Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su INTERREG – priemone, kuria bendromis programomis, projektais ir tinklais skatinamas Europos teritorinis bendradarbiavimas tarp nacionalinių, regioninių ir vietos veikėjų iš skirtingų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir tarp ES veikėjų ir gretimų ES nepriklausančių šalių, šalių partnerių, užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT), kitų teritorijų bei regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijų. INTERREG skatinamas visos ES ir jos kaimynystės suderintas ekonominis, socialinis ir teritorinis vystymasis – tai yra pagrindinis ES sanglaudos politikos tikslas.
Reglamentu nustatomos taisyklės, būtinos siekiant užtikrinti veiksmingą programavimą, įskaitant nuostatas dėl techninės pagalbos, stebėsenos, vertinimo, komunikacijos, tinkamumo finansuoti, valdymo bei kontrolės. Juo taip pat nustatomos INTERREG programų, remiamų Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), įsteigto Reglamentu (ES) 2021/1058 (žr. santrauką), lėšomis finansų valdymo taisyklės, taip pat konkretūs tikslai ir šių ES išorės finansavimo priemonių integravimas:
- Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP III);
- Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP);
- visoms UŠT 2021–2027 m. laikotarpiui skirto finansavimo.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Struktūra

Teritorinį bendradarbiavimą pagal INTERREG sudaro keturios kryptys:

INTERREG A – gretimų regionų (kurie iš esmės turėtų būti palei sausumos ar jūrų sienas arba atskirti ne daugiau kaip 150 km jūros atstumu) tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant spręsti bendrus uždavinius, drauge nustatytus pasienio regionuose, ir išnaudoti nepanaudotas pasienio regionų ekonomikos augimo galimybes;
INTERREG B – tarptautinis bendradarbiavimas didesnėse tarptautinėse teritorijose ar aplink jūrų baseinus siekiant didesnės teritorinės integracijos;
INTERREG C – tarpregioninis bendradarbiavimas pagal keturias konkrečias programas, siekiant didinti sanglaudos politikos veiksmingumą skatinant:
- keitimąsi patirtimi, novatoriškus metodus ir gebėjimų stiprinimą siekiant nustatyti ir skleisti gerąją patirtį bei perkelti ją į regioninės plėtros politiką, įskaitant „investicijų į darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo tikslui“ skirtas programas (programa „INTERREG Europe“),
- keitimąsi patirtimi, novatoriškus metodus ir gebėjimų stiprinimą, kiek tai susiję su integruotos ir tvarios plėtros gerosios patirties nustatymu, perkėlimu ir kapitalizavimu (URBACT programa),
- keitimąsi patirtimi, novatoriškus metodus ir gebėjimų stiprinimą siekiant pagerinti ir supaprastinti INTERREG programų ir bendradarbiavimo veiksmų įgyvendinimą, taip pat įkurti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes¹ ir užtikrinti jų veikimą (URBACT programa),
- plėtros tendencijų analizę, atsižvelgiant į teritorinės sanglaudos tikslus (Europos teritorinio planavimo tinklo (ESPON) programa);
INTERREG D – atokiausių regionų bendradarbiavimas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atokiausių regionų ir UŠT (pavyzdžiui, Karibų jūros regionų) vystymuisi ir integracijai į kaimyninę aplinką.

Ištekliai ir bendro finansavimo normos

INTERREG remiamas ERPF lėšomis, o kai viena ar kelios valstybės narės ir jų regionai kartu su viena ar keliomis valstybėmis narėmis ir ES nepriklausančiomis šalimis bei jų regionais bendradarbiauja tarpvalstybiniu mastu – ES išorės finansavimo priemonių (t. y. PNPP III ir KVTBP) lėšomis.
Dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpiu (2021–2027 m.) INTERREG iš ERPF išteklių bus skirta 8,05 mlrd. eurų (2018 m. kainomis).
ERPF ištekliai INTERREG programoms bus paskirstyti taip:
- 72,2 % (iš viso 5 812 790 000 eurų) – tarpvalstybiniam bendradarbiavimui sausumoje ir jūroje (INTERREG A);
- 18,2 % (iš viso 1 466 000 000 eurų) – tarptautiniam bendradarbiavimui (INTERREG B);
- 6,1 % (iš viso 490 000 000 eurų) – tarpregioniniam bendradarbiavimui (INTERREG C);
- 3,5 % (iš viso 281 210 000 eurų) – atokiausių regionų bendradarbiavimui (INTERREG D).
Nė vienos INTERREG programos bendro finansavimo norma negali būti didesnė nei 80 %.

Konkretūs INTERREG tikslai ir paramos telkimas pagal temas

Pagal INTERREG programas ERPF lėšomis ir, kai taikytina, ES išorės finansavimo priemonių lėšomis taip pat gali būti remiami konkretūs INTERREG tikslai geresnis bendradarbiavimo valdymas ir saugesnė ir labiau apsaugota Europa.

Ne mažiau kaip 60 % INTERREG A, B ir D skirtų išteklių turėtų atitekti ne daugiau kaip trims politikos tikslams, nurodytiems Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR), Reglamento (ES) 2021/1060 (žr. santrauką), 5 straipsnyje, kurių vienas turi būti žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa. Pagal INTERREG A programas palei vidaus sausumos sienas ne mažiau kaip 60 % išteklių skiriama 2 ir 4 politikos tikslams ir ne daugiau kaip dviem kitiems BNR nurodytiems politikos tikslams.

Įgyvendinimo ir deleguotieji aktai

Europos Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatomi:
- INTERREG programų teritorijų, kurioms bus teikiama parama, sąrašas (Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/74);
- sąrašas, kuriame kiekvienai programai nurodoma bendra paramos iš ERPF ir ES išorės finansavimo priemonių suma (Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/75);
- ERPF ir KVTBP, ERPF ir PNPP III arba ERPF, KVTBP ir PNPP III lėšomis remiamų išorės tarpvalstybinių ir tarptautinių bendradarbiavimo programų daugiamečiai strateginiai dokumentai.
Komisija taip pat gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas reglamento priedas, kuriame pateikiamas INTERREG programų šablonas.

Programos institucijos ir valdymas

INTERREG programos įgyvendinamos taikant pasidalijamąjį valdymą², išskyrus INTERREG D programas, kurios gali būti visiškai ar iš dalies įgyvendinamos taikant netiesioginį valdymą³, susitarus su atitinkama valstybe nare ar valstybėmis narėmis ir pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais.
Pagal reglamentą INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, ES nepriklausančios šalys, šalys partnerės⁴ ir UŠT BNR tikslais paskiria vieną vadovaujančiąją instituciją ir vieną audito instituciją. Reglamentu nustatomos išsamios taisyklės dėl šių institucijų, jų funkcijų ir atsakomybės.
Kiekviena vadovaujančioji institucija kas ketvirtį Komisijai perduoda atitinkamos INTERREG programos suvestinius duomenis pagal BNR VII priede pateiktą šabloną.

Stebėsenos komitetas

Per tris mėnesius nuo pranešimo valstybėms narėms apie INTERREG programos patvirtinimą dienos toje programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, ES nepriklausančios šalys, šalys partnerės ir UŠT, sutarusios su vadovaujančiąja institucija, įsteigia stebėsenos komitetą atitinkamos INTERREG programos įgyvendinimui stebėti. Komiteto posėdžiai vyksta bent kartą per metus, juose apžvelgiami visi klausimai, turintys įtakos pažangai siekiant programos tikslų.

Vertinimai

Valstybė narė ar vadovaujančioji institucija atlieka programų vertinimus, susijusius su vienu ar daugiau iš šių kriterijų: efektyvumu, veiksmingumu, aktualumu, suderinamumu ir ES pridėtine verte, kad būtų pagerinta programų rengimo ir įgyvendinimo kokybė. Vertinimai taip pat gali apimti kitus aktualius kriterijus, pavyzdžiui, įtraukumą, nediskriminavimą ir matomumą.

Be nurodytų vertinimų, ne vėliau kaip 2029 m. birželio 30 d. atliekamas kiekvienos programos vertinimas, kad būtų įvertintas jos poveikis.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2021 m. liepos 1 d., ketvirtadienis

KONTEKSTAS

Reglamentas (ES) 2021/1059 yra 2021–2027 m. ES sanglaudos politikos teisės aktų rinkinio dalis. Pagrindinis šios politikos tikslas – skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą pasitelkiant tvarų konkurencingumą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, skaitmeninę pertvarką, Europos žaliąjį kursą ir Europos socialinių teisių ramstį.

Daugiau informacijos žr.:

Klausimai ir atsakymai apie 2021–2027 m. ES sanglaudos politikos teisės aktų rinkinį (Europos Komisija);
Taryba priėmė 330 mlrd. eurų vertės 2021–2027 m. sanglaudos dokumentų rinkinį (Europos Sąjungos Taryba).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) – grupės, kurių užduotis yra sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam, tarptautiniam ir tarpregioniniam bendradarbiavimui ES bei jį skatinti. Jos turi įgyvendinti programas, kurias bendrai finansuoja ES, ir visus kitus Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus. ETBG, kaip juridiniai asmenys, suburia įvairių valstybių narių institucijas. Jų narėmis gali būti pačios valstybės narės, regioninės ar vietos valdžios institucijos, asociacijos ar bet kuri kita viešoji įstaiga. ETBG turi būti narių iš mažiausiai dviejų valstybių narių.
Pasidalijamasis valdymas – kai finansavimą bendrai valdo Europos Komisija ir nacionalinės institucijos.
Netiesioginis valdymas – kai finansavimą valdo organizacijos partnerės arba kitos institucijos ES ar už jos ribų.
Šalys partnerės – PNPP III paramos gavėjas arba valstybė ar teritorija, kuri INTERREG A ir B programų atžvilgiu įtraukta į Reglamento (ES) 2021/947 I priedo kaimynystės teritorijų sąrašą, ar Rusijos Federacija, arba valstybė ar teritorija, kuri INTERREG C ir D programų atžvilgiu patenka į bet kurią geografinę teritoriją pagal KVTBP, ir kuriai parama teikiama ES išorės finansavimo priemonių lėšomis.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1059 dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kuris remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšomis (OL L 231, 2021 6 30, p. 94–158).