„a)

schemoms pagal šio reglamento III skyriaus 1 skirsnį (išskyrus 15 straipsnį), 2 skirsnį (išskyrus 19c ir 19d straipsnius), 3, 4, 7 skirsnius (išskyrus 44 straipsnį) ir 10 skirsnį, jeigu kiekvienos valstybės narės vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija 150 mln. EUR, praėjus šešiems mėnesiams nuo jų įsigaliojimo, taip pat pagalbai, teikiamai finansinių produktų forma pagal III skyriaus 16 skirsnį, jeigu kiekvienos valstybės narės vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija 200 mln. EUR, praėjus šešiems mėnesiams nuo jų įsigaliojimo. Pagalbos pagal šio reglamento III skyriaus 16 skirsnį atveju, vertinant, ar valstybės narės vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas, susijęs su finansiniu produktu, viršija 200 mln. EUR, atsižvelgiama tik į konkrečiam finansiniam produktui skirtus tos valstybės narės įnašus į ES garantijos valstybės narės skyrių, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/523 (*1) 9 straipsnio 1 dalies b punkte. Per 20 darbo dienų nuo schemos įsigaliojimo įvertinusi jai valstybės narės pateiktą atitinkamą vertinimo planą, Komisija gali nuspręsti, kad šis reglamentas ir toliau taikomas ilgesniam laikotarpiui bet kuriai iš šių pagalbos schemų. Jei Komisija jau pratęsė šio reglamento taikymą tokioms schemoms ilgiau nei pirmuosius šešis mėnesius, valstybės narės gali nuspręsti pratęsti tų schemų taikymą iki šio reglamento taikymo laikotarpio pabaigos, jei atitinkama valstybė narė pagal Komisijos patvirtintą vertinimo planą pateikė vertinimo ataskaitą;

„a)

pagalbai, suteiktai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 (*2), išskyrus:

b)

pagalbai, suteiktai pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose, regioninės veiklos pagalbos schemas, konsultavimui skirtą pagalbą MVĮ, rizikos finansų pagalbą, pagalbą moksliniams tyrimams ir plėtrai, inovacijų pagalbą MVĮ, pagalbą aplinkos apsaugai, pagalbą mokymui, pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams, pagalbą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams, pagalbą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, pagalbą, naudojamą „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, pagalbą labai mažoms įmonėms, kuri teikiama kaip viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu, kaip nurodyta 19c straipsnyje, ir pagalbą MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, kaip nurodyta 19d straipsnyje;

„a)

ribotos turtinės atsakomybės bendrovė (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ, atitinkanti 21 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytą sąlygą ir rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tuomet, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama bendra neigiama suma, viršijanti pusę pasirašytojo akcinio kapitalo. Šioje nuostatoje ribotos turtinės atsakomybės bendrovė visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (*5) I priede, o akcinis kapitalas, jeigu taikoma, apima bet kokius akcijų priedus;

b)

bendrovė, kurioje bent keliems jos nariams tenka neribota turtinė atsakomybė už bendrovės (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ, atitinkanti 21 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytą sąlygą ir rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo) skolą ir kurios daugiau nei pusė kapitalo, kaip parodyta bendrovės apskaitoje, buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Šioje nuostatoje bendrovė, kurioje bent keliems jos nariams tenka neribota turtinė atsakomybė už bendrovės skolą, visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES II priede;

„20)

pakoreguota pagalbos suma – didžiausia leidžiama pagalbos suma dideliam investiciniam projektui, apskaičiuojama pagal šią formulę:

pakoreguota pagalbos suma = R × (A + 0,50 × B + 0 × C),

čia: R – atitinkamoje vietovėje taikytinas didžiausias pagalbos intensyvumas, neįskaitant padidinto pagalbos intensyvumo, taikytino MVĮ; A – tinkamų finansuoti išlaidų dalis, lygi 55 mln. EUR; B –tinkamų finansuoti išlaidų dalis nuo 55 iki 110 mln. EUR, ir C – tinkamų finansuoti išlaidų dalis, viršijanti 110 mln. EUR;“;

„27)

remiamos vietovės – vietovės, nurodytos regioninės pagalbos žemėlapyje, patvirtintame taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus ir galiojančiame pagalbos skyrimo momentu;“;

„32)

grynasis darbuotojų skaičiaus padidėjimas – grynasis darbuotojų skaičiaus padidėjimas atitinkamoje įmonėje, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per konkretų laikotarpį, iš per tą laikotarpį sukurtų darbo vietų atėmus visas per tą laikotarpį prarastas darbo vietas. Į visą darbo laiką, ne visą darbo laiką ir sezoninį darbą dirbančių asmenų skaičių turi būti atsižvelgiama pagal jų metinių darbo vienetų dalis;“;

„34)

finansų tarpininkas – bet kuri bet kokio statuso ir nuosavybės finansų įstaiga, įskaitant fondų fondus, privataus kapitalo investicinius fondus, viešųjų investicijų fondus, bankus, mikrofinansų įstaigas ir garantijų draugijas;“;

„39a)

ištiestosios rankos principas (įprastos rinkos sąlygos) – principas, pagal kurį sutarties šalių sandorio sąlygos nesiskiria nuo sąlygų, kuriomis sandorį būtų sudariusios nepriklausomos įmonės, ir nėra jokių slapto susitarimo elementų. Bet kuris sandoris, sudarytas taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę procedūrą, laikomas atitinkančiu ištiestosios rankos principą;

39b)

rašytinis – bet kokios formos rašytinis dokumentas, įskaitant elektroninius dokumentus, jeigu tokie elektroniniai dokumentai pripažįstami lygiaverčiais pagal atitinkamoje valstybėje narėje taikomas administracines procedūras ir teisės aktus;“;

„42)

regioninė veiklos pagalba – pagalba, skirta įmonės einamosioms išlaidoms mažinti, įskaitant tokias išlaidų kategorijas, kaip personalo, medžiagų, rangovų paslaugų, ryšių, energijos, techninės priežiūros, nuomos ir administravimo išlaidos, tačiau neįskaitant nusidėvėjimo sąnaudų ir finansavimo išlaidų, susijusių su investicijomis, kurioms suteikta investicinė pagalba;

43)

plieno sektorius – vieno ar kelių toliau nurodytų produktų gamyba:

„43a)

lignitas – žemos kokybės C kategorijos lignitas, arba ortolignitas, ir žemos kokybės B kategorijos lignitas, arba metalignitas, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nustatytoje tarptautinėje anglių kodifikavimo sistemoje;“;

„45)

transporto sektorius – sektorius, apimantis keleivių vežimą orlaiviais, jūrų transportu, keliais, geležinkeliais bei vidaus vandenimis arba krovinių vežimą samdos pagrindais ar už atlygį; konkrečiau, terminu „transporto sektorius“ įvardijama ši Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (*6) nustatytame statistiniame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (NACE 2 red.) nustatyta veikla:

„47a)

investavimo pabaiga – momentas, kai nacionalinės institucijos investiciją pripažįsta įvykdyta arba, nesant tokio pripažinimo, kai sueina treji metai nuo darbų pradžios;“;

„49)

pradinė investicija – viena iš šių investicijų:

50)

tapati ar panaši veikla – veikla, priskiriama prie tos pačios NACE 2 red. statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 2 red.) klasės (skaitmeninis keturženklis kodas);

51)

pradinė naujos ekonominės veiklos kūrimo investicija:

„72)

nepriklausomas privatus investuotojas – privatus ir nepriklausomas investuotojas, apibrėžtas šiame punkte. Privatūs investuotojai – investuotojai, kurie, nepriklausomai nuo jų nuosavybės struktūros, siekia tik komercinių interesų, naudoja nuosavus išteklius ir prisiima visą su savo investicijomis susijusią riziką, ir tai visų pirma yra: kredito įstaigos, investuojančios savo rizika ir iš nuosavų išteklių, privatūs labdaros fondai ir kiti fondai, šeimos įmonės ir neformalūs investuotojai, investuojančios įmonės, draudimo įmonės, pensijų fondai, mokslo įstaigos, taip pat fiziniai asmenys, kurie vykdo ekonominę veiklą arba jos nevykdo. Taikant šią apibrėžtį, privačiais investuotojais nebus laikomi Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas, tarptautinė finansų įstaiga, kurios akcininkė yra valstybė narė, arba juridinis asmuo, kuris profesionaliai vykdo finansinę veiklą ir kuriam valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio ar vietos lygmens subjektas suteikė įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą (nacionalinis skatinamojo finansavimo bankas ar kita skatinamojo finansavimo įstaiga). Nepriklausomas investuotojas – investuotojas, kuris nėra tinkamos finansuoti įmonės, į kurią jis investuoja, akcininkas. Kalbant apie paskesnes investicijas, investuotojas išlieka nepriklausomas, jei jis buvo laikomas nepriklausomu investuotoju ankstesniame investavimo etape. Įsteigus naują įmonę, visi privatūs investuotojai, įskaitant šios naujos bendrovės steigėjus, laikomi nepriklausomais nuo tos bendrovės;

73)

fizinis asmuo – taikant 21a ir 23 straipsnius tai asmuo, kuris nėra juridinis asmuo ir kuris nėra įmonė taikant Sutarties 107 straipsnio 1 dalį;“;

„79)

įgaliotasis subjektas – Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas, tarptautinė finansų įstaiga, kurios akcininkė yra valstybė narė, arba juridinis asmuo, kuris profesionaliai vykdo finansinę veiklą ir kuriam valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio ar vietos lygmens subjektas suteikė įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą (skatinamojo finansavimo bankas ar kita skatinamojo finansavimo įstaiga). Įgaliotasis subjektas gali būti atrenkamas arba tiesiogiai paskiriamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (*7) nuostatas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (*8) 38 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktį arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (*9) 59 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra taikytinas;

„80)

novatoriška įmonė – įmonė, atitinkanti vieną iš šių sąlygų:

„81)

alternatyvi prekybos platforma – daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (*15) 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte, jeigu bent 50 % finansinių priemonių, kuriomis leidžiama jose prekiauti, yra MVĮ išleistos finansinės priemonės;

„85)

pramoniniai tyrimai – suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir gebėjimų, reikalingų naujiems produktams, procesams ar paslaugoms kurti arba esamiems produktams, procesams ar paslaugoms, įskaitant naujus arba patobulintus skaitmeninius produktus, procesus ar paslaugas, reikšmingai patobulinti bet kurioje srityje, pramonės šakoje ar sektoriuje (įskaitant skaitmenines pramonės šakas ir technologijas, pavyzdžiui, superkompiuterius, kvantines technologijas, blokų grandinės technologijas, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, didžiuosius duomenis ir debesijos technologijas, bet tuo neapsiribojant).

Pramoniniai tyrimai apima sudėtinių sistemų dalių kūrimą ir gali apimti prototipų kūrimą laboratorijos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje modeliuojamos sąsajos su esamomis sistemomis, taip pat bandomųjų linijų kūrimą, kai to reikia pramoniniams tyrimams ir visų pirma bendram technologiniam patvirtinimui atlikti;

86)

eksperimentinė plėtra (bandomoji taikomoji veikla) – esamų mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių ir gebėjimų įgijimas, sujungimas, formavimas ir naudojimas, siekiant bet kurioje srityje, pramonės šakoje ar sektoriuje sukurti naujus arba patobulintus produktus, procesus ar paslaugas, įskaitant skaitmeninius produktus, procesus arba paslaugas (įskaitant skaitmenines pramonės šakas ir technologijas, pavyzdžiui, superkompiuterius, kvantines technologijas, blokų grandinės technologijas, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, didžiuosius duomenis ir debesijos arba tinklo paribio technologijas, bet tuo neapsiribojant). Ji taip pat gali apimti, pavyzdžiui, veiklą, kurios tikslas – naujų produktų, procesų ar paslaugų koncepcinis apibrėžimas, planavimas ir dokumentavimas.

Eksperimentinė plėtra gali apimti naujų arba patobulintų produktų, procesų ar paslaugų prototipų kūrimą, demonstravimą, bandomųjų vienetų kūrimą, bandymą ir tvirtinimą realias naudojimo sąlygas atitinkančioje aplinkoje, kai pagrindinis tikslas yra techniškai labiau patobulinti produktus, procesus ar paslaugas, kurie nėra iš esmės įtvirtinti. Ji taip pat gali apimti tinkamo komerciškai naudoti prototipo ar bandomojo vieneto kūrimą, jeigu tai yra galutinis komercinis produktas ir jeigu tokį produktą būtų per brangu gaminti vien tam, kad jis būtų pademonstruotas ir patvirtintas.

Eksperimentinė plėtra neapima esamų produktų, gamybos linijų, gamybos procesų, paslaugų ir vykdomos kitų rūšių veiklos įprastinių arba periodinių pakeitimų, net jei tokie pakeitimai gali reikšti patobulinimą;“;

„90a)

panaudojimas ne gynybos tikslams – 25e straipsnio tikslu suprantamas kaip panaudojimas produktuose, kurie nėra su gynyba susiję produktai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB (*16) priede.

„92)

inovacijų klasteriai (inovacijų grupės) – nepriklausomų šalių (pavyzdžiui, novatoriškų startuolių, mažųjų, vidutinių ir didelių įmonių, taip pat mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijų, mokslinių tyrimų infrastruktūros, bandymų ir eksperimentų infrastruktūros, skaitmeninių inovacijų centrų, ne pelno organizacijų ir kitų susijusių ekonominės veiklos vykdytojų) struktūros arba organizuotos grupės, kurių paskirtis – skatinti inovacinę veiklą ir naujus bendradarbiavimo būdus, pavyzdžiui, skaitmeninėmis priemonėmis, dalijantis ir (arba) skatinant dalytis įrenginiais ir keistis žiniomis bei technine patirtimi ir veiksmingai prisidedant prie klasterio įmonių ir kitų organizacijų žinių perdavimo, ryšių užmezgimo, informacijos sklaidos ir tarpusavio bendradarbiavimo; Skaitmeninių inovacijų centrai (įskaitant Europos skaitmeninių inovacijų centrus, finansuojamus pagal centralizuotai valdomą Skaitmeninės Europos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694) (*17), yra subjektai, kurių tikslas – skatinti pramonę (visų pirma MVĮ) ir viešojo sektoriaus organizacijas plačiai diegti skaitmenines technologijas, pvz., dirbtinį intelektą, debesiją, tinklo paribio ir itin našią kompiuteriją ir kibernetinį saugumą. Skaitmeninių inovacijų centrai patys savaime gali būti laikomi inovacijų klasteriu šio reglamento tikslais.

„94)

inovacijų konsultacinės paslaugos – konsultavimas, pagalba ar mokymas žinių perdavimo, nematerialiojo turto nuosavybės teisių įsigijimo, apsaugos ar naudojimo klausimais arba naudojimosi standartais ir jų taikymą reglamentuojančiomis taisyklėmis klausimais, taip pat konsultavimas, pagalba ar mokymas novatoriškų technologijų ir sprendimų (įskaitant skaitmenines technologijas ir sprendimus) diegimo arba naudojimo klausimais;

95)

inovacijų paramos paslaugos – aprūpinimas biuro plotu, duomenų bankų, debesijos ir duomenų saugojimo paslaugos, bibliotekos paslaugos, rinkotyra, laboratorijos paslaugos, kokybės ženklinimas, bandymai, eksperimentai ir sertifikavimas arba kitos susijusios paslaugos, įskaitant mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijų, mokslinių tyrimų infrastruktūros, bandymų ir eksperimentų infrastruktūros arba inovacijų klasterių teikiamas paslaugas, siekiant plėtoti veiksmingesnius arba technologiškai pažangesnius produktus, procesus ar paslaugas, įskaitant novatoriškų skaitmeninių technologijų ir sprendimų (įskaitant skaitmenines technologijas ir sprendimus) įgyvendinimą;

96)

organizacinių inovacijų diegimas – naujo organizacinio metodo taikymas įmonės lygmeniu (grupės lygmeniu konkrečiame EEE pramonės sektoriuje), organizuojant darbo vietas arba išorės santykių srityje, be kita ko, panaudojant naujas arba novatoriškas skaitmenines technologijas. Ši apibrėžtis neapima pakeitimų, paremtų įmonėje jau taikomais organizaciniais metodais, valdymo strategijos pakeitimų, susijungimo ir įsigijimo, procesų nebetaikymo, paprasto kapitalo pakeitimo arba padidinimo, pakeitimų, susijusių tik su gamyklos kainų kitimu, gamybos pagal užsakymą, lokalizavimo, reguliarių sezoninių ir kitų cikliškų pakeitimų, prekybos naujais arba reikšmingai patobulintais gaminiais;

97)

procesų inovacijų diegimas – naujo arba reikšmingai patobulinto gamybos arba pateikimo būdo diegimas, įskaitant svarbius technologijų, įrenginių arba programinės įrangos pakeitimus, įmonės lygmeniu (grupės lygmeniu konkrečiame EEE pramonės sektoriuje), be kita ko, panaudojant naujas arba novatoriškas skaitmenines technologijas arba sprendimus. Ši apibrėžtis neapima nedidelių pakeitimų arba patobulinimų, gamybinių arba paslaugų teikimo pajėgumų didinimo, įdiegiant papildomas gamybos arba logistikos sistemas, kurios yra labai panašios į jau naudojamas, procesų nebetaikymo, paprasto kapitalo pakeitimo arba padidinimo, pakeitimų, susijusių tik su gamyklos kainų kitimu, gamybos pagal užsakymą, lokalizavimo, reguliarių sezoninių ir kitų cikliškų pakeitimų, prekybos naujais arba iš esmės patobulintais gaminiais;“;

„98a)

bandymų ir eksperimentų infrastruktūra – priemonės, įranga, pajėgumai ir ištekliai, pavyzdžiui, bandymų stendai, bandomosios linijos, parodomieji įrenginiai, bandymų įrenginiai ar gyvosios laboratorijos, ir susijusios pagalbinės paslaugos, kuriomis daugiausia naudojasi įmonės, ypač MVĮ, siekiančios paramos bandymams ir eksperimentams atlikti, kad galėtų kurti naujus arba tobulinti esamus produktus, procesus ir paslaugas, taip pat išbandyti ir tobulinti technologijas, kad vykdant pramoninius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą būtų daroma pažanga. Galimybė naudotis viešosiomis lėšomis finansuojama bandymų ir eksperimentų infrastruktūra suteikiama keliems naudotojams; ši galimybė jiems turi būti suteikiama skaidriai, be diskriminacijos ir rinkos sąlygomis. Bandymų ir eksperimentų infrastruktūra kartais taip pat yra vadinama technologijų infrastruktūra (*18);

„101)

aplinkos apsauga – veiksmai ar veikla, kuriais siekiama sumažinti žmogaus veiklos sukeltą taršą, neigiamą poveikį aplinkai ar kitokią žalą fizinei aplinkai (įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį), ekosistemoms ar gamtos ištekliams arba užkirsti jiems kelią, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama sušvelninti klimato kaitą, sumažinti tokios žalos riziką, apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę arba paskatinti efektyviau naudoti gamtos išteklius, įskaitant energijos taupymo priemones ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą bei kitus metodus, kuriais siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų kiekį, taip pat pereiti prie žiedinės ekonomikos modelių, kad būtų sumažintas pirminių medžiagų naudojimas ir padidintas efektyvumas. Ji taip pat apima veiksmus, kuriais stiprinami gebėjimai prisitaikyti ir mažinamas pažeidžiamumas dėl klimato poveikio;

102)

Sąjungos standartas –

„102a)

įkrovimo infrastruktūra – stacionarioji arba mobilioji infrastruktūra elektros energijai transporto priemonėms, mobiliajai terminalų įrangai ar mobiliajai antžeminių paslaugų teikimo įrangai tiekti;

102b)

degalų papildymo infrastruktūra – stacionarioji arba mobilioji infrastruktūra vandeniliui transporto priemonėms, mobiliajai terminalų įrangai ar mobiliajai antžeminių paslaugų teikimo įrangai tiekti;

102c)

vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (*20) nustatytą metodiką, taikomą nebiologinės kilmės skystiesiems ir dujiniams degalams iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

„102d)

atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija – elektros energija, gaminama naudojant atsinaujinančiuosius išteklius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001* 2 straipsnio 1 punkte;

102e)

išmanusis įkrovimas – įkrovimo operacija, kai elektros energijos tiekimo baterijai intensyvumas koreguojamas realiuoju laiku pagal elektroniniu ryšiu gaunamą informaciją;

102f)

netarši transporto priemonė:

102g)

nulinės taršos transporto priemonė:

102h)

transporto priemonė – bet kuri iš šių:

102i)

mobilioji antžeminių paslaugų teikimo įranga – mobilioji įranga, naudojama su oro arba jūrų transportu susijusiai paslaugų teikimo veiklai vykdyti;

102j)

mobilioji terminalų įranga – mobilioji įranga, naudojama kroviniams pakrauti, iškrauti ir perkrauti bei įvairiarūšiam transportui skirtiems krovimo vienetams ir kroviniams pervežti terminalo teritorijoje;

„103)

energijos vartojimo efektyvumas – energijos vartojimo efektyvumas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (*25) 2 straipsnio 4 punkte;

„103a)

pirminė energija – atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų energijos išteklių energija, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota;“;

„103d)

pažangusis parengtumas – pastatų arba pastato vienetų tinkamumas pritaikyti juos prie naudotojo poreikių, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir bendro naudingumo optimizavimą, ir prie energetikos tinklo signalų“;

„103e)

maža vidutinės kapitalizacijos įmonė – įmonė, kuri nėra MVĮ ir kurios darbuotojų skaičius, apskaičiuotas pagal I priedo 3–6 straipsnius, neviršija 499, kurios metinė apyvarta neviršija 100 mln. EUR arba metinis balansas neviršija 86 mln. EUR; keli subjektai laikomi viena įmone, jei tenkinama kuri nors iš I priedo 3 straipsnio 3 dalyje išvardytų sąlygų. Taikant 56e straipsnio 10 dalį ir 56f straipsnį, maža vidutinės kapitalizacijos įmonė yra įmonė, kuri nėra MVĮ ir turi ne daugiau kaip 499 darbuotojus;“;

„103f)

sutaupyta energija – sutaupyta energija, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 5 punkte;“;

„105)

energijos vartojimo efektyvumo fondas, arba EVEF, – speciali investavimo priemonė, nustatyta siekiant investuoti į energijos vartojimo efektyvumo projektus pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti. EVEF valdo energijos vartojimo efektyvumo fondo valdytojas;“;

„108)

kogeneracija, arba bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, – kogeneracija, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 30 punkte;“;

„108a)

kogeneracija iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – kogeneracija, kai šilumai ir elektros energijai gaminti naudojama 100 % atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

108b)

šilumos siurblys – mechanizmas, įtaisas ar įrenginys, kuriuo šiluma iš natūralios aplinkos, pvz., oro, vandens ar grunto, perduodama į pastatus ar pramonės įrenginius natūralų šilumos srautą pakeičiant taip, kad šiluma būtų perduodama iš žemesnės temperatūros aplinkos į aukštesnės temperatūros aplinką. Reversiniai šilumos siurbliai šilumą taip pat gali perduoti iš pastato į natūralią aplinką;“;

„109)

atsinaujinančiųjų išteklių energija – tik atsinaujinančiuosius energijos išteklius naudojančių jėgainių pagaminta energija, apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 1 punkte, taip pat energijos dalis, nustatoma pagal energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių mišriose jėgainėse, naudojančiose ir tradicinius energijos išteklius, šiluminę vertę; tokia energija apima kaupimo sistemoms, prijungtoms prie tinklo skaitiklio (įrengtoms kartu arba kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginio priedas), užpildyti naudojamą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, tačiau neapima elektros energijos, pagamintos naudojant šias kaupimo sistemas;“;

„109a)

atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrija – atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 16 punkte;“;

„114)

novatoriška technologija – nauja ir neseniai patvirtinta technologija, palyginti su naujausiomis technologijomis pramonės sektoriuje, kuriai būdinga technologinės arba pramoninės nesėkmės rizika, ir tai nėra esamos technologijos optimizavimas ar patobulinimas;“;

„114a)

parodomasis projektas – parodomasis projektas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 (*26) 2 straipsnio 24 punkte;

114b)

sandoris dėl kainų skirtumo – pagalbos priemonė, kuria gavėjui suteikiama teisė gauti išmoką, lygią fiksuotos vykdymo kainos (-ų) ir referencinės kainos, pavyzdžiui, rinkos kainos, už produkcijos vienetą skirtumui;

„115)

balansavimas – kalbant apie elektros energiją, tai balansavimas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 10 punkte;

116)

įprasta atsakomybė už balansavimą – nediskriminacinė atsakomybė už balansavimą, naudojant įvairias technologijas, nuo balansavimo atsakomybės neatleidžiant nė vieno gamintojo, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnyje;“;

„116a)

už balansą atsakinga šalis – už balansą atsakinga šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 14 punkte;“;

„117)

biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų dalis, nurodyta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 24 punkte;“

„117a)

biodegalai – biodegalai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 33 punkte;

117b)

biodujos – biodujos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 28 punkte;

117c)

skystieji bioproduktai – skystieji bioproduktai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 32 punkte;

117d)

biomasės kuras – biomasės kuras, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 27 punkte;“;

„118)

trūkstamas finansavimas – grynosios papildomos išlaidos, kurios yra remiamo projekto ir alternatyviojo projekto, kurį pagalbos gavėjas patikimai vykdytų be pagalbos, ekonominių pajamų ir išlaidų (įskaitant investicijas ir veiklą) skirtumas. Kad būtų galima nustatyti trūkstamą finansavimą, valstybė narė turi kiekybiškai įvertinti visas pagrindines išlaidas ir pajamas pagal faktinį scenarijų ir patikimą priešingos padėties scenarijų, apskaičiuotą vidutinę svertinę kapitalo kainą (VSKK), pagal kurią pagalbos gavėjai diskontuos būsimus pinigų srautus, taip pat grynąją dabartinę vertę (GDV) pagal faktinį ir priešingos padėties scenarijų per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Tipines grynąsias papildomas išlaidas galima apskaičiuoti kaip faktinio scenarijaus ir priešingos padėties scenarijaus GDV skirtumą per etaloninio projekto įgyvendinimo laikotarpį.

119)

aplinkosaugos arba parafiskalinis mokestis – mokestis, taikomas konkrečiai mokesčių bazei, produktams ar paslaugoms, kurie yra aiškiai susiję su neigiamu poveikiu aplinkai, arba kuriuo siekiama apmokestinti tam tikrą veiklą, gaminius arba paslaugas, kad į jų kainą būtų įskaičiuotos aplinkos apsaugos išlaidos arba kad gamintojai bei vartotojai būtų orientuojami į tas veiklos rūšis, kurios mažiau kenkia aplinkai;“;

„121a)

valymas – aplinkosaugos vadybos veiksmai, pavyzdžiui, teršalų ar perteklinių maisto medžiagų šalinimas ar detoksikacija iš dirvožemio ir vandens siekiant pašalinti degradacijos šaltinius;

121b)

rekultivavimas – aplinkosaugos vadybos veiksmai, kuriais siekiama atkurti tam tikrą ekosistemų funkcionavimo lygį nualintose teritorijose taip, kad būtų vėl nuolat teikiamos ekosisteminės paslaugos, bet neprivalo būti užtikrinta nustatytos natūralios ar pusiau natūralios referencinės ekosistemos biologinė įvairovė ir vientisumas;

121c)

ekosistema – ekosistema, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (*27) 2 straipsnio 13 punkte;

121d)

biologinė įvairovė – biologinė įvairovė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2020/852 2 straipsnio 15 punkte;

„123a)

teršalas – teršalas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 2 straipsnio 10 punkte;

123b)

tarša – tarša, apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 2 punkte;

123c)

gamtos procesais pagrįstas sprendimas – veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti, išsaugoti, atkurti, tvariai naudoti ir tvarkyti natūralias ar modifikuotas sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemas, veiksmingai ir prisitaikius sprendžiant socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos uždavinius, kartu užtikrinant žmonių gerovę, ekosistemų funkcijas, atsparumą ir naudą biologinei įvairovei;

123d)

atkūrimas – procesas, kuriuo padedama atkurti ekosistemą, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir didinti ekosistemų atsparumą, visų pirma klimato kaitai. Ekosistemų atkūrimas apima priemones, kurių imamasi siekiant pagerinti ekosistemos būklę ir atkurti arba atstatyti ekosistemą, kai tokia būklė buvo prarasta, taip pat ekosistemų atsparumui ir prisitaikymui prie klimato kaitos gerinti;“;

„124)

didelio energinio efektyvumo centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas – efektyvus centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte;“;

„124a)

centralizuotas šilumos tiekimas ir centralizuotas vėsumos tiekimas – centralizuotas šildymas arba centralizuotas vėsinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 19 punkte;

124b)

centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos – šilumos ir (arba) vėsumos gamybos įrenginiai, šiluminės energijos kaupimo ir skirstymo tinklas, kurį sudaro tiek pirminis (perdavimo), tiek antrinis vamzdynų tinklai, kuriuo šiluma arba vėsuma tiekiama vartotojams. Nuoroda į centralizuotą šilumos tiekimą turi būti suprantama kaip nuoroda į centralizuoto šilumos ir (arba) vėsumos tiekimo sistemas, atsižvelgiant į tai, ar tinklai tiekia šilumą ar vėsumą kartu, ar atskirai;“;

„126)

pakartotinis naudojimas – pakartotinis naudojimas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2008/98/EB (*28) 3 straipsnio 13 punkte;

127)

parengimas pakartotiniam naudojimui – parengimas pakartotiniam naudojimui, apibrėžtas Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 16 punkte;

128)

perdirbimas – perdirbimas, apibrėžtas Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 17 punkte;

„128a)

efektyvus išteklių naudojimas – sąnaudų, reikalingų produkcijos vienetui pagaminti, kiekio sumažinimas arba pirminių sąnaudų pakeitimas antrinėmis sąnaudomis;

128b)

atliekos – atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte;

128c)

atliekinė šiluma – atliekinė šiluma, apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 9 punkte;

128d)

apdorojimas – apdorojimas, apibrėžtas Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 14 punkte, taip pat kitų produktų ir medžiagų apdorojimas;

128e)

atliekų naudojimas – naudojimas, apibrėžtas Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 15 punkte, taip pat kitų produktų ir medžiagų naudojimas;

128f)

šalinimas – šalinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 19 punkte;

128g)

kiti produktai arba medžiagos – produktai ir medžiagos, išskyrus atliekas, bet įskaitant Direktyvos 2008/98/EB 5 straipsnyje nurodytus šalutinius produktus, žemės ūkio ir miškininkystės atliekos, nuotekos, lietaus vanduo ir paviršinės nuotekos, mineralai, maistinės medžiagos, gamybos procesų metu susidariusios dujos ir nereikalingi produktai, dalys ir medžiagos;

128h)

nereikalingi produktai, dalys ir medžiagos – produktai, dalys ar medžiagos, kurie nebereikalingi arba nebenaudingi jų turėtojui, tačiau tinkami pakartotiniam naudojimui;

128i)

rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atskiras surinkimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 11 punkte;“;

„130)

energetikos infrastruktūra – bet kokia Sąjungoje esanti arba Sąjungą su viena ar daugiau trečiųjų šalių jungianti fizinė įranga arba įrenginys, priskiriamas prie šių kategorijų:

Infrastruktūra, nurodyta a–g punktuose, kuri yra sukurta vienam ex ante nustatytam naudotojui arba nedidelei jų grupei ir pritaikyta jų poreikiams (specialioji infrastruktūra), nelaikoma energetikos infrastruktūra.

„130a)

skirstymo sistemos operatorius – skirstymo sistemos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 29 punkte;

130b)

perdavimo sistemos operatorius – perdavimo sistemos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 35 punkte;

130c)

elektros energijos kaupimas – elektros energijos galutinio naudojimo atidėjimas vėlesniam momentui nei ji buvo pagaminta arba elektros energijos pavertimas tokios formos energija, kurią galima kaupti, tokios energijos kaupimas ir vėlesnis tokios energijos pavertimas elektros energija;

130d)

šilumos kaupimas – šilumos energijos galutinio naudojimo atidėjimas vėlesniam momentui nei ji buvo pagaminta arba elektros ar šilumos energijos pavertimas tokios formos energija, kurią galima kaupti, tokios energijos kaupimas ir, kai tinkama, vėlesnis tokios energijos pavertimas šilumos energija galutiniam naudojimui (t. y. šildymui arba vėsinimui);“;

„131)

energijos vidaus rinkos teisės aktai – Direktyva (ES) 2019/944, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB (*32), Reglamentas (ES) 2019/943 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 (*33);

„131a)

anglies dioksido surinkimo ir saugojimo arba CCS technologijos – technologijos, kurias taikant galima surinkti pramonės įmonių išmetamą CO2, įskaitant išsiskiriantį proceso metu, arba jį surinkti tiesiogiai iš aplinkos oro, transportuoti į saugyklą ir suleisti į tinkamas požemines geologines formacijas nuolat saugoti;

131b)

anglies dioksido surinkimo ir naudojimo arba CCU technologijos – technologijos, kurias taikant galima surinkti pramonės įmonių išmetamą anglies dioksidą (CO2), įskaitant išsiskiriantį proceso metu, arba jį surinkti tiesiogiai iš aplinkos oro ir transportuoti į CO2 vartojimo arba naudojimo vietą, kad tas CO2 būtų visiškai panaudotas;“;

„137)

plačiajuosčio ryšio infrastruktūra – plačiajuosčio ryšio tinklas be jokių aktyviųjų komponentų, kurį sudaro fizinė infrastruktūra, įskaitant kabelių kanalus, stulpus, stiebus, bokštus, nenaudojamas šviesolaidžio skaidulas, skirstymo spintas ir kabelius (įskaitant nenaudojamas šviesolaidžio skaidulas ir varinius kabelius);“

„137a)

tranzitinis tinklas – plačiajuosčio ryšio tinklo dalis, sujungianti prieigos tinklą ir pagrindinį tinklą, prie kurios galutiniams naudotojams nesuteikiama tiesioginė prieiga. Tai tinklo dalis, kurioje sujungiamas galutinių naudotojų duomenų srautas;

137b)

pagrindinis tinklas – pagrindinis tranzitinius tinklus iš skirtingų vietovių ar regionų sujungiantis tinklas;

137c)

prieigos tinklas – plačiajuosčio ryšio tinklo segmentas, sujungiantis tranzitinį tinklą su galutinių naudotojų patalpomis arba įrenginiais;“;

“139)

didmeninė prieiga – prieiga, per kurią vienas operatorius gali naudotis kito operatoriaus įrenginiais. Remiantis dabartiniais technologiniais laimėjimais, į didmeninę prieigą įtraukiami bent toliau išvardyti prieigos produktai: i) per FTTC tinklus: prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, atsiejimas ir prieiga prie dvejetainių signalų srauto; ii) per kabelių tinklus: prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir prieiga prie aktyviųjų paslaugų; iii) per fiksuotojo belaidžio ryšio tinklus: prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir prieiga prie aktyviųjų paslaugų; iv) per judriojo ryšio tinklus: prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir prieiga prie aktyviųjų paslaugų (bent jau tarptinklinio ryšio); v) per palydovines platformas: prieiga prie aktyviųjų paslaugų; vi) per tranzitinius tinklus: prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir prieiga prie aktyviųjų paslaugų.“;

„139a)

aprėpiami objektai – galutinių naudotojų objektai, į kuriuos, galutinių naudotojų prašymu ir per keturias savaites nuo prašymo dienos, operatorius gali teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas (neatsižvelgiant į tai, ar šie objektai jau yra prijungti prie tinklo). Šiuo atveju kaina, taikoma už plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą galutinių naudotojų objektuose, neturi viršyti įprastų prijungimo mokesčių, t. y. į ją neturi būti įtrauktos jokios papildomos ar išskirtinės išlaidos, palyginti su įprastine komercine praktika, ir bet kuriuo atveju neturi viršyti įprastos kainos atitinkamoje valstybėje narėje. Tą kainą turi nustatyti kompetentinga nacionalinė institucija;“;

„139d)

piko tarpsnis – paros laikas, įprastai trunkantis vieną valandą, per kurią tinklo apkrova paprastai yra didžiausia;

139e)

piko tarpsnio sąlygos – sąlygos, tikėtinos tinkle piko tarpsnio metu;

139f)

aktualus laikotarpis – laikotarpis, naudojamas planuojamoms privačiosioms investicijoms patikrinti, atitinkantis laikotarpį, kurio valstybės narės vertinimu reikės planuojamam valstybės lėšomis finansuojamam tinklui įdiegti, kuris prasideda nuo viešų konsultacijų apie planuojamą valstybės intervenciją paskelbimo momento ir baigiasi, kai tinklas pradedamas eksploatuoti (t. y. kai valstybės lėšomis finansuojamame tinkle pradedamos teikti didmeninės arba mažmeninės paslaugos). Aktualus laikotarpis negali būti trumpesnis nei dveji metai;“;

„157)

uosto infrastruktūra – infrastruktūra ir įrenginiai su transportu susijusioms uosto paslaugoms teikti, pavyzdžiui, laivų švartavimo prieplaukos, prieplaukų sienos, molai ir plūdriosios pontoninės rampos potvynių ir atoslūgių užliejamuose plotuose, vidaus baseinai, pylimai ir nusausinti žemės plotai, laivuose susidarančių atliekų ir krovinių likučių surinkimo infrastruktūra, įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūra uostuose elektros energijai, vandeniliui, amoniakui ir metanoliui transporto priemonėms, mobiliajai terminalų įrangai ir mobiliajai antžeminių paslaugų teikimo įranga tiekti;“;

„a)

regioninė investicinė pagalba: investicijoms, kurių tinkamos finansuoti išlaidos yra 110 mln. EUR arba didesnės, pagalbos sumą vienai įmonei vienam investiciniam projektui, kaip nurodyta toliau:

b)

regioninė miesto plėtros pagalba: 22 mln. EUR, kaip nustatyta 16 straipsnio 3 dalyje;

c)

investicinė pagalba MVĮ: 8,25 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

d)

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui: 2,2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

e)

pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse: 2,2 mln. EUR vienai įmonei per metus;“;

„ea)

pagalba labai mažoms įmonėms viešosios intervencijos forma, susijusi su 19c straipsnyje nurodytu elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu: 200 000 EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus. Pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veikiančioms labai mažoms įmonėms ši riba yra 25 000 EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus, o žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veikiančioms labai mažoms įmonėms – 30 000 EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus;

eb)

pagalba MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, kaip nurodyta 19d straipsnyje: 2 mln. EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus. Pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veikiančioms MVĮ ši riba yra 250 000 EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus, o žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veikiančioms MVĮ – 300 000 EUR vienam pagalbos gavėjui per kalendorinius metus. Pagalba įmonėms, veikiančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, teikiama su sąlyga, kad ji iš dalies arba visiškai neperduodama pirminės produkcijos gamintojams;“;

„f)

pagalba įmonėms, dalyvaujančioms Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose: pagalba pagal 20 straipsnį – 2,2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; pagalba pagal 20a straipsnį – 20a straipsnio 2 dalyje nustatytos sumos vienos įmonės vienam projektui;

g)

rizikos finansų pagalba: 16,5 mln. EUR vienai tinkamai finansuoti įmonei, kaip nustatyta 21 straipsnio 8 dalyje ir 21a straipsnio 2 dalyje;

h)

verslo pradžios pagalba: sumą, kaip nustatyta vienai įmonei 22 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 dalyse;

i)

pagalba moksliniams tyrimams ir plėtrai:

j)

investicinė pagalba mokslinių tyrimų infrastruktūroms: 35 mln. EUR vienai infrastruktūrai;

ja)

investicinė pagalba bandymų ir eksperimentų infrastruktūrai: 25 mln. EUR vienai infrastruktūrai;

k)

pagalba inovacijų klasteriams: 10 mln. EUR vienam klasteriui;

l)

inovacijų pagalba MVĮ: 10 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

m)

procesų ir organizacinių inovacijų diegimo pagalba: 12,5 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

n)

pagalbai mokymui: 3 mln. EUR vienam mokymo projektui;

o)

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba: 5,5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

p)

neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma: 11 mln. EUR vienai įmonei per metus;

q)

pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti: 11 mln. EUR vienai įmonei per metus;

r)

paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba: 5,5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

s)

investicinė pagalba aplinkos apsaugai, jeigu nenurodyta kitaip: 30 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

sa)

36 straipsnio 4 dalyje nurodyta pagalba specialiai infrastruktūrai ir saugojimui: 25 mln. EUR vienam projektui;“;

„sb)

36a straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta investicinė pagalba įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai: 30 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui, o jeigu tai schemos – 300 mln. EUR vidutinį metinį biudžetą;

sc)

38a straipsnio 7 dalyje ir 39 straipsnio 2a dalyje nurodyta investicinė pagalba pastatų energiniam naudingumui ir aplinkosauginiam veiksmingumui bendrai didinti: 30 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

sd)

38b straipsnyje nurodyta pagalba siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo: 30 mln. EUR viso nominaliojo nepanaudoto finansavimo vienam pagalbos gavėjui;

se)

investicinė pagalba pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektams finansinių priemonių forma: 39 straipsnio 5 dalyje nustatytas sumas;

sf)

44a straipsnyje nurodyta pagalba aplinkosaugos mokesčių arba rinkliavų sumažinimo forma: 50 mln. EUR vienai schemai per metus;“;

„v)

42 straipsnyje nurodyta veiklos pagalba atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybai skatinti ir 43 straipsnyje nurodyta veiklos pagalba atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai mažuosiuose projektuose ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijose skatinti: 30 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; visų schemų, kurioms taikomas 42 straipsnis, biudžetų suma ir visų schemų, kurioms taikomas 43 straipsnis, biudžetų suma atitinkamai neturėtų viršyti 300 mln. EUR per metus;

w)

46 straipsnyje nurodyta pagalba centralizuoto šilumos ir (arba) vėsumos tiekimo sistemoms: 50 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

x)

48 straipsnyje nurodyta pagalba energetikos infrastruktūrai: 70 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

y)

dotacijos forma skiriama pagalba fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklams diegti: 100 mln. EUR visų išlaidų vienam projektui; pagalbos fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklams, skiriamos kaip finansinė priemonė, atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;“;

„yd)

dotacijos forma suteikta pagalba tranzitiniams tinklams diegti: 100 mln. EUR visų išlaidų vienam projektui; finansinės priemonės forma suteikta pagalba tranzitiniams tinklams diegti: viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;“;

„z)

investicinė pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 165 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 82,5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

aa)

pagalbos garso ir vaizdo kūriniams schemos: 55 mln. EUR vienai schemai per metus;

bb)

investicinė pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms: 33 mln. EUR arba visos išlaidos, viršijančios 110 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba sporto infrastruktūrai: 2,2 mln. EUR vienai infrastruktūrai per metus;

cc)

investicinė pagalba vietos infrastruktūroms: 11 mln. EUR arba visos išlaidos, viršijančios 22 mln. EUR tai pačiai infrastruktūrai;“;

„ee)

pagalba jūrų uostams: tinkamos finansuoti išlaidos – 143 mln. EUR vienam projektui (arba 165 mln. EUR vienam projektui jūrų uoste, kuris įtrauktas į pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 (*34) 47 straipsnyje); dugno gilinimo atveju projektas apibrėžiamas kaip visi dugno gilinimo darbai, atlikti per vienus kalendorinius metus;

ff)

pagalba vidaus vandenų uostams: tinkamos finansuoti išlaidos – 44 mln. EUR vienam projektui (arba 55 mln. EUR vienam projektui vidaus vandenų uoste, kuris įtrauktas į pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnyje); dugno gilinimo atveju projektas apibrėžiamas kaip visi dugno gilinimo darbai, atlikti per vienus kalendorinius metus;

„hh)

pagalba MVĮ išlaidoms, patirtoms dalyvaujant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektuose: pagalba pagal 19a straipsnį – 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; pagalba pagal 19b straipsnį – 19b straipsnio 2 dalyje nustatytos sumos vienos įmonės vienam projektui.“;

„f)

pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės, jeigu tenkinamos 21 ir 21a straipsniuose nustatytos sąlygos;“;

„ga)

pagalba MVĮ, teikiama prieigos mokesčių arba nemokamos prieigos prie inovacijų konsultacinių paslaugų ir inovacijų paramos paslaugų forma, kaip apibrėžta atitinkamai 2 straipsnio 94 ir 95 punktuose, kurias pagal pagalbos schemą teikia, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos, mokslinių tyrimų infrastruktūra, bandymų ir eksperimentų infrastruktūra arba inovacijų klasteriai, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

„l)

pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, jeigu tenkinamos III skyriaus 16 skirsnyje nustatytos sąlygos;“;

„m)

pagalba labai mažoms įmonėms viešosios intervencijos forma, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu, jeigu tenkinamos 19c straipsnyje nustatytos sąlygos;

n)

pagalba MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, jeigu tenkinamos 19d straipsnyje nustatytos sąlygos.“;

„b)

pagalba MVĮ gauti finansavimą, jeigu tenkinamos 21, 21a ir 22 straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos“;

„l)

pagalba MVĮ, dalyvaujančioms bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektuose, jeigu tenkinamos 19a straipsnyje arba 19b straipsnyje nustatytos atitinkamos sąlygos;“;

„m)

pagalba žalos aplinkai šalinimui ir natūralių buveinių ir ekosistemų rekultivavimui, kai valymo arba rekultivavimo sąnaudos yra didesnės už žemės arba nuosavybės vertės padidėjimą, ir tenkinamos 45 straipsnyje nustatytos sąlygos;

n)

pagalba biologinės įvairovės apsaugai ir gamtos procesais pagrįstų prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sprendimų įgyvendinimui, jei tenkinamos 45 straipsnyje nustatytos sąlygos;

o)

pagalba atsinaujinančiųjų išteklių energijai skatinti pagal 41, 42 ir 43 straipsnius, kai pagalba suteikiama automatiškai vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais ir valstybei narei nesinaudojant diskrecijos teise, o priemonė buvo priimta ir įsigaliojo prieš pradedant įgyvendinti remiamą projektą ar veiklą;

p)

pagalba labai mažoms įmonėms viešosios intervencijos forma, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimu, laikantis 19c straipsnyje nustatytų sąlygų;

q)

pagalba MVĮ, kuri teikiama kaip laikina viešoji intervencija, susijusi su elektros energijos, dujų ar šilumos, pagamintos iš gamtinių dujų ar elektros energijos, tiekimu, siekiant sušvelninti kainų padidėjimo poveikį Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, laikantis 19d straipsnyje nustatytų sąlygų.“;

i)

pirmos pastraipos d punktas pakeičiamas taip:

ii)

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Didelių įmonių nematerialiojo turto išlaidos tinkamos finansuoti tik iki 50 % visų pradinės investicijos tinkamų finansuoti investicinių išlaidų ribos. MVĮ atveju tinkamos finansuoti sąnaudos yra 100 % nematerialiojo turto sąnaudų.“;

„a)

investiciniu projektu turi būti užtikrintas atitinkamos įmonės grynasis darbuotojų skaičiaus padidėjimas, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per ankstesnius 12 mėnesių, iš sukurtų darbo vietų skaičiaus atėmus visų per tą laikotarpį prarastų darbo vietų skaičių, išreikštas metiniais darbo vienetais;

b)

kiekviena darbo vieta užpildoma per trejus metus nuo investavimo pabaigos;“;

„b)

šios papildomos transporto išlaidos apskaičiuojamos pagal reisą, kuriuo prekės gabenamos iš kilmės vietos į paskirties vietą atitinkamos valstybės narės nacionalinių sienų ribose transporto priemone, kurią naudodamas pagalbos gavėjas turi mažiausiai išlaidų. Valstybė narė gali nustatyti aplinkosaugos standartus, kuriuos turi atitikti pasirinkta transporto rūšis, ir, jei tokie standartai taikomi pagalbos gavėjui, ji gali apskaičiuoti papildomas vežimo išlaidas remdamasi mažiausiomis sąnaudomis, reikalingomis šiems aplinkosaugos standartams įvykdyti.“;

i)

b punktas pakeičiamas taip:

ii)

d punktas pakeičiamas taip:

„e)

papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidarančios vykdant projektą; nedarant poveikio 7 straipsnio 1 dalies trečiam sakiniui, šios mokslinių tyrimų ir plėtros projekto išlaidos alternatyviai gali būti apskaičiuojamos taikant supaprastintą išlaidų metodą kaip ne didesnė nei 20 % fiksuoto dydžio suma, taikoma bendrai tinkamų finansuoti mokslinių tyrimų ir plėtros projekto išlaidų sumai, nurodytai a–d punktuose. Tokiu atveju netiesioginėms išlaidoms apskaičiuoti naudojamos mokslinių tyrimų ir plėtros projekto išlaidos nustatomos remiantis įprasta apskaitos praktika ir apima tik a–d punktuose nurodytas finansuoti tinkamas mokslinių tyrimų ir plėtros projekto išlaidas.“;

„c)

inovacijų konsultacinių paslaugų ir paramos paslaugų, įskaitant mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijų, mokslinių tyrimų infrastruktūros, bandymų ir eksperimentų infrastruktūros arba inovacijų klasterių teikiamas paslaugas, išlaidos.“

i)

a ir b punktai pakeičiami taip:

ii)

straipsnio dalis papildoma c punktu: