1.   Šia direktyva nustatomos bendros minimalaus efektyviojo tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo priemonės, kurias sudaro:

2.   Valstybės narės gali pasirinkti taikyti reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, pagal kurį papildinis mokestis apskaičiuojamas ir mokamas už perviršinį pelną, kuris priklauso visiems jų jurisdikcijoje esantiems mažus mokesčius mokantiems į grupę įeinantiems subjektams, pagal šią direktyvą.

1.   Ši direktyva taikoma valstybėje narėje esantiems į grupę įeinantiems subjektams, kurie yra nariai tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės, kurios metinės pajamos, įskaitant 3 dalyje nurodytų neįtrauktųjų subjektų pajamas, jos pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose ne mažiau kaip dvejus iš ketverių finansinių metų, einančių iš karto prieš patikrintus finansinius metus, yra 750 000 000 EUR arba didesnės.

2.   Jei vieni ar daugiau iš 1 dalyje nurodytų ketverių finansinių metų yra ilgesni ar trumpesni nei 12 mėnesių, toje dalyje nurodyta kiekvienų iš tų finansinių metų pajamų riba proporcingai koreguojama.

3.   Ši direktyva netaikoma šiems subjektams (toliau – neįtrauktieji subjektai):

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas gali pasirinkti pagal 45 straipsnio 1 dalį nelaikyti tos pastraipos b ir c punktuose nurodyto subjekto neįtrauktuoju subjektu.

1.   Šios direktyvos tikslais į grupę įeinančio subjekto, kuris nėra pereiginis subjektas, buvimo vieta yra jurisdikcijoje, kurioje jis laikomas rezidentu mokesčių tikslais, remiantis jo valdymo vieta, jo įkūrimo vieta ar panašiais kriterijais.

Jeigu subjekto, kuris nėra pereiginis subjektas, buvimo vietos neįmanoma nustatyti remiantis pirmąja pastraipa, laikoma, kad jo buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje jis buvo įkurtas.

2.   Pereiginis subjektas laikomas nepriskiriamu jokiai valstybei, išskyrus atvejus, kai jis yra tarptautinės įmonių grupės arba didelės vidaus subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas arba jis privalo taikyti PĮT pagal 5, 6, 7 ir 8 straipsnius; tokiu atveju laikoma, kad pereiginio subjekto buvimo vieta yra jurisdikcijoje, kurioje jis buvo įkurtas.

3.   Nustatoma, kad 3 straipsnio 13 punkto a papunktyje apibrėžtos nuolatinės buveinės buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje ji laikoma nuolatine buveine ir apmokestinama pagal taikytiną mokesčių sutartį.

Nustatoma, kad 3 straipsnio 13 punkto b papunktyje apibrėžtos nuolatinės buveinės buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje ji apmokestinama grynąja verte atsižvelgiant į jos vykdomą veiklą.

Nustatoma, kad 3 straipsnio 13 punkto c papunktyje apibrėžtos nuolatinės buveinės buvimo vieta yra jurisdikcijoje, kurioje ji yra.

3 straipsnio 13 punkto d papunktyje apibrėžta nuolatinė buveinė laikoma nepriskirtina jokiai valstybei.

4.   Jeigu į grupę įeinantis subjektas yra dviejose jurisdikcijose, o tos jurisdikcijos yra sudariusios jam taikytiną mokesčių sutartį laikoma, kad į grupę įeinančio subjekto buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje pagal tą mokesčių sutartį jis laikomas rezidentu mokesčių tikslais.

Kai pagal taikytiną mokesčių sutartį reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pasiektų abipusį susitarimą dėl vietos, kuri būtų laikoma į grupę įeinančio subjekto rezidavimo vieta mokesčių tikslais, o susitarimas nėra pasiektas, taikoma 5 dalis.

Kai pagal taikytiną mokesčių sutartį nenumatoma dvigubo apmokestinimo išvengimo lengvatų, nes į grupę įeinantis subjektas yra abiejų sutarties šalių rezidentas mokesčių tikslais, taikoma 5 dalis.

5.   Kai į grupę įeinantis subjektas yra dviejose jurisdikcijose, ir tos jurisdikcijos nėra sudariusios taikytinos mokesčių sutarties, laikoma, kad į grupę įeinančio subjekto buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje finansiniais metais taikomų įtrauktųjų mokesčių suma yra didesnė.

Apskaičiuojant pirmoje pastraipoje nurodytų įtrauktųjų mokesčių sumą, į mokesčio sumą, sumokėtą pagal kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarką, neatsižvelgiama.

Jei abiejose jurisdikcijose mokėtinų įtrauktųjų mokesčių suma yra vienoda arba lygi nuliui, laikoma, kad į grupę įeinančio subjekto buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje jam tenka didesnė neįtraukiamų pajamų dėl veiklos pagrindo suma, apskaičiuota subjektui pagal 28 straipsnį.

Jei neįtraukiamų pajamų dėl veiklos pagrindo sumos abiejose jurisdikcijose yra tokios pačios arba lygios nuliui, laikoma, kad į grupę įeinantis subjektas nepriskirtinas jokiai valstybei, išskyrus atvejus, kai jis yra pagrindinis patronuojantysis subjektas; tokiu atveju laikoma, kad jo buvimo vieta yra jurisdikcijoje, kurioje jis buvo įkurtas.

6.   Kai pagal 4 ir 5 dalis nustatoma, kad patronuojantysis subjektas yra jurisdikcijoje, kurioje jam netaikoma reikalavimus atitinkanti PĮT, laikoma, kad jam taikoma kitos jurisdikcijos reikalavimus atitinkanti PĮT, išskyrus atvejus, kai pagal taikytiną mokesčių sutartį tokią taisyklę taikyti draudžiama.

7.   Jeigu į grupę įeinantis subjektas per finansinius metus pakeičia savo buvimo vietą, laikoma, kad jo buvimo vieta yra toje jurisdikcijoje, kurioje jis buvo laikomas turinčiu buvimo vietą pagal šį straipsnį tų finansinių metų pradžioje.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad pagrindiniam patronuojančiajam subjektui, kuris yra į grupę įeinantis subjektas, esantis valstybėje narėje, už finansinius metus būtų taikomas papildinis mokestis (toliau – papildinis mokestis pagal PĮT), susijęs su jo mažai apmokestinamais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais kitoje jurisdikcijoje arba nepriskiriamais jokiai valstybei.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai į grupę įeinantis subjektas, kuris yra tarptautinės įmonių grupės arba didelės vidaus subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, yra valstybėje narėje, kuri yra mažų mokesčių jurisdikcija, už finansinius metus jam būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su juo pačiu ir visais mažus mokesčius mokančiais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais toje pačioje valstybėje narėje.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tarpiniam patronuojančiajam subjektui, kuris yra valstybėje narėje ir priklauso trečiosios valstybės jurisdikcijoje esančiam pagrindiniam patronuojančiajam subjektui, už finansinius metus būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su jo mažai apmokestinamais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais kitoje jurisdikcijoje arba nepriskiriamais jokiai valstybei.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai tarpinis patronuojantysis subjektas yra valstybėje narėje, kuri yra mažų mokesčių jurisdikcija, ir priklauso trečiosios valstybės jurisdikcijoje esančiam pagrindiniam patronuojančiajam subjektui, už finansinius metus jam būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su juo pačiu ir jo mažus mokesčius mokančiais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais toje pačioje valstybėje narėje.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos, jei:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai valstybėje narėje esantį tarpinį patronuojantįjį subjektą valdo pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuris yra neįtrauktasis subjektas, už finansinius metus jam būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su jo mažai apmokestinamais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais kitoje jurisdikcijoje arba nepriskiriamais jokiai valstybei.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai valstybėje narėje, kuri yra mažų mokesčių jurisdikcija, esantį tarpinį patronuojantįjį subjektą valdo pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuris yra neįtrauktasis subjektas, už finansinius metus jam būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su juo pačiu ir jo mažus mokesčius mokančiais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais toje pačioje valstybėje narėje.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos tais atvejais, kai kitas tarpinis patronuojantysis subjektas yra jurisdikcijoje, kurioje jam už tuos finansinius metus taikoma reikalavimus atitinkanti PĮT, ir jam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso 1 ir 2 dalyse nurodyto tarpinio patronuojančiojo subjekto kontrolinis akcijų paketas.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad iš dalies kitam subjektui priklausančiam patronuojančiajam subjektui, kuris yra valstybėje narėje, už finansinius metus būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su jo mažai apmokestinamais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais kitoje jurisdikcijoje arba nepriskiriamais jokiai valstybei.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai iš dalies kitam subjektui priklausantis patronuojantysis subjektas yra valstybėje narėje, kuri yra mažų mokesčių jurisdikcija, už finansinius metus jam būtų taikomas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su juo pačiu ir jo mažus mokesčius mokančiais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais toje pačioje valstybėje narėje.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos, jei iš dalies kitam subjektui priklausančio patronuojančiojo subjekto nuosavybės dalys tiesiogiai ar netiesiogiai visos arba iš dalies priklauso kitam patronuojančiajam subjektui, kuris iš dalies priklauso kitam subjektui, ir jam už tuos finansinius metus taikoma reikalavimus atitinkanti PĮT.

1.   Pagal 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį patronuojančiojo subjekto mokėtinas papildinis mokestis pagal PĮT, susijęs su mažus mokesčius mokančiu į grupę įeinančiu subjektu, yra lygus pagal 27 straipsnį apskaičiuotam mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto papildiniam mokesčiui, padaugintam iš tais finansiniais metais patronuojančiajam subjektui priskirtinos tokio papildinio mokesčio dalies.

2.   Patronuojančiajam subjektui priskirtina papildinio mokesčio dalis, susijusi su mažus mokesčius mokančiu į grupę įeinančiu subjektu, yra mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkančio pelno dalis, kuri yra patronuojančiojo subjekto nuosavybės dalis. Ta dalis yra lygi mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkančio pelno sumai tais finansiniais metais, atėmus tokių pajamų sumą, priskirtiną nuosavybės dalims, priklausančioms kitiems savininkams, ir padalinus iš mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkančio pelno sumos tais finansiniais metais.

Reikalavimus atitinkančio pelno suma, priskirtina mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto nuosavybės dalims, priklausančioms kitiems savininkams, turi būti suma, kuri būtų buvusi laikoma priskirtina tokiems savininkams pagal pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose naudojamo priimtino finansinės apskaitos standarto principus, jei mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto grynosios pajamos būtų lygios jo reikalavimus atitinkančiu pelnu, ir

3.   Be sumos, pagal šio straipsnio 1 dalį priskirtinos patronuojančiajam subjektui, į papildinį mokestį pagal PĮT, kurį patronuojantysis subjektas turi sumokėti pagal 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį už finansinius metus, pagal 27 straipsnį įtraukiama:

1.   Valstybės narės gali pasirinkti taikyti reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį.

Jeigu valstybė narė, kurioje yra į tarptautinę įmonių grupę arba į didelę vidaus subjektų grupę įeinantys subjektai, pasirenka taikyti reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, visi į tarptautinę įmonių grupę arba į didelę vidaus subjektų grupę įeinantys subjektai, kurie toje valstybėje narėje moka mažus mokesčius, tais finansiniais metais apmokestinami tuo vietos papildiniu mokesčiu.

Taikant reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, į grupę įeinančių mažus mokesčius mokančių subjektų vidaus pelno perviršis gali būti apskaičiuojamas remiantis priimtinu finansinės apskaitos standartu arba patvirtintu finansinės apskaitos standartu, kurį taikyti leido įgaliotoji apskaitos įstaiga, pakoreguotu siekiant užkirsti kelią reikšmingiems konkurencijos iškraipymams, o ne finansinės apskaitos standartu, naudojamu konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms rengti.

2.   Jeigu tarptautinės įmonių grupės arba didelės vidaus subjektų grupės patronuojantysis subjektas yra valstybėje narėje, o jam tiesiogiai arba netiesiogiai priklausantys į grupę įeinantys subjektai, esantys toje valstybėje narėje arba kitoje jurisdikcijoje, apmokestinami tose jurisdikcijose tais finansiniais metais taikomu reikalavimus atitinkančiu vietos papildiniu mokesčiu, bet kokio pagal 27 straipsnį apskaičiuoto papildinio mokesčio suma, kurią patronuojantysis subjektas turi sumokėti pagal 5–8 straipsnius, sumažinama ne daugiau kaip iki nulio jo paties arba tų į grupę įeinančių subjektų mokėtino reikalavimus atitinkančio vidaus papildinio mokesčio suma.

Nepaisant pirmos pastraipos, jei reikalavimus atitinkantis vidaus papildinis mokestis už finansinius metus yra apskaičiuotas pagal pagrindiniam patronuojančiajam subjektui priimtiną finansinės apskaitos standartą arba pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (IFRS arba Sąjungos vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1606/2002 priimtus IFRS), papildinis mokestis už tuos finansinius metus pagal 27 straipsnį toje valstybėje narėje esantiems ir į tą tarptautinę įmonių grupę arba didelę vidaus subjektų grupę įeinantiems subjektams neskaičiuojamas. Ši pastraipa neturi poveikio dar vieno papildinio mokesčio skaičiavimui pagal 29 straipsnį tuo atveju, kai valstybė narė netaiko reikalavimus atitinkančio vidaus papildinio mokesčio, kad surinktų papildomą papildinį mokestį pagal 29 straipsnį.

3.   Jei reikalavimus atitinkančio vietos papildinio mokesčio suma už finansinius metus nėra sumokama per ketverius finansinius metus, einančius po finansinių metų, kuriais ji buvo mokėtina, nesumokėta vietos papildinio mokesčio suma pridedama prie jurisdikcijos papildinio mokesčio, apskaičiuoto pagal 27 straipsnio 3 dalį, ir nebeturi būti renkama valstybės narės, kuri padarė pasirinkimą pagal šio straipsnio 1 dalį.

4.   Valstybės narės, pasirinkusios taikyti reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, praneša Komisijai apie tą pasirinkimą per keturis mėnesius nuo jų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais nustatomas reikalavimus atitinkantis vietos papildinis mokestis, priėmimo. Toks pasirinkimas galioja ir negali būti atšauktas trejus metus. Kiekvieno trejų metų laikotarpio pabaigoje pasirinkimas automatiškai atnaujinamas, išskyrus atvejus, kai valstybė narė savo pasirinkimą atšaukia. Apie pasirinkimo atšaukimą Komisijai turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki trejų metų laikotarpio pabaigos.

1.   Kai tarptautinės įmonių grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas yra trečiosios valstybės jurisdikcijoje, kuri netaiko reikalavimus atitinkančios PĮT, arba kai tarptautinių įmonių grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas yra neįtrauktasis subjektas, valstybės narės užtikrina, kad Sąjungoje esantiems į grupę įeinantiems subjektams valstybėje narėje, kurioje yra jų buvimo vieta, būtų taikomas koregavimas, lygus papildinio mokesčio sumai pagal NAPT, finansiniais metais priskirtai tai valstybei narei pagal 14 straipsnį.

Tuo tikslu toks koregavimas gali būti į grupę įeinančių subjektų mokėtinas papildinis mokestis arba atskaitymo iš tų į grupę įeinančių subjektų apmokestinamųjų pajamų atsisakymas, dėl kurio susidarytų mokestinio įsipareigojimo suma, kurią būtina surinkti kaip NAPT papildinio mokesčio sumą, priskirtą tai valstybei narei.

2.   Kai valstybė narė taiko koregavimą pagal šio straipsnio 1 dalį atsisakydama atskaitymo iš apmokestinamųjų pajamų, toks koregavimas tiek, kiek įmanoma, taikomas apmokestinamiesiems metams, kuriais baigiasi finansiniai metai, kuriems pagal 14 straipsnį buvo apskaičiuota ir valstybei narei priskirta NAPT papildinio mokesčio suma.

Bet kuri NAPT papildinio mokesčio suma, kuri ir toliau yra mokėtina už finansinius metus dėl atskaitymo iš apmokestinamųjų pajamų tais finansiniais metais atsisakymo, tiek, kiek reikia perkeliama į kitą ataskaitinį laikotarpį ir kiekvienais kitais finansiniais metais jai taikomas koregavimas pagal 1 dalį, kol sumokama visa tai valstybei narei tais finansiniais metais priskirta NAPT papildinio mokesčio suma.

3.   Tiems į grupę įeinantiems subjektams, kurie yra investavimo subjektai, šis straipsnis netaikomas.

1.   Kai tarptautinės įmonių grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas yra mažų mokesčių trečiojoje valstybės jurisdikcijoje, valstybės narės užtikrina, kad Sąjungoje esantiems į grupę įeinantiems subjektams valstybėje narėje, kurioje yra jų buvimo vieta, būtų taikomas koregavimas, lygus papildinio mokesčio sumai pagal NAPT, finansiniais metais priskirtai tai valstybei narei pagal 14 straipsnį.

Tuo tikslu toks koregavimas gali būti į grupę įeinančių subjektų mokėtinas papildinis mokestis arba atskaitymo iš tų į grupę įeinančių subjektų apmokestinamųjų pajamų atsisakymas, dėl kurio susidarytų mokestinio įsipareigojimo suma, kurią būtina surinkti kaip NAPT papildinio mokesčio sumą, priskirtą tai valstybei narei.

Pirma pastraipa netaikoma, jei pagrindiniam patronuojančiajam subjektui mažų mokesčių trečiosios valstybės jurisdikcijoje taikoma reikalavimus atitinkanti PĮT, susijusi su juo pačiu ir jo mažus mokesčius mokančiais į grupę įeinančiais subjektais, esančiais toje jurisdikcijoje.

2.   Kai valstybė narė taiko koregavimą pagal šio straipsnio 1 dalį atsisakydama atskaitymo iš apmokestinamųjų pajamų, toks koregavimas tiek, kiek įmanoma taikomas apmokestinamiesiems metams, kuriais baigiasi finansiniai metai, kuriems pagal 14 straipsnį buvo apskaičiuota ir valstybei narei priskirta NAPT papildinio mokesčio suma.

Bet kuri NAPT papildinio mokesčio suma, kuri ir toliau yra mokėtina už finansinius metus dėl atskaitymo iš apmokestinamųjų pajamų tais finansiniais metais atsisakymo, tiek, kiek reikia perkeliama į kitą ataskaitinį laikotarpį ir kiekvienais kitais finansiniais metais jai taikomas koregavimas pagal 1 dalį, kol sumokama visa tai valstybei narei tais finansiniais metais priskirta NAPT papildinio mokesčio suma.

3.   Tiems į grupę įeinantiems subjektams, kurie yra investavimo subjektai, šis straipsnis netaikomas.

1.   Valstybei narei priskirta papildinio mokesčio pagal NAPT suma apskaičiuojama bendrą papildinio mokesčio pagal NAPT sumą, nustatytą pagal 2 dalį, padauginus iš valstybės narės NAPT procentinės dalies, nustatytos pagal 5 dalį.

2.   Bendras papildinis mokestis pagal NAPT už finansinius metus yra lygus tų finansinių metų kiekvienam mažai apmokestinamam į tarptautinę įmonių grupę įeinančiam subjektui apskaičiuotų papildinių mokesčių sumai, nustatytai pagal 27 straipsnį, atlikus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus koregavimus.

3.   Mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto papildinis mokestis pagal NAPT yra lygus nuliui, jeigu tais finansiniais metais tokio mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto pagrindiniam patronuojančiajam subjektui priklausančias visas nuosavybės dalis tiesiogiai arba netiesiogiai valdo vienas ar daugiau patronuojančiųjų subjektų, kurie privalo to mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto atžvilgiu tais finansiniais metais taikyti reikalavimus atitinkančią PĮT.

4.   Tais atvejais, kai 3 dalis netaikoma, mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto papildinis mokestis pagal NAPT sumažinamas patronuojančiajam subjektui priskirtina to mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto, kuris apmokestinamas pagal reikalavimus atitinkančią PĮT, papildinio mokesčio dalimi.

5.   Kiekvienais finansiniais metais ir kiekvienai tarptautinei įmonių grupei valstybėje narėje taikoma NAPT procentinė dalis apskaičiuojama pagal šią formulę:

čia:

6.   Darbuotojų skaičius yra visų atitinkamoje jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų, įskaitant nepriklausomus rangovus, su sąlyga, kad jie dalyvauja į grupę įeinančio subjekto įprastoje veikloje, darbuotojų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu.

Į materialųjį turtą įtraukiamas visų į grupę įeinančių subjektų, esančių atitinkamoje jurisdikcijoje, materialusis turtas, bet neįtraukiami pinigai arba pinigų ekvivalentas, nematerialusis arba finansinis turtas.

7.   Darbuotojai, kurių darbo užmokesčio išlaidos yra įtrauktos į nuolatinės buveinės atskiras finansines sąskaitas, kaip numatyta 18 straipsnio 1 dalyje ir atlikus koregavimą pagal 18 straipsnio 2 dalį, priskiriamos nuolatinės buveinės buvimo jurisdikcijai.

Materialusis turtas, įtrauktas į nuolatinės buveinės atskiras finansines sąskaitas pagal 18 straipsnio 1 dalį, atlikus koregavimą pagal 18 straipsnio 2 dalį, priskiriamas nuolatinės buveinės jurisdikcijai.

Nuolatinės buveinės jurisdikcijai priskiriamas darbuotojų skaičius ir materialusis turtas neįtraukiami į pagrindinio subjekto jurisdikcijos darbuotojų skaičių ir materialųjį turtą.

Investavimo subjekto darbuotojų skaičius ir turimo materialiojo turto grynoji balansinė vertė į 5 dalyje nurodytos formulės elementus neįtraukiami.

Pereiginio subjekto darbuotojų skaičius ir turimo materialiojo turto grynoji balansinė vertė į 5 dalyje nurodytos formulės elementus neįtraukiami, išskyrus atvejus, kai jie priskiriami nuolatinei buveinei arba, jeigu nuolatinės buveinės nėra, į grupę įeinantiems subjektams, esantiems jurisdikcijoje, kurioje buvo įkurtas pereiginis subjektas.

8.   Nukrypstant nuo 5 dalies, tarptautinei įmonių grupei taikoma jurisdikcijos NAPT procentinė dalis tam tikrais finansiniais metais laikoma nuline, jeigu dėl ankstesniais finansiniais metais tai jurisdikcijai priskirtos NAPT papildinio mokesčio sumos į tą tarptautinę įmonių grupę įeinantys subjektai, esantys toje jurisdikcijoje, nepatyrė papildomų mokesčių grynaisiais pinigais išlaidų, kurios iš viso lygios tais ankstesniais finansiniais metais tai jurisdikcijai priskirtai NAPT papildinio mokesčio sumai.

Į tarptautinę įmonių grupę įeinančių subjektų, esančių jurisdikcijoje, kurios NAPT procentinė dalis tam tikrais finansiniais metais yra lygi nuliui, darbuotojų skaičius ir materialiojo turto grynoji balansinė vertė neįtraukiami į formulės, pagal kurią tais finansiniais metais tarptautinei įmonių grupei priskiriamas visas papildinio mokestis pagal NAPT, elementus.

9.   8 dalis netaikoma tam tikrais finansiniais metais, jei visose jurisdikcijose, kuriose tais finansiniais metais taikoma reikalavimus atitinkanti NAPT, tais finansiniais metais tarptautinei subjektų grupei taikoma NAPT procentinė dalis yra lygi nuliui.

1.   Į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami tais finansiniais metais atliekant 16–19 straipsniuose nustatytus į grupę įeinančio subjekto finansinės apskaitos grynojo pelno arba nuostolių koregavimus prieš bet kokius konsolidavimo koregavimus, kad būtų pašalinti grupės vidaus sandoriai, kaip nustatyta pagal apskaitos standartą, naudojamą rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

2.   Jeigu neįmanoma pagrįstai ir praktiškai nustatyti į grupę įeinančio subjekto finansinės apskaitos grynojo pelno arba nuostolių remiantis priimtinu finansinės apskaitos standartu arba patvirtintu finansinės apskaitos standartu, naudojamu rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas, į grupę įeinančio subjekto finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai už finansinius metus gali būti nustatomi pagal kitą priimtiną finansinės apskaitos standartą arba patvirtintą finansinės apskaitos standartą, jeigu:

3.   Jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas neparengė savo konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pagal 3 straipsnio 6 punkto c papunktyje nurodytą priimtiną finansinės apskaitos standartą, pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosios finansinės ataskaitos koreguojamos, kad būtų išvengta bet kokio reikšmingo konkurencijos iškraipymo.

4.   Jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas neparengia konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, nurodytų 3 straipsnio 6 dalies a, b ir c punktuose, pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosios finansinės ataskaitos, nurodytos 3 straipsnio 6 dalies d punkte, yra ataskaitos, kurios būtų parengtos, jei pagrindinis patronuojantysis subjektas būtų turėjęs parengti tokias konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal:

5.   Jeigu valstybė narė arba trečiosios valstybės jurisdikcija taiko reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, toje valstybėje narėje arba trečiosios valstybės jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai gali būti nustatomi pagal priimtiną finansinės apskaitos standartą arba patvirtintą finansinės apskaitos standartą, kuris skiriasi nuo finansinės apskaitos standarto, naudojamo rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotas finansines ataskaitas su sąlyga, kad tokios finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai yra koreguojami, kad būtų išvengta bet kokio reikšmingo konkurencijos iškraipymo.

6.   Jeigu taikant konkretų principą ar procedūrą pagal bendrai priimtų apskaitos principų rinkinį reikšmingai iškraipoma konkurencija, bet kurio straipsnio ar sandorio, kuriam taikomas tas principas ar procedūra, apskaitos tvarka koreguojama taip, kad atitiktų tam straipsniui ar sandoriui pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus taikomą tvarką (IFRS arba IFRS, kuriuos Sąjunga priėmė pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002).

1.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Siekiant nustatyti į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, grynasis pelnas arba nuostoliai, įtraukti į jo finansinę apskaitą, koreguojami toliau nurodytomis sumomis:

3.   Į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu, į grupę įeinantis subjektas gali sumą, kurią leidžiama atskaityti apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas jo buvimo vietoje, pakeisti savo finansinėse sąskaitose tokio į grupę įeinančio subjekto sąnaudomis arba išlaidomis pripažinta suma, kuri buvo sumokėta kaip kompensacijos akcijomis.

Jei nepasinaudota galimybe pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais, kompensacijų akcijomis sąnaudų arba išlaidų suma, kuri buvo atskaityta iš į grupę įeinančio subjekto grynojo pelno arba nuostolių, įtrauktų į jo finansinę apskaitą, kad būtų galima apskaičiuoti jo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius už visus ankstesnius finansinius metus, turi būti įtraukta tais finansiniais metais, kuriais tas pasirinkimo sandoris baigė galioti.

Jeigu dalis kompensacijų akcijomis sąnaudų arba išlaidų buvo įtraukta į grupę įeinančio subjekto finansines sąskaitas per finansinius metus, einančius prieš finansinius metus, kuriais buvo padarytas pasirinkimas, suma, lygi bendros kompensacijų akcijomis sąnaudų arba išlaidų sumos, kuri buvo atimta apskaičiuojant jo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius tais ankstesniais finansiniais metais, ir bendros kompensacijų akcijomis sąnaudų arba išlaidų sumos, kuri būtų buvusi atimta apskaičiuojant jo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius tais ankstesniais finansiniais metais, jei pasirinkimas būtų padarytas tais finansiniais metais, skirtumui, įtraukiama tais finansiniais metais apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.

Pasirinkimas daromas pagal 45 straipsnio 1 dalį ir nuosekliai taikomas visiems į grupę įeinantiems subjektams, esantiems toje pačioje jurisdikcijoje tais metais, kuriais daromas pasirinkimas, ir visais vėlesniais finansiniais metais.

Finansiniais metais, kuriais pasirinkimas panaikinamas, apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius įtraukiama nesumokėtų kompensacijų akcijomis sąnaudų arba išlaidų suma, atskaityta remiantis pasirinkimu ir viršijanti sukauptas finansinės apskaitos išlaidas.

4.   Bet kokie skirtingose jurisdikcijose esančių į grupę įeinančių subjektų tarpusavio sandoriai, kurie abiejų į grupę įeinančių subjektų finansinėse sąskaitose neįrašomi kaip ta pati suma arba kurie neatitinka įprastų rinkos sąlygų principo, turi būti koreguojami taip, kad jų suma būtų tokia pati ir jie atitiktų įprastų rinkos sąlygų principą.

Nuostoliai dėl turto pardavimo ar kitokio perleidimo tarp dviejų toje pačioje jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų, kurie nėra apskaitomi nuosekliai laikantis įprastų rinkos sąlygų principo, koreguojami remiantis įprastų rinkos sąlygų principu, jei tie nuostoliai įtraukiami apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.

Šioje dalyje įprastų rinkos sąlygų principas reiškia principą, pagal kurį į grupę įeinančių subjektų tarpusavio sandoriai turi būti apskaitomi atsižvelgiant į sąlygas, kurios būtų buvusios sudarytos tarp nepriklausomų įmonių vykdant panašius sandorius panašiomis aplinkybėmis.

5.   Apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, reikalavimus atitinkantys grąžintini mokesčių kreditai, nurodyti 38 straipsnio 2 dalyje, laikomi pajamomis. Apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, reikalavimų neatitinkantys grąžintini mokesčių kreditai nelaikomi pajamomis.

6.   Į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu, finansinių metų turto ir įsipareigojimų, kuriems taikoma apskaita tikrąja verte arba vertės sumažėjimo apskaita konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, vertės padidėjimo pajamos ir nuostoliai gali būti nustatomi remiantis realizavimo principu reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių apskaičiavimui.

Vertės padidėjimo pajamos arba nuostoliai, atsirandantys turto arba įsipareigojimo atžvilgiu taikant tikrosios vertės arba vertės sumažėjimo apskaitą, neįtraukiami apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius pagal pirmą pastraipą.

Turto arba įsipareigojimo balansinė vertė siekiant nustatyti pelną arba nuostolius pagal pirmą pastraipą yra balansinė vertė turto įsigijimo arba įsipareigojimo prisiėmimo momentu arba pirmąją finansinių metų, kuriais buvo padarytas pasirinkimas, dieną, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

Pasirinkimas daromas pagal 45 straipsnio 1 dalį ir taikomas visiems į grupę įeinantiems subjektams, esantiems jurisdikcijoje, kuriai taikomas pasirinkimas, išskyrus atvejus, kai duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas nusprendžia pasirinkti tik į grupę įeinančių subjektų materialųjį turtą arba investavimo subjektus.

Finansiniais metais, kuriais pasirinkimas atšaukiamas, suma, lygi turto arba įsipareigojimo tikrosios vertės ir turto arba įsipareigojimo balansinės vertės pirmąją finansinių metų, kuriais pasirinkimas atšaukiamas, dieną, nustatytų remiantis pasirinkimu, skirtumui, įtraukiama, jei tikroji vertė yra didesnė už balansinę vertę, arba atimama, jei balansinė vertė yra didesnė už tikrąją vertę, apskaičiuojant į grupę įeinančių subjektų reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.

7.   Į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu , jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai, atsirandantys dėl to, kad tam tikrais finansiniais metais toks į grupę įeinantis subjektas perleido toje jurisdikcijoje esantį vietinį materialųjį turtą trečiosioms šalims, kurios nėra grupės narės, gali būti koreguojami, kaip nurodyta šioje dalyje. Šioje dalyje vietinis materialusis turtas yra nekilnojamasis turtas, esantis toje pačioje jurisdikcijoje kaip ir į grupę įeinantis subjektas.

Grynasis pelnas, gautas tais finansiniais metais, kuriais buvo padarytas pasirinkimas, perleidus vietinį materialųjį turtą, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, užskaitomas kompensuojant visus toje jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto grynuosius nuostolius, atsiradusius perleidus vietinį materialųjį turtą, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, tais finansiniais metais, kuriais buvo padarytas pasirinkimas, ir per ketverius finansinius metus iki tų finansinių metų (toliau – penkerių metų laikotarpis). Grynasis pelnas pirmiausia užskaitomas kompensuojant grynuosius nuostolius, jei jų yra, susidariusius anksčiausiais penkerių metų laikotarpio finansiniais metais. Bet kokia likusi grynojo pelno suma perkeliama į kitus metus ir užskaitoma kompensuojant bet kokius grynuosius nuostolius, atsiradusius vėlesniais penkerių metų laikotarpio finansiniais metais.

Bet kokia grynojo pelno likutinė suma, likusi pritaikius antrą pastraipą, tolygiai paskirstoma per penkerių metų laikotarpį, kad būtų apskaičiuotos kiekvieno toje jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto, kuris perleidęs vietinį materialųjį turtą gavo grynąjį pelną, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai tais finansiniais metais, kuriais buvo padarytas pasirinkimas. Į grupę įeinančiam subjektui paskirto grynojo pelno likutinė suma turi būti proporcinga to į grupę įeinančio subjekto grynajam pelnui, padalytam iš visų į grupę įeinančių subjektų grynojo pelno.

Jeigu joks į grupę įeinantis subjektas jurisdikcijoje tais finansiniais metais, kuriais buvo padarytas pasirinkimas, negavo grynojo pelno iš perleidžiamo vietinio materialiojo turto, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, likusi grynojo pelno suma, nurodyta trečioje pastraipoje, tolygiai paskirstoma kiekvienam į grupę įeinančiam subjektui toje jurisdikcijoje per penkerių metų laikotarpį, kad būtų apskaičiuotos kiekvieno iš tų į grupę įeinančių subjektų reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai.

Bet koks koregavimas pagal šią dalį už finansinius metus, einančius prieš finansinius metus, kuriais buvo padarytas pasirinkimas, atliekamas pagal 29 straipsnio 1 dalį. Pasirinkimas daromas kasmet pagal 45 straipsnio 2 dalį.

8.   Apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius neatsižvelgiama į išlaidas, susijusias su finansavimo susitarimu, pagal kurį vienas ar daugiau į grupę įeinančių subjektų teikia kreditą ar kitaip investuoja į vieną ar kelis kitus į tą pačią grupę įeinančius subjektus (toliau – grupės vidaus finansavimo susitarimas), jeigu tenkinamos šios sąlygos:

9.   Pagrindinis patronuojantysis subjektas gali pasirinkti taikyti savo konsoliduotosios apskaitos tvarką pajamoms, išlaidoms, vertės padidėjimo pajamoms ir nuostoliams pašalinti iš sandorių tarp į grupę įeinančių subjektų, esančių toje pačioje jurisdikcijoje ir įtrauktų į mokesčių konsolidavimo grupę, siekdamas apskaičiuoti tų į grupę įeinančių subjektų grynąjį reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.

Pasirinkimas daromas pagal 45 straipsnio 1 dalį.

Tais finansiniais metais, kuriais buvo padarytas arba atšauktas pasirinkimas, atliekami atitinkami koregavimai, kad dėl pasirinkimo arba pasirinkimo atšaukimo į reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių straipsnius būtų atsižvelgiama ne daugiau kaip vieną kartą arba nebūtų atsižvelgiama.

10.   Apskaičiuodama savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, draudimo bendrovė neįtraukia jokios sumos, kurią draudėjai turi sumokėti už draudimo bendrovės mokamus mokesčius, susijusius su grąža draudėjams. Apskaičiuodama savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, draudimo bendrovė įtraukia bet kokią grąžą draudėjams, kuri nėra įtraukta į grynąjį pelną arba nuostolius, įtrauktus į jos finansinę apskaitą, jeigu į jos finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai apima atitinkamą įsipareigojimų draudėjams padidėjimą arba sumažėjimą.

11.   Bet kokia suma, pripažįstama kaip į grupę įeinančio subjekto nuosavo kapitalo sumažėjimas ir dėl paskirstytų ar numatomų paskirstyti sumų, susijusių su to į grupę įeinančio subjekto pagal prudencinius reguliavimo reikalavimus išleista priemone (papildomas pirmojo lygio kapitalas), apskaičiuojant jo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius laikoma išlaidomis.

Bet kokia suma, pripažįstama kaip į grupę įeinančio subjekto nuosavo kapitalo padidėjimas ir susidariusi dėl gautų ar gautinų paskirstytų sumų, susijusių su į grupę įeinančio subjekto turimu papildomu pirmojo lygio kapitalu, įtraukiama apskaičiuojant jo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.

1.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Į grupę įeinančio subjekto pelnas iš tarptautinės laivybos ir reikalavimus atitinkantis papildomas pelnas iš tarptautinės laivybos neįtraukiamas apskaičiuojant jo reikalavimus atitinkantį pelną ar nuostolius, jei į grupę įeinantis subjektas įrodo, kad visų atitinkamų laivų strateginis ar komercinis valdymas veiksmingai vykdomas toje jurisdikcijoje, kurioje yra į grupę įeinantis subjektas.

3.   Jeigu apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto pelną iš tarptautinės laivybos ir reikalavimus atitinkantį papildomą pelną iš tarptautinės laivybos rezultatas yra nuostoliai, tokie nuostoliai neįtraukiami apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną ar nuostolius.

4.   Visų į grupę įeinančių subjektų, esančių tam tikroje jurisdikcijoje, bendras reikalavimus atitinkantis papildomas pelnas iš tarptautinės laivybos negali viršyti 50 % tų į grupę įeinančių subjektų pelno iš tarptautinės laivybos.

5.   Į grupę įeinančio subjekto patiriamos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos jo 1 dalies a punkte išvardintai tarptautinės laivybos veiklai ir 1 dalies b punkte išvardintai reikalavimus atitinkančiai papildomai tarptautinei laivybos veiklai, priskiriamos tokiai veiklai siekiant apskaičiuoti į grupę įeinančio subjekto grynąjį pelną iš tarptautinės laivybos ir grynąjį reikalavimus atitinkantį papildomą pelną iš tarptautinės laivybos.

Į grupę įeinančio subjekto patiriamos išlaidos, netiesiogiai atsirandančios dėl jo tarptautinės laivybos veiklos ir reikalavimus atitinkančios papildomos tarptautinės laivybos veiklos, atimamoms iš į grupę įeinančio subjekto tokios veiklos pajamų siekiant apskaičiuoti pelną iš tarptautinės laivybos ir reikalavimus atitinkantį papildomą pelną iš tarptautinės laivybos, remiantis jo pajamomis iš tokios veiklos kaip visų jo pajamų dalimi.

6.   Apskaičiuojant į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius neatsižvelgiama į visas jo pelnui iš tarptautinės laivybos ir reikalavimus atitinkančiam papildomam pelnui iš tarptautinės laivybos priskirtas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas pagal 5 dalį.

1.   Jeigu į grupę įeinantis subjektas yra nuolatinė buveinė, kaip apibrėžta 3 straipsnio 13 punkto a, b arba c papunktyje, į jo finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai yra grynasis pelnas arba nuostoliai, įtraukti į atskiras tos nuolatinės buveinės finansines sąskaitas.

Jeigu nuolatinė buveinė neturi atskirų finansinių sąskaitų, į jos finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai yra suma, kuri būtų buvusi užregistruota jos atskirose finansinėse sąskaitose, jei jos būtų rengiamos atskirai ir pagal apskaitos standartą, naudojamą rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

2.   Jeigu į grupę įeinantis subjektas atitinka 3 straipsnio 13 punkto a arba b papunktyje pateiktą nuolatinės buveinės apibrėžtį, į jo finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami, kad atspindėtų tik tas pajamų ir išlaidų sumas ir straipsnius, kurie jam priskirtini pagal taikytiną mokesčių sutartį arba jurisdikcijos, kurioje jis yra, vidaus teisę, neatsižvelgiant į apmokestinamų pajamų sumą ir atskaitomų išlaidų sumą toje jurisdikcijoje.

Jeigu į grupę įeinantis subjektas atitinka 3 straipsnio 13 punkto c papunktyje pateiktą nuolatinės buveinės apibrėžtį, į jo finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami, kad atspindėtų tik tas pajamų ir išlaidų sumas ir straipsnius, kurie jam būtų priskirtini pagal iš dalies keistos EBPO pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 7 straipsnį.

3.   Jeigu į grupę įeinantis subjektas atitinka 3 straipsnio 13 punkto d papunktyje pateiktą nuolatinės buveinės apibrėžtį, į jo finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami remiantis pajamų sumomis, kurios yra neapmokestinamos jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis subjektas, ir priskirtinos operacijoms, vykdomoms ne toje jurisdikcijoje, ir išlaidų sumomis, kurios nėra atskaitomos mokesčių tikslais jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis subjektas, ir kurie yra priskirtini tokioms operacijoms.

4.   Nustatant pagrindinio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, neatsižvelgiama į nuolatinės buveinės grynąjį pelną arba nuostolius, įtrauktus į jos finansinę apskaitą, išskyrus 5 dalyje nurodytus atvejus.

5.   Nuolatinės buveinės reikalavimus atitinkantys nuostoliai laikomi pagrindinio subjekto išlaidomis apskaičiuojant jo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius tiek, kiek nuolatinės buveinės nuostoliai laikomi išlaidomis apskaičiuojant tokio pagrindinio subjekto vietos apmokestinamąsias pajamas ir nėra įskaitomi į vietos apmokestinamųjų pajamų, kurios apmokestinamos tiek pagal pagrindinio subjekto jurisdikcijos, tiek pagal nuolatinės buveinės jurisdikcijos įstatymus, straipsnį.

Reikalavimus atitinkantis pelnas, kurį nuolatinė buveinė uždirba vėliau, laikomas pagrindinio subjekto reikalavimus atitinkančiu pelnu, neviršijant reikalavimus atitinkančių nuostolių sumos, kuri anksčiau buvo laikoma pagrindinio subjekto išlaidomis pagal pirmą pastraipą.

1.   Į grupę įeinančio subjekto, kuris yra pereiginis subjektas, grynasis pelnas arba nuostoliai, įtraukti į jo finansinę apskaitą, sumažinami suma, priskirtina jo savininkams, kurie nėra grupės subjektai ir kuriems tokio pereiginio subjekto nuosavybės dalis priklauso tiesiogiai arba per mokesčių tikslais skaidrių subjektų grandinę, išskyrus atvejus, kai:

2.   Į grupę įeinančio subjekto, kuris yra pereiginis subjektas, grynasis pelnas arba nuostoliai, įtraukti į jo finansinę apskaitą, sumažinami į finansinę apskaitą įtrauktų grynojo pelno arba nuostolių, priskirtinų kitam į grupę įeinančiam subjektui, suma.

3.   Kai pereiginis subjektas visiškai arba iš dalies vykdo veiklą per nuolatinę buveinę, į jo finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai, kurie lieka pritaikius šio straipsnio 1 dalį, priskiriami tai nuolatinei buveinei pagal 18 straipsnį.

4.   Kai mokesčių tikslais skaidrus subjektas nėra pagrindinis patronuojantysis subjektas, į pareiginio subjekto finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai, kurie lieka pritaikius 1 ir 3 dalis, priskiriami jo į grupę įeinantiems subjektams savininkams pagal jų nuosavybės dalis pereiginiame subjekte.

5.   Kai pereiginis subjektas yra mokesčių tikslais skaidrus subjektas, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas arba atvirkštinis hibridinis subjektas, bet koks į pereiginio subjekto finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai, kurie lieka pritaikius 1 ir 3 dalis, priskiriami pagrindiniam patronuojančiajam subjektui arba atvirkštiniam hibridiniam subjektui.

6.   3, 4 ir 5 dalys taikomos atskirai kiekvienai nuosavybės daliai pereiginiame subjekte.

1.   Į grupę įeinančio subjekto įtrauktieji mokesčiai apima:

2.   Į grupę įeinančio subjekto įtrauktieji mokesčiai neapima:

3.   Įtrauktieji mokesčiai, susiję su bet kokiu grynuoju pelnu arba nuostoliais, atsirandančiais perleidžiant vietinį materialųjį turtą, kaip nurodyta 16 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje, tais finansiniais metais, kuriais buvo padarytas toje pastraipoje nurodytas pasirinkimas, neįtraukiami apskaičiuojant įtrauktuosius mokesčius.

1.   Į grupę įeinančio subjekto tam tikrais finansiniais metais pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai nustatomi koreguojant einamųjų mokesčių išlaidų, įskaičiuotų į jo finansinės apskaitos grynąjį pelną ar nuostolius, sumą, susijusią su tų finansinių metų įtrauktaisiais mokesčiais:

2.   Į grupę įeinančio subjekto įtrauktųjų mokesčių padidėjimas už finansinius metus apima:

3.   Į grupę įeinančio subjekto įtrauktųjų mokesčių sumažinimo suma už finansinius metus apima:

4.   Apskaičiuojant pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius, kai įtrauktojo mokesčio suma yra aprašyta daugiau nei viename 1, 2 ir 3 dalių punkte, į ją atsižvelgiama tik vieną kartą.

5.   Jeigu per finansinius metus jurisdikcijoje negaunama grynojo reikalavimus atitinkančio pelno ir tos jurisdikcijos pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių suma yra neigiama ir mažesnė už sumą, lygią grynajam reikalavimus atitinkančiam nuostoliui, padaugintam iš minimalaus mokesčio tarifo (toliau – tikėtini pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai), suma, lygi pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumos ir tikėtinų pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumos skirtumui, laikoma dar vienu tų finansinių metų papildiniu mokesčiu. Dar vieno papildinio mokesčio suma paskirstoma kiekvienam į grupę įeinančiam subjektui pagal 29 straipsnio 3 dalį.

1.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Kai mokesčio tarifas, taikomas atidėtųjų mokesčių išlaidoms apskaičiuoti, yra lygus minimaliam mokesčių tarifui arba už jį mažesnis, bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma, kuri turi būti pridėta prie į grupę įeinančio subjekto finansinių metų pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių pagal 21 straipsnio 1 dalies b punktą, yra atidėtųjų mokesčių išlaidos, susikaupusios jo finansinėse sąskaitose ir susijusios su įtrauktaisiais mokesčiais, pritaikius koregavimus pagal šio straipsnio 3–6 dalis.

Kai mokesčio tarifas, taikomas atidėtųjų mokesčių išlaidoms apskaičiuoti, yra didesnis už minimalų mokesčio tarifą, bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma, pridėtina prie į grupę įeinančio subjekto pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių finansiniais metais pagal 21 straipsnio 1 dalies b punktą, yra jo finansinėse sąskaitose susikaupusios atidėtųjų mokesčių išlaidos, susijusios su įtrauktaisiais mokesčiais, perskaičiuotais taikant minimalų mokesčio tarifą, pritaikius koregavimus pagal šio straipsnio 3–6 dalis.

3.   Bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma padidinama:

4.   Jeigu finansiniais metais dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas nepripažįstamas finansinėse ataskaitose, nes neatitinka pripažinimo kriterijų, bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma sumažinama suma, kuria būtų sumažinta bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma, jeigu tais finansiniais metais būtų susikaupęs dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas.

5.   Bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma neapima:

6.   Jeigu atidėtųjų mokesčių turtas, priskirtinas į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantiems nuostoliams, per finansinius metus buvo įtrauktas taikant mažesnį tarifą nei minimalus mokesčių tarifas, jis gali būti perskaičiuotas tais pačiais finansiniais metais pagal minimalų mokesčių tarifą su sąlyga, kad mokesčių mokėtojas gali įrodyti, kad atidėtųjų mokesčių turtas yra priskirtinas reikalavimus atitinkantiems nuostoliams.

Jeigu atidėtųjų mokesčių turtas padidinamas pagal pirmą pastraipą, bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma atitinkamai sumažinama.

7.   Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimas, kuris nebuvo panaikintas ir kurio suma nesumokama per paskesnius penkerius finansinius metus, turi būti sugrąžintas tiek, kiek jis buvo įtrauktas į bendrą į grupę įeinančio subjekto atidėtųjų mokesčių koregavimo sumą.

Einamiesiems finansiniams metams nustatyta sugrąžinto atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo suma laikoma įtrauktojo mokesčio sumažinimu penktaisiais finansiniais metais, ėjusiais prieš einamuosius finansinius metus, o tų finansinių metų efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis perskaičiuojami pagal 29 straipsnio 1 dalį. Einamųjų finansinių metų sugrąžintas atidėtųjų mokesčių įsipareigojimas yra atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo kategorijos padidėjimo suma, įtraukta į bendrą atidėtųjų mokesčių koregavimo sumą penktaisiais finansiniais metais, ėjusiais prieš einamuosius finansinius metus, kuri iki paskutinės einamųjų finansinių metų dienos nebuvo panaikinta.

8.   Nukrypstant nuo 7 dalies, kai atidėtųjų mokesčių įsipareigojimas yra dėl sugrąžinimo išimties susikaupusi suma, jis negrąžinamas, net jei jis nebuvo panaikintas ar sumokėtas per paskesnius penkerius metus. Dėl sugrąžinimo išimties susikaupusi suma – sukauptų mokestinių išlaidų suma, priskirtina susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų pokyčiams pagal šiuos elementus:

1.   Nukrypdamas nuo 22 straipsnio, duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas jurisdikcijoje gali priimti sprendimą dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirinkimo, pagal kurį reikalavimus atitinkantis dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas nustatomas kiekvienais finansiniais metais, kuriais jurisdikcijoje susidaro grynieji reikalavimus atitinkantys nuostoliai. Tuo tikslu reikalavimus atitinkantis dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas yra lygus jurisdikcijos finansinių metų gryniesiems reikalavimus atitinkantiems nuostoliams, padaugintiems iš minimalaus mokesčio tarifo.

Neleidžiama priimti sprendimo dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirinkimo jurisdikcijoje, kurioje taikoma reikalavimus atitinkanti paskirstytojo pelno mokesčio sistema pagal 40 straipsnį.

2.   Pagal 1 dalį nustatytas reikalavimus atitinkantis dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas naudojamas bet kuriais paskesniais finansiniais metais, kuriais jurisdikcijai priklauso reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas, kurio suma lygi reikalavimus atitinkančiam grynajam pelnui, padaugintam iš minimalaus mokesčio tarifo, arba, jei ji mažesnė, turimo reikalavimus atitinkančio dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turto sumai.

3.   1 dalyje nurodytas reikalavimus atitinkantis dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas sumažinamas suma, kuri naudojama finansiniais metais, o likutis perkeliamas į paskesnius finansinius metus.

4.   Jeigu sprendimas dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirinkimo atšaukiamas, bet koks likęs reikalavimus atitinkantis dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas, nustatytas pagal 1 dalį, nuo pirmųjų finansinių metų, kuriais nebetaikomas reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirinkimas, pirmosios dienos sumažinamas iki nulio.

5.   Reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirinkimas pateikiamas kartu su pirmąja tarptautine įmonių grupe arba didelės vietos subjektų grupės 44 straipsnyje nurodyta papildinio mokesčio informacijos deklaracija, taip pat nurodant jurisdikciją, kuriai taikomas pasirinkimas.

6.   Jeigu pereiginis subjektas, kuris yra tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, priima sprendimą dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirinkimo pagal šį straipsnį, reikalavimus atitinkantis dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtas apskaičiuojamas atsižvelgiant į pereiginio subjekto reikalavimus atitinkančius nuostolius po sumažinimo pagal 38 straipsnio 3 dalį.

1.   Nuolatinei buveinei priskiriama bet kokių įtrauktųjų mokesčių į grupę įeinančio subjekto finansinėse sąskaitose, susijusių su reikalavimus atitinkančiu tos nuolatinės buveinės pelnu arba nuostoliais, suma.

2.   Į grupę įeinančiam subjektui savininkui priskiriama bet kokių įtrauktųjų mokesčių, kurie yra įtraukti į mokesčių tikslais skaidraus subjekto finansines sąskaitas ir kurie yra susiję su tuo į grupę įeinančiam subjektui savininkui pagal 19 straipsnio 4 dalį priskirtu reikalavimus atitinkančiu pelnu arba nuostoliais, suma.

3.   Į grupę įeinančiam subjektui priskiriama bet kokių įtrauktųjų mokesčių suma, įtraukta į jo tiesioginių ar netiesioginių į grupę įeinančių subjektų savininkų, kuriems taikoma kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka, finansines sąskaitas pagal jiems priklausančią kontroliuojamųjų užsienio subjektų pajamų dalį.

4.   Į grupę įeinančiam subjektui, kuris yra hibridinis subjektas, priskiriama bet kokių įtrauktųjų mokesčių į grupę įeinančio subjekto savininko finansinėse sąskaitose, susijusių su hibridinio subjekto reikalavimus atitinkančiu pelnu, suma.

Hibridinis subjektas – subjektas, laikomas atskiru asmeniu pelno mokesčio tikslais jurisdikcijoje, kurioje yra jo buvimo vieta, bet fiskaliniu požiūriu skaidriu jurisdikcijoje, kurioje yra jo savininko buvimo vieta.

5.   Į grupę įeinančiam subjektui, kuris per finansinius metus atliko paskirstymą, priskiriama bet kokių įtrauktųjų mokesčių suma, dėl tokio paskirstymo sukaupta jo tiesioginių į grupę įeinančių subjektų savininkų finansinėse sąskaitose.

6.   Į grupę įeinantis subjektas, kuriam pagal 3 ir 4 dalis buvo paskirstyti įtrauktieji mokesčiai, susiję su pasyviosiomis pajamomis, į savo pakoreguotus įtrauktus mokesčius įtraukia tokius įtrauktus mokesčius, kurių suma lygi įtrauktųjų mokesčių, priskirtų tokioms pasyviosioms pajamoms, sumai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, pirmoje pastraipoje nurodytas į grupę įeinantis subjektas į savo pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius įtraukia sumą, gautą jurisdikcijoje taikomo papildinio mokesčio procentinę dalį padauginus iš į grupę įeinančio subjekto pasyviųjų pajamų sumos, kuriai taikoma kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka arba fiskalinio skaidrumo taisyklė, jei rezultatas yra mažesnis už pagal pirmą pastraipą nustatytą sumą. Taikant šią pastraipą, jurisdikcijoje taikomo papildinio mokesčio procentinė dalis nustatoma neatsižvelgiant į įtrauktuosius mokesčius, kuriuos už tokias pasyviąsias pajamas sumoka į grupę įeinantis subjektas savininkas.

Į grupę įeinančio subjekto savininko įtrauktieji mokesčiai, susiję su tokiomis pasyviosiomis pajamomis, kurios lieka pritaikius šią dalį, nėra priskiriami pagal 3 ir 4 dalis.

Šioje dalyje pasyviosios pajamos – šie pajamų, įtrauktų į reikalavimus atitinkantį pelną, straipsniai, jeigu į grupę įeinantis subjektas savininkas buvo apmokestintas pagal kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarką arba dėl turimos hibridinio subjekto nuosavybės dalies:

7.   Kai reikalavimus atitinkantis nuolatinės buveinės pelnas pagal 18 straipsnio 5 dalį laikomos pagrindinio subjekto reikalavimus atitinkančiu pelnu, visi įtrauktieji mokesčiai, taikytini jurisdikcijoje, kurioje yra nuolatinė buveinė, ir susiję su tokiomis pajamomis, laikomi pagrindinio subjekto įtrauktaisiais mokesčiais, kurių suma neviršija tokių pajamų, padaugintų iš didžiausio mokesčio tarifo, taikomo įprastoms pajamoms jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis subjektas.

1.   Jeigu į grupę įeinantis subjektas į savo finansines sąskaitas įtraukia savo įtrauktųjų mokesčių koregavimą už praėjusius finansinius metus, toks koregavimas laikomas įtrauktųjų mokesčių koregavimu tais finansiniais metais, kuriais buvo atliktas koregavimas, išskyrus atvejus, kai koregavimas yra susijęs su tais finansiniais metais, kuriais jurisdikcijoje sumažėjo įtrauktieji mokesčiai.

Kai sumažėja įtrauktieji mokesčiai, sudarę į grupę įeinančio subjekto pakoreguotų praėjusių finansinių metų įtrauktųjų mokesčių dalį, efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis už tokius finansinius metus perskaičiuojami pagal 29 straipsnio 1 dalį, sumažinant pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius įtrauktųjų mokesčių sumažėjimo suma. Atitinkamai koreguojamos finansinių metų ir bet kurių ankstesnių finansinių metų reikalavimus atitinkantis pelnas.

Kasmet duomenis teikiančio į grupę įeinančio subjekto pasirinkimu pagal 45 straipsnio 2 dalį, nereikšmingas įtrauktųjų mokesčių sumažėjimas gali būti laikomas įtrauktųjų mokesčių koregavimu tais finansiniais metais, kuriais atliekamas koregavimas. Nereikšmingas įtrauktųjų mokesčių sumažėjimas yra mažesnis nei 1 000 000 EUR pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių, nustatytų jurisdikcijai už finansinius metus, bendras sumažėjimas.

2.   Kai taikytinas vietos mokesčio tarifas yra sumažinamas tiek, kad būtų mažesnis už minimalų mokesčio tarifą ir dėl tokio sumažinimo atsiranda atidėtųjų mokesčių išlaidos, susidariusių atidėtųjų mokesčių išlaidų suma laikoma į grupę įeinančio subjekto įsipareigojimo sumokėti įtrauktuosius mokesčius, į kuriuos atsižvelgiama pagal 21 straipsnį, koregavimu ankstesniais finansiniais metais.

3.   Kai į atidėtųjų mokesčių išlaidas buvo atsižvelgta taikant mažesnį tarifą nei minimalus mokesčio tarifas, o taikytinas mokesčio tarifas vėliau padidinamas, dėl tokio padidinimo susidariusi atidėtųjų mokesčių išlaidų suma mokant laikoma į grupę įeinančio subjekto įsipareigojimo sumokėti įtrauktuosius mokesčius, kurių reikalaujama už ankstesnius finansinius metus pagal 21 straipsnį, koregavimu.

Koregavimas pagal pirmą pastraipą neturi viršyti sumos, lygios atidėtųjų mokesčių išlaidoms, perskaičiuotoms pagal minimalų mokesčių tarifą.

4.   Kai per trejus metus nuo tų finansinių metų pabaigos nesumokama daugiau kaip 1 000 000 EUR iš į grupę įeinančio subjekto einamųjų mokestinių išlaidų, įtrauktų į pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius, efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis už finansinius metus, kuriais buvo prašoma sumokėti nesumokėtą sumą kaip įtrauktąjį mokestį, perskaičiuojami pagal 29 straipsnio 1 dalį, neįtraukiant tokios nesumokėtos sumos į pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius.

1.   Tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės efektyvusis mokesčio tarifas kiekvieniems finansiniams metams ir kiekvienai jurisdikcijai, jei jurisdikcijoje yra reikalavimus atitinkančio grynojo pelno, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia į grupę įeinančių subjektų pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai yra visų į grupę įeinančių subjektų, esančių pagal IV skyrių nustatytoje jurisdikcijoje, pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių suma.

2.   Jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas arba nuostoliai už finansinius metus nustatomi pagal šią formulę:

čia:

3.   Pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai ir į grupę įeinančių subjektų, kurie yra investavimo subjektai, reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai neįtraukiami į efektyviojo mokesčio tarifo apskaičiavimą pagal 1 dalį ir reikalavimus atitinkančio grynojo pelno apskaičiavimą pagal 2 dalį.

4.   Kiekvieno jokiai valstybei nepriskiriamo į grupę įeinančio subjekto efektyvusis mokesčio tarifas kiekvienais finansiniais metais apskaičiuojamas atskirai nuo visų kitų į grupę įeinančių subjektų efektyviojo mokesčio tarifo.

1.   Jeigu jurisdikcijos, kurioje yra į grupę įeinantys subjektai, finansinių metų efektyvusis mokesčio tarifas yra mažesnis už minimalų mokesčio tarifą, tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė papildinį mokestį apskaičiuoja atskirai kiekvienam į grupę įeinančiam subjektui, kurio reikalavimus atitinkantis pelnas įtrauktas į tos jurisdikcijos reikalavimus atitinkančio grynojo pelno apskaičiavimą. Papildinis mokestis apskaičiuojamas pagal jurisdikciją.

2.   Papildinio mokesčio procentinė dalis, taikoma tam tikrai jurisdikcijai finansiniais metais, yra teigiamas skirtumas procentiniais punktais, jei susidaro, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia efektyvusis mokesčio tarifas yra pagal 26 straipsnį apskaičiuotas tarifas.

3.   Jurisdikcijos papildinis mokestis finansiniais metais yra teigiama suma, jei susidaro, apskaičiuojama pagal šią formulę:

čia:

4.   Pelno perviršis jurisdikcijoje už 3 dalyje nurodytus finansinius metus yra teigiama suma, jei susidaro, apskaičiuojama pagal šią formulę:

čia:

5.   Į grupę įeinančio subjekto papildinis mokestis už einamuosius finansinius metus apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

6.   Jei jurisdikcijos papildinis mokestis gaunamas atlikus perskaičiavimą pagal 29 straipsnio 1 dalį ir jei jurisdikcijoje per finansinius metus negaunama reikalavimus atitinkančio grynojo pelno, papildinis mokestis kiekvienam į grupę įeinančiam subjektui priskiriamas pagal šio straipsnio 5 dalyje nustatytą formulę, remiantis į grupę įeinančių subjektų reikalavimus atitinkančiu pelnu tais finansiniais metais, kurių atžvilgiu atliekamas perskaičiavimas pagal 29 straipsnio 1 dalį.

7.   Kiekvieno į grupę įeinančio subjekto, nepriskiriamo jokiai valstybei, papildinis mokestis kiekvienais finansiniais metais apskaičiuojamas atskirai nuo visų kitų į grupę įeinančių subjektų papildinio mokesčio.

1.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Nebent tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas pagal 45 straipsnio 2 dalį pasirenka netaikyti pajamų neįtraukimo dėl veiklos pagrindo finansiniais metais, apskaičiuojant papildinį mokestį jurisdikcijos reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas sumažinamas suma, lygia kiekvieno jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto šio straipsnio 3 dalyje nurodytos darbo užmokesčio dalies ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytos materialiojo turto dalies sumai.

3.   Jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto darbo užmokesčio dalis sudaro 5 % jo reikalavimus atitinkančių darbuotojų, kurie toje jurisdikcijoje vykdo tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės veiklą, reikalavimus atitinkančių darbo užmokesčio išlaidų, išskyrus reikalavimus atitinkančias darbo užmokesčio išlaidas, kurios yra:

4.   Jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto materialiojo turto dalis sudaro 5 % jurisdikcijoje esančio reikalavimus atitinkančio materialiojo turto balansinės vertės, išskyrus:

5.   Taikant 4 dalį, reikalavimus atitinkančio materialiojo turto balansinė vertė yra reikalavimus atitinkančio materialiojo turto balansinės vertės finansinių metų pradžioje ir pabaigoje vidurkis, įrašytas siekiant parengti pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas, atėmus bet kokį sukauptą nusidėvėjimą, amortizaciją ir išeikvojimą ir pridėjus bet kokią sumą, priskirtiną prie kapitalizuojamų darbo užmokesčio išlaidų.

6.   Taikant 3 ir 4 dalis, į grupę įeinančio subjekto, kuris yra nuolatinė buveinė, reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas yra išlaidos ir turtas, kurie yra įtraukti į jo atskiras finansines ataskaitas pagal 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, jeigu reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir nuolatinė buveinė.

Nuolatinės buveinės reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas neįtraukiamas į pagrindinio subjekto reikalavimus atitinkančias darbo užmokesčio išlaidas ir reikalavimus atitinkantį materialųjį turtą.

Jeigu nuolatinės buveinės visos pajamos arba jų dalis buvo neįtrauktos pagal 19 straipsnio 1 dalį ir 38 straipsnio 5 dalį, tokios nuolatinės buveinės reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas nėra įtraukiami tokia pačia dalimi atliekant pagal šį straipsnį tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės skaičiavimus.

7.   Pagal 6 dalį nepriskirtos reikalavimus atitinkančių darbuotojų, kuriems moka pereiginis subjektas, reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir jam nuosavybės teise priklausantis reikalavimus atitinkantis materialusis turtas priskiriami:

Visos kitos reikalavimus atitinkančios pereiginio subjekto darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas neįtraukiami skaičiuojant tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės dėl veiklos pagrindo neįtraukiamas pajamas.

8.   Kiekvienais finansiniais metais kiekvieno į grupę įeinančio subjekto, nepriskiriamo jokiai valstybei, dėl veiklos pagrindo neįtraukiamos pajamos apskaičiuojamos atskirai nuo visų kitų į grupę įeinančių subjektų dėl veiklos pagrindo neįtraukiamų pajamų.

9.   Pagal šį straipsnį apskaičiuojamos dėl veiklos pagrindo neįtraukiamos pajamos neapima į grupę įeinančių subjektų, kurie yra investavimo subjektai toje jurisdikcijoje, darbo užmokesčio dalies ir materialiojo turto dalies.

1.   Jeigu pagal 11 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 1 bei 4 dalį ir 40 straipsnio 5 dalį pakoregavus įtrauktuosius mokesčius arba reikalavimus atitinkantį pelną ar nuostolius perskaičiuojamas ankstesnių finansinių metų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vidaus subjektų grupės efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis, efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis perskaičiuojami pagal 26, 27 ir 28 straipsniuose nustatytas taisykles. Bet kokia papildinio mokesčio suma, susidariusi dėl tokio perskaičiavimo, laikoma dar vienu papildiniu mokesčiu pagal 27 straipsnio 3 dalį tais finansiniais metais, kuriais atliekamas perskaičiavimas.

2.   Jeigu yra dar vienas papildinis mokestis ir jurisdikcijoje pirmais finansiniais metais nėra reikalavimus atitinkančio grynojo pelno, kiekvieno toje jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas yra suma, lygi tokiems į grupę įeinantiems subjektams pagal 27 straipsnio 5 ir 6 dalis skirtam papildiniam mokesčiui, padalytam iš minimalaus mokesčio tarifo.

3.   Jeigu pagal 21 straipsnio 5 dalį turi būti taikomas papildinis mokestis, kiekvieno jurisdikcijoje esančio į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas yra lygios tokiam į grupę įeinančiam subjektui priskirto papildinio mokesčio sumai, padalytai iš minimalaus mokesčio tarifo. Priskiriama proporcingai kiekvienam į grupę įeinančiam subjektui pagal šią formulę:

Dar vienas papildinis mokestis priskiriamas tik tiems į grupę įeinantiems subjektams, kurie užregistruoja pakoreguoto įtrauktojo mokesčio sumą, kuri yra mažesnė už nulį ir mažesnė už tokių į grupę įeinančių subjektų reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, padaugintus iš minimalaus mokesčio tarifo.

4.   Jeigu į grupę įeinančiam subjektui pagal šį straipsnį, 27 straipsnio 5 ir 6 dalis skiriamas dar vienas papildinis mokestis, taikant II skyrių toks į grupę įeinantis subjektas laikomas mažus mokesčius mokančiu į grupę įeinančiu subjektu.

1.   Nukrypstant nuo 26–29 ir 31 straipsnių, į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu, papildinis mokestis, kurį už finansinius metus turi mokėti jurisdikcijoje esantys į grupę įeinantys subjektai, yra lygus nuliui, jeigu tokiais finansiniais metais:

Pasirinkimas daromas kasmet pagal 45 straipsnio 2 dalį.

2.   Vidutinės reikalavimus atitinkančios pajamos arba vidutinis reikalavimus atitinkantis pelnas ar nuostoliai, nurodyti 1 dalyje, yra reikalavimus atitinkančių pajamų arba reikalavimus atitinkančio pelno ar nuostolių, kuriuos per finansinius metus ir dvejus ankstesnius finansinius metus patyrė jurisdikcijoje esantys į grupę įeinantys subjektai, vidurkis.

Jei jurisdikcijoje pirmaisiais arba antraisiais ankstesniais finansiniais metais, arba tais abiem laikotarpiais, nėra į grupę įeinančių subjektų, kurių pajamos arba nuostoliai atitinka reikalavimus, tokie vieneri ar daugiau finansinių metų neįtraukiami į tos jurisdikcijos vidutinių reikalavimus atitinkančių pajamų arba reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių apskaičiavimą.

3.   Jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų finansinių metų reikalavimus atitinkančios pajamos yra toje jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų visų pajamų suma, sumažinta arba padidinta bet kokiu pagal III skyrių atliktu koregavimu.

4.   Jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų finansinių metų reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai yra tos jurisdikcijos reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas arba nuostoliai, apskaičiuoti pagal 26 straipsnio 2 dalį.

5.   1–4 dalyje nustatyta de minimis išimtis netaikoma į grupę įeinantiems subjektams, nepriskiriamiems jokiai valstybei, ir investavimo subjektams. Tokių subjektų pajamos ir reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai neįtraukiami apskaičiuojant de minimis išimtį.

1.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Jurisdikcijos efektyviojo mokesčio tarifo ir papildinio mokesčio apskaičiavimas pagal III–VII skyrius mažumos valdomo pogrupio nariams taikomas taip, lyg kiekvienas mažumos valdomas pogrupis būtų atskira tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė.

Pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai ir mažumos valdomo pogrupio narių reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai neįtraukiami nustatant tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės efektyviojo mokesčio tarifo likutinę sumą, apskaičiuotą pagal 26 straipsnio 1 dalį, ir reikalavimus atitinkantį grynąjį pelną, apskaičiuotą pagal 65 straipsnio 2 dalį.

3.   Mažumos valdomo į grupę įeinančio subjekto, kuris nėra mažumos valdomo pogrupio narys, efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis apskaičiuojami subjekto lygmeniu pagal III–VII skyrius.

Pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai ir mažumos valdomo į grupę įeinančio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai neįtraukiami nustatant tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės efektyviojo mokesčio tarifo likutinę sumą, apskaičiuotą pagal 26 straipsnio 1 dalį, ir reikalavimus atitinkantį grynąjį pelną, apskaičiuotą pagal 26 straipsnio 2 dalį.

Ši dalis netaikoma mažumos valdomam į grupę įeinančiam subjektui, kuris yra investavimo subjektas.

1.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Jeigu dvi arba daugiau grupių susijungia į vieną grupę bet kuriais iš paskutinių ketverių iš eilės einančių finansinių metų, einančių iš karto prieš patikrintus finansinius metus, laikoma, kad 2 straipsnyje nurodyta tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės konsoliduotųjų pajamų riba bet kuriais finansiniais metais prieš susijungimą yra pasiekta, jeigu į kiekvieną iš jų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų įtrauktų tų finansinių metų pajamų suma yra 750 000 000 EUR arba didesnė.

3.   Jeigu subjektas, kuris nėra grupės narys (toliau – tikslinis subjektas), per patikrintus finansinius metus susijungia su subjektu arba grupe (toliau – įsigyjantysis subjektas), ir nei tikslinis subjektas, nei įsigyjantysis subjektas per pastaruosius ketverius iš eilės einančius finansinius metus, einančius iš karto prieš patikrintus finansinius metus, nėra parengęs konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, laikoma, kad tų metų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės konsoliduotųjų pajamų riba yra pasiekta, jeigu į kiekvieną iš jų finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų įtrauktų tų finansinių metų pajamų suma yra 750 000 000 EUR arba didesnė.

4.   Jeigu viena tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė, kuriai taikoma ši direktyva, suskirstoma į dvi ar daugiau grupių (kiekvienai iš jų tampant atskirta grupe), laikoma, kad atskirta grupė pasiekė konsoliduotųjų pajamų ribą, jei:

1.   Jeigu subjektas (toliau – tikslinis subjektas) tampa arba nustoja būti į tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinančiu subjektu dėl to, kad finansiniais metais (toliau – įsigijimo metai) perleidžiama tiesioginė arba netiesioginė tikslinio subjekto nuosavybės dalis arba jeigu tikslinis subjektas tampa naujos grupės pagrindiniu patronuojančiuoju subjektu, šios direktyvos tikslais tikslinis subjektas laikomas tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės nariu su sąlyga, kad jo turto, įsipareigojimų, pajamų, išlaidų ir pinigų srautų dalis pagal eilutes įtraukiami į įsigijimo metų pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Tikslinio subjekto efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis apskaičiuojami pagal 2–8 dalis.

2.   Šios direktyvos tikslais įsigijimo metais tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė atsižvelgia tik į tikslinio subjekto finansinę apskaitą įtrauktą grynąjį pelną arba nuostolius ir pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius, kurie įtraukti į pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

3.   Įsigijimo metais ir kiekvienais paskesniais finansiniais metais tikslinio subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai ir pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai grindžiami jo turto ir įsipareigojimų ankstesnės balansinės vertės duomenimis.

4.   Įsigijimo metais apskaičiuojant tikslinio subjekto reikalavimus atitinkančias darbo užmokesčio išlaidas pagal 28 straipsnio 3 dalį atsižvelgiama tik į išlaidas, kurios atsispindi pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

5.   Tikslinio subjekto reikalavimus atitinkančio materialiojo turto balansinės vertės apskaičiavimas pagal 28 straipsnio 4 dalį, kai taikytina, koreguojamas proporcingai laikotarpiui, kuriuo tikslinis subjektas įsigijimo metais buvo tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės narys.

6.   Išskyrus reikalavimus atitinkantį dėl nuostolių atidėtųjų mokesčių turtą, kaip nurodyta 23 straipsnyje, į tikslinio subjekto atidėtųjų mokesčių turtą ir atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus, kurie perduodami tarp tarptautinių įmonių grupių arba didelių vietos subjektų grupių, įsigyjančioji tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė atsižvelgia tokiu pat būdu ir tokiu pačiu mastu, kaip ir tuo atveju, jei įsigyjančioji tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė kontroliuotų tikslinį subjektą, kai toks turtas ir įsipareigojimai atsirado.

7.   Tikslinio subjekto atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kurie anksčiau buvo įtraukti į jo bendrą atidėtųjų mokesčių koregavimo sumą, 22 straipsnio 7 dalies tikslais traktuojami kaip perleidžiančiosios tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės panaikinti įsipareigojimai ir kaip atsirandantys iš įsigyjančiosios tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės įsipareigojimai įsigijimo metais, išskyrus tai, kad tokiu atveju bet koks paskesnis įtrauktųjų mokesčių sumažinimas pagal 22 straipsnio 7 dalį įsigalioja tais metais, kuriais suma yra sugrąžinama.

8.   Jeigu įsigijimo metais tikslinis subjektas yra patronuojantysis subjektas ir yra grupės subjektas, priklausantis dviem ar daugiau tarptautinėms įmonių grupėms arba didelėms vietos subjektų grupėms, jis atskirai taiko PĮT jam priskirtinoms mažus mokesčius mokančių į grupę įeinančių subjektų papildinio mokesčio dalims, nustatytoms kiekvienai tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei.

9.   Nukrypstant nuo 1–8 dalių, tikslinio subjekto kontrolinio akcijų paketo įsigijimas arba perleidimas laikomas turto ir įsipareigojimų įsigijimu arba perleidimu, jeigu jurisdikcija, kurioje yra tikslinis subjektas, arba, mokesčių tikslais skaidraus subjekto atveju, jurisdikcija, kurioje yra tas turtas, tos kontrolinio akcijų paketo dalies įsigijimą arba perleidimą traktuoja taip pat arba panašiai kaip turto ir įsipareigojimų įsigijimą arba perleidimą ir pardavėjui nustato įtrauktąjį mokestį, pagrįstą skirtumu tarp mokesčio bazės ir atlygio, sumokėto už kontrolinį akcijų paketą, arba turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės.

1.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Į grupę įeinantis subjektas, kuris perleidžia turtą ir įsipareigojimus (toliau – perleidžiantysis į grupę įeinantis subjektas), apskaičiuodamas savo reikalavimus atitinkantį pelną ar nuostolius, turi įtraukti dėl tokio perleidimo atsiradusį pelną ar nuostolius.

Turtą ir įsipareigojimus įsigyjantis į grupę įeinantis subjektas (toliau – įsigyjantysis į grupę įeinantis subjektas) savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius nustato remdamasis įsigyto turto ir įsipareigojimų balansine verte, nustatyta pagal finansinės apskaitos standartą, naudojamą rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, kai turto ir įsipareigojimų perleidimas arba įsigijimas vykdomas reorganizavimo kontekste:

4.   Nukrypstant nuo 2 ir 3 dalių, kai turto ir įsipareigojimų perleidimas atliekamas reorganizavimo, dėl kurio perduodantysis į grupę įeinantis subjektas gauna reikalavimus neatitinkantį pelną arba patiria reikalavimus neatitinkančius nuostolius, kontekste:

5.   Į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu, kai į grupę įeinančio subjekto reikalaujama arba kuriam leidžiama mokesčių tikslais jurisdikcijoje, kurioje jis yra, koreguoti jo turto bazę ir įsipareigojimų sumą iki tikrosios vertės, toks į grupę įeinantis subjektas gali:

1.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Patronuojantysis subjektas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai turi nuosavybės dalį bendrajame subjekte arba su bendruoju subjektu susijusiame subjekte, taiko PĮT jam priskirtinai papildinio mokesčio daliai, kurią moka bendrasis subjektas arba su bendruoju subjektu susijęs subjektas pagal 5–10 straipsnius.

3.   Papildinis mokestis bendrajam subjektui ir su juo susijusiems subjektams (toliau kartu – bendrųjų subjektų grupė) apskaičiuojamas pagal III–VII skyrius taip, lyg jie būtų į atskirą tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinantys subjektai, o bendrasis subjektas būtų pagrindinis tos grupės patronuojantysis subjektas.

4.   Papildinis mokestis, kurį turi mokėti bendrųjų subjektų grupė, sumažinamas kiekvienam patronuojančiajam subjektui pagal 2 dalį priskirtina pagal 3 dalį apmokestinamo kiekvieno bendrųjų subjektų grupės nario papildinio mokesčio dalimi. Bet kokia likusi papildinio mokesčio suma pridedama prie bendros papildinio mokesčio sumos pagal NAPT pagal 14 straipsnio 2 dalį.

Šioje dalyje papildinis mokestis, kurį turi mokėti bendrųjų subjektų grupė – patronuojančiajam subjektui priskirtinos bendrųjų subjektų grupės papildinio mokesčio dalis.

1.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Jeigu dviejų ar daugiau grupių subjektai ir į grupę įeinantys subjektai sudaro kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės dalį, kiekvienos grupės subjektai ir į grupę įeinantys subjektai laikomi vienos kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės nariais.

Subjektas, kuris nėra 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas neįtrauktasis subjektas, laikomas į grupę įeinančiu subjektu, jeigu jam pagal atskirus straipsnius kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas arba jeigu jo kontrolinį akcijų paketą turi kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės subjektai.

3.   Kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos yra jungtinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, nurodytos 1 dalyje pateiktuose susietos struktūros arba į dviejų biržų sąrašus įtrauktų subjektų susitarimo apibrėžtyse, parengtos pagal priimtiną finansinės apskaitos standartą, kuris laikomas pagrindinio patronuojančiojo subjekto apskaitos standartu.

4.   Atskirų grupių, sudarančių kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę, pagrindiniai patronuojantieji subjektai yra kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės pagrindiniai patronuojantieji subjektai.

Taikant šią direktyvą kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei, visos nuorodos į pagrindinį patronuojantįjį subjektą prireikus taikomos taip, tarsi tai būtų nuorodos į kelis pagrindinius patronuojančiuosius subjektus.

5.   Valstybėje narėje esantys kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės patronuojantieji subjektai, įskaitant kiekvieną pagrindinį patronuojantįjį subjektą, PĮT pagal 5–10 straipsnius taiko jiems priskirtinai mažus mokesčius mokančių į grupę įeinančių subjektų papildinio mokesčio daliai.

6.   Į kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinantys subjektai, esantys valstybėje narėje, taiko NAPT pagal 12, 13 ir 14 straipsnius, atsižvelgdami į kiekvieno mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto, kuris yra kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės narys, papildinį mokestį.

7.   Kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės pagrindiniai patronuojantieji subjektai turi pateikti papildinio mokesčio informacijos deklaraciją pagal 44 straipsnį, išskyrus atvejus, kai jie paskiria vieną paskirtąjį duomenis teikiantį subjektą, kaip tai suprantama pagal 44 straipsnio 3 dalies b punktą. Toje deklaracijoje pateikiama informacija apie kiekvieną grupę, sudarančią kelių patronuojančiųjų subjektų tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę.

1.   Pereiginio subjekto, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, reikalavimus atitinkantis pelnas per finansinius metus sumažinamos pereiginio subjekto nuosavybės dalies turėtojui (toliau – nuosavybės turėtojas) priskirtinas reikalavimus atitinkančio pelno suma, jeigu:

2.   Pereiginio subjekto, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, reikalavimus atitinkantis pelnas per finansinius metus taip pat sumažinamos pereiginio subjekto nuosavybės turėtojui priskirta reikalavimus atitinkančio pelno suma, jeigu nuosavybės turėtojas yra:

3.   Pereiginio subjekto, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, reikalavimus atitinkantys nuostoliai per finansinius metus sumažinami pereiginio subjekto nuosavybės turėtojui priskirtina reikalavimus atitinkančių nuostolių suma.

Pirma pastraipa netaikoma, kai nuosavybės turėtojui neleidžiama naudoti tokių nuostolių savo apmokestinamosioms pajamoms apskaičiuoti.

4.   Pereiginio subjekto, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, įtrauktieji mokesčiai sumažinami proporcingai reikalavimus atitinkančio pelno sumai, sumažintai pagal 1 ir 2 dalis.

5.   1–4 dalys taikomos nuolatinei buveinei, per kurią pereiginis subjektas, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, visiškai ar iš dalies vykdo veiklą arba per kurią visiškai ar iš dalies vykdoma mokesčių tikslais skaidraus subjekto veikla, jeigu pagrindinio patronuojančiojo subjekto turima to mokesčių tikslais skaidraus subjekto nuosavybės dalis yra turima tiesiogiai arba per mokesčių požiūriu skaidrių subjektų grandinę.

1.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuriam taikoma atskaitytinų dividendų tvarka, savo reikalavimus atitinkantį pelną per finansinius metus sumažina ne daugiau kaip iki nulio suma, kuri paskirstoma kaip atskaitytini dividendai per 12 mėnesių nuo finansinių metų pabaigos, jeigu:

3.   Tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuriam taikoma atskaitytinų dividendų tvarka, savo reikalavimus atitinkantį pelną per finansinius metus taip pat sumažina ne daugiau kaip iki nulio suma, kurią jis paskirsto kaip atskaitytinus dividendus per 12 mėnesių nuo finansinių metų pabaigos, jeigu gavėjas yra:

4.   Pagrindinio patronuojančiojo subjekto įtrauktieji mokesčiai, išskyrus mokesčius, kuriems leidžiama atskaityti dividendus, mažinami proporcingai pagal 2 ir 3 dalis sumažintai reikalavimus atitinkančio pelno sumai.

5.   Jei pagrindinis patronuojantysis subjektas tiesiogiai arba per tokių į grupę įeinančių subjektų, kuriems taikoma atskaitytinų dividendų tvarka, grandinę turi nuosavybės dalį kitame į grupę įeinančiame subjekte, 2, 3 ir 4 dalys taikomos bet kuriam kitam į grupę įeinančiam subjektui, esančiam pagrindinio patronuojančiojo subjekto, kuriam taikoma atskaitytinų dividendų tvarka, jurisdikcijoje, tiek, kiek jo reikalavimus atitinkantį pelną pagrindinis patronuojantysis subjektas toliau paskirsto gavėjams, kurie atitinka 2 ir 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

6.   2 dalies tikslais laikoma, kad tiekimo kooperatyvo paskirstytos apyvartai proporcingos išmokos yra apmokestinamos juos perleidus gavėjui, jeigu dėl tokių išmokų sumažėja atskaitytinos išlaidos arba sąnaudos apskaičiuojant gavėjo apmokestinamąjį pelną arba nuostolius.

1.   Duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas gali pasirinkti, kad jis pats arba kitas į grupę įeinantis subjektas, kuriam taikoma reikalavimus atitinkanti paskirstytojo pelno mokesčio sistema, įtrauktų sumą, nustatytą kaip numanomas paskirstytojo pelno mokestis pagal 2 dalį, į pakoreguotus į grupę įeinančio subjekto įtrauktuosius mokesčius už finansinius metus.

Pasirinkimas daromas kasmet pagal 45 straipsnio 2 dalį ir taikomas visiems į grupę įeinantiems subjektams, esantiems tam tikroje jurisdikcijoje.

2.   Numanomo paskirstytojo pelno mokesčio suma turi būti mažesnioji iš šių sumų:

3.   Kai pagal 1 dalį daromas pasirinkimas, kiekvieniems finansiniams metams, kuriais toks pasirinkimas taikomas, sukuriama numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaita. Pagal 2 dalį jurisdikcijoje nustatyta numanomo paskirstytojo pelno mokesčio suma pridedama prie tų finansinių metų, kuriais ji buvo nustatyta, numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitos.

Kiekvienų paskesnių finansinių metų pabaigoje numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitose, sukurtose ankstesniems finansiniams metams, esantis likutis chronologine tvarka sumažinamas ne daugiau kaip iki nulio mokesčiais, kuriuos į grupę įeinantys subjektai sumokėjo per finansinius metus, atsižvelgiant į faktinį arba numanomą paskirstymą.

Bet kokia suma, likusi numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitose pritaikius antrą pastraipą, sumažinama ne daugiau kaip iki nulio suma, lygia jurisdikcijos reikalavimus atitinkančiam grynajam nuostoliui, padaugintam iš minimalaus mokesčio tarifo.

4.   Bet kokia reikalavimus atitinkančio grynojo nuostolio likutinė suma, padauginta iš minimalaus mokesčio tarifo, likusi pritaikius 3 dalies trečią pastraipą, perkeliama į kitus finansinius metus ir sumažinama bet kokia numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitų likutine suma, likusia pritaikius 3 dalį.

5.   Ketvirtųjų finansinių metų, einančių po finansinių metų, kuriais buvo sukurta numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaita, paskutinę dieną likęs likutis, jei toks yra, laikomas tiems finansiniams metams anksčiau nustatytų pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumažinimu. Tokių finansinių metų efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis atitinkamai perskaičiuojami pagal 28 straipsnio 1 dalį.

6.   Finansiniais metais sumokėti mokesčiai, susiję su faktiniu arba numanomu paskirstymu, neįtraukiami į pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius tiek, kiek jais sumažinama numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaita pagal 3 ir 4 dalis.

7.   Kai į grupę įeinantis subjektas, kuriam taikomas pasirinkimas pagal 1 dalį, pasitraukia iš tarptautinės įmonių grupės arba didelės vietos subjektų grupės arba iš esmės visas jo turtas perleidžiamas asmeniui, kuris nėra į tą pačią toje pačioje jurisdikcijoje esančią tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinantis subjektas, bet koks numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitų likutis ankstesniais finansiniais metais, kuriais tokia sąskaita buvo sukurta, pagal 29 straipsnio 1 dalį laikomas kiekvienų tų finansinių metų pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumažinimu.

Siekiant nustatyti dar vieną papildinį mokestį, mokėtiną jurisdikcijoje, bet kokia dar vieno papildinio mokesčio suma dauginama iš toliau nurodyto santykio:

čia:

1.   Jeigu į tarptautinę įmonių grupę arba didelę vietos subjektų grupę įeinantis subjektas yra investavimo subjektas, kuris nėra mokesčių tikslais skaidrus subjektas ir kuris nėra padaręs pasirinkimo pagal 42 ir 43 straipsnius, tokio investavimo subjekto efektyvusis mokesčio tarifas apskaičiuojamas atskirai nuo efektyviojo mokesčio tarifo jurisdikcijoje, kurioje yra jo buvimo vieta.

2.   Investavimo subjekto efektyvusis mokesčio tarifas, nurodytas 1 dalyje, yra lygus jo pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumai, padalytai iš sumos, lygios tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtinai to investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių daliai.

Jeigu jurisdikcijoje yra daugiau nei vienas investavimo subjektas, jų efektyvusis mokesčio tarifas apskaičiuojamas derinant jų pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius ir tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtiną jų reikalavimus atitinkančio pelno ar nuostolių dalį.

3.   1 dalyje nurodyti pakoreguoti įtrauktieji investavimo subjekto mokesčiai yra pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai, priskirtini tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtinai investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno daliai, ir įtrauktieji mokesčiai, investavimo subjektui priskirti pagal 24 straipsnį. Investavimo subjekto pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai neapima jokių įtrauktųjų mokesčių, susidariusių investavimo subjektui, kurie priskirtini pajamoms, kurios nėra tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtina investavimo subjekto pajamų dalis.

4.   1 dalyje nurodyto investavimo subjekto papildinis mokestis yra suma, lygi investavimo subjekto papildinio mokesčio procentinei daliai, padaugintai iš sumos, lygios skirtumui tarp tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtinos investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno dalies ir investavimo subjektui apskaičiuotos dėl veiklos pagrindo neįtraukiamų pajamų sumos.

Investavimo subjekto papildinio mokesčio procentinė dalis yra teigiama suma, lygi tokio investavimo subjekto minimalaus mokesčio tarifo ir efektyviojo mokesčio tarifo skirtumui.

Jeigu jurisdikcijoje yra daugiau nei vienas investavimo subjektas, jų efektyvusis mokesčio tarifas apskaičiuojamas sudedant jų dėl veiklos pagrindo neįtraukiamų pajamų sumas ir tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtiną jų reikalavimus atitinkančio pelno ar nuostolių dalį.

Investavimo subjekto dėl veiklos pagrindo neįtraukiamos pajamos nustatomos pagal 28 straipsnio 1–7 dalis. Reikalavimus atitinkančių darbuotojų reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas, į kuriuos atsižvelgiama tokio investavimo subjekto atveju, mažinami proporcingai tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtinai investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno daliai, padalytai iš visų tokio investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno.

5.   Taikant šį straipsnį, tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei priskirtina investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių dalis nustatoma pagal 9 straipsnį atsižvelgiant tik į nuosavybės dalis, kurioms netaikomas pasirinkimas pagal 42 arba 43 straipsnį.

1.   Šiame straipsnyje draudimo investavimo subjektas yra subjektas, kuris atitiktų 3 straipsnio 31 punkte pateiktą investicinio fondo arba 3 straipsnio 32 punkte pateiktą nekilnojamojo turto investavimo subjekto apibrėžtis, jei jis nebūtų įsteigtas įsipareigojimų pagal draudimo ar anuiteto sutartį atžvilgiu ir jei visiškai nepriklausytų subjektui, kuriam taikomas tos jurisdikcijos, kurioje jis veikia kaip draudimo bendrovė, reguliavimas.

2.   Į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu, į grupę įeinantis subjektas, kuris yra investavimo subjektas arba draudimo investavimo subjektas, gali būti laikomas mokesčių tikslais skaidriu subjektu, jeigu į grupę įeinantis subjektas savininkas yra apmokestinamas toje jurisdikcijoje, kurioje jis yra, pagal tikrąją rinkos vertę arba panašią tvarką, grindžiamą jo nuosavybės dalių tokiame subjekte tikrosios vertės metiniais pokyčiais, o į grupę įeinančiam subjektui savininkui taikomas tokių pajamų mokesčio tarifas yra lygus minimaliam mokesčio tarifui arba jį viršija.

3.   Laikoma, kad į grupę įeinantis subjektas, kuriam netiesiogiai priklauso investavimo subjekto arba draudimo investavimo subjekto nuosavybės dalis per tiesioginę nuosavybės dalį kitame investavimo subjekte arba draudimo investavimo subjekte, yra apmokestinamas pagal tikrąją rinkos vertę arba panašią tvarką, susijusią su jo netiesiogine nuosavybės dalimi pirmajame minėtame subjekte arba draudimo investavimo subjekte, jeigu jam taikoma tikrosios rinkos vertės arba panaši tvarka, susijusi su jo tiesiogine nuosavybės dalimi antrajame minėtame subjekte arba draudimo investavimo subjekte.

4.   Pasirinkimas pagal šio straipsnio 2 dalį daromas laikantis 45 straipsnio 1 dalies.

Jei pasirinkimas atšaukiamas, bet koks pelnas arba nuostolis, gautas perleidus investavimo subjekto arba draudimo investavimo subjekto turimą turtą arba įsipareigojimą, nustatomas remiantis turto arba įsipareigojimo tikrąja rinkos verte pirmąją metų, kuriais atšaukiamas pasirinkimas, dieną.

1.   Į grupę įeinančio duomenis teikiančio subjekto pasirinkimu, į grupę įeinantis subjektas investavimo subjekto savininkas gali taikyti paskirstytojo pelno apmokestinimo metodą savo investavimo subjekto nuosavybės daliai, jeigu į grupę įeinantis subjektas savininkas nėra investavimo subjektas ir galima pagrįstai tikėtis, kad jam bus taikomas investavimo subjekto paskirstomų sumų apmokestinimas taikant mokesčio tarifą, kuris yra lygus minimaliam mokesčio tarifui arba jį viršija.

2.   Taikant paskirstytojo pelno apmokestinimo metodą, investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno paskirstymas ir numanomas paskirstymas įtraukiamas į paskirstytą pelną gavusio į grupę įeinančio subjekto savininko reikalavimus atitinkantį pelną, jei tai nėra investavimo subjektas.

Investavimo subjektui taikomų įtrauktųjų mokesčių suma, kuri yra atskaitoma iš į grupę įeinančio subjekto savininko mokestinio įsipareigojimo, susijusio su investavimo subjekto paskirstymu, įtraukiama į paskirstytą pelną gavusio į grupę įeinančio subjekto savininko reikalavimus atitinkantį pelną ir pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius.

Į grupę įeinančio subjekto savininko dalis 3 dalyje nurodytame investavimo subjekto nepaskirstytajame reikalavimus atitinkančiame grynajame pelne, susidariusiame trečiaisiais metais prieš finansinius metus (toliau – patikrinti metai), laikoma to investavimo subjekto reikalavimus atitinkančiu pelnu tais finansiniais metais. Taikant II skyrių, suma, lygi tokiam reikalavimus atitinkančiam pelnui, padaugintam iš minimalaus mokesčio tarifo, laikoma mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto papildiniu mokesčiu už finansinius metus.

Investavimo subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai ir pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai, priskirtini tokioms finansinių metų pajamoms, neįtraukiami apskaičiuojant efektyvųjį mokesčio tarifą pagal V skyrių ir 41 straipsnio 1–4 dalis, išskyrus šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytą įtrauktųjų mokesčių sumą.

3.   Investavimo subjekto nepaskirstytasis reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas patikrintais metais yra to investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno suma ne daugiau kaip iki nulio sumažinta:

Investavimo subjekto nepaskirstytasis reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas nesumažinamas paskirstytojo arba numanomo paskirstytojo pelno sumomis, kuriomis jau sumažintos to investavimo subjekto nepaskirstytasis reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas ankstesniais patikrintais metais taikant pirmos pastraipos b punktą.

Investavimo subjekto nepaskirstytasis reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas nemažinamas reikalavimus atitinkančių nuostolių suma, kuria jau sumažintos to investavimo subjekto nepaskirstytas reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas ankstesniais patikrintais metais taikant pirmos pastraipos c punktą.

4.   Šiame straipsnyje numanomas pelno paskirstymas įvyksta, kai tiesioginė ar netiesioginė investavimo subjekto nuosavybės dalis perleidžiama tarptautinei įmonių grupei arba didelei vietos subjektų grupei nepriklausančiam subjektui ir kai ta dalis tokio perleidimo dieną yra lygi tokiai nuosavybės daliai priskirtino nepaskirstyto reikalavimus atitinkančio grynojo pelno daliai, nustatytai neatsižvelgiant į numanomą pelno paskirstymą.

5.   Pasirinkimas pagal šio straipsnio 1 dalį daromas laikantis 45 straipsnio 1 dalies.

Jeigu pasirinkimas atšaukiamas, į grupę įeinančiam subjektui savininkui tenkanti investavimo subjekto nepaskirstyto reikalavimus atitinkančio grynojo pelno dalis per patikrintus metus finansinių metų, einančių prieš finansinius metus, kuriais padaromas atšaukimas, pabaigoje laikoma investavimo subjekto reikalavimus atitinkančiu pelnu per finansinius metus. Taikant II skyrių, suma, lygi tokiam reikalavimus atitinkančiam pelnui, padaugintam iš minimalaus mokesčio tarifo, laikoma mažus mokesčius mokančio į grupę įeinančio subjekto papildiniu mokesčiu už finansinius metus.

1.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Valstybėje narėje esantis į grupę įeinantis subjektas pateikia papildinio mokesčio informacijos deklaraciją savo mokesčių administratoriui pagal 5 dalį.

Tokią deklaraciją į grupę įeinančio subjekto vardu gali pateikti paskirtasis vietos subjektas.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, į grupę įeinantis subjektas neturi prievolės pateikti mokesčių administracijai papildinio mokesčio informacijos deklaracijos, jei tokią deklaraciją pagal 5 dalyje nustatytus reikalavimus pateikė:

4.   Kai taikoma 3 dalis, į grupę įeinantis subjektas, esantis valstybėje narėje, arba jo vardu paskirtasis vietos subjektas praneša mokesčių administratoriui apie subjekto, teikiančio papildinio mokesčio informacijos deklaraciją, tapatybę ir jurisdikciją, kurioje jis yra.

5.   Papildinio mokesčio informacijos deklaracija teikiama naudojant standartinį šabloną ir joje nurodoma ši informacija, susijusi su tarptautine įmonių grupe arba didele vietos subjektų grupe:

6.   Nukrypstant nuo 5 dalies, kai į grupę įeinantis subjektas yra valstybėje narėje, o pagrindinis patronuojantysis subjektas yra trečiosios valstybės jurisdikcijoje, kuri taiko taisykles, kurios pagal 52 straipsnį įvertintos kaip lygiavertės šios direktyvos taisyklėms, į grupę įeinantis subjektas arba paskirtasis vietos subjektas pateikia papildinio mokesčio informacijos deklaraciją, kurioje nurodoma ši informacija:

7.   Papildinio mokesčio informacijos deklaracija, nurodyta 5 ir 6 dalyse, ir visi atitinkami pranešimai pateikiami valstybės narės, kurioje yra į grupę įeinantis subjektas, mokesčių administratoriui ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinių finansinių metų dienos.

1.   2 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 16 straipsnio 3, 6 ir 9 dalyse ir 42 bei 43 straipsniuose nurodytas pasirinkimas galioja penkerius metus nuo tų metų, kuriais jis buvo padarytas. Pasirinkimas atnaujinamas automatiškai, išskyrus atvejus, kai duomenis teikiantis į grupę įeinantis subjektas atšaukia pasirinkimą pasibaigus penkerių metų laikotarpiui. Pasirinkimo atšaukimas galioja penkerius metus nuo tų metų, kuriais pasirinkimas atšaukiamas, pabaigos.

2.   16 straipsnio 7 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies b punkte, 25 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje ir 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasirinkimas galioja vienus metus. Pasirinkimas atnaujinamas automatiškai, išskyrus atvejus, kai duomenis teikiantis subjektas atšaukia pasirinkimą metų pabaigoje.

3.   Apie 2 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 16 straipsnio 3, 6, 7 ir 9 dalyse, 22 straipsnio 1 dalies b punkte, 25 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 42 bei 43 straipsniuose nurodytus pasirinkimus pranešama duomenis teikiančio subjekto mokesčių administratoriui.

1.   Šiame straipsnyje jurisdikcijos pereinamieji metai – pirmieji finansiniai metai, kuriais tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė patenka į šios direktyvos taikymo sritį tos jurisdikcijos atžvilgiu.

2.   Nustatydama efektyvųjį mokesčio tarifą tam tikrai jurisdikcijai pereinamaisiais metais ir kiekvienais vėlesniais finansiniais metais, tarptautinė įmonių grupė arba didelė vietos subjektų grupė atsižvelgia į visą pereinamųjų metų atidėtųjų mokesčių turtą ir atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus, atspindėtus arba atskleistus visų jurisdikcijoje esančių į grupę įeinančių subjektų finansinėse sąskaitose.

Į atidėtųjų mokesčių turtą ir atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus atsižvelgiama taikant mažesnįjį iš šių tarifų: minimalaus mokesčio tarifą arba taikytiną vietos mokesčio tarifą. Tačiau į atidėtųjų mokesčių turtą, įtrauktą taikant mažesnį mokesčio tarifą nei minimalus mokesčio tarifas, gali būti atsižvelgiama taikant minimalų mokesčio tarifą, jei mokesčio mokėtojas gali įrodyti, kad atidėtųjų mokesčių turtas priskirtinas reikalavimus atitinkančiam nuostoliui.

Į vertinimo koregavimo arba apskaitos pripažinimo koregavimo poveikį atidėtųjų mokesčių turtui neatsižvelgiama.

3.   Atidėtųjų mokesčių turtas, atsirandantis iš straipsnių, kurie neįtraukiami apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius pagal III skyrių, neįtraukiamas į 2 dalyje nurodytą skaičiavimą, kai toks atidėtųjų mokesčių turtas gaunamas sudarant sandorį, įvykdomą po 2021 m. lapkričio 30 d.

4.   Turto perleidimo tarp į grupę įeinančių subjektų po 2021 m. lapkričio 30 d. ir prieš prasidedant pereinamiesiems metams atveju įsigyto turto, išskyrus inventorių, bazinė vertė grindžiama perleidžiančiojo į grupę įeinančio subjekto perleidžiamo turto balansine verte perleidimo metu, ir tuo pagrindu nustatomas atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai.

1.   Taikant 28 straipsnio 3 dalį, kiekvienais finansiniais metais, kurie prasideda kiekvienų iš toliau nurodytų kalendorinių metų gruodžio 31 d., 5 % vertė pakeičiama šioje lentelėje nurodytomis vertėmis:

2.   Taikant 28 straipsnio 4 dalį, kiekvienais finansiniais metais, kurie prasideda kiekvienų iš toliau nurodytų kalendorinių metų gruodžio 31 d., 5 % vertė pakeičiama šioje lentelėje nurodytomis vertėmis:

1.   Papildinis mokestis, kurį turi mokėti pagrindinis patronuojantysis subjektas, esantis valstybėje narėje pagal 5 straipsnio 2 dalį, arba tarpinis patronuojantysis subjektas, esantis valstybėje narėje pagal 7 straipsnio 2 dalį, kai pagrindinis patronuojantysis subjektas yra neįtrauktasis subjektas, sumažinamas iki nulio:

2.   Kai tarptautinės įmonių grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas yra trečiosios valstybės jurisdikcijoje, papildinis mokestis, kurį turi mokėti valstybėje narėje esantis į grupę įeinantis subjektas pagal 14 straipsnio 2 dalį, per pirmuosius penkerius tos tarptautinės įmonių grupės tarptautinės veiklos pradinio etapo metus sumažinamas iki nulio, nepaisant V skyriuje nustatytų reikalavimų.

3.   Laikoma, kad tarptautinė įmonių grupė yra pradiniame savo tarptautinės veiklos etape, jeigu finansiniais metais:

Taikant pirmos pastraipos b punktą, referencinė jurisdikcija – jurisdikcija, kurioje į tarptautinę įmonių grupę įeinantys subjektai turi didžiausią materialiojo turto bendrą vertę tais finansiniais metais, kuriais tarptautinė įmonių grupė pirmą kartą patenka į šios direktyvos taikymo sritį. Bendra materialiojo turto vertė jurisdikcijoje yra visų į tarptautinę įmonių grupę įeinančių subjektų, esančių toje jurisdikcijoje, viso materialiojo turto grynosios balansinės vertės suma.

4.   1 dalies a punkte ir 2 dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tų finansinių metų, kuriais tarptautinė įmonių grupė pirmą kartą patenka į šios direktyvos taikymo sritį, pradžios.

Tarptautinių įmonių grupių, kurioms ši direktyva taikoma nuo jos įsigaliojimo dienos, 1 dalies a punkte nurodytas penkerių metų laikotarpis prasideda 2023 m. gruodžio 31 d.

Tarptautinių įmonių grupių, kurioms ši direktyva taikoma nuo jos įsigaliojimo dienos, 2 dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis prasideda 2024 m. gruodžio 31 d.

Didelėms vietos subjektų grupėms, kurios patenka į šios direktyvos taikymo sritį nuo jos įsigaliojimo dienos, 1 dalies b punkte nurodytas penkerių metų laikotarpis prasideda 2023 m. gruodžio 31 d.

5.   44 straipsnyje nurodytas paskirtasis duomenis teikiantis subjektas informuoja valstybės narės, kurioje jis yra, mokesčių administratorių apie tarptautinės įmonių grupės tarptautinės veiklos pradinio etapo pradžią.

1.   Nukrypstant nuo 5–14 straipsnių, valstybės narės, kuriose į šios direktyvos taikymo sritį patenkančių grupių pagrindinių patronuojančiųjų subjektų yra ne daugiau kaip dvylika, gali pasirinkti netaikyti PĮT ir NAPT šešerius iš eilės einančius finansinius metus, prasidedančius nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Tokį pasirinkimą padariusios valstybės narės apie tai praneša Komisijai ne vėliau kaip iki 2023 gruodžio 31 d.

2.   Jeigu tarptautinės įmonių grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas yra valstybėje narėje, kuri padarė pasirinkimą pagal šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės, išskyrus valstybę narę, kurioje yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, užtikrina, kad į tą tarptautinę įmonių grupę įeinantiems subjektams valstybėje narėje, kurioje jie yra, būtų taikoma NAPT papildinio mokesčio suma, pagal 14 straipsnį priskirta tai valstybei narei finansiniais metais, prasidedančiais nuo 2023 m. gruodžio 31 d.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pagrindinis patronuojantysis subjektas paskiria paskirtąjį duomenis teikiantį subjektą kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, arba, jei tarptautinė įmonių grupė neturi į grupę įeinančio subjekto kitoje valstybėje narėje, trečiosios valstybės jurisdikcijoje, kuri dėl ataskaitinių mokestinių metų yra sudariusi reikalavimus atitinkantį galiojantį kompetentingos institucijos susitarimą su valstybe nare, kurioje yra pagrindinis patronuojantysis subjektas.

Tokiu atveju paskirtasis duomenis teikiantis subjektas pateikia papildinio mokesčio informacijos deklaraciją pagal 44 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Valstybėje narėje, kuri pasinaudojo galimybe pagal šio straipsnio 1 dalį, esantys į grupę įeinantys subjektai pateikia paskirtajam duomenis teikiančiam subjektui būtiną informaciją, kad būtų laikomasi 44 straipsnio 5 dalies, ir jiems netaikoma 44 straipsnio 2 dalyje nurodyta prievolė pateikti deklaraciją.

3.   Valstybei narei, kuri padarė pasirinkimą pagal 1 dalį, tais finansiniais metais nustatyta NAPT procentinė dalis laikoma lygia nuliui.

1.   Teisinė sistema, įgyvendinama trečiosios valstybės jurisdikcijos vidaus teisėje, laikoma esanti lygiavertė II skyriuje nustatytai reikalavimus atitinkančiai PĮT ir nėra laikoma kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka, jei ji tenkina šias sąlygas:

2.   Komisijai pagal 53 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti sąrašą trečiųjų valstybių jurisdikcijų, kurios savo vidaus teisėje yra įgyvendinusios teisinę sistemą, kuri laikoma esanti lygiavertė reikalavimus atitinkančiai PĮT pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir tą sąrašą atnaujinti atsižvelgiant į vėliau atliktą teisinės sistemos, kurią trečiosios valstybės jurisdikcija yra įgyvendinusi savo vidaus teisėje, įvertinimą.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   52 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 23 d.

3.   Taryba gali bet kada atšaukti 52 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama praneša Tarybai.

6.   Pagal 52 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie šį aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.