regioninei pagalbai;

pagalbai MVĮ: investicinei pagalbai, veiklos pagalbai ir pagalbai MVĮ gauti finansavimą;

pagalbai aplinkos apsaugai;

pagalbai moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms;

pagalbai mokymui;

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalbai ir neįgaliųjų užimtumo pagalbai;

pagalbai tam tikrų gaivalinių nelaimių sukeltai žalai atlyginti;

socialinei pagalbai atokių regionų gyventojų transportui;

pagalbai plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti;

pagalbai kultūrai ir paveldo išsaugojimui;

pagalbai sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms;

pagalbai vietos infrastruktūroms;

pagalbai regioniniams oro uostams;

pagalbai uostams;

pagalbai Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams ir

pagalbai, naudojamai „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams.

schemoms pagal šio reglamento III skyriaus 1 skirsnį (išskyrus 15 straipsnį), 2 skirsnį (išskyrus 19c ir 19d straipsnius), 3, 4, 7 skirsnius (išskyrus 44 straipsnį) ir 10 skirsnį, jeigu kiekvienos valstybės narės vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija 150 mln. EUR, praėjus šešiems mėnesiams nuo jų įsigaliojimo, taip pat pagalbai, teikiamai finansinių produktų forma pagal III skyriaus 16 skirsnį, jeigu kiekvienos valstybės narės vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija 200 mln. EUR, praėjus šešiems mėnesiams nuo jų įsigaliojimo. Pagalbos pagal šio reglamento III skyriaus 16 skirsnį atveju, vertinant, ar valstybės narės vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas, susijęs su finansiniu produktu, viršija 200 mln. EUR, atsižvelgiama tik į konkrečiam finansiniam produktui skirtus tos valstybės narės įnašus į ES garantijos valstybės narės skyrių, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/523 ( 1 ) 9 straipsnio 1 dalies b punkte. Per 20 darbo dienų nuo schemos įsigaliojimo įvertinusi jai valstybės narės pateiktą atitinkamą vertinimo planą, Komisija gali nuspręsti, kad šis reglamentas ir toliau taikomas ilgesniam laikotarpiui bet kuriai iš šių pagalbos schemų. Jei Komisija jau pratęsė šio reglamento taikymą tokioms schemoms ilgiau nei pirmuosius šešis mėnesius, valstybės narės gali nuspręsti pratęsti tų schemų taikymą iki šio reglamento taikymo laikotarpio pabaigos, jei atitinkama valstybė narė pagal Komisijos patvirtintą vertinimo planą pateikė vertinimo ataskaitą;

bet kokiems 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų schemų pakeitimams, išskyrus pakeitimus, kurie negali turėti poveikio pagalbos schemos pagal šį reglamentą suderinamumui ar negali turėti reikšmingo poveikio patvirtinto vertinimo plano turiniui;

pagalbai su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba su kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoje importuojamų prekių.

pagalbai, suteiktai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 ( 2 ), išskyrus:

pagalbai, suteiktai pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose, regioninės veiklos pagalbos schemas, konsultavimui skirtą pagalbą MVĮ, rizikos finansų pagalbą, pagalbą moksliniams tyrimams ir plėtrai, inovacijų pagalbą MVĮ, pagalbą aplinkos apsaugai, pagalbą mokymui, pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams, pagalbą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams, pagalbą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, pagalbą, naudojamą „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, pagalbą labai mažoms įmonėms, kuri teikiama kaip viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu, kaip nurodyta 19c straipsnyje, ir pagalbą MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, kaip nurodyta 19d straipsnyje;

pagalbai, suteiktai žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais sektoriuje, šiais atvejais:

pagalbai nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti, kuriai taikomas Tarybos sprendimas 2010/787/ES ( 5 );

13 straipsnyje nurodytų kategorijų regioninei pagalbai.

pagalbos schemoms, kuriose nėra aiškiai numatyta, kad individuali pagalba nemokama įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame tos pačios valstybės narės suteikta pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, ir pagalbos schemas, kurioms taikomi III skyriaus 2a skirsnio 19b straipsnis ir 16 skirsnis;

ad hoc pagalbai a punkte nurodytai įmonei;

pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, verslo pradžios pagalbos schemas ir regioninės veiklos pagalbos schemas, pagalbos schemas pagal 19b straipsnį, pagalbą MVĮ pagal 56f straipsnį ir pagalbą finansų tarpininkams pagal III skyriaus 16, 21, 22 ir 39 straipsnius ir 16 skirsnį, su sąlyga, kad sunkumų patiriančioms įmonėms nesudaromos palankesnės sąlygos nei kitoms įmonėms. Tačiau pagal nukrypti leidžiančią nuostatą šis reglamentas taikomas įmonėms, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo patiriančios sunkumų, o 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. tapo sunkumų patiriančiomis įmonėmis.

pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui turėti būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje valstybėje narėje. Tačiau leidžiama nustatyti reikalavimą turėti įsisteigimo ar įregistravimo vietą pagalbą teikiančioje valstybėje narėje mokėjimo metu;

pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui naudoti šalyje pagamintas prekes arba teikiamas paslaugas;

pagalbos priemonėms, kuriomis ribojamos pagalbos gavėjų galimybės naudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rezultatus kitose valstybėse narėse.

regioninė investicinė pagalba: investicijoms, kurių tinkamos finansuoti išlaidos yra 110 mln. EUR arba didesnės, pagalbos sumą vienai įmonei vienam investiciniam projektui, kaip nurodyta toliau:

regioninė miesto plėtros pagalba: 22 mln. EUR, kaip nustatyta 16 straipsnio 3 dalyje;

investicinė pagalba MVĮ: 8,25 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui: 2,2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse: 2,2 mln. EUR vienai įmonei per metus;

pagalba labai mažoms įmonėms viešosios intervencijos forma, susijusi su 19c straipsnyje nurodytu elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu: 200 000  EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus. Pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veikiančioms labai mažoms įmonėms ši riba yra 25 000  EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus, o žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veikiančioms labai mažoms įmonėms – 30 000  EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus;

pagalba MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, kaip nurodyta 19d straipsnyje: 2 mln. EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus. Pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veikiančioms MVĮ ši riba yra 250 000  EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus, o žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veikiančioms MVĮ – 300 000  EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus. Pagalba įmonėms, veikiančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, teikiama su sąlyga, kad ji iš dalies arba visiškai neperduodama pirminės produkcijos gamintojams;

pagalba įmonėms, dalyvaujančioms Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose: pagalba pagal 20 straipsnį – 2,2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; pagalba pagal 20a straipsnį – 20a straipsnio 2 dalyje nustatytos sumos vienos įmonės vienam projektui;

rizikos finansų pagalba: 16,5 mln. EUR vienai tinkamai finansuoti įmonei, kaip nustatyta 21 straipsnio 8 dalyje ir 21a straipsnio 2 dalyje;

verslo pradžios pagalba: sumą, kaip nustatyta vienai įmonei 22 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 dalyse;

pagalba moksliniams tyrimams ir plėtrai:

investicinė pagalba mokslinių tyrimų infrastruktūroms: 35 mln. EUR vienai infrastruktūrai;

investicinė pagalba bandymų ir eksperimentų infrastruktūrai: 25 mln. EUR vienai infrastruktūrai;

pagalba inovacijų klasteriams: 10 mln. EUR vienam klasteriui;

inovacijų pagalba MVĮ: 10 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

procesų ir organizacinių inovacijų diegimo pagalba: 12,5 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

pagalbai mokymui: 3 mln. EUR vienam mokymo projektui;

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba: 5,5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma: 11 mln. EUR vienai įmonei per metus;

pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti: 11 mln. EUR vienai įmonei per metus;

paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba: 5,5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

investicinė pagalba aplinkos apsaugai, jeigu nenurodyta kitaip: 30 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

36 straipsnio 4 dalyje nurodyta pagalba specialiai infrastruktūrai ir saugojimui: 25 mln. EUR vienam projektui;

36a straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta investicinė pagalba įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai: 30 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui, o jeigu tai schemos – 300 mln. EUR vidutinį metinį biudžetą;

38a straipsnio 7 dalyje ir 39 straipsnio 2a dalyje nurodyta investicinė pagalba pastatų energiniam naudingumui ir aplinkosauginiam veiksmingumui bendrai didinti: 30 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

38b straipsnyje nurodyta pagalba siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo: 30 mln. EUR viso nominaliojo nepanaudoto finansavimo vienam pagalbos gavėjui;

investicinė pagalba pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektams finansinių priemonių forma: 39 straipsnio 5 dalyje nustatytas sumas;

44a straipsnyje nurodyta pagalba aplinkosaugos mokesčių arba rinkliavų sumažinimo forma: 50 mln. EUR vienai schemai per metus;

42 straipsnyje nurodyta veiklos pagalba atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybai skatinti ir 43 straipsnyje nurodyta veiklos pagalba atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai mažuosiuose projektuose ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijose skatinti: 30 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; visų schemų, kurioms taikomas 42 straipsnis, biudžetų suma ir visų schemų, kurioms taikomas 43 straipsnis, biudžetų suma atitinkamai neturėtų viršyti 300 mln. EUR per metus;

46 straipsnyje nurodyta pagalba centralizuoto šilumos ir (arba) vėsumos tiekimo sistemoms: 50 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

48 straipsnyje nurodyta pagalba energetikos infrastruktūrai: 70 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

dotacijos forma skiriama pagalba fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklams diegti: 100 mln. EUR visų išlaidų vienam projektui; pagalbos fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklams, skiriamos kaip finansinė priemonė, atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;

dotacijos forma skiriama pagalba 4G arba 5G judriojo ryšio tinklams diegti: 100 mln. EUR visų vieno projekto išlaidų; finansinės priemonės forma skiriamos pagalbos 4G arba 5G judriojo ryšio tinklams atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;

dotacijos forma skiriama pagalba tam tikriems bendro intereso transeuropiniams skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams, kurie finansuojami pagal Reglamentą (ES) 2021/1153 arba kuriems kaip kokybės ženklas pagal tą reglamentą suteiktas pažangumo ženklas: 100 mln. EUR visų vieno projekto išlaidų; finansinės priemonės forma skiriamos pagalbos tam tikriems bendro intereso transeuropiniams skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;

pagalba, teikiama pagal ryšio paslaugoms finansuoti skirtų čekių schemą: visas valstybės pagalbos biudžetas per 24 mėnesius visoms ryšio paslaugoms finansuoti skirtų čekių schemoms valstybėje narėje neturi viršyti 50 mln. EUR (bendra suma, įskaitant nacionalines, regionines arba vietos čekių schemas);

dotacijos forma suteikta pagalba tranzitiniams tinklams diegti: 100 mln. EUR visų išlaidų vienam projektui; finansinės priemonės forma suteikta pagalba tranzitiniams tinklams diegti: viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;

investicinė pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 165 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 82,5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

pagalbos garso ir vaizdo kūriniams schemos: 55 mln. EUR vienai schemai per metus;

investicinė pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms: 33 mln. EUR arba visos išlaidos, viršijančios 110 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba sporto infrastruktūrai: 2,2 mln. EUR vienai infrastruktūrai per metus;

investicinė pagalba vietos infrastruktūroms: 11 mln. EUR arba visos išlaidos, viršijančios 22 mln. EUR tai pačiai infrastruktūrai;

pagalba regioniniams oro uostams: 56a straipsnyje nustatytas pagalbos intensyvumas ir sumos;

pagalba jūrų uostams: tinkamos finansuoti išlaidos – 143 mln. EUR vienam projektui (arba 165 mln. EUR vienam projektui jūrų uoste, kuris įtrauktas į pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 ( 46 ) 47 straipsnyje); dugno gilinimo atveju projektas apibrėžiamas kaip visi dugno gilinimo darbai, atlikti per vienus kalendorinius metus;

pagalba vidaus vandenų uostams: tinkamos finansuoti išlaidos – 44 mln. EUR vienam projektui (arba 55 mln. EUR vienam projektui vidaus vandenų uoste, kuris įtrauktas į pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnyje); dugno gilinimo atveju projektas apibrėžiamas kaip visi dugno gilinimo darbai, atlikti per vienus kalendorinius metus;

pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams: III skyriaus 16 skirsnyje nustatytas sumas;

pagalba MVĮ išlaidoms, patirtoms dalyvaujant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektuose: pagalba pagal 19a straipsnį – 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; pagalba pagal 19b straipsnį – 19b straipsnio 2 dalyje nustatytos sumos vienos įmonės vienam projektui.

pagalba, kurią sudaro dotacijos ir palūkanų normų subsidijos;

pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis pagalbos suteikimo metu rinkoje galiojusiomis orientacinėmis palūkanų normomis;

pagalba, kurią sudaro garantijos:

pagalba mokesčių lengvatų forma, kai priemonėje yra nustatyta riba, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršijama taikytina riba;

regioninė miesto plėtros pagalba, jeigu tenkinamos 16 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba įmonėms už jų dalyvavimą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose pagal 20a straipsnį, kai numatyta viršutinė riba, užtikrinanti, kad nebūtų viršyta 20a straipsnyje nustatyta taikytina riba;

pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės, jeigu tenkinamos 21 ir 21a straipsniuose nustatytos sąlygos;

verslo pradžios pagalba, jeigu tenkinamos 22 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba MVĮ, teikiama prieigos mokesčių arba nemokamos prieigos prie inovacijų konsultacinių paslaugų ir inovacijų paramos paslaugų forma, kaip apibrėžta atitinkamai 2 straipsnio 94 ir 95 punktuose, kurias pagal pagalbos schemą teikia, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos, mokslinių tyrimų infrastruktūra, bandymų ir eksperimentų infrastruktūra arba inovacijų klasteriai, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

pagalba energijos vartojimo efektyvumo projektams, jeigu tenkinamos 39 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba rinkos kainų priemokų forma, jeigu tenkinamos 42 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba grąžintinų avansų forma, jeigu visa nominali grąžintino avanso suma neviršija pagal šį reglamentą taikytinų ribų arba jeigu, prieš įgyvendinant priemonę, grąžintino avanso bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai;

pagalba, kurią sudaro materialiojo turto pardavimas arba nuoma mažesnėmis nei rinkos kainomis, jeigu jo vertė nustatyta remiantis nepriklausomo eksperto vertinimu prieš sandorį arba remiantis viešai skelbiama, reguliariai atnaujinama ir visuotinai priimtina lyginamąja verte;

pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, jeigu tenkinamos III skyriaus 16 skirsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba labai mažoms įmonėms viešosios intervencijos forma, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu, jeigu tenkinamos 19c straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, jeigu tenkinamos 19d straipsnyje nustatytos sąlygos.

įmonės pavadinimas ir dydis;

projekto aprašymas, įskaitant jo pradžios ir pabaigos datas;

projekto vieta;

tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas;

pagalbos rūšis (dotacija, paskola, garantija, grąžintinas avansas, nuosavo kapitalo injekcija ar kt.) ir viešojo finansavimo suma, kurios reikia projektui.

regioninės investicinės pagalbos atveju: projektas įgyvendinamas, tačiau jis nebūtų buvęs įgyvendintas atitinkamoje vietovėje arba nebūtų pakankamai pelningas pagalbos gavėjui atitinkamoje vietovėje, jeigu pagalba nebūtų buvusi suteikta;

visais kitais atvejais:

priemone suteikiama teisė į pagalbą pagal objektyvius kriterijus toliau nepaliekant valstybei narei teisės spręsti savo nuožiūra ir

priemonė priimta ir galioja prieš pradedant vykdyti su remiamu projektu ar veikla susijusius darbus, išskyrus fiskalinių teisių perėmimo schemų atveju, jeigu veiklai jau buvo taikomos ankstesnės schemos mokesčių lengvatų forma.

regioninė veiklos pagalba ir regioninė miesto plėtros pagalba, jeigu tenkinamos 15 ir 16 straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

pagalba MVĮ gauti finansavimą, jeigu tenkinamos 21, 21a ir 22 straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma ir neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma, jeigu tenkinamos atitinkamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos;

pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti ir paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba, jeigu tenkinamos 34 ir 35 straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

pagalba aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma pagal Direktyvą 2003/96/EB, jeigu tenkinamos šio reglamento 44 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalbai tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, jei tenkinamos 50 straipsnyje nustatytos sąlygos;

socialinė pagalba atokių regionų gyventojų transportui, jeigu tenkinamos 51 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui, jeigu tenkinamos 53 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba įmonėms, dalyvaujančioms Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, jeigu tenkinamos 20 arba 20a straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, kuriems kaip kokybės ženklas yra suteiktas pažangumo ženklas, pagalba veiksmams pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir EMTT Koncepcijos pagrindimo programą, kuriems kaip kokybės ženklas yra suteiktas pažangumo ženklas, pagalba, naudojama bendrai finansuojamiems projektams ir bendrai finansuojamiems susiejimo veiksmams, jeigu tenkinamos 25a, 25b, 25c arba 25d straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, jeigu tenkinamos III skyriaus 16 skirsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba MVĮ, dalyvaujančioms bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektuose, jeigu tenkinamos 19a straipsnyje arba 19b straipsnyje nustatytos atitinkamos sąlygos;

pagalba žalos aplinkai šalinimui ir natūralių buveinių ir ekosistemų rekultivavimui, kai valymo arba rekultivavimo sąnaudos yra didesnės už žemės arba nuosavybės vertės padidėjimą, ir tenkinamos 45 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba biologinės įvairovės apsaugai ir gamtos procesais pagrįstų prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sprendimų įgyvendinimui, jei tenkinamos 45 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba atsinaujinančiųjų išteklių energijai skatinti pagal 41, 42 ir 43 straipsnius, kai pagalba suteikiama automatiškai vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais ir valstybei narei nesinaudojant diskrecijos teise, o priemonė buvo priimta ir įsigaliojo prieš pradedant įgyvendinti remiamą projektą ar veiklą;

pagalba labai mažoms įmonėms viešosios intervencijos forma, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu, laikantis 19c straipsnyje nustatytų sąlygų;

pagalba MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, laikantis 19d straipsnyje nustatytų sąlygų.

bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;

bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, taikoma tai pagalbai pagal šį reglamentą.

Siekiant nustatyti, ar laikomasi šio punkto pirmo sakinio nuostatų dėl sumavimo, finansavimas, suteiktas galutiniams pagalbos gavėjams su „InvestEU“ fondo parama, kuriai taikomas III skyriaus 16 skirsnis, ir iš to finansavimo dengiamos išlaidos neįskaičiuojami. Vietoj to suma, pagal kurią nustatoma, ar laikomasi šio punkto pirmo sakinio nuostatų dėl sumavimo, apskaičiuojama taip: pirma, iš visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų atimama „InvestEU“ fondo remiamo finansavimo nominalioji suma ir gaunama visa likusi tinkamų finansuoti išlaidų suma; antra, didžiausia pagalbos suma apskaičiuojama atitinkamą didžiausią pagalbos intensyvumą arba pagalbos sumą taikant tik visai likusiai tinkamų finansuoti išlaidų sumai.

Tuo atveju, kai straipsniuose nurodyta pranešimo riba yra išreikšta kaip didžiausia pagalbos suma, siekiant nustatyti, ar laikomasi 4 straipsnyje nustatytų pranešimo ribų, finansavimo, suteikto galutiniams pagalbos gavėjams su „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neįskaičiuojama.

„InvestEU“ fondo remiamų pirmaeilių paskolų arba pirmaeilių paskolų garantijų pagal III skyriaus 16 skirsnį atveju pagalbos, kurią sudaro tokios galutiniams pagalbos gavėjams teikiamos paskolos ar garantijos, bendrasis subsidijos ekvivalentas gali būti apskaičiuojamas atitinkamai pagal 5 straipsnio 2 dalies b arba c punktą. Šis pagalbos bendrasis subsidijos ekvivalentas gali būti naudojamas siekiant užtikrinti, kad, laikantis šio punkto pirmo sakinio, sumuojant pagalbą su bet kuria kita pagalba, skirta toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti, nebūtų viršytas šiame reglamente nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas arba pagalbos suma arba šiame reglamente nustatyta atitinkama pranešimo riba.

11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauka pagal II priede nustatytą standartinę formą arba prieigos prie jos saitas;

visas kiekvienos pagalbos priemonės tekstas, kaip nurodyta 11 straipsnyje, arba prieigos prie viso šio teksto saitas;

III priede nurodyta informacija apie kiekvieną skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 100 000  EUR, arba, jeigu pagalba yra susijusi su finansiniais produktais, remiamais „InvestEU“ fondo lėšomis pagal 16 skirsnį, apie kiekvieną skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 500 000  EUR, arba, jeigu pagalbos gavėjas vykdo veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos srityje arba žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, išskyrus pagalbos gavėjus, kuriems taikomas 2a skirsnis, – apie kiekvieną skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 10 000  EUR.

nuorodas į visų valstybių narių valstybės pagalbos svetaines, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje;

11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauką.

per Komisijos elektroninę pranešimų sistemą informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauką pagal II priede nustatytą standartinę formą kartu su prieigos prie viso pagalbos priemonės teksto, įskaitant jo pakeitimus, saitu per 20 darbo dienų nuo pagalbos priemonės įsigaliojimo; ir

elektronine forma, Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004 ( 53 ) nurodytą metinę šio reglamento taikymo ataskaitą, į kurią turi būti įtraukta tame reglamente nurodyta informacija, susijusi su kiekvienais metais arba kiekviena metų dalimi, kuriais taikomas šis reglamentas. Jeigu finansinius produktus įgyvendina valstybė narė per „InvestEU“ valstybės narės skyrių arba nacionalinis skatinamojo finansavimo bankas, veikiantis kaip įgyvendinantysis partneris arba kaip finansų tarpininkas pagal programą „InvestEU“, ši valstybės narės pareiga laikoma įvykdyta, jei įgyvendinantysis partneris pateikia Komisijai metines ataskaitas, laikydamasis atitinkamų ataskaitų teikimo reikalavimų, nustatytų Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio pasirašytame garantijos susitarime.

investicinės išlaidos į materialųjį ir nematerialųjį turtą; arba

apskaičiuotos dvejų metų numatytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl pradine investicija sukurtų darbo vietų; arba

a ir b punktuose nurodytų išlaidų derinys, neviršijant a arba b punkte nurodytų išlaidų sumos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

didelių įmonių atveju žemės ir pastatų nuoma turi trukti ne trumpiau kaip penkerius metus nuo numatomos investavimo pabaigos dienos arba MVĮ atveju – trejus metus;

įrangos ar mašinų nuoma turi būti finansinė išperkamoji nuoma ir pagalbos gavėjui turi būti nustatyta prievolė nupirkti turtą pasibaigus nuomos terminui.

jis turi būti naudojamas tik įmonėje, gaunančioje pagalbą;

jis turi būti nusidėvintis;

jis turi būti įsigytas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, ir

jis turi būti įtrauktas į pagalbą gaunančios įmonės turtą ir likti susietas su projektu, kuriam skirta pagalba, bent penkerius metus (jei tai MVĮ, – trejus metus).

investiciniu projektu turi būti užtikrintas atitinkamos įmonės grynasis darbuotojų skaičiaus padidėjimas, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per ankstesnius 12 mėnesių, iš sukurtų darbo vietų skaičiaus atėmus visų per tą laikotarpį prarastų darbo vietų skaičių, išreikštas metiniais darbo vienetais;

kiekviena darbo vieta užpildoma per trejus metus nuo investavimo pabaigos;

kiekviena investuojant sukurta darbo vieta atitinkamoje vietovėje turi būti išlaikoma ne trumpiau kaip penkerius metus, o MVĮ atveju – trejus metus, nuo pirmosios priėmimo į darbo vietą dienos, išskyrus atvejus, kai ta darbo vieta prarandama 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikotarpiu.

pagalbą galima iš anksto objektyviai kiekybiškai įvertinti pagal nustatytą sumą arba koeficientą už tonkilometrį, arba pagal bet kurį kitą atitinkamą vienetą;

šios papildomos transporto išlaidos apskaičiuojamos pagal reisą, kuriuo prekės gabenamos iš kilmės vietos į paskirties vietą atitinkamos valstybės narės nacionalinių sienų ribose transporto priemone, kurią naudodamas pagalbos gavėjas turi mažiausiai išlaidų. Valstybė narė gali nustatyti aplinkosaugos standartus, kuriuos turi atitikti pasirinkta transporto rūšis, ir, jei tokie standartai taikomi pagalbos gavėjui, ji gali apskaičiuoti papildomas vežimo išlaidas remdamasi mažiausiomis sąnaudomis, reikalingomis šiems aplinkosaugos standartams įvykdyti.

pagalbos gavėjai vykdo ekonominę veiklą atitinkamoje vietovėje;

skiriama metinė pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui pagal visas veiklos pagalbos schemas neviršija 20 % pagalbos gavėjo metinių darbo sąnaudų atitinkamoje vietovėje.

35 % bendrosios pridėtinės vertės, kurią pagalbos gavėjas kasmet sukuria atitinkamame atokiausiame regione;

40 % pagalbos gavėjo metinių darbo sąnaudų atitinkamame atokiausiame regione;

30 % pagalbos gavėjo metinės apyvartos atitinkamame atokiausiame regione.

jie įgyvendinami per miesto plėtros fondus remiamose vietovėse;

jie yra bendrai finansuojami Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis;

jais remiamas integruotosios tvarios miesto plėtros strategijos įgyvendinimas.

miesto plėtros fondų valdytojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Visų pirma miesto plėtros fondų valdytojai nediskriminuojami pagal jų įsisteigimo ar įregistravimo vietą bet kurioje valstybėje narėje. Gali būti reikalaujama, kad miesto plėtros fondų valdytojai atitiktų iš anksto nustatytus kriterijus, objektyviai pateisinamus investicijų pobūdžiu;

nepriklausomi privatūs investuotojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuria siekiama sudaryti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, kuriuose investicijų, išskyrus garantijas, atveju pirmenybė teikiama ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet nelygiam pelno pasidalijimui. Jeigu privatūs investuotojai nėra atrenkami pagal tokią konkurso procedūrą, nepriklausomas ekspertas, atrinktas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, privatiems investuotojams nustato pagrįstą grąžos normą;

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi nelygiai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % visos investicijos;

garantijų privatiems investuotojams miesto plėtros projektuose norma apribojama iki 80 % ir visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio;

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama miesto plėtros fondo valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete;

miesto plėtros fondas įsteigiamas pagal taikomus teisės. Valstybės narės nustato išsamaus patikrinimo procedūrą, kad užtikrintų komerciškai pagrįstą investavimo strategiją siekdamos įgyvendinti miesto plėtros pagalbos priemonę.

miesto plėtros fondų valdytojai pagal įstatymą ar sutartį yra įpareigoti veikti stropiai ir sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; taikomi geriausios praktikos principai ir įstatymais numatyta priežiūra;

miesto plėtros fondų valdytojų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai valdytojas atrenkamas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu;

miesto plėtros fondų valdytojai gauna nuo veiklos rezultatų priklausantį atlygį arba prisiima dalį investicijų rizikos, bendrai investuodami nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jų interesai visada būtų suderinti su viešojo investuotojo interesais;

miesto plėtros fondų valdytojai išdėsto investavimo strategiją, investicijų į miesto plėtros projektus kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį, ex ante nustato finansinį perspektyvumą ir tikėtiną investicijų poveikį miestų plėtrai;

kiekvienai nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo investicijai numatoma aiški ir reali pasitraukimo strategija.

paskolų atveju pagal šio straipsnio 3 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią paskolos sumą;

garantijų atveju pagal šio straipsnio 3 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią pagrindinės paskolos sumą.

investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos, įskaitant vienkartines neamortizuojamas išlaidas, tiesiogiai susijusias su investicijomis ir pradiniu įrengimu;

apskaičiuotos dvejų metų numatytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl investiciniu projektu tiesiogiai sukurtų darbo vietų;

a ir b punktuose nurodytų išlaidų derinys, neviršijant a arba b punkte nurodytų išlaidų sumos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su naujos įmonės kūrimu; esamos įmonės plėtimu; įmonės produkcijos įvairinimu, kai įmonė ima gaminti naujus produktus ar teikti naujas paslaugas; bendro su investicija į įmonę susijusio produkto (-ų) gamybos proceso arba bendro paslaugos (-ų) teikimo esminiu keitimu arba

įmonei, kuri nutraukė veiklą arba būtų nutraukusi veiklą, jei nebūtų buvusi įsigyta, priklausančio turto įsigijimu. Vien tik įmonės akcijų įsigijimas nėra laikomas investicija. Sandoris vykdomas rinkos sąlygomis. Iš esmės atsižvelgiama tik į turto įsigijimo iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, išlaidas. Tačiau, jei mažąją įmonę perima jos pradinio savininko šeimos narys arba vienas ar keli jos darbuotojai, sąlyga, kad turtas turi būti perkamas iš trečiųjų asmenų, nesusijusių su pirkėju, netaikoma.

žemės ir pastatų nuoma turi trukti ne trumpiau kaip trejus metus nuo numatomos investavimo pabaigos dienos;

įrangos ar mašinų nuoma turi būti finansinė išperkamoji nuoma ir pagalbos gavėjui turi būti nustatyta prievolė nupirkti turtą pasibaigus nuomos terminui.

jis naudojamas tik įmonėje, gaunančioje pagalbą;

jis yra nusidėvintis;

jis įsigyjamas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju,

jis yra įtrauktas į pagalbą gaunančios įmonės turtą bent trejus metus.

darbo vietos sukuriamos per trejus metus nuo investavimo pabaigos;

padidėja grynasis atitinkamos įmonės darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per ankstesnius 12 mėnesių;

sukurtos darbo vietos išlaikomos mažiausiai trejus metus nuo pirmosios priėmimo į darbo vietą dienos.

20 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama mažosioms įmonėms;

10 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

parengiamosios paramos, gebėjimų stiprinimo, mokymo ir tinklų kūrimo siekiant parengti ir įgyvendinti BIVP strategiją išlaidos;

patvirtintų veiksmų įgyvendinimo išlaidos;

bendradarbiavimo veiklos rengimo ir įgyvendinimo išlaidos;

einamosios išlaidos, susijusios su BIVP strategijos įgyvendinimo valdymu;

išlaidos, susijusios su BIVP strategijos aktyviu pritaikymu siekiant palengvinti suinteresuotųjų šalių tarpusavio mainus teikiant informaciją ir populiarinti strategiją ir projektus, taip pat padėti potencialiems pagalbos gavėjams plėtoti veiksmus ir rengti paraiškas.

viešajai intervencijai nustatant kainas, kuriomis mažinamos tiekėjų labai mažoms įmonėms taikomos kainos už elektros energijos, dujų ar šilumos vienetą;

labai mažoms įmonėms tiesiogiai arba per tiekėjus mokamoms išmokoms už suvartotos elektros energijos, dujų ar šilumos vienetą, kuriomis kompensuojama dalis to suvartojimo išlaidų.

nediskriminuojami nei tiekėjai, nei labai mažos įmonės;

numatoma, kad visi tiekėjai turi teisę teikti pasiūlymus dėl elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimo labai mažoms įmonėms tuo pačiu pagrindu;

numatomas mechanizmas, kuriuo, jei pagalba teikiama per tiekėją, užtikrinama, kad didžiausią pagalbą gautų galutinis pagalbos gavėjas, ir

nustatoma kaina, kuri viršija sąnaudas ir yra tokio dydžio, kuris užtikrina veiksmingą kainų konkurenciją.

viešajai intervencijai nustatant kainas, kuriomis mažinamos tiekėjų taikomos kainos už elektros energijos, dujų ar šilumos vienetą;

MVĮ tiesiogiai arba per tiekėjus mokamoms išmokoms už suvartotos elektros energijos, dujų ar šilumos vienetą, kuriomis kompensuojama dalis to suvartojimo išlaidų.

neviršijama 70 % pagalbos gavėjo suvartotos elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, kiekio per laikotarpį, kuriam taikoma pagalbos priemonė;

nediskriminuojami nei tiekėjai, nei MVĮ;

numatomos kompensacijos tiekėjams, jei dėl viešosios intervencijos jie turi tiekti mažesnėmis nei sąnaudos kainomis;

numatoma, kad visi tiekėjai turi teisę teikti pasiūlymus dėl elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimo tuo pačiu pagrindu;

numatomas mechanizmas, kuriuo, jei pagalba teikiama per tiekėją, užtikrinama, kad didžiausią pagalbą gautų galutinis pagalbos gavėjas, ir

nustatoma, kad vidutinė tiekimo vieneto kaina būtų bent jau lygi vidutinei atitinkamai elektros energijos, dujų ar šilumos vieneto kainai galutiniams vartotojams atitinkamoje valstybėje narėje laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

viešoji intervencija nustatant kainas atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir

mokama kompensacija neviršija kainos, kurią tiekėjas galėjo tikėtis gauti taikydamas rinkos tiekimo kainas be intervencijos, ir kainos, kuri dėl viešosios intervencijos yra mažesnė už sąnaudas, skirtumo.

išlaidos darbuotojams;

biuro ir administracinės išlaidos;

kelionės ir apgyvendinimo išlaidos;

išorės ekspertų ir paslaugų išlaidos;

išlaidos įrangai;

infrastruktūros ir darbų išlaidos.

jos nevykdo veiklos jokioje rinkoje;

jos veiklą bet kurioje rinkoje vykdo

Jei konkrečiai įmonei buvo taikomas vienas iš i ar ii punktuose nurodytų tinkamumo finansuoti laikotarpių, tik tas laikotarpis gali būti taikomas ir bet kokiai vėlesnei rizikos finansavimo pagalbai tai pačiai įmonei. Įmonių, kurios įsigijo kitą įmonę arba buvo sukurtos susijungimo būdu, atveju tinkamumo finansuoti laikotarpis taip pat apima atitinkamai įsigytos įmonės arba susijungusių įmonių veiklą, išskyrus atvejus, kai įsigytos įmonės arba susijungusių įmonių apyvarta sudaro mažiau nei 10 % įsigyjančios įmonės apyvartos finansiniais metais prieš įsigijimą arba susijungimo būdu sukurtų įmonių atveju – mažiau nei 10 % bendros susijungusių įmonių apyvartos finansiniais metais prieš susijungimą. Dėl i punkte nurodyto tinkamumo finansuoti laikotarpio, jei jis taikomas, įmonių, kurioms netaikomas registracijos reikalavimas, atveju laikoma, kad tinkamumo finansuoti laikotarpis prasideda nuo to momento, kai įmonė pradeda savo ekonominę veiklą, arba nuo to momento, kai jai atsiranda prievolė už savo ekonominę veiklą mokėti mokesčius, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra ankstesnis;

joms reikia pradinės investicijos, kuri, remiantis verslo planu, parengtu siekiant pradėti naują veiklą, yra didesnė nei 50 % jų vidutinės metinės apyvartos per ankstesnius penkerius metus. Nukrypstant nuo pirmo sakinio, ši riba siekia ne daugiau kaip 30 % toliau nurodytų investicijų, kurios laikomos pradinėmis investicijomis į naują ekonominę veiklą:

neviršijama 8 dalyje nurodyta visa rizikos finansų suma;

paskesnių investicijų galimybė buvo nustatyta pirminiame verslo plane;

įmonė, gaunanti paskesnes investicijas, netapo susijusia įmone, kaip nustatyta I priedo 3 straipsnio 3 dalyje, su kita įmone, išskyrus finansų tarpininką arba nepriklausomą privatų investuotoją, teikiantį rizikos finansus pagal priemonę, išskyrus atvejus, kai naujas subjektas yra MVĮ.

paskolų ir investicijų į kvazinuosavą kapitalą, vykdomų kaip investicijos į skolos vertybinius popierius, atveju – priemonės neapmokėtą nominalią sumą;

garantijų atveju – pagrindinės paskolos neapmokėtą nominalią sumą.

nuosavas arba kvazinuosavas kapitalas arba lėšos, numatytos rizikos finansų investicijoms tiesiogiai arba netiesiogiai teikti tinkamoms finansuoti įmonėms;

paskolos, skirtos rizikos finansų investicijoms tiesiogiai arba netiesiogiai teikti tinkamoms finansuoti įmonėms;

garantijos, skirtos nuostoliams dėl rizikos finansų investicijų, tiesiogiai arba netiesiogiai teikiamų tinkamoms finansuoti įmonėms, padengti.

kai rizikos finansų pagalba teikiama ne garantijų forma, pirmenybė teikiama pirmumo teisei į grąžą iš pelno (asimetriškam pelno pasidalijimui arba teigiamoms paskatoms), o ne apsaugai nuo galimų nuostolių (apsauga nuo investicijų vertės sumažėjimo);

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi asimetriškai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % rizikos finansų investicijos;

kai rizikos finansų pagalba teikiama garantijų forma, garantijos dydis apribojamas iki 80 %, o visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami iki ne daugiau kaip 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio. Nemokamai gali būti teikiamos tik garantijos, kuriomis padengiami tikėtini pagrindinio garantuojamo portfelio nuostoliai. Jeigu garantija taip pat apima netikėtus nuostolius, finansų tarpininkas už garantijos dalį, kuria padengiami netikėti nuostoliai, moka rinkos sąlygas atitinkančią garantijos priemoką.

10 % rizikos finansų investicijų, teikiamų šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytoms tinkamoms finansuoti įmonėms;

40 % rizikos finansų investicijų, teikiamų šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytoms tinkamoms finansuoti įmonėms;

60 % rizikos finansų investicijų, teikiamų 3 dalies c punkte nurodytoms tinkamoms finansuoti įmonėms, ir paskesnių rizikos finansų investicijų į tinkamas finansuoti įmones pasibaigus 3 dalies b punkte nurodytam tinkamumo finansuoti laikotarpiui.

ja užtikrinama, kad finansų tarpininkai ir fondų valdytojai būtų įsisteigę pagal taikomus teisės aktus;

ją taikant finansų tarpininkai ir fondų valdytojai nediskriminuojami pagal įsisteigimo arba įregistravimo vietą bet kurioje valstybėje narėje;

ja siekiama nustatyti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, kaip nurodyta 10 dalyje, ir sprendimus, kuriais siekiama gauti pelno, kaip nurodyta 15 dalyje.

valstybės narės arba subjektas, kuriam pavesta įgyvendinti priemonę, nustato išsamaus patikrinimo procedūrą siekiant užtikrinti komerciškai pagrįstą investavimo strategiją, kad būtų įgyvendinta rizikos finansų priemonė, be kita ko, apimanti tinkamą rizikos išskaidymo politiką, kuria siekiama užtikrinti ekonominį perspektyvumą ir veiksmingumo mastą, susijusį su jo investicijų portfelio dydžiu ir teritorine aprėptimi;

tinkamoms finansuoti įmonėms suteiktos rizikos finansų investicijos pagrįstos perspektyviu verslo planu, kuriame pateikiama išsami informacija apie produktą, pardavimo bei pelningumo pokyčius ir kuriame ex ante nustatytas finansinis perspektyvumas;

kiekvienai investicijai į nuosavą ir kvazinuosavą kapitalą numatoma aiški ir reali pasitraukimo strategija.

pagal įstatymą arba sutartį jie privalo veikti vadovaudamiesi geriausios patirties principais ir stropiai bei sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; prireikus taikoma įstatymais nustatyta priežiūra;

jų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šis reikalavimas įvykdytas, jeigu jie atrenkami taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą pagal 14 dalį;

jie dalijasi dalimi investavimo rizikos, bendrai investuodami savo išteklius arba gaudami atlygį, susietą su veiklos rezultatais, kad jų interesai nuolat derėtų su valstybės narės arba jos įgaliotojo subjekto interesais;

jie išdėsto investavimo strategiją, investicijų kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį;

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama investicinio fondo valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete, jei jie sudaryti.

MVĮ lygmeniu pagalba tenkina Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 ( 59 ), Komisijos reglamente (ES) Nr. 1408/2013 ( 60 ) arba Reglamente (ES) Nr. 717/2014, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, nustatytas sąlygas;

tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus sąlygas, nustatytas 3, 4, 8, 12 ir (arba) 13 dalyse;

rizikos finansų priemonių, pagal kurias tinkamoms finansuoti įmonėms teikiamos rizikos finansų investicijos nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo arba paskolų forma, atveju priemone pritraukiama papildomų nepriklausomų privačių investuotojų lėšų finansų tarpininkų ar MVĮ lygmeniu, kad bendra privačių investuotojų dalyvavimo norma būtų bent 60 % MVĮ suteiktų rizikos finansų.

50 % nepriklausomo privataus investuotojo įvykdytų tinkamų finansuoti investicijų į 21 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas tinkamas finansuoti įmones;

35 % nepriklausomo privataus investuotojo įvykdytų tinkamų finansuoti investicijų į 21 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas tinkamas finansuoti įmones;

20 % nepriklausomo privataus investuotojo įvykdytų tinkamų finansuoti investicijų į 21 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas tinkamas finansuoti įmones arba paskesnių reikalavimus atitinkančių investicijų į tinkamą finansuoti įmonę pasibaigus 21 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytam tinkamumo finansuoti laikotarpiui.

ji nėra perėmusi kitos įmonės veiklos, išskyrus atvejus, kai perimtos veiklos apyvarta sudaro mažiau nei 10 % tinkamos finansuoti įmonės apyvartos finansiniais metais prieš perėmimą;

ji dar nėra paskirsčiusi pelno;

ji nėra įsigijusi kitos įmonės ir nebuvo sukurta susijungimo būdu, išskyrus atvejus, kai įsigytos įmonės apyvarta sudaro mažiau kaip 10 % tinkamos finansuoti įmonės apyvartos finansiniais metais prieš įsigijimą arba susijungimo būdu sukurtos įmonės apyvarta yra mažiau kaip 10 % didesnė už bendrą susijungiančių įmonių apyvartą finansiniais metais prieš susijungimą.

paskolos su rinkos sąlygų neatitinkančiomis palūkanų normomis, kurių trukmė 10 metų, o didžiausia nominali suma yra ne didesnė kaip 1,1 mln. EUR arba 1,65 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 2,2 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas. Paskolų, kurių trukmė yra 5–10 metų, didžiausios sumos gali būti pakoreguotos pirmiau nurodytas sumas padauginus iš 10 metų ir faktinės paskolos trukmės santykio. Paskolų, kurių trukmė trumpesnė nei penkeri metai, didžiausia suma yra ta pati kaip paskolų, kurių trukmė yra penkeri metai;

garantijos su rinkos sąlygų neatitinkančiomis priemokomis, kurių trukmė 10 metų, o didžiausia garantuotos paskolos suma yra ne didesnė kaip 1,65 mln. EUR arba 2,48 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 3,3 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas. Garantijų, kurių trukmė yra 5–10 metų, didžiausios garantuotos sumos gali būti pakoreguotos pirmiau nurodytas sumas padauginus iš 10 metų ir faktinės garantijos trukmės santykio. Garantijų, kurių trukmė trumpesnė nei penkeri metai, didžiausia garantuota suma yra ta pati kaip garantijų, kurių trukmė yra penkeri metai. Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos sumos;

dotacijos, įskaitant nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo investicijas, palūkanų normų ir garantijos priemokų sumažinimas iki 0,5 mln. EUR bendrojo subsidijos ekvivalento arba 0,75 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 1 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas;

mokesčių lengvatos įmonėms iki 0,5 mln. EUR bendrojo subsidijos ekvivalento arba 0,75 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 1 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas.

IN perdavimo ar susijusių prieigos teisių suteikimo tikslas yra pateikti rinkai naują produktą arba paslaugą; ir

IN vertė nustatoma pagal jos rinkos kainą; taip yra tuo atveju, kai ji nustatoma taikant vieną iš šių metodų:

Iš šiame punkte nurodytos IN vertės galima išskaičiuoti bet kokio tinkamos finansuoti įmonės įnašo (ir finansinio, ir nefinansinio), kuriuo dengiamos mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos veiklos, kurios rezultatas yra atitinkama IN, išlaidos, vertę.

Pagal šią dalį IN perdavimo arba susijusių prieigos teisių suteikimo pagalbos suma neviršija 1 mln. EUR. Pagalbos suma atitinka b punkte nurodytą IN vertę, atėmus b punkto paskutiniame sakinyje nurodytą pirmiau minėtą išskaitą ir atėmus bet kokį gavėjo mokėtiną atlygį už tą IN. IN vertė, nurodyta b punkte, gali viršyti 1 mln. EUR, o tokiu atveju tokią papildomą sumą tinkama finansuoti įmonė gali padengti nuosavomis lėšomis arba kitais būdais.

išlaidos pradiniam patikrinimui ir oficialiam išsamiam patikrinimui, kurį finansų tarpininkų valdytojai arba investuotojai atlieka, kad nustatytų tinkamas finansuoti įmones pagal 21, 21a ir 22 straipsnius;

investicinio tyrimo, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 ( 61 ) 36 straipsnio 1 dalyje, susijusio su atskira tinkama finansuoti įmone pagal 21, 21a ir 22 straipsnius, išlaidos su sąlyga, kad šio tyrimo rezultatai yra viešai platinami ir, jei iki viešo išplatinimo jie buvo išplatinti investicinio tyrimo rengėjo klientams, tie rezultatai viešai išplatinami ta pačia forma ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pirmojo išplatinimo klientams.

fundamentiniai tyrimai;

pramoniniai tyrimai;

bandomoji taikomoji veikla;

galimybių studijos.

išlaidos personalui: išlaidos projektui vykdyti įdarbintiems mokslininkams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams;

išlaidos priemonėms ir įrenginiams, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui. Jei šios priemonės ir įrenginiai nenaudojami visą projekto trukmę, tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti;

išlaidos pastatams ir žemei, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui. Tik tos su pastatais susijusios nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti. Tinkamas finansuoti išlaidas žemei sudaro komercinio sandorio arba faktinės kapitalo sąnaudos;

išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų vien projektui, išlaidos;

papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidarančios vykdant projektą; nedarant poveikio 7 straipsnio 1 dalies trečiam sakiniui, šios mokslinių tyrimų ir plėtros projekto išlaidos alternatyviai gali būti apskaičiuojamos taikant supaprastintą išlaidų metodą kaip ne didesnė nei 20 % fiksuoto dydžio suma, taikoma bendrai tinkamų finansuoti mokslinių tyrimų ir plėtros projekto išlaidų sumai, nurodytai a–d punktuose. Tokiu atveju netiesioginėms išlaidoms apskaičiuoti naudojamos mokslinių tyrimų ir plėtros projekto išlaidos nustatomos remiantis įprasta apskaitos praktika ir apima tik a–d punktuose nurodytas finansuoti tinkamas mokslinių tyrimų ir plėtros projekto išlaidas.

100 % tinkamų finansuoti išlaidų – fundamentiniams tyrimams;

50 % tinkamų finansuoti išlaidų – pramoniniams tyrimams;

25 % tinkamų finansuoti išlaidų – bandomajai taikomajai veiklai;

50 % tinkamų finansuoti išlaidų – galimybių studijoms;

10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms;

15 procentinių punktų, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

5 procentiniais punktais, jei mokslinių tyrimų ir plėtros projektas vykdomas remiamame regione, tenkinančiame Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas;

25 procentiniais punktais, jei mokslinių tyrimų ir plėtros projektas:

jeigu naudojantis infrastruktūra vykdoma ir ekonominė, ir neekonominė veikla, atitinkamas finansavimas, kiekvienos rūšies veiklos išlaidos ir pajamos į apskaitą įrašomos atskirai pagal nuosekliai taikomus ir objektyviai pagrįstus sąnaudų apskaitos principus;

kaina už infrastruktūros eksploatavimą arba naudojimą atitinka rinkos kainą;

galimybė naudotis infrastruktūra suteikiama keliems naudotojams skaidriai ir be diskriminacijos. Įmonėms, kurios finansavo bent 10 % infrastruktūros investicinių išlaidų, gali būti suteikta lengvatinė prieiga palankesnėmis sąlygomis. Siekiant išvengti kompensacijos permokos, tokia prieiga yra proporcinga įmonės įnašui į investicines išlaidas ir šios sąlygos yra skelbiamos visuomenei;

jeigu infrastruktūra gauna viešąjį finansavimą ir ekonominei, ir neekonominei veiklai, valstybės narės vykdo kontrolę ir naudoja lėšų susigrąžinimo mechanizmą, kad užtikrintų, kad padidėjus ekonominės veiklos daliai, palyginti su numatoma padėtimi pagalbos skyrimo metu, nebūtų viršijamas taikomas pagalbos intensyvumas.

10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms;

papildomai 10 procentinių punktų tarpvalstybinių bandymų ir eksperimentų infrastruktūroms, kurioms viešąjį finansavimą skiria bent dvi valstybės narės, arba Sąjungos lygmeniu įvertintoms ir atrinktoms bandymų ir eksperimentų infrastruktūroms;

papildomai 5 procentiniais punktais bandymų ir eksperimentų infrastruktūroms, kurių ne mažiau kaip 80 % metinių pajėgumų skiriama MVĮ.

grupės veiklos skatinimu siekiant palengvinti bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija ir specializuotų ir prie kliento poreikių pritaikytų verslo rėmimo paslaugų teikimą arba nukreipimą;

grupės rinkodara siekiant padidinti naujų įmonių ir organizacijų dalyvavimą ir padidinti grupės matomumą;

grupės įrenginių valdymu; mokymo programų, seminarų ir konferencijų organizavimu siekiant remti dalijimąsi žiniomis, tinklų veiklą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

patentų ir kito nematerialiojo turto gavimo, tvirtinimo ir apsaugos išlaidos;

mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos arba didelės įmonės aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie atlikdami naujai sukurtas pareigas pagalbą gaunančioje įmonėje vykdo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą, bet nepakeičia kitų darbuotojų, komandiravimo išlaidos;

inovacijų konsultacinių paslaugų ir paramos paslaugų, įskaitant mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijų, mokslinių tyrimų infrastruktūros, bandymų ir eksperimentų infrastruktūros arba inovacijų klasterių teikiamas paslaugas, išlaidos.

išlaidos personalui;

išlaidos priemonėms, įrenginiams, pastatams ir žemei, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui;

išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis;

papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.

faktas, kad remiamas projektas bus vykdomas;

remiamo projekto tikslai;

apytikslė data, kada maždaug tikimasi paskelbti remiamą projektą ir skelbimo internete vieta;

teiginys, kad remiamo projekto rezultatai bus nemokamai prieinami visoms įmonėms, vykdančioms veiklą tam tikrame sektoriuje arba atitinkamoje jo dalyje.

išlaidos mokytojams už valandas, kurias mokytojai dalyvauja mokyme;

tiesiogiai su projektu susijusios mokytojų ir mokomų asmenų veiklos išlaidos, pavyzdžiui, kelionės išlaidos, apgyvendinimo išlaidos, išlaidos tiesiogiai su projektu susijusioms medžiagoms ir reikmenims, įrankių ir įrenginių nusidėvėjimo, kiek jie nusidėvėjo naudojami vien mokymo projektui, išlaidos;

su mokymo projektu susijusios konsultacinių paslaugų išlaidos;

išlaidos apmokomiems asmenims ir bendrosios netiesioginės išlaidos (administracinės išlaidos, išlaidos nuomai, pridėtinės išlaidos), už valandas, kurias mokomi asmenys dalyvauja mokyme.

10 procentinių punktų, jei mokymas suteikiamas neįgaliesiems darbuotojams arba nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims;

10 procentinių punktų, jei pagalba teikiama vidutinėms įmonėms, ir 20 procentinių punktų, jei pagalba teikiama mažosioms įmonėms.

mokomi asmenys nėra nuolatiniai laivo įgulos nariai, o tik laikini darbuotojai, ir

mokymas vyksta laivuose, įtrauktuose į Sąjungos registrus.

patalpų pritaikymo išlaidos;

personalo užimtumo išlaidos, susijusios tik su laiku, skirtu padėti neįgaliesiems darbuotojams ir tokio personalo mokymo padėti neįgaliesiems darbuotojams išlaidos;

neįgaliesiems darbuotojams naudoti skirtų įrenginių pritaikymo ar įsigijimo arba programinės įrangos įsigijimo ir patvirtinimo išlaidos, įskaitant išlaidas pritaikytai ar pagalbinei technologijų įrangai, kurios papildo išlaidas, kurias pagalbos gavėjas būtų patyręs, įdarbindamas negalios neturinčius darbuotojus;

išlaidos, tiesiogiai susijusios su neįgaliųjų darbuotojų vežimu į darbo vietą su darbu susijusiai veiklai;

darbo užmokesčio išlaidos už valandas, kurias neįgalusis darbuotojas praleidžia reabilituodamasis;

jei pagalbos gavėjas suteikia globojamąjį užimtumą, atitinkamos įmonės gamybos padalinių statybos, įrengimo arba modernizavimo išlaidos ir bet kurios dėl neįgaliųjų užimtumo tiesiogiai susidariusios administravimo ir transporto išlaidos.

personalo užimtumo išlaidos, susijusios tik su laiku, skirtu padėti nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims per daugiausiai 12 mėnesių laikotarpį nuo nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens įdarbinimo arba per daugiausiai 24 mėnesių laikotarpį nuo labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens įdarbinimo;

tokio personalo mokymo padėti nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidos.

investicijomis suteikiama galimybė įgyvendinti projektą, dėl kurio pagalbos gavėjo veikla gerintų aplinkos apsaugą taikant griežtesnius standartus nei taikytini Sąjungoje, neatsižvelgiant į tai, ar esama privalomų nacionalinių standartų, griežtesnių nei Sąjungos standartai; projektų, susijusių su 2 straipsnio 130 punkto paskutiniame sakinyje nurodyta specialia infrastruktūra, skirta vandeniliui, kaip apibrėžta 1b dalyje, atliekinei šilumai arba CO2, arba įskaitant prijungimą prie infrastruktūros, skirtos vandeniliui, kaip apibrėžta 1b dalyje, atliekinei šilumai arba CO2, atveju aplinkos apsauga gali padidėti ir dėl kito infrastruktūros grandinėje dalyvaujančio subjekto veiklos; arba

investicijomis suteikiama galimybė įgyvendinti projektą, dėl kurio pagalbos gavėjo veikla gerintų aplinkos apsaugą, kai nėra Sąjungos standartų; projektų, susijusių su 2 straipsnio 130 punkto paskutiniame sakinyje nurodyta specialia infrastruktūra, skirta vandeniliui, kaip apibrėžta 1b dalyje, atliekinei šilumai arba CO2, arba įskaitant prijungimą prie infrastruktūros, skirtos vandeniliui, kaip apibrėžta 1b dalyje, atliekinei šilumai arba CO2, atveju aplinkos apsauga gali padidėti ir dėl kito infrastruktūros grandinėje dalyvaujančio subjekto veiklos; arba

investicijomis suteikiama galimybė įgyvendinti projektą, dėl kurio pagalbos gavėjo veikla gerintų aplinkos apsaugą, kad būtų laikomasi patvirtintų, bet dar neįsigaliojusių Sąjungos standartų; projektų, susijusių su 2 straipsnio 130 punkto paskutiniame sakinyje nurodyta specialia infrastruktūra, skirta vandeniliui, kaip apibrėžta 1b dalyje, atliekinei šilumai arba CO2, arba įskaitant prijungimą prie infrastruktūros, skirtos vandeniliui, kaip apibrėžta 1b dalyje, atliekinei šilumai arba CO2, atveju aplinkos apsauga gali padidėti ir dėl kito infrastruktūros grandinėje dalyvaujančio subjekto veiklos.

CO2 surinkimas ir (arba) transportavimas, įskaitant atskirus CCS arba CCU grandinės elementus, integruojamas į visą CCS ir (arba) CCU grandinę;

investicinio projekto grynoji dabartinė vertė per jo naudingumo laikotarpį turi būti neigiama. Apskaičiuojant projekto grynąją dabartinę vertę atsižvelgiama į su išmetamu CO2 kiekiu susijusias išlaidas, kurių išvengiama;

tinkamos finansuoti išlaidos yra tik papildomos investicinės išlaidos, atsirandančios dėl CO2 surinkimo iš CO2 išmetančio įrenginio (pramonės įrenginio arba elektrinės) arba tiesiogiai iš aplinkos oro, taip pat surinkto CO2 buferinio saugojimo ir transportavimo įrenginių.

kai pagal priešingos padėties scenarijų numatoma aplinką mažiau tausojanti investicija, atitinkanti įprastą komercinę praktiką atitinkamame sektoriuje arba atitinkamoje veikloje, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir aplinką mažiau tausojančios investicijos išlaidų skirtumas;

kai pagal priešingos padėties scenarijų numatoma tokia pati investicija, kuri bus vykdoma vėliau, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir vėlesnės investicijos išlaidų grynosios dabartinės vertės skirtumas, diskontuotas iki to momento, kai bus vykdoma remiama investicija;

kai pagal priešingos padėties scenarijų esami įrenginiai ir įranga būtų toliau eksploatuojami, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir investicijos į esamų įrenginių ir įrangos techninę priežiūrą, remontą ir modernizavimą išlaidų grynosios dabartinės vertės skirtumas, diskontuotas iki to momento, kai bus vykdoma remiama investicija;

įrangos, kuriai taikomos išperkamosios nuomos sutartys, atveju tinkamos finansuoti išlaidos yra įrangos išperkamosios nuomos, kuriai skiriama valstybės pagalba, ir aplinką mažiau tausojančios įrangos, kuri būtų nuomojama nesant pagalbos, išperkamosios nuomos grynosios dabartinės vertės skirtumas; išperkamosios nuomos išlaidos neapima išlaidų, susijusių su įrenginių arba įrangos eksploatavimu (išlaidų degalams, draudimo, techninės priežiūros, kitų vartojimo reikmenų išlaidų), neatsižvelgiant į tai, ar jos yra išperkamosios nuomos sutarties dalis.

pagalba skiriama remiantis objektyviais, aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais tinkamumo ir atrankos kriterijais, nustatytais ex ante ir paskelbtais ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai;

jei konkurso metu visi konkurso dalyviai gauna pagalbą, įgyvendinant schemą konkurso struktūra koreguojama siekiant atkurti veiksmingą konkurenciją vėlesniuose konkursuose, pavyzdžiui, sumažinant biudžetą arba apimtį;

konkurso rezultatų ex post koregavimas (pvz., vėlesnės derybos dėl konkursinio pasiūlymo rezultatų) negalimas;

ne mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų, taikomų pasiūlymų eiliškumui nustatyti ir galiausiai pagalbai paskirstyti vykdant konkursą, turi būti apibrėžiami kaip pagalba, susijusi su tuo, kaip projektu prisidedama prie priemonės aplinkos tikslų, pavyzdžiui, pagalba, kurios prašoma už užtikrintos aplinkos apsaugos vienetą.

pagalba skiriama remiantis objektyviais, aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais tinkamumo ir atrankos kriterijais, nustatytais ex ante ir paskelbtais ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai;

jei konkurso metu visi konkurso dalyviai gauna pagalbą, įgyvendinant schemą konkurso struktūra koreguojama siekiant atkurti veiksmingą konkurenciją vėlesniuose konkursuose, pavyzdžiui, sumažinant biudžetą arba apimtį;

konkurso rezultatų ex post koregavimas (pvz., vėlesnės derybos dėl konkursinio pasiūlymo rezultatų) negalimas;

ne mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų, taikomų pasiūlymų eiliškumui nustatyti ir galiausiai pagalbai paskirstyti vykdant konkursą, turi būti apibrėžiami kaip pagalba, susijusi su tuo, kaip projektu prisidedama prie priemonės aplinkos tikslų, pavyzdžiui, pagalba, kurios prašoma už įkrovimo ar degalų papildymo punktą.

investicijų netaršių transporto priemonių arba nulinės taršos transporto priemonių įsigijimui atveju – papildomos netaršios transporto priemonės arba nulinės taršos transporto priemonės įsigijimo išlaidos. Jos apskaičiuojamos kaip netaršios transporto priemonės arba nulinės taršos transporto priemonės įsigijimo investicinių išlaidų ir tos pačios kategorijos transporto priemonės, kuri atitinka taikomus Sąjungos standartus, kurie jau galioja, ir būtų įsigyta be pagalbos, įsigijimo investicinių išlaidų skirtumas;

investicijų netaršių transporto priemonių arba nulinės taršos transporto priemonių išperkamajai nuomai atveju – papildomos netaršios transporto priemonės arba nulinės taršos transporto priemonės išperkamosios nuomos išlaidos. Jos apskaičiuojamos kaip netaršios transporto priemonės arba nulinės taršos transporto priemonės išperkamosios nuomos grynosios dabartinės vertės ir tos pačios kategorijos transporto priemonės, kuri atitinka taikomus Sąjungos standartus, kurie jau galioja, ir būtų nuomojamasi be pagalbos, išperkamosios nuomos grynosios dabartinės vertės skirtumas. Nustatant tinkamas finansuoti išlaidas, neatsižvelgiama į veiklos išlaidas, susijusias su transporto priemonės eksploatavimu, įskaitant išlaidas energijai, draudimo ir techninės priežiūros išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar jos įtrauktos į išperkamosios nuomos sutartį;

investicijų transporto priemonių modifikavimui, kad jos atitiktų netaršioms transporto priemonėms arba nulinės taršos transporto priemonėms taikomus reikalavimus, atveju – investicijų į modifikavimą išlaidos.

pagalba skiriama remiantis objektyviais, aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais tinkamumo ir atrankos kriterijais, nustatytais ex ante ir paskelbtais ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai;

jei konkurso metu visi konkurso dalyviai gauna pagalbą, įgyvendinant schemą konkurso struktūra koreguojama siekiant atkurti veiksmingą konkurenciją vėlesniuose konkursuose, pavyzdžiui, sumažinant biudžetą arba apimtį;

konkurso rezultatų ex post koregavimas (pvz., vėlesnės derybos dėl konkursinio pasiūlymo rezultatų) negalimas;

ne mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų, taikomų pasiūlymų eiliškumui nustatyti ir galiausiai pagalbai paskirstyti vykdant konkursą, turi būti apibrėžiami kaip pagalba, susijusi su tuo, kaip projektu prisidedama prie priemonės aplinkos tikslų, pavyzdžiui, pagalba, kurios prašoma už netaršią arba nulinės taršos transporto priemonę.

100 % tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su nulinės taršos transporto priemonių pirkimu arba išperkamąja nuoma arba transporto priemonių modifikavimu, kad jos atitiktų nulinės taršos transporto priemonėms taikomus reikalavimus;

80 % tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su netaršių transporto priemonių pirkimu ar išperkamąja nuoma arba transporto priemonių modifikavimu, kad jos atitiktų netaršioms transporto priemonėms taikomus reikalavimus.

kai pagal priešingos padėties scenarijų numatoma mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicija, atitinkanti įprastą komercinę praktiką atitinkamame sektoriuje arba atitinkamoje veikloje, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicijos išlaidų;

kai pagal priešingos padėties scenarijų numatoma tokia pati investicija, kuri bus vykdoma vėliau, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir vėlesnės investicijos išlaidų grynosios dabartinės vertės skirtumas, diskontuotas iki to momento, kai bus vykdoma remiama investicija;

kai pagal priešingos padėties scenarijų esami įrenginiai ir įranga būtų toliau eksploatuojami, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir investicijos į esamo įrenginio ir įrangos techninę priežiūrą, remontą ir modernizavimą išlaidų grynosios dabartinės vertės skirtumas, diskontuotas iki to momento, kai bus vykdoma remiama investicija;

įrangos, kuriai taikomos išperkamosios nuomos sutartys, atveju tinkamos finansuoti išlaidos yra įrangos išperkamosios nuomos, kuriai skiriama valstybės pagalba, ir mažesnio energijos vartojimo efektyvumo įrangos, kuri būtų nuomojama nesant pagalbos, išperkamosios nuomos grynosios dabartinės vertės skirtumas; išperkamosios nuomos išlaidos neapima išlaidų, susijusių su įrenginių arba įrangos eksploatavimu (išlaidų degalams, draudimo, techninės priežiūros, kitų vartojimo reikmenų išlaidų), neatsižvelgiant į tai, ar jos yra išperkamosios nuomos sutarties dalis;

pagalba skiriama remiantis objektyviais, aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais tinkamumo ir atrankos kriterijais, nustatytais ex ante ir paskelbtais ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai;

jei konkurso metu visi konkurso dalyviai gauna pagalbą, įgyvendinant schemą konkurso struktūra koreguojama siekiant atkurti veiksmingą konkurenciją vėlesniuose konkursuose, pavyzdžiui, sumažinant biudžetą arba apimtį;

konkurso rezultatų ex post koregavimas (pvz., vėlesnės derybos dėl konkursinio pasiūlymo rezultatų) negalimas;

ne mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų, taikomų pasiūlymų eiliškumui nustatyti ir galiausiai pagalbai paskirstyti vykdant konkursą, turi būti apibrėžiami kaip pagalba, susijusi su tuo, kaip projektu prisidedama prie priemonės aplinkos tikslų, pavyzdžiui, pagalba, kurios prašoma už sutaupytos energijos arba padidinto energijos vartojimo efektyvumo vienetą. Tie kriterijai negali sudaryti mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų lyginamojo svorio.

integruotos vietos įrangos, gaminančios elektros energiją, šildymą ar vėsinimą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, įskaitant, bet neapsiribojant, fotovoltines plokštes ir šilumos siurblius, įrengimui;

į objektą integruoto atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginio pagamintos energijos saugojimo įrangos diegimui. Kaupimo įrenginys kasmet turi absorbuoti ne mažiau kaip 75 % energijos iš tiesiogiai prijungto atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginio;

prijungimui prie didelio energinio efektyvumo centralizuoto šildymo ir (arba) vėsinimo sistemos ir susijusios įrangos;

įkrovimo infrastruktūros, skirtos naudoti pastato naudotojams, ir susijusios infrastruktūros, pavyzdžiui, kabelių kanalų, statybai ir įrengimui, kai automobilių stovėjimo aikštelės yra pastato viduje arba fiziškai greta pastato;

pastato skaitmenizacijai skirtos įrangos įrengimui, visų pirma siekiant padidinti jo pažangųjį parengtumą, įskaitant pasyviąją elektros instaliaciją pastato viduje arba duomenų tinklų struktūrizuotą kabelių sistemą, ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros papildomą dalį už pastato ribų esančioje privačioje nuosavybėje, išskyrus nuosavybei nepriklausančių duomenų tinklų laidų ar kabelių sistemas;

investicijoms į žaliuosius stogus ir įrangą, skirtą lietaus vandeniui surinkti ir panaudoti.

integruotos vietos įrangos, gaminančios elektros energiją, šildymą ar vėsinimą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, įskaitant, bet neapsiribojant, fotovoltines plokštes ir šilumos siurblius, įrengimui;

į objektą integruoto atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginio pagamintos energijos saugojimo įrangos diegimui. Kaupimo įrenginys kasmet turi absorbuoti ne mažiau kaip 75 % energijos iš tiesiogiai prijungto atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginio;

investicijoms į prijungimą prie didelio energinio efektyvumo centralizuoto šildymo ir (arba) vėsinimo sistemos ir susijusios įrangos;

įkrovimo infrastruktūros, skirtos naudoti pastato naudotojams, ir susijusios infrastruktūros, pavyzdžiui, kabelių kanalų, statybai ir įrengimui, kai automobilių stovėjimo aikštelė yra pastato viduje arba fiziškai greta pastato;

pastato skaitmenizacijai skirtos įrangos įrengimui, visų pirma siekiant padidinti jo pažangųjį parengtumą. Tinkamos finansuoti investicijos gali apimti tik intervencinius veiksmus, susijusius su pasyviąja elektros instaliacija pastato viduje arba duomenų tinklų struktūrizuota kabelių sistema ir papildoma plačiajuosčio ryšio infrastruktūros dalimi objekte, kuriam priklauso pastatas, išskyrus objektui nepriklausančių duomenų tinklų laidų ar kabelių sistemas;

investicijoms į žaliuosius stogus ir įrangą, skirtą lietaus vandeniui surinkti ir panaudoti.

finansų tarpininkų valdytojai ir energijos vartojimo efektyvumo fondų valdytojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Visų pirma jie nediskriminuojami pagal jų įsisteigimo ar įregistravimo vietą bet kurioje valstybėje narėje. Gali būti reikalaujama, kad finansų tarpininkai ir energijos vartojimo efektyvumo fondų valdytojai atitiktų iš anksto nustatytus kriterijus, objektyviai pateisinamus investicijų pobūdžiu;

nepriklausomi privatūs investuotojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuria siekiama sudaryti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, kuriuose investicijų, išskyrus garantijas, atveju pirmenybė teikiama ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet nelygiam pelno pasidalijimui. Jeigu privatūs investuotojai nėra atrenkami pagal tokią konkurso procedūrą, nepriklausomas ekspertas, atrinktas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, privatiems investuotojams nustato pagrįstą grąžos normą;

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi nelygiai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % visos investicijos;

garantijų atveju garantijų norma apribojama iki 80 % ir visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio. Nemokamai gali būti teikiamos tik garantijos, kuriomis padengiami tikėtini pagrindinio garantuojamo portfelio nuostoliai. Jeigu garantija taip pat apima netikėtus nuostolius, finansų tarpininkas už garantijos dalį, kuria padengiami netikėti nuostoliai, moka rinkos sąlygas atitinkančią garantijos priemoką;

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama energijos vartojimo efektyvumo fondo arba finansų tarpininko valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete;

energijos vartojimo efektyvumo fondas arba finansų tarpininkas įsteigiamas pagal taikomus teisės aktus ir valstybė narė užtikrina išsamaus patikrinimo procedūrą, kuria patikrinama, ar siekiant įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo pagalbos priemonę bus taikoma komerciškai pagrįsta investavimo strategija.

pagal įstatymą ar sutartį jie yra įpareigoti veikti stropiai ir sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; taikomi geriausios praktikos principai ir įstatymais numatyta priežiūra;

jų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai valdytojas atrenkamas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu;

jie gauna nuo veiklos rezultatų priklausantį atlygį arba prisiima dalį investicijų rizikos, bendrai investuodami nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jų interesai visada būtų suderinti su viešojo investuotojo interesais;

jie išdėsto investavimo strategiją, investicijų į energijos vartojimo efektyvumo projektus kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį, iš anksto nustato finansinį perspektyvumą ir tikėtiną investicijų poveikį energijos vartojimo efektyvumui;

dėl viešųjų lėšų, kurios investuojamos į energijos vartojimo efektyvumo fondą arba suteiktos finansų tarpininkui, nustatyta aiški ir reali pasitraukimo strategija, kad rinka galėtų finansuoti energijos vartojimo efektyvumo projektus, kai tik bus pasirengusi tai daryti.

45 % tinkamų finansuoti išlaidų investicijoms į atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą, įskaitant Direktyvos (ES) 2018/2001 VII priedo reikalavimus atitinkančius šilumos siurblius, vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir didelio naudingumo kogeneraciją naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

30 % tinkamų finansuoti išlaidų visoms kitoms investicijoms, kurioms taikomas šis straipsnis.

pagalba skiriama remiantis objektyviais, aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais tinkamumo ir atrankos kriterijais, nustatytais ex ante ir paskelbtais ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai;

jei konkurso metu visi konkurso dalyviai gauna pagalbą, įgyvendinant schemą konkurso struktūra koreguojama siekiant atkurti veiksmingą konkurenciją vėlesniuose konkursuose, pavyzdžiui, sumažinant biudžetą arba apimtį;

konkurso rezultatų ex post koregavimas (pvz., vėlesnės derybos dėl konkursinio pasiūlymo rezultatų arba kainos mažinimo) negalimas;

ne mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų, taikomų pasiūlymų eiliškumui nustatyti ir galiausiai pagalbai paskirstyti vykdant konkursą, turi būti apibrėžiami kaip pagalba, tenkanti atsinaujinančiųjų išteklių arba didelio naudingumo kogeneracijos energijos pajėgumų vienetui.

pagalba skiriama remiantis objektyviais, aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais tinkamumo ir atrankos kriterijais, nustatytais ex ante ir paskelbtais ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai;

jei konkurso metu visi konkurso dalyviai gauna pagalbą, įgyvendinant schemą konkurso struktūra koreguojama siekiant atkurti veiksmingą konkurenciją vėlesniuose konkursuose, pavyzdžiui, sumažinant biudžetą arba apimtį;

konkurso rezultatų ex post koregavimas (pvz., vėlesnės derybos dėl konkursinio pasiūlymo rezultatų arba kainos mažinimo) negalimas;

ne mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų, taikomų pasiūlymų eiliškumui nustatyti ir galiausiai pagalbai paskirstyti vykdant konkursą, turi būti apibrėžiami kaip pagalba, tenkanti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių ar pajėgumų vienetui.

priemone siekiama remti būtent parodomuosius projektus;

priemone siekiama spręsti ne tik priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, bet ir oro kokybės ar kitos taršos problemas;

valstybė narė nurodo priežastis, dėl kurių galima tikėtis, kad reikalavimus atitinkantys sektoriai arba novatoriškos technologijos ilgainiui gali svariai ir ekonomiškai efektyviai prisidėti prie aplinkos apsaugos ir esminio priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo;

priemonė reikalinga diversifikacijai, kuri būtina siekiant išvengti su tinklo stabilumu susijusių problemų paaštrėjimo;

galima tikėtis, kad taikant atrankesnį požiūrį sumažės aplinkos apsaugos užtikrinimo išlaidų (pavyzdžiui, dėl diversifikacijos, be kita ko, atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, sumažėjusių sistemos integravimo sąnaudų, o tai taip pat galėtų apimti reguliavimą apkrova ir (arba) kaupimą) ir (arba) bus mažiau iškraipoma konkurencija.

elektros energijos gamybos arba saugojimo atveju – projektai, kurių įrengtoji galia neviršija 1 MW;

elektros energijos vartojimo atveju – projektai, pagal kuriuos didžiausia paklausa neviršija 1 MW;

šilumos ir dujų gamybos technologijų atveju – projektai, kurių įrengtoji ar lygiavertė galia neviršija 1 MW;

vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos atveju – projektai, kurių įrengtoji ar lygiavertė galia neviršija 3 MW;

biodegalų, skystųjų bioproduktų, biodujų (įskaitant biometaną) ir biomasės kuro gamybos atveju – projektai, kuriuos vykdant įrengtoji galia neviršija 50 000 tonų per metus;

100 % MVĮ priklausančių projektų ir parodomųjų projektų atveju – projektai, kuriuos vykdant įrengtoji galia arba didžiausia paklausa neviršija 6 MW;

100 % labai mažoms ar mažosioms įmonėms priklausančių tik vėjo energijos gamybos projektų atveju – projektai, kuriuos vykdant įrengtoji galia neviršija 18 MW.

taikomas apmokestinamiems produktams, kurie naudojami, taikant fiskalinės kontrolės priemones, bandomiesiems projektams, skirtiems labiau aplinką tausojančių produktų technologinei plėtrai arba susijusiems su degalais iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, remiantis Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies a punktu;

taikomas elektros energijai, kuri yra i) saulės, vėjo, bangų, potvynio ir geoterminės kilmės, ii) hidraulinės kilmės, gaminama hidraulinėse elektrinėse, iii) gaminama iš biomasės ar iš biomasės pagamintų produktų ir iv) gaminama iš kuro elementų, remiantis Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies b punkto pirma, antra, ketvirta ir penkta įtraukomis;

taikomas elektros energijai, kuri yra gaminama iš biomasės ar iš biomasės pagamintų produktų, jei biomasė atitinka tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus, nustatytus Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir jos įgyvendinimo arba deleguotuosiuose aktuose, remiantis Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies b punkto trečia įtrauka;

taikomas elektros energijai, gaunamai iš šilumos ir elektros energijos mišrios gamybos, jei mišriųjų generatorių kogeneracija yra didelio naudingumo kogeneracija, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte, remiantis Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies a punktu;

taikomas šildymui naudojamiems produktams, kuriems taikomas KN kodas 2705 , remiantis Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies l punktu;

taikomas remiantis Direktyvos 2003/96/EB 16 straipsnio 1 punktu.

valomos teritorijos, kurios padaryta žala aplinkai, įskaitant žalą dirvožemio, paviršinio ar požeminio vandens kokybei arba jūros aplinkai;

rekultivuojamos natūralios buveinės ir ekosistemos, kurios buvo nualintos būklės;

biologinės įvairovės ar ekosistemų apsaugai ar atkūrimui, siekiant užtikrinti gerą ekosistemų būklę arba apsaugoti jau geros būklės ekosistemas;

įgyvendinami gamtos procesais pagrįsti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sprendimai.

100 % tinkamų finansuoti išlaidų, kai tai investicijos į valymą arba natūralių buveinių ir ekosistemų rekultivavimą;

70 % tinkamų finansuoti išlaidų, kai tai investicijos į biologinės įvairovės apsaugą arba atkūrimą ir į gamtos procesais pagrįstus prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sprendimus.

skirstomasis tinklas yra arba tampa tinkamas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintai šilumai ar vėsumai ir (arba) atliekinei šilumai perduoti;

dėl atnaujinimo nepadidėja energijos gamyba naudojant iškastinį kurą, išskyrus gamtines dujas. Jei atnaujinant saugyklas arba tinklą, kuriuo paskirstomas iš gamtinių dujų pagamintos šilumos ir vėsumos tiekimas, padidėja energijos gamyba iš gamtinių dujų, šie gamybos įrenginiai turi atitikti 2030 ir 2050 m. klimato tikslus pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 1 priedo 4.31 punktą.

investicijoms, kuriomis gerinamas efektyvus išteklių naudojimas dėl vienos ar abiejų toliau nurodytų priežasčių:

investicijoms į susidarančių pagalbos gavėjo atliekų prevenciją ir mažinimą, parengimą pakartotiniam naudojimui, išvalymą ir perdirbimą arba investicijoms į trečiųjų šalių atliekų parengimą pakartotiniam naudojimui, išvalymą ir perdirbimą, kai priešingu atveju jos būtų nepanaudotos, šalinamos arba apdorojamos taikant apdorojimo operaciją, kuriai tenka žemesnė vieta atliekų hierarchijos, nurodytos Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnio 1 dalyje, prioritetinėje eilėje, arba ne taip efektyviai naudojant išteklius, arba perdirbimo rezultato kokybė būtų prastesnė;

investicijoms į paramos gavėjo arba trečiųjų šalių gaminamų kitų produktų arba medžiagų, kurie priešingu atveju būtų nepanaudoti arba naudojami ne taip efektyviai, parengimą surinkimui, rūšiavimui, išvalymui, pirminiam apdorojimui ir apdorojimui;

investicijoms į rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir atliekų rūšiavimą siekiant jas parengti pakartotiniam naudojimui arba perdirbti.

panaši investicija pagal priešingos padėties scenarijų, kuri būtų patikimai įgyvendinta naujame ar esamame gamybos procese be pagalbos ir kuria nebūtų pasiektas toks pat efektyvaus išteklių naudojimo lygis;

atliekų apdorojimas pagal priešingos padėties scenarijų taikant apdorojimo operaciją, kuriai tenka žemesnė vieta atliekų hierarchijos, nurodytos Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnio 1 dalyje, prioritetinėje eilėje, arba atliekų, kitų produktų ar medžiagų apdorojimas ne taip efektyviai naudojant išteklius;

panaši investicija pagal priešingos padėties scenarijų į tradicinį gamybos procesą, kai naudojama pirminė žaliava arba pradinė žaliava, jei pagamintas antrinis (pakartotinai panaudotas ar panaudotas) produktas techniniu ir ekonominiu požiūriu gali būti pakeistas pirminiu produktu.

valstybės narės kompetentinga valdžios institucija oficialiai pripažino, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio, ir

gaivalinė nelaimė ir ją patyrusios įmonės patirta žala turi būti tiesiogiai susijusios.

fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas siekiant prijungti namų ūkius ir socialinę ir ekonominę pažangą skatinančius subjektus tose vietovėse, kuriose nėra tinklo, užtikrinančio ne mažesnę kaip 100 Mbps atsisiuntimo spartą piko metu (ribinė sparta), arba nėra patikimų planų tokį tinklą įdiegti per aktualų laikotarpį. Tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 4 dalį;

fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas siekiant prijungti socialinę ir ekonominę pažangą skatinančius subjektus tose vietovėse, kuriose yra tik vienas tinklas, užtikrinantis ne mažesnę kaip 100 Mbps atsisiuntimo spartą piko metu, bet mažesnę nei 300 Mbps atsisiuntimo spartą piko metu (ribinė sparta), arba nėra patikimų planų tokį tinklą įdiegti per aktualų laikotarpį. Tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 5 dalį.

rengiant žemėlapius nurodomos geografinės tikslinės vietovės, kurioms planuojama taikyti valstybės intervenciją, ir atsižvelgiama į visus esamus fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklus. Žemėlapiai rengiami:

Jei diegiant tinklą kartu taip pat diegiamas prieigos tinklas ir ribotai diegiamas papildomas tranzitinis tinklas, kuris reikalingas tam, kad prieigos tinklas galėtų veikti, sudaryti tranzitinių tinklų žemėlapį nereikalaujama.

Visi metodikos elementai ir techniniai kriterijai, kuriais remiantis sudarytas tikslinių teritorijų žemėlapis, turi būti skelbiami viešai. Žemėlapiai visada tikrinami per viešas konsultacijas;

viešas konsultacijas kompetentinga valdžios institucija rengia paskelbdama planuojamos valstybės intervencijos pagrindines charakteristikas ir žemėlapyje nustatytų geografinių tikslinių vietovių sąrašą pagal a punktą. Tokia informacija turi būti skelbiama viešai prieinamoje interneto svetainėje regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu. Per viešas konsultacijas suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti pastabų dėl planuojamos valstybės intervencijos ir pateikti a punkte nurodytos pagrįstos informacijos apie savo tinklus, užtikrinančius 3 dalyje nurodytą ribinę spartą, tikslinėje vietovėje esančius arba patikimai suplanuotus įdiegti per aktualų laikotarpį. Viešos konsultacijos trunka mažiausiai 30 dienų.

intervencijų pagal 3 dalies a punktą atveju valstybės finansuojamame tinkle turi bent tris kartus padidėti atsisiuntimo sparta, palyginti su dabartiniais tinklais (tikslinė sparta);

intervencijų pagal 3 dalies b punktą atveju valstybės finansuojamame tinkle turi bent tris kartus padidėti atsisiuntimo sparta, palyginti su dabartiniais tinklais, ir užtikrinama ne mažesnė kaip 1 Gbps atsisiuntimo sparta piko metu (tikslinė sparta).

pagalba skiriama taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinę atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu;

kai netaikant konkurencinės atrankos procedūros pagalba teikiama valdžios institucijai, kad ji tiesiogiai arba per vidaus subjektą diegtų ir valdytų fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklą, atitinkamai valdžios institucija arba vidaus subjektas per subsidijuojamą tinklą teikia tik didmenines paslaugas. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai kurti arba eksploatuoti tinklą suteikiamas vykdant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinės atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu.

vidutinėmis paskelbtomis didmeninėmis kainomis, vyraujančiomis kitose palyginamose ir konkurencingesnėse valstybės narės vietovėse;

reguliuojamomis kainomis, kurias nacionalinė reguliavimo institucija jau nustatė arba patvirtino atitinkamoms rinkoms ir paslaugoms, arba

su sąnaudomis susietomis kainomis ir metodika, nustatyta laikantis sektoriaus reguliavimo sistemos.

rengiant žemėlapius aiškiai nurodomos geografinės tikslinės vietovės, kurioms planuojama taikyti valstybės intervenciją, ir atsižvelgiama į visus esamus judriojo ryšio tinklus. Žemėlapiai rengiami ne didesnių kaip 100×100 metrų tinklelių pagrindu. Visi metodikos elementai ir techniniai kriterijai, kuriais remiantis sudarytas tikslinių teritorijų žemėlapis, turi būti skelbiami viešai. Žemėlapiai visada tikrinami per viešas konsultacijas;

Jei diegiant tinklą kartu taip pat diegiamas prieigos tinklas ir ribotai diegiamas papildomas tranzitinis tinklas, kuris reikalingas tam, kad prieigos tinklas galėtų veikti, sudaryti atskirą tranzitinių tinklų žemėlapį nereikalaujama;

viešas konsultacijas kompetentinga valdžios institucija rengia paskelbdama planuojamos valstybės intervencijos pagrindines charakteristikas ir žemėlapyje nustatytų geografinių tikslinių vietovių sąrašą pagal a punktą. Tokia informacija turi būti skelbiama viešai prieinamoje interneto svetainėje regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu. Per viešas konsultacijas suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti pastabų dėl planuojamos valstybės intervencijos ir pateikti a punkte nurodytos pagrįstos informacijos apie savo judriojo ryšio tinklus, atitinkančius 3 dalyje nurodytas charakteristikas, tikslinėje vietovėje esančius arba patikimai suplanuotus įdiegti per aktualų laikotarpį. Viešos konsultacijos trunka mažiausiai 30 dienų.

pagalba skiriama taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinę atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu;

kai netaikant konkurencinės atrankos procedūros pagalba teikiama valdžios institucijai, kad ji tiesiogiai arba per vidaus subjektą diegtų ir valdytų judriojo ryšio tinklą, atitinkamai valdžios institucija arba vidaus subjektas per subsidijuojamą tinklą teikia tik didmenines paslaugas. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai kurti arba eksploatuoti tinklą suteikiamas vykdant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinės atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu.

vidutinėmis paskelbtomis didmeninėmis kainomis, vyraujančiomis kitose palyginamose ir konkurencingesnėse valstybės narės vietovėse;

reguliuojamomis kainomis, kurias nacionalinė reguliavimo institucija jau nustatė arba patvirtino atitinkamoms rinkoms ir paslaugoms;

su sąnaudomis susietomis kainomis ir metodika, nustatyta laikantis sektoriaus reguliavimo sistemos.

rengiant žemėlapius ir viešas konsultacijas atsižvelgiama į esamus arba patikimai suplanuotus fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklus, kaip nustatyta pagal 52 straipsnio 5 dalį;

4G arba 5G fiksuotosios belaidės prieigos tinkle, kuriam teikiama parama, turi bent tris kartus padidėti atsisiuntimo sparta, palyginti su dabartiniais arba patikimai suplanuotais tinklais (tikslinė sparta), pagal 52 straipsnio 5 dalį.

pagalbos gavėjas iš nuosavų išteklių arba iš išorės be jokios viešosios finansinės paramos gautų lėšų turi teikti finansinį įnašą, kuris sudaro bent 25 % tinkamų finansuoti išlaidų. Kai 25 % pagalbos gavėjo įnašas teikiamas iš išorės lėšų per investavimo platformą, kurioje derinami įvairūs finansavimo šaltiniai, sąlyga, kad išorės lėšos neturi apimti jokios viešosios finansinės paramos, kaip nustatyta pirmesniame sakinyje, pakeičiama reikalavimu, kad platformoje būtų bent 30 % privačių investicijų;

pagalbos skyrimo reikalavimus atitinka tik pagal Reglamentą (ES) 2021/1153 tinkamos finansuoti investicinės išlaidos, skirtos infrastruktūrai įdiegti;

projektą vienu iš toliau nurodytų būdų laikydamiesi Reglamento (ES) 2021/1153 turi atrinkti:

projektu turi būti sudaromos sąlygos užtikrinti, kad ryšio pajėgumai būtų didesni negu tai, ko reikalaujama pagal esamus teisinius įpareigojimus, pavyzdžiui, susijusius su teise naudoti spektrą;

projektu turi būti užtikrinta atvira trečiosios šalies didmeninė prieiga, įskaitant atsiejimą sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis atitinkamai pagal 52 straipsnio 7 ir 8 dalis arba 52a straipsnio 8 ir 9 dalis.

visas šias specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į 5G koridoriaus tarpvalstybinės atkarpos diegimą transporto koridoriuje, nurodytame transeuropinio transporto tinklo gairėse, nustatytose Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (TEN-T koridoriai):

visas toliau nurodytas specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į diegimą visos Europos terabitinio pagrindinio tinklo tarpvalstybinės atkarpos, kuri, sujungdama tam tikrus kompiuterijos įrenginius, superkompiuterijos įrenginius ir duomenų infrastruktūros objektus, padeda siekti Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės tikslų:

visas toliau nurodytas specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į pagrindinio tinklo tarpvalstybinės atkarpos, sujungiančios tam tikrų socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų debesijos infrastruktūros objektus diegimą:

visas šias specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į povandeninio kabelinio tinklo diegimą:

čekiai, kuriuos vartotojai ir MVĮ gali panaudoti norėdami užsakyti naują plačiajuosčio ryšio paslaugą arba atnaujinti turimą mažiausiai 30 Mbps atsisiuntimo spartos piko metu paslaugos abonementą, su sąlyga, kad visi elektroninio ryšio paslaugų teikėjai, užtikrinantys mažiausiai 30 Mbps atsisiuntimo spartą piko metu, atitinka schemos reikalavimus. Čekiai neskiriami norint keisti paslaugų teikėjus, jei jie užtikrina tokią pačią spartą, kokia galima pagal turimą paslaugos abonementą, arba jei atnaujinamas turimas mažiausiai 30 Mbps atsisiuntimo spartos piko metu paslaugos abonementas;

čekiai, kuriuos MVĮ gali panaudoti norėdamos užsakyti naują plačiajuosčio ryšio paslaugą arba atnaujinti turimą mažiausiai 100 Mbps atsisiuntimo spartos piko metu paslaugos abonementą, su sąlyga, kad visi elektroninio ryšio paslaugų teikėjai, užtikrinantys mažiausiai 100 Mbps atsisiuntimo spartą piko metu, atitinka schemos reikalavimus. Čekiai neskiriami norint keisti paslaugų teikėjus, jei jie užtikrina tokią pačią spartą, kokia galima pagal turimą paslaugos abonementą, arba jei atnaujinamas turimas mažiausiai 100 Mbps atsisiuntimo spartos piko metu paslaugos abonementas.

rengiant žemėlapius nurodomos tikslinės vietovės, kuriose numatoma valstybės intervencija diegiant tranzitinius tinklus, ir atsižvelgiama į visus esamus tranzitinius tinklus. Visi metodikos elementai ir techniniai kriterijai, kuriais remiantis sudarytas tikslinių teritorijų žemėlapis, turi būti skelbiami viešai. Žemėlapiai visada tikrinami per viešas konsultacijas;

viešas konsultacijas kompetentinga valdžios institucija rengia paskelbdama planuojamos valstybės intervencijos pagrindines charakteristikas ir žemėlapyje nustatytų vietovių sąrašą pagal a punktą. Tokia informacija turi būti skelbiama viešai prieinamoje interneto svetainėje regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu. Per viešas konsultacijas suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti pastabų dėl planuojamos valstybės intervencijos ir pateikti a punkte nurodytos pagrįstos informacijos apie tranzitinius tinklus, esančius arba patikimai suplanuotus įdiegti per aktualų laikotarpį. Viešos konsultacijos trunka mažiausiai 30 dienų.

pagalba skiriama taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinę atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu;

kai netaikant konkurencinės atrankos procedūros pagalba teikiama valdžios institucijai, kad ji tiesiogiai arba per vidaus subjektą diegtų ir valdytų tranzitinį tinklą, atitinkamai valdžios institucija arba vidaus subjektas per subsidijuojamą tinklą teikia tik didmenines paslaugas. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai kurti arba eksploatuoti tinklą suteikiamas vykdant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinės atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu.

vidutinėmis paskelbtomis didmeninėmis kainomis, vyraujančiomis kitose palyginamose ir konkurencingesnėse valstybės narės vietovėse,

reguliuojamomis kainomis, kurias nacionalinė reguliavimo institucija jau nustatė arba patvirtino atitinkamoms rinkoms ir paslaugoms, arba

su sąnaudomis susietomis kainomis ir metodika, nustatyta laikantis sektoriaus reguliavimo sistemos.