EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02014R0651-20230701

Consolidated text: 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/651/2023-07-01

02014R0651 — LT — 01.07.2023 — 006.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 651/2014

2014 m. birželio 17 d.

kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 187 2014.6.26, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1084 2017 m. birželio 14 d.

  L 156

1

20.6.2017

►M2

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2020/972 2020 m. liepos 2 d.

  L 215

3

7.7.2020

 M3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2021/452 2021 m. kovo 15 d.

  L 89

1

16.3.2021

►M4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1237 2021 m. liepos 23 d.

  L 270

39

29.7.2021

 M5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2023/917 2023 m. gegužės 4 d.

  L 119

159

5.5.2023

►M6

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2023/1315 2023 m. birželio 23 d.

  L 167

1

30.6.2023


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 303, 20.11.2015, p.  109 (651/2014)

►C2

Klaidų ištaisymas, OL L 026, 31.1.2018, p.  53 (Nr. 2017/1084)




▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 651/2014

2014 m. birželio 17 d.

kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius

(Tekstas svarbus EEE)



TURINYS

I SKYRIUS.

Bendrosios nuostatos

II SKYRIUS.

Kontrolė

III SKYRIUS.

Specialiosios skirtingų kategorijų pagalbos nuostatos

1 skirsnis.

Regioninė pagalba

2 skirsnis.

Pagalba MVĮ

2a skirsnis.

Pagalba Europos teritoriniam bendradarbiavimui

3 skirsnis.

Pagalba MVĮ gauti finansavimą

4 skirsnis.

Pagalba moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms

5 skirsnis.

Pagalba mokymui

6 skirsnis.

Pagalba nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams

7 skirsnis.

Pagalba aplinkos apsaugai

8 skirsnis.

Pagalba tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti

9 skirsnis.

Socialinė transporto pagalba atokių regionų gyventojams

10 skirsnis.

Pagalba plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti

11 skirsnis.

Pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui

12 skirsnis.

►C1  Pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms ◄

13 skirsnis.

Pagalba vietos infrastruktūroms

14 skirsnis.

Pagalba regioniniams oro uostams

15 skirsnis.

Pagalba uostams

16 skirsnis.

Pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams

IV SKYRIUS.

Baigiamosios nuostatos



I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  

Šis reglamentas taikomas šių kategorijų pagalbai:

a) 

regioninei pagalbai;

b) 

pagalbai MVĮ: investicinei pagalbai, veiklos pagalbai ir pagalbai MVĮ gauti finansavimą;

c) 

pagalbai aplinkos apsaugai;

d) 

pagalbai moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms;

e) 

pagalbai mokymui;

f) 

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalbai ir neįgaliųjų užimtumo pagalbai;

g) 

pagalbai tam tikrų gaivalinių nelaimių sukeltai žalai atlyginti;

h) 

socialinei pagalbai atokių regionų gyventojų transportui;

i) 

pagalbai plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti;

j) 

pagalbai kultūrai ir paveldo išsaugojimui;

▼M1

k) 

pagalbai sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms;

l) 

pagalbai vietos infrastruktūroms;

▼M4

m) 

pagalbai regioniniams oro uostams;

n) 

pagalbai uostams;

▼M4

o) 

pagalbai Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams ir

p) 

pagalbai, naudojamai „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams.

▼B

2.  

Šis reglamentas netaikomas:

▼M6

a) 

schemoms pagal šio reglamento III skyriaus 1 skirsnį (išskyrus 15 straipsnį), 2 skirsnį (išskyrus 19c ir 19d straipsnius), 3, 4, 7 skirsnius (išskyrus 44 straipsnį) ir 10 skirsnį, jeigu kiekvienos valstybės narės vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija 150 mln. EUR, praėjus šešiems mėnesiams nuo jų įsigaliojimo, taip pat pagalbai, teikiamai finansinių produktų forma pagal III skyriaus 16 skirsnį, jeigu kiekvienos valstybės narės vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija 200 mln. EUR, praėjus šešiems mėnesiams nuo jų įsigaliojimo. Pagalbos pagal šio reglamento III skyriaus 16 skirsnį atveju, vertinant, ar valstybės narės vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas, susijęs su finansiniu produktu, viršija 200 mln. EUR, atsižvelgiama tik į konkrečiam finansiniam produktui skirtus tos valstybės narės įnašus į ES garantijos valstybės narės skyrių, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/523 ( 1 ) 9 straipsnio 1 dalies b punkte. Per 20 darbo dienų nuo schemos įsigaliojimo įvertinusi jai valstybės narės pateiktą atitinkamą vertinimo planą, Komisija gali nuspręsti, kad šis reglamentas ir toliau taikomas ilgesniam laikotarpiui bet kuriai iš šių pagalbos schemų. Jei Komisija jau pratęsė šio reglamento taikymą tokioms schemoms ilgiau nei pirmuosius šešis mėnesius, valstybės narės gali nuspręsti pratęsti tų schemų taikymą iki šio reglamento taikymo laikotarpio pabaigos, jei atitinkama valstybė narė pagal Komisijos patvirtintą vertinimo planą pateikė vertinimo ataskaitą;

▼B

b) 

bet kokiems 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų schemų pakeitimams, išskyrus pakeitimus, kurie negali turėti poveikio pagalbos schemos pagal šį reglamentą suderinamumui ar negali turėti reikšmingo poveikio patvirtinto vertinimo plano turiniui;

c) 

pagalbai su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba su kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

d) 

pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoje importuojamų prekių.

▼M1

3.  

Šis reglamentas netaikomas:

▼M6

a) 

pagalbai, suteiktai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 ( 2 ), išskyrus:

— 
pagalbą mokymui;
— 
pagalbą MVĮ gauti finansavimą;
— 
pagalbą mokslinių tyrimų ir plėtros srityje;
— 
inovacijų pagalbą MVĮ;
— 
pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams;
— 
regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose;
— 
regioninės veiklos pagalbos schemas;
— 
pagalbą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams;
— 
pagalbą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams;
— 
nuo 2023 m. liepos 1 d. pagalbą aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma pagal Tarybos direktyvos 2003/96/EB ( 3 ) 15 straipsnio 1 dalies f punktą ir 15 straipsnio 3 dalį;
— 
pagalbą, naudojamą „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, išskyrus veiklą, išvardytą Komisijos reglamento (ES) Nr. 717/2014 ( 4 ) 1 straipsnio 1 dalyje;
— 
pagalbą labai mažoms įmonėms viešosios intervencijos forma, susijusią su 19c straipsnyje nurodytu elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu;
— 
pagalbą MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, kaip nurodyta 19d straipsnyje;
b) 

pagalbai, suteiktai pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose, regioninės veiklos pagalbos schemas, konsultavimui skirtą pagalbą MVĮ, rizikos finansų pagalbą, pagalbą moksliniams tyrimams ir plėtrai, inovacijų pagalbą MVĮ, pagalbą aplinkos apsaugai, pagalbą mokymui, pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams, pagalbą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams, pagalbą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, pagalbą, naudojamą „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, pagalbą labai mažoms įmonėms, kuri teikiama kaip viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu, kaip nurodyta 19c straipsnyje, ir pagalbą MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, kaip nurodyta 19d straipsnyje;

▼M1

c) 

pagalbai, suteiktai žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais sektoriuje, šiais atvejais:

i) 

kai pagalbos suma nustatoma pagal iš pirminės produkcijos gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų tokių produktų kainą arba kiekį;

ii) 

kai pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa perduota pirminės produkcijos gamintojams;

d) 

pagalbai nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti, kuriai taikomas Tarybos sprendimas 2010/787/ES ( 5 );

e) 

13 straipsnyje nurodytų kategorijų regioninei pagalbai.

▼B

Kai įmonė veikia ir pirmos pastraipos a, b arba c punkte nenurodytuose sektoriuose, ir sektoriuose, kurie įtraukti į šio reglamento taikymo sritį, šis reglamentas taikomas pagalbai, kuri suteikta pastaruosiuose sektoriuose ar pastarajai veiklai, su sąlyga, kad valstybės narės tinkamomis priemonėmis, kaip antai atskirdamos veiklos sritis ar išlaidas, užtikrina, kad veiklai į taikymo sritį neįtrauktuose sektoriuose nebūtų naudojama pagal šį reglamentą suteikta pagalba.

▼M4

4.  

Šis reglamentas netaikomas:

a) 

pagalbos schemoms, kuriose nėra aiškiai numatyta, kad individuali pagalba nemokama įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame tos pačios valstybės narės suteikta pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, ir pagalbos schemas, kurioms taikomi III skyriaus 2a skirsnio 19b straipsnis ir 16 skirsnis;

b) 

ad hoc pagalbai a punkte nurodytai įmonei;

c) 

pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, verslo pradžios pagalbos schemas ir regioninės veiklos pagalbos schemas, pagalbos schemas pagal 19b straipsnį, pagalbą MVĮ pagal 56f straipsnį ir pagalbą finansų tarpininkams pagal III skyriaus 16, 21, 22 ir 39 straipsnius ir 16 skirsnį, su sąlyga, kad sunkumų patiriančioms įmonėms nesudaromos palankesnės sąlygos nei kitoms įmonėms. Tačiau pagal nukrypti leidžiančią nuostatą šis reglamentas taikomas įmonėms, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo patiriančios sunkumų, o 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. tapo sunkumų patiriančiomis įmonėmis.

▼B

5.  

Šis reglamentas netaikomas valstybės pagalbos priemonėms, kurios savaime, dėl su jomis susietų sąlygų arba dėl jų finansavimo metodo nulemia neišvengiamą ES teisės pažeidimą, visų pirma:

a) 

pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui turėti būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje valstybėje narėje. Tačiau leidžiama nustatyti reikalavimą turėti įsisteigimo ar įregistravimo vietą pagalbą teikiančioje valstybėje narėje mokėjimo metu;

b) 

pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui naudoti šalyje pagamintas prekes arba teikiamas paslaugas;

c) 

pagalbos priemonėms, kuriomis ribojamos pagalbos gavėjų galimybės naudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rezultatus kitose valstybėse narėse.

▼M6

6.  
Šio reglamento III skyriaus 7 skirsnis netaikomas valstybės pagalbos priemonėms branduolinės energijos gamybai.

▼B

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) 

pagalba – bet kokia priemonė, atitinkanti visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

2) 

mažosios ir vidutinės įmonės, arba MVĮ, – įmonės, atitinkančios I priede nustatytus kriterijus;

3) 

neįgalusis darbuotojas – bet kuris asmuo, kuris:

a) 

pripažįstamas neįgaliuoju darbuotoju pagal nacionalinę teisę arba

b) 

turi ilgalaikį (-ių) fizinį (-ių), psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimą (-ų), kuris (kurie) kartu su kitomis įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiam asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti darbo aplinkoje tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti darbuotojai;

4) 

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintis asmuo – bet kuris asmuo, kuris:

a) 

paskutinius šešis mėnesius neturėjo nuolatinio apmokamo darbo arba

b) 

yra 15–24 metų, arba

c) 

nėra įgijęs aukštesniojo vidurinio ar profesinio išsilavinimo (Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatorius 3) arba nuo kurio dieninio mokslo baigimo praėjo ne daugiau kaip dveji metai, ir kuris prieš tai nebuvo pradėjęs dirbti pirmo nuolatinio mokamo darbo, arba

d) 

yra vyresnis nei 50 metų, arba

e) 

yra vienišas suaugęs asmuo, turintis vieną ar daugiau išlaikytinių, arba

f) 

dirba tam tikrame sektoriuje arba užsiima tam tikra profesine veikla valstybėje narėje, jei lyčių nelygybė tame sektoriuje arba tarp ta profesine veikla užsiimančių asmenų yra bent 25 % didesnė nei vidutinė lyčių nelygybė visuose ūkio sektoriuose toje valstybėje narėje, ir toks asmuo priklauso nepakankamai atstovaujamai lyčių grupei, arba

g) 

priklauso valstybės narės etninei mažumai ir kuris turi ugdytis kalbos, profesinio mokymo įgūdžius ar įgauti darbo patirties, kad padidintų savo galimybes gauti stabilų darbą;

5) 

transporto paslaugos – tai keleivių vežimas orlaiviais, jūrų transportu, keliais, geležinkeliais arba vidaus vandenimis arba krovinių vežimas samdos pagrindais arba už atlygį;

6) 

transporto išlaidos – išlaidos, kurias pagalbos gavėjas už vieną reisą kaip užmokestį už samdos pagrindais gautą transporto paslaugą arba kaip atlygį faktiškai sumoka ir kurias sudaro:

a) 

mokesčiai už krovinių vežimą, tvarkymo išlaidos ir laikino sandėliavimo išlaidos, jeigu šios išlaidos susijusios su reisu;

b) 

krovinio draudimo išlaidos;

c) 

mokesčiai, muitai ir rinkliavos už krovinį ir, jeigu taikoma, už dedveitą tiek kilmės vietoje, tiek paskirties vietoje ir

d) 

saugos ir saugumo kontrolės išlaidos, papildomi mokesčiai už padidėjusią degalų kainą;

7) 

atokūs regionai – atokiausi regionai, Malta, Kipras, Seuta ir Melilja, salos, kurios yra valstybės narės teritorijos dalis, ir retai apgyvendintos vietovės;

8) 

prekyba žemės ūkio produktais – produktų laikymas arba eksponavimas ketinant parduoti, siūlymas pirkti, tiekimas arba kitoks pateikimas rinkai, išskyrus atvejus, kai pirminės produkcijos gamintojas produkciją pirmą kartą parduoda perpardavėjams arba perdirbėjams, ir bet kokią produkto paruošimo tokiam pirmam pardavimui veiklą; pardavimas, kai pirminės produkcijos gamintojas produktus parduoda galutiniams vartotojams, laikomas prekyba, jei prekiaujama atskirose tam skirtose patalpose;

9) 

pirminė žemės ūkio produktų gamyba – Sutarties I priede išvardytų dirvožemio ir gyvulininkystės produktų gamyba nesiimant tolesnių veiksmų, kuriais keičiamas tokių produktų pobūdis;

10) 

žemės ūkio produktų perdirbimas – bet kokia operacija su žemės ūkio produktu, kurią atlikus taip pat gaunamas žemės ūkio produktas, išskyrus ūkyje vykdomą veiklą, susijusią su pasiruošimu pirmą kartą parduoti gyvūninį arba augalinį produktą;

11) 

žemės ūkio produktas – Sutarties I priede išvardyti produktai, išskyrus 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 I priede išvardytus žvejybos ir akvakultūros produktus;

12) 

atokiausi regionai – Sutarties 349 straipsnyje apibrėžti regionai. Pagal Europos Vadovų Tarybos sprendimą 2010/718/ES, nuo 2012 m. liepos 1 d. Sen Bartelemi nebelaikoma atokiausiu regionu. Pagal Europos Vadovų Tarybos sprendimą 2012/419/ES, nuo 2014 m. sausio 1 d. Sen Majotas laikomas atokiausiu regionu;

13) 

anglys – aukštos kokybės, vidutinės kokybės ir žemos kokybės A ir B kategorijos anglys, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos tarptautinėje anglių kodifikavimo sistemoje ir paaiškinta 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimu dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti ( 6 );

14) 

individuali pagalba:

i) 

ad hoc pagalba ir

ii) 

pagal pagalbos schemą atskiriems pagalbos gavėjams skiriama pagalba;

15) 

pagalbos schema – kiekvienas aktas, pagal kurį bendrai ir abstrakčiai akte nurodytoms įmonėms galima teikti individualią pagalbą nereikalaujant kitų įgyvendinimo priemonių, ir kiekvienas aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms gali būti teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi pagalba neribotam laikotarpiui ir (arba) neriboto dydžio pagalba;

16) 

vertinimo planas – dokumentas, kuriame nurodoma bent tokia informacija: vertinamos pagalbos schemos tikslai, vertinimo klausimai, rezultatų rodikliai, numatyta vertinimo vykdymo metodika, duomenų rinkimo reikalavimai, pasiūlytas vertinimo laikas, įskaitant galutinės vertinimo ataskaitos pateikimo datą, nepriklausomos įstaigos, vykdančios vertinimą arba jos vykdomai atrankai naudosimų kriterijų aprašymas ir vertinimo viešumo užtikrinimo sąlygos;

17) 

ad hoc pagalba – ne pagal pagalbos schemą skirta pagalba;

18) 

sunkumų patirianti įmonė – įmonė, kuri susiduria su bent jau viena iš šių aplinkybių:

▼M6

a) 

ribotos turtinės atsakomybės bendrovė (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ, atitinkanti 21 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytą sąlygą ir rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tuomet, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama bendra neigiama suma, viršijanti pusę pasirašytojo akcinio kapitalo. Šioje nuostatoje ribotos turtinės atsakomybės bendrovė visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES ( 7 ) I priede, o akcinis kapitalas, jeigu taikoma, apima bet kokius akcijų priedus;

b) 

bendrovė, kurioje bent keliems jos nariams tenka neribota turtinė atsakomybė už bendrovės (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ, atitinkanti 21 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytą sąlygą ir rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo) skolą ir kurios daugiau nei pusė kapitalo, kaip parodyta bendrovės apskaitoje, buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Šioje nuostatoje bendrovė, kurioje bent keliems jos nariams tenka neribota turtinė atsakomybė už bendrovės skolą, visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES II priede;

▼B

c) 

jeigu įmonei taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kad jos kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra;

d) 

jeigu įmonė gavo sanavimo pagalbą ir dar negrąžino skolos ar baigėsi jos garantijos galiojimas, arba gavo restruktūrizavimo pagalbą ir vis dar laikosi restruktūrizavimo plano;

e) 

įmonė, kuri nėra MVĮ, jeigu per paskutinius dvejus metus:

1) 

įmonės balansinis skolos ir nuosavo kapitalo santykis viršija 7,5 ir

2) 

įmonės EBITDA (pajamų neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo, ir amortizacijos) palūkanų padengimo santykis yra mažesnis negu 1,0.

19) 

su teritorinėmis išlaidomis susiję įpareigojimai – pagalbą teikiančių institucijų nustatyti įpareigojimai pagalbos gavėjams išleisti minimalią sumą ir (arba) vykdyti minimalią gamybinę veiklą tam tikroje teritorijoje;

▼M6

20) 

pakoreguota pagalbos suma – didžiausia leidžiama pagalbos suma dideliam investiciniam projektui, apskaičiuojama pagal šią formulę:

pakoreguota pagalbos suma = R × (A + 0,50 × B + 0 × C),

čia: R – atitinkamoje vietovėje taikytinas didžiausias pagalbos intensyvumas, neįskaitant padidinto pagalbos intensyvumo, taikytino MVĮ; A – tinkamų finansuoti išlaidų dalis, lygi 55 mln. EUR; B –tinkamų finansuoti išlaidų dalis nuo 55 iki 110 mln. EUR, ir C – tinkamų finansuoti išlaidų dalis, viršijanti 110 mln. EUR;

▼B

21) 

grąžintinas avansas – paskola projektui, kuri sumokama iš karto arba dalimis ir kurios grąžinimo sąlygos priklauso nuo projekto rezultatų;

22) 

bendrasis subsidijos ekvivalentas – pagalbos suma, jeigu ta pagalba jos gavėjui buvo suteikta dotacijos forma, prieš bet kokį mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą;

23) 

darbų pradžia – su investicija susijusių statybos darbų pradžia arba pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas užsakyti įrenginius, arba bet kuris kitas įsipareigojimas, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama, žiūrint, kuris įvykis pirmesnis. Žemės pirkimas ir parengiamieji darbai, pvz., leidimų gavimas ir galimybių studijų vykdymas, darbų pradžia nelaikomi. Perėmimo atveju darbų pradžia laikomas momentas, kai įsigyjamas su įsigyta įmone tiesiogiai susijęs turtas;

24) 

didelės įmonės – įmonės, neatitinkančios I priede nustatytų kriterijų;

25) 

fiskalinių teisių perėmimo schema – schema mokesčių lengvatų forma, kuri yra anksčiau galiojusios schemos mokesčių lengvatų forma versija, kuria ta schema keičiama;

26) 

pagalbos intensyvumas – bendras pagalbos dydis prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą, išreikštas tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi;

▼M6

27) 

remiamos vietovės – vietovės, nurodytos regioninės pagalbos žemėlapyje, patvirtintame taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus ir galiojančiame pagalbos skyrimo momentu;

▼B

28) 

pagalbos suteikimo data – data, kai pagalbos gavėjui pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą suteikiama juridinė teisė gauti pagalbą;

29) 

materialusis turtas – su žeme, pastatais, įranga, mašinomis ir įrenginiais susijęs turtas;

30) 

nematerialusis turtas – turtas, kuris nėra fizinis ar finansinis, kaip antai patento teisės, licencijos, praktinė patirtis arba kitas intelektinis turtas;

31) 

darbo užmokesčio išlaidos – visa suma, kurią faktiškai sumoka pagalbos gavėjas atitinkamų darbo vietų atžvilgiu, kurią sudaro bendrasis darbo užmokestis iki mokesčių per nustatytą laikotarpį ir privalomosios įmokos, pvz., socialinio draudimo įmokos, vaiko priežiūros ir tėvų priežiūros išlaidos;

▼M6

32) 

grynasis darbuotojų skaičiaus padidėjimas – grynasis darbuotojų skaičiaus padidėjimas atitinkamoje įmonėje, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per konkretų laikotarpį, iš per tą laikotarpį sukurtų darbo vietų atėmus visas per tą laikotarpį prarastas darbo vietas. Į visą darbo laiką, ne visą darbo laiką ir sezoninį darbą dirbančių asmenų skaičių turi būti atsižvelgiama pagal jų metinių darbo vienetų dalis;

▼B

33) 

speciali infrastruktūra – infrastruktūra, sukurta ex ante nustatytai (-oms) įmonei (-ėms) ir pritaikyta jos (jų) poreikiams.

▼M6

34) 

finansų tarpininkas – bet kuri bet kokio statuso ir nuosavybės finansų įstaiga, įskaitant fondų fondus, privataus kapitalo investicinius fondus, viešųjų investicijų fondus, bankus, mikrofinansų įstaigas ir garantijų draugijas;

▼B

35) 

reisas – prekių gabenimas viena ar daugiau transporto priemonių iš kilmės vietos į paskirties vietą, įskaitant bet kokias tarpines atkarpas ar etapus atitinkamoje valstybėje narėje ar už jos ribų;

36) 

tinkama kapitalo grąžos norma (TKGN) – numatoma grąžos norma, lygi pagal riziką pakoreguotai diskonto normai, kuri atspindi projekto rizikos lygį ir pobūdį bei kapitalą, kurį privatūs investuotojai planuoja investuoti;

37) 

bendras finansavimas – bendros sumos investavimas į tinkamą finansuoti įmonę arba projektą pagal šio reglamento 3 skirsnį arba 16 ar 39 straipsnius neįtraukiant visų privačių investicijų, teikiamų rinkos sąlygomis, kurios nepatenka į atitinkamos valstybės pagalbos priemonės taikymo sritį;

38) 

konkurencinis konkursas – nediskriminacinis konkursas, kuriame sudaromos sąlygos dalyvauti pakankamam skaičiui įmonių ir kai pagalba teikiama arba remiantis konkurso dalyvio pateiktu pradiniu pasiūlymu, arba galutine kaina. Be to, su konkursu susijęs biudžetas arba mastas yra privalomas apribojimas, nes galiausiai pagalbą gali gauti ne visi konkurso dalyviai;

▼M1

39) 

veiklos pelnas – diskontuotųjų pajamų ir diskontuotųjų veiklos išlaidų per investicijos ekonominio naudingumo laikotarpį skirtumas, kai šis skirtumas yra teigiamas. Veiklos išlaidos apima išlaidas, kaip antai: išlaidas personalui, medžiagoms, rangovų paslaugoms, ryšiams, energijai, techninei priežiūrai, nuomai, administravimui, tačiau neapima nusidėvėjimo ir finansavimo išlaidų, jei jos buvo įtrauktos į investicinę pagalbą. Pajamų ir veiklos išlaidų diskontavimas taikant tinkamą diskonto normą sudaro galimybę gauti pagrįstą pelną;

▼M6

39a) 

ištiestosios rankos principas (įprastos rinkos sąlygos) – principas, pagal kurį sutarties šalių sandorio sąlygos nesiskiria nuo sąlygų, kuriomis sandorį būtų sudariusios nepriklausomos įmonės, ir nėra jokių slapto susitarimo elementų. Bet kuris sandoris, sudarytas taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę procedūrą, laikomas atitinkančiu ištiestosios rankos principą;

39b) 

rašytinis – bet kokios formos rašytinis dokumentas, įskaitant elektroninius dokumentus, jeigu tokie elektroniniai dokumentai pripažįstami lygiaverčiais pagal atitinkamoje valstybėje narėje taikomas administracines procedūras ir teisės aktus;

▼B

Regioninei pagalbai taikomos apibrėžtys

▼M6 —————

▼B

41) 

regioninė investicinė pagalba – regioninė pagalba, suteikta pradinei investicijai arba pradinei naujos ekonominės veiklos investicijai;

▼M6

42) 

regioninė veiklos pagalba – pagalba, skirta įmonės einamosioms išlaidoms mažinti, įskaitant tokias išlaidų kategorijas, kaip personalo, medžiagų, rangovų paslaugų, ryšių, energijos, techninės priežiūros, nuomos ir administravimo išlaidos, tačiau neįskaitant nusidėvėjimo sąnaudų ir finansavimo išlaidų, susijusių su investicijomis, kurioms suteikta investicinė pagalba;

43) 

plieno sektorius – vieno ar kelių toliau nurodytų produktų gamyba:

a) 

luitinio ketaus ir ferolydinių:

luitinio ketaus plieno gamybai, liejimui ir kitų luitinio ketaus žaliavinių medžiagų, veidrodinio ketaus ir anglintojo feromangano, bet ne kitų ketaus lydinių;
b) 

žaliavinių geležies gaminių ir pusgaminių, įprasto arba specialaus plieno:

luitinio skysto lydyto arba nelydyto plieno, įskaitant liejinius, skirtus pusgaminių kalybai: bliumų, ruošinių ir plokščiųjų luitų; lakštų juostų ir alavuotųjų juostų; lakštų, pagamintų iš karštai valcuotų ritinių, išskyrus mažosiose ir vidutinėse liejyklose pagamintus skysto plieno liejinių gaminius;
c) 

iš karštos geležies, karšto įprasto ar specialaus plieno pagamintų produktų:

bėgių, pabėgių, bėgių tvarslių, pado plokščių, sijų, ne trumpesnių kaip 80 mm sunkių specialiųjų profilių, lakštinių atraminių konstrukcijų, trumpesnių kaip 80 mm strypų bei specialiųjų profilių ir mažesnių nei 150 mm lėkštelių, vielinių strypų, apvalių ir kvadratinių vamzdžių, karštojo valcavimo lankų ir siaurų juostelių (įskaitant vamzdines juosteles), karštojo valcavimo plieno lakštų (dengtų arba nedengtų), plokštelių ir ne plonesnių kaip 3 mm lakštų, ne mažesnių kaip 150 mm universaliųjų lėkštelių, bet ne vielos ir vielos gaminių, poliruotų plieno strypų ir ketaus liejinių;
d) 

šaltuoju būdu apdorotų gaminių:

alavuotosios skardos, švino ir alavo lydiniu dengtos skardos, juodosios skardos, cinkuotosios skardos, kitomis medžiagomis dengtos skardos, šaltojo valcavimo skardos, elektrotechninio plieno lakštų ir juostų, skirtų alavuotajai skardai gaminti, ritinių ir juostų formos šaltojo valcavimo plieno lakštų;
e) 

vamzdžių:

visų besiūlių plieno vamzdžių, didesnio kaip 406,4 mm skersmens virintinių plieno vamzdžių;

▼M6

43a) 

lignitas – žemos kokybės C kategorijos lignitas, arba ortolignitas, ir žemos kokybės B kategorijos lignitas, arba metalignitas, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nustatytoje tarptautinėje anglių kodifikavimo sistemoje;

▼M6 —————

▼M6

45) 

transporto sektorius – sektorius, apimantis keleivių vežimą orlaiviais, jūrų transportu, keliais, geležinkeliais bei vidaus vandenimis arba krovinių vežimą samdos pagrindais ar už atlygį; konkrečiau, terminu „transporto sektorius“ įvardijama ši Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 ( 8 ) nustatytame statistiniame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (NACE 2 red.) nustatyta veikla:

a) 

NACE 49: Sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais, išskyrus NACE 49.32: Taksi veikla, 49.39: Kabamųjų lynų kelių, funikulierių, slidinėjimo ir linijinių keltuvų eksploatavimas, jeigu jie nėra miesto ar priemiestinio transporto dalis, 49.42: Perkraustymo veikla, 49.5: Transportavimas vamzdynais;

b) 

NACE 50: Vandens transportas;

c) 

NACE 51: Oro transportas, išskyrus NACE 51.22: Kosminis transportas;

▼B

46) 

pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schema – schema, taikoma veiklai, priskiriama prie mažiau kaip penkių statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. klasių (skaitmeninis keturženklis kodas);

47) 

turizmo veikla – tokia NACE 2 red. nustatyta veikla:

a) 

NACE 55: apgyvendinimo veikla;

b) 

NACE 56: maitinimo ir gėrimų teikimo veikla;

c) 

NACE 79: kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla;

d) 

NACE 90: kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla;

e) 

NACE 91: bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla;

f) 

NACE 93: sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla.

▼M6

47a) 

investavimo pabaiga – momentas, kai nacionalinės institucijos investiciją pripažįsta įvykdyta arba, nesant tokio pripažinimo, kai sueina treji metai nuo darbų pradžios;

▼M1

48) 

retai apgyvendintos vietovės – NUTS 2 lygio regionai, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 8 gyv./km2, arba NUTS 3 lygio regionai, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 12,5 gyv./km2, arba vietovės, kurias tokiomis Komisija yra pripažinusi pagalbos suteikimo metu galiojusiame individualiame sprendime dėl regioninės pagalbos žemėlapio;

▼M1

48a) 

labai retai apgyvendintos vietovės – NUTS 2 lygio regionai, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 8 gyv./km2, arba vietovės, kurias tokiomis Komisija yra pripažinusi pagalbos suteikimo metu galiojusiame individualiame sprendime dėl regioninės pagalbos žemėlapio;

▼M6

49) 

pradinė investicija – viena iš šių investicijų:

a) 

investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su vienu ar keliais toliau nurodytais aspektais:

— 
naujos įmonės kūrimu,
— 
esamos įmonės pajėgumo didinimu,
— 
įmonės produkcijos įvairinimu, kai įmonė ima gaminti naujus produktus ar teikti naujas paslaugas, arba
— 
bendro su investicija į įmonę susijusio produkto (-ų) gamybos proceso arba bendro paslaugos (-ų) teikimo esminiu keitimu,
b) 

įmonei, kuri nutraukė veiklą arba būtų nutraukusi veiklą, jei nebūtų buvusi įsigyta, priklausančio turto įsigijimas. Vien tik įmonės akcijų įsigijimas nėra laikomas pradine investicija.

Todėl atnaujinimo investicija nėra pradinė investicija;

50) 

tapati ar panaši veikla – veikla, priskiriama prie tos pačios NACE 2 red. statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 2 red.) klasės (skaitmeninis keturženklis kodas);

51) 

pradinė naujos ekonominės veiklos kūrimo investicija:

a) 

investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su vienu ar abiem toliau nurodytais aspektais:

— 
naujos įmonės kūrimu;
— 
įmonės veiklos įvairinimu su sąlyga, kad naujoji veikla nėra tapati ar panaši veikla, kurią įmonė vykdė anksčiau, arba
b) 

įmonei, kuri nutraukė veiklą arba būtų nutraukusi veiklą, jei nebūtų buvusi įsigyta, priklausančio turto įsigijimu su sąlyga, kad naujoji veikla, kuri bus vykdoma naudojant įsigytą turtą, nėra tapati ar panaši veikla, kurią įmonė vykdė iki įsigijimo.

Vien tik įmonės akcijų įsigijimas nėra laikomas pradine naujos ekonominės veiklos kūrimo investicija;

▼B

52) 

didelis investicinis projektas – pradinė investicija, kurios tinkamos finansuoti išlaidos yra didesnės kaip 50 mln. EUR, apskaičiuotos pagalbos skyrimo dienos kainomis ir pagal tos dienos valiutų keitimo kursus;

53) 

paskirties vieta – vieta, kurioje prekės iškraunamos;

54) 

kilmės vieta – vieta, kurioje prekės pakraunamos vežti;

▼M1

55) 

veiklos pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios vietovės – Sutarties 349 straipsnyje nurodyti atokiausi regionai, retai apgyvendintos vietovės arba labai retai apgyvendintos vietovės;

▼B

56) 

transporto priemonės – geležinkelių transportas, kelių krovininis transportas, vidaus vandens kelių transportas, jūrų transportas, oro transportas ir intermodalinis transportas;

57) 

miesto plėtros fondas (MPF) – specializuota investavimo priemonė, nustatyta siekiant investuoti į miesto plėtros projektus pagal miesto plėtros pagalbos priemonę. MPF valdo miesto plėtros fondo valdytojas;

58) 

miesto plėtros fondo valdytojas – profesionali vadybos bendrovė, turinti juridinio asmens statusą, atrenkanti reikalavimus atitinkančius miesto plėtros projektus ir į juos investuojanti;

59) 

miesto plėtros projektas (MPP) – investicinis projektas, kuris gali būti panaudotas intervencijų, numatytų pagal integruotąją tvariosios miesto plėtros strategiją, įgyvendinimui paremti ir padėti pasiekti joje numatytus tikslus, įskaitant projektus su vidine grąžos norma, kurios gali neužtekti tam, kad būtų pritrauktas vien komercinis finansavimas. Miesto plėtros projektas gali būti organizuojamas kaip atskiras finansavimo blokas pagalbą gaunančio privačiojo investuotojo arba atskiro juridinio asmens teisinėse struktūrose, pvz., specialios paskirties priemonė;

60) 

integruotoji tvariosios miesto plėtros strategija – oficialiai pasiūlyta ir patvirtinta atitinkamos vietos valdžios institucijos arba viešojo sektoriaus tarnybos strategija, nustatyta konkrečiai geografinei miesto vietovei ir laikotarpiui, kurioje išdėstyti integruoti veiksmai miesto vietovėms turinčioms ekonominėms, aplinkos, klimato, demografinėms ir socialinėms problemoms spręsti;

61) 

nepiniginis įnašas – įnašas žeme arba nekilnojamuoju turtu, kai žemė ar nekilnojamasis turtas sudaro miesto plėtros projekto dalį;

▼M1

61a) 

perkėlimas – tapačios ar panašios veiklos arba jos dalies perkėlimas iš vienoje EEE susitarimo susitariančiojoje šalyje esančios įmonės (pradinė įmonė) į kitoje EEE susitarimo susitariančiojoje šalyje esančią įmonę, kuriai teikiama remiama investicija (remiamoji įmonė). Perkėlimas yra tuo atveju, jei produktas ar paslauga pradinėje ir remiamojoje įmonėse yra bent iš dalies naudojami tiems patiems tikslams ir tenkina tos pačios rūšies pirkėjų paklausą ar poreikius, taip pat jei vienoje iš EEE esančio pagalbos gavėjo pradinių įmonių prarandama su tapačia ar panašia veikla susijusių darbo vietų;

▼B

Pagalbos MVĮ apibrėžtys

62) 

investiciniu projektu tiesiogiai sukurtos darbo vietos – su investicijomis susijusia veikla sukurtos darbo vietos, įskaitant darbo vietas, sukurtas pagerėjus dėl investicijų atsiradusių pajėgumų panaudojimui;

▼M4 —————

▼B

Pagalbos MVĮ gauti finansavimą apibrėžtys

66) 

investicija į kvazinuosavą kapitalą – finansavimo rūšis, kuri yra tarp nuosavybės ir skolos ir yra susijusi su didesne rizika negu pirmaeilės skolos ir su mažesne rizika negu bendro kapitalo atveju, kurios grąža savininkui daugiausia grindžiama atitinkamos tikslinės įmonės pelnu arba nuostoliais ir kuri įsipareigojimų nevykdymo atveju yra neužtikrinta. Investicijos į kvazinuosavą kapitalą gali būti vykdomos kaip investicijos į skolos vertybinius popierius, neužtikrintus ir subordinuotus, įskaitant tarpinio pobūdžio skolos vertybinius popierius, kuriuos kai kuriais atvejais galima pakeisti į nuosavą kapitalą arba į privilegijuotąsias akcijas;

67) 

garantija – reglamento 1, 3 ir 7 skirsniuose – rašytinis įsipareigojimas prisiimti atsakomybę už visą arba dalį trečiosios šalies naujai pradedamų paskolų, pavyzdžiui, skolos arba nuomos priemonių, taip pat kvazinuosavo kapitalo priemonių;

68) 

garantijos dydis – su kiekvienu sandoriu, kuris gali būti sudarytas pagal atitinkamą valstybės pagalbos priemonę, susijusi valstybės investuotojo dengiamų nuostolių procentinė dalis;

69) 

pasitraukimas – turimų akcijų likvidavimas, kurį vykdo finansų tarpininkas arba investuotojas, įskaitant pardavimą, nurašymą, akcijų ir (arba) paskolų grąžinimą, pardavimą kitam finansų tarpininkui arba investuotojui, pardavimą finansų įstaigai ir pardavimą viešojo platinimo būdu, įskaitant pradinį viešą akcijų platinimą;

70) 

lėšos – viešosios investicijos, kurios buvo paskirtos finansų tarpininkui, kad šis investuotų pagal rizikos finansų priemonę, ir kurių visas pelnas turi būti grąžinamas viešajam investuotojui;

71) 

rizikos finansų investicija – nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo investicijos, paskolos, įskaitant išperkamąją nuomą, garantijos arba jų derinys tinkamoms finansuoti įmonėms, siekiant naujai investuoti;

▼M6

72) 

nepriklausomas privatus investuotojas – privatus ir nepriklausomas investuotojas, apibrėžtas šiame punkte. Privatūs investuotojai – investuotojai, kurie, nepriklausomai nuo jų nuosavybės struktūros, siekia tik komercinių interesų, naudoja nuosavus išteklius ir prisiima visą su savo investicijomis susijusią riziką, ir tai visų pirma yra: kredito įstaigos, investuojančios savo rizika ir iš nuosavų išteklių, privatūs labdaros fondai ir kiti fondai, šeimos įmonės ir neformalūs investuotojai, investuojančios įmonės, draudimo įmonės, pensijų fondai, mokslo įstaigos, taip pat fiziniai asmenys, kurie vykdo ekonominę veiklą arba jos nevykdo. Taikant šią apibrėžtį, privačiais investuotojais nebus laikomi Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas, tarptautinė finansų įstaiga, kurios akcininkė yra valstybė narė, arba juridinis asmuo, kuris profesionaliai vykdo finansinę veiklą ir kuriam valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio ar vietos lygmens subjektas suteikė įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą (nacionalinis skatinamojo finansavimo bankas ar kita skatinamojo finansavimo įstaiga). Nepriklausomas investuotojas – investuotojas, kuris nėra tinkamos finansuoti įmonės, į kurią jis investuoja, akcininkas. Kalbant apie paskesnes investicijas, investuotojas išlieka nepriklausomas, jei jis buvo laikomas nepriklausomu investuotoju ankstesniame investavimo etape. Įsteigus naują įmonę, visi privatūs investuotojai, įskaitant šios naujos bendrovės steigėjus, laikomi nepriklausomais nuo tos bendrovės;

73) 

fizinis asmuo – taikant 21a ir 23 straipsnius tai asmuo, kuris nėra juridinis asmuo ir kuris nėra įmonė taikant Sutarties 107 straipsnio 1 dalį;

▼B

74) 

investicija į nuosavą kapitalą – kapitalo suteikimas įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant mainais už atitinkamą tos įmonės nuosavybės dalį;

75) 

pirmas komercinis pardavimas – pirmas bendrovės atliekamas pardavimas produktų arba paslaugų rinkoje, išskyrus ribotą pardavimą siekiant ištirti rinką;

76) 

nebiržinė MVĮ – į oficialų biržos sąrašą neįtraukta bet į alternatyvios prekybos platformos sąrašą įtraukta MVĮ;

77) 

paskesnė investicija – papildoma rizikos finansų investicija į bendrovę po vieno ar daugiau ankstesnių rizikos finansų investavimo etapų;

78) 

pakeitimo kapitalas – bendrovės akcijų pirkimas iš ankstesnio investuotojo ar akcininko;

▼M6

79) 

įgaliotasis subjektas – Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas, tarptautinė finansų įstaiga, kurios akcininkė yra valstybė narė, arba juridinis asmuo, kuris profesionaliai vykdo finansinę veiklą ir kuriam valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio ar vietos lygmens subjektas suteikė įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą (skatinamojo finansavimo bankas ar kita skatinamojo finansavimo įstaiga). Įgaliotasis subjektas gali būti atrenkamas arba tiesiogiai paskiriamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES ( 9 ) nuostatas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 ( 10 ) 38 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktį arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 ( 11 ) 59 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra taikytinas;

80) 

novatoriška įmonė – įmonė, atitinkanti vieną iš šių sąlygų:

a) 

remdamasi išorės eksperto vertinimu ji gali įrodyti, kad netolimoje ateityje sukurs produktų, paslaugų arba procesų, kurie technologiniu požiūriu bus nauji arba iš esmės patobulinti, palyginti su naujausiais sektoriaus, kuriame ji veikia, produktais, ir kurie bus susiję su technologinės arba pramoninės nesėkmės rizika;

b) 

iš trejų metų iki pagalbos suteikimo bent vienus metus jos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos sudarė ne mažiau kaip 10 % jos bendrų veiklos išlaidų arba, jei tai startuolis be finansinės istorijos, – pagal einamojo fiskalinio laikotarpio auditą, patvirtintą išorės auditoriaus;

c) 

per trejus metus iki pagalbos suteikimo: i) jai pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2017)7124 ( 12 ) priimtą programos „Horizontas 2020“ 2018–2020 m. darbo programą arba pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/695 ( 13 ) 2 straipsnio 23 punktą ir 15 straipsnio 2 dalį Europos inovacijų taryba suteikė pažangumo ženklą arba ii) ji gavo Europos inovacijų tarybos fondo investiciją, pavyzdžiui, investiciją pagal programą „Accelerator“, nurodytą Reglamento (ES) 2021/695 48 straipsnio 7 dalyje;

d) 

per trejus metus iki pagalbos suteikimo: i) ji dalyvavo bet kuriame Komisijos su kosmosu susijusios iniciatyvos CASSINI ( 14 ) veiksme (pvz., verslo spartinimo arba ryšių užmezgimo), arba ii) gavo investicijų pagal CASSINI parengiamojo etapo ir augimo finansavimo priemonę arba pagal bandomąją kosmoso srities nuosavo kapitalo iniciatyvą „InnovFin“, arba iii) gavo CASSINI apdovanojimą, arba iv) gavo finansavimą pagal Reglamentą (ES) 2021/695 kosmoso moksliniams tyrimams, dėl kurio buvo įsteigtas startuolis, v) arba pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/697 ( 15 ) gavo finansavimą kaip mokslinių tyrimų ir plėtros veiksmo pagal Europos gynybos fondą pagalbos gavėja, arba vi) gavo finansavimą pagal Europos gynybos pramonės plėtros programą laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1092 ( 16 );

81) 

alternatyvi prekybos platforma – daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES ( 17 ) 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte, jeigu bent 50 % finansinių priemonių, kuriomis leidžiama jose prekiauti, yra MVĮ išleistos finansinės priemonės;

▼B

82) 

paskola – susitarimas, kuriuo skolintojas įpareigojamas pateikti skolininkui sutarto dydžio pinigų sumą sutartam laikotarpiui ir pagal kurį skolininkas įsipareigoja per sutartą laikotarpį tą sumą grąžinti. Ši priemonė gali būti paskolos arba kitokios finansavimo priemonės, įskaitant išperkamąją nuomą, kurios pagrindinė savybė – mažiausia grąža skolintojui, formos. Esamų paskolų refinansavimas nelaikomas tinkama finansuoti paskola;

Pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms apibrėžtys

83) 

mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacija – bet kokio teisinio statuso (kuris reglamentuojamas viešosios arba privatinės teisės) ir bet kokiu būdu finansuojamas subjektas (pavyzdžiui: universitetai arba mokslinių tyrimų institutai, technologijų perdavimo agentūros, inovacijų tarpininkai, mokslinių tyrimų srities fiziniai arba virtualūs bendradarbiavimo subjektai), kurio pagrindinė paskirtis yra vykdyti nepriklausomus fundamentinius tyrimus, pramoninius tyrimus ar bandomąją taikomąją veiklą arba per rengiamus mokymus, leidžiamus leidinius arba perduodamas žinias plačiai skleisti šios veikloskleisti šios veiklos rezultatus. Jeigu toks subjektas taip pat vykdo ekonominę veiklą, tos ekonominės veiklos išlaidos ir pajamos į apskaitą turi būti įrašomos atskirai. Įmonės, galinčios daryti lemiamą įtaką tokio subjekto veiklai, pavyzdžiui, per akcininkus arba narius, negali turėti jokios lengvatinės galimybės naudotis tokio subjekto sukurtais rezultatais;

84) 

fundamentiniai tyrimai – bandomoji arba teorinė veikla, vykdoma pirmiausia siekiant gauti naujų žinių apie reiškinio pagrindus ir stebimus faktus, nenumatant tiesioginio tokių žinių komercinio taikymo arba naudojimo;

▼M6

85) 

pramoniniai tyrimai – suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir gebėjimų, reikalingų naujiems produktams, procesams ar paslaugoms kurti arba esamiems produktams, procesams ar paslaugoms, įskaitant naujus arba patobulintus skaitmeninius produktus, procesus ar paslaugas, reikšmingai patobulinti bet kurioje srityje, pramonės šakoje ar sektoriuje (įskaitant skaitmenines pramonės šakas ir technologijas, pavyzdžiui, superkompiuterius, kvantines technologijas, blokų grandinės technologijas, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, didžiuosius duomenis ir debesijos technologijas, bet tuo neapsiribojant).

Pramoniniai tyrimai apima sudėtinių sistemų dalių kūrimą ir gali apimti prototipų kūrimą laboratorijos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje modeliuojamos sąsajos su esamomis sistemomis, taip pat bandomųjų linijų kūrimą, kai to reikia pramoniniams tyrimams ir visų pirma bendram technologiniam patvirtinimui atlikti;

86) 

eksperimentinė plėtra (bandomoji taikomoji veikla) – esamų mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių ir gebėjimų įgijimas, sujungimas, formavimas ir naudojimas, siekiant bet kurioje srityje, pramonės šakoje ar sektoriuje sukurti naujus arba patobulintus produktus, procesus ar paslaugas, įskaitant skaitmeninius produktus, procesus arba paslaugas (įskaitant skaitmenines pramonės šakas ir technologijas, pavyzdžiui, superkompiuterius, kvantines technologijas, blokų grandinės technologijas, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, didžiuosius duomenis ir debesijos arba tinklo paribio technologijas, bet tuo neapsiribojant). Ji taip pat gali apimti, pavyzdžiui, veiklą, kurios tikslas – naujų produktų, procesų ar paslaugų koncepcinis apibrėžimas, planavimas ir dokumentavimas.

Eksperimentinė plėtra gali apimti naujų arba patobulintų produktų, procesų ar paslaugų prototipų kūrimą, demonstravimą, bandomųjų vienetų kūrimą, bandymą ir tvirtinimą realias naudojimo sąlygas atitinkančioje aplinkoje, kai pagrindinis tikslas yra techniškai labiau patobulinti produktus, procesus ar paslaugas, kurie nėra iš esmės įtvirtinti. Ji taip pat gali apimti tinkamo komerciškai naudoti prototipo ar bandomojo vieneto kūrimą, jeigu tai yra galutinis komercinis produktas ir jeigu tokį produktą būtų per brangu gaminti vien tam, kad jis būtų pademonstruotas ir patvirtintas.

Eksperimentinė plėtra neapima esamų produktų, gamybos linijų, gamybos procesų, paslaugų ir vykdomos kitų rūšių veiklos įprastinių arba periodinių pakeitimų, net jei tokie pakeitimai gali reikšti patobulinimą;

▼B

87) 

galimybių studija – projekto galimybių vertinimas ir analizė, kuriais siekiama paremti sprendimų priėmimo procesą objektyviai ir racionaliai atskleidžiant jo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes, taip pat nustatant išteklius, kurių reikia jam įvykdyti, ir galiausiai jo sėkmės perspektyvas;

88) 

išlaidos personalui – išlaidos atitinkamam projektui arba veiklai vykdyti įdarbintiems mokslininkams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams;

▼M6 —————

▼B

90) 

veiksmingas bendradarbiavimas – ne mažiau kaip dviejų nepriklausomų šalių tarpusavio bendradarbiavimas siekiant keistis žiniomis ar technologija arba pasiekti bendrą tikslą dalijantis darbu, kai šalys bendrai apibrėžia bendradarbiavimo projekto aprėptį ir dalijasi jo rizika bei rezultatais. Viena ar kelios šalys gali prisiimti visas projekto išlaidas, taigi apsaugoti kitas šalis nuo projekto finansų rizikos. Pagal sutartis vykdomi moksliniai tyrimai ir mokslinių tyrimų paslaugų teikimas nelaikomi bendradarbiavimo formomis;

▼M6

90a) 

panaudojimas ne gynybos tikslams – 25e straipsnio tikslu suprantamas kaip panaudojimas produktuose, kurie nėra su gynyba susiję produktai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB ( 18 ) priede;

▼B

91) 

mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonės, ištekliai ir susijusios paslaugos, kuriais, vykdydama tam tikrų sričių mokslinius tyrimus, naudojasi mokslo bendruomenė ir kurie apima mokslinę įrangą ar mokslinių tyrimų medžiagą, žinių šaltinius, pavyzdžiui, rinkinius, archyvus ar struktūrizuotą mokslinę informaciją, informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamas didelio poveikio infrastruktūras, pavyzdžiui, GRID tinklą, kompiuterinę įrangą, programinę įrangą ir ryšio priemones arba bet kurias kitas išskirtines, moksliniams tyrimams vykdyti būtinas priemones. Tokia infrastruktūra gali būti „sutelktinė“ arba „paskirstytoji“ (organizuotas išteklių tinklas) pagal 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo ( 19 ) 2 straipsnio a punktą;

▼M6

92) 

inovacijų klasteriai (inovacijų grupės) – nepriklausomų šalių (pavyzdžiui, novatoriškų startuolių, mažųjų, vidutinių ir didelių įmonių, taip pat mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijų, mokslinių tyrimų infrastruktūros, bandymų ir eksperimentų infrastruktūros, skaitmeninių inovacijų centrų, ne pelno organizacijų ir kitų susijusių ekonominės veiklos vykdytojų) struktūros arba organizuotos grupės, kurių paskirtis – skatinti inovacinę veiklą ir naujus bendradarbiavimo būdus, pavyzdžiui, skaitmeninėmis priemonėmis, dalijantis ir (arba) skatinant dalytis įrenginiais ir keistis žiniomis bei technine patirtimi ir veiksmingai prisidedant prie klasterio įmonių ir kitų organizacijų žinių perdavimo, ryšių užmezgimo, informacijos sklaidos ir tarpusavio bendradarbiavimo; Skaitmeninių inovacijų centrai (įskaitant Europos skaitmeninių inovacijų centrus, finansuojamus pagal centralizuotai valdomą Skaitmeninės Europos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694) ( 20 ), yra subjektai, kurių tikslas – skatinti pramonę (visų pirma MVĮ) ir viešojo sektoriaus organizacijas plačiai diegti skaitmenines technologijas, pvz., dirbtinį intelektą, debesiją, tinklo paribio ir itin našią kompiuteriją ir kibernetinį saugumą. Skaitmeninių inovacijų centrai patys savaime gali būti laikomi inovacijų klasteriu šio reglamento tikslais;

▼B

93) 

aukštos kvalifikacijos darbuotojai – aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų reikiamą profesinę patirtį, kuri taip pat gali apimti doktorantūrą, turintys darbuotojai;

▼M6

94) 

inovacijų konsultacinės paslaugos – konsultavimas, pagalba ar mokymas žinių perdavimo, nematerialiojo turto nuosavybės teisių įsigijimo, apsaugos ar naudojimo klausimais arba naudojimosi standartais ir jų taikymą reglamentuojančiomis taisyklėmis klausimais, taip pat konsultavimas, pagalba ar mokymas novatoriškų technologijų ir sprendimų (įskaitant skaitmenines technologijas ir sprendimus) diegimo arba naudojimo klausimais;

95) 

inovacijų paramos paslaugos – aprūpinimas biuro plotu, duomenų bankų, debesijos ir duomenų saugojimo paslaugos, bibliotekos paslaugos, rinkotyra, laboratorijos paslaugos, kokybės ženklinimas, bandymai, eksperimentai ir sertifikavimas arba kitos susijusios paslaugos, įskaitant mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijų, mokslinių tyrimų infrastruktūros, bandymų ir eksperimentų infrastruktūros arba inovacijų klasterių teikiamas paslaugas, siekiant plėtoti veiksmingesnius arba technologiškai pažangesnius produktus, procesus ar paslaugas, įskaitant novatoriškų skaitmeninių technologijų ir sprendimų (įskaitant skaitmenines technologijas ir sprendimus) įgyvendinimą;

96) 

organizacinių inovacijų diegimas – naujo organizacinio metodo taikymas įmonės lygmeniu (grupės lygmeniu konkrečiame EEE pramonės sektoriuje), organizuojant darbo vietas arba išorės santykių srityje, be kita ko, panaudojant naujas arba novatoriškas skaitmenines technologijas. Ši apibrėžtis neapima pakeitimų, paremtų įmonėje jau taikomais organizaciniais metodais, valdymo strategijos pakeitimų, susijungimo ir įsigijimo, procesų nebetaikymo, paprasto kapitalo pakeitimo arba padidinimo, pakeitimų, susijusių tik su gamyklos kainų kitimu, gamybos pagal užsakymą, lokalizavimo, reguliarių sezoninių ir kitų cikliškų pakeitimų, prekybos naujais arba reikšmingai patobulintais gaminiais;

97) 

procesų inovacijų diegimas – naujo arba reikšmingai patobulinto gamybos arba pateikimo būdo diegimas, įskaitant svarbius technologijų, įrenginių arba programinės įrangos pakeitimus, įmonės lygmeniu (grupės lygmeniu konkrečiame EEE pramonės sektoriuje), be kita ko, panaudojant naujas arba novatoriškas skaitmenines technologijas arba sprendimus. Ši apibrėžtis neapima nedidelių pakeitimų arba patobulinimų, gamybinių arba paslaugų teikimo pajėgumų didinimo, įdiegiant papildomas gamybos arba logistikos sistemas, kurios yra labai panašios į jau naudojamas, procesų nebetaikymo, paprasto kapitalo pakeitimo arba padidinimo, pakeitimų, susijusių tik su gamyklos kainų kitimu, gamybos pagal užsakymą, lokalizavimo, reguliarių sezoninių ir kitų cikliškų pakeitimų, prekybos naujais arba iš esmės patobulintais gaminiais;

▼B

98) 

komandiravimas – pagalbos gavėjo vykdomas laikinas darbuotojo įdarbinimas, kuriam išsaugoma teisė grįžti pas ankstesnį darbdavį;

▼M6

98a) 

bandymų ir eksperimentų infrastruktūra – priemonės, įranga, pajėgumai ir ištekliai, pavyzdžiui, bandymų stendai, bandomosios linijos, parodomieji įrenginiai, bandymų įrenginiai ar gyvosios laboratorijos, ir susijusios pagalbinės paslaugos, kuriomis daugiausia naudojasi įmonės, ypač MVĮ, siekiančios paramos bandymams ir eksperimentams atlikti, kad galėtų kurti naujus arba tobulinti esamus produktus, procesus ir paslaugas, taip pat išbandyti ir tobulinti technologijas, kad vykdant pramoninius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą būtų daroma pažanga. Galimybė naudotis viešosiomis lėšomis finansuojama bandymų ir eksperimentų infrastruktūra suteikiama keliems naudotojams; ši galimybė jiems turi būti suteikiama skaidriai, be diskriminacijos ir rinkos sąlygomis. Bandymų ir eksperimentų infrastruktūra kartais taip pat yra vadinama technologijų infrastruktūra ( 21 );

▼B

Pagalbos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams apibrėžtys

99) 

labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintis asmuo – bet kuris asmuo, kuris:

a) 

bent 24 mėnesius neturėjo nuolatinio mokamo darbo arba

b) 

bent 12 mėnesių neturėjo nuolatinio mokamo darbo ir yra priskiriamas prie vienos iš sąvokos „nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintis asmuo“ apibrėžties b–g punktuose nurodytų kategorijų;

100) 

globojamasis užimtumas – darbas įmonėje, kurioje bent 30 % darbuotojų yra neįgalūs;

Pagalbai aplinkos apsaugai taikomos apibrėžtys

▼M6

101) 

aplinkos apsauga – veiksmai ar veikla, kuriais siekiama sumažinti žmogaus veiklos sukeltą taršą, neigiamą poveikį aplinkai ar kitokią žalą fizinei aplinkai (įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį), ekosistemoms ar gamtos ištekliams arba užkirsti jiems kelią, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama sušvelninti klimato kaitą, sumažinti tokios žalos riziką, apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę arba paskatinti efektyviau naudoti gamtos išteklius, įskaitant energijos taupymo priemones ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą bei kitus metodus, kuriais siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų kiekį, taip pat pereiti prie žiedinės ekonomikos modelių, kad būtų sumažintas pirminių medžiagų naudojimas ir padidintas efektyvumas. Ji taip pat apima veiksmus, kuriais stiprinami gebėjimai prisitaikyti ir mažinamas pažeidžiamumas dėl klimato poveikio;

102) 

Sąjungos standartas –

a) 

privalomas Sąjungos standartas, nustatantis rodiklius, kuriuos atskiros įmonės turi pasiekti aplinkosaugos srityje, išskyrus Sąjungos lygmeniu nustatytus standartus arba tikslus, kurie privalomi valstybėms narėms, bet ne atskiroms įmonėms, arba

b) 

įpareigojimas taikyti geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB), apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES ( 22 ), ir užtikrinti, kad išmetamųjų teršalų kiekis neviršytų kiekio, kuris būtų pasiektas taikant GPGB; jeigu su GPGB susiję išmetamųjų teršalų kiekiai nustatyti įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal Direktyvą 2010/75/ES ar pagal kitas taikytinas direktyvas, atsižvelgiant į šį reglamentą bus taikomi tie kiekiai; jeigu tie kiekiai išreikšti intervalu, bus taikoma ta riba, nuo kurios laikoma, kad atitinkama įmonė taiko GPGB;

102a) 

įkrovimo infrastruktūra – stacionarioji arba mobilioji infrastruktūra elektros energijai transporto priemonėms, mobiliajai terminalų įrangai ar mobiliajai antžeminių paslaugų teikimo įrangai tiekti;

102b) 

degalų papildymo infrastruktūra – stacionarioji arba mobilioji infrastruktūra vandeniliui transporto priemonėms, mobiliajai terminalų įrangai ar mobiliajai antžeminių paslaugų teikimo įrangai tiekti;

102c) 

vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 ( 23 ) nustatytą metodiką, taikomą nebiologinės kilmės skystiesiems ir dujiniams degalams iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

▼M6

102d) 

atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija – elektros energija, gaminama naudojant atsinaujinančiuosius išteklius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001* 2 straipsnio 1 punkte;

102e) 

išmanusis įkrovimas – įkrovimo operacija, kai elektros energijos tiekimo baterijai intensyvumas koreguojamas realiuoju laiku pagal elektroniniu ryšiu gaunamą informaciją;

102f) 

netarši transporto priemonė:

a) 

lengvųjų kelių transporto priemonių sektoriuje: netarši transporto priemonė, kaip ji apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/33/EB ( 24 ) 4 straipsnio 4 punkto a papunktyje;

b) 

sunkiųjų kelių transporto priemonių sektoriuje:

— 
iki 2025 m. gruodžio 31 d. – mažataršė sunkioji transporto priemonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1242 ( 25 ) 3 straipsnio 12 punkte;
— 
iki 2025 m. gruodžio 31 d. – į Reglamento (ES) 2019/1242 taikymo sritį nepatenkanti netarši transporto priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/33/EB 4 straipsnio 4 punkto b papunktyje;
c) 

vidaus vandenų laivų sektoriuje:

— 
hibridinį arba dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklį turintis keleivinis vidaus vandenų laivas, kurį įprastai eksploatuojant bent 50 % energijos gaunama iš degalų, kuriais varomas laivas tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, arba iš elektros energijos;
— 
krovininis vidaus vandenų laivas, tiesiogiai (iš variklio) išmetantis CO2 kiekį tonkilometriui (g CO2/tkm), kuris apskaičiuojamas (arba įvertinamas, jeigu tai naujas laivas) pagal Tarptautinės jūrų organizacijos energijos vartojimo efektyvumo eksploatacijos rodiklį (EEOI) ir yra 50 % mažesnis už vidutinę išmetamo CO2 kiekio pamatinę vertę, nustatytą sunkiosioms transporto priemonėms (5-LH pogrupis) pagal Reglamento (ES) 2019/1242 11 straipsnį;
d) 

jūrų laivų sektoriuje:

— 
i) hibridinį arba dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklį turintis jūrų ir priekrantės keleivinis, krovininis, uosto operacijoms arba pagalbinei veiklai skirtas laivas, kuriuos įprastai eksploatuojant jūroje arba uoste bent 25 % energijos gaunama iš degalų, kuriais varomas laivas tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, arba iš elektros energijos, arba ii) kurio Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytas projektinis energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEDI) yra 10 % mažesnis už nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikysimus EEDI reikalavimus, ir kuris gali būti varomas degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;
— 
jūrų ir priekrantės krovininis laivas, kuris naudojamas teikti tik pakrančių ir trumpųjų nuotolių laivybos paslaugoms, kuriomis sudaromos sąlygos pereiti prie kitų transporto rūšių ir dabar sausuma vežamus krovinius vežti jūra, ir kurio tiesiogiai (iš variklio) išmetamas CO2 kiekis, apskaičiuojamas pagal EEDI, yra 50 % mažesnis už vidutinę pamatinę išmetamo CO2 kiekio vertę, nustatytą sunkiosioms transporto priemonėms (5-LH pogrupis), kaip paskelbta pagal Reglamento (ES) 2019/1242 11 straipsnį;
e) 

geležinkelio riedmenų sektoriuje: geležinkelio riedmenys, tiesiogiai (iš variklio) neišmetantys CO2, kai yra eksploatuojami geležinkelyje su būtina infrastruktūra, o jei tokios infrastruktūros nėra, naudojantys įprastinį variklį (dvejopas režimas);

102g) 

nulinės taršos transporto priemonė:

a) 

dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių sektoriuje: transporto priemonė, kuriai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 ( 26 ) ir kurios variklio išmetamo CO2 kiekis, apskaičiuotas pagal to reglamento 24 straipsnyje ir V priede nustatytus reikalavimus, lygus nuliui;

b) 

lengvųjų kelių transporto priemonių sektoriuje: M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios variklio išmetamo CO2 kiekis, nustatytas remiantis Komisijos reglamente (ES) 2017/1151 ( 27 ) išdėstytais reikalavimais, lygus nuliui;

c) 

sunkiųjų kelių transporto priemonių sektoriuje: nulinės taršos sunkioji transporto priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/33/EB 4 straipsnio 5 punkte;

d) 

vidaus vandenų laivų sektoriuje: vidaus vandenų keleivinis arba krovininis laivas, tiesiogiai (iš variklio / išmetimo vamzdžio) neišmetantis CO2;

e) 

jūrų laivų sektoriuje: uosto operacijoms arba pagalbinei veiklai skirtas jūrų ir priekrantės keleivinis arba krovininis laivas, tiesiogiai (iš variklio) neišmetantis CO2;

f) 

geležinkelio riedmenų sektoriuje: geležinkelio riedmenys, tiesiogiai (iš variklio) neišmetantys CO2;

102h) 

transporto priemonė – bet kuri iš šių:

a) 

M1, M2, N1, M3, N2, N3 arba L kategorijos kelių transporto priemonė;

b) 

keleivinis arba krovininis vidaus vandenų arba jūrų ar priekrantės laivas;

c) 

geležinkelio riedmenys;

d) 

orlaiviai;

102i) 

mobilioji antžeminių paslaugų teikimo įranga – mobilioji įranga, naudojama su oro arba jūrų transportu susijusiai paslaugų teikimo veiklai vykdyti;

102j) 

mobilioji terminalų įranga – mobilioji įranga, naudojama kroviniams pakrauti, iškrauti ir perkrauti bei įvairiarūšiam transportui skirtiems krovimo vienetams ir kroviniams pervežti terminalo teritorijoje;

▼M6

103) 

energijos vartojimo efektyvumas – energijos vartojimo efektyvumas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES ( 28 ) 2 straipsnio 4 punkte;

103a) 

pirminė energija – atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų energijos išteklių energija, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota;

▼M6 —————

▼M4

103c) 

skaitmenizacija – technologijų diegimas naudojant elektroninius įtaisus ir (arba) sistemas, kurie suteikia galimybę padidinti produkto funkcionalumą, plėsti internetu teikiamas paslaugas, modernizuoti procesus arba pereiti prie verslo modelių, kuriais atsisakoma tarpininkavimo prekių gamybos procesuose ir teikiant paslaugas, ir kurie galiausiai daro pokyčius lemiantį poveikį;

▼M6

103d) 

pažangusis parengtumas – pastatų arba pastato vienetų tinkamumas pritaikyti juos prie naudotojo poreikių, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir bendro naudingumo optimizavimą, ir prie energetikos tinklo signalų;

103e) 

maža vidutinės kapitalizacijos įmonė – įmonė, kuri nėra MVĮ ir kurios darbuotojų skaičius, apskaičiuotas pagal I priedo 3–6 straipsnius, neviršija 499, kurios metinė apyvarta neviršija 100 mln. EUR arba metinis balansas neviršija 86 mln. EUR; keli subjektai laikomi viena įmone, jei tenkinama kuri nors iš I priedo 3 straipsnio 3 dalyje išvardytų sąlygų. Taikant 56e straipsnio 10 dalį ir 56f straipsnį, maža vidutinės kapitalizacijos įmonė yra įmonė, kuri nėra MVĮ ir turi ne daugiau kaip 499 darbuotojus;

▼M6

103f) 

sutaupyta energija – sutaupyta energija, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 5 punkte;

▼B

104) 

energijos vartojimo efektyvumo projektas – investicinis projektas, kuriuo didinamas pastatų energijos vartojimo efektyvumas;

▼M6

105) 

energijos vartojimo efektyvumo fondas, arba EVEF, – speciali investavimo priemonė, nustatyta siekiant investuoti į energijos vartojimo efektyvumo projektus pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti. EVEF valdo energijos vartojimo efektyvumo fondo valdytojas;

▼B

106) 

energijos vartojimo efektyvumo fondo valdytojas – juridinio asmens statusą turinti profesionali vadybos bendrovė, atrenkanti reikalavimus atitinkančius energijos vartojimo efektyvumo projektus ir į juos investuojanti;

107) 

didelio naudingumo kogeneracija – kogeneracija, kuri atitinka 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, ( 29 ) 2 straipsnio 34 dalyje pateiktą didelio naudingumo kogeneracijos apibrėžtį;

▼M6

108) 

kogeneracija, arba bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, – kogeneracija, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 30 punkte;

▼M6

108a) 

kogeneracija iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – kogeneracija, kai šilumai ir elektros energijai gaminti naudojama 100 % atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

108b) 

šilumos siurblys – mechanizmas, įtaisas ar įrenginys, kuriuo šiluma iš natūralios aplinkos, pvz., oro, vandens ar grunto, perduodama į pastatus ar pramonės įrenginius natūralų šilumos srautą pakeičiant taip, kad šiluma būtų perduodama iš žemesnės temperatūros aplinkos į aukštesnės temperatūros aplinką. Reversiniai šilumos siurbliai šilumą taip pat gali perduoti iš pastato į natūralią aplinką;

▼M6

109) 

atsinaujinančiųjų išteklių energija – tik atsinaujinančiuosius energijos išteklius naudojančių jėgainių pagaminta energija, apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 1 punkte, taip pat energijos dalis, nustatoma pagal energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių mišriose jėgainėse, naudojančiose ir tradicinius energijos išteklius, šiluminę vertę; tokia energija apima kaupimo sistemoms, prijungtoms prie tinklo skaitiklio (įrengtoms kartu arba kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginio priedas), užpildyti naudojamą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, tačiau neapima elektros energijos, pagamintos naudojant šias kaupimo sistemas;

▼M6

109a) 

atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrija – atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 16 punkte;

▼M6 —————

▼M6

114) 

novatoriška technologija – nauja ir neseniai patvirtinta technologija, palyginti su naujausiomis technologijomis pramonės sektoriuje, kuriai būdinga technologinės arba pramoninės nesėkmės rizika, ir tai nėra esamos technologijos optimizavimas ar patobulinimas;

▼M6

114a) 

parodomasis projektas – parodomasis projektas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 ( 30 ) 2 straipsnio 24 punkte;

114b) 

sandoris dėl kainų skirtumo – pagalbos priemonė, kuria gavėjui suteikiama teisė gauti išmoką, lygią fiksuotos vykdymo kainos (-ų) ir referencinės kainos, pavyzdžiui, rinkos kainos, už produkcijos vienetą skirtumui;

▼M6

115) 

balansavimas – kalbant apie elektros energiją, tai balansavimas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 10 punkte;

116) 

įprasta atsakomybė už balansavimą – nediskriminacinė atsakomybė už balansavimą, naudojant įvairias technologijas, nuo balansavimo atsakomybės neatleidžiant nė vieno gamintojo, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnyje;

▼M6

116a) 

už balansą atsakinga šalis – už balansą atsakinga šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 14 punkte;

▼M6

117) 

biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų dalis, nurodyta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 24 punkte;

▼M6

117a) 

biodegalai – biodegalai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 33 punkte;

117b) 

biodujos – biodujos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 28 punkte;

117c) 

skystieji bioproduktai – skystieji bioproduktai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 32 punkte;

117d) 

biomasės kuras – biomasės kuras, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 27 punkte;

▼M6

118) 

trūkstamas finansavimas – grynosios papildomos išlaidos, kurios yra remiamo projekto ir alternatyviojo projekto, kurį pagalbos gavėjas patikimai vykdytų be pagalbos, ekonominių pajamų ir išlaidų (įskaitant investicijas ir veiklą) skirtumas. Kad būtų galima nustatyti trūkstamą finansavimą, valstybė narė turi kiekybiškai įvertinti visas pagrindines išlaidas ir pajamas pagal faktinį scenarijų ir patikimą priešingos padėties scenarijų, apskaičiuotą vidutinę svertinę kapitalo kainą (VSKK), pagal kurią pagalbos gavėjai diskontuos būsimus pinigų srautus, taip pat grynąją dabartinę vertę (GDV) pagal faktinį ir priešingos padėties scenarijų per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Tipines grynąsias papildomas išlaidas galima apskaičiuoti kaip faktinio scenarijaus ir priešingos padėties scenarijaus GDV skirtumą per etaloninio projekto įgyvendinimo laikotarpį;

119) 

aplinkosaugos arba parafiskalinis mokestis – mokestis, taikomas konkrečiai mokesčių bazei, produktams ar paslaugoms, kurie yra aiškiai susiję su neigiamu poveikiu aplinkai, arba kuriuo siekiama apmokestinti tam tikrą veiklą, gaminius arba paslaugas, kad į jų kainą būtų įskaičiuotos aplinkos apsaugos išlaidos arba kad gamintojai bei vartotojai būtų orientuojami į tas veiklos rūšis, kurios mažiau kenkia aplinkai;

▼B

120) 

Sąjungos mažiausias mokesčių lygis – mažiausias Sąjungos teisės aktuose numatytas apmokestinimo lygis; energijos produktų ir elektros energijos srityje mažiausias mokesčių lygis nustatytas 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą ( 31 ), I priede;

▼M6 —————

▼M6

121a) 

valymas – aplinkosaugos vadybos veiksmai, pavyzdžiui, teršalų ar perteklinių maisto medžiagų šalinimas ar detoksikacija iš dirvožemio ir vandens siekiant pašalinti degradacijos šaltinius;

121b) 

rekultivavimas – aplinkosaugos vadybos veiksmai, kuriais siekiama atkurti tam tikrą ekosistemų funkcionavimo lygį nualintose teritorijose taip, kad būtų vėl nuolat teikiamos ekosisteminės paslaugos, bet neprivalo būti užtikrinta nustatytos natūralios ar pusiau natūralios referencinės ekosistemos biologinė įvairovė ir vientisumas;

121c) 

ekosistema – ekosistema, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 ( 32 ) 2 straipsnio 13 punkte;

121d) 

biologinė įvairovė – biologinė įvairovė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2020/852 2 straipsnio 15 punkte;

▼B

122) 

principas „teršėjas moka“ – principas, pagal kurį taršos šalinimo priemonių išlaidas turėtų padengti atitinkamas teršėjas;

123) 

tarša – tai teršėjo padaryta žala, atsiradusi dėl tiesioginės ar netiesioginės žalos aplinkai arba sudarytų sąlygų atsirasti tokiai žalai fizinei aplinkai ar gamtos ištekliams;

▼M6

123a) 

teršalas – teršalas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 2 straipsnio 10 punkte;

123b) 

tarša – tarša, apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 2 punkte;

123c) 

gamtos procesais pagrįstas sprendimas – veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti, išsaugoti, atkurti, tvariai naudoti ir tvarkyti natūralias ar modifikuotas sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemas, veiksmingai ir prisitaikius sprendžiant socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos uždavinius, kartu užtikrinant žmonių gerovę, ekosistemų funkcijas, atsparumą ir naudą biologinei įvairovei;

123d) 

atkūrimas – procesas, kuriuo padedama atkurti ekosistemą, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir didinti ekosistemų atsparumą, visų pirma klimato kaitai. Ekosistemų atkūrimas apima priemones, kurių imamasi siekiant pagerinti ekosistemos būklę ir atkurti arba atstatyti ekosistemą, kai tokia būklė buvo prarasta, taip pat ekosistemų atsparumui ir prisitaikymui prie klimato kaitos gerinti;

▼M6

124) 

didelio energinio efektyvumo centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas – efektyvus centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte;

▼M6

124a) 

centralizuotas šilumos tiekimas ir centralizuotas vėsumos tiekimas – centralizuotas šildymas arba centralizuotas vėsinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 19 punkte;

124b) 

centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos – šilumos ir (arba) vėsumos gamybos įrenginiai, šiluminės energijos kaupimo ir skirstymo tinklas, kurį sudaro tiek pirminis (perdavimo), tiek antrinis vamzdynų tinklai, kuriuo šiluma arba vėsuma tiekiama vartotojams. Nuoroda į centralizuotą šilumos tiekimą turi būti suprantama kaip nuoroda į centralizuoto šilumos ir (arba) vėsumos tiekimo sistemas, atsižvelgiant į tai, ar tinklai tiekia šilumą ar vėsumą kartu, ar atskirai;

▼B

125) 

teršėjas – asmuo, darantis tiesioginę ar netiesioginę žalą aplinkai arba sudarantis sąlygas tokiai žalai atsirasti;

▼M6

126) 

pakartotinis naudojimas – pakartotinis naudojimas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2008/98/EB ( 33 ) 3 straipsnio 13 punkte;

127) 

parengimas pakartotiniam naudojimui – parengimas pakartotiniam naudojimui, apibrėžtas Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 16 punkte;

128) 

perdirbimas – perdirbimas, apibrėžtas Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 17 punkte;

▼M6

128a) 

efektyvus išteklių naudojimas – sąnaudų, reikalingų produkcijos vienetui pagaminti, kiekio sumažinimas arba pirminių sąnaudų pakeitimas antrinėmis sąnaudomis;

128b) 

atliekos – atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte;

128c) 

atliekinė šiluma – atliekinė šiluma, apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 9 punkte;

128d) 

apdorojimas – apdorojimas, apibrėžtas Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 14 punkte, taip pat kitų produktų ir medžiagų apdorojimas;

128e) 

atliekų naudojimas – naudojimas, apibrėžtas Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 15 punkte, taip pat kitų produktų ir medžiagų naudojimas;

128f) 

šalinimas – šalinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 19 punkte;

128g) 

kiti produktai arba medžiagos – produktai ir medžiagos, išskyrus atliekas, bet įskaitant Direktyvos 2008/98/EB 5 straipsnyje nurodytus šalutinius produktus, žemės ūkio ir miškininkystės atliekos, nuotekos, lietaus vanduo ir paviršinės nuotekos, mineralai, maistinės medžiagos, gamybos procesų metu susidariusios dujos ir nereikalingi produktai, dalys ir medžiagos;

128h) 

nereikalingi produktai, dalys ir medžiagos – produktai, dalys ar medžiagos, kurie nebereikalingi arba nebenaudingi jų turėtojui, tačiau tinkami pakartotiniam naudojimui;

128i) 

rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atskiras surinkimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 11 punkte;

▼M6 —————

▼M6

130) 

energetikos infrastruktūra – bet kokia Sąjungoje esanti arba Sąjungą su viena ar daugiau trečiųjų šalių jungianti fizinė įranga arba įrenginys, priskiriamas prie šių kategorijų:

a) 

elektros energijos sektoriuje:

i) 

perdavimo ir skirstymo sistemos, kai perdavimas yra elektros energijos transportavimas sausumoje ir jūroje aukštos ir aukštosios įtampos jungtine sistema siekiant ją pristatyti galutiniams vartotojams ar skirstytojams, išskyrus tiekimą, o skirstymas yra elektros energijos transportavimas sausumoje ir jūroje aukštosios, vidutinės ar žemosios įtampos skirstymo sistemomis siekiant ją pristatyti vartotojams, išskyrus tiekimą;

ii) 

bet kokia įranga arba įrenginiai, būtini saugiam, patikimam ir efektyviam i punkte nurodytų sistemų veikimui užtikrinti, įskaitant visų lygių įtampos ir pastočių apsaugos, stebėjimo ir kontrolės sistemas;

iii) 

visiškai integruoti tinklo komponentai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 ( 34 ) 2 straipsnio 51 punkte;

iv) 

pažangieji elektros tinklai, t. y. sistemos ir komponentai, integruojantys informacines ir ryšių technologijas per veikiančias skaitmenines platformas, valdymo sistemas ir jutiklių technologijas perdavimo ir skirstymo tinklo lygmenimis, siekiant saugesnio, efektyvesnio ir pažangesnio elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklo, didesnio pajėgumo integruoti naujas gamybos, kaupimo ir vartojimo formas ir sudarant palankesnes sąlygas naujiems verslo modeliams bei rinkos struktūroms;

v) 

jūrinis elektros tinklas – elektros energijos perdavimo arba skirstymo infrastruktūros įranga ar įrenginiai, apibrėžti i punkte ir atliekantys dvejopą funkciją: jungiantys jūroje esančius gamybos objektus su dviem ar daugiau šalių ir iš tų objektų perduodantys ar paskirstantys jūrų atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją. Jiems priskiriami ir pažangieji tinklai, ir bet kokia gretima jūroje esanti įranga ar įrenginiai, būtini saugiam, patikimam ir efektyviam sistemų veikimui užtikrinti, įskaitant apsaugos, stebėsenos ir kontrolės sistemas ir būtinas pastotes, jei jos taip pat užtikrina technologijų sąveikumą ir, be kita ko, skirtingų technologijų tarpusavio suderinamumą;

b) 

dujų (gamtinių dujų, biodujų, įskaitant biometaną, ir (arba) nebiologinės kilmės dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių) sektoriuje:

i) 

dujų perdavimo ir paskirstymo vamzdynai, kurie yra tinklo dalis, išskyrus aukšto slėgio vamzdynus, naudojamus išgautų gamtinių dujų paskirstymui pradinės grandies rinkoje;

ii) 

požeminės saugyklos, sujungtos su i punkte nurodytais aukšto slėgio dujotiekiais;

iii) 

suskystintųjų arba suslėgtųjų dujų priėmimo, saugojimo, pakartotinio dujinimo ar slėgio sumažinimo įrenginiai;

iv) 

bet kokia įranga ar įrenginys, būtini saugiam, patikimam ir veiksmingam sistemos eksploatavimui arba siekiant užtikrinti galimybę naudoti transportavimo abiem kryptimis pajėgumus, įskaitant kompresorines stotis;

v) 

pažangieji dujų tinklai, t. y. bet kuri iš toliau nurodytos įrangos arba bet kurie iš toliau nurodytų įrenginių, kuriais siekiama sudaryti sąlygas ir palengvinti dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų (įskaitant vandenilį arba nebiologinės kilmės dujas) integravimą į tinklą: skaitmeninės sistemos ir komponentai, kuriuose integruotos informacinės ir ryšių technologijos, valdymo sistemos ir jutiklių technologijos, kad būtų galima vykdyti sąveikią ir pažangią dujų gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo dujų tinkle stebėseną, matavimą, kokybės kontrolę ir valdymą. Be to, pažangieji tinklai taip pat gali apimti įrangą, kurią įrengus galima užtikrinti srautus priešinga kryptimi nuo skirstymo iki perdavimo lygio ir atlikti atitinkamus būtinus esamo tinklo atnaujinimu;

c) 

vandenilio sektoriuje:

i) 

perdavimo vamzdynai, skirti vandeniliui transportuoti naudojant aukštą slėgį, taip pat skirstomieji vamzdynai, skirti vietiniam vandenilio skirstymui ir kuriais skaidriai ir nediskriminuojant suteikiama prieiga daugeliui tinklo naudotojų;

ii) 

saugyklos – įrenginiai didelio grynumo vandeniliui laikyti, įskaitant jam laikyti skirtą vandenilio terminalo dalį, tačiau išskyrus tą dalį, kuri naudojama gavybos operacijoms vykdyti, bei įrenginius, skirtus vien tik vandenilio tinklo operatoriams, atliekantiems savo funkcijas. Vandenilio saugyklos apima požemines saugyklas, sujungtas su i punkte nurodytais aukšto slėgio vandenilio vamzdynais;

iii) 

vandenilio arba vandenilio, įterpto į kitas chemines medžiagas, išsiuntimo, priėmimo, saugojimo ir pakartotinio dujinimo arba slėgio sumažinimo įrenginiai, naudojami siekiant įleisti vandenilį į dujų arba vandenilio tinklą;

iv) 

terminalai – įrenginiai, naudojami skystajam vandeniliui transformuoti į dujinį vandenilį, įleidžiamą į vandenilio tinklą. Terminaluose įrengta pagalbinė įranga ir veikia laikina saugykla, būtinos vandeniliui transformuoti ir vėliau įleisti į vandenilio tinklą, tačiau neapima jokios kaip saugykla naudojamos vandenilio terminalo dalies;

v) 

jungtis – vandenilio tinklas (ar jo dalis), kertantis valstybių narių sieną arba valstybės narės ir trečiosios šalies sieną ir nutiestas iki valstybių narių teritorijos arba tos valstybės narės teritorinių vandenų;

vi) 

bet kokia įranga ar įrenginiai, būtini tam, kad vandenilio sistema veiktų saugiai, patikimai ir efektyviai arba kad būtų užtikrintas pajėgumas transportuoti abiem kryptimis, įskaitant kompresorines.

Bet kuri i–vi punktuose nurodyta infrastruktūra gali būti naujai įrengta infrastruktūra arba vandeniliui pritaikyta gamtinių dujų infrastruktūra arba jų derinys. Infrastruktūra, nurodyta i–vi papunkčiuose, prie kurios suteikta prieiga trečiosioms šalims, laikoma energetikos infrastruktūra;

d) 

anglies dioksido sektoriuje:

i) 

vamzdynai, išskyrus gavybos vamzdynų tinklą, naudojami anglies dioksidui transportuoti iš daugiau nei vieno šaltinio, t. y. pramoninių įrenginių (įskaitant elektrines), kuriuose vykstant degimo procesui ar kitoms cheminėms reakcijoms, kuriems naudojami iškastiniai arba neiškastiniai junginiai, kurių sudėtyje yra anglies, susidaro anglies dioksido dujos, skirti anglies dioksidui nuolat saugoti geologinėse formacijose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/31/EB ( 35 ) 3 straipsnį arba jam naudoti kaip žaliavai arba biologinių procesų našumui didinti;

ii) 

anglies dioksido skystinimo ir buferinio saugojimo įrenginiai ketinant jį transportuoti ar saugoti. Šiai infrastruktūrai nepriskiriama geologinėse formacijose įrengta infrastruktūra, naudojama nuolatiniam geologiniam anglies dioksido saugojimui pagal Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnį, ir su tuo susiję paviršiaus bei suleidimo įrenginiai;

iii) 

bet kokia įranga ar įrenginys, būtini tinkamai, saugiai ir efektyviai eksploatuoti atitinkamą sistemą, įskaitant apsaugos, stebėjimo ir kontrolės sistemas. Jungtis gali apimti mobiliąją infrastruktūrą, skirtą anglies dioksidui transportuoti ir saugoti, jeigu tokia mobilioji infrastruktūra atitinka netaršios transporto priemonės apibrėžtį;

Infrastruktūra, nurodyta i, ii ir iii papunkčiuose, prie kurios suteikta prieiga trečiosioms šalims, laikoma energetikos infrastruktūra;

e) 

infrastruktūra, naudojama įvairių gamintojų arba naudotojų šiluminei energijai perduoti arba paskirstyti garų, karšto vandens ar atvėsintų skysčių forma, grindžiama atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba pramoninės paskirties atliekinės šilumos naudojimu;

f) 

bendro intereso projektai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 ( 36 ) 2 straipsnio 4 punkte, ir abipusio intereso projektai, nurodyti Sutarties 171 straipsnyje;

g) 

kitų kategorijų infrastruktūra, kuria užtikrinamas fizinis arba virtualus atsinaujinančiųjų išteklių arba anglies dioksido neišskiriančios energijos gamintojų ir vartotojų sujungimas keliuose prieigos ir išėjimo taškuose ir kuria gali naudotis trečiosios šalys, nepriklausančios infrastruktūros savininko ir (arba) valdytojo įmonėms;

Infrastruktūra, nurodyta a–g punktuose, kuri yra sukurta vienam ex ante nustatytam naudotojui arba nedidelei jų grupei ir pritaikyta jų poreikiams (specialioji infrastruktūra), nelaikoma energetikos infrastruktūra;

▼M6

130a) 

skirstymo sistemos operatorius – skirstymo sistemos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 29 punkte;

130b) 

perdavimo sistemos operatorius – perdavimo sistemos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 35 punkte;

130c) 

elektros energijos kaupimas – elektros energijos galutinio naudojimo atidėjimas vėlesniam momentui nei ji buvo pagaminta arba elektros energijos pavertimas tokios formos energija, kurią galima kaupti, tokios energijos kaupimas ir vėlesnis tokios energijos pavertimas elektros energija;

130d) 

šilumos kaupimas – šilumos energijos galutinio naudojimo atidėjimas vėlesniam momentui nei ji buvo pagaminta arba elektros ar šilumos energijos pavertimas tokios formos energija, kurią galima kaupti, tokios energijos kaupimas ir, kai tinkama, vėlesnis tokios energijos pavertimas šilumos energija galutiniam naudojimui (t. y. šildymui arba vėsinimui);

▼M6

131) 

energijos vidaus rinkos teisės aktai – Direktyva (ES) 2019/944, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB ( 37 ), Reglamentas (ES) 2019/943 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 ( 38 );

▼M6

131a) 

anglies dioksido surinkimo ir saugojimo arba CCS technologijos – technologijos, kurias taikant galima surinkti pramonės įmonių išmetamą CO2, įskaitant išsiskiriantį proceso metu, arba jį surinkti tiesiogiai iš aplinkos oro, transportuoti į saugyklą ir suleisti į tinkamas požemines geologines formacijas nuolat saugoti;

131b) 

anglies dioksido surinkimo ir naudojimo arba CCU technologijos – technologijos, kurias taikant galima surinkti pramonės įmonių išmetamą anglies dioksidą (CO2), įskaitant išsiskiriantį proceso metu, arba jį surinkti tiesiogiai iš aplinkos oro ir transportuoti į CO2 vartojimo arba naudojimo vietą, kad tas CO2 būtų visiškai panaudotas;

▼B

Socialinei transporto pagalbai atokių regionų gyventojams taikomos apibrėžtys

132) 

įprastinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje dėl asmeninių ir profesinių ryšių kiekvienais kalendoriniais metais asmuo gyvena bent 185 dienas; tuo atveju, kai asmens profesiniai ryšiai yra kitoje vietoje nei jo asmeniniai ryšiai ir kai jis gyvena dviejose arba daugiau valstybių narių, laikoma, kad jo įprastinė gyvenamoji vieta yra jo asmeninių ryšių vieta, jei šis asmuo ten reguliariai grįžta; kai asmuo gyvena valstybėje narėje, kurioje vykdo nustatytos trukmės užduotį, ir toliau laikoma, kad jo gyvenamoji vieta yra jos asmeninių ryšių vieta, nepriklausomai nuo to, ar jis į šią vietą grįžta veiklos metu; mokantis universitete arba mokykloje kitoje valstybėje narėje įprastinė gyvenamoji vieta nesikeičia; arba sąvokos „įprastinė gyvenamoji vieta“ prasmė – valstybės narės nacionalinės teisės suteikta prasmė;

Pagalbos plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti apibrėžtys

▼M4 —————

▼M6 —————

▼B

135) 

kabelių kanalai – požeminiai vamzdžiai arba izoliaciniai vamzdžiai plačiajuosčio ryšio tinklo kabeliams (šviesolaidiniams, variniams arba bendraašiams) tiesti;

136) 

fizinis atsiejimas suteikia prieigą prie galutinio naudotojo prieigos linijos ir taip konkurento nuosavoms perdavimo sistemoms sudaro galimybę tiesiogiai perduoti ja duomenis;

▼M6

137) 

plačiajuosčio ryšio infrastruktūra – plačiajuosčio ryšio tinklas be jokių aktyviųjų komponentų, kurį sudaro fizinė infrastruktūra, įskaitant kabelių kanalus, stulpus, stiebus, bokštus, nenaudojamas šviesolaidžio skaidulas, skirstymo spintas ir kabelius (įskaitant nenaudojamas šviesolaidžio skaidulas ir varinius kabelius);

▼M6

137a) 

tranzitinis tinklas – plačiajuosčio ryšio tinklo dalis, sujungianti prieigos tinklą ir pagrindinį tinklą, prie kurios galutiniams naudotojams nesuteikiama tiesioginė prieiga. Tai tinklo dalis, kurioje sujungiamas galutinių naudotojų duomenų srautas;

137b) 

pagrindinis tinklas – pagrindinis tranzitinius tinklus iš skirtingų vietovių ar regionų sujungiantis tinklas;

137c) 

prieigos tinklas – plačiajuosčio ryšio tinklo segmentas, sujungiantis tranzitinį tinklą su galutinių naudotojų patalpomis arba įrenginiais;

▼M4 —————

▼M6

139) 

didmeninė prieiga – prieiga, per kurią vienas operatorius gali naudotis kito operatoriaus įrenginiais. Remiantis dabartiniais technologiniais laimėjimais, į didmeninę prieigą įtraukiami bent toliau išvardyti prieigos produktai: i) per FTTC tinklus: prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, atsiejimas ir prieiga prie dvejetainių signalų srauto; ii) per kabelių tinklus: prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir prieiga prie aktyviųjų paslaugų; iii) per fiksuotojo belaidžio ryšio tinklus: prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir prieiga prie aktyviųjų paslaugų; iv) per judriojo ryšio tinklus: prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir prieiga prie aktyviųjų paslaugų (bent jau tarptinklinio ryšio); v) per palydovines platformas: prieiga prie aktyviųjų paslaugų; vi) per tranzitinius tinklus: prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir prieiga prie aktyviųjų paslaugų;

139a) 

aprėpiami objektai – galutinių naudotojų objektai, į kuriuos, galutinių naudotojų prašymu ir per keturias savaites nuo prašymo dienos, operatorius gali teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas (neatsižvelgiant į tai, ar šie objektai jau yra prijungti prie tinklo). Šiuo atveju kaina, taikoma už plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą galutinių naudotojų objektuose, neturi viršyti įprastų prijungimo mokesčių, t. y. į ją neturi būti įtrauktos jokios papildomos ar išskirtinės išlaidos, palyginti su įprastine komercine praktika, ir bet kuriuo atveju neturi viršyti įprastos kainos atitinkamoje valstybėje narėje. Tą kainą turi nustatyti kompetentinga nacionalinė institucija;

▼M4

139b) 

socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai – subjektai, kurie, atsižvelgiant į jų veiklos uždavinius, pobūdį ar buvimo vietą, gali tiesiogiai ar netiesiogiai teikti svarbią socialinę ir ekonominę naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms aplinkinėje teritorijoje arba savo įtakos zonoje, įskaitant, be kita ko, valdžios institucijas ir viešuosius ar privačiuosius subjektus, kuriems pavesta teikti visuotinės svarbos paslaugas arba visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kaip nustatyta Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje, taip pat skaitmeninei veiklai imlias įmones;

139c) 

5G koridorius – transporto linija, kelias, geležinkelis arba vidaus vandenų kelias, visiškai aprėpti skaitmeninio ryšio infrastruktūros, visų pirma 5G sistemų, kuriais suteikiama galimybė nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1153 ( 39 ), tokias kaip susietasis ir automatizuotas judumas, panašios geležinkeliams skirtos išmaniojo judumo paslaugos ar skaitmeninis junglumas vidaus vandenų keliuose;

▼M6

139d) 

piko tarpsnis – paros laikas, įprastai trunkantis vieną valandą, per kurią tinklo apkrova paprastai yra didžiausia;

139e) 

piko tarpsnio sąlygos – sąlygos, tikėtinos tinkle piko tarpsnio metu;

139f) 

aktualus laikotarpis – laikotarpis, naudojamas planuojamoms privačiosioms investicijoms patikrinti, atitinkantis laikotarpį, kurio valstybės narės vertinimu reikės planuojamam valstybės lėšomis finansuojamam tinklui įdiegti, kuris prasideda nuo viešų konsultacijų apie planuojamą valstybės intervenciją paskelbimo momento ir baigiasi, kai tinklas pradedamas eksploatuoti (t. y. kai valstybės lėšomis finansuojamame tinkle pradedamos teikti didmeninės arba mažmeninės paslaugos). Aktualus laikotarpis negali būti trumpesnis nei dveji metai;

▼B

Pagalbos kultūrai ir paveldo išsaugojimui apibrėžtys

140) 

sudėtingi garso ir vaizdo kūriniai – taip valstybių narių identifikuojami darbai pagal iš anksto nustatytus kriterijus, kai kuriamos schemos arba suteikiama pagalba; tai gali būti filmai, kurių vienintelė originali versija yra išleista valstybės narės, kurios teritorija, gyventojų skaičius arba kalbinė erdvė yra nedideli, kalba, trumpametražiai filmai, filmai, pradedančiųjų režisierių pirmi ar antri filmai, dokumentiniai filmai, mažo biudžeto ar komerciniu požiūriu sudėtingi kūriniai;

141) 

EBPO Paramos vystymuisi komiteto (PVK) sąrašo šalys – visos šalys ir teritorijos, kurios turi teisę gauti oficialią paramą vystymuisi ir kurios yra įtrauktos į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sudarytą sąrašą;

142) 

pagrįstas pelnas nustatomas atsižvelgiant į būdingą atitinkamo sektoriaus pelną. Bet kokiu atveju kapitalo grąžos norma, neviršijanti atitinkamos apsikeitimo normos ir 100 bazinių punktų sumos, bus laikoma pagrįsta;

Pagalbos sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms apibrėžtys

143) 

profesionalus sportas – sportavimas kaip mokamas darbas arba atlyginama paslauga, nepriklausomai nuo to, ar yra sudaryta profesionalaus sportininko ir atitinkamos sporto organizacijos oficiali darbo sutartis, kai ta kompensacija viršija dalyvavimo sąnaudas ir sudaro didelę sportininko pajamų dalį. Dalyvavimo sporto renginyje kelionės ir apgyvendinimo išlaidų atlyginimas šiame reglamente nelaikomas kompensacija.

▼M1

Pagalbos regioniniams oro uostams apibrėžtys

144) 

oro uosto infrastruktūra – infrastruktūra ir įranga, kurią oro uostas naudoja oro uosto paslaugoms oro transporto bendrovėms ir įvairiems paslaugų teikėjams teikti; įskaitant kilimo ir tūpimo takus, terminalus, peronus, riedėjimo takus, centralizuotą antžeminių paslaugų infrastruktūrą ir visą kitą infrastruktūrą, kuri tiesiogiai naudojama oro uosto paslaugoms teikti, išskyrus infrastruktūrą ir įrangą, kuri pirmiausia reikalinga su oro susisiekimu nesusijusiai veiklai vykdyti;

145) 

oro transporto bendrovė – bet kokia oro transporto bendrovė, turinti valstybės narės arba Europos bendrosios aviacijos erdvei priklausančios valstybės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 ( 40 ) išduotą galiojančią licenciją teikti oro susisiekimo paslaugas;

146) 

oro uostas – ekonominę oro uosto paslaugų teikimo oro transporto bendrovėms veiklą vykdantis subjektas ar subjektų grupė;

147) 

oro uostų paslaugos – su orlaivių priežiūra nuo nusileidimo iki pakilimo, keleivių aptarnavimu ir krovinių tvarkymu susijusios paslaugos, kurias oro transporto bendrovėms teikia oro uostas ar bet kuri jo patronuojamoji įmonė, kad oro transporto bendrovės galėtų teikti oro susisiekimo paslaugas, įskaitant antžeminių paslaugų teikimą ir aprūpinimą centralizuota antžeminių paslaugų infrastruktūra;

148) 

vidutinis metinis keleivių srautas – skaičius, apskaičiuojamas remiantis atskridusių ir išskridusių keleivių skaičiumi per dvejus finansinius metus iki tų metų, kuriais suteikta pagalba;

149) 

centralizuota antžeminių paslaugų infrastruktūra – infrastruktūra, kurią paprastai eksploatuoja oro uosto valdytojas ir kuri už atlygį suteikiama įvairiems oro uoste veikiantiems antžeminių paslaugų teikėjams, išskyrus įrangą, kuri priklauso antžeminių paslaugų teikėjams arba yra jų eksploatuojama;

150) 

greitasis traukinys – traukinys, galintis pasiekti didesnį kaip 200 km/h greitį;

151) 

antžeminės paslaugos – tarybos direktyvos 96/67/EB ( 41 ) priede apibūdintos oro uosto naudotojams oro uostuose teikiamos paslaugos;

152) 

su oro susisiekimu nesusijusi veikla – komercinės paslaugos, teikiamos oro transporto bendrovėms ar kitiems oro uosto naudotojams, įskaitant pagalbines paslaugas keleiviams, krovinių ekspeditoriams ar kitiems paslaugų teikėjams, biurų ir parduotuvių patalpų nuomą, automobilių stovėjimo aikštelės paslaugas ir viešbučių paslaugas;

153) 

regioninis oro uostas – oro uostas, kurio vidutinis metinis keleivių srautas neviršija 3 milijonų keleivių;

Pagalbos uostams apibrėžtys

154) 

uostas – žemės ir vandens teritorija, kurioje veikia tokia infrastruktūra ir įranga, kad būtų galima priimti, pakrauti ir iškrauti laivus, saugoti, priimti ir pristatyti prekes ir įlaipinti ir išlaipinti keleivius, įgulą ir kitus asmenis, taip pat bet kokia kita infrastruktūra, reikalinga vežėjams uoste;

155) 

jūrų uostas – uostas, skirtas daugiausia jūrų laivams priimti;

156) 

vidaus vandenų uostas – kitas nei jūrų uostas, skirtas vidaus vandenų laivams priimti;

▼M6

157) 

uosto infrastruktūra – infrastruktūra ir įrenginiai su transportu susijusioms uosto paslaugoms teikti, pavyzdžiui, laivų švartavimo prieplaukos, prieplaukų sienos, molai ir plūdriosios pontoninės rampos potvynių ir atoslūgių užliejamuose plotuose, vidaus baseinai, pylimai ir nusausinti žemės plotai, laivuose susidarančių atliekų ir krovinių likučių surinkimo infrastruktūra, įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūra uostuose elektros energijai, vandeniliui, amoniakui ir metanoliui transporto priemonėms, mobiliajai terminalų įrangai ir mobiliajai antžeminių paslaugų teikimo įranga tiekti;

▼M1

158) 

antžeminė uosto infrastruktūra – paviršiuje esančios konstrukcijos (pavyzdžiui, skirtos saugoti) ir uosto teritorijoje esanti stacionarioji įranga (pavyzdžiui, sandėliai ir terminalo pastatai) ir mobilioji įranga (pavyzdžiui, kranai), skirta su transportu susijusioms uosto paslaugoms teikti;

159) 

prieigos infrastruktūra – bet kokios rūšies infrastruktūra, kurios reikia, kad naudotojams būtų užtikrinta prieiga prie uosto ir galimybė patekti į jį iš sausumos, jūros ar upės, arba uoste esanti infrastruktūra, pavyzdžiui, keliai, geležinkeliai, kanalai ir šliuzai;

160) 

dugno gilinimas – nuosėdų šalinimas nuo įplaukimo į uostą vandens kelio arba uosto dugno;

▼M6 —————

▼M1

162) 

laivai – plūdriosios konstrukcijos, savaeigės arba nesavaeigės, su vienu ar daugiau antvandeninės dalies korpusų;

163) 

jūrų laivai – laivai, išskyrus tuos, kurie plaukioja vien ar daugiausia vidaus vandenų keliais arba uždarosiose akvatorijose arba greta jų esančiuose vandenyse;

164) 

vidaus vandenų laivai – laivai, skirti plaukioti vien ar daugiausia vidaus vandenų keliais arba uždarosiose akvatorijose arba greta jų esančiuose vandenyse;

165) 

laivuose susidarančių atliekų ir krovinių likučių surinkimo infrastruktūra – stacionarieji, plūdrieji arba mobilieji uosto įrenginiai, galintys priimti laivuose susidarančias atliekas ir krovinių likučius, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/59/EB ( 42 )

▼M4

Pagalbos, naudojamos „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, apibrėžtys (terminai, kurių apibrėžtys pateiktos kitose šio straipsnio antraštinėse dalyse, turi tą pačią reikšmę, kaip nurodyta tose dalyse, įskaitant pagalbos, naudojamos „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, atžvilgiu)

166) 

„InvestEU“ fondas, ES garantija, finansinis produktas, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos ir įgyvendinantysis partneris – kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) 2021/523 2 straipsnyje;

167) 

finansų tarpininkas – taikant 16 skirsnį tai finansų tarpininkas, kaip apibrėžta 34 punkte, išskyrus įgyvendinančiuosius partnerius;

168) 

komercinis finansų tarpininkas – finansų tarpininkas, kuris veikia siekdamas pelno ir prisiimdamas visą riziką be valstybės garantijos; nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos nelaikomi komerciniais finansų tarpininkais;

169) 

TEN-T miestų transporto mazgas – kaip jis apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 ( 43 ) 3 straipsnio p punkte;

170) 

naujas rinkos dalyvis – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES ( 44 ) 3 straipsnio 1 punkte apibrėžta geležinkelio įmonė, atitinkanti šias sąlygas:

a) 

ji yra gavusi licenciją pagal Direktyvos 2012/34/ES 17 straipsnio 3 dalį veikti konkrečiame rinkos segmente prieš mažiau nei dvidešimt metų iki pagalbos suteikimo;

b) 

ji nėra susijusi, kaip tai suprantama šio reglamento I priedo 3 straipsnio 3 dalyje, su geležinkelio įmone, gavusia licenciją, apibrėžtą Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 14 dalyje, anksčiau nei 2010 m. sausio 1 d.;

171) 

miesto transportas – transportas mieste arba aglomeracijoje ir aplinkinėse zonose;

172) 

ekosistema, biologinė įvairovė ir gera ekosistemos būklė – kaip jos apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 ( 45 ) 2 straipsnyje;

▼B

3 straipsnis

Išimties taikymo sąlygos

Pagalbos schemos, individuali pagalba, suteikta pagal pagalbos schemas, ir ad hoc pagalba yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 arba 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tokia pagalba tenkina visas šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas ir specialias šio reglamento III skyriuje atitinkamos kategorijos pagalbai nustatytas sąlygas.

4 straipsnis

Pranešimo ribos

1.  

Šis reglamentas netaikomas pagalbai, viršijančiai toliau nurodytas ribas:

▼M6

a) 

regioninė investicinė pagalba: investicijoms, kurių tinkamos finansuoti išlaidos yra 110 mln. EUR arba didesnės, pagalbos sumą vienai įmonei vienam investiciniam projektui, kaip nurodyta toliau:

— 
kai didžiausias regioninės pagalbos intensyvumas yra 10 % – 8,25 mln. EUR;
— 
kai didžiausias regioninės pagalbos intensyvumas yra 15 % – 12,38 mln. EUR;
— 
kai didžiausias regioninės pagalbos intensyvumas yra 20 % – 16,5 mln. EUR;
— 
kai didžiausias regioninės pagalbos intensyvumas yra 25 % – 20,63 mln. EUR;
— 
kai didžiausias regioninės pagalbos intensyvumas yra 30 % – 24,75 mln. EUR;
— 
kai didžiausias regioninės pagalbos intensyvumas yra 35 % – 28,88 mln. EUR;
— 
kai didžiausias regioninės pagalbos intensyvumas yra 40 % – 33 mln. EUR;
— 
kai didžiausias regioninės pagalbos intensyvumas yra 50 % – 41,25 mln. EUR;
— 
kai didžiausias regioninės pagalbos intensyvumas yra 60 % – 49,5 mln. EUR;
— 
kai didžiausias regioninės pagalbos intensyvumas yra 70 % – 57,75 mln. EUR;
b) 

regioninė miesto plėtros pagalba: 22 mln. EUR, kaip nustatyta 16 straipsnio 3 dalyje;

c) 

investicinė pagalba MVĮ: 8,25 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

d) 

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui: 2,2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

e) 

pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse: 2,2 mln. EUR vienai įmonei per metus;

▼M6

ea) 

pagalba labai mažoms įmonėms viešosios intervencijos forma, susijusi su 19c straipsnyje nurodytu elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu: 200 000  EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus. Pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veikiančioms labai mažoms įmonėms ši riba yra 25 000  EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus, o žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veikiančioms labai mažoms įmonėms – 30 000  EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus;

eb) 

pagalba MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, kaip nurodyta 19d straipsnyje: 2 mln. EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus. Pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veikiančioms MVĮ ši riba yra 250 000  EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus, o žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veikiančioms MVĮ – 300 000  EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus. Pagalba įmonėms, veikiančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, teikiama su sąlyga, kad ji iš dalies arba visiškai neperduodama pirminės produkcijos gamintojams;

▼M6

f) 

pagalba įmonėms, dalyvaujančioms Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose: pagalba pagal 20 straipsnį – 2,2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; pagalba pagal 20a straipsnį – 20a straipsnio 2 dalyje nustatytos sumos vienos įmonės vienam projektui;

g) 

rizikos finansų pagalba: 16,5 mln. EUR vienai tinkamai finansuoti įmonei, kaip nustatyta 21 straipsnio 8 dalyje ir 21a straipsnio 2 dalyje;

h) 

verslo pradžios pagalba: sumą, kaip nustatyta vienai įmonei 22 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 dalyse;

i) 

pagalba moksliniams tyrimams ir plėtrai:

i) 

jei projektą sudaro daugiausia fundamentiniai tyrimai: 55 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; tai yra toks atvejis, kai daugiau nei pusę projekto tinkamų finansuoti išlaidų susidaro dėl veiklos, priskiriamos prie fundamentinių tyrimų kategorijos;

ii) 

jei projektą sudaro daugiausia pramoniniai tyrimai: 35 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; tai yra toks atvejis, kai daugiau nei pusę projekto tinkamų finansuoti išlaidų susidaro dėl veiklos, priskiriamos prie pramoninių tyrimų kategorijos arba pramoninių ir fundamentinių tyrimų kategorijų kartu paėmus;

iii) 

jei projektą sudaro daugiausia bandomoji taikomoji veikla: 25 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; tai yra toks atvejis, kai daugiau nei pusę projekto tinkamų finansuoti išlaidų susidaro dėl veiklos, priskiriamos prie bandomosios taikomosios veiklos kategorijos;

iv) 

jei projektas yra „Eureka“ projektas, jį vykdo bendroji įmonė, įsteigta pagal Sutarties 185 arba 187 straipsnį arba jis atitinka 25 straipsnio 6 dalies d punkte nustatytas sąlygas, iiii papunkčiuose nurodytos sumos padvigubinamos;

v) 

jei pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams teikiama skiriant grąžintinus avansus, kurie, nesant patvirtintos jų bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodikos, yra išreikšti kaip tinkamų finansuoti išlaidų procentinė dalis, o priemonėje numatyta, kad sėkmingai įgyvendinus projektą, kaip nustatyta remiantis pagrįsta ir atsargia hipoteze, avansai bus grąžinti su palūkanomis, kurių norma yra bent lygi diskonto normai, taikomai pagalbos suteikimo metu, i–iv papunkčiuose nurodytos sumos padidinamos 50 %;

vi) 

pagalba galimybių studijoms rengiantis mokslinių tyrimų veiklai: 8,25 mln. EUR vienai studijai;

vii) 

pagalba MVĮ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, kuriems kaip kokybės ženklas yra suteiktas pažangumo ženklas ir kurie įgyvendinami pagal 25a straipsnį: straipsnyje nurodytą sumą;

viii) 

pagalba veiksmams pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir EMTT Koncepcijos pagrindimo programą, teikiama pagal 25b straipsnį: straipsnyje nurodytas sumas;

ix) 

pagalba, naudojama bendrai finansuojamiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, teikiama pagal 25c straipsnį: straipsnyje nurodytas sumas;

x) 

pagalba susiejimo veiksmams: 25d straipsnyje nurodytas sumas;

xi) 

pagalba, susijusi su Europos gynybos fondo arba Europos gynybos pramonės plėtros programos remiamų projektų bendru finansavimu pagal 25e straipsnį: 80 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

j) 

investicinė pagalba mokslinių tyrimų infrastruktūroms: 35 mln. EUR vienai infrastruktūrai;

ja) 

investicinė pagalba bandymų ir eksperimentų infrastruktūrai: 25 mln. EUR vienai infrastruktūrai;

k) 

pagalba inovacijų klasteriams: 10 mln. EUR vienam klasteriui;

l) 

inovacijų pagalba MVĮ: 10 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

m) 

procesų ir organizacinių inovacijų diegimo pagalba: 12,5 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

n) 

pagalbai mokymui: 3 mln. EUR vienam mokymo projektui;

o) 

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba: 5,5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

p) 

neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma: 11 mln. EUR vienai įmonei per metus;

q) 

pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti: 11 mln. EUR vienai įmonei per metus;

r) 

paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba: 5,5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

s) 

investicinė pagalba aplinkos apsaugai, jeigu nenurodyta kitaip: 30 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

sa) 

36 straipsnio 4 dalyje nurodyta pagalba specialiai infrastruktūrai ir saugojimui: 25 mln. EUR vienam projektui;

▼M6

sb) 

36a straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta investicinė pagalba įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai: 30 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui, o jeigu tai schemos – 300 mln. EUR vidutinį metinį biudžetą;

sc) 

38a straipsnio 7 dalyje ir 39 straipsnio 2a dalyje nurodyta investicinė pagalba pastatų energiniam naudingumui ir aplinkosauginiam veiksmingumui bendrai didinti: 30 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

sd) 

38b straipsnyje nurodyta pagalba siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo: 30 mln. EUR viso nominaliojo nepanaudoto finansavimo vienam pagalbos gavėjui;

se) 

investicinė pagalba pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektams finansinių priemonių forma: 39 straipsnio 5 dalyje nustatytas sumas;

sf) 

44a straipsnyje nurodyta pagalba aplinkosaugos mokesčių arba rinkliavų sumažinimo forma: 50 mln. EUR vienai schemai per metus;

▼M6 —————

▼M6

v) 

42 straipsnyje nurodyta veiklos pagalba atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybai skatinti ir 43 straipsnyje nurodyta veiklos pagalba atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai mažuosiuose projektuose ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijose skatinti: 30 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; visų schemų, kurioms taikomas 42 straipsnis, biudžetų suma ir visų schemų, kurioms taikomas 43 straipsnis, biudžetų suma atitinkamai neturėtų viršyti 300 mln. EUR per metus;

w) 

46 straipsnyje nurodyta pagalba centralizuoto šilumos ir (arba) vėsumos tiekimo sistemoms: 50 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

x) 

48 straipsnyje nurodyta pagalba energetikos infrastruktūrai: 70 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

y) 

dotacijos forma skiriama pagalba fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklams diegti: 100 mln. EUR visų išlaidų vienam projektui; pagalbos fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklams, skiriamos kaip finansinė priemonė, atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;

▼M4

ya) 

dotacijos forma skiriama pagalba 4G arba 5G judriojo ryšio tinklams diegti: 100 mln. EUR visų vieno projekto išlaidų; finansinės priemonės forma skiriamos pagalbos 4G arba 5G judriojo ryšio tinklams atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;

yb) 

dotacijos forma skiriama pagalba tam tikriems bendro intereso transeuropiniams skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams, kurie finansuojami pagal Reglamentą (ES) 2021/1153 arba kuriems kaip kokybės ženklas pagal tą reglamentą suteiktas pažangumo ženklas: 100 mln. EUR visų vieno projekto išlaidų; finansinės priemonės forma skiriamos pagalbos tam tikriems bendro intereso transeuropiniams skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;

yc) 

pagalba, teikiama pagal ryšio paslaugoms finansuoti skirtų čekių schemą: visas valstybės pagalbos biudžetas per 24 mėnesius visoms ryšio paslaugoms finansuoti skirtų čekių schemoms valstybėje narėje neturi viršyti 50 mln. EUR (bendra suma, įskaitant nacionalines, regionines arba vietos čekių schemas);

▼M6

yd) 

dotacijos forma suteikta pagalba tranzitiniams tinklams diegti: 100 mln. EUR visų išlaidų vienam projektui; finansinės priemonės forma suteikta pagalba tranzitiniams tinklams diegti: viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;

▼M6

z) 

investicinė pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 165 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 82,5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

aa) 

pagalbos garso ir vaizdo kūriniams schemos: 55 mln. EUR vienai schemai per metus;

bb) 

investicinė pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms: 33 mln. EUR arba visos išlaidos, viršijančios 110 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba sporto infrastruktūrai: 2,2 mln. EUR vienai infrastruktūrai per metus;

cc) 

investicinė pagalba vietos infrastruktūroms: 11 mln. EUR arba visos išlaidos, viršijančios 22 mln. EUR tai pačiai infrastruktūrai;

▼M1

dd) 

pagalba regioniniams oro uostams: 56a straipsnyje nustatytas pagalbos intensyvumas ir sumos;

▼M6

ee) 

pagalba jūrų uostams: tinkamos finansuoti išlaidos – 143 mln. EUR vienam projektui (arba 165 mln. EUR vienam projektui jūrų uoste, kuris įtrauktas į pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 ( 46 ) 47 straipsnyje); dugno gilinimo atveju projektas apibrėžiamas kaip visi dugno gilinimo darbai, atlikti per vienus kalendorinius metus;

ff) 

pagalba vidaus vandenų uostams: tinkamos finansuoti išlaidos – 44 mln. EUR vienam projektui (arba 55 mln. EUR vienam projektui vidaus vandenų uoste, kuris įtrauktas į pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnyje); dugno gilinimo atveju projektas apibrėžiamas kaip visi dugno gilinimo darbai, atlikti per vienus kalendorinius metus;

▼M4

gg) 

pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams: III skyriaus 16 skirsnyje nustatytas sumas;

▼M6

hh) 

pagalba MVĮ išlaidoms, patirtoms dalyvaujant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektuose: pagalba pagal 19a straipsnį – 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; pagalba pagal 19b straipsnį – 19b straipsnio 2 dalyje nustatytos sumos vienos įmonės vienam projektui.

▼B

2.  
1 dalyje nustatytos arba nurodytos ribos neapeinamos dirbtinai išskaidant pagalbos schemas arba pagalbos projektus.

5 straipsnis

Pagalbos skaidrumas

1.  
Šis reglamentas taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai).
2.  

Skaidria laikoma visų pirma tokių kategorijų pagalba:

a) 

pagalba, kurią sudaro dotacijos ir palūkanų normų subsidijos;

b) 

pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis pagalbos suteikimo metu rinkoje galiojusiomis orientacinėmis palūkanų normomis;

c) 

pagalba, kurią sudaro garantijos:

i) 

jeigu bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis Komisijos pranešime nustatytomis saugumo garanto priemokomis (tame Komisijos pranešime – „saugaus uosto“ priemokos) arba

ii) 

jeigu prieš įgyvendinant priemonę garantijos bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta remiantis Komisijos pranešimu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai ( 47 ) arba kitu paskesniu pranešimu, apie tą metodiką pranešus Komisijai pagal bet kokį tuo metu taikomą Komisijos priimtą reglamentą valstybės pagalbos srityje, ir patvirtintoje metodikoje aiškiai apibrėžta garantijos rūšis ir pagrindinio sandorio rūšis atsižvelgiant į šio reglamento taikymą;

d) 

pagalba mokesčių lengvatų forma, kai priemonėje yra nustatyta riba, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršijama taikytina riba;

e) 

regioninė miesto plėtros pagalba, jeigu tenkinamos 16 straipsnyje nustatytos sąlygos;

▼M4

ea) 

pagalba įmonėms už jų dalyvavimą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose pagal 20a straipsnį, kai numatyta viršutinė riba, užtikrinanti, kad nebūtų viršyta 20a straipsnyje nustatyta taikytina riba;

▼M6

f) 

pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės, jeigu tenkinamos 21 ir 21a straipsniuose nustatytos sąlygos;

▼B

g) 

verslo pradžios pagalba, jeigu tenkinamos 22 straipsnyje nustatytos sąlygos;

▼M6

ga) 

pagalba MVĮ, teikiama prieigos mokesčių arba nemokamos prieigos prie inovacijų konsultacinių paslaugų ir inovacijų paramos paslaugų forma, kaip apibrėžta atitinkamai 2 straipsnio 94 ir 95 punktuose, kurias pagal pagalbos schemą teikia, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos, mokslinių tyrimų infrastruktūra, bandymų ir eksperimentų infrastruktūra arba inovacijų klasteriai, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

i) 

nauda, kurią sudaro sumažinti mokesčiai arba nemokama prieiga, yra kiekybiškai įvertinama ir įrodoma;

ii) 

visos arba dalinės paslaugų kainos nuolaidos ir taisyklės, pagal kurias MVĮ gali teikti paraiškas, būti atrenkamos ir gauti nuolaidas, skelbiamos viešai (interneto svetainėse arba kitomis tinkamomis priemonėmis) dar iki paslaugų teikėjui pradedant siūlyti nuolaidas;

iii) 

paslaugų teikėjas veda kiekvienai MVĮ kainų nuolaidų forma suteiktos pagalbos sumų apskaitą, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų viršutinių ribų. Tokie duomenys saugomi 10 metų nuo dienos, kurią paslaugų teikėjas suteikė paskutinę pagalbą;

▼B

h) 

pagalba energijos vartojimo efektyvumo projektams, jeigu tenkinamos 39 straipsnyje nustatytos sąlygos;

i) 

pagalba rinkos kainų priemokų forma, jeigu tenkinamos 42 straipsnyje nustatytos sąlygos;

j) 

pagalba grąžintinų avansų forma, jeigu visa nominali grąžintino avanso suma neviršija pagal šį reglamentą taikytinų ribų arba jeigu, prieš įgyvendinant priemonę, grąžintino avanso bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai;

▼M1

k) 

pagalba, kurią sudaro materialiojo turto pardavimas arba nuoma mažesnėmis nei rinkos kainomis, jeigu jo vertė nustatyta remiantis nepriklausomo eksperto vertinimu prieš sandorį arba remiantis viešai skelbiama, reguliariai atnaujinama ir visuotinai priimtina lyginamąja verte;

▼M6

l) 

pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, jeigu tenkinamos III skyriaus 16 skirsnyje nustatytos sąlygos;

▼M6

m) 

pagalba labai mažoms įmonėms viešosios intervencijos forma, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu, jeigu tenkinamos 19c straipsnyje nustatytos sąlygos;

n) 

pagalba MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, jeigu tenkinamos 19d straipsnyje nustatytos sąlygos.

▼B

6 straipsnis

Skatinamasis poveikis

1.  
Šis reglamentas taikomas tik skatinamąjį poveikį turinčiai pagalbai.
2.  

Laikoma, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, jei, prieš pradėdamas vykdyti su projektu ar veikla susijusius darbus, gavėjas atitinkamai valstybei narei pateikia rašytinę paraišką gauti pagalbą. Paraiškoje gauti pagalbą nurodoma bent tokia informacija:

a) 

įmonės pavadinimas ir dydis;

b) 

projekto aprašymas, įskaitant jo pradžios ir pabaigos datas;

c) 

projekto vieta;

d) 

tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas;

e) 

pagalbos rūšis (dotacija, paskola, garantija, grąžintinas avansas, nuosavo kapitalo injekcija ar kt.) ir viešojo finansavimo suma, kurios reikia projektui.

3.  

Didelėms įmonėms suteikta ad hoc pagalba laikoma turinti skatinamąjį poveikį, jei ne tik užtikrinama, kad būtų tenkinama 2 dalyje nustatyta sąlyga, bet valstybė narė, prieš suteikdama atitinkamą pagalbą, įsitikina, kad gavėjo parengtuose dokumentuose matyti, kad pagalba turės vieną iš šių padarinių:

a) 

regioninės investicinės pagalbos atveju: projektas įgyvendinamas, tačiau jis nebūtų buvęs įgyvendintas atitinkamoje vietovėje arba nebūtų pakankamai pelningas pagalbos gavėjui atitinkamoje vietovėje, jeigu pagalba nebūtų buvusi suteikta;

b) 

visais kitais atvejais:

— 
dėl pagalbos iš esmės padidėja projekto ir (arba) veiklos mastas arba
— 
dėl pagalbos iš esmės padidėja visa projektui ir (arba) veiklai pagalbos gavėjo išleista suma, arba
— 
iš esmės paspartėja atitinkamo projekto ir (arba) veiklos užbaigimas.
4.  

Nukrypstant nuo 2 ir 3 dalių, laikoma, kad priemonės mokesčių lengvatų forma turi skatinamąjį poveikį, jei tenkinamos šios sąlygos:

a) 

priemone suteikiama teisė į pagalbą pagal objektyvius kriterijus toliau nepaliekant valstybei narei teisės spręsti savo nuožiūra ir

b) 

priemonė priimta ir galioja prieš pradedant vykdyti su remiamu projektu ar veikla susijusius darbus, išskyrus fiskalinių teisių perėmimo schemų atveju, jeigu veiklai jau buvo taikomos ankstesnės schemos mokesčių lengvatų forma.

5.  

Nukrypstant nuo 2, 3 ir 4 dalių, toliau nurodytų rūšių pagalbai netaikomas skatinamojo poveikio reikalavimas arba manoma, kad tų rūšių pagalba turi skatinamąjį poveikį:

▼M1

a) 

regioninė veiklos pagalba ir regioninė miesto plėtros pagalba, jeigu tenkinamos 15 ir 16 straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

▼M6

b) 

pagalba MVĮ gauti finansavimą, jeigu tenkinamos 21, 21a ir 22 straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

▼B

c) 

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma ir neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma, jeigu tenkinamos atitinkamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos;

▼M1

d) 

pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti ir paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba, jeigu tenkinamos 34 ir 35 straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

▼B

e) 

pagalba aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma pagal Direktyvą 2003/96/EB, jeigu tenkinamos šio reglamento 44 straipsnyje nustatytos sąlygos;

f) 

pagalbai tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, jei tenkinamos 50 straipsnyje nustatytos sąlygos;

g) 

socialinė pagalba atokių regionų gyventojų transportui, jeigu tenkinamos 51 straipsnyje nustatytos sąlygos;

h) 

pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui, jeigu tenkinamos 53 straipsnyje nustatytos sąlygos;

▼M4

i) 

pagalba įmonėms, dalyvaujančioms Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, jeigu tenkinamos 20 arba 20a straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

j) 

pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, kuriems kaip kokybės ženklas yra suteiktas pažangumo ženklas, pagalba veiksmams pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir EMTT Koncepcijos pagrindimo programą, kuriems kaip kokybės ženklas yra suteiktas pažangumo ženklas, pagalba, naudojama bendrai finansuojamiems projektams ir bendrai finansuojamiems susiejimo veiksmams, jeigu tenkinamos 25a, 25b, 25c arba 25d straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

k) 

pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, jeigu tenkinamos III skyriaus 16 skirsnyje nustatytos sąlygos;

▼M6

l) 

pagalba MVĮ, dalyvaujančioms bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektuose, jeigu tenkinamos 19a straipsnyje arba 19b straipsnyje nustatytos atitinkamos sąlygos;

▼M6

m) 

pagalba žalos aplinkai šalinimui ir natūralių buveinių ir ekosistemų rekultivavimui, kai valymo arba rekultivavimo sąnaudos yra didesnės už žemės arba nuosavybės vertės padidėjimą, ir tenkinamos 45 straipsnyje nustatytos sąlygos;

n) 

pagalba biologinės įvairovės apsaugai ir gamtos procesais pagrįstų prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sprendimų įgyvendinimui, jei tenkinamos 45 straipsnyje nustatytos sąlygos;

o) 

pagalba atsinaujinančiųjų išteklių energijai skatinti pagal 41, 42 ir 43 straipsnius, kai pagalba suteikiama automatiškai vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais ir valstybei narei nesinaudojant diskrecijos teise, o priemonė buvo priimta ir įsigaliojo prieš pradedant įgyvendinti remiamą projektą ar veiklą;

p) 

pagalba labai mažoms įmonėms viešosios intervencijos forma, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu, laikantis 19c straipsnyje nustatytų sąlygų;

q) 

pagalba MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, laikantis 19d straipsnyje nustatytų sąlygų.

▼B

7 straipsnis

Pagalbos intensyvumas ir tinkamos finansuoti išlaidos

▼M6

1.  
Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą ir tinkamas finansuoti išlaidas, visi naudojami skaičiai imami prieš bet kokį mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Tačiau apskaičiuojant pagalbos intensyvumą ir tinkamas finansuoti išlaidas neatsižvelgiama į pridėtinės vertės mokestį, kuriuo apmokestinamos tinkamos finansuoti išlaidos arba sąnaudos ir kuris grąžinamas pagal taikomus nacionalinius mokesčių įstatymus. Tinkamos finansuoti išlaidos patvirtinamos dokumentais, kurie yra aiškūs, tikslūs ir yra atnaujinti. Tinkamų finansuoti išlaidų sumos gali būti apskaičiuojamos remiantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdais, su sąlyga, kad veikla yra bent iš dalies finansuojama iš Sąjungos fondo, kuriam leidžiama taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdus, o konkrečios kategorijos išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal atitinkamą išimties taikymo nuostatą. Tokiu atveju taikomi atitinkamose Sąjungos fondą reglamentuojančiose taisyklėse numatyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdai. Be to, projektų, įgyvendinamų pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, patvirtintus Tarybos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 ( 48 ), tinkamų finansuoti išlaidų sumos taip pat gali būti apskaičiuojamos remiantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdais, su sąlyga, kad naudojami Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 arba Reglamente (ES) 2021/1060 nustatyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdai. Be to, teikiant pagalbą pagal 25a ir 25b straipsnius, netiesiogines išlaidas galima apskaičiuoti pagal 25a ir 25b straipsnių atitinkamoje 3 dalyje nustatytas taisykles.

▼B

2.  
Jeigu pagalba teikiama ne dotacijos forma, pagalbos suma atitinka pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.
3.  
►M1  Ateityje mokėtina pagalba, įskaitant keliomis dalimis mokamą pagalbą, diskontuojama iki suteikimo momentu esamos jos vertės. ◄ Tinkamos finansuoti išlaidos diskontuojamos iki jų vertės pagalbos suteikimo metu. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo metu taikoma diskonto norma.

▼M1 —————

▼B

5.  
Kai pagalba teikiama skiriant grąžintinus avansus, kurie, nesant patvirtintos jų bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodikos, yra išreikšti kaip tinkamų finansuoti išlaidų procentinė dalis, o priemonėje numatyta, kad sėkmingai įgyvendinus projektą, kaip nustatyta remiantis pagrįsta ir atsargia hipoteze, avansai bus grąžinti su palūkanomis, kurių norma yra bent lygi diskonto normai, taikomai pagalbos suteikimo metu, III skyriuje nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų.
6.  
Kai regioninė pagalba teikiama skiriant grąžintinus avansus, didžiausias pagalbos intensyvumas, nustatytas pagalbos suteikimo metu galiojančiame regioninės pagalbos žemėlapyje, negali būti padidintas.

8 straipsnis

Sumavimas

1.  
Siekiant nustatyti, ar laikomasi 4 straipsnyje nustatytų pranešimo ribų ir III skyriuje nustatyto didžiausio pagalbos intensyvumo, atsižvelgiama į visą remiamai veiklai, projektui ar įmonei skiriamos valstybės pagalbos sumą.

▼M6

2.  
Kai Sąjungos finansavimas, kurį centralizuotai valdo Sąjungos institucijos, agentūros, bendrosios įmonės ar kitos įstaigos ir kurio tiesiogiai ar netiesiogiai nekontroliuoja valstybė narė, yra derinamas su valstybės pagalba, nustatant, ar laikomasi pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo ar didžiausių pagalbos sumų, atsižvelgiama tik į pastarąjį elementą su sąlyga, kad suteikto viešojo finansavimo, susijusio su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, visa suma neviršija palankiausios finansavimo normos, nustatytos taikomose Sąjungos teisės taisyklėse. Nukrypstant nuo šios nuostatos, bendras viešasis finansavimas projektams, remiamiems Europos gynybos fondo lėšomis, gali siekti visą tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumą, neatsižvelgiant į didžiausią pagal šį fondą taikomą finansavimo normą, su sąlyga, kad laikomasi šiame reglamente nustatytų pranešimo ribų ir neviršijamos didžiausio pagalbos intensyvumo arba didžiausios pagalbos sumos.

▼B

3.  

Pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, gali būti sumuojama su:

a) 

bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;

▼M4

b) 

bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, taikoma tai pagalbai pagal šį reglamentą.

Siekiant nustatyti, ar laikomasi šio punkto pirmo sakinio nuostatų dėl sumavimo, finansavimas, suteiktas galutiniams pagalbos gavėjams su „InvestEU“ fondo parama, kuriai taikomas III skyriaus 16 skirsnis, ir iš to finansavimo dengiamos išlaidos neįskaičiuojami. Vietoj to suma, pagal kurią nustatoma, ar laikomasi šio punkto pirmo sakinio nuostatų dėl sumavimo, apskaičiuojama taip: pirma, iš visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų atimama „InvestEU“ fondo remiamo finansavimo nominalioji suma ir gaunama visa likusi tinkamų finansuoti išlaidų suma; antra, didžiausia pagalbos suma apskaičiuojama atitinkamą didžiausią pagalbos intensyvumą arba pagalbos sumą taikant tik visai likusiai tinkamų finansuoti išlaidų sumai.

Tuo atveju, kai straipsniuose nurodyta pranešimo riba yra išreikšta kaip didžiausia pagalbos suma, siekiant nustatyti, ar laikomasi 4 straipsnyje nustatytų pranešimo ribų, finansavimo, suteikto galutiniams pagalbos gavėjams su „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neįskaičiuojama.

„InvestEU“ fondo remiamų pirmaeilių paskolų arba pirmaeilių paskolų garantijų pagal III skyriaus 16 skirsnį atveju pagalbos, kurią sudaro tokios galutiniams pagalbos gavėjams teikiamos paskolos ar garantijos, bendrasis subsidijos ekvivalentas gali būti apskaičiuojamas atitinkamai pagal 5 straipsnio 2 dalies b arba c punktą. Šis pagalbos bendrasis subsidijos ekvivalentas gali būti naudojamas siekiant užtikrinti, kad, laikantis šio punkto pirmo sakinio, sumuojant pagalbą su bet kuria kita pagalba, skirta toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti, nebūtų viršytas šiame reglamente nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas arba pagalbos suma arba šiame reglamente nustatyta atitinkama pranešimo riba.

▼M6

4.  
Pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti ir kuriai taikoma išimtis pagal 19b, 20a, 21, 21a, 22 ar 23 straipsnius, 56e straipsnio 5 dalies a punkto ii, iii arba iv papunktį, 56e straipsnio 10 dalį ir 56f straipsnį, gali būti sumuojama su bet kokia kita valstybės pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti. Pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, gali būti sumuojama su bet kokia kita valstybės pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, iki aukščiausios atitinkamos viso finansavimo ribos, nustatytos atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes šiuo arba kitu bendrosios išimties reglamentu arba Komisijos priimtu sprendimu. Pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti ir kuriai taikoma išimtis pagal šį reglamentą, gali būti sumuojama su kita pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti ir kuri teikiama siekiant pašalinti didelį valstybės narės ekonomikos sutrikimą pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą ir patvirtinta Komisijos priimtu sprendimu. Pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti ir kuriai taikoma išimtis pagal 56e straipsnio 5 dalies a punkto ii, iii arba iv papunktį, 56e straipsnio 10 dalį ir 56f straipsnį, gali būti sumuojama su kita pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti ir kuriai taikoma išimtis pagal tuos straipsnius.

▼B

5.  
Valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei susumavus būtų viršytas pagalbos intensyvumas, nustatytas šio reglamento III skyriuje.
6.  
Nukrypstant nuo 3 dalies b punkto, pagalba neįgaliesiems darbuotojams, kaip numatyta 33 ir 34 straipsniuose, gali būti sumuojama su kita pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis ir kuri yra susijusi su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, viršijant didžiausią pagal šį reglamentą taikomą ribą, jeigu taip susumavus pagalbos intensyvumas neviršija 100 % susijusių išlaidų per bet kurį laikotarpį, kurį atitinkami darbuotojai yra įdarbinti.

▼M1

7.  
Nukrypstant nuo 1–6 dalių, tais atvejais, kai vertinama, ar neviršijama 15 straipsnio 4 dalyje nustatytos regioninės veiklos pagalbos atokiausiuose regionuose viršutinė riba, atsižvelgiama tik į regioninę veiklos pagalbą atokiausiuose regionuose, kuri suteikta pagal šį reglamentą.

▼B

9 straipsnis

Skelbimas ir informavimas

▼M6

1.  

Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad Komisijos skaidraus pagalbos skyrimo modulyje ( 49 ) arba išsamioje valstybės pagalbos svetainėje nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu būtų skelbiama:

a) 

11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauka pagal II priede nustatytą standartinę formą arba prieigos prie jos saitas;

b) 

visas kiekvienos pagalbos priemonės tekstas, kaip nurodyta 11 straipsnyje, arba prieigos prie viso šio teksto saitas;

c) 

III priede nurodyta informacija apie kiekvieną skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 100 000  EUR, arba, jeigu pagalba yra susijusi su finansiniais produktais, remiamais „InvestEU“ fondo lėšomis pagal 16 skirsnį, apie kiekvieną skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 500 000  EUR, arba, jeigu pagalbos gavėjas vykdo veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos srityje arba žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, išskyrus pagalbos gavėjus, kuriems taikomas 2a skirsnis, – apie kiekvieną skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 10 000  EUR.

Šioje dalyje nurodyta informacija, susijusi su 20 straipsnyje nurodyta Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams suteikta pagalba, pateikiama valstybės narės, kurioje įsisteigusi atitinkama vadovaujančioji institucija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1299/2013 ( 50 ) 21 straipsnyje arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1059 ( 51 ) 45 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kuris reglamentas yra taikytinas, svetainėje. Tačiau dalyvaujančiosios valstybės narės gali nuspręsti, kad kiekviena jų atitinkamose svetainėse teikia informaciją, susijusią su jų teritorijoje taikomomis pagalbos priemonėmis.

Pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga skelbti informaciją netaikoma 20a straipsnyje nurodytai pagalbai Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, taip pat 19b straipsnyje nurodytiems bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams.

2.  

Mokesčių lengvatų schemų ir schemų, kurioms taikomi 16, 21a ir 22 straipsniai ( 52 ), atveju laikoma, kad šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatytos sąlygos yra tenkinamos, jeigu valstybės narės reikiamą informaciją apie individualios pagalbos sumas nurodo tokiais intervalais (mln. EUR):

0,01–0,1 (tik kai pagalba teikiama žvejybai ir akvakultūrai, taip pat pirminei žemės ūkio produktų gamybai);
0,1–0,5;
0,5–1;
1–2;
2–5;
5–10;
10–30 ir
30 ir daugiau.

▼B

3.  
Schemoms pagal šio reglamento 51 straipsnį, šiame straipsnyje nustatyti skelbimo įpareigojimai netaikomi galutiniams vartotojams.

▼M4

3a.  
Jeigu finansinį produktą įgyvendina valstybė narė per „InvestEU“ valstybės narės skyrių arba nacionalinis skatinamojo finansavimo bankas, veikiantis kaip įgyvendinantysis partneris arba kaip finansų tarpininkas pagal programą „InvestEU“, valstybė narė ir toliau privalo užtikrinti, kad informacija būtų paskelbta, kaip nustatyta 1 dalies pirmos pastraipos c punkte. Tačiau ši pareiga laikoma įvykdyta, jei įgyvendinantysis partneris pateikia Komisijai 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytą informaciją ne vėliau kaip kitų metų, einančių po finansinių metų, kuriais buvo suteikta pagalba, birželio 30 d. ir jeigu Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio pasirašytame garantijos susitarime nustatytas reikalavimas pateikti Komisijai 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytą informaciją.

▼M6

4.  
1 dalies c punkte nurodyta informacija išdėstoma ir yra prieinama III priede aprašytu standartiniu būdu, taip pat numatomos veiksmingos paieškos ir parsisiųsdinimo funkcijos. Ji skelbiama per šešis mėnesius nuo pagalbos suteikimo datos arba, pagalbos mokesčių lengvatų forma atveju – per vienus metus nuo nustatytos mokesčių deklaracijos pateikimo datos ir yra prieinama ne trumpiau kaip 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos. Pagalbos mokesčių lengvatų forma atveju, jei nėra oficialaus reikalavimo pateikti metinę deklaraciją – metų, už kuriuos buvo suteikta pagalba, gruodžio 31 d. bus laikoma pagalbos suteikimo diena pagal šią dalį.

▼B

5.  

Komisija savo svetainėje skelbia:

a) 

nuorodas į visų valstybių narių valstybės pagalbos svetaines, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje;

b) 

11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauką.

6.  
Valstybės narės atitinka šios straipsnio nuostatas ne vėliau kaip per dvejus metus po šio reglamento įsigaliojimo.



II SKYRIUS

KONTROLĖ

10 straipsnis

Bendrosios išimties taikymo atšaukimas

Jei valstybė narė suteikia pagalbą, kuriai tariamai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, nesilaikydama I–III skyriuose nustatytų sąlygų, Komisija, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę pareikšti savo nuomonę, gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad apie visas arba kai kurias būsimas pagalbos priemones, kurias patvirtins atitinkama valstybė narė ir kurios kitu atveju tenkintų šio reglamento reikalavimus, reikia pranešti Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Priemonės, apie kurias reikia pranešti, gali apimti priemones, kuriomis teikiama tam tikrų rūšių pagalba arba kurios suteiktos tam tikriems pagalbos gavėjams, arba tam tikrų atitinkamos valstybės narės institucijų patvirtintas priemones.

▼M2

11 straipsnis

Ataskaitų teikimas

▼M4

1.  

Valstybės narės arba, jeigu pagalba skirta Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams pagal 20 straipsnį, valstybė narė, kurioje įsisteigusi atitinkama vadovaujančioji institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 21 straipsnyje arba Reglamento (ES) 2021/1059 45 straipsnyje, priklausomai nuo to, kuris reglamentas yra taikytinas, Komisijai perduoda:

a) 

per Komisijos elektroninę pranešimų sistemą informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauką pagal II priede nustatytą standartinę formą kartu su prieigos prie viso pagalbos priemonės teksto, įskaitant jo pakeitimus, saitu per 20 darbo dienų nuo pagalbos priemonės įsigaliojimo; ir

b) 

elektronine forma, Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004 ( 53 ) nurodytą metinę šio reglamento taikymo ataskaitą, į kurią turi būti įtraukta tame reglamente nurodyta informacija, susijusi su kiekvienais metais arba kiekviena metų dalimi, kuriais taikomas šis reglamentas. Jeigu finansinius produktus įgyvendina valstybė narė per „InvestEU“ valstybės narės skyrių arba nacionalinis skatinamojo finansavimo bankas, veikiantis kaip įgyvendinantysis partneris arba kaip finansų tarpininkas pagal programą „InvestEU“, ši valstybės narės pareiga laikoma įvykdyta, jei įgyvendinantysis partneris pateikia Komisijai metines ataskaitas, laikydamasis atitinkamų ataskaitų teikimo reikalavimų, nustatytų Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio pasirašytame garantijos susitarime.

▼M6

Pirma pastraipa netaikoma 20a straipsnyje nurodytai pagalbai Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, taip pat 19b straipsnyje nurodytai pagalbai bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams.

▼M2

2.  
Jeigu Komisijos reglamentu (ES) 2020/972 ( 54 ) pratęsus šio reglamento taikymo laikotarpį iki 2023 m. gruodžio 31 d. valstybė narė planuoja pratęsti priemonių, kurių informacijos santrauka Komisijai buvo pateikta pagal šio straipsnio 1 dalį, taikymo laikotarpį, ta valstybė narė, atnaujinusi tą informacijos apie šių priemonių taikymo laikotarpio pratęsimą santrauką, perduoda ją Komisijai per 20 darbo dienų po akto, kuriuo valstybė narė pratęsia atitinkamos priemonės taikymo laikotarpį, įsigaliojimo dienos.

▼M1

12 straipsnis

Kontrolė

▼M4

1.  
Kad Komisija galėtų kontroliuoti pagalbą, kuriai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, valstybės narės arba, jeigu pagalba skirta Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams pagal 20 straipsnį, valstybė narė, kurioje įsisteigusi atitinkama vadovaujančioji institucija, registruoja išsamius duomenis, įskaitant informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, reikalingus nustatyti, kad tenkinamos visos šiame reglamente nustatytos sąlygos. Tokie duomenys saugomi 10 metų nuo ad hoc pagalbos suteikimo dienos arba nuo paskutinės pagalbos pagal schemą suteikimo dienos.

Pirma pastraipa netaikoma 20a straipsnyje nurodytai pagalbai Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, taip pat 19b straipsnyje nurodytai pagalbai Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupių projektams ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams.

▼M1

2.  
Schemų, pagal kurias fiskalinė pagalba yra teikiama automatiškai, pavyzdžiui, pagalbos gavėjų mokesčių deklaracijomis pagrįstų schemų, atveju ir tais atvejais, kai ex ante nėra tikrinama, ar kiekvienas pagalbos gavėjas įvykdė visas suderinamumo sąlygas, valstybės narės reguliariai bent ex post ir imties pagrindu tikrina, ar įvykdytos visos suderinamumo sąlygos, ir padaro reikiamas išvadas. Valstybės narės saugo išsamius patikrinimų duomenis bent 10 metų nuo patikrinimo dienos.
3.  
Komisija gali prašyti kiekvienos valstybės narės pateikti visą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, kurie, Komisijos manymu, yra būtini šio reglamento taikymui kontroliuoti, įskaitant 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją. Atitinkama valstybė narė prašomą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisijai pateikia per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos arba per ilgesnį laikotarpį, kuris gali būti nustatytas prašyme.

▼B



III SKYRIUS

SPECIALIOSIOS SKIRTINGŲ KATEGORIJŲ PAGALBOS NUOSTATOS



1 SKIRSNIS

Regioninė pagalba



A poskirsnis

Regioninė investicinė ir veiklos pagalba

▼M6

13 straipsnis

Regioninės pagalbos taikymo sritis

Šis skirsnis netaikomas:

a) 

pagalbai plieno sektoriuje, lignito sektoriuje ir anglies sektoriuje;

b) 

pagalbai transporto sektoriuje, taip pat susijusiai infrastruktūrai; pagalbai elektros energijos gamybai, saugojimui, perdavimui, paskirstymui ir infrastruktūrai, išskyrus regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose ir regioninės veiklos pagalbos schemas, ir pagalbai plačiajuosčio ryšio sektoriuje, išskyrus regioninės veiklos pagalbos schemas;

c) 

regioninės pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schemoms; turizmo veiklai plėtoti arba žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais skirtos schemos nelaikomos pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schemomis;

d) 

regioninei veiklos pagalbai, teikiamai įmonėms, kurių pagrindinė veikla priskiriama prie statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. K sekcijos „Finansinė ir draudimo veikla“, arba įmonėms, vykdančioms grupių vidaus veiklą, kurių pagrindinė veikla priskiriama prie statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. 70.10 klasės „Pagrindinių buveinių veikla“ arba 70.22 klasės „Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla.“

▼B

14 straipsnis

Regioninė investicinė pagalba

1.  
Regioninės investicinės pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Pagalba teikiama remiamose vietovėse.

▼M6

3.  
Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas tenkinančiose remiamose vietovėse pagalba gali būti teikiama bet kokios formos pradinei investicijai, neatsižvelgiant į pagalbos gavėjo dydį. Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas tenkinančiose remiamose vietovėse pagalba gali būti teikiama MVĮ bet kokios formos pradinei investicijai, o didelėms įmonėms – tik pradinėms naujos ekonominės veiklos kūrimo investicijoms atitinkamoje vietovėje.
4.  

Tinkamos finansuoti išlaidos yra vienos ar kelios iš šių:

a) 

investicinės išlaidos į materialųjį ir nematerialųjį turtą; arba

b) 

apskaičiuotos dvejų metų numatytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl pradine investicija sukurtų darbo vietų; arba

c) 

a ir b punktuose nurodytų išlaidų derinys, neviršijant a arba b punkte nurodytų išlaidų sumos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

5.  
Investicijos atitinkamoje vietovėje išlaikomos ne trumpiau kaip penkerius metus arba, jeigu tai MVĮ, – ne trumpiau kaip trejus metus nuo investavimo pabaigos. Tai neužkerta kelio pakeisti per šį laikotarpį pasenusios arba sugedusios įrangos ar įrenginių, jeigu atitinkamoje vietovėje ekonominė veikla išlaikoma minimalų laikotarpį.
6.  

Įsigyjamas turtas yra naujas, išskyrus atvejus, kai turtą įsigyja MVĮ ar kai įsigyjama įmonė.

Į išlaidas, susijusias su materialiojo turto nuoma, galima atsižvelgti esant šioms sąlygoms:

a) 

didelių įmonių atveju žemės ir pastatų nuoma turi trukti ne trumpiau kaip penkerius metus nuo numatomos investavimo pabaigos dienos arba MVĮ atveju – trejus metus;

b) 

įrangos ar mašinų nuoma turi būti finansinė išperkamoji nuoma ir pagalbos gavėjui turi būti nustatyta prievolė nupirkti turtą pasibaigus nuomos terminui.

2 straipsnio 49 punkto b papunktyje arba 51 punkto b papunktyje nurodytos pradinės investicijos atveju iš esmės atsižvelgiama tik į turto įsigijimo iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, sąnaudas. Tačiau, jei mažąją įmonę perima jos pradinio savininko šeimos narys arba vienas ar keli jos darbuotojai, sąlyga, kad turtas turi būti perkamas iš trečiųjų asmenų, nesusijusių su pirkėju, netaikoma. Sandoris vykdomas rinkos sąlygomis. Jeigu įmonės turtas įsigyjamas kartu vykdant regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančią papildomą investiciją, tos papildomos investicijos tinkamos finansuoti išlaidos turėtų būti pridedamos prie įmonės turto įsigijimo sąnaudų. Jei pagalba turtui įsigyti jau buvo suteikta prieš pirkimą, to turto sąnaudos turėtų būti atskaitytos iš tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įmonės įsigijimu.

7.  
Jei pagalba skiriama didelėms įmonėms gamybos procesui iš esmės pakeisti, tinkamos finansuoti išlaidos turi viršyti turto, susijusio su modernizuojama veikla, nusidėvėjimą per trejus ankstesnius finansinius metus. Jei pagalba didelėms įmonėms ar MVĮ skiriama esamos įmonės veiklai įvairinti, tinkamos finansuoti išlaidos turi bent 200 % viršyti pakartotinai naudojamo turto balansinę vertę, registruotą finansiniais metais, einančiais iki darbų pradžios.

▼B

8.  

Nematerialusis turtas naudojamas investicinėms išlaidoms apskaičiuoti, jeigu tenkina šias sąlygas:

a) 

jis turi būti naudojamas tik įmonėje, gaunančioje pagalbą;

b) 

jis turi būti nusidėvintis;

c) 

jis turi būti įsigytas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, ir

▼M6

d) 

jis turi būti įtrauktas į pagalbą gaunančios įmonės turtą ir likti susietas su projektu, kuriam skirta pagalba, bent penkerius metus (jei tai MVĮ, – trejus metus).

Didelių įmonių nematerialiojo turto išlaidos tinkamos finansuoti tik iki 50 % visų pradinės investicijos tinkamų finansuoti investicinių išlaidų ribos. MVĮ atveju tinkamos finansuoti sąnaudos yra 100 % nematerialiojo turto sąnaudų.

▼B

9.  

Kai tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal numatytas darbo užmokesčio išlaidas, kaip nurodyta 4 dalies b punkte, tenkinamos šios sąlygos:

▼M6

a) 

investiciniu projektu turi būti užtikrintas atitinkamos įmonės grynasis darbuotojų skaičiaus padidėjimas, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per ankstesnius 12 mėnesių, iš sukurtų darbo vietų skaičiaus atėmus visų per tą laikotarpį prarastų darbo vietų skaičių, išreikštas metiniais darbo vienetais;

b) 

kiekviena darbo vieta užpildoma per trejus metus nuo investavimo pabaigos;

▼M4

c) 

kiekviena investuojant sukurta darbo vieta atitinkamoje vietovėje turi būti išlaikoma ne trumpiau kaip penkerius metus, o MVĮ atveju – trejus metus, nuo pirmosios priėmimo į darbo vietą dienos, išskyrus atvejus, kai ta darbo vieta prarandama 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikotarpiu.

▼M6 —————

▼B

12.  
►M6  Pagalbos intensyvumas neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo, nustatyto regioninės pagalbos žemėlapyje, kuris pagalbos skyrimo momentu galioja atitinkamoje vietovėje. ◄ Jei pagalbos intensyvumas apskaičiuojamas pagal 4 dalies c punktą, didžiausias pagalbos intensyvumas neviršija palankiausios sumos, gaunamos apskaičiuojant tą intensyvumą remiantis investicinėmis išlaidomis arba darbo užmokesčio išlaidomis. Pagalbos dideliems investiciniams projektams suma neviršija pakoreguotos pagalbos sumos, apskaičiuotos pagal 2 straipsnio 20 punkte nustatytą mechanizmą.
13.  
►M6  Bet kokia pradinė investicija, susijusi su ta pačia arba panašia veikla, kurią tas pats pagalbos gavėjas (grupės lygmeniu) pradeda per trejus metus nuo darbų, susijusių su kita remiama investicija tame pačiame Bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus 3 lygio regione, pradžios, laikoma vieno investicinio projekto dalimi. ◄ Kai toks vienas investicinis projektas yra didelis investicinis projektas, visa pagalbos vienam investiciniam projektui suma neviršija pakoreguotos pagalbos dideliems investiciniams projektams sumos.

▼M6

14.  
Pagalbos gavėjas iš nuosavų išteklių arba iš išorės gautų lėšų, teikiamų be jokios viešosios paramos, teikia finansinį įnašą, kurį sudaro bent 25 % tinkamų finansuoti išlaidų. 25 % nuosavo įnašo reikalavimas netaikomas investicinei pagalbai, teikiamai investicijoms atokiausiuose regionuose, jei siekiant visiškai panaudoti didžiausią pagalbos intensyvumą yra būtinas mažesnis įnašas.
15.  
Pradinių investicijų, susijusių su Europos teritorinio bendradarbiavimo projektais, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 arba Reglamentas (ES) 2021/1059, atveju pagalbos intensyvumas, nustatytas vietovei, kurioje vykdoma pradinė investicija, taikomas visiems projekte dalyvaujantiems pagalbos gavėjams. Jeigu pradinė investicija vykdoma dviejose ar daugiau remiamų vietovių, didžiausias pagalbos intensyvumas yra tas, kuris taikomas remiamoje vietovėje, kurioje susidaro didžiausia dalis tinkamų finansuoti išlaidų. Remiamose vietovėse, atitinkančiose pagalbos skyrimo reikalavimus pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, ši nuostata didelėms įmonėms taikoma tik jeigu pradinė investicija yra susijusi su naujos ekonominės veiklos kūrimu.

▼M1

16.  
Pagalbos gavėjas patvirtina, kad per dvejus metus iki paraiškos gauti pagalbą pateikimo jis neperkėlė veiklos į įmonę, kuriai turi būti teikiama pradinė investicija, dėl kurios prašoma pagalbos, ir įsipareigoja to nedaryti ne daugiau kaip dvejus metus nuo pradinės investicijos, dėl kurios prašoma pagalbos, pabaigos. ►M2  Kiek tai susiję su įsipareigojimais, prisiimtais iki 2019 m. gruodžio 31 d., jei nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. vienoje iš EEE esančio pagalbos gavėjo pradinių įmonių prarandama su ta pačia ar panašia veikla susijusių darbo vietų, tai nelaikoma perkėlimu, kaip apibrėžta šio reglamento 2 straipsnio 61a dalyje. ◄
17.  
Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje pagalba neteikiama įmonėms, kurios yra padariusios vieną ar kelis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 ( 55 ) 10 straipsnio 1 dalies a–d punktuose ir 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus, ir to Reglamento 11 straipsnyje nurodytiems veiksmams.

▼M1

15 straipsnis

Regioninė veiklos pagalba

1.  
Regioninės veiklos pagalbos schemos atokiausiuose regionuose, retai apgyvendintose vietovėse ir labai retai apgyvendintose vietovėse yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  

Retai apgyvendintose vietovėse regionine veiklos pagalba kompensuojamos prekių, pagamintų veiklos pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiose vietovėse, papildomos transporto išlaidos, taip pat prekių, kurios toliau tose vietovėse perdirbamos, papildomos transporto išlaidos, taikant šias sąlygas:

a) 

pagalbą galima iš anksto objektyviai kiekybiškai įvertinti pagal nustatytą sumą arba koeficientą už tonkilometrį, arba pagal bet kurį kitą atitinkamą vienetą;

▼M6

b) 

šios papildomos transporto išlaidos apskaičiuojamos pagal reisą, kuriuo prekės gabenamos iš kilmės vietos į paskirties vietą atitinkamos valstybės narės nacionalinių sienų ribose transporto priemone, kurią naudodamas pagalbos gavėjas turi mažiausiai išlaidų. Valstybė narė gali nustatyti aplinkosaugos standartus, kuriuos turi atitikti pasirinkta transporto rūšis, ir, jei tokie standartai taikomi pagalbos gavėjui, ji gali apskaičiuoti papildomas vežimo išlaidas remdamasi mažiausiomis sąnaudomis, reikalingomis šiems aplinkosaugos standartams įvykdyti.

▼M1

Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % papildomų transporto išlaidų, kaip nurodyta šioje dalyje.

▼M6

3.  

Retai ir labai retai apgyvendintose vietovėse regioninės veiklos pagalbos schemomis stabdomas arba švelninamas gyventojų mažėjimas, taikant šias sąlygas:

▼M1

a) 

pagalbos gavėjai vykdo ekonominę veiklą atitinkamoje vietovėje;

b) 

skiriama metinė pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui pagal visas veiklos pagalbos schemas neviršija 20 % pagalbos gavėjo metinių darbo sąnaudų atitinkamoje vietovėje.

4.  

►C2  Atokiausiuose regionuose veiklos pagalbos schemomis kompensuojamos papildomos veiklos išlaidos, susidariusios tuose regionuose dėl tiesioginio vienos ar kelių nuolatinių kliūčių, nurodytų Sutarties 349 straipsnyje, poveikio, jeigu pagalbos gavėjai vykdo ekonominę veiklą atokiausiame regione, su sąlyga, kad skiriama metinė pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui pagal visas veiklos pagalbos schemas, įgyvendinamas pagal šį reglamentą, neviršija vieno iš šių procentinių dydžių: ◄

a) 

35 % bendrosios pridėtinės vertės, kurią pagalbos gavėjas kasmet sukuria atitinkamame atokiausiame regione;

b) 

40 % pagalbos gavėjo metinių darbo sąnaudų atitinkamame atokiausiame regione;

c) 

30 % pagalbos gavėjo metinės apyvartos atitinkamame atokiausiame regione.

▼B



B poskirsnis

Miesto plėtros pagalba

16 straipsnis

Regioninė miesto plėtros pagalba

1.  
Regioninė miesto plėtros pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  

Miesto plėtros projektai atitinka šiuos kriterijus:

a) 

jie įgyvendinami per miesto plėtros fondus remiamose vietovėse;

b) 

jie yra bendrai finansuojami Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis;

c) 

jais remiamas integruotosios tvarios miesto plėtros strategijos įgyvendinimas.

▼M6

3.  
Visa investicija į miesto plėtros projektą pagal bet kurią miesto plėtros pagalbos priemonę neviršija 22 mln. EUR.

▼M4

4.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra bendros miesto plėtros projekto išlaidos, jeigu jos atitinka Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 ir 65 straipsnius arba Reglamento (ES) 2021/1060 67 ir 68 straipsnius, priklausomai nuo to, kuris reglamentas yra taikytinas.

▼B

5.  
Pagalba, kurią miesto plėtros fondas suteikia tinkamiems finansuoti miesto plėtros projektams, gali būti teikiama kaip nuosavas kapitalas, kvazinuosavas kapitalas, paskolos, garantijos arba šių priemonių derinys.

▼M6

6.  
Miesto plėtros pagalba pritraukia papildomų nepriklausomų privačių investuotojų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 72 punkte, investicijų miesto plėtros fondų arba miesto plėtros projektų lygmeniu, kad bendra suma pasiektų mažiausią 20 % viso miesto plėtros projektui suteikto finansavimo ribą.

▼B

7.  
Privatūs ir viešieji investuotojai miesto plėtros projekto įgyvendinimui gali skirti piniginį arba nepiniginį įnašą arba jų derinį. Į nepiniginį įnašą atsižvelgiama pagal jo rinkos vertę, kurią patvirtina nepriklausomas kvalifikuotas ekspertas arba deramai įgaliota valstybės įstaiga.
8.  

Miesto plėtros priemonės atitinka šiuos kriterijus:

a) 

miesto plėtros fondų valdytojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Visų pirma miesto plėtros fondų valdytojai nediskriminuojami pagal jų įsisteigimo ar įregistravimo vietą bet kurioje valstybėje narėje. Gali būti reikalaujama, kad miesto plėtros fondų valdytojai atitiktų iš anksto nustatytus kriterijus, objektyviai pateisinamus investicijų pobūdžiu;

b) 

nepriklausomi privatūs investuotojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuria siekiama sudaryti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, kuriuose investicijų, išskyrus garantijas, atveju pirmenybė teikiama ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet nelygiam pelno pasidalijimui. Jeigu privatūs investuotojai nėra atrenkami pagal tokią konkurso procedūrą, nepriklausomas ekspertas, atrinktas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, privatiems investuotojams nustato pagrįstą grąžos normą;

c) 

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi nelygiai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % visos investicijos;

d) 

garantijų privatiems investuotojams miesto plėtros projektuose norma apribojama iki 80 % ir visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio;

e) 

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama miesto plėtros fondo valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete;

f) 

miesto plėtros fondas įsteigiamas pagal taikomus teisės. Valstybės narės nustato išsamaus patikrinimo procedūrą, kad užtikrintų komerciškai pagrįstą investavimo strategiją siekdamos įgyvendinti miesto plėtros pagalbos priemonę.

9.  

Miesto plėtros fondai valdomi komerciniu pagrindu ir užtikrinama, kad finansavimo sprendimais būtų siekiama gauti pelno. Laikoma, kad taip yra, kai miesto plėtros fondų valdytojai atitinka šias sąlygas:

a) 

miesto plėtros fondų valdytojai pagal įstatymą ar sutartį yra įpareigoti veikti stropiai ir sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; taikomi geriausios praktikos principai ir įstatymais numatyta priežiūra;

b) 

miesto plėtros fondų valdytojų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai valdytojas atrenkamas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu;

c) 

miesto plėtros fondų valdytojai gauna nuo veiklos rezultatų priklausantį atlygį arba prisiima dalį investicijų rizikos, bendrai investuodami nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jų interesai visada būtų suderinti su viešojo investuotojo interesais;

d) 

miesto plėtros fondų valdytojai išdėsto investavimo strategiją, investicijų į miesto plėtros projektus kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį, ex ante nustato finansinį perspektyvumą ir tikėtiną investicijų poveikį miestų plėtrai;

e) 

kiekvienai nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo investicijai numatoma aiški ir reali pasitraukimo strategija.

10.  

Jeigu miesto plėtros fondas teikia paskolas arba garantijas miesto plėtros projektams, tenkinamos šios sąlygos:

a) 

paskolų atveju pagal šio straipsnio 3 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią paskolos sumą;

b) 

garantijų atveju pagal šio straipsnio 3 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią pagrindinės paskolos sumą.

11.  
Valstybė narė gali pavesti miesto plėtros priemonę įgyvendinti įgaliotajam subjektui.



2 SKIRSNIS

Pagalba MVĮ

17 straipsnis

Investicinė pagalba MVĮ

1.  
Investicinė pagalba MVĮ, vykdančioms veiklą Sąjungos teritorijoje ar už jos ribų, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

▼M6

2.  

Tinkamos finansuoti išlaidos yra vienos ar kelios iš šių:

a) 

investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos, įskaitant vienkartines neamortizuojamas išlaidas, tiesiogiai susijusias su investicijomis ir pradiniu įrengimu;

b) 

apskaičiuotos dvejų metų numatytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl investiciniu projektu tiesiogiai sukurtų darbo vietų;

c) 

a ir b punktuose nurodytų išlaidų derinys, neviršijant a arba b punkte nurodytų išlaidų sumos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

3.  

Kad taikant šį straipsnį investicija būtų laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis, ji turi būti susijusi su:

a) 

investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su naujos įmonės kūrimu; esamos įmonės plėtimu; įmonės produkcijos įvairinimu, kai įmonė ima gaminti naujus produktus ar teikti naujas paslaugas; bendro su investicija į įmonę susijusio produkto (-ų) gamybos proceso arba bendro paslaugos (-ų) teikimo esminiu keitimu arba

b) 

įmonei, kuri nutraukė veiklą arba būtų nutraukusi veiklą, jei nebūtų buvusi įsigyta, priklausančio turto įsigijimu. Vien tik įmonės akcijų įsigijimas nėra laikomas investicija. Sandoris vykdomas rinkos sąlygomis. Iš esmės atsižvelgiama tik į turto įsigijimo iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, išlaidas. Tačiau, jei mažąją įmonę perima jos pradinio savininko šeimos narys arba vienas ar keli jos darbuotojai, sąlyga, kad turtas turi būti perkamas iš trečiųjų asmenų, nesusijusių su pirkėju, netaikoma.

Todėl pakeitimo investicija nėra investicija, kaip apibrėžta šioje dalyje.

▼M6

3a.  

Į išlaidas, susijusias su materialiojo turto nuoma, galima atsižvelgti esant šioms sąlygoms:

a) 

žemės ir pastatų nuoma turi trukti ne trumpiau kaip trejus metus nuo numatomos investavimo pabaigos dienos;

b) 

įrangos ar mašinų nuoma turi būti finansinė išperkamoji nuoma ir pagalbos gavėjui turi būti nustatyta prievolė nupirkti turtą pasibaigus nuomos terminui.

▼B

4.  

Nematerialusis turtas tenkina šias sąlygas:

a) 

jis naudojamas tik įmonėje, gaunančioje pagalbą;

▼M6

b) 

jis yra nusidėvintis;

▼B

c) 

jis įsigyjamas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju,

▼M6

d) 

jis yra įtrauktas į pagalbą gaunančios įmonės turtą bent trejus metus.

▼B

5.  

Investiciniu projektu tiesiogiai sukurtos darbo vietos tenkina šias sąlygas:

a) 

darbo vietos sukuriamos per trejus metus nuo investavimo pabaigos;

b) 

padidėja grynasis atitinkamos įmonės darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per ankstesnius 12 mėnesių;

c) 

sukurtos darbo vietos išlaikomos mažiausiai trejus metus nuo pirmosios priėmimo į darbo vietą dienos.

6.  

Pagalbos intensyvumas neviršija:

a) 

20 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama mažosioms įmonėms;

b) 

10 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

18 straipsnis

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui

1.  
MVĮ teikiama pagalba konsultavimui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.
3.  
Išlaidos konsultavimo paslaugoms, kurias teikia išorės konsultantai, laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.
4.  
Tokios paslaugos negali būti nuolatinės ar periodinės, taip pat jos negali būti susijusios su įprastomis įmonės veiklos išlaidomis, tokiomis kaip tos, kurios skirtos einamosioms konsultavimosi mokesčių klausimais paslaugoms, įprastoms teisinėms paslaugoms ar reklamai.

19 straipsnis

Pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse

1.  
Pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra stendo nuomos, sukūrimo ir eksploatavimo išlaidos įmonei dalyvaujant bet kurioje konkrečioje mugėje ar parodoje.
3.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

▼M6

19a straipsnis

Pagalba MVĮ išlaidoms, patirtoms dalyvaujant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektuose

1.  
Pagalba išlaidoms, kurias MVĮ patiria dalyvaudamos Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 arba Reglamentas (ES) 2021/1060, kompensuoti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  

BIVP projektų tinkamos finansuoti išlaidos yra šios Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnio 1 dalyje arba Reglamento (ES) 2021/1060 34 straipsnio 1 dalyje, priklausomai nuo to, kuris reglamentas yra taikytinas, nustatytos išlaidos:

a) 

parengiamosios paramos, gebėjimų stiprinimo, mokymo ir tinklų kūrimo siekiant parengti ir įgyvendinti BIVP strategiją išlaidos;

b) 

patvirtintų veiksmų įgyvendinimo išlaidos;

c) 

bendradarbiavimo veiklos rengimo ir įgyvendinimo išlaidos;

d) 

einamosios išlaidos, susijusios su BIVP strategijos įgyvendinimo valdymu;

e) 

išlaidos, susijusios su BIVP strategijos aktyviu pritaikymu siekiant palengvinti suinteresuotųjų šalių tarpusavio mainus teikiant informaciją ir populiarinti strategiją ir projektus, taip pat padėti potencialiems pagalbos gavėjams plėtoti veiksmus ir rengti paraiškas.

3.  
Pagalbos intensyvumas neviršija didžiausių paramos normų, nustatytų konkretiems fondams skirtuose reglamentuose, kuriais remiama BIVP.

19b straipsnis

Ribota pagalba MVĮ, gaunančioms naudos iš bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektų

1.  
Pagalba įmonėms, dalyvaujančioms BIVP projektuose arba gaunančioms iš jų naudos, kaip nurodyta 19a straipsnio 1 dalyje, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos bendra suma vienam projektui neviršija 200 000  EUR.

▼M6

19c straipsnis

Pagalba labai mažoms įmonėms viešosios intervencijos forma, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu

1.  

Pagalba labai mažoms įmonėms viešosios intervencijos forma, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos. Šis straipsnis taikomas:

a) 

viešajai intervencijai nustatant kainas, kuriomis mažinamos tiekėjų labai mažoms įmonėms taikomos kainos už elektros energijos, dujų ar šilumos vienetą;

b) 

labai mažoms įmonėms tiesiogiai arba per tiekėjus mokamoms išmokoms už suvartotos elektros energijos, dujų ar šilumos vienetą, kuriomis kompensuojama dalis to suvartojimo išlaidų.

2.  

1 dalyje nurodytomis priemonėmis:

a) 

nediskriminuojami nei tiekėjai, nei labai mažos įmonės;

b) 

numatoma, kad visi tiekėjai turi teisę teikti pasiūlymus dėl elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimo labai mažoms įmonėms tuo pačiu pagrindu;

c) 

numatomas mechanizmas, kuriuo, jei pagalba teikiama per tiekėją, užtikrinama, kad didžiausią pagalbą gautų galutinis pagalbos gavėjas, ir

d) 

nustatoma kaina, kuri viršija sąnaudas ir yra tokio dydžio, kuris užtikrina veiksmingą kainų konkurenciją.

3.  
Pagalbos suma yra lygi suteiktai išmokai, o viešosios intervencijos nustatant kainas atveju neviršija rinkos kainos, kurią būtų reikėję mokėti už visą pagalbos gavėjo suvartotą elektros energiją, dujas ir (arba) šilumą, ir kainos, kuri bus mokama už šį suvartojimą po viešosios intervencijos, skirtumo.

19d straipsnis

Pagalba MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą

1.  

Pagalba MVĮ viešosios intervencijos forma, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos. Šis straipsnis taikomas:

a) 

viešajai intervencijai nustatant kainas, kuriomis mažinamos tiekėjų taikomos kainos už elektros energijos, dujų ar šilumos vienetą;

b) 

MVĮ tiesiogiai arba per tiekėjus mokamoms išmokoms už suvartotos elektros energijos, dujų ar šilumos vienetą, kuriomis kompensuojama dalis to suvartojimo išlaidų.

2.  

1 dalyje nurodytomis priemonėmis:

a) 

neviršijama 70 % pagalbos gavėjo suvartotos elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, kiekio per laikotarpį, kuriam taikoma pagalbos priemonė;

b) 

nediskriminuojami nei tiekėjai, nei MVĮ;

c) 

numatomos kompensacijos tiekėjams, jei dėl viešosios intervencijos jie turi tiekti mažesnėmis nei sąnaudos kainomis;

d) 

numatoma, kad visi tiekėjai turi teisę teikti pasiūlymus dėl elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimo tuo pačiu pagrindu;

e) 

numatomas mechanizmas, kuriuo, jei pagalba teikiama per tiekėją, užtikrinama, kad didžiausią pagalbą gautų galutinis pagalbos gavėjas, ir

f) 

nustatoma, kad vidutinė tiekimo vieneto kaina būtų bent jau lygi vidutinei atitinkamai elektros energijos, dujų ar šilumos vieneto kainai galutiniams vartotojams atitinkamoje valstybėje narėje laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

3.  

Mokėjimai tiekėjams už MVĮ suteiktas paslaugas, kurių dydį lemia viešoji intervencija nustatant kainas, mažesnes už tiekėjo savikainą, yra suderinami su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jiems netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu:

a) 

viešoji intervencija nustatant kainas atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir

b) 

mokama kompensacija neviršija kainos, kurią tiekėjas galėjo tikėtis gauti taikydamas rinkos tiekimo kainas be intervencijos, ir kainos, kuri dėl viešosios intervencijos yra mažesnė už sąnaudas, skirtumo.

4.  
Šis straipsnis taikomas pagalbai, skiriamai elektros energijos, dujų ar šilumos, suvartotos laikotarpiu, kai pagal Sutarties 122 straipsniu grindžiamus antrinės teisės aktus aiškiai leidžiama viešoji intervencija nustatant kainas MVĮ, kurioms tiekiamos dujos, elektros energija ar šiluma, išlaidoms padengti. Pagalba suteikiama ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šio laikotarpio pabaigos.
5.  
Pagalbos suma yra lygi MVĮ arba tiekėjui skirtai išmokai, o viešosios intervencijos nustatant kainas atveju neviršija rinkos kainos, kurią būtų reikėję mokėti už visą pagalbos gavėjo suvartotą elektros energiją, dujas ir (arba) šilumą, ir kainos, kuri bus mokama už šį suvartojimą po viešosios intervencijos, skirtumo.



▼M4

2a SKIRSNIS

Pagalba Europos teritoriniam bendradarbiavimui

▼M4

20 straipsnis

Pagalba išlaidoms, kurias įmonės patiria dalyvaudamos Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, kompensuoti

1.  
Pagalba išlaidoms, kurias įmonės patiria dalyvaudamos Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 arba Reglamentas (ES) 2021/1059, kompensuoti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  

Jeigu išlaidos yra susijusios su bendradarbiavimo projektu, tinkamos finansuoti yra toliau nurodytos išlaidos, kurios suprantamos taip, kaip nustatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 481/2014 ( 56 ) arba Reglamento (ES) 2021/1059 38–44 straipsniuose, priklausomai nuo to, kuris reglamentas yra taikytinas:

a) 

išlaidos darbuotojams;

b) 

biuro ir administracinės išlaidos;

c) 

kelionės ir apgyvendinimo išlaidos;

d) 

išorės ekspertų ir paslaugų išlaidos;

e) 

išlaidos įrangai;

f) 

infrastruktūros ir darbų išlaidos.

3.  
Pagalbos intensyvumas neviršija didžiausios bendro finansavimo normos, nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 arba Reglamente (ES) 2021/1060 ir (arba) Reglamente (ES) 2021/1059, priklausomai nuo to, kuris reglamentas yra taikytinas.

▼M4

20a straipsnis

Nedidelės pagalbos sumos įmonėms, dalyvaujančioms Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose

1.  
Pagalba įmonėms už jų dalyvavimą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 arba Reglamentas (ES) 2021/1059, kompensuoti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

▼M6

2.  
Pagal šį straipsnį visa pagalbos suma, suteikta vienos įmonės vienam projektui, neviršija 22 000  EUR.

▼B



3 SKIRSNIS

Pagalba MVĮ gauti finansavimą

▼M6

21 straipsnis

Rizikos finansų pagalba

1.  
MVĮ skirtos rizikos finansų pagalbos schemos yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Valstybės narės tiesiogiai arba per įgaliotąjį subjektą įgyvendina rizikos finansų priemonę, naudodamosi vieno ar kelių finansų tarpininkų paslaugomis. Valstybės narės arba įgaliotieji subjektai pateikia viešąjį įnašą finansų tarpininkams pagal 9–13 dalis, o finansų tarpininkai pagal 14–17 dalis atlieka rizikos finansų investicijas pagal 4–8 dalis į tinkamas finansuoti įmones, kurios atitinka 3 dalies reikalavimus. Nei valstybės narės, nei įgaliotieji subjektai negali tiesiogiai, nedalyvaujant finansų tarpininkui, investuoti į tinkamas finansuoti įmones.
3.  

Tinkamos finansuoti įmonės yra įmonės, kurios yra nebiržinės MVĮ ir pradinės rizikos finansų investicijos momentu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a) 

jos nevykdo veiklos jokioje rinkoje;

b) 

jos veiklą bet kurioje rinkoje vykdo

i) 

trumpiau nei 10 metų nuo jų registracijos arba

ii) 

trumpiau nei septynerius metus nuo jų pirmojo komercinio pardavimo.

Jei konkrečiai įmonei buvo taikomas vienas iš i ar ii punktuose nurodytų tinkamumo finansuoti laikotarpių, tik tas laikotarpis gali būti taikomas ir bet kokiai vėlesnei rizikos finansavimo pagalbai tai pačiai įmonei. Įmonių, kurios įsigijo kitą įmonę arba buvo sukurtos susijungimo būdu, atveju tinkamumo finansuoti laikotarpis taip pat apima atitinkamai įsigytos įmonės arba susijungusių įmonių veiklą, išskyrus atvejus, kai įsigytos įmonės arba susijungusių įmonių apyvarta sudaro mažiau nei 10 % įsigyjančios įmonės apyvartos finansiniais metais prieš įsigijimą arba susijungimo būdu sukurtų įmonių atveju – mažiau nei 10 % bendros susijungusių įmonių apyvartos finansiniais metais prieš susijungimą. Dėl i punkte nurodyto tinkamumo finansuoti laikotarpio, jei jis taikomas, įmonių, kurioms netaikomas registracijos reikalavimas, atveju laikoma, kad tinkamumo finansuoti laikotarpis prasideda nuo to momento, kai įmonė pradeda savo ekonominę veiklą, arba nuo to momento, kai jai atsiranda prievolė už savo ekonominę veiklą mokėti mokesčius, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra ankstesnis;

c) 

joms reikia pradinės investicijos, kuri, remiantis verslo planu, parengtu siekiant pradėti naują veiklą, yra didesnė nei 50 % jų vidutinės metinės apyvartos per ankstesnius penkerius metus. Nukrypstant nuo pirmo sakinio, ši riba siekia ne daugiau kaip 30 % toliau nurodytų investicijų, kurios laikomos pradinėmis investicijomis į naują ekonominę veiklą:

i) 

investicijų, kuriomis reikšmingai padidinamas veiklos aplinkosauginis veiksmingumas pagal 36 straipsnio 2 dalį;

ii) 

kitų aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų, apibrėžtų Reglamento (ES) 2020/852 2 straipsnio 1 dalyje;

iii) 

investicijų, kuriomis siekiama padidinti IV priede išvardytų ypatingos svarbos žaliavų gavybos, atskyrimo ar perdirbimo pajėgumus.

4.  

Rizikos finansų investicijos taip pat gali apimti paskesnes investicijas į tinkamas finansuoti įmones, kurios vykdomos, be kita ko, pasibaigus 3 dalies b punkte nurodytam tinkamumo finansuoti laikotarpiui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

neviršijama 8 dalyje nurodyta visa rizikos finansų suma;

b) 

paskesnių investicijų galimybė buvo nustatyta pirminiame verslo plane;

c) 

įmonė, gaunanti paskesnes investicijas, netapo susijusia įmone, kaip nustatyta I priedo 3 straipsnio 3 dalyje, su kita įmone, išskyrus finansų tarpininką arba nepriklausomą privatų investuotoją, teikiantį rizikos finansus pagal priemonę, išskyrus atvejus, kai naujas subjektas yra MVĮ.

5.  
Rizikos finansų investicijos į tinkamas finansuoti įmones gali būti investicijų į nuosavą ir kvazinuosavą kapitalą, paskolų, garantijų arba jų derinio formos.
6.  
Kai teikiama garantija, ji neviršija 80 % pagrindinės paskolos tinkamai finansuoti įmonei sumos.
7.  
Investicijų į nuosavą ir kvazinuosavą kapitalą formos rizikos finansų investicijų į tinkamas finansuoti įmones atveju rizikos finansų priemonė pakeitimo kapitalui gali būti taikoma tik jeigu šis yra derinamas su nauju kapitalu, sudarančiu bent 50 % kiekvieno investavimo į tinkamas finansuoti įmones etapo.
8.  

Visa 5 dalyje nurodyta rizikos finansų investicijų neapmokėta suma neviršija 16,5 mln. EUR vienai tinkamai finansuoti įmonei pagal bet kurią rizikos finansų priemonę. Apskaičiuojant šią didžiausią rizikos finansų investicijų sumą, atsižvelgiama į:

a) 

paskolų ir investicijų į kvazinuosavą kapitalą, vykdomų kaip investicijos į skolos vertybinius popierius, atveju – priemonės neapmokėtą nominalią sumą;

b) 

garantijų atveju – pagrindinės paskolos neapmokėtą nominalią sumą.

9.  

Finansų tarpininkams teikiamas viešasis įnašas gali būti vienos iš šių formų:

a) 

nuosavas arba kvazinuosavas kapitalas arba lėšos, numatytos rizikos finansų investicijoms tiesiogiai arba netiesiogiai teikti tinkamoms finansuoti įmonėms;

b) 

paskolos, skirtos rizikos finansų investicijoms tiesiogiai arba netiesiogiai teikti tinkamoms finansuoti įmonėms;

c) 

garantijos, skirtos nuostoliams dėl rizikos finansų investicijų, tiesiogiai arba netiesiogiai teikiamų tinkamoms finansuoti įmonėms, padengti.

10.  

Valstybės narės (arba jos įgaliotojo subjekto) ir privačių investuotojų, finansų tarpininkų ar fondų valdytojų rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimai turi būti tinkami ir atitikti šias sąlygas:

a) 

kai rizikos finansų pagalba teikiama ne garantijų forma, pirmenybė teikiama pirmumo teisei į grąžą iš pelno (asimetriškam pelno pasidalijimui arba teigiamoms paskatoms), o ne apsaugai nuo galimų nuostolių (apsauga nuo investicijų vertės sumažėjimo);

b) 

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi asimetriškai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % rizikos finansų investicijos;

c) 

kai rizikos finansų pagalba teikiama garantijų forma, garantijos dydis apribojamas iki 80 %, o visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami iki ne daugiau kaip 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio. Nemokamai gali būti teikiamos tik garantijos, kuriomis padengiami tikėtini pagrindinio garantuojamo portfelio nuostoliai. Jeigu garantija taip pat apima netikėtus nuostolius, finansų tarpininkas už garantijos dalį, kuria padengiami netikėti nuostoliai, moka rinkos sąlygas atitinkančią garantijos priemoką.

11.  
Kai viešasis įnašas, pateiktas finansų tarpininkui, yra nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo formos, kaip nurodyta 9 dalies a punkte, likvidumo valdymui gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 % finansų tarpininko bendro kapitalo įnašo ir nepareikalautojo numatyto kapitalo.
12.  

Rizikos finansų priemonių, kurios skirtos nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo arba paskolų forma teikti rizikos finansų investicijas tinkamoms finansuoti įmonėms, atveju viešasis įnašas, teikiamas finansų tarpininkui, turi pritraukti finansų tarpininkų arba tinkamų finansuoti įmonių lygmens nepriklausomų privačių investuotojų papildomų lėšų, kad bendra privataus dalyvavimo norma pasiektų šias mažiausias ribas:

a) 

10 % rizikos finansų investicijų, teikiamų šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytoms tinkamoms finansuoti įmonėms;

b) 

40 % rizikos finansų investicijų, teikiamų šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytoms tinkamoms finansuoti įmonėms;

c) 

60 % rizikos finansų investicijų, teikiamų 3 dalies c punkte nurodytoms tinkamoms finansuoti įmonėms, ir paskesnių rizikos finansų investicijų į tinkamas finansuoti įmones pasibaigus 3 dalies b punkte nurodytam tinkamumo finansuoti laikotarpiui.

Apskaičiuojant šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas bendras privataus dalyvavimo normas, į nepriklausomų privačių investuotojų, kurie naudojasi rizikos finansų pagalba, teikiama 21a straipsnyje nurodytų mokesčių paskatų forma, teikiamą finansavimą neatsižvelgiama.

Pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodyta privataus dalyvavimo norma sumažinama iki 20 % pagal b punktą ir iki 30 % pagal c punktą investicijoms, kurios vykdomos remiamose vietovėse, kurios nustatytos patvirtintame regioninės pagalbos žemėlapyje, galiojančiame rizikos finansų investicijų suteikimo momentu taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą, arba kurioms skiriama parama pagal valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, patvirtintą Tarybos; arba kurioms skiriama parama iš Europos gynybos fondo pagal Reglamentą (ES) 2021/697 ar pagal Sąjungos kosmoso programą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/696 ( 57 ) arba kurioms skiriama parama iš Sąjungos fondų, kurie įgyvendinami vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu ir kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 1303/2013, Reglamentas (ES) 2021/1060 arba Reglamentas (ES) 2021/2115 ( 58 ).

13.  
Jeigu rizikos finansų priemonė įgyvendinama per finansų tarpininką ir yra skirta tinkamoms finansuoti įmonėms skirtingais plėtros etapais, kaip nurodyta 3 ir 4 dalyse, finansų tarpininkas pasiekia privataus dalyvavimo normą, kuri yra bent svertinis vidurkis, grindžiamas atskirų pagrindinio portfelio investicijų kiekiu ir susidaręs tokioms investicijoms pritaikius mažiausias dalyvavimo normas, kaip nurodyta 12 dalyje, išskyrus atvejus, kai reikalaujama nepriklausomų privačių investuotojų dalyvavimo dalis pasiekiama tinkamų finansuoti įmonių lygmeniu.
14.  

Finansų tarpininkai ir fondų valdytojai atrenkami taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Valstybės narės gali reikalauti, kad reikalavimus atitinkantys finansų tarpininkai ir fondų valdytojai atitiktų iš anksto nustatytus kriterijus, objektyviai pagrįstus investicijų pobūdžiu. Procedūra grindžiama objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu, ir atitinka visas šias sąlygas:

a) 

ja užtikrinama, kad finansų tarpininkai ir fondų valdytojai būtų įsisteigę pagal taikomus teisės aktus;

b) 

ją taikant finansų tarpininkai ir fondų valdytojai nediskriminuojami pagal įsisteigimo arba įregistravimo vietą bet kurioje valstybėje narėje;

c) 

ja siekiama nustatyti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, kaip nurodyta 10 dalyje, ir sprendimus, kuriais siekiama gauti pelno, kaip nurodyta 15 dalyje.

15.  

Rizikos finansų priemonėmis užtikrinama, kad viešąjį įnašą gaunantys finansų tarpininkai, tinkamoms finansuoti įmonėms teikdami rizikos finansų investicijas, priimtų sprendimus, kuriais būtų siekiama gauti pelno. Laikoma, kad ši pareiga yra įvykdyta, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

valstybės narės arba subjektas, kuriam pavesta įgyvendinti priemonę, nustato išsamaus patikrinimo procedūrą siekiant užtikrinti komerciškai pagrįstą investavimo strategiją, kad būtų įgyvendinta rizikos finansų priemonė, be kita ko, apimanti tinkamą rizikos išskaidymo politiką, kuria siekiama užtikrinti ekonominį perspektyvumą ir veiksmingumo mastą, susijusį su jo investicijų portfelio dydžiu ir teritorine aprėptimi;

b) 

tinkamoms finansuoti įmonėms suteiktos rizikos finansų investicijos pagrįstos perspektyviu verslo planu, kuriame pateikiama išsami informacija apie produktą, pardavimo bei pelningumo pokyčius ir kuriame ex ante nustatytas finansinis perspektyvumas;

c) 

kiekvienai investicijai į nuosavą ir kvazinuosavą kapitalą numatoma aiški ir reali pasitraukimo strategija.

16.  

Finansų tarpininkai valdomi komerciniu pagrindu. Šis reikalavimas yra įvykdytas, kai finansų tarpininkas ir, priklausomai nuo finansinės priemonės rūšies, fondo valdytojas atitinka visas šias sąlygas:

a) 

pagal įstatymą arba sutartį jie privalo veikti vadovaudamiesi geriausios patirties principais ir stropiai bei sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; prireikus taikoma įstatymais nustatyta priežiūra;

b) 

jų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šis reikalavimas įvykdytas, jeigu jie atrenkami taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą pagal 14 dalį;

c) 

jie dalijasi dalimi investavimo rizikos, bendrai investuodami savo išteklius arba gaudami atlygį, susietą su veiklos rezultatais, kad jų interesai nuolat derėtų su valstybės narės arba jos įgaliotojo subjekto interesais;

d) 

jie išdėsto investavimo strategiją, investicijų kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį;

e) 

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama investicinio fondo valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete, jei jie sudaryti.

17.  
Taikant rizikos finansų priemonę, kai rizikos finansų investicijos tinkamoms finansuoti įmonėms teikiamos garantijų, paskolų arba investicijų į kvazinuosavą kapitalą, vykdomų kaip investicijos į skolos vertybinius popierius, forma, finansų tarpininkas vykdo rizikos finansų investicijas į tinkamas finansuoti įmones, kurios be pagalbos nebūtų vykdomos arba būtų vykdomos ribotai ar kitokiu būdu. Finansų tarpininkas turi galėti įrodyti, kad taiko mechanizmą, kuriuo užtikrinama, kad visa nauda, kurią sudaro didesnė finansavimo apimtis, rizikingesni portfeliai, mažesni užtikrinimo priemonės reikalavimai, mažesnės garantijos priemokos arba mažesnės palūkanos, kuo labiau būtų perduota tinkamoms finansuoti įmonėms.
18.  

Rizikos finansų priemonės, pagal kurias teikiamos rizikos finansų investicijos MVĮ, neatitinkančioms 3 dalyje nustatytų sąlygų, yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

MVĮ lygmeniu pagalba tenkina Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 ( 59 ), Komisijos reglamente (ES) Nr. 1408/2013 ( 60 ) arba Reglamente (ES) Nr. 717/2014, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, nustatytas sąlygas;

b) 

tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus sąlygas, nustatytas 3, 4, 8, 12 ir (arba) 13 dalyse;

c) 

rizikos finansų priemonių, pagal kurias tinkamoms finansuoti įmonėms teikiamos rizikos finansų investicijos nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo arba paskolų forma, atveju priemone pritraukiama papildomų nepriklausomų privačių investuotojų lėšų finansų tarpininkų ar MVĮ lygmeniu, kad bendra privačių investuotojų dalyvavimo norma būtų bent 60 % MVĮ suteiktų rizikos finansų.

Pirmos pastraipos c punkte nurodyta privataus dalyvavimo norma sumažinama iki 30 % investicijoms, kurios vykdomos remiamose vietovėse, kurios nustatytos patvirtintame regioninės pagalbos žemėlapyje, galiojančiame rizikos finansų investicijų suteikimo momentu taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą, arba gauna paramą pagal valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, patvirtintą Tarybos; arba kurioms skiriama parama iš Europos gynybos fondo vadovaujantis Reglamentu (ES) 2021/697, pagal Sąjungos kosmoso programą vadovaujantis Reglamentu (ES) 2021/696 arba iš Sąjungos fondų, kurie įgyvendinami vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu ir kuriems taikomas Reglamentas (ES) 1303/2013, Reglamentas (ES) 2021/1060 arba Reglamentas (ES) 2021/2115.

▼M6

21a straipsnis

Rizikos finansų pagalba MVĮ privatiems investuotojams, kurie yra fiziniai asmenys, taikoma mokesčių paskatų forma

1.  
MVĮ skirtos rizikos finansų pagalbos schemos nepriklausomiems privatiems investuotojams, kurie yra fiziniai asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai teikiantys rizikos finansus tinkamoms finansuoti įmonėms, taikomų mokesčių paskatų forma yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Tinkamos finansuoti įmonės yra tos, kurios atitinka 21 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Bendra rizikos finansų investicija, pagal 21 straipsnį ir pagal šį straipsnį teikiama kiekvienai tinkamai finansuoti įmonei neviršija 21 straipsnio 8 dalyje nustatytos didžiausios sumos.
3.  
Kai nepriklausomas privatus investuotojas rizikos finansus netiesiogiai teikia per finansų tarpininką, tinkama finansuoti investicija turi būti akcijų įsigijimo arba dalyvavimo finansų tarpininko įmonėje, kuri savo ruožtu teikia rizikos finansų investicijas tinkamoms finansuoti įmonėms pagal 21 straipsnio 5–8 dalis. Finansų tarpininkų arba jų valdytojų teikiamoms paslaugoms mokesčių paskatos neteikiamos.
4.  
Kai nepriklausomas privatus investuotojas rizikos finansus teikia tiesiogiai tinkamai finansuoti įmonei, tinkama finansuoti investicija laikoma tik tinkamos finansuoti įmonės išleistų naujų didelės rizikos paprastųjų akcijų įsigijimas. Tos akcijos laikomos bent trejus metus. Šios nuostatos pakeitimo kapitalui taikomos tik laikantis 21 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų. Kalbant apie galimas mokesčių paskatų formas, dėl akcijų perleidimo metu patirtų nuostolių suma gali būti išskaičiuojama iš pelno mokesčio. Taikant dividendų mokesčių lengvatas, bet kokie dividendai, gauti už reikalavimus atitinkančias akcijas, gali būti (visiškai arba iš dalies) išskaičiuoti iš pelno mokesčio. Bet koks pardavus reikalavimus atitinkančias akcijas gautas pelnas gali būti (visiškai arba iš dalies) neapmokestinamas kapitalo prieaugio mokesčiu arba tokio pelno mokestinę prievolę galima atidėti, jei per vienus metus pakartotinai investuojama į naujas reikalavimus atitinkančias akcijas.
5.  

Kai nepriklausomas privatus investuotojas rizikos finansus teikia tiesiogiai tinkamai finansuoti įmonei, siekiant užtikrinti tinkamą tokio nepriklausomo privataus investuotojo dalyvavimą pagal 21 straipsnio 12 dalį, mokesčių lengvata, skaičiuojama kaip bendra didžiausia visų mokesčių paskatų mokesčių lengvata, neviršija toliau nurodytų didžiausių ribų:

a) 

50 % nepriklausomo privataus investuotojo įvykdytų tinkamų finansuoti investicijų į 21 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas tinkamas finansuoti įmones;

b) 

35 % nepriklausomo privataus investuotojo įvykdytų tinkamų finansuoti investicijų į 21 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas tinkamas finansuoti įmones;

c) 

20 % nepriklausomo privataus investuotojo įvykdytų tinkamų finansuoti investicijų į 21 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas tinkamas finansuoti įmones arba paskesnių reikalavimus atitinkančių investicijų į tinkamą finansuoti įmonę pasibaigus 21 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytam tinkamumo finansuoti laikotarpiui.

Mokesčių lengvatų ribos pirmoje pastraipoje nurodytoms tiesioginėms investicijoms gali būti padidintos iki 65 % pagal a punktą, iki 50 % pagal b punktą ir iki 35 % pagal c punktą investicijoms, kurios vykdomos remiamose vietovėse, kurios nustatytos patvirtintame regioninės pagalbos žemėlapyje, galiojančiame rizikos finansų investicijų suteikimo momentu taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą, arba kurioms skiriama parama pagal valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, patvirtintą Tarybos; arba kurioms skiriama parama iš Europos gynybos fondo pagal Reglamentą (ES) 2021/697 ar pagal Sąjungos kosmoso programą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/696; arba kurioms skiriama parama iš Sąjungos fondų, kurie įgyvendinami vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu ir kuriems taikomas Reglamentas (ES) 1303/2013, Reglamentas (ES) 2021/1060 arba Reglamentas (ES) 2021/2115.

6.  
Kai nepriklausomas privatus investuotojas rizikos finansus netiesiogiai teikia per finansų tarpininką ir pagal 21 straipsnio 12 dalį, mokesčių lengvata, skaičiuojama kaip bendra didžiausia visų mokesčių paskatų mokesčių lengvata, neviršija 30 % nepriklausomo privataus investuotojo įvykdytų tinkamų finansuoti investicijų į 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą tinkamą finansuoti įmonę. Ši mokesčių lengvatos riba gali būti padidinta iki 50 % investicijoms, kurios vykdomos remiamose vietovėse, kurios nustatytos patvirtintame regioninės pagalbos žemėlapyje, galiojančiame rizikos finansų investicijų suteikimo momentu taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą, arba kurioms skiriama parama pagal valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, patvirtintą Tarybos; arba kurioms skiriama parama iš Europos gynybos fondo pagal Reglamentą (ES) 2021/697 ar pagal Sąjungos kosmoso programą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/696; arba kurioms skiriama parama iš Sąjungos fondų, kurie įgyvendinami vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu ir kuriems taikomas Reglamentas (ES) 1303/2013, Reglamentas (ES) 2021/1060 arba Reglamentas (ES) 2021/2115.

▼B

22 straipsnis

Verslo pradžios pagalba

1.  
Verslo pradžios pagalbos schemos yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

▼M6

2.  

Tinkama finansuoti įmonė yra bet kuri nebiržinė maža įmonė ne ilgiau kaip penkerius metus nuo jos registracijos, atitinkanti visas šias sąlygas:

a) 

ji nėra perėmusi kitos įmonės veiklos, išskyrus atvejus, kai perimtos veiklos apyvarta sudaro mažiau nei 10 % tinkamos finansuoti įmonės apyvartos finansiniais metais prieš perėmimą;

b) 

ji dar nėra paskirsčiusi pelno;

c) 

ji nėra įsigijusi kitos įmonės ir nebuvo sukurta susijungimo būdu, išskyrus atvejus, kai įsigytos įmonės apyvarta sudaro mažiau kaip 10 % tinkamos finansuoti įmonės apyvartos finansiniais metais prieš įsigijimą arba susijungimo būdu sukurtos įmonės apyvarta yra mažiau kaip 10 % didesnė už bendrą susijungiančių įmonių apyvartą finansiniais metais prieš susijungimą.

Tinkamų finansuoti įmonių, kurioms netaikomas registracijos reikalavimas, atveju laikoma, kad penkerių metų tinkamumo finansuoti laikotarpis prasideda nuo to momento, kai įmonė pradeda savo ekonominę veiklą, arba nuo to momento, kai jai atsiranda prievolė už savo ekonominę veiklą mokėti mokesčius, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra ankstesnis.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto, įmonių, kurios atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus pagal šį straipsnį, susijungimo būdu sukurtos įmonės irgi laikomos tinkamomis finansuoti įmonėmis ne ilgiau kaip penkerius metus nuo seniausiai įsteigtos susijungiančių įmonių registracijos dienos.

3.  

Verslo pradžios pagalba yra:

a) 

paskolos su rinkos sąlygų neatitinkančiomis palūkanų normomis, kurių trukmė 10 metų, o didžiausia nominali suma yra ne didesnė kaip 1,1 mln. EUR arba 1,65 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 2,2 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas. Paskolų, kurių trukmė yra 5–10 metų, didžiausios sumos gali būti pakoreguotos pirmiau nurodytas sumas padauginus iš 10 metų ir faktinės paskolos trukmės santykio. Paskolų, kurių trukmė trumpesnė nei penkeri metai, didžiausia suma yra ta pati kaip paskolų, kurių trukmė yra penkeri metai;

b) 

garantijos su rinkos sąlygų neatitinkančiomis priemokomis, kurių trukmė 10 metų, o didžiausia garantuotos paskolos suma yra ne didesnė kaip 1,65 mln. EUR arba 2,48 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 3,3 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas. Garantijų, kurių trukmė yra 5–10 metų, didžiausios garantuotos sumos gali būti pakoreguotos pirmiau nurodytas sumas padauginus iš 10 metų ir faktinės garantijos trukmės santykio. Garantijų, kurių trukmė trumpesnė nei penkeri metai, didžiausia garantuota suma yra ta pati kaip garantijų, kurių trukmė yra penkeri metai. Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos sumos;

c) 

dotacijos, įskaitant nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo investicijas, palūkanų normų ir garantijos priemokų sumažinimas iki 0,5 mln. EUR bendrojo subsidijos ekvivalento arba 0,75 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 1 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas;

d) 

mokesčių lengvatos įmonėms iki 0,5 mln. EUR bendrojo subsidijos ekvivalento arba 0,75 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 1 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas.

▼B

4.  
Pagalbos gavėjas gali gauti pagalbą derinant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pagalbos priemones, jeigu atsižvelgiama į sumos dalį, suteiktą pagal vieną priemonę, apskaičiuotą remiantis didžiausia pagal tą priemonę leidžiama pagalbos suma, kad būtų nustatyta likusi didžiausios pagalbos sumos dalis, leidžiama pagal kitas priemones, sudarančias tokią mišrią priemonę.
5.  
Mažosioms ir novatoriškoms įmonėms 3 dalyje nurodytos didžiausios sumos gali būti padvigubintos.

▼M6

6.  
Kai verslo pradžios pagalbos schema įgyvendinama per vieną ar daugiau finansų tarpininkų, taikomos 21 straipsnio 10, 14, 15, 16 ir 17 dalyse nustatytos finansų tarpininkams taikomos sąlygos.
7.  

Be 3, 4 ir 5 dalyse nustatytų sumų, verslo pradžios pagalbos schemos gali numatyti intelektinės nuosavybės (IN) perdavimą arba susijusių prieigos teisių suteikimą nemokamai arba mažesne nei rinkos verte. Perdavimą arba suteikimą atlieka mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacija, kaip apibrėžta 2 straipsnio 83 punkte, kuri sukūrė pagrindinę IN vykdydama nepriklausomą nuosavą arba bendrą mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, tinkamai finansuoti įmonei, kaip apibrėžta 2 dalyje. Perdavimas arba suteikimas atitinka visas šias sąlygas:

a) 

IN perdavimo ar susijusių prieigos teisių suteikimo tikslas yra pateikti rinkai naują produktą arba paslaugą; ir

b) 

IN vertė nustatoma pagal jos rinkos kainą; taip yra tuo atveju, kai ji nustatoma taikant vieną iš šių metodų:

i) 

suma buvo nustatyta taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinę procedūrą;

ii) 

nepriklausomo eksperto vertinimu patvirtinama, kad suma yra bent lygi rinkos kainai;

iii) 

tais atvejais, kai tinkama finansuoti įmonė turi pirmumo teisę, susijusią su IN, sukurta bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacija, kai mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacija pasinaudoja abipuse teise prašyti trečiųjų šalių pateikti ekonomiškai naudingesnius pasiūlymus, kad bendradarbiaujanti tinkama finansuoti įmonė atitinkamai pritaikytų savo pasiūlymą.

Iš šiame punkte nurodytos IN vertės galima išskaičiuoti bet kokio tinkamos finansuoti įmonės įnašo (ir finansinio, ir nefinansinio), kuriuo dengiamos mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos veiklos, kurios rezultatas yra atitinkama IN, išlaidos, vertę.

c) 

Pagal šią dalį IN perdavimo arba susijusių prieigos teisių suteikimo pagalbos suma neviršija 1 mln. EUR. Pagalbos suma atitinka b punkte nurodytą IN vertę, atėmus b punkto paskutiniame sakinyje nurodytą pirmiau minėtą išskaitą ir atėmus bet kokį gavėjo mokėtiną atlygį už tą IN. IN vertė, nurodyta b punkte, gali viršyti 1 mln. EUR, o tokiu atveju tokią papildomą sumą tinkama finansuoti įmonė gali padengti nuosavomis lėšomis arba kitais būdais.

▼B

23 straipsnis

Pagalba MVĮ skirtoms alternatyvioms prekybos platformoms

1.  
Pagalba MVĮ skirtoms alternatyvioms prekybos platformoms yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Jeigu platformos operatorius yra mažoji įmonė, pagalbos priemonė gali apimti verslo pradžios pagalbą platformos operatoriui, tokiu atveju taikomos 22 straipsnyje nustatytos sąlygos.

▼M6

Pagalbos priemonė gali apimti mokesčių paskatas nepriklausomiems privatiems investuotojams, kurie yra fiziniai asmenys, susijusias su jų rizikos finansų investicijomis, vykdomomis per alternatyvią prekybos platformą, į įmones, kurios yra tinkamos finansuoti pagal 21a straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytas sąlygas.

▼B

24 straipsnis

Pagalba žvalgymo išlaidoms kompensuoti

1.  
Pagalba žvalgymo išlaidoms kompensuoti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

▼M6

2.  

Tinkamos finansuoti išlaidos yra:

a) 

išlaidos pradiniam patikrinimui ir oficialiam išsamiam patikrinimui, kurį finansų tarpininkų valdytojai arba investuotojai atlieka, kad nustatytų tinkamas finansuoti įmones pagal 21, 21a ir 22 straipsnius;

b) 

investicinio tyrimo, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 ( 61 ) 36 straipsnio 1 dalyje, susijusio su atskira tinkama finansuoti įmone pagal 21, 21a ir 22 straipsnius, išlaidos su sąlyga, kad šio tyrimo rezultatai yra viešai platinami ir, jei iki viešo išplatinimo jie buvo išplatinti investicinio tyrimo rengėjo klientams, tie rezultatai viešai išplatinami ta pačia forma ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pirmojo išplatinimo klientams.

3.  
Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas investicinis tyrimas turi atitikti Deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 36 ir 37 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

▼M6

4.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

▼B



4 SKIRSNIS

Pagalba moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms

25 straipsnis

Pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams

▼M4

1.  
Pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, įskaitant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus, kuriems kaip kokybės ženklas pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“ suteiktas pažangumo ženklas, ir bendrai finansuojamus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus, taip pat, jei taikoma, pagalba bendrai finansuojamiems susiejimo veiksmams yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

▼B

2.  

Remiama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekto dalis visiškai atitinka vieną arba daugiau toliau nurodytų kategorijų:

a) 

fundamentiniai tyrimai;

b) 

pramoniniai tyrimai;

c) 

bandomoji taikomoji veikla;

d) 

galimybių studijos.

3.  

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tinkamos finansuoti išlaidos priskiriamos prie konkrečios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros kategorijos ir yra:

a) 

išlaidos personalui: išlaidos projektui vykdyti įdarbintiems mokslininkams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams;

b) 

išlaidos priemonėms ir įrenginiams, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui. Jei šios priemonės ir įrenginiai nenaudojami visą projekto trukmę, tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti;

c) 

išlaidos pastatams ir žemei, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui. Tik tos su pastatais susijusios nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti. Tinkamas finansuoti išlaidas žemei sudaro komercinio sandorio arba faktinės kapitalo sąnaudos;

d) 

išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų vien projektui, išlaidos;

▼M6

e) 

papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidarančios vykdant projektą; nedarant poveikio 7 straipsnio 1 dalies trečiam sakiniui, šios mokslinių tyrimų ir plėtros projekto išlaidos alternatyviai gali būti apskaičiuojamos taikant supaprastintą išlaidų metodą kaip ne didesnė nei 20 % fiksuoto dydžio suma, taikoma bendrai tinkamų finansuoti mokslinių tyrimų ir plėtros projekto išlaidų sumai, nurodytai a–d punktuose. Tokiu atveju netiesioginėms išlaidoms apskaičiuoti naudojamos mokslinių tyrimų ir plėtros projekto išlaidos nustatomos remiantis įprasta apskaitos praktika ir apima tik a–d punktuose nurodytas finansuoti tinkamas mokslinių tyrimų ir plėtros projekto išlaidas.

▼B

4.  
Galimybių studijų atveju tinkamos finansuoti yra studijos atlikimo išlaidos.
5.  

Pagalbos kiekvienam pagalbos gavėjui intensyvumas neviršija:

a) 

100 % tinkamų finansuoti išlaidų – fundamentiniams tyrimams;

b) 

50 % tinkamų finansuoti išlaidų – pramoniniams tyrimams;

c) 

25 % tinkamų finansuoti išlaidų – bandomajai taikomajai veiklai;

d) 

50 % tinkamų finansuoti išlaidų – galimybių studijoms;

▼M6

6.  

Pagalbos pramoniniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai intensyvumas gali būti padidintas iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų didžiausio pagalbos intensyvumo pagal a–d punktus, tačiau b, c ir d punktai negali būti derinami vienas su kitu:

a) 

10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms;

b) 

15 procentinių punktų, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

i) 

vykdant projektą veiksmingai bendradarbiauja:

— 
įmonės, kurių bent viena yra MVĮ, arba projektas vykdomas bent dviejose valstybėse narėse, arba valstybėje narėje ir EEE susitarimo susitariančiojoje šalyje, ir nė viena įmonė nepadengia daugiau kaip 70 % tinkamų finansuoti išlaidų, arba
— 
įmonė ir bent viena mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacija, kuri viena ar kartu padengia bent 10 % tinkamų finansuoti išlaidų ir turi teisę skelbti savo pačios mokslinių tyrimų rezultatus;
ii) 

projekto rezultatai yra plačiai skelbiami konferencijose, leidiniuose, atviros prieigos saugyklose arba per nemokamą arba atvirąją programinę įrangą;

iii) 

pagalbos gavėjas įsipareigoja laiku suteikti mokslinių tyrimų ir plėtros projektų, kuriems teikiama parama, mokslinių tyrimų rezultatų, kuriems taikomos intelektinės nuosavybės teisės, licencijas rinkos kaina ir neišimtiniu bei nediskriminaciniu pagrindu, kad jais EEE galėtų naudotis suinteresuotosios šalys;

iv) 

jei mokslinių tyrimų ir plėtros projektas vykdomas remiamame regione, tenkinančiame Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas;

c) 

5 procentiniais punktais, jei mokslinių tyrimų ir plėtros projektas vykdomas remiamame regione, tenkinančiame Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas;

d) 

25 procentiniais punktais, jei mokslinių tyrimų ir plėtros projektas:

i) 

buvo atrinktas valstybės narės po atviro kvietimo dalyvauti projekte, kurį bendrai rengia ne mažiau kaip trys valstybės narės arba EEE susitarimo susitariančiosios šalys, ir

ii) 

apima veiksmingą įmonių bendradarbiavimą ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse arba EEE susitarimo susitariančiosiose šalyse, kai gavėjas yra MVĮ, arba ne mažiau kaip trijose valstybėse narėse arba EEE susitarimo susitariančiosiose šalyse, kai gavėjas yra didelė įmonė, ir

iii) 

jei tenkinama bent viena iš šių dviejų sąlygų:

— 
mokslinių tyrimų ir plėtros projekto rezultatai plačiai skleidžiami ne mažiau kaip trijose valstybėse narėse arba EEE susitarimo susitariančiosiose šalyse konferencijose, leidiniuose, atviros prieigos saugyklose arba per nemokamą ar atvirąją programinę įrangą arba
— 
pagalbos gavėjas įsipareigoja laiku suteikti mokslinių tyrimų ir plėtros projektų, kuriems teikiama parama, mokslinių tyrimų rezultatų, kuriems taikomos intelektinės nuosavybės teisės, licencijas rinkos kaina ir neišimtiniu bei nediskriminaciniu pagrindu, kad jais EEE galėtų naudotis suinteresuotosios šalys.

▼B

7.  
Pagalbos intensyvumas galimybių studijoms gali būti padidintas 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms.

▼M4

25a straipsnis

Pagalba projektams, kuriems kaip kokybės ženklas suteiktas pažangumo ženklas

1.  
Pagalba MVĮ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams ir galimybių studijoms, kurioms kaip kokybės ženklas pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“ suteiktas pažangumo ženklas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Tinkama finansuoti yra tokia remiamo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekto arba galimybių studijos veikla, kokia laikoma atitinkančia reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles, išskyrus veiklą, kuri viršija bandomosios taikomosios veiklos apibrėžties ribas.
3.  
Taikomos tokios remiamo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekto arba galimybių studijos kategorijos, didžiausios sumos ir tokie tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodai, kokie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.
4.  
Didžiausia pagalbos suma neviršija 2,5 mln. EUR vienai MVĮ vienam mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai.
5.  
Visas kiekvienam mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai suteiktas viešasis finansavimas neviršija finansavimo normos, nustatytos tam mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.

25b straipsnis

Pagalba veiksmams pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir EMTT koncepcijos pagrindimo programą

1.  
Pagalba veiksmams pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir EMTT koncepcijos pagrindimo programą, kuriems kaip kokybės ženklas pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“ suteiktas pažangumo ženklas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Tinkama finansuoti yra tokia remiamo veiksmo veikla, kokia laikoma atitinkančia reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.
3.  
Taikomos tokios remiamo veiksmo kategorijos, didžiausios sumos ir tokie tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodai, kokie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.
4.  
Visas kiekvienam remiamam veiksmui suteiktas viešasis finansavimas neviršija didžiausio paramos lygio, nustatyto programoje „Horizontas 2020“ arba programoje „Europos horizontas“.

25c straipsnis

Pagalba bendrai finansuojamiems mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams

1.  
Pagalba po tarpvalstybinio kvietimo teikti paraiškas pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles remiantis nepriklausomų ekspertų vertinimu ir reitingavimu atrinktam bendrai finansuojamam mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai (įskaitant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus, įgyvendinamus pagal Sutarties 185 straipsniu arba 187 straipsniu pagrįstą Europos institucionalizuotą partnerystę arba programos bendro finansavimo veiksmą, kaip apibrėžta programos „Europos horizontas“ taisyklėse), kuriuos įgyvendina bent trys valstybės narės arba dvi valstybės narės ir bent viena asocijuotoji šalis, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Tinkama finansuoti yra tokia remiamo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekto arba galimybių studijos veikla, kokia laikoma atitinkančia reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles, išskyrus veiklą, kuri viršija bandomosios taikomosios veiklos apibrėžties ribas.
3.  
Taikomos tokios kategorijos, didžiausios sumos ir tokie tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodai, kokie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.
4.  
Visas po atrankos, reitingavimo ir įvertinimo pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles suteiktas viešasis finansavimas neviršija mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai nustatytos finansavimo normos.
5.  
Pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“ skirtomis lėšomis finansuojama ne mažiau kaip 30 % visų tinkamų finansuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmo arba inovacijų veiksmo, kaip apibrėžta pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“, išlaidų.

25d straipsnis

Pagalba susiejimo veiksmams

1.  
Pagalba po tarpvalstybinio kvietimo teikti paraiškas pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles remiantis nepriklausomų ekspertų vertinimu ir reitingavimu atrinktiems bendrai finansuojamiems susiejimo veiksmams, kuriuos įgyvendinant dalyvauja bent dvi valstybės narės, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Tinkama finansuoti yra tokia bendrai finansuojamo susiejimo veiksmo veikla, kokia laikoma atitinkančia reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles. Veikla, kuri viršija bandomosios taikomosios veiklos apibrėžties ribas, neįtraukiama.
3.  
Taikomos tokios kategorijos, didžiausios sumos ir tokie tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodai, kokie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles. Be to, investicijų į su projektu susijusį materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos taip pat yra tinkamos finansuoti.
4.  
Visas po atrankos, reitingavimo ir įvertinimo pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles suteiktas viešasis finansavimas neviršija susiejimo veiksmui nustatytos finansavimo normos. Be to, pagalba investicijoms į su projektu susijusį materialųjį ir nematerialųjį turtą neviršija 70 % investicinių išlaidų.
5.  

Kai investicinė pagalba skiriama infrastruktūros objektams, vykdant susiejimo veiksmą, taikomos šios papildomos sąlygos:

a) 

jeigu naudojantis infrastruktūra vykdoma ir ekonominė, ir neekonominė veikla, atitinkamas finansavimas, kiekvienos rūšies veiklos išlaidos ir pajamos į apskaitą įrašomos atskirai pagal nuosekliai taikomus ir objektyviai pagrįstus sąnaudų apskaitos principus;

b) 

kaina už infrastruktūros eksploatavimą arba naudojimą atitinka rinkos kainą;

c) 

galimybė naudotis infrastruktūra suteikiama keliems naudotojams skaidriai ir be diskriminacijos. Įmonėms, kurios finansavo bent 10 % infrastruktūros investicinių išlaidų, gali būti suteikta lengvatinė prieiga palankesnėmis sąlygomis. Siekiant išvengti kompensacijos permokos, tokia prieiga yra proporcinga įmonės įnašui į investicines išlaidas ir šios sąlygos yra skelbiamos visuomenei;

d) 

jeigu infrastruktūra gauna viešąjį finansavimą ir ekonominei, ir neekonominei veiklai, valstybės narės vykdo kontrolę ir naudoja lėšų susigrąžinimo mechanizmą, kad užtikrintų, kad padidėjus ekonominės veiklos daliai, palyginti su numatoma padėtimi pagalbos skyrimo metu, nebūtų viršijamas taikomas pagalbos intensyvumas.

▼M6

25e straipsnis

Pagalba, susijusi su Europos gynybos fondo arba Europos gynybos pramonės plėtros programos remiamų projektų bendru finansavimu

1.  
Pagalba, skiriama Europos gynybos fondo arba Europos gynybos pramonės plėtros programos finansuojamam mokslinių tyrimų ir plėtros projektui bendrai finansuoti, kuris vertinamas, reitinguojamas ir atrenkamas pagal Europos gynybos fondo arba Europos gynybos pramonės plėtros programos taisykles, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Tinkamos finansuoti remiamo projekto išlaidos yra tos, kurios apibrėžtos kaip tinkamos finansuoti pagal Europos gynybos fondo arba Europos gynybos pramonės plėtros programos taisykles.
3.  
Visas suteiktas viešasis finansavimas gali siekti iki 100 % tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o tai reiškia, kad projekto išlaidos, kurių nepadengia Sąjungos finansavimas, gali būti padengtos valstybės pagalbos lėšomis.
4.  
Jei pagalbos gavėjo gautos pagalbos intensyvumas viršija didžiausią pagalbos intensyvumą, kurį pagalbos gavėjas galėjo gauti pagal 25 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis, pagalbos gavėjas turi sumokėti rinkos kainą pagalbą teikiančiai institucijai, kad galėtų panaudoti intelektinės nuosavybės teises arba prototipus, sukurtus įgyvendinant projektą, ne gynybos tikslais. Bet kuriuo atveju didžiausia suma, kurią reikia sumokėti pagalbą teikiančiai institucijai už tokį panaudojimą, neturi viršyti pagalbos gavėjo gautos pagalbos ir didžiausios pagalbos sumos, kurią pagalbos gavėjas būtų galėjęs gauti taikant didžiausią pagalbos intensyvumą, leistiną tam pagalbos gavėjui pagal 25 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis, skirtumo.

▼B

26 straipsnis

Investicinė pagalba mokslinių tyrimų infrastruktūroms

1.  
Pagalba ekonominę veiklą vykdančių mokslinių tyrimų infrastruktūrų statymui ar atnaujinimui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Jeigu mokslinių tyrimų infrastruktūra vykdo ir ekonominę, ir neekonominę veiklą, atitinkamas finansavimas, kiekvienos rūšies veiklos išlaidos ir pajamos į apskaitą įrašomos atskirai pagal nuosekliai taikomus ir objektyviai pagrįstus sąnaudų apskaitos principus.
3.  
Kaina už infrastruktūros eksploatavimą arba naudojimą atitinka rinkos kainą.
4.  
Galimybė naudotis infrastruktūra suteikiama keliems naudotojams skaidriai ir be diskriminacijos. Įmonėms, kurios finansavo bent 10 % infrastruktūros investicinių išlaidų, gali būti suteikta lengvatinė prieiga palankesnėmis sąlygomis. Siekiant išvengti kompensacijos permokos, tokia prieiga yra proporcinga įmonės įnašui į investicines išlaidas ir šios sąlygos yra skelbiamos visuomenei.
5.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra investicijų į nematerialųjį ir materialųjį turtą išlaidos.

▼M6

6.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas iki 60 %, jei viešąjį finansavimą skiria ne mažiau kaip dvi valstybės narės arba jis skiriamas mokslinių tyrimų infrastruktūrai, įvertintai ir atrinktai Sąjungos lygmeniu.

▼B

7.  
Jeigu mokslinių tyrimų infrastruktūra gauna viešąjį finansavimą ir ekonominei, ir neekonominei veiklai, valstybės narės vykdo kontrolę ir naudoja lėšų susigrąžinimo mechanizmą, kad užtikrintų, kad padidėjus ekonominės veiklos daliai, palyginti su numatoma padėtimi pagalbos skyrimo metu, nebūtų viršijamas taikomas pagalbos intensyvumas.

▼M6

26a straipsnis

Investicinė pagalba bandymų ir eksperimentų infrastruktūrai

1.  
Pagalba bandymų ir eksperimentų infrastruktūros statybai ar atnaujinimui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Kaina už infrastruktūros eksploatavimą ar naudojimą atitinka rinkos kainą arba, jei rinkos kainos nėra, atspindi jo sąnaudas pridėjus pagrįstą maržą.
3.  
Galimybė naudotis infrastruktūra suteikiama keliems naudotojams skaidriai ir be diskriminacijos. Įmonėms, kurios finansavo bent 10 % infrastruktūros investicinių išlaidų, gali būti suteikta lengvatinė prieiga palankesnėmis sąlygomis. Siekiant išvengti kompensacijos permokos, tokia galimybė yra proporcinga įmonės įnašui į investicines išlaidas ir šios sąlygos yra skelbiamos visuomenei.
4.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra investicijų į nematerialųjį ir materialųjį turtą išlaidos.
5.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 25 % tinkamų finansuoti išlaidų.
6.  

Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas iki didžiausio pagalbos intensyvumo, sudarančio 40 %, 50 % ir 60 % tinkamų finansuoti didelių, vidutinių ir mažųjų įmonių investicinių išlaidų, kaip nurodyta toliau:

a) 

10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms;

b) 

papildomai 10 procentinių punktų tarpvalstybinių bandymų ir eksperimentų infrastruktūroms, kurioms viešąjį finansavimą skiria bent dvi valstybės narės, arba Sąjungos lygmeniu įvertintoms ir atrinktoms bandymų ir eksperimentų infrastruktūroms;

c) 

papildomai 5 procentiniais punktais bandymų ir eksperimentų infrastruktūroms, kurių ne mažiau kaip 80 % metinių pajėgumų skiriama MVĮ.

▼B

27 straipsnis

Pagalba inovacijų grupėms

1.  
Pagalba inovacijų grupėms yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

▼M6

2.  
Investicinė pagalba gali būti teikiama inovacijų grupės savininkui. Veiklos pagalba gali būti teikiama inovacijų grupės operatoriui. Operatorius, kai jis skiriasi nuo savininko, gali turėti teisinį subjektiškumą arba būti įmonių konsorciumas, neturintis atskiro teisinio subjektiškumo. Visais atvejais kiekviena įmonė turi tvarkyti atskirą kiekvienos veiklos (grupės nuosavybės, operacijų ir naudojimo) išlaidų ir pajamų apskaitą pagal taikomus apskaitos standartus.

▼B

3.  
Galimybė naudotis grupės patalpomis, įrenginiais ir dalyvauti jos veikloje suteikiama keliems naudotojams atvirai ir be diskriminacijos. Įmonėms, kurios finansavo bent 10 % inovacijų grupės infrastruktūros investicinių išlaidų, gali būti suteikta lengvatinė galimybė palankesnėmis sąlygomis. Siekiant išvengti kompensacijos permokos, tokia galimybė yra proporcinga įmonės įnašui į investicines išlaidas ir šios sąlygos yra skelbiamos visuomenei.

▼M6

4.  
Mokesčiai už naudojimąsi klasterio priemonėmis ir dalyvavimą jo veikloje atitinka rinkos kainą arba jo sąnaudas, įskaitant pagrįstą maržą.

▼B

5.  
Investicinė pagalba gali būti teikiama inovacijų grupių kūrimui arba atnaujinimui. Tinkamos finansuoti išlaidos yra investicijų į nematerialųjį ir materialųjį turtą išlaidos.
6.  
Investicinės pagalbos inovacijų grupėms intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pagalbos inovacijų grupėms intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais inovacijų grupėms, esančiomis remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.
7.  
Veiklos pagalba gali būti teikiama inovacijų grupės eksploatavimui. Tokia pagalba negali būti teikiama ilgiau kaip dešimt metų.
8.  

Tinkamos finansuoti veiklos pagalbos inovacijų grupėms išlaidos yra išlaidos personalui ir administracinės išlaidos (įskaitant pridėtines išlaidas), susijusios su:

a) 

grupės veiklos skatinimu siekiant palengvinti bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija ir specializuotų ir prie kliento poreikių pritaikytų verslo rėmimo paslaugų teikimą arba nukreipimą;

b) 

grupės rinkodara siekiant padidinti naujų įmonių ir organizacijų dalyvavimą ir padidinti grupės matomumą;

c) 

grupės įrenginių valdymu; mokymo programų, seminarų ir konferencijų organizavimu siekiant remti dalijimąsi žiniomis, tinklų veiklą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

9.  
Veiklos pagalbos intensyvumas neviršija 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų per pagalbos teikimo laikotarpį.

28 straipsnis

Inovacijų pagalba MVĮ

1.  
Inovacijų pagalba MVĮ yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  

Tinkamos finansuoti išlaidos:

a) 

patentų ir kito nematerialiojo turto gavimo, tvirtinimo ir apsaugos išlaidos;

b) 

mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos arba didelės įmonės aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie atlikdami naujai sukurtas pareigas pagalbą gaunančioje įmonėje vykdo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą, bet nepakeičia kitų darbuotojų, komandiravimo išlaidos;

▼M6

c) 

inovacijų konsultacinių paslaugų ir paramos paslaugų, įskaitant mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijų, mokslinių tyrimų infrastruktūros, bandymų ir eksperimentų infrastruktūros arba inovacijų klasterių teikiamas paslaugas, išlaidos.

▼B

3.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

▼M6

4.  
Konkrečiu pagalbos inovacijų konsultacinėms paslaugoms ir paramos paslaugoms atveju pagalbos intensyvumas gali būti padidintas iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu bendra pagalbos suma inovacijų konsultacinėms paslaugoms ir paramos paslaugoms neviršija 220 000  EUR vienai įmonei per trejų metų laikotarpį.

▼B

29 straipsnis

Procesų ir organizacinių inovacijų diegimo pagalba

1.  
Procesų ir organizacinių inovacijų diegimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Pagalba didelėms įmonėms yra suderinama, tik jeigu jos veiksmingai bendradarbiauja su MVĮ remiamos veiklos srityje, kurioje bendradarbiaujančios MVĮ prisiima ne mažiau kaip 30 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.
3.  

Tinkamos finansuoti išlaidos:

a) 

išlaidos personalui;

b) 

išlaidos priemonėms, įrenginiams, pastatams ir žemei, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui;

c) 

išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis;

d) 

papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.

4.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 15 % tinkamų finansuoti išlaidų didelėms įmonėms ir 50 % tinkamų finansuoti išlaidų MVĮ.

30 straipsnis

Pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje

1.  
Pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Remiamas projektas turi būti svarbus visoms konkretaus sektoriaus ar sektoriaus dalies įmonėms.
3.  

Prieš pradedant įgyvendinti remiamą projektą, internete skelbiama ši informacija:

a) 

faktas, kad remiamas projektas bus vykdomas;

b) 

remiamo projekto tikslai;

c) 

apytikslė data, kada maždaug tikimasi paskelbti remiamą projektą ir skelbimo internete vieta;

d) 

teiginys, kad remiamo projekto rezultatai bus nemokamai prieinami visoms įmonėms, vykdančioms veiklą tam tikrame sektoriuje arba atitinkamoje jo dalyje.

4.  
Remiamo projekto rezultatais internete galima susipažinti nuo remiamo projekto pabaigos datos arba datos, kurią bet kokia informacija apie jo rezultatus pateikiama tos konkrečios organizacijos nariams, žiūrint, kuris įvykis pirmesnis. Su rezultatais internete galima susipažinti mažiausiai 5 metus nuo remiamo projekto pabaigos datos.
5.  
Pagalba tiesiogiai teikiama mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijai ir nėra tiesiogiai teikiama su moksliniais tyrimais nesusijusi pagalba įmonei, perdirbančiai ar parduodančiai žuvininkystės ar akvakultūros produktus.
6.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra nurodytos 25 straipsnio 3 dalyje.
7.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.



5 SKIRSNIS

Pagalba mokymui

31 straipsnis

Pagalba mokymui

1.  
Pagalba mokymui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Pagalba neteikiama mokymui, kurį vykdo įmonės laikydamosi nacionalinių privalomųjų mokymo standartų.
3.  

Tinkamos finansuoti išlaidos:

a) 

išlaidos mokytojams už valandas, kurias mokytojai dalyvauja mokyme;

▼M1

b) 

tiesiogiai su projektu susijusios mokytojų ir mokomų asmenų veiklos išlaidos, pavyzdžiui, kelionės išlaidos, apgyvendinimo išlaidos, išlaidos tiesiogiai su projektu susijusioms medžiagoms ir reikmenims, įrankių ir įrenginių nusidėvėjimo, kiek jie nusidėvėjo naudojami vien mokymo projektui, išlaidos;

▼B

c) 

su mokymo projektu susijusios konsultacinių paslaugų išlaidos;

d) 

išlaidos apmokomiems asmenims ir bendrosios netiesioginės išlaidos (administracinės išlaidos, išlaidos nuomai, pridėtinės išlaidos), už valandas, kurias mokomi asmenys dalyvauja mokyme.

4.  

Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. Jis gali būti padidintas iki 70 % tinkamų finansuoti išlaidų didžiausio pagalbos intensyvumo:

a) 

10 procentinių punktų, jei mokymas suteikiamas neįgaliesiems darbuotojams arba nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims;

b) 

10 procentinių punktų, jei pagalba teikiama vidutinėms įmonėms, ir 20 procentinių punktų, jei pagalba teikiama mažosioms įmonėms.

5.  

Kai pagalba teikiama jūrų transporto sektoriuje, jos intensyvumas gali būti padidintas iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) 

mokomi asmenys nėra nuolatiniai laivo įgulos nariai, o tik laikini darbuotojai, ir

b) 

mokymas vyksta laivuose, įtrauktuose į Sąjungos registrus.



6 SKIRSNIS

Pagalba nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams

32 straipsnis

Nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma

1.  
Nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalbos schemos yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra darbo užmokesčio išlaidos per daugiausiai 12 mėnesių laikotarpį nuo nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens įdarbinimo. Jeigu susijęs darbuotojas yra labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintis asmuo, tinkamos finansuoti išlaidos yra per daugiausiai 24 mėnesių laikotarpį nuo įdarbinimo susidariusios darbo užmokesčio išlaidos.
3.  
Jei įdarbinus asmenis, atitinkamos įmonės grynasis darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per pastaruosius dvylika mėnesių, nepadidėja, etatas ar etatai tampa laisvi dėl savanoriško išėjimo iš darbo, neįgalumo, išėjimo į pensiją dėl amžiaus, savanoriško darbo laiko sumažinimo arba teisėto atleidimo dėl netinkamo elgesio, o ne dėl atleidimo iš darbo dėl etatų mažinimo.
4.  
Išskyrus teisėtą atleidimą iš darbo dėl netinkamo elgesio, nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintys asmenys turi teisę į nuolatinį darbą bent minimalų laikotarpį pagal taikomus darbo sutartis reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus arba bet kokį kolektyvinį susitarimą.
5.  
Jeigu įdarbinimo laikotarpis trumpesnis negu 12 mėnesių arba labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų atvejais – 24 mėnesiai, pagalba atitinkamai mažinama pro rata.
6.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

33 straipsnis

Neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma

1.  
Neįgaliųjų užimtumo pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Tinkamomis finansuoti išlaidos yra darbo užmokesčio išlaidos per bet kokį nustatytą laikotarpį, kurį neįgalusis darbuotojas dirba.
3.  
Jei įdarbinus asmenis, atitinkamos įmonės grynasis darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per pastaruosius dvylika mėnesių, nepadidėja, etatas ar etatai tampa laisvi dėl savanoriško išėjimo iš darbo, negalios, išėjimo į pensiją dėl amžiaus, savanoriško darbo laiko sumažinimo arba teisėto atleidimo dėl netinkamo elgesio, o ne dėl atleidimo iš darbo dėl etatų mažinimo.
4.  
Išskyrus teisėtą atleidimą iš darbo dėl netinkamo elgesio, neįgalusis darbuotojas turi teisę į nuolatinį darbą bent minimalų laikotarpį pagal taikomus nacionalinės teisės aktus arba bet kokius kolektyvinius susitarimus, kurie įmonei teisiškai privalomi ir kurie reglamentuoja darbo sutartis.
5.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 75 % tinkamų finansuoti išlaidų.

34 straipsnis

Pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti

1.  
Pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  

Tinkamos finansuoti išlaidos:

a) 

patalpų pritaikymo išlaidos;

b) 

personalo užimtumo išlaidos, susijusios tik su laiku, skirtu padėti neįgaliesiems darbuotojams ir tokio personalo mokymo padėti neįgaliesiems darbuotojams išlaidos;

c) 

neįgaliesiems darbuotojams naudoti skirtų įrenginių pritaikymo ar įsigijimo arba programinės įrangos įsigijimo ir patvirtinimo išlaidos, įskaitant išlaidas pritaikytai ar pagalbinei technologijų įrangai, kurios papildo išlaidas, kurias pagalbos gavėjas būtų patyręs, įdarbindamas negalios neturinčius darbuotojus;

d) 

išlaidos, tiesiogiai susijusios su neįgaliųjų darbuotojų vežimu į darbo vietą su darbu susijusiai veiklai;

e) 

darbo užmokesčio išlaidos už valandas, kurias neįgalusis darbuotojas praleidžia reabilituodamasis;

f) 

jei pagalbos gavėjas suteikia globojamąjį užimtumą, atitinkamos įmonės gamybos padalinių statybos, įrengimo arba modernizavimo išlaidos ir bet kurios dėl neįgaliųjų užimtumo tiesiogiai susidariusios administravimo ir transporto išlaidos.

3.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

35 straipsnis

Paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba

1.  
Paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  

Tinkamos finansuoti išlaidos:

a) 

personalo užimtumo išlaidos, susijusios tik su laiku, skirtu padėti nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims per daugiausiai 12 mėnesių laikotarpį nuo nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens įdarbinimo arba per daugiausiai 24 mėnesių laikotarpį nuo labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens įdarbinimo;

b) 

tokio personalo mokymo padėti nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidos.

3.  
Teikiama pagalba apima priemones, kuriomis remiamas nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens savarankiškumas ir prisitaikymas darbo aplinkoje, parama asmeniui per socialines ir administracines procedūras, komunikavimo su darbdaviu lengvinimas ir konfliktų valdymas.
4.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.



7 SKIRSNIS

Pagalba aplinkos apsaugai

▼M6

36 straipsnis

Investicinė pagalba aplinkos apsaugai, įskaitant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą

1.  
Investicinė pagalba aplinkos apsaugai, įskaitant pagalbą išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti ir joms absorbuoti, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

▼M6

1a.  
Šis straipsnis netaikomas priemonėms, kurioms 36a, 36b ir 38–48 straipsniuose nustatytos konkretesnės taisyklės. Šis straipsnis taip pat netaikomas investicijoms į įrangą, mašinas ir pramoninę gamybos įrangą naudojant iškastinį kurą, įskaitant investicijas, kai naudojamos gamtinės dujos. Tai nedaro poveikio galimybei teikti pagalbą papildomiems komponentams, gerinantiems esamos įrangos, mašinų ir pramoninės gamybos įrangos aplinkos apsaugos lygį, įrengti, o tokiu atveju investicijos neturi lemti gamybos pajėgumų didinimo ir didesnio iškastinio kuro suvartojimo.
1b.  
Šis straipsnis taikomas ir investicijoms į įrangą ir mašinas, kuriose naudojamas, ir infrastruktūrą, kuria transportuojamas, vandenilis, jeigu naudojamas arba transportuojamas vandenilis laikomas vandeniliu iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Jis taip pat taikomas investicijoms į įrangą ir mašinas, kuriose naudojami iš vandenilio pagaminti degalai, kurių energijos kiekis gaunamas iš atsinaujinančiųjų išteklių, išskyrus biomasę, ir kurie pagaminti pagal Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir jos įgyvendinimo arba deleguotuosiuose aktuose nustatytą metodiką, taikomą nebiologinės kilmės skystiesiems ir dujiniams degalams iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Šis straipsnis taip pat taikomas pagalbai investicijoms į įrenginius, įrangą ir mašinas, kuriais gaminamas ar naudojamas, ir 2 straipsnio 130 punkto paskutiniame sakinyje nurodyta specialia infrastruktūra transportuojamas iš elektros energijos pagamintas vandenilis, kuris nelaikomas vandeniliu iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, jei galima įrodyti, kad gaminant, naudojant ar transportuojant iš elektros energijos pagamintą vandenilį per gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažinamas bent 70 %, palyginti su iškastinio kuro lyginamuoju rodikliu, kuris lygus 94 g CO2eq/MJ . Siekiant pagal šią pastraipą nustatyti per gyvavimo ciklą sumažėjusį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su vandeniliui gaminti naudojama pagaminama elektros energija, nustatomas pagal ribinį gamybos įrenginį prekybos zonoje, kurioje elektrolizeris yra atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiais, kuriais elektrolizeris naudoja elektros energiją iš tinklo.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytais atvejais per visą investicijos naudingumo laikotarpį naudojamas, vežamas arba, jei reikia, gaminamas tik tose pastraipose nustatytas sąlygas atitinkantis vandenilis. Valstybė narė gauna atitinkamą įsipareigojimą.

▼B

2.  

Investicijos tenkina vieną iš šių sąlygų:

▼M6

a) 

investicijomis suteikiama galimybė įgyvendinti projektą, dėl kurio pagalbos gavėjo veikla gerintų aplinkos apsaugą taikant griežtesnius standartus nei taikytini Sąjungoje, neatsižvelgiant į tai, ar esama privalomų nacionalinių standartų, griežtesnių nei Sąjungos standartai; projektų, susijusių su 2 straipsnio 130 punkto paskutiniame sakinyje nurodyta specialia infrastruktūra, skirta vandeniliui, kaip apibrėžta 1b dalyje, atliekinei šilumai arba CO2, arba įskaitant prijungimą prie infrastruktūros, skirtos vandeniliui, kaip apibrėžta 1b dalyje, atliekinei šilumai arba CO2, atveju aplinkos apsauga gali padidėti ir dėl kito infrastruktūros grandinėje dalyvaujančio subjekto veiklos; arba

b) 

investicijomis suteikiama galimybė įgyvendinti projektą, dėl kurio pagalbos gavėjo veikla gerintų aplinkos apsaugą, kai nėra Sąjungos standartų; projektų, susijusių su 2 straipsnio 130 punkto paskutiniame sakinyje nurodyta specialia infrastruktūra, skirta vandeniliui, kaip apibrėžta 1b dalyje, atliekinei šilumai arba CO2, arba įskaitant prijungimą prie infrastruktūros, skirtos vandeniliui, kaip apibrėžta 1b dalyje, atliekinei šilumai arba CO2, atveju aplinkos apsauga gali padidėti ir dėl kito infrastruktūros grandinėje dalyvaujančio subjekto veiklos; arba

▼M6

c) 

investicijomis suteikiama galimybė įgyvendinti projektą, dėl kurio pagalbos gavėjo veikla gerintų aplinkos apsaugą, kad būtų laikomasi patvirtintų, bet dar neįsigaliojusių Sąjungos standartų; projektų, susijusių su 2 straipsnio 130 punkto paskutiniame sakinyje nurodyta specialia infrastruktūra, skirta vandeniliui, kaip apibrėžta 1b dalyje, atliekinei šilumai arba CO2, arba įskaitant prijungimą prie infrastruktūros, skirtos vandeniliui, kaip apibrėžta 1b dalyje, atliekinei šilumai arba CO2, atveju aplinkos apsauga gali padidėti ir dėl kito infrastruktūros grandinėje dalyvaujančio subjekto veiklos.

2a.  

Investicijos į CO2 surinkimą ir transportavimą turi atitikti visas šias sąlygas:

a) 

CO2 surinkimas ir (arba) transportavimas, įskaitant atskirus CCS arba CCU grandinės elementus, integruojamas į visą CCS ir (arba) CCU grandinę;

b) 

investicinio projekto grynoji dabartinė vertė per jo naudingumo laikotarpį turi būti neigiama. Apskaičiuojant projekto grynąją dabartinę vertę atsižvelgiama į su išmetamu CO2 kiekiu susijusias išlaidas, kurių išvengiama;

c) 

tinkamos finansuoti išlaidos yra tik papildomos investicinės išlaidos, atsirandančios dėl CO2 surinkimo iš CO2 išmetančio įrenginio (pramonės įrenginio arba elektrinės) arba tiesiogiai iš aplinkos oro, taip pat surinkto CO2 buferinio saugojimo ir transportavimo įrenginių.

2b.  
Kai pagalba siekiama sumažinti tiesiogiai išmetamų teršalų kiekį arba jo išvengti, pagalba turi ne tiesiog perkelti atitinkamą išmetamų teršalų kiekį iš vieno sektoriaus į kitą, bet apskritai sumažinti tikslinį išmetamų teršalų kiekį; visų pirma, kai pagalba siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį arba jo išvengti, pagalba turi ne tiesiog perkelti šį išmetamų teršalų kiekį iš vieno sektoriaus į kitą, bet apskritai sumažinti jų kiekį.

▼M6

3.  
Pagalba neteikiama, kai investicijomis siekiama užtikrinti, kad įmonės tik laikytųsi jau galiojančių Sąjungos standartų. Pagalba, kuria įmonėms sudaromos sąlygos laikytis priimtų, bet dar neįsigaliojusių Sąjungos standartų, gali būti teikiama pagal šį straipsnį su sąlyga, kad Sąjungos standartas buvo patvirtintas ir investicijos, kurioms teikiama pagalba, įvykdytos bei užbaigtos likus bent 18 mėnesių iki atitinkamo standarto įsigaliojimo dienos.
4.  

Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicijų išlaidos, nustatytos investicines išlaidas lyginant su priešingos padėties scenarijaus investicijomis, kurios būtų vykdomos, jei pagalba nebūtų teikiama:

a) 

kai pagal priešingos padėties scenarijų numatoma aplinką mažiau tausojanti investicija, atitinkanti įprastą komercinę praktiką atitinkamame sektoriuje arba atitinkamoje veikloje, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir aplinką mažiau tausojančios investicijos išlaidų skirtumas;

b) 

kai pagal priešingos padėties scenarijų numatoma tokia pati investicija, kuri bus vykdoma vėliau, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir vėlesnės investicijos išlaidų grynosios dabartinės vertės skirtumas, diskontuotas iki to momento, kai bus vykdoma remiama investicija;

c) 

kai pagal priešingos padėties scenarijų esami įrenginiai ir įranga būtų toliau eksploatuojami, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir investicijos į esamų įrenginių ir įrangos techninę priežiūrą, remontą ir modernizavimą išlaidų grynosios dabartinės vertės skirtumas, diskontuotas iki to momento, kai bus vykdoma remiama investicija;

d) 

įrangos, kuriai taikomos išperkamosios nuomos sutartys, atveju tinkamos finansuoti išlaidos yra įrangos išperkamosios nuomos, kuriai skiriama valstybės pagalba, ir aplinką mažiau tausojančios įrangos, kuri būtų nuomojama nesant pagalbos, išperkamosios nuomos grynosios dabartinės vertės skirtumas; išperkamosios nuomos išlaidos neapima išlaidų, susijusių su įrenginių arba įrangos eksploatavimu (išlaidų degalams, draudimo, techninės priežiūros, kitų vartojimo reikmenų išlaidų), neatsižvelgiant į tai, ar jos yra išperkamosios nuomos sutarties dalis.

Visais pirmos pastraipos a–d punktuose išvardytais atvejais priešingos padėties scenarijus atitinka investicijas, kurių gamybos pajėgumas ir naudingumo laikotarpis yra panašūs ir kurios atitinka jau galiojančius Sąjungos standartus. Priešingos padėties scenarijus turi būti patikimas atsižvelgiant į teisinius reikalavimus, rinkos sąlygas ir paskatas, teikiamas taikant ES ATLPS sistemą.

Kai investicijas, kurioms skiriama valstybės pagalba, sudaro papildomo jau veikiančių įrenginių, kurių aplinką mažiau tausojančių ekvivalentų nėra, komponento įrengimas, tinkamos finansuoti išlaidos yra visos investicinės išlaidos.

Kai investicijos, kurioms skiriama valstybės pagalba, yra 2 straipsnio 130 punkto paskutiniame sakinyje nurodytos specialios infrastruktūros, skirtos vandeniliui, kaip apibrėžta 1b dalyje, atliekinei šilumai arba CO2, kuri yra būtina siekiant padidinti aplinkos apsaugos lygį, kaip nurodyta 2 ir 2a dalyse, statyba, tinkamos finansuoti išlaidos yra visos investicinės išlaidos. Saugyklų, išskyrus vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir vandenilio, kuriam taikoma 1b dalies antra pastraipa, saugyklas, statybos ar modernizavimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti.

Išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su aukštesnio aplinkos apsaugos lygio užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti.

5.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 40 % tinkamų finansuoti išlaidų. Kai dėl investicijų, išskyrus investicijas, kurios grindžiamos biomasės naudojimu, 100 % sumažėja tiesioginis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, pagalbos intensyvumas gali siekti 50 %.
6.  
Kai investicijos yra susijusios su CCS ir (arba) CCU, pagalbos intensyvumas negali viršyti 30 % tinkamų finansuoti išlaidų.

▼B

7.  
Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms, ir 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms.
8.  
Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.

▼M6

9.  

Pagalbos intensyvumas gali siekti 100 % investicinių išlaidų, jei pagalba skiriama konkurso būdu, kuris, be 2 straipsnio 38 punkte nustatytų sąlygų, atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

a) 

pagalba skiriama remiantis objektyviais, aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais tinkamumo ir atrankos kriterijais, nustatytais ex ante ir paskelbtais ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai;

b) 

jei konkurso metu visi konkurso dalyviai gauna pagalbą, įgyvendinant schemą konkurso struktūra koreguojama siekiant atkurti veiksmingą konkurenciją vėlesniuose konkursuose, pavyzdžiui, sumažinant biudžetą arba apimtį;

c) 

konkurso rezultatų ex post koregavimas (pvz., vėlesnės derybos dėl konkursinio pasiūlymo rezultatų) negalimas;

d) 

ne mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų, taikomų pasiūlymų eiliškumui nustatyti ir galiausiai pagalbai paskirstyti vykdant konkursą, turi būti apibrėžiami kaip pagalba, susijusi su tuo, kaip projektu prisidedama prie priemonės aplinkos tikslų, pavyzdžiui, pagalba, kurios prašoma už užtikrintos aplinkos apsaugos vienetą.

10.  
Kitaip nei nustatyta 4–9 dalyse, pagalbos suma negali viršyti investicinių išlaidų, tiesiogiai susijusių su aukštesnio aplinkos apsaugos lygio pasiekimu, ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis, ir patikrinamas ex post, taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.
11.  
Nukrypstant nuo 4 dalies pirmos pastraipos a–d punktų ir 9 ir 10 dalių, tinkamos finansuoti išlaidos gali būti apskaičiuojamos nenustačius priešingos padėties scenarijaus ir nesant konkurso. Tokiu atveju tinkamos finansuoti išlaidos yra investicinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su aukštesnio aplinkos apsaugos lygio pasiekimu, o 5–8 dalyse nustatytas taikytinas pagalbos intensyvumas ir priemokos sumažinami 50 %.

▼M6

36a straipsnis

Investicinė pagalba įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai

1.  
Investicinė pagalba įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Šis straipsnis taikomas tik pagalbai, skiriamai įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai elektros energijai ir vandeniliui transporto priemonėms, mobiliajai terminalų įrangai ir mobiliajai antžeminių paslaugų teikimo įranga tiekti. Kai pagalba skiriama degalų papildymo infrastruktūrai vandeniliui tiekti, valstybė narė iš pagalbos gavėjo gauna įsipareigojimą, kad ne vėliau kaip iki 2035 m. gruodžio 31 d. degalų papildymo infrastruktūra tieks tik vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Šis straipsnis netaikomas pagalbai investicijoms, susijusioms su įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūra uostuose.
3.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūros statybos, diegimo, atnaujinimo arba išplėtimo išlaidos. Tai gali būti išlaidos, susijusios su pačia įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūra ir susijusia technine įranga, elektros ar kitų komponentų, įskaitant elektros kabelius ir galios transformatorius, kurie reikalingi įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai prijungti prie tinklo arba prie vietinio elektros energijos ar vandenilio gamybos ar saugojimo padalinio, įrengimu arba atnaujinimu, taip pat civilinės inžinerijos darbais, žemės ar kelių pritaikymo darbais, įrengimo išlaidos ir susijusių leidimų gavimo išlaidos.

Tinkamos finansuoti išlaidos taip pat gali apimti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos arba vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos vietoje investicines išlaidas ir saugojimo įrenginių, skirtų atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai arba vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių saugoti, investicines išlaidas. Atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos arba vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos vietoje įrenginio nominalūs gamybos pajėgumai neviršija įkrovimo arba degalų pildymo infrastruktūros, su kuria jis yra sujungtas, vardinės išėjimo galios ar degalų pildymo pajėgumo.

4.  

Pagalba pagal šį straipsnį skiriama konkurso būdu, kuris, be 2 straipsnio 38 punkte nustatytų sąlygų, atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

a) 

pagalba skiriama remiantis objektyviais, aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais tinkamumo ir atrankos kriterijais, nustatytais ex ante ir paskelbtais ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai;

b) 

jei konkurso metu visi konkurso dalyviai gauna pagalbą, įgyvendinant schemą konkurso struktūra koreguojama siekiant atkurti veiksmingą konkurenciją vėlesniuose konkursuose, pavyzdžiui, sumažinant biudžetą arba apimtį;

c) 

konkurso rezultatų ex post koregavimas (pvz., vėlesnės derybos dėl konkursinio pasiūlymo rezultatų) negalimas;

d) 

ne mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų, taikomų pasiūlymų eiliškumui nustatyti ir galiausiai pagalbai paskirstyti vykdant konkursą, turi būti apibrėžiami kaip pagalba, susijusi su tuo, kaip projektu prisidedama prie priemonės aplinkos tikslų, pavyzdžiui, pagalba, kurios prašoma už įkrovimo ar degalų papildymo punktą.

5.  
Tais atvejais, kai pagalba teikiama konkurso būdu laikantis 4 dalyje nustatytų sąlygų, pagalbos intensyvumas gali siekti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
6.  
Nukrypstant nuo 4 dalies, pagalba gali būti teikiama be konkurso, kai pagalba teikiama remiantis pagalbos schema. Tokiu atveju pagalbos intensyvumas neviršija 20 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pagalbos intensyvumas vidutinėms įmonėms gali būti padidintas 20 procentinių punktų, o mažosioms įmonėms – 30 procentinių punktų. Pagalbos intensyvumas taip pat gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, kurios nustatytos patvirtintame regioninės pagalbos žemėlapyje, galiojančiame rizikos finansų investicijų suteikimo momentu taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą, arba 5 procentiniais punktais, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, kurios nustatytos patvirtintame regioninės pagalbos žemėlapyje, galiojančiame rizikos finansų investicijų suteikimo momentu taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą.
7.  
Vienai įmonei suteikta pagalba neviršija 40 % viso atitinkamos schemos biudžeto.
8.  
Kai įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūra yra atvira naudotojams, kurie nėra pagalbos gavėjas arba gavėjai, pagalba teikiama tik viešosios įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūros, prie kurios naudotojai turi nediskriminacinę prieigą, be kita ko, kiek tai susiję su tarifais, autentiškumo patvirtinimo ir mokėjimo metodais bei kitomis naudojimo sąlygomis, statybai, diegimui, atnaujinimui arba išplėtimui. Šie mokesčiai, naudotojams, kurie nėra pagalbos gavėjas arba gavėjai, taikomi už naudojimąsi įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūra, turi atitikti rinkos kainas.
9.  
Įkrovimo ar degalų papildymo infrastruktūros operatoriai, kurie savo infrastruktūroje siūlo arba leidžia sutartimis pagrįstus mokėjimus, nediskriminuoja judumo paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, taikydami lengvatines prieigos sąlygas arba be objektyvaus pagrindo diferencijuodami kainas.
10.  
Būtinybė investuoti į tos pačios kategorijos įkrovimo ar degalų papildymo infrastruktūrą kaip ir ta, kuriai skiriama parama, (pavyzdžiui, įprastinės arba didelės galios) nustatoma per ex ante atviras viešas konsultacijas arba nepriklausomą rinkos tyrimą, kuriems pagalbos priemonės įsigaliojimo metu yra ne daugiau kaip vieni metai. Visų pirma nustatoma, ar nėra tikėtina, kad per trejus metus nuo pagalbos priemonės įsigaliojimo pradžios tokia investicija bus atliekama komercinėmis sąlygomis.

Pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga rengti ex ante atviras viešas konsultacijas arba atlikti nepriklausomą rinkos tyrimą netaikoma pagalbai įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūros, kuri nėra viešoji infrastruktūra, statybai, įrengimui, atnaujinimui arba išplėtimui.

11.  
Nukrypstant nuo 10 dalies, preziumuojama, kad pagalba kelių transporto priemonių įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai yra reikalinga, jeigu tik elektra varomos transporto priemonės (kalbant apie įkrovimo infrastruktūrą) arba bent iš dalies vandeniliu varomos transporto priemonės (kalbant apie degalų papildymo infrastruktūrą) sudaro atitinkamai mažiau nei 3 % bendro atitinkamoje valstybėje narėje užregistruotų tos pačios kategorijos transporto priemonių skaičiaus. Taikant šią dalį lengvieji automobiliai ir lengvosios komercinės transporto priemonės laikomos tos pačios kategorijos transporto priemonėmis.
12.  
Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai eksploatuoti remiamą įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrą suteikiamas konkurencingomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, deramai atsižvelgus į taikomas viešojo pirkimo taisykles.
13.  
Kai pagalba skiriama naujos įkrovimo infrastruktūros, leidžiančios perduoti elektros energiją, kurios išėjimo galia yra ne didesnė kaip 22 kW, įdiegimui, tokioje infrastruktūroje turi veikti išmaniojo įkrovimo funkcijos.

▼M6

36b straipsnis

Investicinė pagalba netaršių arba nulinės taršos transporto priemonių įsigijimui ir transporto priemonių modifikavimui

1.  
Investicinė pagalba netaršių arba nulinės taršos kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto priemonių įsigijimui ir transporto priemonių, išskyrus orlaivius, modifikavimui, kad jos atitiktų netaršioms arba nulinės taršos transporto priemonėms taikomus reikalavimus, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Pagalba teikiama netaršioms arba nulinės taršos transporto priemonių, kurios bent iš dalies varomos elektros energija arba vandeniliu, taip pat nulinės taršos transporto priemonių įsigijimui arba bent 12 mėnesių trukmės išperkamajai nuomai ir transporto priemonių modifikavimui, kad jos atitiktų netaršioms arba nulinės taršos transporto priemonėms taikomus reikalavimus.
3.  

Tinkamos finansuoti išlaidos:

a) 

investicijų netaršių transporto priemonių arba nulinės taršos transporto priemonių įsigijimui atveju – papildomos netaršios transporto priemonės arba nulinės taršos transporto priemonės įsigijimo išlaidos. Jos apskaičiuojamos kaip netaršios transporto priemonės arba nulinės taršos transporto priemonės įsigijimo investicinių išlaidų ir tos pačios kategorijos transporto priemonės, kuri atitinka taikomus Sąjungos standartus, kurie jau galioja, ir būtų įsigyta be pagalbos, įsigijimo investicinių išlaidų skirtumas;

b) 

investicijų netaršių transporto priemonių arba nulinės taršos transporto priemonių išperkamajai nuomai atveju – papildomos netaršios transporto priemonės arba nulinės taršos transporto priemonės išperkamosios nuomos išlaidos. Jos apskaičiuojamos kaip netaršios transporto priemonės arba nulinės taršos transporto priemonės išperkamosios nuomos grynosios dabartinės vertės ir tos pačios kategorijos transporto priemonės, kuri atitinka taikomus Sąjungos standartus, kurie jau galioja, ir būtų nuomojamasi be pagalbos, išperkamosios nuomos grynosios dabartinės vertės skirtumas. Nustatant tinkamas finansuoti išlaidas, neatsižvelgiama į veiklos išlaidas, susijusias su transporto priemonės eksploatavimu, įskaitant išlaidas energijai, draudimo ir techninės priežiūros išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar jos įtrauktos į išperkamosios nuomos sutartį;

c) 

investicijų transporto priemonių modifikavimui, kad jos atitiktų netaršioms transporto priemonėms arba nulinės taršos transporto priemonėms taikomus reikalavimus, atveju – investicijų į modifikavimą išlaidos.

4.  

Pagalba pagal šį straipsnį skiriama konkurso būdu, kuris, be 2 straipsnio 38 punkte nustatytų sąlygų, atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

a) 

pagalba skiriama remiantis objektyviais, aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais tinkamumo ir atrankos kriterijais, nustatytais ex ante ir paskelbtais ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai;

b) 

jei konkurso metu visi konkurso dalyviai gauna pagalbą, įgyvendinant schemą konkurso struktūra koreguojama siekiant atkurti veiksmingą konkurenciją vėlesniuose konkursuose, pavyzdžiui, sumažinant biudžetą arba apimtį;

c) 

konkurso rezultatų ex post koregavimas (pvz., vėlesnės derybos dėl konkursinio pasiūlymo rezultatų) negalimas;

d) 

ne mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų, taikomų pasiūlymų eiliškumui nustatyti ir galiausiai pagalbai paskirstyti vykdant konkursą, turi būti apibrėžiami kaip pagalba, susijusi su tuo, kaip projektu prisidedama prie priemonės aplinkos tikslų, pavyzdžiui, pagalba, kurios prašoma už netaršią arba nulinės taršos transporto priemonę.

5.  

Tais atvejais, kai pagalba teikiama konkurso būdu laikantis 4 dalyje nustatytų sąlygų, pagalbos intensyvumas negali viršyti:

a) 

100 % tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su nulinės taršos transporto priemonių pirkimu arba išperkamąja nuoma arba transporto priemonių modifikavimu, kad jos atitiktų nulinės taršos transporto priemonėms taikomus reikalavimus;

b) 

80 % tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su netaršių transporto priemonių pirkimu ar išperkamąja nuoma arba transporto priemonių modifikavimu, kad jos atitiktų netaršioms transporto priemonėms taikomus reikalavimus.

6.  
Nukrypstant nuo 4 dalies, pagalba gali būti teikiama be konkurso, kai pagalba teikiama remiantis pagalbos schema.

Tokiais atvejais pagalbos intensyvumas neviršija 20 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų nulinės taršos transporto priemonėms ir 20 procentinių punktų vidutinėms įmonėms arba 30 procentinių punktų mažosioms įmonėms.

7.  
Nukrypstant nuo 4 dalies, pagalba gali būti teikiama be konkurso, kai pagalba teikiama įmonėms, su kuriomis buvo sudaryta viešojo paslaugų pirkimo sutartis dėl keleivinio sausumos, geležinkelių ar vandens transporto paslaugų teikimo po atviro, skaidraus ir nediskriminacinio viešojo konkurso, tik tuo atveju, kai įsigyjamos netaršios arba nulinės taršos transporto priemonės, kurios naudojamos viešojo keleivinio transporto paslaugoms teikti pagal viešojo paslaugų pirkimo sutartį.

Tokiu atveju pagalbos intensyvumas neviršija 40 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pagalbos intensyvumas nulinės taršos įmonėms gali būti padidintas 10 procentinių punktų.

▼M6

38 straipsnis

Investicinė pagalba energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, išskyrus pastatuose

1.  
Investicinė pagalba, leidžianti įmonėms padidinti energijos vartojimo efektyvumą, išskyrus pastatuose, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Pagalba pagal šį straipsnį neteikiama investicijoms, kuriomis siekiama užtikrinti priimtų ir jau galiojančių Sąjungos standartų laikymąsi. Pagalba pagal šį straipsnį gali būti teikiama investicijoms, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi patvirtintų, bet dar neįsigaliojusių Sąjungos standartų, su sąlyga, kad investicijos bus įgyvendintos ir užbaigtos likus bent 18 mėnesių iki standarto įsigaliojimo.

▼M6

2a.  
Šis straipsnis netaikomas pagalbai kogeneracijai ir pagalbai centralizuotam šilumos ir (arba) vėsumos tiekimui.
2b.  
Pagalba iškastiniu kuru, įskaitant gamtines dujas, kūrenamiems energijos įrenginiams įrengti pagal šį straipsnį neatleidžiama nuo reikalavimo pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį.

▼M6

3.  

Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos aukštesniam energijos vartojimo efektyvumo lygiui pasiekti. Jos nustatomos investicines išlaidas lyginant su investicinėmis išlaidomis pagal priešingos padėties scenarijų, kurios būtų vykdomos, jei pagalba nebūtų teikiama, taip:

a) 

kai pagal priešingos padėties scenarijų numatoma mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicija, atitinkanti įprastą komercinę praktiką atitinkamame sektoriuje arba atitinkamoje veikloje, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicijos išlaidų;

b) 

kai pagal priešingos padėties scenarijų numatoma tokia pati investicija, kuri bus vykdoma vėliau, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir vėlesnės investicijos išlaidų grynosios dabartinės vertės skirtumas, diskontuotas iki to momento, kai bus vykdoma remiama investicija;

c) 

kai pagal priešingos padėties scenarijų esami įrenginiai ir įranga būtų toliau eksploatuojami, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicijos, kuriai skiriama valstybės pagalba, išlaidų ir investicijos į esamo įrenginio ir įrangos techninę priežiūrą, remontą ir modernizavimą išlaidų grynosios dabartinės vertės skirtumas, diskontuotas iki to momento, kai bus vykdoma remiama investicija;

d) 

įrangos, kuriai taikomos išperkamosios nuomos sutartys, atveju tinkamos finansuoti išlaidos yra įrangos išperkamosios nuomos, kuriai skiriama valstybės pagalba, ir mažesnio energijos vartojimo efektyvumo įrangos, kuri būtų nuomojama nesant pagalbos, išperkamosios nuomos grynosios dabartinės vertės skirtumas; išperkamosios nuomos išlaidos neapima išlaidų, susijusių su įrenginių arba įrangos eksploatavimu (išlaidų degalams, draudimo, techninės priežiūros, kitų vartojimo reikmenų išlaidų), neatsižvelgiant į tai, ar jos yra išperkamosios nuomos sutarties dalis;

Visais pirmoje pastraipoje išvardytais atvejais priešingos padėties scenarijus atitinka investicijas, kurių gamybos pajėgumas ir naudingumo laikotarpis yra panašūs ir kurios atitinka jau galiojančius Sąjungos standartus. Priešingos padėties scenarijus turi būti patikimas atsižvelgiant į teisinius reikalavimus, rinkos sąlygas ir paskatas, teikiamas taikant ES ATLPS sistemą.

Kai investicijas sudaro aiškiai identifikuojamos investicijos, kuriomis siekiama tik padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir nėra mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicijų pagal priešingos padėties scenarijų, tinkamos finansuoti išlaidos yra visos investicinės išlaidos.

Išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su didesnio energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti.

▼M6 —————

▼B

4.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 30 % tinkamų finansuoti išlaidų.
5.  
Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.
6.  
Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.

▼M6

7.  

Pagalbos intensyvumas gali siekti 100 % visų investicinių išlaidų, jei pagalba skiriama konkurso būdu, kuris, be 2 straipsnio 38 punkte nustatytų sąlygų, atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

a) 

pagalba skiriama remiantis objektyviais, aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais tinkamumo ir atrankos kriterijais, nustatytais ex ante ir paskelbtais ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai;

b) 

jei konkurso metu visi konkurso dalyviai gauna pagalbą, įgyvendinant schemą konkurso struktūra koreguojama siekiant atkurti veiksmingą konkurenciją vėlesniuose konkursuose, pavyzdžiui, sumažinant biudžetą arba apimtį;

c) 

konkurso rezultatų ex post koregavimas (pvz., vėlesnės derybos dėl konkursinio pasiūlymo rezultatų) negalimas;

d) 

ne mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų, taikomų pasiūlymų eiliškumui nustatyti ir galiausiai pagalbai paskirstyti vykdant konkursą, turi būti apibrėžiami kaip pagalba, susijusi su tuo, kaip projektu prisidedama prie priemonės aplinkos tikslų, pavyzdžiui, pagalba, kurios prašoma už sutaupytos energijos arba padidinto energijos vartojimo efektyvumo vienetą. Tie kriterijai negali sudaryti mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų lyginamojo svorio.

▼M6

8.  
Nukrypstant nuo 3 dalies a–d punktų ir 7 dalies, tinkamos finansuoti išlaidos gali būti apskaičiuojamos nenustačius priešingos padėties scenarijaus ir nesant konkurso. Tokiu atveju tinkamos finansuoti išlaidos yra visos investicinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su aukštesnio energijos vartojimo efektyvumo lygio pasiekimu, o 4, 5 ir 6 dalyse nustatytas taikytinas pagalbos intensyvumas ir priemokos sumažinami 50 %.

38a straipsnis

Investicinė pagalba pastatų energijos vartojimo efektyvumo priemonėms

1.  
Investicinė pagalba, leidžianti įmonėms pasiekti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Pagalba pagal šį straipsnį neteikiama investicijoms, kuriomis siekiama užtikrinti priimtų ir jau galiojančių Sąjungos standartų laikymąsi.
3.  
Pagalba pagal šį straipsnį gali būti teikiama investicijoms, kuriomis siekiama užtikrinti priimtų, bet dar negaliojančių Sąjungos standartų laikymąsi. Kai atitinkami Sąjungos standartai yra minimalūs energinio naudingumo standartai, pagalba turi būti skiriama prieš tai, kai standartai tampa privalomi atitinkamai įmonei. Tokiu atveju valstybė narė turi užtikrinti, kad paramos gavėjai pateiktų tikslų renovacijos planą ir tvarkaraštį, įrodančius, kad remiama renovacija yra bent pakankama, kad užtikrintų atitiktį minimaliems energinio naudingumo standartams. Jei atitinkami Sąjungos standartai skiriasi nuo minimalių energinio naudingumo standartų, investicijos turi būti įgyvendintos ir užbaigtos likus ne mažiau kaip 18 mėnesių iki Sąjungos standarto įsigaliojimo.
4.  
Šis straipsnis netaikomas pagalbai kogeneracijai ir pagalbai centralizuotam šilumos ir (arba) vėsumos tiekimui.
5.  
Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos visos investicinės išlaidos. Išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su pastato didesnio energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti.
6.  
Pagalba turi padėti pagerinti pastato energinį naudingumą, matuojamą pirmine energija, ne mažiau kaip: i) 20 %, palyginti su padėtimi iki investicijų, esamų pastatų renovacijos atveju arba ii) 10 %, palyginti su padėtimi, buvusia iki investicijų, jei tai yra renovacijos priemonės, susijusios su tik vienos rūšies pastato elementų įrengimu ar pakeitimu, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 9 dalyje, ir tokios tikslinės renovacijos priemonės nesudaro daugiau kaip 30 % schemos biudžeto dalies, skirtos energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, arba iii) 10 %, palyginti su beveik nulinės energijos pastatų reikalavimų riba, nustatyta nacionalinėse priemonėse, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2010/31/ES, naujų pastatų atveju. Pradinis pirminės energijos poreikis ir numatomas energijos vartojimo efektyvumo padidinimas nustatomi remiantis Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 12 punkte apibrėžtu energinio naudingumo sertifikatu.
7.  

Pagalba, teikiama pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimui, gali būti derinama su pagalba bet kuriai arba visoms iš šių priemonių:

a) 

integruotos vietos įrangos, gaminančios elektros energiją, šildymą ar vėsinimą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, įskaitant, bet neapsiribojant, fotovoltines plokštes ir šilumos siurblius, įrengimui;

b) 

į objektą integruoto atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginio pagamintos energijos saugojimo įrangos diegimui. Kaupimo įrenginys kasmet turi absorbuoti ne mažiau kaip 75 % energijos iš tiesiogiai prijungto atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginio;

c) 

prijungimui prie didelio energinio efektyvumo centralizuoto šildymo ir (arba) vėsinimo sistemos ir susijusios įrangos;

d) 

įkrovimo infrastruktūros, skirtos naudoti pastato naudotojams, ir susijusios infrastruktūros, pavyzdžiui, kabelių kanalų, statybai ir įrengimui, kai automobilių stovėjimo aikštelės yra pastato viduje arba fiziškai greta pastato;

e) 

pastato skaitmenizacijai skirtos įrangos įrengimui, visų pirma siekiant padidinti jo pažangųjį parengtumą, įskaitant pasyviąją elektros instaliaciją pastato viduje arba duomenų tinklų struktūrizuotą kabelių sistemą, ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros papildomą dalį už pastato ribų esančioje privačioje nuosavybėje, išskyrus nuosavybei nepriklausančių duomenų tinklų laidų ar kabelių sistemas;

f) 

investicijoms į žaliuosius stogus ir įrangą, skirtą lietaus vandeniui surinkti ir panaudoti.

Bet kurių tokių jungtinių a–f punktuose nurodytų darbų atveju tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos visos įvairių įrenginių ir įrangos investicinės išlaidos. Išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su didesnio energijos vartojimo efektyvumo ar aplinkosauginio veiksmingumo užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti.

8.  
Pagalba gali būti teikiama pastato savininkui (-ams) arba nuomininkui (-ams) priklausomai nuo to, kas užsako energijos vartojimo efektyvumo priemonę.
9.  
Pagalba taip pat gali būti teikiama pastato viduje esančios šildymo ar vėsinimo įrangos energijos vartojimo efektyvumui didinti.
10.  
Pagalba iškastiniu kuru, įskaitant gamtines dujas, kūrenamiems energijos įrenginiams įrengti pagal šį straipsnį neatleidžiama nuo reikalavimo pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį.
11.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 30 % tinkamų finansuoti išlaidų.
12.  
Nukrypstant nuo 11 dalies, kai investicijos skirtos tik vienos rūšies pastato elementui, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 9 dalyje, įrengti arba pakeisti, pagalbos intensyvumas neviršija 25 %.
13.  
Nukrypstant nuo 11 ir 12 dalių, kai pagalba investicijoms į pastatus, vykdomoms siekiant užtikrinti atitiktį minimaliems energinio naudingumo standartams, kurie laikytini Sąjungos standartais, teikiama likus mažiau nei 18 mėnesių iki Sąjungos standartų įsigaliojimo, pagalbos intensyvumas neturi viršyti 15 % tinkamų finansuoti išlaidų, kai investicijos skirtos tik vienos rūšies pastato elementui, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 9 dalyje, įrengti arba pakeisti, ir 20 % visais kitais atvejais.
14.  
Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.
15.  
Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.
16.  
Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų pagalbai, teikiamai esamų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, jei pagalba padeda pagerinti pastato energinį naudingumą, matuojamą pirmine energija, ne mažiau kaip 40 %, palyginti su padėtimi, buvusia iki investicijų. Šis pagalbos intensyvumo padidinimas netaikomas, jei investicija nepadidina pastato energinio naudingumo daugiau, nei nustatyta minimaliuose energinio naudingumo standartuose, kurie laikytini Sąjungos standartais, įsigaliojančiais per mažiau nei 18 mėnesių nuo investicijos įgyvendinimo ir užbaigimo.

38b straipsnis

Pagalba siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo

1.  
Pagalba siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Pagalba gali būti teikiama pagal šį straipsnį siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 27 punkte.
3.  
Pagalba pagal šį straipsnį gali būti teikiama MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurios teikia energinio naudingumo didinimo priemones ir yra galutinės pagalbos gavėjos.
4.  
Pagalba teikiama kaip pirmaeilė paskola arba garantija energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių teikėjui pagal sutartį dėl energijos vartojimo efektyvumo arba ją sudaro finansinis produktas, skirtas teikėjui finansuoti (pavyzdžiui, faktoringas, forfeitingas);
5.  
Paskolos arba garantijos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių teikėjui trukmė negali viršyti 10 metų.
6.  
Jei pagalba teikiama pirmaeilės paskolos forma, komercinių skolos finansavimo teikėjų bendra investicija yra ne mažesnė kaip 30 % pagrindinio energijos vartojimo efektyvumo sutarčių portfelio vertės, o energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių teikėjo grąžintina suma yra ne mažesnė kaip nominalioji paskolos suma.
7.  
Jei pagalba teikiama garantijos forma, garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos sumos, o nuostolius proporcingai ir tokiomis pačiomis sąlygomis padengia kredito įstaiga ir valstybė. Garantuota suma proporcingai mažėja taip, kad garantija niekada nepadengtų daugiau kaip 80 % negrąžintos paskolos.
8.  
Viso suteikto nepanaudoto finansavimo nominalioji suma vienam gavėjui neviršija 30 mln. EUR.

▼M4

39 straipsnis

Investicinė pagalba pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektams finansinių priemonių forma

▼B

1.  
Investicinė pagalba pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektams yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

▼M6

2.  
Pagal šį straipsnį pagalbos skyrimo reikalavimus atitinka investicijos, kuriomis didinamas pastatų energijos vartojimo efektyvumas.
2a.  

Pagalba, teikiama pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimui, gali būti derinama su pagalba bet kuriai arba visoms iš šių priemonių:

a) 

integruotos vietos įrangos, gaminančios elektros energiją, šildymą ar vėsinimą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, įskaitant, bet neapsiribojant, fotovoltines plokštes ir šilumos siurblius, įrengimui;

b) 

į objektą integruoto atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginio pagamintos energijos saugojimo įrangos diegimui. Kaupimo įrenginys kasmet turi absorbuoti ne mažiau kaip 75 % energijos iš tiesiogiai prijungto atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginio;

c) 

investicijoms į prijungimą prie didelio energinio efektyvumo centralizuoto šildymo ir (arba) vėsinimo sistemos ir susijusios įrangos;

d) 

įkrovimo infrastruktūros, skirtos naudoti pastato naudotojams, ir susijusios infrastruktūros, pavyzdžiui, kabelių kanalų, statybai ir įrengimui, kai automobilių stovėjimo aikštelė yra pastato viduje arba fiziškai greta pastato;

e) 

pastato skaitmenizacijai skirtos įrangos įrengimui, visų pirma siekiant padidinti jo pažangųjį parengtumą. Tinkamos finansuoti investicijos gali apimti tik intervencinius veiksmus, susijusius su pasyviąja elektros instaliacija pastato viduje arba duomenų tinklų struktūrizuota kabelių sistema ir papildoma plačiajuosčio ryšio infrastruktūros dalimi objekte, kuriam priklauso pastatas, išskyrus objektui nepriklausančių duomenų tinklų laidų ar kabelių sistemas;

f) 

investicijoms į žaliuosius stogus ir įrangą, skirtą lietaus vandeniui surinkti ir panaudoti.

3.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra visos energijos vartojimo efektyvumo projekto išlaidos, išskyrus 2a dalyje nurodytus pastatus, jei tinkamos finansuoti išlaidos yra visos energijos vartojimo efektyvumo projekto išlaidos ir įvairių 2a dalyje išvardytų įrangos dalių investicinės išlaidos.

▼M4

4.  
Pagalba teikiama kaip lėšos, nuosavas kapitalas, garantija arba paskola energijos vartojimo efektyvumo fondui ar kitam finansų tarpininkui, kuris, padidindamas finansavimo apimtį arba sumažindamas garantijų priemokas ar palūkanų normas, ją kuo didesniu mastu perduoda galutiniams pagalbos gavėjams (pastatų savininkams arba nuomininkams).
5.  
►M6  Energijos vartojimo efektyvumo fondas arba kitas finansų tarpininkas teikia paskolas arba garantijas tinkamiems finansuoti energijos vartojimo efektyvumo projektams. Nominalioji paskolos vertė arba garantuojama suma vienam galutiniam pagalbos gavėjui ir projektui neviršija 25 mln. EUR, išskyrus 2a dalyje nurodytus bendrų investicijų atvejus, kai ji neviršija 30 mln. EUR. ◄ Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos sumos.

▼B

6.  
Pastato savininkai energijos vartojimo efektyvumo fondui arba kitam finansų tarpininkui grąžina ne mažiau nominalios paskolos vertės.

▼M6

7.  
Pagalba energijos vartojimo efektyvumui didinti pritraukia papildomų nepriklausomų privačių investuotojų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 72 punkte, investicijų, kurios pasiekia mažiausią 30 % viso energijos vartojimo efektyvumo projektui suteikto finansavimo ribą. Kai pagalbą teikia energijos vartojimo efektyvumo fondas, tokios privačios investicijos gali būti pritraukiamos energijos vartojimo efektyvumo fondo lygmeniu ir (arba) energijos vartojimo efektyvumo projektų lygmeniu, kad bendra suma pasiektų mažiausią 30 % viso energijos vartojimo efektyvumo projektui suteikto finansavimo ribą.

▼B

8.  

Teikdamos pagalbą energijos vartojimo efektyvumui didinti valstybės narės gali įsteigti energijos vartojimo efektyvumo fondus ir (arba) pasitelkti finansų tarpininkus. Tokiu atveju turi būti tenkinamos šios sąlygos:

a) 

finansų tarpininkų valdytojai ir energijos vartojimo efektyvumo fondų valdytojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Visų pirma jie nediskriminuojami pagal jų įsisteigimo ar įregistravimo vietą bet kurioje valstybėje narėje. Gali būti reikalaujama, kad finansų tarpininkai ir energijos vartojimo efektyvumo fondų valdytojai atitiktų iš anksto nustatytus kriterijus, objektyviai pateisinamus investicijų pobūdžiu;

b) 

nepriklausomi privatūs investuotojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuria siekiama sudaryti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, kuriuose investicijų, išskyrus garantijas, atveju pirmenybė teikiama ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet nelygiam pelno pasidalijimui. Jeigu privatūs investuotojai nėra atrenkami pagal tokią konkurso procedūrą, nepriklausomas ekspertas, atrinktas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, privatiems investuotojams nustato pagrįstą grąžos normą;

c) 

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi nelygiai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % visos investicijos;

d) 

garantijų atveju garantijų norma apribojama iki 80 % ir visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio. Nemokamai gali būti teikiamos tik garantijos, kuriomis padengiami tikėtini pagrindinio garantuojamo portfelio nuostoliai. Jeigu garantija taip pat apima netikėtus nuostolius, finansų tarpininkas už garantijos dalį, kuria padengiami netikėti nuostoliai, moka rinkos sąlygas atitinkančią garantijos priemoką;

e) 

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama energijos vartojimo efektyvumo fondo arba finansų tarpininko valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete;

▼M6

f) 

energijos vartojimo efektyvumo fondas arba finansų tarpininkas įsteigiamas pagal taikomus teisės aktus ir valstybė narė užtikrina išsamaus patikrinimo procedūrą, kuria patikrinama, ar siekiant įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo pagalbos priemonę bus taikoma komerciškai pagrįsta investavimo strategija.

▼B

9.  

Finansų tarpininkai, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo fondus, valdomi komerciniu pagrindu ir užtikrinama, kad finansavimo sprendimais būtų siekiama gauti pelno. Laikoma, kad taip yra, kai finansų tarpininkas ir, atitinkamais atvejais, energijos vartojimo efektyvumo fondo valdytojai tenkina šias sąlygas:

a) 

pagal įstatymą ar sutartį jie yra įpareigoti veikti stropiai ir sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; taikomi geriausios praktikos principai ir įstatymais numatyta priežiūra;

b) 

jų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai valdytojas atrenkamas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu;

c) 

jie gauna nuo veiklos rezultatų priklausantį atlygį arba prisiima dalį investicijų rizikos, bendrai investuodami nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jų interesai visada būtų suderinti su viešojo investuotojo interesais;

d) 

jie išdėsto investavimo strategiją, investicijų į energijos vartojimo efektyvumo projektus kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį, iš anksto nustato finansinį perspektyvumą ir tikėtiną investicijų poveikį energijos vartojimo efektyvumui;

e) 

dėl viešųjų lėšų, kurios investuojamos į energijos vartojimo efektyvumo fondą arba suteiktos finansų tarpininkui, nustatyta aiški ir reali pasitraukimo strategija, kad rinka galėtų finansuoti energijos vartojimo efektyvumo projektus, kai tik bus pasirengusi tai daryti.

▼M6

10.  
Pagalba pagal šį straipsnį neteikiama investicijoms, kuriomis siekiama užtikrinti priimtų ir jau galiojančių Sąjungos standartų laikymąsi.

▼M6

11.  
Pagalba pagal šį straipsnį gali būti teikiama investicijoms, kuriomis siekiama užtikrinti priimtų, bet dar negaliojančių Sąjungos standartų laikymąsi. Kai atitinkami Sąjungos standartai yra minimalūs energinio naudingumo standartai, pagalba turi būti skiriama prieš tai, kai standartai tampa privalomi atitinkamai įmonei. Tokiu atveju valstybė narė turi užtikrinti, kad paramos gavėjai pateiktų tikslų renovacijos planą ir tvarkaraštį, įrodančius, kad remiama renovacija yra bent pakankama, kad užtikrintų atitiktį minimaliems energinio naudingumo standartams. Jei atitinkami Sąjungos standartai skiriasi nuo minimalių energinio naudingumo standartų, investicijos turi būti įgyvendintos ir užbaigtos likus ne mažiau kaip 18 mėnesių iki standarto įsigaliojimo.
12.  
Pagalba taip pat gali būti teikiama pastato viduje esančios šildymo ar vėsinimo įrangos energijos vartojimo efektyvumui didinti.
13.  
Pagalba iškastiniu kuru, įskaitant gamtines dujas, kūrenamiems energijos įrenginiams įrengti pagal šį straipsnį neatleidžiama nuo reikalavimo pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį.
14.  
Valstybė narė gali pavesti pagalbos priemonę įgyvendinti įgaliotajam subjektui.

▼M6

41 straipsnis

Investicinė pagalba energijos gamybai naudojant atsinaujinančiuosius išteklius, vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir didelio naudingumo kogeneraciją skatinti

1.  
Investicinė pagalba atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai ir didelio naudingumo kogeneracijai skatinti, išskyrus elektros energiją, pagamintą iš vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

▼M6

1a.  
Pagal šį straipsnį teikiamai investicinei pagalbai elektros energijos kaupimo projektams Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti netaikomas tik su sąlyga, kad pagalba teikiama pagal schemą, kuri gali būti taikoma bendriems atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir kaupimo projektams (iki skaitiklio), kai abu elementai yra vienos investicijos komponentai arba kai saugykla prijungta prie esamo atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginio. Kaupimo komponentas kasmet turi absorbuoti ne mažiau kaip 75 % energijos iš tiesiogiai prijungto atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginio. Tikrinant atitiktį 4 straipsnyje nustatytoms riboms, visi investicijų komponentai (gamyba ir kaupimas) laikomi vienu integruotu projektu. Tos pačios taisyklės taikomos šilumos kaupimo įrenginiui, tiesiogiai prijungtam prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginio.

▼M6

2.  
Investicinei pagalbai biodegalų, skystųjų bioproduktų, biodujų (įskaitant biometaną) ir biomasės kuro gamybai ir kaupimui Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti netaikomas tik jeigu remiamas kuras atitinka Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir jos įgyvendinimo ar deleguotuosiuose aktuose nustatytus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus ir yra pagamintas iš žaliavų, nurodytų tos direktyvos IX priedo A dalyje. Kaupimo komponentas kasmet turi absorbuoti ne mažiau kaip 75 % degalų iš tiesiogiai prijungtų biodegalų, skystųjų bioproduktų, biodujų (įskaitant biometaną) ir biomasės kuro gamybos įrenginių. Tikrinant atitiktį šio Reglamento 4 straipsnyje nustatytoms riboms, visi investicijų komponentai (gamyba ir kaupimas) laikomi vienu integruotu projektu.
3.  
Investicinei pagalbai vandenilio gamybai Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti netaikomas tik įrenginių, gaminančių tik vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, atveju. Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų, susijusių su elektrolizeriu ir vienu ar keliais atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos blokais, esančiais už vieno sujungimo su tinklu taško, atveju elektrolizerio pajėgumas neviršija bendro atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos blokų pajėgumo. Investicinė pagalba gali būti teikiama specialiai vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių perdavimo arba paskirstymo infrastruktūrai, taip pat vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių saugykloms.
4.  
Investicinei pagalbai didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiams Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti netaikomas tik su sąlyga, kad jais užtikrinamas bendras sutaupytos pirminės energijos kiekis, palyginti su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba, kaip nustatyta Direktyvoje 2012/27/ES arba bet kuriame vėlesniame teisės akte, kuriuo visiškai arba iš dalies pakeičiamas šis aktas. Investicinei pagalbai elektros energijos ir šiluminės energijos kaupimo projektams, tiesiogiai susijusiems su didelio naudingumo kogeneracija, pagrįsta atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, laikantis šio straipsnio 1a dalyje nustatytų sąlygų.

▼M6

4a.  
Investicinei pagalbai didelio naudingumo kogeneracijai Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti netaikomas tik jeigu pagalba nėra skirta iškastiniu kuru, išskyrus gamtines dujas, kūrenamiems kogeneracijos įrenginiams, kai užtikrinama atitiktis 2030 ir 2050 m. klimato srities tikslams pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 1 priedo 4.30 punktą ( 62 ).

▼M6

5.  
Investicinė pagalba teikiama naujiems arba atnaujintiems įrenginiams. Pagalbos suma nepriklauso nuo pagaminamos energijos kiekio.
6.  
Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos visos investicinės išlaidos.
7.  

Pagalbos intensyvumas neviršija:

a) 

45 % tinkamų finansuoti išlaidų investicijoms į atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą, įskaitant Direktyvos (ES) 2018/2001 VII priedo reikalavimus atitinkančius šilumos siurblius, vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir didelio naudingumo kogeneraciją naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

b) 

30 % tinkamų finansuoti išlaidų visoms kitoms investicijoms, kurioms taikomas šis straipsnis.

▼B

8.  
Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

▼M6 —————

▼M6

10.  

Pagalbos intensyvumas gali siekti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei pagalba skiriama konkurso būdu, kuris, be 2 straipsnio 38 punkte nustatytų sąlygų, atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

a) 

pagalba skiriama remiantis objektyviais, aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais tinkamumo ir atrankos kriterijais, nustatytais ex ante ir paskelbtais ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai;

b) 

jei konkurso metu visi konkurso dalyviai gauna pagalbą, įgyvendinant schemą konkurso struktūra koreguojama siekiant atkurti veiksmingą konkurenciją vėlesniuose konkursuose, pavyzdžiui, sumažinant biudžetą arba apimtį;

c) 

konkurso rezultatų ex post koregavimas (pvz., vėlesnės derybos dėl konkursinio pasiūlymo rezultatų arba kainos mažinimo) negalimas;

d) 

ne mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų, taikomų pasiūlymų eiliškumui nustatyti ir galiausiai pagalbai paskirstyti vykdant konkursą, turi būti apibrėžiami kaip pagalba, tenkanti atsinaujinančiųjų išteklių arba didelio naudingumo kogeneracijos energijos pajėgumų vienetui.

▼B

42 straipsnis

Veiklos pagalba atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybai skatinti

▼M6

1.  
Veiklos pagalba elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinti, išskyrus elektros energiją, pagamintą iš vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  

Pagalba skiriama konkurso būdu, kuris, be 2 straipsnio 38 punkte nustatytų sąlygų, atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

a) 

pagalba skiriama remiantis objektyviais, aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais tinkamumo ir atrankos kriterijais, nustatytais ex ante ir paskelbtais ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai;

b) 

jei konkurso metu visi konkurso dalyviai gauna pagalbą, įgyvendinant schemą konkurso struktūra koreguojama siekiant atkurti veiksmingą konkurenciją vėlesniuose konkursuose, pavyzdžiui, sumažinant biudžetą arba apimtį;

c) 

konkurso rezultatų ex post koregavimas (pvz., vėlesnės derybos dėl konkursinio pasiūlymo rezultatų arba kainos mažinimo) negalimas;

d) 

ne mažiau kaip 70 % visų atrankos kriterijų, taikomų pasiūlymų eiliškumui nustatyti ir galiausiai pagalbai paskirstyti vykdant konkursą, turi būti apibrėžiami kaip pagalba, tenkanti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių ar pajėgumų vienetui.

Vadovaujantis nediskriminavimo principu, konkurse gali dalyvauti visi elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminantys elektros energijos gamintojai.

3.  

Konkursas gali būti rengiamas tik konkrečioms technologijoms, jei:

a) 

priemone siekiama remti būtent parodomuosius projektus;

b) 

priemone siekiama spręsti ne tik priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, bet ir oro kokybės ar kitos taršos problemas;

c) 

valstybė narė nurodo priežastis, dėl kurių galima tikėtis, kad reikalavimus atitinkantys sektoriai arba novatoriškos technologijos ilgainiui gali svariai ir ekonomiškai efektyviai prisidėti prie aplinkos apsaugos ir esminio priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo;

d) 

priemonė reikalinga diversifikacijai, kuri būtina siekiant išvengti su tinklo stabilumu susijusių problemų paaštrėjimo;

e) 

galima tikėtis, kad taikant atrankesnį požiūrį sumažės aplinkos apsaugos užtikrinimo išlaidų (pavyzdžiui, dėl diversifikacijos, be kita ko, atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, sumažėjusių sistemos integravimo sąnaudų, o tai taip pat galėtų apimti reguliavimą apkrova ir (arba) kaupimą) ir (arba) bus mažiau iškraipoma konkurencija.

Valstybės narės išsamiai įvertina tokių sąlygų taikomumą ir vertinimą pateikia Komisijai pagal 11 straipsnio1 dalies a punkte aprašytas sąlygas.

4.  
Jei konkursas rengiamas tik dėl vienos ar kelių naujoviškų technologijų, šioms technologijoms teikiama pagalba neviršija 5 % planuojamų naujų elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų per metus.
5.  
Pagalba teikiama kaip priemoka prie rinkos kainos arba sandorio dėl kainų skirtumo forma, o gamintojai savo elektros energiją parduoda tiesiogiai rinkoje.
6.  
Pagalbos gavėjai elektros energiją parduoda tiesiogiai rinkoje ir jiems taikoma įprasta atsakomybė už balansavimą. Pagalbos gavėjai gali perduoti atsakomybę už balansavimo veiklą jų vardu vykdyti kitoms įmonėms, tokioms kaip agregatoriai. Be to, pagalba nemokama už jokius laikotarpius, kai kainos yra neigiamos. Siekiant išvengti abejonių, tai taikoma nuo to momento, kai kainos tampa neigiamos.
7.  
Mažiems atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos įrenginiams gali būti teikiama parama tiesioginės kainų paramos forma padengiant visas veiklos sąnaudas, ir netaikomas reikalavimas parduoti pagamintą elektros energiją rinkoje, laikantis Direktyvos (ES) 2018/2001 4 straipsnio 3 dalies. Taikant šią dalį, įrenginiai bus laikomi mažais, jei jų galia yra mažesnė už Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnio 2 dalies b punkte arba 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą taikomą ribą.

▼M6 —————

▼M6

11.  
Pagalba teikiama tik per projekto įgyvendinimo laikotarpį.

43 straipsnis

Veiklos pagalba atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai mažuosiuose projektuose ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijose skatinti

1.  
Veiklos pagalba atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai mažuosiuose projektuose ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijose skatinti, išskyrus elektros energiją, pagamintą iš vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  

Šiame straipsnyje mažieji projektai apibrėžiami taip:

i) 

elektros energijos gamybos arba saugojimo atveju – projektai, kurių įrengtoji galia neviršija 1 MW;

ii) 

elektros energijos vartojimo atveju – projektai, pagal kuriuos didžiausia paklausa neviršija 1 MW;

iii) 

šilumos ir dujų gamybos technologijų atveju – projektai, kurių įrengtoji ar lygiavertė galia neviršija 1 MW;

iv) 

vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos atveju – projektai, kurių įrengtoji ar lygiavertė galia neviršija 3 MW;

v) 

biodegalų, skystųjų bioproduktų, biodujų (įskaitant biometaną) ir biomasės kuro gamybos atveju – projektai, kuriuos vykdant įrengtoji galia neviršija 50 000 tonų per metus;

vi) 

100 % MVĮ priklausančių projektų ir parodomųjų projektų atveju – projektai, kuriuos vykdant įrengtoji galia arba didžiausia paklausa neviršija 6 MW;

vii) 

100 % labai mažoms ar mažosioms įmonėms priklausančių tik vėjo energijos gamybos projektų atveju – projektai, kuriuos vykdant įrengtoji galia neviršija 18 MW.

▼M6

2a.  
Pagalbos atsinaujinančiosios energijos bendruomenėms atveju reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį netaikomas tik projektams, kuriuos vykdant įrengtoji galia arba didžiausia paklausa yra neviršija 6 MW, gaunami iš visų atsinaujinančiųjų išteklių, išskyrus tik vėjo energiją, kurią gaminant pagalba teikiama įrenginiams, kurių įrengtoji galia yra neviršija 18 MW.
2b.  
Veiklos pagalbai vandenilio gamybai Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti netaikomas tik įrenginių, gaminančių tik vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, atveju.

▼M6

3.  
Veiklos pagalbai biodegalų, skystųjų bioproduktų, biodujų (įskaitant biometaną) ir biomasės kuro gamybai Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti netaikomas tik jeigu remiamas kuras atitinka Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir jos įgyvendinimo ar deleguotuosiuose aktuose nustatytus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus ir yra pagamintas iš žaliavų, nurodytų tos direktyvos IX priede.

▼M6 —————

▼M6

5.  
Pagalba teikiama tik tiek, kiek jos reikia projektui ar veiklai, kuriai teikiama pagalba, vykdyti. Ši sąlyga įvykdoma, jei pagalba atitinka grynąsias papildomas išlaidas (finansavimo trūkumas), būtinas pagalbos priemonės tikslui pasiekti, palyginti su priešingos padėties scenarijumi, jei pagalba nebūtų teikiama. Išsamaus grynųjų papildomų išlaidų įvertinimo nereikia, jei pagalbos sumos nustatomos konkurso būdu, nes taip galima patikimai įvertinti mažiausią potencialiems pagalbos gavėjams reikalingą pagalbą.
6.  
Pagalba teikiama tik per projekto įgyvendinimo laikotarpį.
7.  
Pagalba teikiama kaip priemoka prie rinkos kainos arba sandorio dėl kainų skirtumo forma, o gamintojai savo elektros energiją parduoda tiesiogiai rinkoje.

▼M6

8.  
Pagalbos gavėjai privalo prisiimti įprastą balansavimo atsakomybę. Pagalbos gavėjai gali perduoti atsakomybę už balansavimo veiklą jų vardu vykdyti kitoms įmonėms, tokioms kaip agregatoriai. Be to, pagalba nemokama už jokius laikotarpius, kai kainos yra neigiamos. Siekiant išvengti abejonių, tai taikoma nuo to momento, kai kainos tampa neigiamos.
9.  
Mažiems atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos įrenginiams ir parodomiesiems projektams gali būti teikiama parama tiesioginės kainų paramos forma, padengiant visas veiklos sąnaudas, ir netaikomas reikalavimas parduoti pagamintą elektros energiją rinkoje, laikantis Direktyvos (ES) 2018/2001 4 straipsnio 3 dalies. Taikant šią dalį, įrenginiai bus laikomi mažais, jei jų galia yra mažesnė už Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnio 2 dalies b punkte arba 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą taikomą ribą.

▼M6

44 straipsnis

Pagalba mokesčių lengvatų forma pagal Direktyvą 2003/96/EB

1.  
Pagalbos mokesčių lengvatų forma schemos, atitinkančios Direktyvoje 2003/96/EB nustatytas sąlygas, yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Pagalbos gavėjai, kuriems taikomos mokesčių lengvatos, atrenkami remiantis skaidriais ir objektyviais kriterijais.
3.  

Pagalbos gavėjai, kuriems taikomos mokesčių lengvatos, moka bent mažiausio lygio, nustatyto Direktyvos 2003/96/EB I priede, mokestį, išskyrus lengvatas:

(a) 

taikomas apmokestinamiems produktams, kurie naudojami, taikant fiskalinės kontrolės priemones, bandomiesiems projektams, skirtiems labiau aplinką tausojančių produktų technologinei plėtrai arba susijusiems su degalais iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, remiantis Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies a punktu;

(b) 

taikomas elektros energijai, kuri yra i) saulės, vėjo, bangų, potvynio ir geoterminės kilmės, ii) hidraulinės kilmės, gaminama hidraulinėse elektrinėse, iii) gaminama iš biomasės ar iš biomasės pagamintų produktų ir iv) gaminama iš kuro elementų, remiantis Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies b punkto pirma, antra, ketvirta ir penkta įtraukomis;

(c) 

taikomas elektros energijai, kuri yra gaminama iš biomasės ar iš biomasės pagamintų produktų, jei biomasė atitinka tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus, nustatytus Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir jos įgyvendinimo arba deleguotuosiuose aktuose, remiantis Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies b punkto trečia įtrauka;

(d) 

taikomas elektros energijai, gaunamai iš šilumos ir elektros energijos mišrios gamybos, jei mišriųjų generatorių kogeneracija yra didelio naudingumo kogeneracija, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte, remiantis Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies a punktu;

(e) 

taikomas šildymui naudojamiems produktams, kuriems taikomas KN kodas 2705 , remiantis Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies l punktu;

(f) 

taikomas remiantis Direktyvos 2003/96/EB 16 straipsnio 1 punktu.

4.  
Pagalbos mokesčių lengvatų forma schemos gali būti grindžiamos taikomos mokesčio normos sumažinimu, nustatytos kompensacijos sumos išmokėjimu arba šių būdų deriniu.
5.  
Mokesčių lengvatoms, teikiamoms remiantis Direktyvos 2003/96/EB 16 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti netaikomas tik jeigu remiamas kuras atitinka Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir jos įgyvendinimo ar deleguotuosiuose aktuose nustatytus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus ir yra pagamintas iš žaliavų, nurodytų tos direktyvos IX priede.

▼M6

44a straipsnis

Pagalba aplinkosaugos mokesčių arba parafiskalinių rinkliavų lengvatų forma

1.  
Pagalbos aplinkosaugos mokesčių arba parafiskalinių rinkliavų lengvatų forma schemos yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos. Šis straipsnis netaikomas mokesčių arba rinkliavų už energetikos produktus ir elektros energiją lengvatoms, nustatytoms pagal Direktyvos 2003/96/EB 2 straipsnį.
2.  
Pagalba, teikiama aplinkosaugos mokesčių ar parafiskalinių rinkliavų lengvatų forma, yra suderinama tik tuo atveju, jei tokia lengvata leidžia pasiekti aukštesnį aplinkos apsaugos lygį, įtraukiant į aplinkosaugos mokesčio ar rinkliavos taikymo sritį įmones, kurios negalėtų vykdyti savo ekonominės veiklos, jei tokia lengvata nebūtų taikoma.
3.  
Pagalba gali būti skiriama tik toms įmonėms, kurios be lengvatos negalėtų vykdyti savo ekonominės veiklos. Taikant šį straipsnį laikoma, kad tai yra įmonės, kurių gamybos sąnaudos dėl aplinkosaugos mokesčio ar parafiskalinės rinkliavos gerokai padidėtų be lengvatos ir kurios negali to padidėjimo perkelti klientams. Gamybos sąnaudų padidėjimas apskaičiuojamas kaip kiekvieno sektoriaus ar pagalbos gavėjų kategorijos bendrosios pridėtinės vertės dalis.
4.  
Pagalbos gavėjai atrenkami remiantis skaidriais, nediskriminaciniais ir objektyviais kriterijais. Pagalba teikiama vienodai visoms tinkamoms finansuoti įmonėms, veikiančioms tame pačiame ekonominės veiklos sektoriuje ir esančioms tokioje pačioje arba panašioje faktinėje padėtyje, atsižvelgiant į pagalbos priemonės uždavinius.
5.  
Pagalbos bendrasis subsidijos ekvivalentas neviršija 80 % nominalaus mokesčio ar rinkliavos tarifo.
6.  
Pagalbos aplinkosaugos mokesčių arba parafiskalinių rinkliavų lengvatų forma schemos gali būti grindžiamos taikytinos aplinkosaugos mokesčio normos sumažinimu, nustatytos kompensacijos sumos išmokėjimu arba šių būdų deriniu.

▼M6

45 straipsnis

Investicinė pagalba teritorijoms, kuriose padaryta žala aplinkai, valyti, natūralioms buveinėms ir ekosistemoms rekultivuoti, biologinei įvairovei apsaugoti ar atkurti ir gamtos procesais pagrįstiems prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sprendimams įgyvendinti

1.  
Investicinė pagalba teritorijų, kuriose padaryta žala aplinkai, valymui, natūralių buveinių ir ekosistemų rekultivavimui, biologinės įvairovės apsaugai ar atkūrimui ir gamtos procesais pagrįstų prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sprendimų įgyvendinimui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  

Pagalba pagal šį straipsnį gali būti teikiama toliau nurodytai veiklai:

a) 

valomos teritorijos, kurios padaryta žala aplinkai, įskaitant žalą dirvožemio, paviršinio ar požeminio vandens kokybei arba jūros aplinkai;

b) 

rekultivuojamos natūralios buveinės ir ekosistemos, kurios buvo nualintos būklės;

c) 

biologinės įvairovės ar ekosistemų apsaugai ar atkūrimui, siekiant užtikrinti gerą ekosistemų būklę arba apsaugoti jau geros būklės ekosistemas;

d) 

įgyvendinami gamtos procesais pagrįsti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sprendimai.

3.  
Šis straipsnis netaikomas pagalbai gaivalinių nelaimių, pavyzdžiui, žemės drebėjimų, lavinų, nuošliaužų, potvynių, tornadų, uraganų, ugnikalnių išsiveržimų ir natūralios kilmės gamtos gaisrų padarytai žalai atlyginti.
4.  
Šis straipsnis taip pat netaikomas pagalbai valymui ar rekultivavimui po elektrinių uždarymo ir kasybos ar gavybos operacijų nutraukimo.
5.  
Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/35/EB ( 63 ) ar kitoms atitinkamoms Sąjungos taisyklėms dėl atsakomybės už žalą aplinkai, tais atvejais, kai nustatomas subjektas ar įmonė, atsakingi už žalą aplinkai pagal kiekvienoje valstybėje narėje taikomą teisę, tas subjektas ar įmonė turi finansuoti darbus, būtinus siekiant užkirsti kelią aplinkos būklės blogėjimui ir taršai ir atitaisyti padėtį pagal principą „teršėjas moka“, ir pagalba neteikiama darbams, kuriuos tas subjektas ar įmonė teisiškai privalėtų atlikti. Valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, įskaitant teisinius veiksmus, kad nustatytų atsakingą subjektą ar įmonę ir įpareigotų jį ar ją atitinkamas išlaidas padengti. Jeigu pagal taikytiną teisę atsakingas subjektas ar įmonė negali būti nustatyti arba įpareigoti padengti aplinkai padarytos žalos ištaisymo išlaidas, visų pirma dėl to, kad atsakinga įmonė nustojo teisiškai egzistuoti ir jokia kita įmonė negali būti laikoma jos teisėta ar ekonomine teisių perėmėja, arba kai nėra pakankamo finansinio užstato, kad būtų padengtos valymo išlaidos, pagalba gali būti teikiama valymo arba rekultivavimo darbams remti. Pagalba neteikiama kompensacinėms priemonėms, nurodytoms Tarybos direktyvos 92/43/EEB ( 64 ) 6 straipsnio 4 dalyje, įgyvendinti. Pagalba pagal šį straipsnį gali būti teikiama papildomoms išlaidoms, kurios būtinos siekiant padidinti tų priemonių taikymo aprėptį arba užmojį, viršijant teisines pareigas pagal Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 4 dalį, padengti.
6.  
Investicijų į valymą arba natūralių buveinių ir ekosistemų rekultivavimą atveju tinkamos finansuoti išlaidos yra susidariusios žalos šalinimo arba atkūrimo darbų išlaidos, atėmus žemės ar turto vertės padidėjimą.
7.  
Žemės arba nuosavybės vertės padidėjimą po valymo arba rekultivavimo įvertina nepriklausomas kvalifikuotas ekspertas.
8.  
Kai tai investicijos į biologinės įvairovės apsaugą ar atkūrimą ir į gamtos procesais pagrįstų prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sprendimų įgyvendinimą, tinkamos finansuoti išlaidos yra visos darbų, kuriais prisidedama prie biologinės įvairovės apsaugos ar atkūrimo arba gamtos procesais pagrįstų prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sprendimų įgyvendinimo, išlaidos.
9.  

Pagalbos intensyvumas neviršija:

a) 

100 % tinkamų finansuoti išlaidų, kai tai investicijos į valymą arba natūralių buveinių ir ekosistemų rekultivavimą;

b) 

70 % tinkamų finansuoti išlaidų, kai tai investicijos į biologinės įvairovės apsaugą arba atkūrimą ir į gamtos procesais pagrįstus prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sprendimus.

10.  
Investicijų į biologinės įvairovės apsaugą arba atkūrimą ir į gamtos procesais pagrįstų prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sprendimų įgyvendinimą atveju pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

46 straipsnis

Investicinė pagalba didelio energinio efektyvumo centralizuotam šilumos ir (arba) vėsumos tiekimui

1.  
Investicinė pagalba didelio energinio efektyvumo centralizuoto šilumos ir (arba) vėsumos tiekimo sistemos statybai, išplėtimui ar atnaujinimui, kuris apima šilumos ar vėsumos gamybos įrenginių ir (arba) šilumos kaupimo sprendimų ir (arba) paskirstymo tinklo statybą, išplėtimą ar atnaujinimą, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Pagalba teikiama tik centralizuoto šilumos ir (arba) vėsumos tiekimo sistemų, kurios yra arba turi tapti didelio energinio efektyvumo sistemomis, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte, statybai, išplėtimui arba atnaujinimui. Jei dėl remiamų skirstomojo tinklo darbų sistema dar netapo visiškai didelio energinio efektyvumo sistema, papildomi šilumos ir (arba) vėsumos gamybos įrenginių, kuriems teikiama pagalba, atnaujinimai, reikalingi tam, kad būtų įvykdytos sąlygos, leidžiančios taikyti didelio energinio efektyvumo centralizuoto šildymo ir (arba) vėsinimo sistemos apibrėžtį, turi būti pradėti per trejus metus nuo remiamų skirstomojo tinklo darbų pradžios.
3.  
Pagalba gali būti teikiama energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai, įskaitant Direktyvos (ES) 2018/2001 VII priedą atitinkančius šilumos siurblius, atliekinę šilumą arba didelio naudingumo kogeneraciją, taip pat šilumos kaupimo sprendimus. Pagalba energijos gamybai iš atliekų gali būti teikiama tik atliekoms, atitinkančioms atsinaujinančiųjų energijos išteklių apibrėžtį, arba atliekoms, naudojamoms kuro įrenginiuose, atitinkančiuose didelio naudingumo kogeneracijos apibrėžtį. Energijai gaminti naudojamos atliekos neturi pažeisti atliekų hierarchijos principo, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnio 1 punkte.
4.  
Pagalba neteikiama iškastiniu kuru, išskyrus gamtines dujas, grindžiamos elektros energijos gamybos įrenginių statybai arba atnaujinimui. Pagalba gamtinėmis dujomis grindžiamos gamybos įrenginių statybai arba atnaujinimui gali būti teikiama tik kai užtikrinama atitiktis 2030 ir 2050 m. klimato srities tikslams pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 1 priedo 4.30 punktą.
5.  

Pagalba saugojimo ir skirstomųjų tinklų, kuriais perduodama naudojant iškastinį kurą pagaminta šiluma ir vėsuma, atnaujinimui gali būti teikiama, tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

skirstomasis tinklas yra arba tampa tinkamas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintai šilumai ar vėsumai ir (arba) atliekinei šilumai perduoti;

b) 

dėl atnaujinimo nepadidėja energijos gamyba naudojant iškastinį kurą, išskyrus gamtines dujas. Jei atnaujinant saugyklas arba tinklą, kuriuo paskirstomas iš gamtinių dujų pagamintos šilumos ir vėsumos tiekimas, padidėja energijos gamyba iš gamtinių dujų, šie gamybos įrenginiai turi atitikti 2030 ir 2050 m. klimato tikslus pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 1 priedo 4.31 punktą.

6.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra investicinės išlaidos, susijusios su didelio energinio efektyvumo centralizuoto šilumos ir (arba) vėsumos tiekimo sistemos statyba arba atnaujinimu.
7.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 30 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.
8.  
Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų investicijoms, kai naudojami tik atsinaujinantieji energijos ištekliai, atliekinė šiluma arba jų derinys, įskaitant kogeneraciją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
9.  
Kaip alternatyva 7 daliai, pagalbos intensyvumas gali būti iki 100 % trūkstamo finansavimo. Pagalba teikiama tik tiek, kiek jos reikia projektui ar veiklai, kuriai teikiama pagalba, vykdyti. Ši sąlyga įvykdoma, jei pagalba atitinka trūkstamą finansavimą, kaip apibrėžta 2 straipsnio118 punkte. Išsamaus grynųjų papildomų išlaidų įvertinimo nereikia, jei pagalbos sumos nustatomos konkurso būdu, nes taip galima patikimai įvertinti mažiausią potencialiems pagalbos gavėjams reikalingą pagalbą.

47 straipsnis

Investicinė pagalba efektyviam išteklių naudojimui ir perėjimui prie žiedinės ekonomikos remti

1.  
Investicinė pagalba efektyviam išteklių naudojimui ir žiediškumui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  

Pagalba teikiama šių rūšių investicijoms:

a) 

investicijoms, kuriomis gerinamas efektyvus išteklių naudojimas dėl vienos ar abiejų toliau nurodytų priežasčių:

i) 

grynasis išteklių, sunaudojamų tam tikram produkcijos kiekiui pagaminti, sumažėjimas, palyginti su anksčiau pagalbos gavėjo naudotu gamybos procesu arba 7 dalyje išvardytais alternatyviais projektais ar veikla. Sunaudojami ištekliai apima visus sunaudotus materialinius išteklius, išskyrus energiją, o sumažėjimas nustatomas matuojant arba įvertinant sunaudojimą iki pagalbos priemonės įgyvendinimo ir po jo, atsižvelgiant į bet kokį koregavimą dėl išorės sąlygų, kurios gali turėti įtakos išteklių naudojimui;

ii) 

pirminių žaliavų ar pradinių medžiagų pakeitimas antrinėmis (pakartotinai naudojamomis ar gautomis iš panaudotų atliekų, įskaitant perdirbtas) žaliavomis ar pradinėmis medžiagomis;

b) 

investicijoms į susidarančių pagalbos gavėjo atliekų prevenciją ir mažinimą, parengimą pakartotiniam naudojimui, išvalymą ir perdirbimą arba investicijoms į trečiųjų šalių atliekų parengimą pakartotiniam naudojimui, išvalymą ir perdirbimą, kai priešingu atveju jos būtų nepanaudotos, šalinamos arba apdorojamos taikant apdorojimo operaciją, kuriai tenka žemesnė vieta atliekų hierarchijos, nurodytos Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnio 1 dalyje, prioritetinėje eilėje, arba ne taip efektyviai naudojant išteklius, arba perdirbimo rezultato kokybė būtų prastesnė;

c) 

investicijoms į paramos gavėjo arba trečiųjų šalių gaminamų kitų produktų arba medžiagų, kurie priešingu atveju būtų nepanaudoti arba naudojami ne taip efektyviai, parengimą surinkimui, rūšiavimui, išvalymui, pirminiam apdorojimui ir apdorojimui;

d) 

investicijoms į rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir atliekų rūšiavimą siekiant jas parengti pakartotiniam naudojimui arba perdirbti.

3.  
Pagalba atliekų šalinimo ir atliekų naudojimo operacijoms siekiant gaminti energiją pagal šį straipsnį neatleidžiama nuo reikalavimo pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį.
4.  
Pagalba neatleidžia įmonių, kuriose susidaro atliekos, nuo bet kokių išlaidų ar pareigų, susijusių su atliekų apdorojimu, kurį jos privalo atlikti pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, be kita ko, pagal išplėstinės gamintojo atsakomybės sistemas, arba nuo išlaidų, kurios turėtų būti laikomos įprastinėmis įmonės išlaidomis.
5.  
Pagalba neturi skatinti atliekų susidarymo ar didesnio išteklių naudojimo.
6.  
Investicijoms, susijusioms su technologijomis, kurios visoje Sąjungoje jau yra pelninga nusistovėjusi komercinė praktika, pagal šį straipsnį taikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti.
7.  

Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicinės išlaidos, nustatytos visas projekto investicines išlaidas lyginant su aplinką mažiau tausojančio projekto ar veiklos išlaidomis, ir yra kurios nors iš šių:

a) 

panaši investicija pagal priešingos padėties scenarijų, kuri būtų patikimai įgyvendinta naujame ar esamame gamybos procese be pagalbos ir kuria nebūtų pasiektas toks pat efektyvaus išteklių naudojimo lygis;

b) 

atliekų apdorojimas pagal priešingos padėties scenarijų taikant apdorojimo operaciją, kuriai tenka žemesnė vieta atliekų hierarchijos, nurodytos Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnio 1 dalyje, prioritetinėje eilėje, arba atliekų, kitų produktų ar medžiagų apdorojimas ne taip efektyviai naudojant išteklius;

c) 

panaši investicija pagal priešingos padėties scenarijų į tradicinį gamybos procesą, kai naudojama pirminė žaliava arba pradinė žaliava, jei pagamintas antrinis (pakartotinai panaudotas ar panaudotas) produktas techniniu ir ekonominiu požiūriu gali būti pakeistas pirminiu produktu.

Visais pirmos pastraipos a ir c punktuose išvardytais atvejais priešingos padėties scenarijus atitinka investicijas, kurių gamybos pajėgumas ir naudingumo laikotarpis yra panašūs ir kurios atitinka jau galiojančius Sąjungos standartus. Priešingos padėties scenarijus turi būti patikimas atsižvelgiant į teisinius reikalavimus, rinkos sąlygas ir paskatas.

Kai investicijas sudaro papildomo jau veikiančių įrenginių, kurių aplinką mažiau tausojančių ekvivalentų nėra, komponento įrengimas, arba kai pagalbos prašytojas gali įrodyti, kad nesuteikus pagalbos nebūtų investuojama, tinkamos finansuoti išlaidos yra visos investicinės išlaidos.

8.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 40 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

▼B

9.  
Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.

▼M6

10.  
Pagalba pagal šį straipsnį neteikiama investicijoms, kuriomis siekiama užtikrinti priimtų ir jau galiojančių Sąjungos standartų laikymąsi. Pagalba pagal šį straipsnį gali būti teikiama investicijoms, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi patvirtintų, bet dar neįsigaliojusių Sąjungos standartų, su sąlyga, kad investicijos bus įgyvendintos ir užbaigtos likus bent 18 mėnesių iki standarto įsigaliojimo.

48 straipsnis

Investicinė pagalba energetikos infrastruktūrai

1.  
Investicinė pagalba energetikos infrastruktūros statybai arba atnaujinimui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Pagalba energetikos infrastruktūrai, kuriai pagal energijos vidaus rinkos teisės aktus iš dalies arba visiškai netaikomas trečiosios šalies prieigos arba tarifų reguliavimas, pagal šį straipsnį neatleidžiama nuo reikalavimo pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį.
3.  
Reikalavimo pranešti apie investicinę pagalbą elektros energijos ir dujų saugojimo projektams išimtis pagal šį straipsnį netaikoma.
4.  
Pagalbai dujų infrastruktūrai Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti netaikomas tik tuo atveju, jei atitinkama infrastruktūra yra skirta vandenilio ir (arba) atsinaujinančiųjų išteklių dujų naudojimui arba daugiau kaip 50 % naudojama vandeniliui ir atsinaujinančiųjų išteklių dujoms transportuoti.
5.  
Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos visos investicinės išlaidos.
6.  
Pagalbos intensyvumas gali būti iki 100 % trūkstamo finansavimo. Pagalba teikiama tik tiek, kiek jos reikia projektui ar veiklai, kuriai teikiama pagalba, vykdyti. Ši sąlyga įvykdoma, jei pagalba atitinka trūkstamą finansavimą, kaip apibrėžta 2 straipsnio 118 punkte. Išsamaus grynųjų papildomų išlaidų įvertinimo nereikia, jei pagalbos sumos nustatomos konkurso būdu, nes taip galima patikimai įvertinti mažiausią potencialiems pagalbos gavėjams reikalingą pagalbą.

49 straipsnis

Pagalba aplinkos apsaugos ir energetikos srities tyrimams ir konsultacinėms paslaugoms

1.  
Pagalba tyrimams arba konsultacinėms paslaugoms, įskaitant energijos vartojimo auditą, tiesiogiai susijusiems su investicijomis, kurios atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus pagal šį skirsnį, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Kai tyrimai arba konsultacinės paslaugos yra visa apimtimi susiję su investicijomis, kurios atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus pagal šį skirsnį, tinkamos finansuoti išlaidos yra tyrimų arba konsultacinių paslaugų išlaidos. Jeigu su investicijomis, kurios atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus pagal šį skirsnį, yra susijusi tik dalis tyrimų ar konsultacinių paslaugų, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su tomis investicijomis susijusios tyrimų ar konsultacinių paslaugų dalies išlaidos.
2a.  
Pagalba teikiama neatsižvelgiant į tai, ar po tyrimo rezultatų arba konsultavimo paslaugų bus daromos investicijos, atitinkančios pagalbos skyrimo reikalavimus pagal šį skirsnį.
3.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 60 % tinkamų finansuoti išlaidų.
4.  
Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai tyrimai atliekami arba konsultacinės paslaugos teikiamos mažųjų įmonių užsakymu, ir 10 procentinių punktų, kai tyrimai atliekami arba konsultacinės paslaugos teikiamos vidutinių įmonių užsakymu.
5.  
Pagalba neteikiama energijos vartojimo auditui, atliekamam siekiant laikytis Direktyvos 2012/27/ES, išskyrus atvejus, kai energijos vartojimo auditas atliekamas papildomai su pagal tą direktyvą privalomu energijos vartojimo auditu.

▼B



8 SKIRSNIS

Pagalba tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti

50 straipsnis

Pagalbos schemos tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti

1.  
Pagalbos schemos žemės drebėjimų, griūčių, nuošliaužų, potvynių, viesulų, uraganų, ugnikalnių išsiveržimų ir natūralios kilmės gaisrų padarytai žalai atitaisyti yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  

Pagalba teikiama, jei tenkinamos šios sąlygos:

a) 

valstybės narės kompetentinga valdžios institucija oficialiai pripažino, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio, ir

b) 

gaivalinė nelaimė ir ją patyrusios įmonės patirta žala turi būti tiesiogiai susijusios.

3.  
Su konkrečia gaivaline nelaime susijusios pagalbos schemos pradedamos vykdyti per trejus metus po įvykio. Tokiomis schemomis pagrįsta pagalba suteikiama per ketverius metus po įvykio.
4.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos, susidariusios dėl žalos, patirtos tiesiogiai dėl gaivalinės nelaimės, kurią įvertina kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos nepriklausomas ekspertas arba draudimo įmonė. Tokia žala gali apimti materialinę žalą turtui, pvz., pastatams, įrenginiams, mašinoms arba atsargoms, ir žalą, patirtą praradus pajamas dėl viso arba dalinio veiklos sustabdymo ne ilgesniam negu šešių mėnesių nuo nelaimės laikotarpiui. Materialinės žalos apskaičiavimas grindžiamas remonto išlaidomis arba turto, kuriam padaryta žala, ekonomine verte prieš nelaimę. Žala neviršija remonto išlaidų arba nelaimės sukelto rinkos vertės sumažėjimo, t. y. turto vertės iš karto prieš nelaimę ir po jos skirtumo. Prarastos pajamos apskaičiuojamos remiantis nelaimę patyrusios įmonės finansiniais duomenimis (pelnu neatskaičius palūkanų ir mokesčių (EBIT), nuvertėjimu ir darbo sąnaudomis, susijusiomis tik su nuo gaivalinės nelaimės nukentėjusia įmonės veiklos vieta), palyginant šešių mėnesių nuo nelaimės laikotarpio finansinius duomenis su trejų metų, pasirinktų iš penkerių metų prieš nelaimę, vidurkiu (neįtraukiant dvejų metų, kuriais finansinis rezultatas buvo geriausias ir blogiausias) ir apskaičiuoto tuo pačiu tų metų šešių mėnesių laikotarpiu. Žala apskaičiuojama atskiro pagalbos gavėjo lygmeniu.
5.  
Pagalba ir bet kokios kitos gautos išmokos žalai kompensuoti, įskaitant draudimo išmokas, neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.



9 SKIRSNIS

Socialinė transporto pagalba atokių regionų gyventojams

51 straipsnis

Socialinė transporto pagalba atokių regionų gyventojams

1.  
Pagalba oro ir jūrų keleiviniam transportui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Visa pagalba naudinga galutiniams vartotojams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra atokiame regione.
3.  
Pagalba skiriama keleiviniam transportui, kurio maršrutas jungia oro uostą arba uostą atokiame regione su kitu oro uostu arba uostu Europos ekonominėje erdvėje.
4.  
Pagalba teikiama nediskriminuojant vežėjo tapatybės arba paslaugos rūšies pagrindu ir nedarant jokių apribojimų dėl konkretaus maršruto į atokų regioną arba iš jo.
5.  
Tinkamos finansuoti išlaidos – bilieto į abi puses iš atokaus regiono arba į jį kaina, įskaitant visus mokesčius ir rinkliavas, kuriuos vežėjui turi sumokėti vartotojas.
6.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.



10 SKIRSNIS

Pagalba plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti

▼M6

52 straipsnis

Pagalba fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklams

1.  
Pagalba tik fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklui diegti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra visos fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimo, valdymo ir eksploatavimo išlaidos. Didžiausia projektui skiriama pagalbos suma nustatoma taikant 6 dalies a punkte nustatytą konkurencinės atrankos procedūrą. Jeigu investicija vykdoma pagal 6 dalies b punktą netaikant konkurencinės atrankos procedūros, pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir įprasto investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis, ir patikrinamas ex post, taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą. Norint pagrįstai prognozuoti priemonę, reikia atsižvelgti į visas išlaidas ir visas pajamas, kurias tikimasi patirti per visą investicijų ekonominio naudingumo laikotarpį.
3.  

Tinkamos finansuoti šių alternatyvių rūšių investicijos:

a) 

fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas siekiant prijungti namų ūkius ir socialinę ir ekonominę pažangą skatinančius subjektus tose vietovėse, kuriose nėra tinklo, užtikrinančio ne mažesnę kaip 100 Mbps atsisiuntimo spartą piko metu (ribinė sparta), arba nėra patikimų planų tokį tinklą įdiegti per aktualų laikotarpį. Tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 4 dalį;

b) 

fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas siekiant prijungti socialinę ir ekonominę pažangą skatinančius subjektus tose vietovėse, kuriose yra tik vienas tinklas, užtikrinantis ne mažesnę kaip 100 Mbps atsisiuntimo spartą piko metu, bet mažesnę nei 300 Mbps atsisiuntimo spartą piko metu (ribinė sparta), arba nėra patikimų planų tokį tinklą įdiegti per aktualų laikotarpį. Tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 5 dalį.

4.  
Vietovėse, kuriose yra bent vienas tinklas, kuris gali būti atnaujintas, kad užtikrintų ne mažesnę kaip 1 Gbps atsisiuntimo spartą piko metu, intervencija pagal 3 dalies a ir b papunkčius negalima. Laikoma, kad tinklą galima atnaujinti, kad jis užtikrintų ne mažesnę kaip 1 Gbps atsisiuntimo spartą piko metu, jeigu jis gali užtikrinti tokią spartą atlikus ribotas investicijas, pavyzdžiui, atnaujinus aktyviąją įrangą be didelių investicijų į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą.
5.  

Žemėlapių ir viešų konsultacijų rengimas taikant 3 dalį atitinka visus šiuos reikalavimus:

a) 

rengiant žemėlapius nurodomos geografinės tikslinės vietovės, kurioms planuojama taikyti valstybės intervenciją, ir atsižvelgiama į visus esamus fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklus. Žemėlapiai rengiami:

i) 

fiksuotojo laidinio ryšio tinklams adresų lygmeniu pagal aprėpiamus objektus

ii) 

fiksuotosios belaidės prieigos tinklams adresų lygmeniu pagal aprėpiamus objektus arba ne didesnių kaip 100x100 metrų tinklelių pagrindu.

Jei diegiant tinklą kartu taip pat diegiamas prieigos tinklas ir ribotai diegiamas papildomas tranzitinis tinklas, kuris reikalingas tam, kad prieigos tinklas galėtų veikti, sudaryti tranzitinių tinklų žemėlapį nereikalaujama.

Visi metodikos elementai ir techniniai kriterijai, kuriais remiantis sudarytas tikslinių teritorijų žemėlapis, turi būti skelbiami viešai. Žemėlapiai visada tikrinami per viešas konsultacijas;

b) 

viešas konsultacijas kompetentinga valdžios institucija rengia paskelbdama planuojamos valstybės intervencijos pagrindines charakteristikas ir žemėlapyje nustatytų geografinių tikslinių vietovių sąrašą pagal a punktą. Tokia informacija turi būti skelbiama viešai prieinamoje interneto svetainėje regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu. Per viešas konsultacijas suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti pastabų dėl planuojamos valstybės intervencijos ir pateikti a punkte nurodytos pagrįstos informacijos apie savo tinklus, užtikrinančius 3 dalyje nurodytą ribinę spartą, tikslinėje vietovėje esančius arba patikimai suplanuotus įdiegti per aktualų laikotarpį. Viešos konsultacijos trunka mažiausiai 30 dienų.

6.  

Intervencija turi reikšmingai pagerinti padėtį (esminis pokytis), palyginti su esamais tinklais arba tinklais, kuriuos patikimai planuojama įdiegti per aktualų laikotarpį, nustatytą sudarius žemėlapius ir surengus viešas konsultacijas pagal 5 dalį. Vertinant esminį pokytį į patikimai planuojamus tinklus atsižvelgiama tik jei šie tinklai patys užtikrintų panašią veikimo kokybę, kaip ir planuojamas valstybės lėšomis finansuojamas tinklas tikslinėse vietovėse per aktualų laikotarpį. Esminis pokytis įvyksta, jei įgyvendinus subsidijuojamą intervencinę priemonę vykdomos reikšmingos naujos investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklą ir dėl subsidijuojamo tinklo rinkoje atsiranda reikšmingų naujų pajėgumų, susijusių su plačiajuosčio ryšio paslaugų prieinamumu, pajėgumu, sparta ir konkurencija, palyginti su esamais arba patikimai suplanuotais tinklais per aktualų laikotarpį. Intervencija turi apimti daugiau kaip 70 % investicijų į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. Bet kokiu atveju tinkama finansuoti intervencija, kaip nustatyta 3 dalyje, turi lemti bent šiuos patobulinimus:

a) 

intervencijų pagal 3 dalies a punktą atveju valstybės finansuojamame tinkle turi bent tris kartus padidėti atsisiuntimo sparta, palyginti su dabartiniais tinklais (tikslinė sparta);

b) 

intervencijų pagal 3 dalies b punktą atveju valstybės finansuojamame tinkle turi bent tris kartus padidėti atsisiuntimo sparta, palyginti su dabartiniais tinklais, ir užtikrinama ne mažesnė kaip 1 Gbps atsisiuntimo sparta piko metu (tikslinė sparta).

7.  

Pagalba teikiama taip:

a) 

pagalba skiriama taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinę atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu;

b) 

kai netaikant konkurencinės atrankos procedūros pagalba teikiama valdžios institucijai, kad ji tiesiogiai arba per vidaus subjektą diegtų ir valdytų fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklą, atitinkamai valdžios institucija arba vidaus subjektas per subsidijuojamą tinklą teikia tik didmenines paslaugas. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai kurti arba eksploatuoti tinklą suteikiamas vykdant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinės atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu.

8.  
Subsidijuojamame tinkle siūloma didmeninė prieiga, kaip apibrėžta 2 straipsnio 139 punkte sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą intervencijos, atitinkančios 3 dalies a punkto reikalavimus, gali numatyti virtualųjį atsiejimą vietoje fizinio atsiejimo, jei virtualiojo atsiejimo prieigos produktą iš anksto patvirtina nacionalinė reguliavimo institucija ar kita kompetentinga institucija. Aktyvioji didmeninė prieiga suteikiama bent dešimčiai metų nuo tinklo eksploatavimo pradžios, o didmeninė prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros suteikiama atitinkamų elementų eksploatavimo trukmei. Virtualiuoju atsiejimu pagrįsta prieiga turi būti suteikiama tokiam laikotarpiui, kuris yra lygus infrastruktūros, kurią pakeičia virtualusis atsiejimas, naudojimo trukmei. Vienodos prieigos sąlygos taikomos visam tinklui, įskaitant tinklo dalis, kuriose buvo naudojami esami infrastruktūros objektai. Prieigos įpareigojimai turi būti vykdomi neatsižvelgiant į jokius tinklo nuosavybės, valdymo ar naudojimo pokyčius. Tinkle suteikiama prieiga ne mažiau kaip trims prieigos prašytojams ir jiems yra prieinama bent 50 % pajėgumų. Siekiant, kad didmeninė prieiga būtų veiksminga ir prieigos prašytojai galėtų teikti paslaugas, didmeninė prieiga suteikiama ir prie tų tinklo dalių, kurių nefinansuoja valstybė arba kurių pagalbos gavėjas gali būti neįdiegęs, pavyzdžiui, suteikiant prieigą prie aktyviosios įrangos, net jei finansuojama tik plačiajuosčio ryšio infrastruktūra.
9.  

Didmeninės prieigos kaina grindžiama viena iš šių lyginamųjų verčių ir kainodaros principų:

a) 

vidutinėmis paskelbtomis didmeninėmis kainomis, vyraujančiomis kitose palyginamose ir konkurencingesnėse valstybės narės vietovėse;

b) 

reguliuojamomis kainomis, kurias nacionalinė reguliavimo institucija jau nustatė arba patvirtino atitinkamoms rinkoms ir paslaugoms, arba

c) 

su sąnaudomis susietomis kainomis ir metodika, nustatyta laikantis sektoriaus reguliavimo sistemos.

Nedarant poveikio nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijai pagal reguliavimo sistemą, su nacionaline reguliavimo institucija konsultuojamasi dėl didmeninės prieigos produktų, prieigos sąlygų, įskaitant kainas, ir dėl ginčų, susijusių su šio straipsnio taikymu.

10.  
Valstybės narės vykdo kontrolę ir naudoja lėšų susigrąžinimo mechanizmą, jei projektui suteiktos pagalbos suma viršija 10 mln. EUR.
11.  
Kad pagalba išliktų proporcinga, būtų išvengta per didelės kompensacijos ir kryžminio veiklos, kuriai pagalba neteikiama, subsidijavimo, pagalbos gavėjas užtikrina lėšų, naudojamų valstybės finansuojamo tinklo diegimui ir eksploatavimui, ir kitų turimų lėšų apskaitos atskyrimą.

52a straipsnis

Pagalba 4G ir 5G judriojo ryšio tinklams

1.  
Pagalba 4G ir 5G judriojo ryšio tinklui diegti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra visos pasyviųjų ir aktyviųjų judriojo ryšio tinklo diegimo, valdymo ir eksploatavimo išlaidos. Didžiausia projektui skiriama pagalbos suma nustatoma taikant 7 dalies a punkte nustatytą konkurencinės atrankos procedūrą. Jeigu investicija vykdoma pagal 7 dalies b punktą netaikant konkurencinės atrankos procedūros, pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir įprasto investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis, ir patikrinamas ex post, taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą. Norint pagrįstai prognozuoti priemonę, reikia atsižvelgti į visas išlaidas ir visas pajamas, kurias tikimasi patirti per visą investicijų ekonominio naudingumo laikotarpį.
3.  
5G judriojo ryšio tinklas diegiamas vietovėse, kuriose nėra 4G ir 5G judriojo ryšio tinklų arba nėra patikimų planų tokį tinklą įdiegti per aktualų laikotarpį. 4G judriojo ryšio tinklas diegiamas vietovėse, kuriose nėra 3G, 4G ar 5G judriojo ryšio tinklų arba nėra patikimų planų tokį tinklą įdiegti per aktualų laikotarpį. Šie reikalavimai patikrinami remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 4 dalį.
4.  

Žemėlapių ir viešų konsultacijų rengimas taikant 3 dalį atitinka visus šiuos reikalavimus:

a) 

rengiant žemėlapius aiškiai nurodomos geografinės tikslinės vietovės, kurioms planuojama taikyti valstybės intervenciją, ir atsižvelgiama į visus esamus judriojo ryšio tinklus. Žemėlapiai rengiami ne didesnių kaip 100×100 metrų tinklelių pagrindu. Visi metodikos elementai ir techniniai kriterijai, kuriais remiantis sudarytas tikslinių teritorijų žemėlapis, turi būti skelbiami viešai. Žemėlapiai visada tikrinami per viešas konsultacijas;

Jei diegiant tinklą kartu taip pat diegiamas prieigos tinklas ir ribotai diegiamas papildomas tranzitinis tinklas, kuris reikalingas tam, kad prieigos tinklas galėtų veikti, sudaryti atskirą tranzitinių tinklų žemėlapį nereikalaujama;

b) 

viešas konsultacijas kompetentinga valdžios institucija rengia paskelbdama planuojamos valstybės intervencijos pagrindines charakteristikas ir žemėlapyje nustatytų geografinių tikslinių vietovių sąrašą pagal a punktą. Tokia informacija turi būti skelbiama viešai prieinamoje interneto svetainėje regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu. Per viešas konsultacijas suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti pastabų dėl planuojamos valstybės intervencijos ir pateikti a punkte nurodytos pagrįstos informacijos apie savo judriojo ryšio tinklus, atitinkančius 3 dalyje nurodytas charakteristikas, tikslinėje vietovėje esančius arba patikimai suplanuotus įdiegti per aktualų laikotarpį. Viešos konsultacijos trunka mažiausiai 30 dienų.

5.  
Siekiant įvykdyti judriojo ryšio tinklų operatorių aprėpties įpareigojimus, kylančius dėl sąlygų, susijusių su teisėmis naudotis 4G ir 5G spektru, į remiamą infrastruktūrą neatsižvelgiama.
6.  
Intervencija turi reikšmingai pagerinti padėtį (esminis pokytis), palyginti su esamais judriojo ryšio tinklais arba judriojo ryšio tinklais, kuriuos patikimai planuojama įdiegti per aktualų laikotarpį, nustatytą sudarius žemėlapius ir surengus viešas konsultacijas pagal 4 dalį. Vertinant esminį pokytį į patikimai planuojamus tinklus atsižvelgiama tik jei šie tinklai patys užtikrintų panašią veikimo kokybę, kaip ir planuojamas valstybės lėšomis finansuojamas tinklas tikslinėse vietovėse per aktualų laikotarpį. Esminis pokytis įvyksta, jei įgyvendinus subsidijuojamą intervencinę priemonę vykdomos reikšmingos naujos investicijos į judriojo ryšio tinklą ir dėl subsidijuojamo tinklo rinkoje atsiranda reikšmingų naujų pajėgumų, susijusių su judriojo ryšio paslaugų prieinamumu, pajėgumu, sparta ir konkurencija, palyginti su esamais arba patikimai suplanuotais tinklais per aktualų laikotarpį. Intervencija turi apimti daugiau kaip 50 % investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą.
7.  

Pagalba teikiama taip:

a) 

pagalba skiriama taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinę atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu;

b) 

kai netaikant konkurencinės atrankos procedūros pagalba teikiama valdžios institucijai, kad ji tiesiogiai arba per vidaus subjektą diegtų ir valdytų judriojo ryšio tinklą, atitinkamai valdžios institucija arba vidaus subjektas per subsidijuojamą tinklą teikia tik didmenines paslaugas. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai kurti arba eksploatuoti tinklą suteikiamas vykdant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinės atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu.

8.  
Eksploatuojant subsidijuojamą tinklą siūloma didmeninė prieiga kaip apibrėžta 2 straipsnio 139 punkte sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Aktyvioji didmeninė prieiga suteikiama bent dešimčiai metų nuo tinklo eksploatavimo pradžios, o didmeninė prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros suteikiama atitinkamų elementų eksploatavimo trukmei. Vienodos prieigos sąlygos taikomos visam tinklui, įskaitant tokio tinklo dalis, kuriose buvo naudojami esami infrastruktūros objektai. Prieigos įpareigojimai turi būti vykdomi neatsižvelgiant į jokius tinklo nuosavybės, valdymo ar naudojimo pokyčius. Siekiant, kad didmeninė prieiga būtų veiksminga ir prieigos prašytojai galėtų teikti paslaugas, didmeninė prieiga suteikiama ir prie tų tinklo dalių, kurių nefinansuoja valstybė arba kurių pagalbos gavėjas gali būti neįdiegęs, pavyzdžiui, suteikiant prieigą prie aktyviosios įrangos, net jei finansuojama tik plačiajuosčio ryšio infrastruktūra.
9.  

Didmeninės prieigos kaina grindžiama viena iš šių lyginamųjų verčių ir kainodaros principų:

a) 

vidutinėmis paskelbtomis didmeninėmis kainomis, vyraujančiomis kitose palyginamose ir konkurencingesnėse valstybės narės vietovėse;

b) 

reguliuojamomis kainomis, kurias nacionalinė reguliavimo institucija jau nustatė arba patvirtino atitinkamoms rinkoms ir paslaugoms;

c) 

su sąnaudomis susietomis kainomis ir metodika, nustatyta laikantis sektoriaus reguliavimo sistemos.

Nedarant poveikio nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijai pagal reguliavimo sistemą, su nacionaline reguliavimo institucija konsultuojamasi dėl didmeninės prieigos produktų, prieigos sąlygų, įskaitant kainas, ir dėl ginčų, susijusių su šio straipsnio taikymu.

10.  
Valstybės narės vykdo kontrolę ir naudoja lėšų susigrąžinimo mechanizmą, jei projektui suteiktos pagalbos suma viršija 10 mln. EUR.
11.  

Valstybės finansuojamą 4G arba 5G judriojo ryšio tinklą naudoti teikiant fiksuotosios belaidės prieigos paslaugas leidžiama tik tose vietovėse, kuriose nėra tinklo, užtikrinančio ne mažesnę kaip 100 Mbps atsisiuntimo spartą piko metu, arba tokio tinklo patikimai neplanuojama įdiegti per aktualų laikotarpį, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

rengiant žemėlapius ir viešas konsultacijas atsižvelgiama į esamus arba patikimai suplanuotus fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklus, kaip nustatyta pagal 52 straipsnio 5 dalį;

b) 

4G arba 5G fiksuotosios belaidės prieigos tinkle, kuriam teikiama parama, turi bent tris kartus padidėti atsisiuntimo sparta, palyginti su dabartiniais arba patikimai suplanuotais tinklais (tikslinė sparta), pagal 52 straipsnio 5 dalį.

12.  
Kad pagalba išliktų proporcinga, būtų išvengta per didelės kompensacijos ir kryžminio veiklos, kuriai pagalba neteikiama, subsidijavimo, pagalbos gavėjas užtikrina lėšų, naudojamų valstybės finansuojamo tinklo diegimui ir eksploatavimui, ir kitų turimų lėšų apskaitos atskyrimą.

▼M4

52b straipsnis

Pagalba bendro intereso transeuropinio skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams

1.  
Pagalba bendro intereso transeuropinio skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams, kurie finansuojami pagal Reglamentą (ES) 2021/1153 arba kuriems kaip kokybės ženklas pagal tą reglamentą suteiktas pažangumo ženklas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Projektai turi atitikti visas 3 dalyje nustatytas bendrąsias suderinamumo sąlygas. Be to, jie turi būti priskirti vienai iš 4 dalyje nurodytų tinkamų finansuoti projektų kategorijų ir atitikti visas toje dalyje atitinkamai kategorijai nustatytas specialias suderinamumo sąlygas. 1 dalyje numatyta išimtis taikoma tik projektams, susijusiems tik su 4 dalyje kiekvienai atitinkamai kategorijai nurodytais elementais ir subjektais.
3.  

Bendrosios suderinamumo sąlygos yra šios:

a) 

pagalbos gavėjas iš nuosavų išteklių arba iš išorės be jokios viešosios finansinės paramos gautų lėšų turi teikti finansinį įnašą, kuris sudaro bent 25 % tinkamų finansuoti išlaidų. Kai 25 % pagalbos gavėjo įnašas teikiamas iš išorės lėšų per investavimo platformą, kurioje derinami įvairūs finansavimo šaltiniai, sąlyga, kad išorės lėšos neturi apimti jokios viešosios finansinės paramos, kaip nustatyta pirmesniame sakinyje, pakeičiama reikalavimu, kad platformoje būtų bent 30 % privačių investicijų;

b) 

pagalbos skyrimo reikalavimus atitinka tik pagal Reglamentą (ES) 2021/1153 tinkamos finansuoti investicinės išlaidos, skirtos infrastruktūrai įdiegti;

c) 

projektą vienu iš toliau nurodytų būdų laikydamiesi Reglamento (ES) 2021/1153 turi atrinkti:

i) 

Komisijos paskirtas nepriklausomas finansų tarpininkas, remdamasis bendrai sutartomis investavimo gairėmis;

ii) 

Komisija aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais grindžiamo konkurencinio konkurso būdu;

iii) 

Komisijos paskirti nepriklausomi ekspertai;

d) 

projektu turi būti sudaromos sąlygos užtikrinti, kad ryšio pajėgumai būtų didesni negu tai, ko reikalaujama pagal esamus teisinius įpareigojimus, pavyzdžiui, susijusius su teise naudoti spektrą;

e) 

projektu turi būti užtikrinta atvira trečiosios šalies didmeninė prieiga, įskaitant atsiejimą sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis atitinkamai pagal 52 straipsnio 7 ir 8 dalis arba 52a straipsnio 8 ir 9 dalis.

4.  

Tinkamų finansuoti projektų kategorijos ir jiems taikomos specialiosios suderinamumo sąlygos yra šios:

a) 

visas šias specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į 5G koridoriaus tarpvalstybinės atkarpos diegimą transporto koridoriuje, nurodytame transeuropinio transporto tinklo gairėse, nustatytose Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (TEN-T koridoriai):

i) 

projektą sudaro 5G koridoriaus tarpvalstybinė atkarpa, kuri kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas arba bent vienos valstybės narės ir bent vienos Europos ekonominės erdvės šalies sieną;

ii) 

visos valstybėje narėje esančios 5G koridorių tarpvalstybinės atkarpos negali sudaryti daugiau kaip 15 % viso 5G koridorių, kuriems netaikomi jokie galiojantys teisiniai įpareigojimai, pavyzdžiui, susiję su teise naudoti spektrą, ilgio transeuropiniame pagrindiniame transporto tinkle toje valstybėje narėje. Išimties tvarka, jei valstybė narė pritaria tarpvalstybinių 5G koridorių diegimui jos transeuropiniame visuotiniame transporto tinkle, visos valstybėje narėje esančios 5G koridorių tarpvalstybinės atkarpos negali sudaryti daugiau kaip 15 % viso 5G koridorių, kuriems netaikomi jokie galiojantys teisiniai įpareigojimai, pavyzdžiui, susiję su teise naudoti spektrą, ilgio transeuropiniame visuotiniame transporto tinkle toje valstybėje narėje;

iii) 

projektu užtikrinamos reikšmingos naujos investicijos į susietojo ir automatizuoto judumo paslaugoms teikti tinkamą 5G judriojo ryšio tinklą, viršijančios nedideles investicijas, susijusias tik su aktyviųjų tinklo komponentų atnaujinimu;

iv) 

pagal projektą naujos pasyviosios infrastruktūros diegimas remiamas tik tuo atveju, jei esamos pasyviosios infrastruktūros pakartotinai panaudoti negalima;

b) 

visas toliau nurodytas specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į diegimą visos Europos terabitinio pagrindinio tinklo tarpvalstybinės atkarpos, kuri, sujungdama tam tikrus kompiuterijos įrenginius, superkompiuterijos įrenginius ir duomenų infrastruktūros objektus, padeda siekti Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės tikslų:

i) 

projektu diegiami arba įsigyjami ryšio objektai, įskaitant neatimamas naudojimo teises, nenaudojamas šviesolaidžio skaidulas ar įrangą, skirti diegti visos Europos pagrindinio tinklo tarpvalstybinei atkarpai, kuri, užtikrindama ne mažesnės kaip 1 Tbps spartos nevaržomą tiesioginį ryšį, leidžia sujungti bent dviejų kompiuterijos įrenginių, superkompiuterijos įrenginių arba duomenų infrastruktūros objektus, kurie: 1) yra pagal Tarybos reglamentą (ES) 2018/1488 ( 65 ) įsteigtos Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės prieglobos paslaugą teikiantys subjektai arba mokslinių tyrimų infrastruktūros objektai ir kiti kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros objektai, padedantys įgyvendinti pavyzdines mokslinių tyrimų iniciatyvas ir uždavinius, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/695 ( 66 ) ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 723/2009*** ir padedančius siekti našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės tikslų, ir 2) yra ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse arba bent vienoje valstybėje narėje ir bent vienoje Europos mokslinių tyrimų erdvės narėje;

ii) 

projektu užtikrinamos reikšmingos naujos investicijos į pagrindinį tinklą, viršijančios nedideles investicijas, pavyzdžiui, susijusias tik su programinės įrangos atnaujinimu arba licencijavimu;

iii) 

ryšio objektai įsigyjami vykdant viešuosius pirkimus;

iv) 

pagal projektą naujos pasyviosios infrastruktūros diegimas remiamas tik tuo atveju, jei esamos pasyviosios infrastruktūros pakartotinai panaudoti negalima;

c) 

visas toliau nurodytas specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į pagrindinio tinklo tarpvalstybinės atkarpos, sujungiančios tam tikrų socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų debesijos infrastruktūros objektus diegimą:

i) 

projektu sujungiami socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų, kurie yra viešojo administravimo institucijos arba viešieji ar privatieji subjektai, kuriems pavesta teikti visuotinės svarbos paslaugas arba visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kaip apibrėžta Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje, debesijos infrastruktūros objektai;

ii) 

projektą sudaro naujų tarpvalstybinių pagrindinių tinklų, kurie 1) kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas arba 2) kerta bent vienos valstybės narės ir bent vienos Europos ekonominės erdvės šalies sieną, diegimo tarpvalstybinė atkarpa arba reikšmingas esamų tinklų atnaujinimas;

iii) 

projektas apima bent du reikalavimus atitinkančius socialinę ir ekonominę pažangą skatinančius subjektus pagal i punktą, kurių kiekvienas veikia skirtingose valstybėse narėse arba vienoje valstybėje narėje ir vienoje Europos ekonominės erdvės šalyje;

iv) 

projektu užtikrinamos reikšmingos naujos investicijos į pagrindinį tinklą, viršijančios nedideles investicijas, pavyzdžiui, susijusias tik su programinės įrangos atnaujinimu arba licencijavimu. Pagal projektą turi būti įmanoma patikimai užtikrinti simetrinę atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, kuri yra ne mažesnė kaip 10 Gbps kartotiniai;

v) 

pagal projektą naujos pasyviosios infrastruktūros diegimas remiamas tik tuo atveju, jei esamos pasyviosios infrastruktūros pakartotinai panaudoti negalima;

d) 

visas šias specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į povandeninio kabelinio tinklo diegimą:

i) 

projektą sudaro povandeninio kabelinio tinklo tarpvalstybinė atkarpa, kuri 1) kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas arba 2) kerta bent vienos valstybės narės ir bent vienos Europos ekonominės erdvės šalies sieną. Kitu atveju pagalbą gaunantis subjektas užtikrina tik didmeninių paslaugų teikimą, o remiama infrastruktūra pagerina Europos atokiausių regionų, užjūrio teritorijų ar salų regionų ryšį net vienoje valstybėje narėje;

ii) 

projektas neturi būti susijęs su maršrutais, kurie jau aptarnaujami ne mažiau kaip dviejų esamų ar patikimai planuojamų pagrindinių infrastruktūros objektų;

iii) 

projektu užtikrinamos reikšmingos naujos investicijos į povandeninį kabelinį tinklą, įdiegiant naują povandeninį kabelį arba jungtį su esamu povandeniniu kabeliu, sprendžiant perteklinio tinklo problemas ir neapsiribojant nedidelėmis investicijomis. Pagal projektą turi būti įmanoma patikimai užtikrinti simetrinę atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, kuri yra ne mažesnė kaip 1 Gbps;

iv) 

pagal projektą naujos pasyviosios infrastruktūros diegimas remiamas tik tuo atveju, jei esamos pasyviosios infrastruktūros pakartotinai panaudoti negalima.

▼M6

52c straipsnis

Ryšio paslaugoms finansuoti skirti čekiai

1.  
Pagalba vartotojams ryšio paslaugoms finansuoti skirtų čekių forma, kuria siekiama palengvinti nuotolinį darbą, nuotolines švietimo ir mokymo paslaugas, arba kuri teikiama MVĮ, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Čekių schemos trukmė neviršija trejų metų. Čekių galiojimo trukmė galutiniams naudotojams negali viršyti dvejų metų.
3.  

Reikalavimus atitinka šių kategorijų čekiai:

a) 

čekiai, kuriuos vartotojai ir MVĮ gali panaudoti norėdami užsakyti naują plačiajuosčio ryšio paslaugą arba atnaujinti turimą mažiausiai 30 Mbps atsisiuntimo spartos piko metu paslaugos abonementą, su sąlyga, kad visi elektroninio ryšio paslaugų teikėjai, užtikrinantys mažiausiai 30 Mbps atsisiuntimo spartą piko metu, atitinka schemos reikalavimus. Čekiai neskiriami norint keisti paslaugų teikėjus, jei jie užtikrina tokią pačią spartą, kokia galima pagal turimą paslaugos abonementą, arba jei atnaujinamas turimas mažiausiai 30 Mbps atsisiuntimo spartos piko metu paslaugos abonementas;

b) 

čekiai, kuriuos MVĮ gali panaudoti norėdamos užsakyti naują plačiajuosčio ryšio paslaugą arba atnaujinti turimą mažiausiai 100 Mbps atsisiuntimo spartos piko metu paslaugos abonementą, su sąlyga, kad visi elektroninio ryšio paslaugų teikėjai, užtikrinantys mažiausiai 100 Mbps atsisiuntimo spartą piko metu, atitinka schemos reikalavimus. Čekiai neskiriami norint keisti paslaugų teikėjus, jei jie užtikrina tokią pačią spartą, kokia galima pagal turimą paslaugos abonementą, arba jei atnaujinamas turimas mažiausiai 100 Mbps atsisiuntimo spartos piko metu paslaugos abonementas.

4.  
Čekiais padengiama iki 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. Tinkamos finansuoti išlaidos yra mėnesinis mokestis, standartinės diegimo išlaidos ir galinis įrenginys, kuris būtinas tam, kad galutiniai naudotojai galėtų naudotis 3 dalyje nurodytos spartos plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Vidaus laidų tiesimo ir riboto diegimo išlaidos galutinių naudotojų privačiuose būstuose arba viešosiose patalpose, esančiose netoli galutinių naudotojų privačių būstų, taip pat gali būti kompensuojamos, jei jos yra būtinos paslaugos teikimui ir yra papildomos. Čekį valdžios institucijos apmoka tiesiogiai galutiniams naudotojams arba tiesiogiai galutinių naudotojų pasirinktam paslaugų teikėjui.
5.  
Čekiai neteikiami tose vietovėse, kuriose nėra tinklo, užtikrinančio 3 dalyje nurodytas reikalavimus atitinkančias paslaugas. Valstybės narės turi rengti viešas konsultacijas viešai prieinamoje interneto svetainėje regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu paskelbdamos pagrindines schemos charakteristikas ir geografinių tikslinių vietovių sąrašą. Per viešas konsultacijas suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti pastabų dėl priemonės projekto ir pagrįstos informacijos apie savo turimus tinklus, galinčius patikimai užtikrinti 3 dalyje nurodytą spartą. Viešos konsultacijos trunka mažiausiai 30 dienų.
6.  
Čekiams taikomas technologinio neutralumo reikalavimas. Taikant schemas užtikrinamas vienodas požiūris į visus galimus paslaugų teikėjus ir galutiniams naudotojams suteikiamas kuo didesnis paslaugų teikėjų pasirinkimas, nepriklausomai nuo naudojamų technologijų. Tuo tikslu valstybė narė sukuria visų reikalavimus atitinkančių paslaugų teikėjų internetinį registrą arba įgyvendina lygiavertį alternatyvų metodą, kuris užtikrintų valstybės intervencijos atvirumą, skaidrumą ir nediskriminacinį pobūdį. Galutiniai naudotojai turi galimybę gauti šią informaciją apie visas įmones, galinčias teikti reikalavimus atitinkančias paslaugas. Visos įmonės, galinčios teikti reikalavimus atitinkančias paslaugas, pateikusios prašymą turi teisę būti įtrauktos į internetinį registrą arba bet kurią kitą valstybės narės pasirinktą alternatyvią vietą.
7.  
Siekdamos sumažinti rinkos iškraipymus, valstybės narės atlieka rinkos vertinimą, nustatydamos toje vietovėje veiklą vykdančius reikalavimus atitinkančius paslaugų teikėjus ir rinkdamos informaciją jų rinkos daliai, reikalavimus atitinkančių paslaugų naudojimui ir jų kainoms apskaičiuoti. Pagalba skiriama tik tuo atveju, jei atlikus rinkos vertinimą nustatoma, kad schema parengta pakankamai plačiai, kad ribotam paslaugų teikėjų skaičiui nebūtų teikiama nepagrįsta nauda ir dėl schemos nesustiprėtų tam tikrų paslaugų teikėjų įtaka (vietos) rinkoje.
8.  
Kai plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjas yra vertikaliai integruotas ir jo mažmeninės rinkos dalis viršija 25 %, kad atitiktų reikalavimus jis atitinkamoje didmeninės prieigos rinkoje turi siūlyti didmeninės prieigos produktus, kurių pagrindu bet kuris prieigą gauti norintis subjektas galės teikti 3 dalyje nurodytos spartos reikalavimus atitinkančias paslaugas atviromis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

Didmeninės prieigos kaina nustatoma pagal vieną iš šių lyginamųjų verčių ir kainodaros principų:

a) 

vidutinėmis paskelbtomis didmeninėmis kainomis, vyraujančiomis kitose palyginamose ir konkurencingesnėse valstybės narės vietovėse;

b) 

reguliuojamomis kainomis, kurias nacionalinė reguliavimo institucija jau nustatė arba patvirtino atitinkamoms rinkoms ir paslaugoms,

c) 

susiejimo su sąnaudomis arba kainų kontrolės metodika, privaloma pagal sektoriaus reguliavimo sistemą.

Nedarant poveikio nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijai pagal reguliavimo sistemą, su nacionaline reguliavimo institucija konsultuojamasi dėl didmeninės prieigos produktų, prieigos sąlygų, įskaitant kainas, ir dėl ginčų, susijusių su šio straipsnio taikymu.

▼M6

52d straipsnis

Pagalba tranzitiniams tinklams

1.  
Pagalba tranzitiniam tinklui diegti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra visos tranzitinio tinklo diegimo, valdymo ir eksploatavimo išlaidos. Didžiausia projektui skiriama pagalbos suma nustatoma taikant 6 dalies a punkte nustatytą konkurencinės atrankos procedūrą. Jeigu investicija vykdoma pagal 6 dalies b punktą netaikant konkurencinės atrankos procedūros, pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir įprasto investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis, ir patikrinamas ex post, taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą. Norint pagrįstai prognozuoti priemonę, reikia atsižvelgti į visas išlaidas ir visas pajamas, kurias tikimasi patirti per visą investicijų ekonominio naudingumo laikotarpį.
3.  
Tranzitinis tinklas diegiamas tose vietovėse, kuriose nėra tranzitinio tinklo, pagrįsto šviesolaidžiu arba kitomis technologijomis, galinčiomis užtikrinti tokią pačią kaip šviesolaidžio veikimo kokybę ir patikimumą, kuris yra įdiegtas arba patikimai suplanuotas įdiegti per aktualų laikotarpį. Tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 4 dalį.
4.  

Žemėlapių ir viešų konsultacijų rengimas taikant 3 dalį atitinka visus šiuos reikalavimus:

a) 

rengiant žemėlapius nurodomos tikslinės vietovės, kuriose numatoma valstybės intervencija diegiant tranzitinius tinklus, ir atsižvelgiama į visus esamus tranzitinius tinklus. Visi metodikos elementai ir techniniai kriterijai, kuriais remiantis sudarytas tikslinių teritorijų žemėlapis, turi būti skelbiami viešai. Žemėlapiai visada tikrinami per viešas konsultacijas;

b) 

viešas konsultacijas kompetentinga valdžios institucija rengia paskelbdama planuojamos valstybės intervencijos pagrindines charakteristikas ir žemėlapyje nustatytų vietovių sąrašą pagal a punktą. Tokia informacija turi būti skelbiama viešai prieinamoje interneto svetainėje regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu. Per viešas konsultacijas suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti pastabų dėl planuojamos valstybės intervencijos ir pateikti a punkte nurodytos pagrįstos informacijos apie tranzitinius tinklus, esančius arba patikimai suplanuotus įdiegti per aktualų laikotarpį. Viešos konsultacijos trunka mažiausiai 30 dienų.

5.  
Intervencija turi reikšmingai pagerinti padėtį (esminis pokytis), palyginti su esamais tranzitiniais tinklais arba tranzitiniais tinklais, kuriuos patikimai planuojama įdiegti per aktualų laikotarpį, nustatytą sudarius žemėlapius ir surengus viešas konsultacijas pagal 4 dalį. Vertinant esminį pokytį į patikimai planuojamus tinklus atsižvelgiama tik jei šie tinklai patys užtikrintų panašią veikimo kokybę, kaip ir planuojamas valstybės lėšomis finansuojamas tinklas tikslinėse vietovėse per aktualų laikotarpį. Esminis pokytis įvyksta, jei įgyvendinus subsidijuojamą intervencinę priemonę vykdomos reikšmingos naujos investicijos į tranzitinį tinklą, o subsidijuojamas tranzitinis tinklas yra pagrįstas šviesolaidžiu ar kitomis technologijomis, galinčiomis užtikrinti tokią pačią kaip šviesolaidžio veikimo kokybę, palyginti su esamais arba patikimai suplanuotais tinklais per aktualų laikotarpį. Intervencija turi apimti daugiau kaip 70 % investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą.
6.  

Pagalba teikiama taip:

a) 

pagalba skiriama taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinę atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu;

b) 

kai netaikant konkurencinės atrankos procedūros pagalba teikiama valdžios institucijai, kad ji tiesiogiai arba per vidaus subjektą diegtų ir valdytų tranzitinį tinklą, atitinkamai valdžios institucija arba vidaus subjektas per subsidijuojamą tinklą teikia tik didmenines paslaugas. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai kurti arba eksploatuoti tinklą suteikiamas vykdant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinės atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu.

7.  
Eksploatuojant subsidijuojamą tinklą siūloma didmeninė prieiga tiek prie fiksuotojo ryšio, tiek prie judriojo ryšio tinklų kaip apibrėpta 2 straipsnio 139 punkte sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Aktyvioji didmeninė prieiga suteikiama bent dešimčiai metų nuo tinklo eksploatavimo pradžios, o didmeninė prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros suteikiama atitinkamų elementų eksploatavimo trukmei. Vienodos prieigos sąlygos taikomos visam tinklui, įskaitant tinklo dalis, kuriose buvo naudojami esami infrastruktūros objektai. Prieigos įpareigojimai turi būti vykdomi neatsižvelgiant į jokius tinklo nuosavybės, valdymo ar naudojimo pokyčius. Valstybės finansuojamas tinklas skirtas visiems fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklams tranzitinio tinklo intervencijos tikslinėse vietovėse ir suteikia bent 50 % pajėgumų prieigos prašytojams. Siekiant, kad didmeninė prieiga būtų veiksminga ir prieigos prašytojai galėtų teikti paslaugas, didmeninė prieiga suteikiama ir prie tų tinklo dalių, kurių nefinansuoja valstybė arba kurių pagalbos gavėjas gali būti neįdiegęs, pavyzdžiui, suteikiant prieigą prie aktyviosios įrangos, net jei finansuojama tik plačiajuosčio ryšio infrastruktūra.
8.  

Didmeninės prieigos kaina grindžiama viena iš šių lyginamųjų verčių ir kainodaros principų:

a) 

vidutinėmis paskelbtomis didmeninėmis kainomis, vyraujančiomis kitose palyginamose ir konkurencingesnėse valstybės narės vietovėse,

b) 

reguliuojamomis kainomis, kurias nacionalinė reguliavimo institucija jau nustatė arba patvirtino atitinkamoms rinkoms ir paslaugoms, arba

c) 

su sąnaudomis susietomis kainomis ir metodika, nustatyta laikantis sektoriaus reguliavimo sistemos.

Nedarant poveikio nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijai pagal reguliavimo sistemą, su nacionaline reguliavimo institucija konsultuojamasi dėl didmeninės prieigos produktų, prieigos sąlygų, įskaitant kainas, ir dėl ginčų, susijusių su šio straipsnio taikymu.

9.  
Valstybės narės vykdo kontrolę ir naudoja lėšų susigrąžinimo mechanizmą, jei projektui suteiktos pagalbos suma viršija 10 mln. EUR.
10.  
Kad pagalba išliktų proporcinga, būtų išvengta per didelės kompensacijos ir kryžminio veiklos, kuriai pagalba neteikiama, subsidijavimo, pagalbos gavėjas užtikrina lėšų, naudojamų valstybės finansuojamo tinklo diegimui ir eksploatavimui, ir kitų turimų lėšų apskaitos atskyrimą.

▼B



11 SKIRSNIS

Pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui

53 straipsnis

Pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui

1.  
Pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  

Pagalba teikiama šiems kultūros tikslams ir šiai kultūrinei veiklai:

▼M1

a) 

muziejams, archyvams, bibliotekoms, meno ir kultūros centrams ar erdvėms, teatrams, kino teatrams, operos teatrams, koncertų salėms, kitoms gyvų pasirodymų organizacijoms, kino paveldo institucijoms ir kitoms panašioms meninėms ir kultūrinėms infrastruktūroms, organizacijoms ir institucijoms;

▼B

b) 

materialiam paveldui, įskaitant visų formų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį kultūros paveldą ir archeologines vietoves, paminklus, istorines vietoves ir pastatus; gamtos paveldui, susijusiam su kultūros paveldu arba jei valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos juos oficialiai pripažino kultūros arba gamtos paveldu;

c) 

bet kokios formos nematerialiam paveldui, įskaitant folklorinius papročius ir amatus;

d) 

meno ar kultūros renginiams ir pasirodymams, festivaliams, parodoms ir panašiai kultūrinei veiklai;

e) 

kultūrinio ir meninio švietimo veiklai ir kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo svarbos supratimo rėmimui švietimo ir didesnio visuomenės informuotumo programomis, taip pat naudojant naujas technologijas;

f) 

muzikos ir literatūros, įskaitant vertimus, kūrinių rašymui, redagavimui, gamybai, platinimui, skaitmeninimui ir leidybai.

3.  

Pagalba gali būti:

a) 

investicinė pagalba, įskaitant pagalbą kultūros infrastruktūros statymui arba atnaujinimui;

b) 

veiklos pagalba.

4.  

Su investicine pagalba susijusios tinkamos finansuoti išlaidos yra investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos, įskaitant:

a) 

infrastruktūros, kurios bent 80 % arba laiko, arba vietos pajėgumo per metus yra naudojama kultūros tikslams, statymo, atnaujinimo, įsigijimo, išsaugojimo arba pagerinimo išlaidas;

b) 

kultūros paveldo įsigijimo, įskaitant nuomą, nuosavybės perdavimą arba fizinį perkėlimą, išlaidas;

c) 

materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugojimo, išsaugojimo, atkūrimo ir rekonstrukcijos išlaidas, įskaitant papildomas laikymo tinkamomis sąlygomis, specialių įrankių, medžiagų išlaidas ir dokumentavimo, tyrimų, skaitmeninimo ir skelbimo išlaidas;

d) 

kultūros paveldo prieinamumo visuomenei, įskaitant skaitmeninimo išlaidas ir išlaidas kitoms naujoms technologijoms, prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems asmenims gerinimo (visų pirma nuolydžių ir liftų neįgaliesiems, nuorodų Brailio raštu ir rankinio valdymo eksponatų muziejuose įrengimo) ir kultūros įvairovės, susijusios su pristatymais, programomis ir lankytojais, išlaidas;

e) 

kultūros projektų ir kultūrinės veiklos, bendradarbiavimo, mainų programų ir dotacijų išlaidas, įskaitant atrankos procedūrų išlaidas, reklamos išlaidas ir išlaidas tiesiogiai susidariusias vykdant projektą.

5.  

Veiklos pagalbos atveju tinkamos finansuoti išlaidos yra:

a) 

kultūros institucijos arba paveldo vietovės išlaidos, susijusios su nuolatine arba periodine veikla, įskaitant parodas, spektaklius ir renginius bei panašią įprastai vykdomą kultūrinę veiklą;

b) 

kultūrinio ir meninio švietimo veiklos ir kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo svarbos supratimo rėmimo švietimo ir didesnio visuomenės informuotumo programomis, taip pat naudojant naujas technologijas, išlaidos;

c) 

kultūros įstaigos ar paveldo vietovių ir veiklos prieinamumo visuomenei išlaidos, įskaitant skaitmeninimo ir naudojimosi naujomis technologijoms išlaidas, bei prieinamumo neįgaliesiems gerinimo išlaidos;

d) 

veiklos išlaidos, tiesiogiai susijusios su kultūros projektu arba veikla, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ir kultūros vietų nuoma, kelionės išlaidos, medžiagos ir reikmenys, tiesiogiai susiję su kultūros projektu arba veikla, parodų ir scenų architektūrinės struktūros, įrankių nuoma ir nusidėvėjimas, programinė įranga ir įrenginiai, prieigos prie autorių teisėmis apsaugotų kūrinių ir kitomis gretutinėmis intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugoto turinio išlaidos, taip pat reklamos išlaidos ir išlaidos, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą ar veiklą; nusidėvėjimo ir finansavimo išlaidos yra tinkamos finansuoti, tik jeigu jos nebuvo įtrauktos į investicinę pagalbą;

e) 

išlaidos personalui, dirbančiam kultūros institucijoje arba paveldo vietovėje, arba vykdant projektą;

f) 

išorės konsultantų ir paslaugų teikėjų konsultacinių ir paramos paslaugų išlaidos, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.

6.  
Investicinės pagalbos atveju pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis, arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą. Infrastruktūros valdytojui leidžiama atitinkamu laikotarpiu pasilikti pagrįstą pelną.
7.  
Veiklos pagalbos atveju pagalbos suma neviršija sumos, kuri būtina veiklos nuostoliams padengti, ir pagrįsto pelno atitinkamu laikotarpiu. Tai užtikrinama ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis, arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

▼M6

8.  
Kai pagalba neviršija 2,2 mln. EUR, užuot taikius 6 ir 7 dalyse nurodytą pagalbos metodą, gali būti nustatyta didžiausia pagalbos suma, kuri sudaro 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.

▼B

9.  
►M1  Didžiausia pagalbos 2 dalies f punkte nurodytai veiklai suma neviršija arba tinkamų finansuoti išlaidų ir projekto diskontuotųjų pajamų skirtumo, arba 70 % tinkamų finansuoti išlaidų. ◄ Pajamos iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą. Tinkamos finansuoti išlaidos yra muzikos ir literatūros kūrinių leidybos išlaidos, įskaitant užmokestį autoriui (autorių teisių išlaidas), užmokestį vertėjams, užmokestį redaktoriams, kitas redagavimo išlaidas (korektūros skaitymo, koregavimo, peržiūros), maketavimo ir parengimo spausdinti išlaidas bei spausdinimo ar elektroninio leidimo išlaidas.
10.  
Pagalba spaudai ir žurnalams, spausdintiems ar elektroniniams, pagal šį straipsnį neteikiama.

54 straipsnis

Pagalbos garso ir vaizdo kūriniams schemos

1.  
Pagalbos scenarijų rašymui, garso ir vaizdo kūrinių kūrimui, gamybai, platinimui ir reklamai schemos yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Pagalba remiamas kultūros produktas. Siekiant išvengti akivaizdžių klaidų nustatant, ar produktas yra kultūros produktas, kiekviena valstybė narė nustato veiksmingą procedūrą, pavyzdžiui, pasiūlymų atrankos procedūrą, kai vienam ar daugiau asmenų juos pavesta atrinkti ir tikrinti pagal iš anksto nustatytus kultūrinius kriterijus.
3.  

Pagalba gali būti:

a) 

pagalba garso ir vaizdo kūrinių gamybai;

b) 

pagalba parengiamajam gamybos etapui ir

c) 

platinimo pagalba.

4.  

Jeigu valstybė narė pagalbą sieja su teritorinėmis išlaidomis susijusiais įsipareigojimais, pagalbos garso ir vaizdo kūrinių gamybai schemose gali būti:

a) 

arba reikalaujama, kad iki 160 % konkretaus garso ir vaizdo kūrinio gamybai suteiktos pagalbos lėšų būtų išleista pagalbą teikiančioje valstybėje narėje, arba

b) 

konkretaus garso ir vaizdo kūrinio gamybai suteikta pagalba būtų apskaičiuojama kaip gamybinės veiklos, kuri vykdoma pagalbą teikiančioje valstybėje narėje, procentinė išlaidų dalis; paprastai taip yra pagalbos schemų, kurias sudaro mokesčių paskatos, atveju.

▼M1

Abiem atvejais didžiausia išlaidų suma, kuriai taikomi su teritorinėmis išlaidomis susiję įsipareigojimai, jokiu būdu neviršija 80 % bendro gamybos biudžeto.

Kad projektai būtų tinkami finansuoti, valstybė narė taip pat gali reikalauti mažiausios gamybinės veiklos atitinkamoje teritorijoje apimties, tačiau ta apimtis negali viršyti 50 % bendro gamybos biudžeto.

▼B

5.  

Tinkamos finansuoti išlaidos:

a) 

gamybos pagalba: bendros garso ir vaizdo kūrinių gamybos išlaidos, įskaitant prieinamumo neįgaliesiems gerinimo išlaidas;

b) 

pagalba parengiamajam gamybos etapui: scenarijų rašymo ir garso ir vaizdo kūrinių kūrimo išlaidos;

c) 

platinimo pagalba: garso ir vaizdo kūrinių platinimo ir reklamos išlaidos.

6.  
Pagalbos garso ir vaizdo kūrinių gamybai intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.
7.  

Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas:

a) 

tarpvalstybinei filmų gamybai, kurią finansuoja daugiau nei viena valstybė narė ir kurioje dalyvauja gamintojai iš daugiau nei vienos valstybės narės, – iki 60 % tinkamų finansuoti išlaidų;

b) 

sudėtingų garso ir vaizdo kūrinių gamybai ir bendros gamybos projektams, kuriuose dalyvauja EBPO Paramos vystymuisi komiteto (PVK) sąrašo šalys, – iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

8.  
Pagalbos parengiamajam gamybos etapui intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Jeigu pagal parašytą scenarijų arba projektą galiausiai sukuriamas garso ir vaizdo kūrinys, pavyzdžiui, filmas, parengiamojo gamybos etapo išlaidos įtraukiamos į bendrą biudžetą ir į jas atsižvelgiama skaičiuojant pagalbos intensyvumą. Platinimo pagalbos intensyvumas yra toks pat kaip gamybos pagalbos intensyvumas.
9.  
Pagalba neskiriama tik konkrečiai gamybos veiklai ar atskiroms gamybos vertės grandinės dalims. Pagalba kino studijų infrastruktūroms pagal šį straipsnį neteikiama.
10.  
Pagalba neteikiama vien tik tam tikros valstybės piliečiams ir nereikalaujama, kad pagalbos gavėjai būtų įmonės, įsteigtos pagal nacionalinę komercinę teisę.



12 SKIRSNIS

▼C1

Pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms

▼B

55 straipsnis

▼C1

Pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms

▼B

1.  
Pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Sporto infrastruktūros negali naudoti išskirtinai vienas profesionalus sporto naudotojas. Sporto infrastruktūrą kiti profesionalūs arba neprofesionalūs sporto naudotojai per metus išnaudoja bent 20 % laiko pajėgumo. Jeigu infrastruktūrą vienu metu naudoja keli naudotojai, apskaičiuojamos atitinkamos laiko naudojimo dalys.
3.  
Daugiafunkcę laisvalaikio infrastruktūrą sudaro daugiafunkcio pobūdžio laisvalaikio įrenginiai, kuriuose siūlomos visų pirma kultūrinės ir laisvalaikio paslaugos, išskyrus laisvalaikio parkus ir viešbučius.
4.  
Galimybė naudotis sporto arba daugiafunkcėmis laisvalaikio infrastruktūromis ►C1  suteikiama keliems naudotojams skaidriai ir be diskriminacijos. ◄ Įmonėms, kurios finansavo bent 30 % infrastruktūros investicinių išlaidų, gali būti suteikta lengvatinė galimybė jomis naudotis palankesnėmis sąlygomis, jeigu tos sąlygos yra skelbiamos visuomenei.
5.  
Jei sporto infrastruktūra naudojasi profesionalų sporto klubai, valstybės narės užtikrina, kad jos naudojimo kainų nustatymo sąlygos būtų skelbiamos visuomenei.
6.  
Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai statyti, atnaujinti ir (arba) eksploatuoti sporto arba daugiafunkcę laisvalaikio infrastruktūrą suteikiamas atvirai, skaidriai ir be diskriminacijos, deramai atsižvelgus į taikomas viešojo pirkimo taisykles.
7.  

Pagalba gali būti:

a) 

investicinė pagalba, įskaitant pagalbą sporto ir daugiafunkcės laisvalaikio infrastruktūros statymui arba atnaujinimui;

b) 

veiklos pagalba sporto infrastruktūrai.

8.  
Su investicine pagalba sporto ir daugiafunkcei laisvalaikio infrastruktūrai susijusios tinkamos finansuoti išlaidos yra investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos.
9.  
Su veiklos pagalba sporto ir daugiafunkcei laisvalaikio infrastruktūrai susijusios tinkamos finansuoti išlaidos yra infrastruktūros teikiamų paslaugų veiklos išlaidos. Tos veiklos išlaidos apima išlaidas personalui, medžiagoms, rangovų paslaugoms, ryšiams, energijai, techninei priežiūrai, nuomai, administravimui ir kt., bet neapima nusidėvėjimo ir finansavimo išlaidų, jei jos buvo įtrauktos į investicinę pagalbą;
10.  
Investicinės pagalbos sporto ir daugiafunkcei laisvalaikio infrastruktūrai atveju pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.
11.  
Veiklos pagalbos sporto infrastruktūros atveju pagalbos suma neviršija veiklos nuostolių per atitinkamą laikotarpį. Tai užtikrinama ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis, arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

▼M6

12.  
Kai pagalba neviršija 2,2 mln. EUR, užuot taikius 10 ir 11 dalyse nurodytą pagalbos metodą, gali būti nustatyta didžiausia pagalbos suma, kuri sudaro 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.

▼B



13 SKIRSNIS

Pagalba vietos infrastruktūroms

56 straipsnis

Investicinė pagalba vietos infrastruktūroms

1.  
Vietos infrastruktūrų statymo ar atnaujinimo finansavimas, susijęs su infrastruktūra, kuri padeda vietos lygmeniu gerinti verslo ir vartotojų aplinką bei modernizuoti ir plėtoti pramoninę bazę, yra suderinamas su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Šis straipsnis netaikomas pagalbai infrastruktūroms, kuri įtraukta į kitus šio reglamento III skyriaus skirsnius, išskyrus 1 skirsnį „Regioninė pagalba“. Šis straipsnis taip pat netaikomas oro uostų infrastruktūrai ir uostų infrastruktūrai.
3.  
Infrastruktūra suinteresuotieji naudotojai gali naudotis atvirai, skaidriai ir be diskriminacijos. Kaina už infrastruktūros eksploatavimą arba pardavimą atitinka rinkos kainą.
4.  
Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai eksploatuoti infrastruktūrą suteikiamas atvirai, skaidriai ir be diskriminacijos, deramai atsižvelgus į taikomas viešojo pirkimo taisykles.
5.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos.
6.  
Pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.
7.  
Specialiai infrastruktūrai išimtis pagal šį straipsnį netaikoma.

▼M1



14 SKIRSNIS

Pagalba regioniniams oro uostams

56a straipsnis

Pagalba regioniniams oro uostams

1.  
Investicinė pagalba oro uostui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šio straipsnio 3–14 dalyse ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.  
Veiklos pagalba oro uostui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šio straipsnio 3, 4, 10 ir 15–18 dalyse ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
3.  
Oro uostas turi būti atviras visiems potencialiems naudotojams. Fizinio pajėgumų apribojimo atveju pagalba skiriama vadovaujantis tinkamais, objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.
4.  
Pagalba neskiriama veikiančių oro uostų perkėlimui arba naujo keleivinio oro uosto steigimui, įskaitant esamo aerodromo pertvarkymą į keleivinį oro uostą.
5.  
Atitinkamos investicijos neviršija sumos, būtinos priimti srautui, kuris pagal pagrįstas srautų prognozes numatomas vidutiniu laikotarpiu.
6.  
Investicinė pagalba neteikiama oro uostui, kuris nuo veikiančio oro uosto, iš kurio teikiamos reguliarios oro susisiekimo paslaugos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 2 straipsnio 16 punkte, yra ne toliau kaip už 100 km arba yra pasiekiamas automobiliu, autobusu, traukiniu ar greituoju traukiniu per 60 minučių.
7.  
5 ir 6 dalys netaikomos oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, neviršijo 200 000 keleivių, jeigu nėra tikėtina, kad dėl investicinės pagalbos oro uosto vidutinis metinis keleivių srautas padidėtų taip, kad per dvejus finansinius metus nuo pagalbos suteikimo dienos jis viršytų 200 000 keleivių. Tokiems oro uostams suteikta investicinė pagalba turi atitikti 11 dalį arba 13 ir 14 dalis.
8.  
6 dalis netaikoma tais atvejais, kai investicinė pagalba suteikta oro uostui, kuris nuo veikiančių oro uostų, iš kurių teikiamos reguliarios oro susisiekimo paslaugos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 2 straipsnio 16 punkte, yra ne toliau kaip už 100 km, su sąlyga, kad, vykstant maršrutu tarp kiekvieno iš tų kitų veikiančių oro uostų ir pagalbą gaunančio oro uosto, būtinai būtų keliaujama arba jūrų transportu ir visą tokios kelionės laiką sudarytų ne trumpesnė kaip 90 minučių kelionė, arba oro transportu.
9.  
Investicinė pagalba neteikiama oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, viršijo tris milijonus keleivių. Neturi būti tikėtina, kad dėl investicinės pagalbos oro uosto vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus nuo pagalbos suteikimo padidės taip, kad viršytų tris milijonus keleivių.
10.  
Pagalba neteikiama oro uostams, kurių vidutinis metinis krovinių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, viršijo 200 000 tonų. Neturi būti tikėtina, kad dėl pagalbos oro uosto vidutinis metinis krovinių srautas per dvejus finansinius metus nuo pagalbos suteikimo padidės taip, kad viršytų 200 000 tonų.
11.  
Investicinės pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.
12.  
Tinkamos finansuoti išlaidos yra su investicijomis į oro uosto infrastruktūrą susijusios išlaidos, įskaitant planavimo išlaidas.
13.  

Investicinės pagalbos suma neviršija:

a) 

50 % tinkamų finansuoti išlaidų oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, buvo nuo vieno iki trijų milijonų keleivių;

b) 

75 % tinkamų finansuoti išlaidų oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, neviršijo vieno milijono keleivių.

14.  
13 dalyje nurodytas didžiausias pagalbos atokiuose regionuose esantiems oro uostams intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.
15.  
Veiklos pagalba neteikiama oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, viršijo 200 000 keleivių.
16.  
Veiklos pagalbos suma neviršija sumos, kuri būtina veiklos nuostoliams padengti, ir pagrįsto pelno atitinkamu laikotarpiu. Pagalba teikiama arba ex ante fiksuotų periodinių išmokų, kurios pagalbos teikimo laikotarpiu negali būti didinamos, arba sumų, apskaičiuotų ex post remiantis nustatytais veiklos nuostoliais, forma.
17.  
Veiklos pagalba nemokama už kalendorinius metus, kuriais oro uosto metinis keleivių srautas viršija 200 000 keleivių.
18.  
Teikiant veiklos pagalbą nenustatoma sąlyga, kad su konkrečiomis oro transporto bendrovėmis bus sudaryti susitarimai dėl oro uosto rinkliavų, rinkodaros mokesčių ar kitų su oro transporto bendrovių veikla atitinkamame oro uoste susijusių finansinių aspektų.



15 SKIRSNIS

Pagalba uostams

56b straipsnis

Pagalba jūrų uostams

1.  
Pagalba jūrų uostams yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

▼M6

1a.  
Pagalba pagal šį straipsnį neteikiama degalų papildymo infrastruktūrai, kuria laivams tiekiamas iškastinis kuras, pavyzdžiui, dyzelinas, gamtinės dujos (suslėgtos gamtinės dujos) ir suskystintos gamtinės dujos bei suskystintos naftos dujos, statyti, įrengti ar atnaujinti.

▼M1

2.  

Tinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos, įskaitant planavimo išlaidas, skirtos:

a) 

investicijoms į uosto infrastruktūros statybą, keitimą arba modernizavimą;

b) 

investicijoms į prieigos infrastruktūros statybą, keitimą arba modernizavimą;

c) 

dugno gilinimui.

▼M6

2a.  
Pagalbos įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai elektros energijai, vandeniliui, amoniakui ir metanoliui tiekti tinkamos finansuoti išlaidos yra įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūros statybos, diegimo, atnaujinimo arba išplėtimo išlaidos. Tai gali būti išlaidos, susijusios su pačia įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūra ir susijusia technine įranga, įskaitant stacionarius, mobiliuosius ar plaukiojančius įrenginius, elektros ar kitų komponentų, įskaitant elektros kabelius ir galios transformatorius, kurie reikalingi įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai prijungti prie tinklo arba prie vietinio elektros energijos ar vandenilio gamybos ar saugojimo padalinio, įrengimu arba atnaujinimu, taip pat civilinės inžinerijos darbais, žemės ar kelių pritaikymo darbais, įrengimo išlaidos ir susijusių leidimų gavimo išlaidos.

Tinkamos finansuoti išlaidos taip pat gali apimti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos arba vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos vietoje investicines išlaidas ir saugojimo įrenginių, skirtų atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai arba vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių saugoti, investicines išlaidas. Atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos arba vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos vietoje įrenginio nominalūs gamybos pajėgumai neviršija įkrovimo arba degalų pildymo infrastruktūros, su kuria jis yra sujungtas, vardinės išėjimo galios ar degalų pildymo pajėgumo.

▼M1

3.  
Išlaidos, susijusios su veikla, nesusijusia su transportu, įskaitant uoste veikiančius pramoninius gamybos įrenginius, biurus ar parduotuves, taip pat antžeminę uosto infrastruktūrą, nėra tinkamos finansuoti.
4.  
Pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos arba dugno gilinimo veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

▼M6

5.  

Pagalbos kiekvienai 2 dalies a punkte nurodytai investicijai intensyvumas neviršija:

a) 

100 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma neviršija 22 mln. EUR;

b) 

80 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 22 mln. EUR, bet neviršija 55 mln. EUR;

c) 

60 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 55 mln. EUR, bet yra ne didesnė nei 4 straipsnio 1 dalies ee punkte nustatyta suma.

Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % 2 dalies b ir c punktuose nurodytų tinkamų finansuoti išlaidų sumos, kuri yra ne didesnė nei 4 straipsnio 1 dalies ee punkte nustatyta suma.

▼M1

6.  
5 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nustatytas pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų, kai investicijos teikiamos remiamose vietovėse, atitinkančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytas sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos teikiamos remiamose vietovėse, atitinkančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytas sąlygas.
7.  
Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai statyti, atnaujinti, eksploatuoti arba nuomoti remiamą uosto infrastruktūrą suteikiami atvirai, skaidriai, be diskriminacijos ir besąlygiškai.
8.  
Remiama uosto infrastruktūra turi būti vienodomis rinkos sąlygomis ir be diskriminacijos prieinama visiems suinteresuotiesiems naudotojams.

▼M6

8a.  
Kai pagalba skiriama degalų papildymo infrastruktūros vandeniliui tiekti statybai, diegimui ar atnaujinimui, pagalbos gavėjas pateikia įsipareigojimą, kad ne vėliau kaip iki 2035 m. gruodžio 31 d. degalų papildymo infrastruktūra, kuriai skiriama pagalba, tieks tik vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Kai pagalba skiriama degalų papildymo infrastruktūros amoniakui ar metanoliui tiekti statybai, diegimui ar atnaujinimui, pagalbos gavėjas pateikia įsipareigojimą, kad ne vėliau kaip iki 2035 m. gruodžio 31 d. degalų papildymo infrastruktūra, kuriai skiriama pagalba, tieks tik amoniaką arba metanolį, kurių energijos kiekis gaunamas iš atsinaujinančiųjų išteklių, išskyrus biomasę, ir kurie pagaminti pagal Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir jos įgyvendinimo arba deleguotuosiuose aktuose nustatytą metodiką, taikomą nebiologinės kilmės skystiesiems ir dujiniams degalams iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

▼M6

9.  
Kai pagalba neviršija 5,5 mln. EUR, užuot taikius 4, 5 ir 6 dalyse nurodytą metodą, gali būti nustatyta didžiausia pagalbos suma, kuri sudaro 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.

▼M1

56c straipsnis

Pagalba vidaus vandenų uostams

1.  
Pagalba vidaus vandenų uostams yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

▼M6

1a.  
Pagalba pagal šį straipsnį neteikiama degalų papildymo infrastruktūrai, kuria laivams tiekiamas iškastinis kuras, pavyzdžiui, dyzelinas, gamtinės dujos (suslėgtos gamtinės dujos) ir suskystintos gamtinės dujos bei suskystintos naftos dujos, statyti, įrengti ar atnaujinti.

▼M1

2.  

Tinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos, įskaitant planavimo išlaidas, skirtos:

a) 

investicijoms į uosto infrastruktūros statybą, keitimą arba modernizavimą;

b) 

investicijoms į prieigos infrastruktūros statybą, keitimą arba modernizavimą;

c) 

dugno gilinimui.

▼M6

2a.  
Pagalbos įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai elektros energijai, vandeniliui, amoniakui ir metanoliui tiekti tinkamos finansuoti išlaidos yra įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūros statybos, diegimo, atnaujinimo arba išplėtimo išlaidos. Tai gali būti išlaidos, susijusios su pačia įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūra ir susijusia technine įranga, įskaitant stacionarius, mobiliuosius ar plaukiojančius įrenginius, elektros ar kitų komponentų, įskaitant elektros kabelius ir galios transformatorius, kurie reikalingi įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai prijungti prie tinklo arba prie vietinio elektros energijos ar vandenilio gamybos ar saugojimo padalinio, įrengimu arba atnaujinimu, taip pat civilinės inžinerijos darbais, žemės ar kelių pritaikymo darbais, įrengimo išlaidos ir susijusių leidimų gavimo išlaidos.

Tinkamos finansuoti išlaidos taip pat gali apimti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos arba vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos vietoje investicines išlaidas ir saugojimo įrenginių, skirtų atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai arba vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių saugoti, investicines išlaidas. Atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos arba vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos vietoje įrenginio nominalūs gamybos pajėgumai neviršija įkrovimo arba degalų pildymo infrastruktūros, su kuria jis yra sujungtas, vardinės išėjimo galios ar degalų pildymo pajėgumo.

▼M1

3.  
Išlaidos, susijusios su veikla, nesusijusia su transportu, įskaitant uoste veikiančius pramoninius gamybos įrenginius, biurus ar parduotuves, taip pat antžeminę uosto infrastruktūrą, nėra tinkamos finansuoti.
4.  
Pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos arba dugno gilinimo veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.
5.  
Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų sumos, kuri ir yra ne didesnė nei 4 straipsnio 1 dalies ff punkte nustatyta suma.
6.  
Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai statyti, atnaujinti, eksploatuoti arba nuomoti remiamą uosto infrastruktūrą suteikiami atvirai, skaidriai, be diskriminacijos ir besąlygiškai.
7.  
Remiama uosto infrastruktūra turi būti vienodomis rinkos sąlygomis ir be diskriminacijos prieinama visiems suinteresuotiesiems naudotojams.

▼M6

7a.  
Kai pagalba skiriama degalų papildymo infrastruktūros vandeniliui tiekti statybai, diegimui ar atnaujinimui, pagalbos gavėjas pateikia įsipareigojimą, kad ne vėliau kaip iki 2035 m. gruodžio 31 d. degalų papildymo infrastruktūra, kuriai skiriama pagalba, tieks tik vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Kai pagalba skiriama degalų papildymo infrastruktūros amoniakui ar metanoliui tiekti statybai, diegimui ar atnaujinimui, pagalbos gavėjas pateikia įsipareigojimą, kad ne vėliau kaip iki 2035 m. gruodžio 31 d. degalų papildymo infrastruktūra, kuriai skiriama pagalba, tieks tik amoniaką arba metanolį, kurių energijos kiekis gaunamas iš atsinaujinančiųjų išteklių, išskyrus biomasę, ir kurie pagaminti pagal Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir jos įgyvendinimo arba deleguotuosiuose aktuose nustatytą metodiką, taikomą nebiologinės kilmės skystiesiems ir dujiniams degalams iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

▼M6

8.  
Kai pagalba neviršija 2,2 mln. EUR, užuot taikius 4 ir 5 dalyse nurodytą pagalbos metodą, gali būti nustatyta didžiausia pagalbos suma, kuri sudaro 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.

▼M4



16 SKIRSNIS

Pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams

56d straipsnis

Taikymo sritis ir bendrosios sąlygos

1.  
Šis skirsnis taikomas pagalbai, naudojamai „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, kuriais naudojantis teikiama pagalba įgyvendinantiesiems partneriams, finansų tarpininkams arba galutiniams pagalbos gavėjams.
2.  
Pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos I skyriuje, šiame straipsnyje ir arba 56e straipsnyje, arba 56f straipsnyje nustatytos sąlygos.
3.  
Pagalba turi atitikti visas taikytinas Reglamente (ES) 2021/523 ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/1078 ( 67 ) priede išdėstytose „InvestEU“ investicijų gairėse nustatytas sąlygas.

▼M6

4.  

Didžiausios ribos, nustatytos 56e ir 56f straipsniuose, taikomos visam nepanaudotam finansavimui, jeigu tas finansavimas, suteiktas naudojant bet kurį „InvestEU“ fondo remiamą finansinį produktą, apima pagalbą. Didžiausios ribos taikomos:

a) 

vienam projektui, kai tai pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kuriai taikoma 56e straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 5 dalies a punkto i papunktis ir 6, 7, 8 ir 9 dalys;

b) 

vienam galutiniam pagalbos gavėjui, kai tai pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kuriai taikomi 56e straipsnio 5 dalies a punkto ii, iii ir iv papunkčiai, 10 dalis ir 56f straipsnis.

▼M4

5.  
Pagalba negali būti teikiama finansų tarpininkų esamų portfelių refinansavimo arba garantijų jiems forma.

56e straipsnis

Pagalbos, naudojamos „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, sąlygos

1.  

Pagalba galutiniam pagalbos gavėjui, teikiama naudojant „InvestEU“ fondo remiamą finansinį produktą, turi

a) 

atitikti vienoje iš 2–9 dalių nustatytas sąlygas ir

b) 

jei finansavimas galutiniam pagalbos gavėjui teikiamas paskolų forma, jo palūkanų norma turi būti ne mažesnė kaip paskolos suteikimo metu taikomos orientacinės palūkanų normos bazinė norma.

2.  
Pagalba bendro intereso transeuropinio skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams, kurie finansuojami pagal Reglamentą (ES) 2021/1153 arba kuriems kaip kokybės ženklas pagal tą reglamentą suteiktas pažangumo ženklas, skiriama tik projektams, atitinkantiems visas 52b straipsnyje nustatytas bendrąsias ir specialiąsias suderinamumo sąlygas. Viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 150 mln. EUR.

▼M6

3.  

Pagalba fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimui ir pagalba 4G ir 5G judriojo ryšio tinklo diegimui, kad būtų prijungti tam tikri reikalavimus atitinkantys socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai, turi atitikti šias sąlygas:

a) 

pagalba teikiama tik projektams, atitinkantiems visas atitinkamai 52 ir 52a straipsniuose nustatytas suderinamumo sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios dalies c ir d punktuose nurodyta kitaip;

b) 

viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 150 mln. EUR;

c) 

projektu sujungiami socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai, kurie yra viešojo administravimo institucijos arba viešieji ar privatieji subjektai, kuriems pavesta teikti visuotinės svarbos paslaugas arba visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kaip apibrėžta Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje. Projektai, kuriuose yra šiame punkte nenurodytų elementų ar subjektų, neįtraukiami;

d) 

nukrypstant nuo 52 straipsnio 4 dalies, nustatytas rinkos nepakankamumas turi būti patikrintas remiantis tinkamu žemėlapiu arba, jei tokio žemėlapio nėra, rengiant viešas konsultacijas, taip:

i) 

žemėlapis gali būti laikomas tinkamu, jei jis yra ne senesnis kaip 18 mėnes