktais laikotarpiais;

b) būtų tinkama pradedant tvarkyti apskaitą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS); ir

c) būtų surenkama patiriant sąnaudas, neviršijančias vartotojų gaunamos naudos.

TAIKYMAS

2. Įmonė turi taikyti šį TFAS:

a) sudarydama finansinę atskaitomybę pagal TFAS; ir

b) sudarydama kiekvieną tarpinę finansinę atskaitomybę, jei tokia sudaroma, pagal TAS 34 "Tarpinė finansinė atskaitomybė" už dalį pirmosios pagal TFAS sudarytos finansinės atskaitomybės laikotarpio.

3. Pirmoji įmonės finansinė atskaitomybė pagal TFAS yra ta metinė finansinė atskaitomybė, kurią sudarydama įmonė pirmą kartą taiko TFAS, aiškiai ir be išlygų nurodydama, kad ji atitinka TFAS. Įmonės finansinė atskaitomybė, sudaryta pagal TFAS, jeigu, pavyzdžiui, įmonė:

a) pateikė savo naujausią ankstesnių laikotarpių finansinę atskaitomybę:

i) sudarytą pagal nacionalinius reikalavimus, kurie ne visais aspektais atitinka TFAS;

ii) kuri visais požiūriais atitinka TFAS, išskyrus tai, kad finansinėje atskaitomybėje nėra aiškiai ir be išlygų nurodyta, jog ji yra sudaryta pagal TFAS;

iii) kurioje yra aiškiai nurodoma, kad ji atitinka kai kuriuos, tačiau ne visus TFAS;

iv) sudarytą pagal nacionalinius reikalavimus, neatitinkančius TFAS, tačiau vadovaujantis kai kuriais TFAS, paaiškinančiais tuos balanso straipsnius, kuriems nėra priimtų nacionalinių reikalavimų; arba

v) sudarytą pagal nacionalinius reikalavimus, derinant tam tikras sumas su pagal TFAS apskaičiuotomis sumomis.

b) parengė finansinę atskaitomybę pagal TFAS, skirtą tik vidaus naudojimui, kuri nebus pateikiama įmonės savininkams ar kitiems išorės vartotojams;

c) parengė konsoliduotą finansinę atskaitomybę vadovaudamasi TFAS, tačiau nesudarė pilnos finansinės atskaitomybės, kaip reikalaujama 1 TAS,,Finansinės atskaitomybės pateikimas;

d) nepateikė praėjusių laikotarpių finansinių ataskaitų.

4. Šis TFAS taikomas, kai įmonė pirmą kartą taiko TFAS. Juo nesivadovaujama, jeigu įmonė, pavyzdžiui:

a) nustoja pagal nacionalinius reikalavimus sudaryti finansinę atskaitomybę, kurią j anksčiau teikdavo kartu su kita finansine atskaitomybe, kurioje buvo aiškiai ir be išlygų nurodyta, kad ji atitinka TFAS;

b) praėjusiais metais pateikė pagal nacionalinius reikalavimus sudarytą finansinę atskaitomybę, kurioje buvo aiškiai ir be išlygų buvo nurodyta, kad ji atitinka TFAS; arba

c) praėjusiais metais pateikė finansinę atskaitomybę, kurioje aiškiai ir be išlygų nurodyta, kad ji atitinka TFAS, net jeigu audito ataskaita buvo pagrįsta šios finansinės atskaitomybės duomenimis.

5. Šis TFAS netaikomas apskaitos politikos pakeitimams, kuriuos atlieka įmonė, jau taikanti TFAS. Tokie pakeitimai aptariami:

a) 8 TAS "Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas arba nuostolis, esminės klaidos ir apskaitos politikos pakeitimai" pateikiamuose reikalavimuose apskaitos politikos pakeitimams; ir

b) kituose TFAS nustatytuose konkrečiuose pereinamojo laikotarpio reikalavimuose.

PRIPAŽINIMAS IR ĮVERTINIMAS

Pradinis balansas pagal TFAS

6. Įmonė turi sudaryti pradinį balansą pagal TFAS iki perėjimo prie TFAS datos. Šis balansas yra atskaitos taškas pradedant tvarkyti apskaitą pagal TFAS. Savo pirmojoje finansinėje atskaitomybėje pagal TFAS įmonė neprivalo pateikti pradinio balanso pagal TFAS.

Apskaitos politika

7. Savo pradiniame balanse pagal TFAS sudarytame balanse ir visais laikotarpiais, pateikiamais pirmojoje pagal TFAS sudarytoje finansinėje atskaitomybėje, įmonė privalo taikyti tą pačią apskaitos politiką. Ši apskaitos politika turi atitikti visus TFAS, kurie galioja finansinės atskaitomybės sudarymo pagal TFAS pirmąjį kartą datą, išskyrus atvejus, nurodytus 13–34 paragrafuose.

8. Įmonė neturi taikyti skirtingų anksčiau galiojusių TFAS variantų. Ji gali taikyti naują, kol kas dar neprivalomą TFAS, jeigu leidžiama jį taikyti anksčiau.

Pavyzdys. Pastovus naujausio TFAS varianto taikymas

APLINKA

A įmonės pirmosios finansinės atskaitomybės pagal TFAS sudarymo data yra 2005 m. gruodžio 31 d. A įmonė nusprendžia šioje finansinėje atskaitomybėje pateikti tik vienerių metų lyginamąją informaciją (žr. 36 paragrafą). Todėl data, kai ji pradėjo taikyti TFAS, yra veiklos pradžia 2004 m. sausio 1 d. (arba analogiškai – veiklos pabaiga 2003 m. gruodžio 31 d.). A įmonė sudarė savo finansinę atskaitomybę pagal anksčiau taikytus BAP.

REIKALAVIMŲ TAIKYMAS

Reikalaujama, kad A įmonė taikytų TFAS, galiojančius laikotarpiais, kurie baigiasi 2005 m. gruodžio 31 d.:

a) sudarydama pradinį balansą pagal TFAS 2004 m. sausio 1 d.;

b) sudarydama ir pateikdama 2005 m. gruodžio 31 d. balansą (įskaitant lyginamąsias 2004 m. sumas), pelno (nuostolio), nuosavybės pokyčių ir pinigų srautų ataskaitas už metus iki 2005 m. gruodžio 31 d. (įskaitant lyginamąsias 2004 m. sumas ir aiškinamąjį raštą (įskaitant lyginamąją 2004 m. informaciją).

If a new IFRS is not yet mandatory but permits early application, entity A is permitted, but not required, to apply that IFRS in its first IFRS financial statements.

9. Kituose TFAS nurodytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos apskaitos politikos pakeitimams, atliekamiems TFAS jau taikančioje įmonėje, netaikomos įmonėms, kurios pirmą kartą taiko TFAS, išskyrus atvejus, nurodytus 27–30 paragrafuose.

10. Išskyrus 13–34 paragrafuose nurodytas nuostatas, įmonė, sudarydama savo pradinį balansą pagal TFAS, turėtų:

a) pripažinti visą turtą ir įsipareigojimus, kuriuos pripažinti reikalaujama pagal TFAS;

b) nepripažinti turto ar įsipareigojimų, jeigu pagal TFAS tai neleidžiama;

c) perklasifikuoti straipsnius, kurie pagal anksčiau taikytus BAP yra pripažinti kaip viena turto, įsipareigojimų ar nuosavo kapitalo grupė, tačiau pagal TFAS yra skirtingo tipo turtas, įsipareigojimai ar nuosavas kapitalas; ir

d) taikyti TFAS įvertindama visą pripažintą turtą ir įsipareigojimus.

11. Apskaitos politika, kurios laikosi įmonė, sudarydama pradinį balansą pagal TFAS, gali skirtis nuo tos, kuri buvo taikoma sudarant tos pačios datos balansą pagal BAP. Pakeitimus lemia įvykiai ir sudaryti sandoriai, prieš pradedant taikyti TFAS. Todėl įmonė perėjimo prie TFAS datą turėtų tiesiogiai pripažinti šiuos pakeitimus kaip nepaskirstytąjį pelną (arba, jeigu tikslinga, kaip kitą nuosavo kapitalo formą).

12. Šiame TFAS numatytos dvi principo, pagal kurį įmonės pradinis pagal TFAS sudarytas balansas turėtų atitikti kiekvieną TFAS, išimčių grupės:

a) 12–25 paragrafuose numatytos leistinos kai kurių kitų TFAS reikalavimų taikymo išimtys;

b) 26–34 paragrafuose numatytas kai kurių kitų TFAS retrospektyvaus taikymo draudimas.

Kitų TFAS išimtys

13. Įmonė gali pasirinkti taikyti vieną ar daugiau toliau nurodomų arba šių išimčių:

a) verslo jungimai (15 paragrafas);

b) tikroji vertė arba perkainojimas pagal numanomąsias sąnaudas (16–19 paragrafai);

c) išmokos darbuotojams (20 paragrafas);

d) sukaupti valiutos kurso pokyčių skirtumai (21–22 paragrafai);

e) sudėtinės finansinės priemonės (23 paragrafas);

f) dukterinių, asocijuotų ir bendrų įmonių turtas ir įsipareigojimai (24–25 paragrafai).

Įmonė negali taikyti šių išimčių analogiškiems straipsniams.

14. Kai kurios iš pirmiau minėtų išimčių yra susijusios su tikrąja verte. 22 TAS "Verslo jungimai" paaiškinama, kaip nustatyti sujungiant verslą įgyto identifikuojamo turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę. Jeigu kitame TFAS nepateikta konkretesnių nurodymų kaip nustatyti nagrinėjamo turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, ją nustatydama įmonė turi vadovautis šiame TFAS pateiktais paaiškinimais. Nustatytoji tikroji vertė turi atspindėti jos nustatymo metu buvusias sąlygas.

Verslo jungimai

15. Verslo jungimams, kuriuos įmonė pripažino prieš pradėdama taikyti TFAS, įmonė privalo taikyti B priede išdėstytus reikalavimus.

Tikroji vertė arba perkainojimas pagal numanomąsias sąnaudas

16. Įmonei pereinant prie TFAS nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai gali būti įvertinami jų tikrąja verte, kuri gali būti laikoma numanomosiomis sąnaudos tą datą.

17. Įmonė, pirmą kartą taikanti TFAS, ankstesnį nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo, pagal anksčiau taikytus BAP, atliktą perėjimo prie TFAS datą ar anksčiau, sumą gali laikyti numanomosiomis sąnaudomis perkainojimo datą, jei ši perkainojimo suma plačiąja prasme gali būti palyginama su:

a) tikrąja verte; arba

b) sąnaudomis ar pagal TFAS nustatytomis nusidėvėjimo sąnaudomis parodančiomis, pavyzdžiui, bendrojo ar konkretaus kainų indekso pasikeitimus.

18. Išimtys, nurodytos 16 ir 17 paragrafuose, taip pat gali būti taikomos:

a) investiciniam turtui, jeigu įmonė, taikydama 40 TAS,,Investicinis turtas "pasirenka savikainos modelį; ir"

b) nematerialiajam turtui, kuris atitinka:

i) 38 TAS,,Nematerialusis turtas "pripažinimo kriterijus (įskaitant patikimą pradinį sąnaudų įvertinimą); ir"

ii) 38 TAS perkainojimo kriterijus (įskaitant aktyvios rinkos buvimą).

Įmonė neturi taikyti šių išimčių kitam turtui ar įsipareigojimams.

19. Pirmą kartą TFAS taikanti įmonė pagal anksčiau taikytus BAP galėjo nustatyti viso savo turto ir įsipareigojimų ar tam tikros jų dalies numanomąsias sąnaudas, įvertindama juos tikrąja verte konkrečią datą; dėl tokio įvykio, kaip privatizavimas arba pradinis viešas siūlymas. Su konkrečiu įvykiu susijusiai tikrajai vertei nustatyti įmonė gali naudoti numanomąją savikainą pagal TFAS tokio įvertinimo atlikimo datą.

Išmokos darbuotojams

20. Pagal 19 TAS "Išmokos darbuotojams" įmonė gali pasirinkti "vertės intervalo" metodą, taikant kurį, lieka nepripažintos tam tikras aktuarinis pelnas ar nuostoliai. Retrospektyviai taikant šį metodą reikalaujama, kad įmonė per laikotarpį nuo plano vykdymo pradžios iki perėjimo prie TFAS datos sukauptą aktuarinį pelną ir nuostolius suskirstytų į pripažintus ir nepripažintus. Tačiau pirmą kartą standartus taikanti įmonė gali pripažinti visą sukauptą pelną arba nuostolius perėjimo prie TFAS datą, net jei ji taiko "vertės intervalo" metodą vėlesniam pelnui ir nuostoliams pripažinti. Jeigu pirmą kartą standartus taikanti įmonė pasirenka šį būdą, jis turi būti taikomas visiems planams.

Sukaupti valiutos kursų pokyčių skirtumai

21. Įmonė pagal 21 TAS "Užsienio valiutos kursų pasikeitimo įtaka rezultatams" reikalavimus privalo:

a) kai kuriuos valiutos kurso pokyčių skirtumus priskirti atskiram nuosavo kapitalo komponentui; ir

b) atlikusi operaciją užsienio valiuta, perkelti tos operacijos metu sukauptą valiutos kurso pokyčių skirtumą (įskaitant, jeigu taikytina, pelną ar nuostolius iš susijusių apsidraudimo nuo kurso kitimo rizikos sandorių) į pelno (nuostolio) ataskaitą kaip atliktosios operacijos pelną ar nuostolius.

22. Nepaisant to, pirmą kartą standartus taikanti įmonė neturi laikytis reikalavimų dėl sukauptų valiutos kurso pokyčių skirtumų, kurie buvo susidarę perėjimo prie TFAS datą. Jeigu pirmą kartą standartus taikanti įmonė pasirenka tokią lengvatą:

a) Iš visų operacijų užsienio valiuta sukauptas valiutų kursų pokyčių skirtumas perėjimo prie TFAS datą turi būti laikomas lygiu nuliui; ir

b) Pelnui ar nuostoliams, susijusiems su vėlesnių operacijų užsienio valiuta užbaigimu, neturi būti priskiriami tie valiutų kursų pokyčių skirtumai, kurie susidaro iki perėjimo prie TFAS datos ir jiems turėtų būti priskiriami vėlesni valiutos kurso pokyčių skirtumai.

Sudėtinės finansinės priemonės

23. Pagal 32 TAS "Finansinės priemonės: atskleidimas ir pateikimas" įmonė nuo pat pradžių privalo suskirstyti sudėtines finansines priemones į atskiras įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo sudedamąsias dalis. Jeigu įsipareigojimų dalis apmokėta, 32 TAS retrospektyviai taikomas dviem nuosavo kapitalo dalims skirtingai. Pirmoji dalis yra nepaskirstytasis pelnas ir parodo sukauptas palūkanas iš įsipareigojimų dalies. Kita dalis parodo pradinio nuosavo kapitalo dalį. Tačiau pagal šį TFAS pirmą kartą standartus taikant įmonė neprivalo išskirti šių dviejų dalių, jeigu perėjimo prie TFAS datą įsipareigojimų dalis laikoma apmokėta.

Dukterinių, asocijuotų ir bendrų įmonių turtas ir įsipareigojimai

24. Jeigu dukterinė įmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei patronuojanti įmonė, ji turėtų savo atskiroje finansinėje atskaitomybėje įvertinti savo turtą ir įsipareigojimus vienu iš toliau nurodytų šių būdų:

a) apskaitinėmis vertėmis, kurios bus įtrauktos į patronuojančios įmonės konsoliduotą finansinę atskaitomybę, nustatytomis patronuojančios įmonės perėjimo prie TFAS datą, jei konsolidavimo procedūros ir verslo jungimo, kurio metu patronuojanti įmonė įgyja dukterinę įmonę, rezultatai nekoreguojami;

b) dukterinės įmonės perėjimo prie TFAS datą nustatytomis apskaitinėmis vertėmis, kurias privaloma nustatyti pagal kitus TFAS. Šios apskaitinės vertės gali skirtis nuo a) dalyje minėtų verčių:

i) jeigu dėl šiame TFAS numatytų išimčių atliekamų įvertinimų, kurie priklauso nuo perėjimo prie TFAS datos;

ii) jeigu dukterinės įmonės finansinėje atskaitomybėje taikoma apskaitos politika skiriasi nuo tos, kuria vadovaujantis sudaroma konsoliduota finansinė atskaitomybė. Pavyzdžiui, dukterinė įmonė 16 TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" gali taikyti numatytą pagrindinį (principinį) būdą, o visa grupė – leistiną alternatyvų būdą.

Analogiškai rinktis gali ir asocijuotos ar bendros įmonės, kurios standartus pradeda taikyti vėliau, negu jas kontroliuojanti ar bendrai valdanti įmonė.

25. Tačiau, jeigu įmonė pradeda taikyti standartus vėliau negu jos dukterinė įmonė (asocijuota ar bendra įmonė), ji savo konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje dukterinės įmonės (asocijuotos ar bendros įmonės) turtą ir įsipareigojimus turėtų vertinti ta pačia apskaitine verte kaip ir atskiroje dukterinės įmonės (asocijuotos ar bendrosios įmonės) finansinėje atskaitomybėje, pakoregavus konsolidavimo ir nuosavo kapitalo apskaitos tvarką bei verslo sujungimo, kurio metu įmonė įsigijo dukterinę įmonę, rezultatus. Panašiai ir tuo atveju, jei patronuojanti įmonė savo atskiroje finansinėje atskaitomybėje standartus pradeda taikyti anksčiau ar vėliau nei konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje, abejose finansinėse atskaitomybėse savo turtą ir įsipareigojimus ji turi įvertinti vienodomis sumomis, išskyrus konsolidavimo koregavimą.

Kitų TFAS retrospektyvaus taikymo išimtys

26. Šis TFAS draudžia retrospektyviai taikyti kai kuriuos kitų TFAS aspektus, susijusius su:

a) finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimu (27 paragrafas);

b) apsidraudimo sandorių apskaita (28–30 paragrafai); ir

c) vertinimais (31–34 paragrafai);

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

27. Pirmą kartą standartus taikanti įmonė nuo 39 TAS įsigaliojimo datos turėtų laikytis 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir įvertinimas" pripažinimo nutraukimo reikalavimų. Kitaip tariant, jeigu pirmą kartą pagal anksčiau galiojusius BAP nustojo pripažinti finansinį turtą ar finansinius įsipareigojimus finansiniais metais, kurie prasidėjo prieš 2001 m. sausio 1 d., ji neturėtų šio turto ir įsipareigojimų pripažinti pagal TFAS (išskyrus atvejus, aki gali būti pripažinti kaip vėlesnių sandorių ar įvykių rezultatas). Tačiau pirmą kartą standartus taikanti įmonė turėtų:

a) Pripažinti visas išvestines bei kitas priemones, tokias kaip aptarnavimo teises ar įsipareigojimus, kurie liko po nutraukus pripažinimą sandorio, bet tebėra perėjimo prie TFAS datą;

b) Konsoliduoti visas specialiosios paskirties įmones (SPĮ), kurias įmonė kontroliuoja perėjimo prie TFAS datą, net jei SPĮ veikė iki perėji iki TFAS datos arba turi finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų, kurių pripažinimas buvo nutrauktas pagal anksčiau taikytus BAP.

Apsidraudimo sandorių apskaita

28. 39 TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir įvertinimas" reikalaujama, kad perėjimo prie TFAS datą įmonės:

a) įvertintų visas išvestines finansines priemones jų tikrąja verte; ir

b) panaikintų visą būsimųjų laikotarpių pelną ir nuostolius, susidarančius iš išvestinių priemonių, kurios buvo apskaitoje registruojamos pagal anksčiau taikytus BAP, tarsi jie būtų turtas arba įsipareigojimai.

29. Į savo pradinį balansą, sudarytą pagal TFAS, įmonė neturėtų įtraukti tokių apsidraudimo sandorių, kurie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos (pavyzdžiui, dauguma apsidraudimo sandorių, kuriuose apsidraudimo priemonės yra grynieji pinigai ar rašytinis pasirinkimo sandoris, kuriuose apdraustasis straipsnis yra grynoji pozicija arba kuriose apsidraudimo sandoriai padengia laikomų iki termino investicijų palūkanų riziką). Tačiau jeigu įmonė pagal anksčiau taikytus BAP grynąją poziciją nurodė kaip apdraustąjį straipsnį, pagal TFAS ji gali atskirą straipsnį parodyti grynąja verte kaip apsidraudimo straipsnį, nurodydama, kad tai daro ne vėliau kaip iki perėjimo prie TFAS datos.

30. Įmonė turėtų taikyti 39 TAS pereinamojo laikotarpio nuostatas visiems kitiems apsidraudimo sandoriams, kurie buvo sudaryti iki perėjimo prie TFAS datos.

Įvertinimai

31. Pagal TFAS atlikti įvertinimai perėjimo prie TFAS datą turėtų būti suderinti su tą pačią datą pagal anksčiau taikytus BAP atliktais įvertinimais (atlikus koregavimus, parodyti visus apskaitos politikos skirtumus), nebent yra akivaizdžių įrodymų, kad tokie įvertinimai buvo klaidingi.

32. Įmonė gali gauti informaciją apie pagal anksčiau taikytus BAP atliktus įvertinimus po perėjimo prie TFAS datos. Pagal 31 paragrafą tokią informaciją įmonė turėtų aiškinti tai pat kaip ir nekoreguojančius įvykius po balanso datos, remdamasi 10 TAS "Įvykiai po balanso datos". Pavyzdžiui, tarkime, kad įmonė pradeda taikyti TFAS 2004 m. sausio 1 d., o 2004 m. liepos 15 d. gauna naujos informacijos, dėl kurios reikia pakeisti 2004 m. sausio 1 d. pagal anksčiau taikytus BAP atliktus įvertinimus. Įmonė neturėtų nurodyti naujos informacijos pradiniame balanse (nebent įvertinimai turi būti patikslinti dėl bet kokių apskaitos politikos pasikeitimų arba yra objektyvių įrodymų, kad įvertinimai buvo klaidingi. Šią informaciją ji turėtų parodyti 2004 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaitoje (arba, jeigu tikslinga, kaip kitus nuosavo kapitalo pokyčius).

33. Perėjimo prie TFAS datą įmonei gali prireikti atlikti įvertinimus pagal TFAS, kurių nebuvo reikalaujama pagal anksčiau taikytus BAP. Kad būtų suderinta su 10 TAS, šie pagal TFAS atlikti įvertinimai turi atspindėti sąlygas perėjimo prie TFAS datą. Pagal TFAS nustatyti rinkos kainų, palūkanų normų, užsienio valiutos keitimo kursų įvertinimai turėtų atspindėti rinkos sąlygas perėjimo prie TFAS datą.

34. 31–33 paragrafai taikomi pagal TFAS sudarytam pradiniam balansui. Jie taip pat taikomi lyginamojo laikotarpio, patekto įmonės pirmojoje finansinėje atskaitomybėje, parengtoje pagal TFAS, informacijai ir šiuo atveju nuorodos į perėjimo prie TFAS datą keičiamos nuorodomis į šio palyginamojo laikotarpio pabaigą.

PATEIKIMAS IR ATSKLEIDIMAS

35. Šiame TFAS nenurodoma kituose TFAS nurodytų pateikimo ir atskleidimo reikalavimų išimčių.

Lyginamoji informacija

36. Laikantis 1 TAS "Finansinės atskaitomybės pateikimas" reikalavimų, pirmojoje pagal TFAS sudarytoje įmonės finansinėje atskaitomybėje turėtų būti pateikta pagal TFAS parengta bent vienerių metų lyginamoji informacija.

37. Kai kurios įmonės pateikia už pirmąjį laikotarpį, kurio visą lyginamąją informaciją jos pateikia pagal TFAS, ankstesnių laikotarpių pasirinktų duomenų istorines santraukas. Šiame TFAS nereikalaujama, kad tokios santraukos atitiktų TFAS pripažinimo ir įvertinimo reikalavimus. Be to, kai kurios įmonės pateikia lyginamąją informaciją, kurios reikalaujama pagal 1 TAS. Kiekvienoje finansinėje atskaitomybėje, kurioje pateikiamos ankstesnių laikotarpių santraukos ar lyginamoji informacija, parengta pagal anksčiau taikytus BAP, įmonė turėtų:

a) aiškiai pažymėti pagal anksčiau taikytus BAP pateikiamą informaciją, kuri parengta ne pagal TFAS; ir

b) aprašyti pagrindinių pakeitimų, atliktų siekiant atitikti TFAS, pobūdį. Įmonei nereikia apskaičiuoti tokių koregavimų.

Perėjimo prie TFAS paaiškinimas

38. Įmonė turi paaiškinti kokią įtaką jos finansinėje atskaitomybėje parodomai finansinei būklei, finansiniams rezultatams ir pinigų srautams padarė perėjimas nuo anksčiau taikytų BAP prie TFAS.

Suderinimas

39. Siekiant įvykdyti 38 paragrafo reikalavimus, į įmonės pirmąją pagal TFAS parengtą finansinę atskaitomybę turėtų būti įtraukta:

a) Pagal anksčiau taikytus BAP įvertinto nuosavo kapitalo ir pagal TFAS įvertinto nuosavo kapitalo suderinimas;

i) įmonės perėjimo prie TFAS datą; ir

ii) vėliausio laikotarpio, kuris pateikiamas naujausioje įmonės finansinėje atskaitomybėje, sudarytoje pagal anksčiau taikytus BAP, pabaigos datą.

b) Įmonės paskutinio laikotarpio, kurio finansinė atskaitomybė, sudaryta pagal anksčiau taikytus BAP, pelnas ar nuostoliai turi būti suvienodinti su to paties laikotarpio pelnu ir nuostoliais, apskaičiuotais pagal TFAS; ir

c) Pagal 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas" reikalaujamas atskleidimas, jeigu pirmą kartą sudarydama pradinį balansą pagal TFAS įmonė pripažino ar panaikino kokius nors nuostolius dėl vertės sumažėjimo ir pripažino šiuos vertės sumažėjimo nuostolius ar jų panaikinimą laikotarpiu, prasidedančiu perėjimo prie TFAS datą.

40. Suderinimai, numatyti 39 paragrafo a) ir b) punktuose turėtų būti pakankamai smulkiai išnagrinėti, kad finansinės atskaitomybės informacijos vartotojai galėtų suprasti esminius pakeitimus balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje. Jeigu įmonė pinigų srautų ataskaitą pateikia pagal anksčiau taikytus BAP, ji taip pat turėtų paaiškinti esminius šioje ataskaitoje atliktus koregavimus.

41. Jeigu įmonė išsiaiškina, kad taikant BAP buvo padaryta klaidų, atliekant suderinimus, reikalaujamus pagal 39 paragrafo a) ir b) punktus, turi būti atskirti klaidų taisymai nuo apskaitos politikos pakeitimų.

42. 8 TAS "Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas ar nuostolis, esminės klaidos ir apskaitos politikos pakeitimai" nenagrinėjami apskaitos politikos pakeitimai, kurie daromi įmonei pirmą kartą taikant TFAS. Todėl 8 TAS reikalavimai nurodyti apskaitos politikos pakeitimus netaikomi įmonei pirmą kartą sudarančiai finansinę atskaitomybę pagal TFAS.

43. Jeigu įmonė ankstesnių laikotarpių finansinės atskaitomybės neteikė, tai ji turi nurodyti pirmojoje pagal TFAS sudaromoje finansinėje atskaitomybėje.

Tikrosios vertės, kaip numanomųjų sąnaudų, naudojimas

44. Jei įmonė pagal TFAS sudarytame pradiniame balanse nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, investicinio ar nematerialiojo turto (žr. 16 ir 18 paragrafus) straipsnių tikrąją vertę nurodo kaip numanomąsias sąnaudas, pirmoji pagal TFAS sudaryta finansinė atskaitomybė turėtų parodyti kiekvienos pagal TFAS sudarytos pradinio balanso straipsnio eilutė:

a) bendrą šių tikrųjų verčių sumą; ir

b) bendrų apskaitinių verčių, pateiktų pagal anksčiau taikytus BAP, koregavimų sumą.

Tarpinė finansinė atskaitomybė

45. Jei įmonė sudaro pirmosios pagal TFAS sudarytos finansinės atskaitomybės laikotarpio tarpinę finansinę atskaitomybę pagal 34 TAS "Tarpinė finansinė atskaitomybė", ji turėtų vadovautis 34 TAS reikalavimais:

a) jeigu įmonė pateikė lyginamojo tarpinio paskutiniųjų finansinių metų laikotarpio tarpinę finansinę atskaitomybę, kiekvienoje tarpinėje finansinėje atskaitomybėje turi būti suderinta:

i) jos nuosavas kapitalas, pagal iki šiol galiojusius BAP lyginamojo laikotarpio pabaigoje su nuosavu kapitalu pagal TFAS tą pačią datą; ir

ii) jos lyginamojo tarpinio laikotarpio (einamojo ir paskutiniųjų 12 mėnesių) pelnas ar nuostolis, apskaičiuotas pagal anksčiau taikytus BAP, su jos pelnu ar nuostoliu, apskaičiuotu tą laikotarpį pagal TFAS.

b) be a) punkte nurodomų reikalavimų į pirmąją pagal 34 TAS parengtą įmonės tarpinę finansinę atskaitomybę, apimančią dalį pagal TFAS parengtos pirmosios finansinės atskaitomybės laikotarpio, turėtų būti įtraukti 39 paragrafo a) ir b) punktuose minėti suderinimai (papildyti 40 ir 41 paragrafuose nurodytais duomenimis) arba pateikta nuoroda į kitą išleistą dokumentą, kuriame tokie suderinimai nurodyti.

46. 34 TAS reikalaujama nurodyti tik minimalią informaciją, remiantis prielaida, kad tarpinės finansinės atskaitomybės vartotojai taip pat gali naudotis naujausia metine finansine atskaitomybe. Tačiau 34 TAS reikalaujama, kad įmonė nurodytų "visus įvykius ar sandorius, kurie yra svarbūs norint suprasti einamąjį tarpinį laikotarpį". Todėl jei pirmą kartą standartus taikanti įmonė savo naujausioje metinėje finansinėje atskaitomybėje, parengtoje pagal anksčiau taikytus BAP, nepateikė informacijos, kuri yra reikšminga einamąjį tarpinį laikotarpį, jos tarpinėje finansinėje atskaitomybėje turėtų būti pateikta ši informacija arba nuoroda į kitą išleistą dokumentą, kuriame tokia informacija yra.

ĮSIGALIOJIMO DATA

47. Įmonė turi taikyti šį TFAS, jei jos pirmoji pagal TFAS teikiama finansinė atskaitomybė apima laikotarpį, prasidedantį 2004 m. sausio 1 d. ar vėliau. Rekomenduojama, kad šis standartas būtų taikomas ir anksčiau. Jei įmonės pirmosios pagal TFAS sudarytos finansinės atskaitomybės laikotarpis prasideda anksčiau nei 2004 m. sausio 1 d. ir įmonė vietoje NAK-8 "TAS, kaip svarbiausio apskaitos pagrindo, taikymas pirmąjį kartą" taiko šį TFAS, ji turėtų tai nurodyti."

A priedėlis

Sąvokų apibrėžimai

Šis priedas yra neatskiriama TFAS dalis.

Perėjimo prie TFAS data | – anksčiausio laikotarpio, kurio visą lyginamąją informaciją pagal TFAS reikalavimus pateikia įmonė savo pirmojoje finansinėje atskaitomybėje pagal TFAS, pradžia. |

Numanomosios sąnaudos | – suma, nusakoma kaip sąnaudos ar nusidėvėjimo sąnaudos nustatytą datą. Vėliau skaičiuojant nusidėvėjimą arba amortizaciją daroma prielaida, jog įmonė pirmą kartą turtą ar įsipareigojimus pripažino nustatytą datą ir kad nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudos buvo lygios numanomosioms sąnaudoms. |

Tikroji vertė | – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, ketinančių pirkti/parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. |

Pirmoji pagal TFAS sudaryta finansinė atskaitomybė | – pirmoji metinė finansinė atskaitomybė, kurią sudarydama įmonė taiko Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir aiškiai be išlygų pareiškia, kad juos atitinka. |

Pirmą kartą standartus taikanti įmonė | – įmonė, kuri pirmą kartą teikia TFAS standartus atitinkančią finansinę atskaitomybę. |

Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai | – Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) priimti standartai ir jų aiškinimai. Jie apima: a)Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus;b)Tarptautinius apskaitos standartus; irc)Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) arba ankstesnio Standartų aiškinimo komiteto (NAK) parengti ir TAST priimti standartų aiškinimai. |

Pradinis balansas pagal TFAS | – įmonės balansas (paskelbtas arba nepaskelbtas), sudarytas perėjimo prie TFAS datą. |

Anksčiau taikyti BAP | – bendrieji apskaitos principai, kuriais pirmą kartą TFAS taikanti įmonė vadovavosi prieš pradėdama taikyti TFAS. |

Atskaitomybės data | – vėliausio finansinės atskaitomybės arba tarpinės finansinės atskaitomybės laikotarpio pabaiga. |

B priedėlis

Verslo jungimai

Šis priedas yra neatskiriama TFAS dalis.

B1. Pirmą kartą TFAS taikanti įmonė gali pasirinkti ankstesniems verslo jungimams (verslo jungimams, kurie buvo įvykdyti iki perėjimo prie TFAS datos) retrospektyviai netaikyti 22 TAS "Verslo jungimai". Tačiau jei pirmą kartą TFAS taikanti įmonė pakartotinai pateikia kuriuos nors verslo jungimus pagal 22 TAS, įmonė taip pat turi pakartotinai pateikti visus vėlesnius verslo jungimus. Pavyzdžiui, jei pirmą kartą TFAS taikanti įmonė pakartotinai pateikia verslo jungimą, kuris buvo įvykdytas 2002 m. birželio 30 d., tai ji turėtų pakartotinai pateikti visus verslo jungimus, įvykdytus nuo 2002 m. birželio 30 d. iki perėjimo prie TFAS datos.

B2. Jei pirmą kartą TFAS taikanti įmonė 22 TAS nuostatų retrospektyviai netaiko praeityje įvykdytiems verslo jungimams, tai daro tokį poveikį šiems verslo jungimams:

a) Pirmą kartą TFAS taikanti įmonė turi laikytis tos pačios klasifikacijos (kaip įgijėjo atliktas įsigijimas ar atvirkštinis įsigijimas, ar interesų suvienijimas) kaip ir jos ankstesnėse finansinėse atskaitomybėse, sudarytose pagal anksčiau taikytus BAP.

b) Pirmą kartą TFAS taikanti įmonė perėjimo prie TFAS datą turi pripažinti visą turtą ir įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti ar įgyti anksčiau sujungiant verslą, išskyrus:

i) tam tikrą finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, kurių pripažinimas buvo nutrauktas pagal anksčiau taikytus BAP (žr. 27 paragrafą); ir

ii) turtą, įskaitant prestižą, ir įsipareigojimus, kurie pagal anksčiau taikytus BAP nebuvo pripažinti įsigijusios įmonės konsoliduotame balanse ir kurie pagal TFAS negali būti pripažinti atskirame įsigytos įmonės balanse (žr. B2 f) – B2 i) paragrafus).

Pirmą kartą TFAS taikanti įmonė turi pripažinti bet kokį dėl nepaskirstytojo pelno (arba, jei tikslinga, kitos nuosavo kapitalo rūšies) koregavimo atsirandantį pokytį, nebent šis pokytis atsiranda dėl nematerialiojo turto, kuris anksčiau buvo priskirtas prestižui (žr. B2 g) i) paragrafą), pripažinimo.

c) Pirmą kartą TFAS taikanti įmonė į pradinį balansą pagal TFAS turėtų neįtraukti straipsnių, pripažintų pagal anksčiau taikytus BAP, kurie nepripažįstami turtu ar įsipareigojimais pagal TFAS. Pirmą kartą TFAS taikanti įmonė atsirandančius pokyčius turėtų į apskaitą įtraukti tokia tvarka:

i) pirmą kartą TFAS taikanti įmonė ankstesnį verslo jungimą galėjo klasifikuoti kaip įsigijimą ir pripažinti straipsnį nematerialiuoju turtu, kuris pagal 38 TAS "Nematerialusis turtas" negali būti pripažintas tokiu turtu. Įmonė turėtų perklasifikuoti tokį straipsnį (ir, jei yra, susijusius atidėtuosius mokesčius ir mažumos dalį) kaip prestižo dalį (nebent pagal anksčiau taikytus BAP prestižas buvo atimamas tiesiogiai iš nuosavybės, žr. B2 g) i) ir B2 i) paragrafus).

ii) Pirmą kartą TFAS taikanti įmonė turi pripažinti visus kitus nepaskirstytojo pelno pokyčius [1].

d) TFAS reikalaujama atlikti paskesnę kai kurio turto ir įsipareigojimų įvertinimą pagrindu, kuris nėra paremtas pradine verte, tokia kaip tikroji vertė. Atsižvelgiant į paskesnio įvertinimo pagrindą, pirmą kartą TFAS taikant įmonė savo pradiniame pagal TFAS sudarytame balanse turi įvertinti tokį turtą ir įsipareigojimus, net jeigu jie buvo įsigyti arba prisiimti ankstesnio verslo jungimo metu. Įmonė turėtų pripažinti bet kokį apskaitinės vertės pokytį dėl nepaskirstytojo pelno (arba, jei tikslinga, kitos nuosavo kapitalo rūšies) koregavimo, o ne prestižą.

e) Iš karto po verslo jungimo įgyto turto ir prisiimtų įsipareigojimų apskaitinė vertė pagal anksčiau taikytus BAP turėtų būti numanomosios sąnaudos pagal TFAS tą datą. Jei TFAS reikalaujama tokį turtą ar įsipareigojimus įvertinti remiantis sąnaudomis vėlesniais laikotarpiais, numanomosios sąnaudos turėtų būti sąnaudomis pagrįsto nusidėvėjimo ar amortizacijos skaičiavimo pagrindas, pradedant nuo verslo jungimo datos.

f) Jei anksčiau jungiant verslą įsigytas turtas ar prisiimti įsipareigojimai pagal anksčiau taikytus BAP nebuvo pripažinti, pradiniame pagal TFAS sudarytame balanse jų numanomosios sąnaudos nėra lygios nuliui. Įgijėjas savo konsoliduotame balanse juos turėtų pripažinti ir įvertinti tai, kaip pagal TFAS būtų reikalaujama juos parodyti atskirame įsigytos įmonės balanse. Pavyzdžiui, jei įgijėjas pagal anksčiau taikytus BAP nekapitalizavo finansinės nuomos iš ankstesnių verslo jungimų, jis šią nuomą turėtų kapitalizuoti savo konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje, kaip to reikalauja 17 TAS "Finansinė nuoma", atskirame pagal TFAS sudarytame balanse. Jei pagal anksčiau taikytus BAP turtas ir įsipareigojimai buvo sujungti prestižo straipsnyje, bet pagal 22 TAS buvo pripažinti atskirai, tai toks turtas ar įsipareigojimai lieka prestižo straipsnyje, nebent TFAS reikalautų, kad jie būtų pripažinti atskiroje įsigytos įmonės finansinėje atskaitomybėje.

g) Prestižo apskaitinė vertė pradiniame pagal TFAS sudarytame balanse turėtų būti jo apskaitinė vertė pagal anksčiau taikytus BAP, apskaičiuota perėjimo prie TFAS datą, atlikus tokius tris koregavimus:

i) Jei to reikalaujama pagal B2 c) i) paragrafą, pirmą kartą standartus taikanti įmonė, perklasifikuodama straipsnį, kurį pagal anksčiau taikytus BAP pripažino nematerialiuoju turtu, turėtų padidinti prestižo apskaitinę vertę. Panašiai ir tuo atveju, jei paragrafe B2 f) nurodoma, kad pirmą kartą standartus taikanti įmonė turi pripažinti nematerialųjį turtą, kuris pagal anksčiau taikytus BAP buvo priskirtas prestižui, ji turėtų atitinkamai sumažinti prestižo apskaitinę vertę (ir, jei reikia, pakoreguoti atidėtuosius mokesčius ir mažumos dalį).

ii) Neapibrėžtumai, darantys įtaką ankstesnio verslo jungimo metu nustatytai kainai, galėjo būti pašalinti prieš perėjimo prie TFAS datą. Jei neapibrėžtumo koregavimas gali būti patikimai įvertintas ir tikėtina, kad mokėjimas bus atliktas, pirmą kartą standartus taikanti įmonė šia suma turi pakoreguoti prestižo vertę. Analogiškai pirmą kartą standartus taikanti įmonė turi pakoreguoti prestižo apskaitinę vertę, jeigu anksčiau pripažinta neapibrėžtumų koregavimo suma nebegali būti patikimai įvertinta arba mažai tikėtina, kad šios sumos bus sumokėtos.

iii) Neatsižvelgiant į tai, ar yra kokių nors požymių, kad prestižas gali būti sumažėjęs, pirmą kartą standartus taikanti įmonė, tikrindama, ar prestižas iki perėjimo prie TFAS datos nesumažėjo, ir bet kokius vertės sumažėjimo nuostolius priskirdama nepaskirstytajam pelnui (arba, jai to reikalaujama pagal 36 TAS perkainojimo perviršiui), turi vadovautis 36 TAS "Turto vertės sumažėjimas". Vertės sumažėjimas turėtų būti tikrinamas remiantis perėjimo prie TFAS datą esančiomis sąlygomis.

h) Perėjimo prie TFAS datą prestižo apskaitinė vertė neturėtų būti koreguojama. Pavyzdžiui, pirmą kartą standartus taikanti įmonė neturėtų keisti prestižo apskaitinės vertės, kad:

i) pašalinti verslo jungimo metu įsigytus vykstančių tyrimų ir plėtros procesus (nebent pagal 38 TAS susijęs nematerialusis turtas turėtų būti pripažįstamas atskirame įsigyjamos įmonės balanse);

ii) koreguotų ankstesnę prestižo amortizacijos sumą;

iii) panaikintų prestižo koregavimus, kurie nėra leistini pagal 22 TAS tačiau buvo atlikti remiantis anksčiau taikytais BAP koreguojant turtą ir įsipareigojimus verslo jungimo ir perėjimo prie TFAS datą.

i) Jei pirmą kartą standartus taikanti įmonė, remdamasi anksčiau taikytais BAP, pripažino, kad prestižas turi būti atimamas iš nuosavo kapitalo:

i) ji neturi pripažinti tokio prestižo savo pradiniame pagal TFAS sudarytame balanse. Be to, jei įmonė parduoda dukterinę įmonę arba investicija į dukterinę įmonę sumažėja, įmonė neturėtų šio prestižo perkelti į pelno (nuostolio) ataskaitą;

ii) koregavimai dėl vėliau panaikintų neapibrėžtumų, darančių įtaką įsigijimo kainai, turėtų būti pripažįstami kaip nepaskirstytasis pelnas.

j) Pagal anksčiau taikytus BAP pirmą kartą standartus taikanti įmonė negalėjo konsoliduoti dukterinės įmonės, kurią įsigijo ankstesnio verslo jungimo metu (pavyzdžiui, pagal anksčiau taikytus BAP patronuojanti įmonė nelaikė jos dukterine įmone arba nesudarė konsoliduotos finansinės atskaitomybės). Pirmą kartą standartus taikanti įmonė turi koreguoti dukterinės įmonės turto ir įsipareigojimų apskaitines vertes, kad jos sutaptų su sumomis, kurios pagal TFAS reikalavimus pateikiamos atskirame dukterinės įmonės balanse. Numanomosios prestižo sąnaudos perėjimo prie TFAS datą yra lygios skirtumui tarp:

i) patronuojančiai įmonei priklausančios tų suderintų apskaitinių verčių dalies; ir

ii) atskiroje finansinėje atskaitomybėje nurodytų patronuojančios įmonės investicijų į dukterines įmones sąnaudų.

k) Atidėtųjų mokesčių ir mažumos dalies įvertinimas remiasi kito turto ir įsipareigojimų įvertinimu. Todėl pirmiau minėti turto ir įsipareigojimų koregavimai darą įtaką atidėtiesiems mokesčiams ir mažumos daliai.

B3. Išimtys, taikomos ankstesniems verslo jungimams, taip pat yra taikomos ir ankstesnėms investicijoms į asocijuotas įmones bei daliai bendrose įmonėse.

B4 Be to, pagal B1 paragrafą pasirinkta data galioja visiems tokiems įsigijimams.

C priedėlis

Kitų TFAS pakeitimai

Šiame priede pateikti pataisymai įsigalioja 2004 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančių laikotarpių metinėms finansinėms atskaitomybėms. Jei įmonė šį TFAS taiko ankstesniam laikotarpiui, šie pataisymai pradeda galioti ir tam laikotarpiui.

C1. Šis TFAS pakeičia NAK-8 "TAS, kaip svarbiausio apskaitos pagrindo, taikymas pirmąjį kartą".

C2. Šis TFAS pakeičia 39 TFAS

"Finansinės priemonės: pripažinimas ir įvertinimas"

172 h) paragrafą:

"h) jei keitimas, perdavimas arba kitas pripažinimo nutraukimo sandoris buvo sudarytas prieš prasidedant finansiniams metams, kuriais pradedamas taikyti šis standartas, tokių sandorių apskaita neturėtų būti keičiama retrospektyviai siekiant atitikti šį standartą. Tačiau tai neatleidžia perleidėjo nuo reikalavimų:

i) pripažinti visas išvestines arba kitas priemones, tokias kaip aptarnavimo teises arba įsipareigojimus, likusius po tokio sandorio, kuris pripažįstamas pagal šį standartą ar kitus TFAS; ir

ii) konsoliduoti visas perleidėjo kontroliuojamas specialios paskirties įmones (žr. NAK-12 "Konsolidavimas – specialiosios paskirties įmonės")."

[1] Tokie pokyčiai apima perklasifikavimą iš/į nematerialųjį turtą, jei pagal anksčiau taikytus BAP prestižas nebuvo pripažintas turtu. Taip atsitinka, jei pagal anksčiau taikytus BAP įmonė: a) prestižą atėmė tiesiogiai iš nuosavo kapitalo arba b) verslo jungimo nelaiko įsigijimu).

--------------------------------------------------