This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32022R1193
Commission Implementing Regulation (EU) 2022/1193 of 11 July 2022 establishing measures to eradicate and prevent the spread of Ralstonia solanacearum (Smith 1896) Yabuuchi et al. 1996 emend. Safni et al. 2014
Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1193 2022 m. liepos 11 d. kuriuo nustatomos Ralstonia solanacearum (Smith 1896) Yabuuchi et al. 1996 emend. Safni et al. 2014 išnaikinimo ir plitimo prevencijos priemonės
Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1193 2022 m. liepos 11 d. kuriuo nustatomos Ralstonia solanacearum (Smith 1896) Yabuuchi et al. 1996 emend. Safni et al. 2014 išnaikinimo ir plitimo prevencijos priemonės
C/2022/4754
OL L 185, 2022 7 12, pp. 27–46
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force: This act has been changed. Current consolidated version:
29/10/2024
|
2022 7 12 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 185/27 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1193
2022 m. liepos 11 d.
kuriuo nustatomos Ralstonia solanacearum (Smith 1896) Yabuuchi et al. 1996 emend. Safni et al. 2014 išnaikinimo ir plitimo prevencijos priemonės
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (1), ypač į jo 28 straipsnio 1 dalies a ir c–h punktus,
kadangi:
|
(1) |
Reglamentas (ES) 2016/2031 yra Sąjungos teisės aktų dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų pagrindas. Kadangi tuo reglamentu nustatytas naujas taisyklių rinkinys, nuo 2022 m. sausio 1 d. juo panaikinti keli teisės aktai, kurie buvo grindžiami anksčiau šiame sektoriuje galiojusiomis taisyklėmis; |
|
(2) |
vienas iš tokių panaikintų aktų – Tarybos direktyva 98/57/EB (2), kurioje nustatytos kovos su kenkėju Ralstonia solanacearum (Smith 1896) Yabuuchi et al. 1996, kuris vėliau pervadintas Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al. 1996 emend. Safni et al. 2014 (toliau – nurodytasis kenkėjas) – bulvių rudojo puvinio sukėlėju – priemonės; |
|
(3) |
be to, nuo tada, kai buvo priimta ta direktyva, sukaupta naujų mokslinių žinių, susijusių su nurodytojo kenkėjo biologinėmis savybėmis ir paplitimu, taip pat sukurta naujų tyrimo metodų šiam kenkėjui aptikti ir identifikuoti bei metodų jam išnaikinti ir užkirsti kelią jo plitimui; |
|
(4) |
todėl tikslinga priimti naujas priemones, skirtas Solanum tuberosum L. rūšies augalams (bulvėms), išskyrus jų sėklas, ir Solanum lycopersicum (L.) Karsten ex Farw rūšies augalams (pomidorams), išskyrus jų vaisius ir sėklas, (toliau – nurodytieji augalai), kuriomis siekiama išnaikinti nurodytąjį kenkėją, kai jis aptinkamas Sąjungos teritorijoje, ir užkirsti kelią jo plitimui. Tačiau tam tikros Direktyvoje 98/57/EB nustatytos priemonės, ypač susijusios su nurodytojo kenkėjo išnaikinimu ir jo plitimo prevencija, tebėra tinkamos, todėl turėtų būti numatytos; |
|
(5) |
valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų kasmet savo teritorijoje vykdyti nurodytojo kenkėjo buvimo ant nurodytųjų augalų stebėseną, siekdamos užtikrinti, kad tas kenkėjas būtų kuo veiksmingiau ir kuo anksčiau aptiktas. Kasmetinės stebėsenos taisyklės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į numatomą nurodytųjų augalų paskirtį, siekiant užtikrinti, kad jų apžiūra, ėminių ėmimas ir tyrimai būtų atliekami kiekvienam augalui ir atsižvelgiant į jo paskirtį tinkamiausiu laiku ir tinkamiausiomis sąlygomis; |
|
(6) |
kilus įtarimui dėl nurodytojo kenkėjo buvimo, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija turėtų atlikti tyrimus pagal tarptautinius standartus, kad galėtų patvirtinti arba paneigti to kenkėjo buvimą; |
|
(7) |
patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija turėtų nedelsdama imtis atitinkamų to kenkėjo išnaikinimo ir plitimo prevencijos priemonių. Pirmoji iš šių priemonių turėtų būti demarkacinės zonos nustatymas; |
|
(8) |
taip pat turėtų būti numatytos papildomos išnaikinimo priemonės. Nurodytieji augalai, kurie pripažinti užkrėstais nurodytuoju kenkėju, neturėtų būti sodinami Sąjungos teritorijoje, o atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad užkrėsti nurodytieji augalai būtų sunaikinti arba kitaip pašalinti tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų užkirstas kelias nurodytojo kenkėjo plitimui. Siekiant užtikrinti, kad nekiltų realios nurodytojo kenkėjo išplitimo rizikos, turėtų būti numatytos konkrečios priemonės, susijusios su tyrimais, ėminių ėmimu ir veiksmais vietoje. Turėtų būti numatytos konkrečios priemonės, kad nurodytasis kenkėjas neišplistų už demarkacinių zonų ribų per užkrėstą paviršinį vandenį ir auginamuosius arba laukinius bulvinių šeimos augalus šeimininkus; |
|
(9) |
siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų pradėtas taikyti kuo greičiau po Direktyvos 98/57/EB panaikinimo, jis turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; |
|
(10) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos priemonės, kuriomis siekiama išnaikinti bulvių rudojo puvinio sukėlėją Ralstonia solanacearum (Smith 1896) Yabuuchi et al. 1996, emend. Safni et al. 2014 ir užkirsti kelią jo plitimui Sąjungos teritorijoje.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:
|
1) |
nurodytasis kenkėjas – Ralstonia solanacearum (Smith 1896) Yabuuchi et al. 1996 emend. Safni et al. 2014; |
|
2) |
nurodytieji augalai – Solanum tuberosum L. rūšies augalai (bulvės), išskyrus sėklas, ir Solanum lycopersicum (L.) Karsten ex Farw rūšies augalai (pomidorai), išskyrus vaisius ir sėklas; |
|
3) |
bulvinių šeimos augalai šeimininkai – laukiniai ir auginami Solanaceae šeimos augalai; |
|
4) |
nurodytieji augalai savaiminukai – nurodytieji augalai, kurių atsiranda gamybos vietose, nors jie nebuvo pasodinti; |
|
5) |
gumbai, skirti sodinti jų gamybos vietoje – tam tikroje gamybos vietoje auginami gumbai, kuriuos ketinama ilgam palikti toje vietoje ir kurių nenumatoma sertifikuoti. |
3 straipsnis
Kasmetinė stebėsena
1. Kompetentingos institucijos kasmet savo teritorijoje vykdo stebėseną dėl nurodytojo kenkėjo buvimo ant nurodytųjų augalų, paviršiniame vandenyje, kuris naudojamas nurodytiesiems augalams drėkinti, ir skystosiose atliekose, laikydamosi šių reikalavimų:
|
a) |
vykdant gumbų, išskyrus sėklinius, stebėseną, atliekami šie veiksmai:
|
|
b) |
vykdant sėklinių gumbų, išskyrus tuos, kuriuos ketinama sodinti jų gamybos vietoje, stebėseną, sistemingai atliekama augančių pasėlių bei sandėlyje esančių partijų apžiūra ir kuo vėliau, jau nudžiūvus bulvienojams, bet dar nenuėmus derliaus, iš sandėlio arba iš augančių pasėlių paimami ėminiai; |
|
c) |
gumbų, kuriuos ketinama sodinti jų gamybos vietoje, stebėsena vykdoma remiantis nustatyta rizika, susijusia su nurodytojo kenkėjo buvimu, ir ją vykdant atliekami šie veiksmai:
|
|
d) |
vykdant pomidorų augalų stebėseną, persodinti skirtų augalų gamybos vietoje atitinkamu metu atliekama bent augančių pasėlių apžiūra; |
|
e) |
vykdant bulvinių šeimos augalų šeimininkų, išskyrus nurodytuosius augalus, taip pat paviršinio vandens ir skystųjų atliekų stebėseną, taikomi atitinkami metodai ir prireikus imami ėminiai. |
2. Ėminių skaičius, kilmė ir ėmimo laikas pasirenkami remiantis patikimais moksliniais ir statistiniais principais, taip pat nurodytojo kenkėjo biologinėmis savybėmis, atsižvelgiant į konkrečias atitinkamų valstybių narių bulvių ir pomidorų auginimo sistemas.
3. Ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia praėjusiais kalendoriniais metais vykdytos kasmetinės stebėsenos rezultatus. Tos stebėsenos rezultatus jos pateikia pagal II priede pateiktą šabloną.
4 straipsnis
Kilus įtarimui dėl nurodytojo kenkėjo buvimo taikytinos priemonės
1. Kompetentinga institucija užtikrina, kad su stebėsenos tikslais paimtais ėminiais būtų atlikti I priedo 2.1 punkte nurodyti aptikimo tyrimai.
2. Kol negauti aptikimo tyrimų rezultatai, kompetentinga institucija:
|
a) |
draudžia vežti nurodytuosius augalus, kilusius iš visų pasėlių, partijų ar siuntų, iš kurių paimti ėminiai, išskyrus tos kompetentingos institucijos kontroliuojamus nurodytuosius augalus, jeigu patvirtinta, kad jie nekelia realios nurodytojo kenkėjo išplitimo rizikos; |
|
b) |
atseka kenkėjo, dėl kurio buvimo kilo įtarimas, kilmę; |
|
c) |
vykdo visų gamybos vietoje, iš kurios paimti a punkte nurodyti ėminiai, išaugintų nurodytųjų augalų, išskyrus nurodytuosius a punkte, vežimo oficialią kontrolę; |
|
d) |
draudžia naudoti paviršinį vandenį nurodytiesiems augalams ir kitiems auginamiesiems bulvinių šeimos augalams šeimininkams, kol bus patvirtintas arba paneigtas nurodytojo kenkėjo buvimas tame paviršiniame vandenyje, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentinga institucija leidžia naudoti paviršinį vandenį pomidorams ir kitiems auginamiesiems bulvinių šeimos augalams šeimininkams, kurie auginami šiltnamiuose, su sąlyga, kad tas vanduo dezinfekuojamas taikant atitinkamus kompetentingos institucijos patvirtintus metodus. |
3. Kol bus gauti aptikimo tyrimų rezultatai, kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų išsaugoti ir tinkamai laikomi visi šie elementai:
|
a) |
visi likę gumbai, kurie buvo paimti imant ėminius, ir, jei įmanoma, visi likę augalai, kurie buvo paimti imant ėminius; |
|
b) |
likę nurodytojo augalo ekstraktai, išskirtos DNR pavyzdžiai ir tyrimui paruošta papildoma medžiaga; |
|
c) |
atitinkamais atvejais gryna kultūra; |
|
d) |
visi susiję dokumentai. |
4. Jei įtarimas dėl nurodytojo kenkėjo buvimo patvirtinamas pagal I priedo 1.1 punktą, kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų atlikti I priede nurodyti ėminių, paimtų stebėsenos tikslais, siekiant patvirtinti arba paneigti nurodytojo kenkėjo buvimą, tyrimai.
5 straipsnis
Patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą taikytinos priemonės
1. Jei nurodytojo kenkėjo buvimas patvirtinamas pagal I priedo 1.2 punktą, taikomos 2–6 dalys.
2. Patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą ant nurodytųjų augalų, kompetentinga institucija nedelsdama imasi visų šių priemonių:
|
a) |
atlieka tyrimą siekdama nustatyti infekcijos mastą ir pirminį (-ius) šaltinį (-ius) pagal III priedą, taip pat bent visų kloniniais ryšiais susijusių sėklinių gumbų išteklių papildomus tyrimus pagal 4 straipsnio 1 dalį; |
|
b) |
nustato demarkacinę zoną, kurią sudaro bent užkrėsta zona, apimanti visus šiuos elementus:
|
|
c) |
jeigu tai būtina fitosanitarinei rizikai sumažinti, aplink užkrėstą zoną nustato buferinę zoną, atsižvelgdama į IV priedo 2 punkte nurodytus nurodytojo kenkėjo galimo išplitimo elementus; |
|
d) |
pripažįsta:
|
3. Patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą pasėliuose, kurie yra bulvinių šeimos augalai šeimininkai, bet ne nurodytieji augalai, ir nustačius, kad kyla grėsmė nurodytųjų augalų auginimui, kompetentinga institucija imasi šių priemonių:
|
a) |
atlieka tyrimą siekdama nustatyti infekcijos mastą ir pirminį (-ius) šaltinį (-ius) pagal III priedą, taip pat bent visų kloniniais ryšiais susijusių sėklinių gumbų išteklių papildomus tyrimus pagal 4 straipsnio 1 dalį ir |
|
b) |
nustato demarkacinę zoną, kurią sudaro užkrėsta zona. |
Užkrėsta zona apima:
|
a) |
augalus šeimininkus, iš kurių buvo paimtas užkrėstas ėminys; |
|
b) |
augalus šeimininkus, kurie gali būti užkrėsti nurodytuoju kenkėju ir pripažinti tikriausiai užkrėstais nurodytuoju kenkėju per sąlytį su užkrėstais augalais šeimininkais prieš nuimant derlių, jį nuėmus arba tuo pat metu kartu su jais auginant, drėkinant arba purškiant užkrėstus augalus šeimininkus. |
Kompetentinga institucija:
|
a) |
antros pastraipos a punkte nurodytus augalus šeimininkus pripažįsta užkrėstais; |
|
b) |
antros pastraipos b punkte nurodytus augalus šeimininkus pripažįsta tikriausiai užkrėstais. |
4. Patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą paviršiniame vandenyje, skystosiose atliekose, išleidžiamose iš pramoninio perdirbimo ar pakavimo patalpų, kuriose tvarkomi nurodytieji augalai, arba ant susijusių laukinių bulvinių šeimos augalų šeimininkų ir nustačius, kad dėl drėkinimo, purškimo arba užliejimo paviršiniu vandeniu kyla grėsmė nurodytųjų augalų auginimui, kompetentinga institucija imasi šių priemonių:
|
a) |
siekdama nustatyti infekcijos mastą, atlieka tyrimą pagal III priedą ir, be kita ko, vykdo stebėseną atitinkamu metu tirdama paviršinio vandens ir skystųjų atliekų ėminius bei laukinius bulvinių šeimos augalus šeimininkus, jei tokių yra, ir |
|
b) |
nustato demarkacinę zoną, kuri apima užkrėstą zoną, atsižvelgdama į IV priedo 2 punkte nurodytus nurodytojo kenkėjo galimo išplitimo elementus. |
Užkrėsta zona apima:
|
a) |
paviršinį vandenį, iš kurio buvo paimtas (-i) užkrėstas (-i) meginys (-iai); |
|
b) |
paviršinį vandenį, kuris gali būti užkrėstas, atsižvelgiant į IV priedo 1 punkte nurodytus elementus. |
Kompetentinga institucija:
|
a) |
antros pastraipos a punkte nurodytą paviršinį vandenį pripažįsta užkrėstu; |
|
b) |
antros pastraipos b punkte nurodytą paviršinį vandenį pripažįsta tikriausiai užkrėstu. |
5. Jeigu valstybė narė pateikia pranešimą apie protrūkį Europos informavimo apie fitosanitarijos tikslais sulaikytas siuntas sistemoje EUROPHYT, pranešime nurodytos kaimyninės valstybės narės nustato galimos infekcijos mastą ir nustato demarkacinę zoną vadovaudamosi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis. Protrūkio paviršiniame vandenyje atveju nereikia pateikti pranešimo apie užkrėstą paviršinį vandenį jau nustatytose demarkacinėse zonose.
6. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų išsaugoti ir tinkamai laikomi visi šie elementai:
|
a) |
4 straipsnio 3 dalyje nurodyta medžiaga – bent jau kol bus užbaigti visi tyrimai; |
|
b) |
medžiaga, susijusi su antruoju aptikimo tyrimu ir, atitinkamais atvejais, su identifikavimo tyrimais, – kol bus užbaigti visi tyrimai; |
|
c) |
jei taikoma, gryna nurodytojo kenkėjo kultūra – ne mažiau kaip mėnesį po 5 dalyje nustatytos pranešimo procedūros. |
6 straipsnis
Nurodytojo kenkėjo likvidavimo priemonės
1. Nurodytieji augalai, kurie pagal 5 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktį pripažinti užkrėstais nurodytuoju kenkėju, nesodinami. Kompetentinga institucija užtikrina, kad užkrėsti nurodytieji augalai būtų sunaikinti arba kitaip pašalinti pagal V priedo 1 punktą, jeigu nustatoma, kad nėra realios nurodytojo kenkėjo išplitimo rizikos.
Jeigu nurodytieji augalai buvo pasodinti prieš pripažįstant juos užkrėstais, pasodinta medžiaga nedelsiant sunaikinama arba kitais būdais pašalinama pagal V priedo 1 punktą. Gamybos vietos dalis (-ys), kurioje (-iose) buvo pasodinti užkrėsti nurodytieji augalai, pripažįstama (-os) užkrėsta (-omis). Vadovaujantis 5 straipsnio 2 dalies b punktu, nustatoma demarkacinė zona.
2. Nurodytieji augalai, kurie pagal 5 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktį pripažinti tikriausiai užkrėstais, ir nurodytieji augalai, kuriems kylanti rizika nustatyta pagal 5 straipsnio 4 dalį, nesodinami ir, kontroliuojant atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, tinkamai panaudojami arba pašalinami, kaip nurodyta V priedo 2 punkte, jeigu nustatoma, kad nėra realios nurodytojo kenkėjo išplitimo rizikos.
Jeigu nurodytieji augalai buvo pasodinti prieš pripažįstant juos tikriausiai užkrėstais, pasodinta medžiaga nedelsiant sunaikinama arba taikomos VI priedo 2 punkte nurodytos priemonės. Gamybos vietos dalis (-ys), kurioje (-iose) buvo pasodinti tikriausiai užkrėsti nurodytieji augalai, pripažįstama (-os) tikriausiai užkrėsta (-omis). Vadovaujantis 5 straipsnio 2 dalies b punktu, nustatoma demarkacinė zona.
3. Visi mechanizmai, transporto priemonės, laivai, sandėliai arba jų dalys ir visi kiti objektai, įskaitant pakavimo medžiagą, kurie pripažinti užkrėstais pagal 5 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktį arba tikriausiai užkrėstais pagal 5 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktį ir 5 straipsnio 4 dalies trečios pastraipos b punktą, sunaikinami arba išvalomi ir dezinfekuojami taikant V priedo 3 punkte nurodytus metodus.
4. Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų priemonių, demarkacinėse zonose taikomos V priedo 4 punkte nurodytos priemonės.
7 straipsnis
Konkrečios sėklinių gumbų tyrimo priemonės
1. Patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą atitinkamoje sėklinių gumbų gamybos vietos dalyje, kompetentinga institucija užtikrina, kad I priede nurodyti tyrimai būtų atlikti su kloniniais ryšiais susijusiomis užkrėstomis gumbų partijų linijomis arba – nustačius, kad kloniniais ryšiais susijusių linijų nėra, – su gumbais arba gumbų partijomis, kurie turėjo tiesioginį ar netiesioginį sąlytį su užkrėstomis gumbų partijomis.
2. Patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą atitinkamose sėklinių gumbų, kuriems taikoma sertifikavimo sistema, gamybos vietos dalyse, I priede nurodyti tyrimai atliekami su kiekvienu pradinės klonų selekcijos būdu gautu augalu arba su reprezentatyviaisiais elitinių sėklinių bulvių ėminiais.
8 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 11 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 317, 2016 11 23, p. 4.
(2) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/57/EB dėl Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al. kontrolės (OL L 235, 1998 8 21, p. 1).
I PRIEDAS
Tyrimų, kurie turi būti atliekami pagal 3, 4, 5 ir 7 straipsnius, planas
1. SU NURODYTOJO KENKĖJO BUVIMU SUSIJĘ BENDRIEJI PRINCIPAI
|
1.1. |
Nurodytojo kenkėjo buvimas įtariamas, jeigu atlikus pirmąjį aptikimo tyrimą su nurodytuoju augalu arba vandens ėminiais gaunamas teigiamas rezultatas. |
|
1.2. |
Nurodytojo kenkėjo buvimas patvirtinamas šiais atvejais:
Vienas iš tų dviejų identifikavimo tyrimų yra 2.2 punkto e, f ir g papunkčiuose nurodytas tyrimas. |
2. TYRIMAI
2.1. Aptikimo tyrimai
Atliekami tokie aptikimo tyrimai, kuriais būtų galima nuosekliai aptikti ne mažiau kaip 104 ląstelių viename mililitre pakartotinai suspenduotų nuosėdų, gautų iš užkrėtimo požymių neturinčių ėminių.
Antrasis aptikimo tyrimas grindžiamas kitokiais biologiniais principais arba kitokiomis nukleotidų sritimis nei pirmasis aptikimo tyrimas.
Aptikimo tyrimai yra šie:
|
a) |
imunofluorescencinė analizė, kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose; |
|
b) |
nurodytojo kenkėjo išskyrimas pusiau atrankioje modifikuotoje SMSA (toliau – mSMSA) auginimo terpėje, kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose; |
|
c) |
įprastinės PGR tyrimas naudojant Pastrik et al. (2002) (1) pradmenis, kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose; |
|
d) |
TaqMan® tikralaikės PGR tyrimai naudojant šiuos pradmenis ir zondus:
|
|
e) |
kilpinės izoterminės amplifikacijos (angl. loop-mediated isothermal amplification, LAMP) tyrimas naudojant Lenarčič et al. (2014) pradmenis (6) (tik užkrėtimo požymių turinčios augalinės medžiagos atveju), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose. |
2.2. Identifikavimo tyrimai
Identifikavimo tyrimai yra šie:
|
a) |
imunofluorescencinė analizė, kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose; |
|
b) |
įprastinės PGR tyrimai naudojant Pastrik et al. (2002) pradmenis, kaip išsamiai aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose; |
|
c) |
TaqMan® tikralaikės PGR tyrimai naudojant šiuos pradmenis ir zondus:
|
|
d) |
kilpinės izoterminės amplifikacijos (LAMP) tyrimas naudojant Lenarčič et al. (2014) pradmenis, kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose; |
|
e) |
specifinio filotipo dauginės įprastinės PGR tyrimas (Opina et al. (1997) (7); Fegan ir Prior (2005) (8)), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose; |
|
f) |
DNR brūkšninis kodavimas (Wicker et al. (2007) (9)), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose; |
|
g) |
MALDI-TOF masių spektrometrija (van de Bilt et al. (2018) (10)), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose. |
3. PROCEDŪRŲ STRUKTŪRINĖS SCHEMOS
1 struktūrinė schema. Nurodytojo kenkėjo buvimo nurodytojo augalo ėminiuose diagnostikos procedūra.
|
a |
Išskyrimas gali būti atliekamas kaip pirmasis arba antrasis aptikimo tyrimas. Įtarus nurodytojo kenkėjo buvimą auginimo terpėje, kolonijos išgryninamos siekiant gauti grynas kultūras, su kuriomis atliekami du identifikavimo tyrimai. |
|
b |
Vienas iš šių dviejų identifikavimo tyrimų yra 2.2 punkto e, f ir g papunkčiuose nurodytas tyrimas. Kenkėjo buvimui patvirtinti reikalingi teigiami dviejų identifikavimo tyrimų rezultatai. |
|
c |
Trečiasis aptikimo tyrimas grindžiamas kitokiais biologiniais principais arba kitokiomis nukleotidų sritimis. |
2 struktūrinė schema. Nurodytojo kenkėjo buvimo vandens ėminiuose diagnostikos procedūra.
|
a |
Vienas iš šių dviejų identifikavimo tyrimų yra 2.2 punkto e, f ir g papunkčiuose nurodytas tyrimas. Kenkėjo buvimui patvirtinti reikalingi teigiami dviejų identifikavimo tyrimų rezultatai. |
4. ĖMINIO RUOŠIMAS
4.1. Užkrėtimo požymių neturinčių gumbų ėminiai
Standartinį ėminį sudaro 200 gumbų vienam tyrimui. Atitinkama laboratorinė iš stolono prisijungimo vietos išpjautų šerdžių apdorojimo procedūra, atliekama siekiant gauti ekstraktą, kuris naudojamas nurodytajam kenkėjui aptikti, aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose.
4.2. Užkrėtimo požymių neturinčių nurodytųjų augalų ėminiai
Tyrimas latentinėms infekcijoms aptikti atliekamas naudojant jungtinius stiebo segmentų arba lapkočių ėminius. Procedūra gali būti taikoma iki 200 stiebo dalių arba 200 lapkočių, paimtų iš vieną ėminį sudarančių skirtingų augalų. Atitinkama laboratorinė stiebo ar lapkočio segmentų dezinfekavimo ir apdorojimo procedūra, atliekama siekiant gauti ekstraktą, kuris naudojamas nurodytajam kenkėjui aptikti, aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose.
4.3. Užkrėtimo požymių turinčios nurodytųjų augalų medžiagos ėminiai
Aseptinėmis sąlygomis iš bulvės gumbo apytakinio žiedo arba iš nurodytųjų augalų, ant kurių matomi vytimo simptomai, stiebo apytakinio audinio paimamos audinio dalys. Atitinkama laboratorinė šių audinių apdorojimo procedūra, atliekama siekiant gauti ekstraktą, kuris naudojamas nurodytajam kenkėjui aptikti, išsamiai aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose.
4.4. Paviršinio arba recirkuliuojančio vandens (įskaitant bulvių perdirbimo ištakius arba nuotekas) ėminiai
Pagrindinis tyrimas nurodytajam kenkėjui paviršinio vandens, vandens iš recirkuliacijos sistemų ir ištakių (bulvių perdirbimo pramonės) ėminiuose aptikti yra atrankusis išskyrimas. Atitinkama laboratorinė vandens ėminių apdorojimo procedūra aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose.
(1) Pastrik, K.H., Elphinstone, J.G., Pukall, R. (2002) Sequence analysis and detection of Ralstonia solanacearum by multiplex PCR amplification of 16S-23S ribosomal intergenic spacer region with internal positive control. European Journal of Plant Pathology 108, p. 831–842.
(2) Weller, S.A, Elphinstone, J.G., Smith, N., Boonham, N., Stead, D.E. (2000). Detection of Ralstonia solanacearum strains with a quantitative, multiplex, real-time, fluorogenic PCR (TaqMan) assay. Applied and Environmental Microbiology, 66, p. 2853–2858. https://journals.asm.org/doi/10.1128/AEM.66.7.2853-2858.2000.
(3) Vreeburg, R.A.M., Bergsma-Vlami, M., Bollema, R.M., de Haan, E.G., Kooman-Gersmann, M., Smits-Mastebroek, L., Tameling, W.I.L., Tjou-Tam-Sin, N.N.A., van de Vossenberg B.T.L.H, Janse, J.D. (2016). Performance of real-time PCR and immunofluorescence for the detection of Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus and Ralstonia solanacearum in potato tubers in routine testing. Bulletin OEPP/EPPO Bulletin 46, p. 112–121.
(4) Vreeburg, R., Zendman, A., Pol A., Verheij, E., Nas, M., Kooman-Gersmann, M. (2018). Validation of four real-time TaqMan PCRs for the detection of Ralstonia solanacearum and/or Ralstonia pseudosolanacearum and/or Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus in potato tubers using a statistical regression approach. EPPO Bulletin 48, p. 86–96.
(5) Massart, S., Nagy, C., Jijakli, M.H. (2014). Development of the simultaneous detection of Ralstonia solanacearum race 3 and Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus in potato tubers by a multiplex real-time PCR assay. European Journal of Plant Pathology 138, p. 29–37.
(6) Lenarčič, R., Morisset, D., Pirc, M., Llop, P., Ravnikar, M., Dreo, T. (2014). Loop-mediated isothermal amplification of specific endoglucanase gene sequence for detection of the bacterial wilt pathogen Ralstonia solanacearum. PLoS ONE 9(4), e96027. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0096027.
(7) Opina, N., Tavner, F., Holloway, G., Wang, J.F., Li, T.H., Maghirang, R., Fegan, M., Hayward, A.C., Viji Krishnapillai, A., Wai-Foong Hong, Holloway, B.W, Timmis, J.N. (1997). A novel method for development of species and strainspecific DNA probes and PCR primers for identifying Burkholderia solanacearum (formerly Pseudomonas solanacearum). Asia-Pacific Journal of Molecular Biology and Biotechnology 5, p. 19–30.
(8) Fegan, M., Prior, P. (2005). How complex is the „ Ralstonia solanacearum species complex“. In Bacterial Wilt Disease and the Ralstonia solanacearum Species Complex (eds Allen C, Hayward AC & Prior P), p. 449–461. American Phytopathological Society, St Paul, MN (US).
(9) Wicker, E., Grassart, L., Coranson-Beaudu, R., Mian, D., Guilbaud, C., Fegan, M., Prior, P. (2007). Ralstonia solanacearum strains from Martinique French West Indies) exhibiting a new pathogenic potential. Applied and Environmental Microbiology 73, p. 6790–6801.
(10) van de Bilt, J.L.J., Wolsink, M.H.L., Gorkink-Smits, P.P.M.A., Landman, N.M., Bergsma-Vlami, M. (2018). Application of Matrix-Assisted Laser Desorption Ionization Time-Of-Flight Mass Spectrometry for rapid and accurate identification of Ralstonia solanacearum and Ralstonia pseudosolanacearum. European Journal of Plant Pathology, https://doi.org/10.1007/s10658-018-1517-5.
II PRIEDAS
3 straipsnio 3 dalyje nurodytas stebėsenos rezultatų pateikimo šablonas
Rudojo puvinio praėjusių kalendorinių metų bulvių ir pomidorų derliuje stebėsenos rezultatų pateikimo šablonas.
Ši lentelė naudojama tik jūsų šalyje nuimto bulvių ir pomidorų derliaus stebėsenos rezultatams pateikti.
|
VN |
Kategorija |
Pasėlių plotas (ha) |
Laboratoriniai tyrimai |
Gumbų apžiūra (1) |
Augančių pasėlių apžiūros (1) |
Kita informacija |
|||||||||
|
Ėminių skaičius |
Partijų skaičius |
Partijų dydis (t arba ha) |
Ėminių ėmimo laikotarpis |
Teigiamų rezultatų skaičius |
Apžiūrėtų ėminių skaičius |
Ėminio dydis |
Teigiamų ėminių skaičius (2) |
Apžiūrų skaičius |
Hektarų (bulvių) arba augalų (pomidorų) skaičius |
Teigiamų rezultatų skaičius (2) |
|||||
|
Ėminiai |
Partijos |
||||||||||||||
|
|
Sertifikuoti sėkliniai gumbai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kiti sėkliniai gumbai (nurodykite) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Maistinės ir perdirbti skirtos bulvės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kiti gumbai (nurodykite) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Persodinti skirti pomidorai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kiti šeimininkai (nurodykite rūšį, upę / teritoriją) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
Vanduo (nurodykite upę / teritoriją / patalpų vietą) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
(1) Tai yra gumbų arba pasėlių makroskopinis tyrimas.
(2) Nustatyti simptomai, paimtas ėminys ir laboratoriniais tyrimais patvirtintas nurodytojo kenkėjo buvimas.
III PRIEDAS
5 straipsnio 2 dalies a punkte, 5 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte ir 5 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytas tyrimas
5 straipsnio 2 dalies a punkte, 5 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte ir 5 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytas tyrimas atitinkamais atvejais yra susijęs su šiais elementais:
|
1) |
gamybos vietomis:
|
|
2) |
paviršiniu vandeniu, kuris naudojamas nurodytiesiems augalams drėkinti ar purkšti arba kuriuo buvo užlietas (-i) laukas (-ai) arba užlieta (-os) gamybos vieta (-os), kurie patvirtinti kaip užkrėsti nurodytuoju kenkėju. |
IV PRIEDAS
Elementai, pagal kuriuos pripažįstama, kad objektas tikriausiai yra užkrėstas nurodytuoju kenkėju pagal 5 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį ir 5 straipsnio 4 dalies antros pastraipos b punktą, ir nustatomas galimas nurodytojo kenkėjo išplitimas pagal 5 straipsnio 2 dalies c punktą ir 5 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punktą
|
1. |
Elementai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama pagal 5 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį ir 5 straipsnio 4 dalies antros pastraipos b punktą pripažįstant, kad objektas tikriausiai yra užkrėstas nurodytuoju kenkėju:
|
|
2. |
Elementai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama pagal 5 straipsnio 2 dalies c punktą ir 5 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punktą nustatant galimą nurodytojo kenkėjo išplitimą:
|
V PRIEDAS
6 straipsnyje nurodytos išnaikinimo priemonės
|
1. |
6 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės yra viena arba kelios iš šių priemonių:
Visos likusios atliekos, susijusios su pirmiau nurodytais procesais arba atsiradusios tų procesų metu, šalinamos taikant oficialiai patvirtintus metodus pagal VI priedo nuostatas. |
|
2. |
Nurodytieji augalai, kurie pagal 6 straipsnio 2 dalį pripažinti tikriausiai užkrėstais, tinkamai naudojami arba šalinami kontroliuojant kompetentingai institucijai. Ta kompetentinga institucija patvirtina šiuos tų nurodytųjų augalų naudojimo ir susijusių atliekų šalinimo būdus:
|
|
3. |
Tinkamais 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų objektų valymo ir dezinfekavimo metodais laikomi tie metodai, kuriuos taikant nekyla realios nurodytojo kenkėjo išplitimo rizikos; jie taikomi prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms. |
|
4. |
Priemonės, kurias valstybės narės turi įgyvendinti pagal 5 straipsnį nustatytoje (-ose) ir 6 straipsnio 4 dalyje nurodytoje (-ose) demarkacinėje (-ėse) zonoje (-ose), apima 4.1 ir 4.2 punktuose išdėstytas priemones: |
|
4.1. |
priemonės, kurios turi būti įgyvendintos gamybos vietose, pripažintose užkrėstomis pagal 5 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktį: |
|
4.1.1. |
saugomų pasėlių gamybos vietos dalyje arba gamybos vienete, pripažintoje (-ame) užkrėsta (-u) pagal 5 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktį, imamasi visų 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų priemonių arba visų 4, 5, 6 ir 7 punktuose nustatytų priemonių:
|
|
4.1.2. |
visose kitose užkrėstos gamybos vietos dalyse, kompetentingoms institucijoms nustačius, kad pašalinta rizika, susijusi su nurodytaisiais augalais savaiminukais ir laukiniais bulvinių šeimos augalais, kurie yra nurodytojo kenkėjo šeimininkai, taikomos šios sąlygos:
|
|
4.1.3. |
nedelsiant po to, kai gamybos vieta pripažįstama užkrėsta pagal 5 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktį, ir po pirmųjų paskesnių auginimo metų:
|
|
4.1.4. |
pagal 5 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktį užkrėstu pripažintame saugomų pasėlių gamybos vienete, kuriame visą auginimo terpę galima pakeisti kita:
|
|
4.2. |
be 4.1 punkte nurodytų priemonių, demarkacinėje zonoje valstybės narės imasi šių priemonių:
|
(1) 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019 (OL L 319, 2019 12 10, p. 1).
VI PRIEDAS
V priedo 1 punkte nurodyto oficialiai patvirtinto atliekų šalinimo reikalavimai
V priedo 1 punkte nurodyti oficialiai patvirtinti atliekų šalinimo metodai atitinka šiuos reikalavimus:
|
1) |
nurodytųjų augalų atliekos, įskaitant išbrokuotas bulves, bulvių lupenas ir pomidorus, ir visos kitos kietosios atliekos, susijusios su nurodytaisiais augalais (įskaitant dirvožemį, akmenis ir kitas nuolaužas), šalinamos taikant vieną iš šių metodų:
a punkte nustatytais tikslais atliekos vežamos tiesiai į atliekų šalinimo vietą uždaromis transporto priemonėmis, kad atliekos iš jų neišbyrėtų. |
|
2) |
Prieš šalinant skystąsias atliekas, kuriose yra suspenduotų kietųjų dalelių, taikomi filtravimo arba nusodinimo procesai, kad iš skystųjų atliekų būtų pašalintos tokios kietosios dalelės, kurios šalinamos pagal 1 punktą. Skystosios atliekos:
|