—

prašomiems dokumentams negali būti taikoma jokia speciali apsauga; ir

—

net darant prielaidą, kad jiems gali būti taikoma speciali apsauga, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „1–3 dalyse numatytos išimtys yra taikomos tiktai tokiam laikotarpiui, kai toks draudimas yra pateisinamas, atsižvelgiant į dokumento turinį“. Kadangi praėjo pusė 4 straipsnio 7 dalyje nustatyto galimo maksimalaus laikotarpio, tai pateisina leidimą susipažinti su prašomais dokumentais;

—

galiausiai kadangi dokumentai, su kuriais prašoma susipažinti, nėra slapti dokumentai Reglamento Nr. 1049/2001 9 straipsnio prasme;

—

tai, kad trečiosios šalys gali būti „konfidencialiai“ pasisakę šiuose dokumentuose yra nereikšminga, nes Reglamente Nr. 1049/2001 neleidžiama institucijai atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais siekiant apsaugoti hipotetines trečiąsias šalis;

—

Tarybos argumentais, kuriais siekiama „apsaugoti“ stebėtojų, liudytojų ir kitų apklaustų asmenų fizinę neliečiamybę, norima apsaugoti šių asmenų privačius interesus ir šie argumentai nėra susiję su visuomenės saugumu;

—

tam, kad suderintų rūpestį dėl diskretiškumo konkrečių asmenų atžvilgiu su visuomenės interesu, Taryba visada gali apriboti visuomenės galimybę susipažinti su prašomais dokumentais šiuose dokumentuose ištrindama vardų nuorodas, pagal kurias būtų galima nustatyti „trečiąsias šalis“.