31998R2533

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98

1998 m. lapkričio 23 d.

dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Protokolą (Nr. 3) dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto (toliau – Statutas), ir ypač į jo 5.4 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos centrinio banko (ECB) rekomendaciją [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Komisijos nuomonę [3],

laikydamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 106 straipsnio 6 dalyje ir Statuto 42 straipsnyje nustatytos tvarkos,

(1) kadangi Statuto 5.1 straipsnis reikalauja, kad ECB, padedamas nacionalinių centrinių bankų, iš kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų arba tiesiogiai iš ūkio subjektų rinktų statistinę informaciją, reikalingą Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS) užduotims vykdyti; kadangi, siekiant palengvinti šių užduočių, nurodytų Sutarties 105 straipsnyje, ir ypač pinigų politikos vykdymą, ši statistinė informacija visų pirma yra naudojama rengiant suvestinę statistinę informaciją, kuriai atskirų ūkio subjektų tapatybė nėra svarbi, tačiau kuri taip pat gali būti naudojama atskirų ūkio subjektų lygmenyje; kadangi Statuto 5.2 straipsnis reikalauja, kad nacionaliniai centriniai bankai kiek įmanoma vykdytų Statuto 5.1 straipsnyje išdėstytas užduotis; kadangi pagal Statuto 5.4 straipsnį Taryba turi nustatyti fizinius ir juridinius asmenis, kuriems taikomi atskaitomybės reikalavimai, slaptumo tvarką ir tinkamas įgyvendinimo nuostatas; kadangi pagal Statuto 5.1 straipsnį nacionaliniai centriniai bankai gali bendradarbiauti su kitomis kompetentingomis institucijomis, įskaitant nacionalines statistikos institucijas bei rinkos reguliavimo agentūras;

(2) kadangi, siekiant, kad statistinė informacija būtų veiksminga ECBS užduočių vykdymo priemone, apibrėžimai ir procedūros jos rinkimui turi būti tokie, kad ECB turėtų galimybę ir lankstumą laiku gauti aukštos kokybės statistinius duomenis, kurie atspindėtų kintančias ekonomines ir finansines sąlygas, ir kad būtų atsižvelgta į atskaitingiems agentams uždėtą naštą; kadangi tokiu atveju būtina atsižvelgti ne tik į ECBS užduočių vykdymą ir į jos savarankiškumą, bet ir į tai, kad iki minimumo būtų sumažinta atskaitingiems agentams uždėta našta;

(3) kadangi dėl to pageidautina, kad atraminė atskaitomybės visuma būtų apibrėžta pagal ekonominių vienetų kategorijas ir taikomas statistines sistemas, kurios priklauso ECB statistinių įgaliojimų sričiai ir pagal kurias ECB nustato faktinę atskaitomybės visumą, vykdydamas savo, kaip reglamentuojančios institucijos, įgaliojimus;

(4) kadangi vienalytė atskaitomybės visuma yra būtina sudarant dalyvaujančių valstybių narių pinigų finansų įstaigų sektoriaus konsoliduotą balansą, kurio pagrindinis tikslas yra suteikti ECB išsamią statistinę informaciją apie pinigų raidą dalyvaujančiose valstybėse narėse, kurios laikomos viena ekonomine erdve; kadangi ECB sudarė ir tvarko pinigų finansų įstaigų sąrašą statistiniams tikslams, remdamasis bendru minėtų institucijų apibrėžimu;

(5) kadangi minėtas bendras apibrėžimas statistiniams tikslams nurodo, kad pinigų finansų įstaigas sudaro kredito įstaigos, apibrėžtos Bendrijos teisėje, ir visi kiti rezidentai finansų įstaigos, kurios verčiasi priimdamos indėlius ir (arba) artimus indėliams pakaitalus iš subjektų, kitų nei pinigų finansų įstaigos, ir savo sąskaita (bent jau ekonomine prasme) teikdamos kreditus ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius;

(6) kadangi toms pašto žiro įstaigoms, kurios gali neatitikti bendro statistiniams tikslams naudojamo pinigų finansų įstaigų apibrėžimo, vis dėlto gali reikėti pritaikyti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus pinigų ir bankų statistikos bei mokėjimo sistemų statistikos srityse, nes jos gali žymiu mastu priimti indėlius ir (arba) artimus indėliams pakaitalus ir užsiimti mokėjimo sistemų verslu;

(7) kadangi dėl šios priežasties pinigų finansų įstaigos Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje 1995 [4] (toliau – ESS 95) apima "centrinio banko" ir "kitų pinigų finansų įstaigų" subsektorius ir gali būti papildytos tik institucijų, priklausančių kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus, subsektoriui, kategorijomis;

(8) kadangi mokėjimų balanso, tarptautinių investicijų balanso, vertybinių popierių, elektroninių pinigų ir mokėjimo sistemų statistiniai duomenys yra reikalingi tam, kad ECBS galėtų savarankiškai vykdyti savo užduotis;

(9) kadangi Statuto 5.4 straipsnyje vartojamos sąvokos "juridiniai ir fiziniai asmenys" turi būti tokios, kad atitiktų valstybių narių praktiką, taikomą pinigų ir bankų statistikos bei mokėjimų balanso statistikos srityse, ir todėl taip pat apima subjektus, kurie pagal savo atitinkamus nacionalinius įstatymus nėra nei juridiniai, nei fiziniai asmenys, bet vis dėlto priklauso aptariamiems ESS 95 subsektoriams; kadangi dėl to atskaitomybės reikalavimai gali būti taikomi tokiems subjektams, kaip bendrijos, filialai, kolektyvinio investavimo į perduodamuosius vertybinius popierius įmonės ir fondai, kurie pagal savo atitinkamus įstatymus neturi juridinio asmens statuso; kadangi tokiais atvejais atskaitomybės prievolė tenka tiems asmenims, kurie pagal galiojančius nacionalinius įstatymus juridiškai atstovauja tokiems subjektams;

(10) kadangi Statuto 19.1 straipsnyje minimų institucijų statistinės balanso ataskaitos taip pat gali būti naudojamos apskaičiuoti privalomąsias atsargas, kurias nurodytos institucijos gali būti įpareigotos laikyti;

(11) kadangi ECB Valdančioji taryba yra atsakinga už užduočių, susijusių su statistinės informacijos rinkimu ir tikrinimu, paskirstymą tarp ECB ir nacionalinių centrinių bankų ir už jų vykdymą, atsižvelgiant į Statuto 5.2 straipsnyje nustatytą principą, o taip pat į užduotis, kurias neviršydamos savo kompetencijos prisiims nacionalinės valdžios institucijos, kad gautų pakankamai aukštos kokybės statistinius duomenis;

(12) kadangi, siekiant kaštų efektyvumo, pirmaisiais bendros valiutos zonos metais dėl egzistuojančių informacijos rinkimo sistemų apribojimų gali prireikti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus vykdyti laikinosiomis procedūromis; kadangi tai visų pirma gali reikšti, kad mokėjimų balanso finansinės sąskaitos atveju duomenys apie viena ekonomine erdve laikomų dalyvaujančių valstybių narių užsienio pozicijas arba sandorius pirmaisiais bendros valiutos zonos metais gali būti skaičiuojami pagal visas pozicijas arba sandorius tarp dalyvaujančių valstybių narių rezidentų ir kitų šalių rezidentų;

(13) kadangi ECB teisės taikyti įmonėms poveikio priemones už ECB reglamentais ir sprendimais nustatytų prievolių nevykdymą ribos ir sąlygos pagal Statuto 34.3 straipsnį buvo nustatytos 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2532/98 dėl Europos centrinio banko teisių taikyti sankcijas [5]; kadangi, esant prieštaravimui tarp minėto reglamento nuostatų ir šio reglamento nuostatų, leidžiančių ECB taikyti poveikio priemones, pirmenybė tenka šio reglamento nuostatoms; kadangi poveikio priemonės už šiame reglamente nustatytų prievolių nevykdymą nepažeidžia ECBS galimybės nustatyti atitinkamas įgyvendinimo nuostatas savo santykiuose su priešingomis sandorių šalimis, įskaitant dalinį arba visišką atskaitingo agento pašalinimą iš pinigų politikos operacijų rimto statistinės atskaitomybės reikalavimų pažeidimo atveju;

(14) kadangi pagal Statuto 34.1 straipsnį ECB priimti reglamentai nesuteikia jokių teisių ir nenustato jokių prievolių nedalyvaujančioms valstybėms narėms;

(15) kadangi pagal Protokolo (Nr. 12) dėl kai kurių nuostatų, susijusių su Danija, 1 dalį, Danija, vadovaudamasi Edinburge 1992 m. gruodžio 12 d. priimtu sprendimu, pareiškė nedalyvausianti trečiajame Ekonominės ir pinigų sąjungos etape; kadangi dėl to pagal to paties Protokolo 2 dalį, Sutarties ir Statuto visi straipsniai ir visos nuostatos, susiję su išlyga, bus taikomos Danijai;

(16) kadangi pagal Protokolo (Nr. 11) dėl kai kurių nuostatų, susijusių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, 8 dalį, Statuto 34 straipsnis Jungtinei Karalystei netaikomas, jeigu ji nedalyvaus trečiajame Ekonominės ir pinigų sąjungos etape;

(17) kadangi, nors pripažįstama, kad statistinė informacija, kuri reikalinga ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, nėra ta pati dalyvaujančioms ir nedalyvaujančioms valstybėms narėms, Statuto 5 straipsnis taikomas tiek dalyvaujančioms, tiek ir nedalyvaujančioms valstybėms narėms; kadangi šis faktas kartu su Sutarties 5 straipsniu reiškia prievolę nacionaliniu lygiu parengti ir įgyvendinti visas priemones, kurias valstybės narės laiko tinkamomis statistinei informacijai, reikalingai ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, rinkti, ir laiku pasirengti statistikos srityje, kad jos galėtų tapti dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis;

(18) kadangi slapta statistinė informacija, kurią ECB ir nacionaliniai centriniai bankai privalo gauti ECBS užduočių vykdymui turi būti apsaugota, siekiant įgyti ir išlaikyti atskaitingų agentų pasitikėjimą; kadangi, priėmus šį reglamentą, nebus jokios priežasties taikyti nuostatas dėl konfidencialumo, neleidžiančias keistis su ECBS užduotimis susijusia konfidencialia statistine informacija, pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo [6] nuostatas;

(19) kadangi Statuto 38.1 straipsnyje nurodoma, kad iš ECB ir nacionalinių centrinių bankų vadovybės narių ir darbuotojų, net ir tuo atveju, jeigu jie jau baigė eiti savo pareigas, turi būti reikalaujama neatskleisti informacijos, kuriai taikomas tarnybinės paslapties saugojimo reikalavimas, o Statuto 38.2 straipsnyje numatyta, kad asmenys, galintys naudotis duomenimis, kuriems taikomi paslaptį saugoti įpareigojantys Bendrijos įstatymai, privalo tų įstatymų laikytis;

(20) kadangi ECB personalui, pažeidusiam jam privalomas taisykles, neatsižvelgiant į tai, ar jis taip pasielgia tyčia ar per neapdairumą, taikomos drausminės priemonės ir prireikus juridinės bausmės už profesinės paslapties nesaugojimą pagal bendrąsias Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir neliečiamumo 12 ir 18 straipsnių nuostatas;

(21) kadangi galimas statistinės informacijos panaudojimas ECBS atliekamoms užduotims vykdyti pagal Sutarties 105 straipsnį, mažinant bendrą atskaitomybės naštą, reiškia, kad šiame reglamente nustatyta konfidencialumo tvarka turi tam tikra prasme skirtis nuo bendrųjų Bendrijos ir tarptautinių statistikos konfidencialumo principų ir ypač nuo 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos [7] statistikos slaptumui skirtų nuostatų; kadangi tuo pagrindu ECB atsižvelgs į Reglamento (EB) Nr. 322/97 10 straipsnyje nustatytus pagrindinius Bendrijos statistikos principus;

(22) kadangi šiame reglamente apibūdintas konfidencialumo režimas taikomas tik konfidencialiai statistinei informacijai, kuri perduodama Europos centriniam bankui ECBS užduotims vykdyti, ir neturi įtakos specialiosioms nacionalinėms arba Bendrijos nuostatoms, susijusioms su kitų tipų informacijos perdavimu ECB; kadangi būtina atsižvelgti į statistikos konfidencialumo taisykles, kurias taiko nacionalinės statistikos institucijos ir Komisija savo vardu renkamai statistinei informacijai;

(23) kadangi pagal Statuto 5.1 straipsnį ECB statistikos srityje privalo bendradarbiauti su Bendrijos institucijomis arba įstaigomis, valstybių narių arba trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis; kadangi ECB ir Komisija nustatys atitinkamas bendradarbiavimo formas statistikos srityje, kad galėtų efektyviausiai atlikti savo užduotis, stengdamiesi sumažinti atskaitingų agentų naštą;

(24) kadangi ECBS ir ECB buvo patikėta užduotis parengti statistinės atskaitomybės reikalavimus euro zonai, kad būtų galima juos visiškai taikyti Ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (toliau – Trečiasis etapas); kadangi pasirengimas laiku statistikos srityje yra esminis ECBS užduotims vykdyti Trečiajame etape; kadangi esminis pasirengimo elementas yra ECB statistikos reglamentų priėmimas iki Trečiojo etapo pradžios; kadangi pageidautina, kad 1998 metais rinkos dalyviai būtų informuoti apie išsamias nuostatas, kurias ECB nuomone būtina priimti statistinės atskaitomybės reikalavimams įgyvendinti; kadangi dėl to nuo šio reglamento įsigaliojimo datos ECB būtina suteikti reglamentuojančios institucijos įgaliojimus;

(25) kadangi šio reglamento nuostatos gali būti veiksmingai pritaikytos tik tuo atveju, jei visos dalyvaujančios valstybės narės imsis būtinų priemonių, užtikrinančių, kad jų institucijoms bus suteikti įgaliojimai padėti Europos centriniam bankui ir visapusiškai su juo bendradarbiauti, atliekant statistinės informacijos tikrinimą ir privalomą rinkimą, pagal Sutarties 5 straipsnį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente:

1) "ECB statistinės atskaitomybės reikalavimai" reiškia statistinę informaciją, kurią atskaitingi agentai privalo teikti ir kuri yra reikalinga ECBS užduotims vykdyti;

2) "atskaitingi agentai" reiškia juridinius ir fizinius asmenis bei 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus, kuriems taikomi ECB statistinės atskaitomybės reikalavimai;

3) "dalyvaujanti valstybė narė" reiškia valstybę narę, kuri, vadovaudamasi Sutartimi, įsiveda bendrą valiutą;

4) "rezidentas" ir "rezidavimas" reiškia, kad vienetas turi ekonominio intereso židinį šalies ekonominėje erdvėje, kaip nurodoma A priede; tokiu atveju "užsienio pozicijos" ir "užsienio sandoriai" atitinkamai reiškia dalyvaujančių valstybių narių, kurios laikomos viena ekonomine erdve, rezidentų turto ir (arba) įsipareigojimų pozicijas ir sandorius su nedalyvaujančių valstybių narių ir (arba) trečiųjų šalių rezidentais;

5) "Tarptautinių investicijų balansas" reiškia užsienio finansinio turto ir įsipareigojimų apimčių balansą;

6) "elektroniniai pinigai" reiškia techninėse laikmenose, įskaitant iš anksto apmokėtas korteles, elektroniniu būdu laikomą pinigų vertę, kuri gali būti plačiai naudojama mokėjimams kitiems nei leidėjas subjektams atlikti nebūtinai per bankų sąskaitas, ir kuri tarnauja kaip iš anksto apmokėta pareikštinė priemonė.

2 straipsnis

Atraminė atskaitomybės visuma

1. Vykdydamas ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, ECB, pagal Statuto 5.2 straipsnį padedant nacionaliniams centriniams bankams, turi teisę iš atraminės atskaitomybės visumos rinkti statistinę informaciją bei kitą ECBS užduotims vykdyti reikalingą informaciją.

2. Atraminę atskaitomybės visumą sudaro toliau išvardyti atskaitingi agentai:

a) juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie priklauso "centrinio banko", "kitų pinigų finansų įstaigų" ir "kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus", subsektoriams, kaip nurodoma B priede, ir reziduoja valstybėje narėje, atsižvelgiant į tai, kiek tai reikalinga ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti pinigų ir bankų statistikos bei mokėjimo sistemų statistikos srityse;

b) pašto žiro institucijos, atsižvelgiant į tai, kiek tai reikalinga ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti pinigų ir bankų statistikos bei mokėjimo sistemų statistikos srityse;

c) valstybėje narėje reziduojantys juridiniai ir fiziniai asmenys, atsižvelgiant į tai, ar jie turi užsienio pozicijas ir vykdo užsienio sandorius, ir į tai, ar statistinė informacija, susijusi su tokiomis pozicijomis arba sandoriais, yra reikalinga ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti mokėjimų balanso statistikos arba tarptautinių investicijų balanso srityse;

d) valstybėje narėje reziduojantys juridiniai ir fiziniai asmenys, atsižvelgiant į tai, kiek statistinė informacija, susijusi su jų išleistais vertybiniais popieriais arba elektroniniais pinigais, yra reikalinga ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti.

3. Subjektas, kuriam kitu atveju būtų taikomas šio straipsnio 2 dalies apibrėžimas, tačiau kuris pagal savo rezidavimo šalies nacionalinę teisę nėra nei juridinis asmuo, nei fizinių asmenų grupė, nors gali turėti teisių ir prievolių, yra atskaitingas agentas. Tokio subjekto atskaitomybės prievolę vykdo juridiškai jam atstovaujantys asmenys.

Jeigu juridinis asmuo, fizinių asmenų grupė arba subjektas, kaip nurodoma šios dalies pirmojoje pastraipoje, turi filialą rezidentą kitoje šalyje, toks filialas, nepriklausomai nuo to, kur yra išsidėsčiusi jo centrinė buveinė, jeigu jis atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus reikalavimą turėti atskirą juridinio asmens statusą, yra individualiai atskaitingas agentas. Visi toje pačioje valstybėje narėje įsteigti filialai laikomi vienu filialu, kai jie priklauso tam pačiam ekonomikos subsektoriui. Filialo (skyriaus) atskaitomybės prievolę vykdo juridiškai jam atstovaujantys asmenys.

3 straipsnis

Statistinės atskaitomybės reikalavimų apibrėžimo formos

Apibrėždamas ir taikydamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimus, ECB nurodo faktinę atskaitomybės visumą 2 straipsnyje apibrėžtos atraminės atskaitomybės visumos ribose. Nepažeisdamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimų vykdymo, ECB:

a) mažina atskaitomybės naštą, kiek galima pasinaudodamas turimais statistiniais duomenimis;

b) atsižvelgia į Bendrijos ir tarptautinius statistikos standartus;

c) gali visiškai arba iš dalies atleisti tam tikras atskaitingų agentų klases nuo statistinės atskaitomybės reikalavimų.

4 straipsnis

Valstybių narių prievolės

Valstybės narės veikia statistikos srityje ir visapusiškai bendradarbiauja su ECBS, kad garantuotų Statuto 5 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą.

5 straipsnis

ECB reguliavimo galios

1. ECB gali priimti reglamentus dėl savo statistinės atskaitomybės reikalavimų nustatymo ir taikymo dalyvaujančių valstybių narių faktinei atskaitomybės visumai.

2. Siekdamas garantuoti nuoseklumą, kuris būtinas rengiant statistinius duomenis, atitinkančius specialius jiems keliamus informacijos reikalavimus, ECB konsultuojasi su Komisija dėl reglamentų projektų kiekvienu atveju, kai minėti reglamentai yra susiję su Komisijos statistiniais reikalavimais. Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetas pagal savo kompetenciją dalyvauja Komisijos ir ECB bendradarbiavimo procese.

6 straipsnis

Statistinės informacijos tikrinimo ir privalomo rinkimo teisė

1. Jeigu įtariama, kad atskaitingas agentas, reziduojantis dalyvaujančioje valstybėje narėje, pažeidė, kaip numatyta 7 straipsnio 2 dalyje, ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, tai ECB ir, remiantis Statuto 5 straipsnio 2 dalimi, atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinis centrinis bankas turi teisę tikrinti statistinės informacijos teisingumą ir kokybę bei privalomai tokią informaciją rinkti. Tačiau, jeigu tokia statistinė informacija yra reikalinga siekiant parodyti, kad vykdomi privalomųjų atsargų reikalavimai, tikrinimą reikia atlikti pagal 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos centrinio banko privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo [8] 6 straipsnį. Teisė tikrinti statistinę informaciją arba atlikti privalomą jos rinkimą reiškia teisę:

a) reikalauti pateikti dokumentus;

b) tikrinti atskaitingų agentų buhalterines knygas ir dokumentus;

c) daryti tokių buhalterinių knygų ir dokumentų kopijas arba jų išrašus; ir

d) gauti paaiškinimus raštu arba žodžiu.

2. ECB arba kompetentingas nacionalinis centrinis bankas raštu praneša atskaitingam agentui apie savo sprendimą tikrinti statistinę informaciją arba ją privalomai rinkti, nurodydamas laikotarpį, per kurį turi būti patenkintas tikrinimo reikalavimas, sankcijas, taikytinas nepatenkinus reikalavimo, ir teisę jį peržiūrėti. ECB ir atitinkamas nacionalinis centrinis bankas vienas kitą informuoja apie tokius tikrinimo reikalavimus.

3. Statistinė informacija tikrinama ir privalomai renkama laikantis nacionalinių procedūrų. Procedūros išlaidas padengia atitinkamas atskaitingas agentas, jeigu nustatoma, kad jis pažeidė statistinės atskaitomybės reikalavimus.

4. ECB gali priimti reglamentus, nustatančius sąlygas, pagal kurias galima naudotis teise tikrinti arba privalomai rinkti statistinę informaciją.

5. Dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės institucijos pagal savo kompetenciją teikia reikalingą pagalbą ECB ir nacionaliniams centriniams bankams, vykdantiems šiame straipsnyje nustatytus įgaliojimus.

6. Kai atskaitingas agentas prieštarauja arba trukdo reikalingos statistinės informacijos tikrinimo procesui arba privalomam rinkimui, dalyvaujanti valstybė narė, kurioje yra išsidėsčiusios atskaitingo agento patalpos, teikia būtiną pagalbą, įskaitant galimybę ECB arba nacionaliniam centriniam bankui patekti į atskaitingo agento patalpas, kad būtų galima naudotis šio straipsnio 1 dalyje paminėtomis teisėmis.

7 straipsnis

Sankcijų taikymas

1. ECB turi teisę šiame straipsnyje nustatytas sankcijas taikyti dalyvaujančioje valstybėje narėje reziduojantiems atskaitingiems agentams, kuriems taikomi atskaitomybės reikalavimai ir kurie nevykdo prievolių, numatytų šiame reglamente arba ECB reglamentuose ar sprendimuose, apibrėžiančiuose ir nustatančiuose ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus.

2. Prievolė perduoti tam tikrą statistinę informaciją ECB arba nacionaliniam centriniam bankui laikoma neįvykdyta, jeigu:

a) ECB arba nacionalinis centrinis bankas nustatytu terminu negauna jokios statistinės informacijos; arba

b) statistinė informacija yra neteisinga, nepilna, arba neatitinkančios reikalavimo formos.

3. Prievolė leisti ECB ir nacionaliniams centriniams bankams tikrinti atskaitingų agentų Europos centriniam bankui arba nacionaliniam centriniam bankui teikiamos statistinės informacijos tikslumą ir kokybę laikoma pažeista visais atvejais, kai atskaitingas agentas trukdo šiai veiklai. Minėtas trukdymas apima, tačiau tuo neapsiriboja, tokius veiksmus, kai ECB arba nacionaliniam centriniam bankui nepateikiami dokumentai, arba kai jie neįleidžiami į patalpas, kai to reikia tikrinimo užduočiai arba privalomam rinkimui vykdyti.

4. ECB gali taikyti atskaitingam agentui toliau išvardytas sankcijas:

a) pažeidus šio straipsnio 2 dalies a punktą kasdien mokama ne didesnė kaip 10000 eurų piniginė bauda, kurios galutinė suma neturi viršyti 100000 eurų;

b) pažeidus šio straipsnio 2 dalies b punktą mokama ne didesnė kaip 200000 eurų piniginė bauda; ir

c) pažeidus šio straipsnio 3 dalį mokama ne didesnė kaip 200000 eurų piniginė bauda.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sankcijos taikomos kaip papildomos kartu su atskaitingo agento prievole padengti tikrinimo ir privalomo rinkimo procedūros išlaidas, kaip reikalaujama 6 straipsnio 3 dalyje.

6. Vykdydamas šiame straipsnyje numatytus įgaliojimus, ECB veikia pagal Reglamente (EB) Nr. 2532/98 nustatytus principus ir procedūras.

8 straipsnis

Konfidencialumo režimas

1. Šio reglamento taikymo ribose ir siekiant, kad būtų laikomasi konfidencialumo režimo, taikomos statistinei informacijai, kuri reikalinga ECBS užduotims vykdyti, statistinė informacija yra konfidenciali tais atvejais, kai ja remiantis, tiesiogiai pagal pavadinimą, adresą arba oficialiai suteiktą identifikavimo kodą, arba netiesiogiai dedukcijos būdu galima nustatyti atskaitingų agentų arba kokio nors kito juridinio asmens, fizinio asmens, subjekto arba skyriaus tapatybę ir tokiu būdu atskleisti individualią informaciją. Siekiant išsiaiškinti, ar atskaitingo agento arba kokio nors kito juridinio asmens, fizinio asmens, subjekto arba skyriaus tapatybė gali būti nustatyta, reikia atsižvelgti į visas prieinamas priemones, kuriomis galėtų pasinaudoti trečioji šalis, siekdama nustatyti minėto atskaitingo agento arba kito juridinio asmens, fizinio asmens, subjekto arba skyriaus tapatybę. Statistinė informacija, gauta iš šaltinių, kurie pagal nacionalinę teisę yra prieinami visuomenei, nėra konfidenciali.

2. Slaptos statistinės informacijos, kurią nacionaliniai centriniai bankai perduoda ECB, apimtį ir detalumo lygį lemia užduotys, kurias reikia vykdyti visoje ECBS pagal Sutarties 105 straipsnį.

3. Atskaitingi agentai informuojami apie statistinę ir kitą, administracinę, paskirtį, kuriai gali būti panaudota jų teikiama statistinė informacija. Atskaitingi agentai turi teisę gauti informaciją apie perdavimo juridinį pagrindą ir priimtas apsaugos priemones.

4. ECB naudoja jam perduotą konfidencialią statistinę informaciją tik ECBS užduotims vykdyti, išskyrus toliau išvardytus atvejus:

a) jeigu atskaitingas agentas arba kitas juridinis asmuo, fizinis asmuo, subjektas arba skyrius, kurių tapatybė gali būti nustatyta, yra davę tiesioginį savo sutikimą minėtą statistinę informaciją naudoti kitiems tikslams; arba

b) rengiant tam tikrus Bendrijos statistinius duomenis, remiantis Komisijos ir ECB susitarimu pagal Reglamento (EB) Nr. 322/97 9 straipsnį; arba

c) suteikiant mokslinio tyrimo įstaigoms teisę naudotis slapta statistine informacija, kuri neleidžia tiesiogiai nustatyti tapatybę, nepažeidžiant nacionalinių įstatymų ir iš anksto gavus tiesioginį informaciją pateikusios nacionalinės valdžios institucijos sutikimą.

5. Nacionaliniai centriniai bankai konfidencialią statistinę informaciją, surinktą tam, kad būtų vykdomi ECB statistinės atskaitomybės reikalavimai, naudoja tik ECBS užduotims vykdyti, išskyrus toliau išvardytus atvejus:

a) jeigu atskaitingas agentas arba kitas juridinis asmuo, fizinis asmuo, subjektas arba skyrius, kurių tapatybė gali būti nustatyta, yra davę tiesioginį savo sutikimą minėtą statistinę informaciją naudoti kitiems tikslams; arba

b) jeigu informacija yra naudojama nacionalinio lygio statistiniams tikslams pagal nacionalinių statistikos institucijų ir nacionalinio centrinio banko susitarimą arba rengiant Bendrijos statistinius duomenis pagal Reglamento (EB) Nr. 322/97 9 straipsnį; arba

c) jeigu informacija yra naudojama veiklos riziką ribojančiai priežiūrai arba Statute nenumatytoms funkcijoms vykdyti vadovaujantis Statuto 14 straipsnio 4 dalimi; arba

d) suteikiant mokslinio tyrimo įstaigoms teisę naudotis konfidencialia statistine informacija, kuri neleidžia tiesiogiai nustatyti tapatybę.

6. Šis straipsnis nedraudžia, kad konfidenciali statistinė informacija, surinkta kitiems tikslams, nei vykdant ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, arba surinkta papildomai, vykdant šiuos reikalavimus, būtų naudojama tiems kitiems tikslams vykdyti.

7. Šis straipsnis taikomas tik ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti reikalingai slaptai statistinei informacijai rinkti ir perduoti; jis neturi įtakos specialioms nacionalinėms arba Bendrijos nuostatoms, susijusioms su kitų tipų informacijos perdavimu ECB.

8. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant Direktyvos 95/46/EB.

Nacionalinių statistikos institucijų ir Komisijos renkamiems duomenims, kurie pateikiami ECB, šio reglamento nuostatos dėl statistinės informacijos konfidencialumo taikomas nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 322/97.

9. ECB ir nacionaliniai centriniai bankai imasi visų būtinų reglamentuojančių, administracinių, techninių ir organizacinių priemonių, kad būtų užtikrinta konfidencialios statistinės informacijos apsauga. ECB nustato bendras taisykles ir minimalius standartus, kad nebūtų neteisėtai atskleista ir be leidimo naudojama informacija. Apsaugos priemonės taikomos visai konfidencialiai statistinei informacijai, kaip nurodoma 1 dalyje.

10. Valstybės narės priima visas būtinas priemones, kad būtų užtikrinta konfidencialios statistinės informacijos apsauga, įskaitant valstybių narių taikomas papildomas bausmes už atitinkamų sugriežtintų priemonių pažeidimą.

9 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Šio reglamento 5 straipsnis, 6 straipsnio 4 dalis ir 8 straipsnio 9 dalis taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Kiti straipsniai taikomi nuo 1999 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1998 m. lapkričio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. Edlinger

[1] OL C 246, 1998 8 6, p. 12.

[2] OL C 328, 1998 10 26.

[3] Nuomonė pareikšta 1998 m. spalio 8 d. (dar nepaskelbta Oficialiame leidinyje).

[4] OL L 310, 1996 11 30, p. 1.

[5] OL L 318,1998 11 27.

[6] OL L 281, 1995 11 23, p. 31

[7] OL L 52, 1997 2 22, p. 1

[8] OL L 318, 1998 11 27.

--------------------------------------------------

A PRIEDAS

NACIONALINĖS EKONOMIKOS RIBOS

2.04. Tiek instituciniai vienetai, tiek ir vietiniai veiklos rūšies vienetai ar vienarūšės gamybos vienetai, kurie sudaro šalies ekonomiką ir kurių sandoriai apskaitomi ESS, yra tie vienetai, kurių ekonominio intereso židinys yra tos šalies ekonominėje erdvėje. Šie vienetai, kurie vadinami vienetais rezidentais, gali turėti arba neturėti tos šalies pilietybę, gali būti arba nebūti juridiniai subjektai ir gali būti arba nebūti tos šalies ekonominėje erdvėje tuo metu, kai jie vykdo sandorį. Taip apibrėžus nacionalinės ekonomikos ribas pagal vienetus rezidentus, būtina apibrėžti ekonominės erdvės ir ekonominio intereso židinio sąvokų prasmę.

2.05. Ekonominė erdvė – tai:

a) valdžios administruojama geografinė teritorija, kurioje žmonės, prekės, paslaugos ir kapitalas juda laisvai;

b) laisvosios zonos, įskaitant muitinės sandėlius ir muitinės kontroliuojamas faktorijas;

c) nacionalinė oro erdvė, teritoriniai vandenys ir kontinentinis šelfas tarptautiniuose vandenyse, į kuriuos šalis turi išimtines teises [1];

d) teritoriniai anklavai, t. y. geografinės teritorijos užsienyje, kurias pagal tarptautines sutartis ar susitarimus tarp valstybių naudoja šalies valdžios agentūros (ambasados, konsulatai, karinės bazės, mokslinės bazės ir pan.);

e) naftos, gamtinių dujų ir kiti telkiniai tarptautiniuose vandenyse už šalies kontinentinio šelfo, kuriuos eksploatuoja pagal aukščiau esančius punktus apibrėžtos ekonominės erdvės rezidentai.

2.06. Ekonominė erdvė neapima eksteritorialių anklavų (t. y. tų šalies geografinės teritorijos dalių, kurias pagal tarptautines sutartis ar susitarimus tarp valstybių naudoja kitų šalių valdžios agentūros, Europos Sąjungos institucijos ar tarptautinės organizacijos) [2].

2.07. Ekonominio intereso židinio sąvoka pažymi tą faktą, kad ekonominėje erdvėje yra tam tikra vieta, kurioje arba iš kurios vienetas užsiima ir ketina toliau užsiimti ekonomine veikla ir sandoriais stambiu mastu arba neribotą, arba baigtinį, bet ilgą laikotarpį (metus ar ilgiau). Todėl tariama, kad vienetas, kuris vykdo šią veiklą kelių šalių ekonominėse erdvėse, turi ekonominio intereso židinį kiekvienoje iš jų. Laikoma, jog ekonominėje erdvėje esančių žemės ir statinių nuosavybė yra pakankama sąlyga savininkui ten turėti ekonominio intereso židinį.

2.08. Remiantis šiais apibrėžimais, šalies rezidentais laikytini vienetai gali būti suskirstyti į:

a) vienetus, kurie visuose jų sandoriuose, išskyrus susijusius su žemės ir statinių nuosavybe, daugiausia užsiima gamyba, finansais, draudimu ar perskirstymu;

b) vienetus, kurie visuose jų sandoriuose, išskyrus susijusius su žemės ir statinių nuosavybe, daugiausia užsiima vartojimu [3];

c) visus vienetus kaip žemės ir statinių savininkus, išskyrus eksteritorialių anklavų, kurie yra kitų šalių ekonominės erdvės dalis arba yra valstybės sui generis (žr. 2.06 dalį), savininkus.

2.09. Vienetų, kurie visuose jų sandoriuose, išskyrus susijusius su žemės ir statinių nuosavybe, daugiausia užsiima gamyba, finansais, draudimu ar perskirstymu, atveju gali būti išskirti šie du atvejai:

a) veikla vykdoma išimtinai vienos šalies ekonominėje erdvėje: vienetai, kurie vykdo tokią veiklą, yra tos šalies vienetai rezidentai;

b) veikla vykdoma metus ar ilgiau keleto šalių ekonominėse erdvėse: tik ta vieneto dalis, kurios ekonominio intereso židinys yra šalies ekonominėje erdvėje, yra laikoma vienetu rezidentu. Tai gali būti:

1) arba institucinis vienetas rezidentas, kurio veikla, vykdoma metus ar ilgiau kitose šalyse, yra atmetama ir traktuojama atskirai [4]; arba

2) menamas vienetas rezidentas veiklos, vykdomos šalyje metus ar ilgiau vieneto, kuris yra kitos šalies rezidentas, atveju.

2.10. Vienetų, kurie daugiausia užsiima vartojimu, išskyrus jų kaip žemės ir statinių savininkų, atveju namų ūkiai, kurių ekonominio intereso židinys yra šalyje, yra laikomi vienetais rezidentais, net jeigu jie išvyksta į užsienį trumpam laikotarpiui (trumpiau nei metams). Juos visų pirma sudaro:

a) pasienio darbininkai, t. y. žmonės, kurie kasdien kerta sieną, vykdami dirbti į kaimyninę šalį;

b) sezoniniai darbininkai, t. y. žmonės, kurie išvyksta iš šalies keliems mėnesiams, bet trumpiau nei metams, dirbti kitoje šalyje tuose sektoriuose, kuriuose periodiškai reikalinga papildoma darbo jėga;

c) turistai, ligoniai, studentai [5], kviestiniai pareigūnai, verslininkai, prekiautojai, menininkai ir komandų ar įgulų nariai, keliaujantys į užsienį;

d) vietoje pasamdytas personalas, dirbantis užsienio valdžios institucijų eksteritorialiuose anklavuose;

e) Europos Sąjungos institucijų ir civilinių arba karinių tarptautinių organizacijų, kurių centrinės buveinės yra eksteritorialiuose anklavuose, personalas;

f) oficialūs, civiliai ar kariniai šalies valdžios atstovai (įskaitant jų namų ūkius), paskirti į teritorinius anklavus.

2.11. Visi vienetai kaip žemės ir (arba) statinių, sudarančių ekonominės erdvės dalį, savininkai yra laikomi tos šalies, kurioje yra išsidėsčiusi ta žemė arba tie statiniai, vienetais rezidentais arba menamais vienetais rezidentais.

[1] Žvejybiniai ir kiti laivai, plūduriuojančios platformos ir orlaiviai ESS yra traktuojami taip pat kaip ir kiti mobilūs įrenginiai, kurių savininkai ir (arba) eksploatuotojai yra šalies vienetai rezidentai, arba kurių savininkai yra nerezidentai, o eksploatuotojai – vienetai rezidentai. Sandoriai, susiję su šio tipo įrenginių nuosavybe (bendrasis pagrindinio kapitalo kaupimas) ir naudojimu (nuoma, draudimas, ir t. t.) yra priskiriami tos šalies ekonomikai, kurios rezidentu yra atitinkamai įrenginių savininkas ir (arba) eksploatuotojas. Finansinės nuomos atveju laikoma, kad pasikeičia nuosavybė.

[2] Tokiu būdu Europos Sąjungos institucijų ir tarptautinių organizacijų naudojamos teritorijos sudaro valstybių sui generis teritorijas. Tokių valstybių ypatybė yra ta, jog vieninteliai jų rezidentai yra pačios institucijos (žr. 2.10 dalies e punktą).

[3] Vartojimas nėra vienintelė galima namų ūkių veikla. Namų ūkiai kaip verslininkai gali užsiimti bet kokios rūšies ekonomine veikla.

[4] Tik tada, kai tokia veikla vykdoma trumpiau kaip vienerius metus, ji neatskiriama nuo gamintojo institucinio vieneto veiklos. Tai taip pat gali būti daroma, kai veikla yra nereikšminga, nors vykdoma metus arba ilgiau, ir visais atvejais, kai diegiami įrenginiai užsienyje. Tačiau vienetas, kuris yra kitos šalies rezidentas, ir kuris vykdo statybinę veiklą šalyje trumpesnį nei metai laikotarpį, yra laikomas turinčiu ekonominio intereso židinį tos šalies ekonominėje erdvėje, jeigu statybinės veiklos produkcija sudaro bendrąjį pagrindinio kapitalo kaupimą. Todėl vienetas laikomas menamu vienetu rezidentu.

[5] Studentai visada laikomi rezidentais, nepriklausomai nuo to, kaip ilgai jie studijuoja užsienyje.

--------------------------------------------------

B PRIEDAS

SUBSEKTORIUS: CENTRINIS BANKAS (S. 121)

2.45. Apibrėžimas. Centrinio banko subsektorių (S.121) sudaro visos finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos, kurių pagrindinė paskirtis yra leisti į apyvartą pinigus, palaikyti vidinę ir išorinę pinigų vertę bei laikyti visumą arba dalį šalies tarptautinių atsargų.

2.46. Toliau išvardyti finansiniai tarpininkai yra priskiriami subsektoriui S.121:

a) nacionalinis centrinis bankas, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra Europos centrinių bankų sistemos dalis;

b) iš esmės valstybinės kilmės centrinės pinigų agentūros (pvz., agentūros, valdančios tarptautines atsargas ar leidžiančios į apyvartą pinigus), kurios veda pilną apskaitą ir turi sprendimų autonomiją centrinės valdžios atžvilgiu. Dažniausiai tokią veiklą vykdo arba centrinė valdžia, arba centrinis bankas. Tokiais atvejais atskirų institucinių vienetų nėra.

2.47. Subsektorius S.121 neapima agentūrų ir įstaigų, išskyrus centrinį banką, kurios reguliuoja ar prižiūri finansines korporacijas ar finansų rinkas.

SUBSEKTORIUS: KITOS PINIGŲ FINANSŲ ĮSTAIGOS(S. 122)

2.48. Apibrėžimas. Kitų pinigų finansų įstaigų subsektorių (S.122) sudaro visos finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos, išskyrus priskirtas centrinio banko subsektoriui, kurios daugiausia užsiima finansiniu tarpininkavimu ir kurios verčiasi priimdamos indėlius ir (arba) artimus indėliams pakaitalus iš institucinių vienetų, kitų nei pinigų finansų įstaigos, ir savo sąskaita teikdamos paskolas ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius.

2.49. Pinigų finansų įstaigos(PFI) apima centrinio banko subsektorių (S.121) ir kitų pinigų finansų įstaigų subsektorių (S.122) ir sutampa su Europos pinigų instituto (EPI) apibrėžtomis pinigų finansų įstaigomis statistiniams tikslams.

2.50. PFI negali būti apibrėžtos tiesiog kaip "bankai", nes jos gali apimti kai kurias finansines korporacijas, kurios savęs nevadina bankais arba kurioms tai daryti neleidžiama kai kuriose šalyse, tuo tarpu kai kurios kitos finansinės korporacijos, vadinančios save bankais, iš tikrųjų nėra PFI. Apskritai, subsektoriui S.122 priskiriami šie finansiniai tarpininkai:

a) komerciniai bankai, "universalūs" bankai, "įvairiapusiai" bankai;

b) taupomieji bankai (įskaitant patikos taupomuosius bankus bei taupomuosius bankus ir paskolų asociacijas);

c) pašto žiro įstaigos, pašto bankai, žiro bankai;

d) kaimo kredito bankai, žemės ūkio kredito bankai;

e) kooperatiniai kredito bankai, kredito unijos;

f) specializuotieji bankai (pvz., prekybos bankai, emisijos bankai, privatūs bankai).

2.51. Subsektoriui S.122 taip pat gali būti priskirti žemiau išvardyti finansiniai tarpininkai, kai jie verčiasi priimdami grąžintinas lėšas iš visuomenės arba indėlių pavidalu, arba kitais pavidalais, tokiais kaip obligacijų ir kitų joms prilygstančių vertybinių popierių nuolatinis išleidimas. Priešingu atveju jie turi būti įtraukiami į subsektorių S.123:

a) korporacijos, užsiimančios hipotekinių paskolų teikimu (įskaitant namų statybos finansų įstaigas, hipotekinius bankus ir hipotekines kredito įstaigas);

b) savitarpio fondai (įskaitant investicinius trestus, dalininkų trestus ir kitas kolektyvinio investavimo programas, pvz. kolektyvinio investavimo į perduodamuosius vertybinius popierius įmones);

c) savivaldos kredito įstaigos.

2.52. Subsektoriui S.122 nepriskiriamos:

a) holdingo korporacijos, kurios tik kontroliuoja ir valdo grupę, dominuojančiai susidedančią iš kitų pinigų finansų įstaigų, bet kurios pačios nėra kitos pinigų finansų įstaigos. Jos priskiriamos subsektoriui S.123;

b) savarankiškais juridiniais subjektais pripažįstamos ne pelno institucijos, aptarnaujančios kitas pinigų finansų įstaigas, bet neužsiimančios finansiniu tarpininkavimu.

SUBSEKTORIUS: KITI FINANSINIAI TARPININKAI, IŠSKYRUS DRAUDIMO KORPORACIJAS IR PENSIJŲ FONDUS (S.123)

2.53. Apibrėžimas. "Kitų finansinių tarpininkų", išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus, subsektorių (S.123) sudaro visos finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos, kurios daugiausia užsiima finansiniu tarpininkavimu prisiimdamos įsipareigojimus kitu pavidalu nei pinigai, indėliai ir (arba) artimi indėliams pakaitalai iš kitų nei pinigų finansų įstaigos institucinių vienetų, ar draudimo techniniai atidėjimai.

2.54. Subsektorius S.123 apima įvairių tipų finansinius tarpininkus, ypač tuos, kurie dominuojančiai užsiima ilgalaikiu finansavimu. Daugeliu atvejų šia vyraujančia trukme grindžiamas atskyrimas nuo kitų pinigų finansų įstaigų subsektoriaus. Remiantis įsipareigojimų nebuvimu draudimo techninių atidėjimų pavidalu, galima atskirti nuo draudimo korporacijų ir pensijų fondų subsektoriaus.

2.55. Subsektoriui S.123 visų pirma priskiriamos žemiau išvardytos finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos, jeigu jos nėra PFI:

a) finansine nuoma užsiimančios korporacijos;

b) korporacijos, užsiimančios prekyba išsimokėtinai ir asmenų ar verslo finansavimu;

c) faktoringu užsiimančios korporacijos;

d) savo sąskaita veikiantys vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių dileriai;

e) specializuotos finansinės korporacijos, tokios kaip kompanijos, teikiančios paskolas verslui pradėti ar vystyti, finansuojančios eksportą ar importą;

f) finansinių priemonių korporacijos, įkurtos valdyti vertybiniais popieriais paverstą turtą;

g) finansiniai tarpininkai, priimantys indėlius ir (arba) artimus indėliams pakaitalus tik iš PFI;

h) holdingo korporacijos, kurios tik kontroliuoja ir valdo antrinių įmonių grupę, daugiausia užsiimančią finansiniu tarpininkavimu ir (arba) pagalbine finansine veikla, pačios nebūdamos finansinėmis korporacijomis.

2.56. Subsektoriui S.123 nepriskiriamos savarankiškais juridiniais subjektais pripažįstamos ne pelno institucijos, aptarnaujančios kitus finansinius tarpininkus, išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus, bet neužsiimančios finansiniu tarpininkavimu.

--------------------------------------------------