ES fondų bendrosios taisyklės (2021–2027 m.)

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Penki politikos tikslai

ERPF, ESF+, Sanglaudos fondu ir EJRŽAF remiami šie politikos tikslai:

• konkurencingesnė ir pažangesnė Europa, skatinant:
  • novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką,
  • regioninį informacinių ir ryšių technologijų junglumą;
• žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio ir prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinanti ekonomika, skatinant:
  • perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos,
  • žaliąsias investicijas (susijusias su gamtos išteklių tausojimu),
  • mėlynąsias investicijas (susijusias su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis),
  • žiedinę ekonomiką,
  • klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos,
  • rizikos prevenciją ir valdymą,
  • tvarų judumą mieste;
• geriau sujungta Europa, skatinant judumą;
• socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį;
• piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą visų rūšių vietovių ir vietos iniciatyvų plėtrą.

Klimato srities tikslai

Fondai turėtų padėti integruoti klimato politikos priemones ir siekti bendro tikslo – 30 % ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Visų pirma ES valstybės narės turi pateikti informaciją apie tai, kaip jos remia aplinkos apsaugos ir klimato srities tikslus, o jų indėlis į bendrą tikslą išreiškiamas procentais nuo bendros ERPF ir Sanglaudos fondo asignavimų sumos. Jei rezultatai rodo, kad padaryta nepakankama pažanga siekiant šių tikslų, valstybė narė ir Europos Komisija metiniame peržiūros posėdyje susitaria dėl taisomųjų priemonių.

Pagrindiniai principai

Valstybės narės ir Komisija biudžeto asignavimus įgyvendina remdamosi šiais principais:

• Pasidalijamasis valdymas. Priemones bendrai planuoja Komisija ir valstybės narės. Valstybės narės yra atsakingos už priemonių įgyvendinimą ir išlaidų kompensavimą naudos gavėjams, o Komisija stebi įgyvendinimą, kompensuoja lėšas valstybėms narėms ir galiausiai yra atskaitinga už biudžetą.
• Partnerystė ir daugiapakopis valdymas. Valstybės narės turi sukurti ir įgyvendinti visapusišką partnerystę, į kurią būtų įtraukti bent šie partneriai:
  • regionų, vietos, miesto ir kitas viešojo sektoriaus institucijos,
  • ekonominiai ir socialiniai partneriai,
  • atitinkamos įstaigos, atstovaujančios pilietinei visuomenei, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos srities partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir subjektai, atsakingi už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą,
  • mokslo tiriamosios organizacijos ir universitetai.
• Horizontalieji principai. Jais užtikrinama, kad:
  • būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,
  • būtų atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybę, lyčių aspekto integravimą ir lyčių aspektu grindžiamo požiūrio įtraukimą, taip pat prieinamumą neįgaliesiems,
  • būtų imamasi atitinkamų priemonių, kad programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo etapais būtų užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

Partnerystės sutartis

Kiekviena valstybė narė parengia partnerystės sutartį, kurioje nustatoma ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo, TPF ir EJRŽAF efektyvaus ir veiksmingo naudojimo tvarka 2021–2027 m. laikotarpiu.

Programavimas

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su partneriais, parengia 2021–2027 m. finansavimo programas, kurios turi būti pateiktos Komisijai ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo partnerystės sutarties pateikimo. Šiame Reglamente išdėstomos programavimo taisyklės dėl šių aspektų:

• turinio;
• patvirtinimo;
• dalinio pakeitimo;
• bendros paramos iš ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir TPF;
• išteklių perkėlimo, įskaitant specialias taisykles, taikomas perkėlimui iš ERPF ir ESF+ į TPF.

Teritorinis vystymas

Stiprinamas integruoto teritorinio vystymo metodas, kuris gali būti remiamas bet kuriuo iš šių būdų:

• integruotomis teritorinėmis investicijomis, leidžiant valstybėms narėms derinti finansavimą iš kelių fondų, programų ar tos pačios programos prioritetų lėšų, kad būtų užtikrinta integruota konkrečios teritorijos strategija;
• bendruomenės inicijuota vietos plėtra – subregioniniu lygmeniu naudojama priemone, kuria papildoma vietos lygmens parama, siekiant sutelkti ir įtraukti vietos bendruomenes ir organizacijas, daugiausia dėmesio skiriant:
  • gebėjimų stiprinimui,
  • veiksmų įgyvendinimui,
  • strategijos valdymui, stebėsenai ir vertinimui, įskaitant suinteresuotųjų subjektų komunikaciją;
• kitomis valstybės narės sukurtomis teritorinėmis priemonėmis.

Techninė parama

Komisijos iniciatyva fondų lėšomis gali būti remiami parengiamieji, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo, komunikacijos, matomumo, taip pat visi administracinės ir techninės paramos veiksmai, reikalingi šiam reglamentui įgyvendinti, įskaitant, kai tinkama, ES nepriklausančiose šalyse.

Valstybės narės iniciatyva fondų lėšomis gali būti remiamos priemonės, reikalingos siekiant efektyviai administruoti ir naudoti šiuos fondus, be kita ko, stiprinti partnerių pajėgumus ir vykdyti pasirengimo, mokymo, valdymo, stebėsenos, vertinimo, matomumo ir komunikacijos veiksmus.

Veiklos priežiūra

Valstybės narės parengia sistemą, skirtą stebėti, teikti ataskaitas ir vertinti veiklos rezultatus. Veiklos peržiūros sistemą sudaro:

• produkto ir rezultato rodikliai, susiję su konkrečiais tikslais;
• iki 2024 m. pabaigos pasiektinos produkto rodiklių tarpinės reikšmės;
• iki 2029 m. pabaigos pasiektinos produkto ir rezultato rodiklių siektinos reikšmės.

Stebėsena

• Kiekviena valstybė narė per tris mėnesius nuo programos patvirtinimo įsteigia stebėsenos komitetą. Komitetai renkasi bent kartą per metus, kad peržiūrėtų pažangą siekiant programos tikslų. Valstybė narė sprendžia dėl komiteto sudėties ir turi užtikrinti proporcingą atstovavimą atitinkamoms institucijoms ir partnerių atstovams.
• Kiekvienas stebėsenos komiteto narys turi balsavimo teisę. Darbo tvarkos taisyklėmis reglamentuojamas naudojimasis balsavimo teise ir išsami informacija apie procedūrą komitete.
• Komisijos atstovai dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje stebėtojo ir patarėjo teisėmis.
• Kasmet organizuojami Komisijos ir kiekvienos valstybės narės peržiūros posėdžiai, kuriuose nagrinėjamas kiekvienos programos rezultatai.

Vertinimas

Valstybės narės arba jų vadovaujančiosios institucijos vertina programas pasitelkdamos funkciškai nepriklausomus ekspertus, kad pagerintų programų kokybę ir įgyvendinimą.

Iki 2024 m. pabaigos Komisija atliks kiekvieno fondo laikotarpio vidurio vertinimą, o iki 2031 m. gruodžio 31 d. – retrospektyvinį vertinimą. Vertinimai grindžiami šiais kriterijais:

• efektyvumu;
• veiksmingumu;
• aktualumu;
• suderinamumu;
• nauda ES.

Vertinant taip pat gali būti atsižvelgiama į įtraukumą, nediskriminavimą ir matomumą.

Be to, ne vėliau kaip 2029 m. birželio 30 d. valstybės narės turi atlikti kiekvienos programos vertinimą, kad būtų įvertintas jos poveikis.

Matomumas

Kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad parama būtų matoma vykdant bet kokią veiklą, susijusią su fondų lėšomis remiamais veiksmais, o ES piliečiai būtų informuojami apie fondų paskirtį ir pasiekimus per bendrą interneto portalą, kuriame būtų galima rasti informacijos apie visas programas, kuriose dalyvauja ta valstybė narė.

Visų pirma paramos gavėjai ir finansines priemones įgyvendinantys subjektai privalo pripažinti fondų paramą pagal reglamente nustatytas taisykles. To nepadarius, vadovaujančioji institucija turi teisę taikyti priemones ir panaikinti iki 3 % fondų paramos, skiriamos atitinkamam veiksmui.

Finansinė parama

ES finansinis įnašas gali būti šių formų:

• finansavimas, nesiejamas su išlaidomis ir pagrįstas įvykdytomis sąlygomis arba pasiektais rezultatais;
• valstybių narių paramos gavėjams suteiktų dotacijų atlyginimas;
• vadovaujančiųjų institucijų finansinėms priemonėms paskirtų programos įnašų atlyginimas;
• reikalavimus atitinkantys vieneto įkainiai;
• iš anksto aiškiai nurodytos fiksuotosios sumos;
• iš anksto aiškiai nurodytas finansavimas taikant fiksuotąją normą;
• nurodytų formų derinys.

Valstybės narės naudoja fondų įnašus, kad suteiktų paramą paramos gavėjams dotacijų, finansinių priemonių ar apdovanojimų forma (arba jų deriniu).

Atitiktis reikalavimams

Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba konkretiems fondams skirtuose reglamentuose nustatomos konkrečios taisyklės.

Šios išlaidos nėra tinkamos finansuoti fondų įnašais:

• skolos palūkanos, išskyrus nedideles išimtis;
• žemės pirkimas už sumą, viršijančią 10 % visų atitinkamo veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų. Apleistų ir ankstesnės pramoninės paskirties vietovių, kuriose yra pastatų, atveju ta riba padidinama iki 15 % (netaikoma, jei projektas yra susijęs su aplinkos apsauga);
• pridėtinės vertės mokestis (PVM), išskyrus:
  • veiksmus, kurie neviršija 5 000 000 eurų (įskaitant PVM),
  • veiksmus, kurie viršija 5 000 000 eurų (įskaitant PVM), kai pagal nacionalinius teisės aktus PVM negrąžinamas, arba
  • kai kuriuos nedidelius projektų fondus ir investicijas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG).

Konkretiems fondams skirtuose reglamentuose gali būti nustatytos papildomos išlaidos, kurios nėra tinkamos finansuoti iš kiekvieno fondo.

Valdymas ir kontrolė

Valstybės narės privalo turėti veiksmingai veikiančias savo programų valdymo ir kontrolės sistemas ir, be kita ko, yra atsakingos už:

• užtikrinimą, kad programos veiktų pagal patikimo finansų valdymo principą ir išvardytus pagrindinius reikalavimus;
• išlaidų, įtrauktų į Komisijai pateiktas sąskaitas, teisėtumo užtikrinimą;
• pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir pranešimą apie juos;
• stebėsenos sistemos ir rodiklių duomenų kokybės, tikslumo ir patikimumo užtikrinimą;
• tai, kad visa informacija tarp paramos gavėjų ir programos institucijų būtų keičiamasi naudojantis elektroninio keitimosi duomenimis sistemomis;
• informacijos paskelbimo užtikrinimą;
• sistemas ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad visi audito sekai reikalingi dokumentai būtų saugomi.

Komisija turi, be kita ko:

• įsitikinti, kad valstybės narės turi efektyvias, veiksmingas ir reikalavimus atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas;
• atlikti auditą per trejus metus nuo sąskaitų patvirtinimo, išskyrus atvejus, kai įtariamas sukčiavimas.

Vadovaujančiosios institucijos, be kita ko, yra atsakingos atlikti šias funkcijas:

• atrenka veiksmus;
• vykdo programų valdymo užduotis;
• padeda dirbti stebėsenos komitetui;
• prižiūri tarpines institucijas;
• saugiai įrašo kiekvieno veiksmo duomenis, reikalingus stebėsenai, vertinimui, finansų valdymui, patikrinimui ir auditui.

Reglamentu nustatomos išsamios nacionalinių audito institucijų atliekamų auditų taisyklės, įskaitant dėl:

• veiksmų audito;
• vieno audito tvarkos;
• naudojimosi nacionalinėmis valdymo sistemomis proporcingesne tvarka.

Finansinis valdymas

Reglamentu nustatomos išsamios taisyklės, įskaitant dėl:

• biudžetinių įsipareigojimų;
• grąžinimo;
• mokėjimų valstybėms narėms taisyklių;
• mokėjimų rūšių ir taikomų bendrų taisyklių;
• ES įnašo vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų pagrindu, taip pat ES įnašo su išlaidomis nesiejamo finansavimo pagrindu;
• pertraukimo ir sustabdymo;
• sąskaitų turinio, pateikimo ir tikrinimo;
• likučio apskaičiavimo;
• finansinių pataisų;
• įsipareigojimų panaikinimo (pašalinimo) principų, taisyklių, procedūrų ir išimčių.

Finansinė programa

ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo parama investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skiriama visuose regionuose, kurie pagal Reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (žr. santrauką) nustatytą bendrą teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių priskiriami prie 2 lygio regionų.

Visų pirma ERPF ir ESF+ lėšos paskirstomos tarp šių trijų regionų kategorijų:

• mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 % ES 27 (visų 27 valstybių narių) vidurkio;
• pertvarkos regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–100 % ES 27 vidurkio;
• labiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra daugiau kaip 100 % ES 27 vidurkio.

Iš Sanglaudos fondo parama skiriama toms valstybėms narėms, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos, išreikštos perkamosios galios standartais ir apskaičiuotos pagal 2015–2017 m. ES duomenis, yra mažesnės nei 90 % ES 27 to paties ataskaitinio laikotarpio vidurkio bendrųjų nacionalinių pajamų.

Reglamente taip pat pateikiama išsami informacija apie:

• ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai skiriamus išteklius;
• investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui ir INTERREG skiriamus išteklius;
• išteklių perkeliamumą;
• bendro finansavimo normų nustatymą.

Peržiūra

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba turi peržiūrėti šį reglamentą ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d.

Papildomas lankstumas šalinant neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos agresijos Ukrainoje padarinius

Iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2022/2039) siekiama sumažinti valstybių narių biudžetui tenkančią naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas veiksmams, kuriais siekiama spręsti problemas, kilusias dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, įgyvendinti.

• Juo padidinta ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo programų išankstinio finansavimo norma pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą 2022 m. – 0,5 %, o 2023 m. – 0,5 % visos paramos iš fondų, nustatytos sprendimu, kuriuo patvirtinama programa visose valstybėse narėse.
• Pagal reglamentą iki 2024 m. birželio 30 d. galima skirti iki 100 % ES bendro finansavimo lėšų atskiriems prioritetams, nustatytiems pagal programas, kuriomis remiami veiksmai, skatinantys ES nepriklausančių šalių piliečių socialinę ir ekonominę integraciją. Ne mažiau kaip 30 % paramos pagal prioritetą turi būti skiriama paramos gavėjams, kurie yra vietos valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios vietos bendruomenėse. Bendra pagal tokius prioritetus valstybėje narėje suplanuota suma negali viršyti 5 % tos valstybės narės pradinio nacionalinio asignavimo iš ERPF ir ESF+ kartu sudėjus. Bendro finansavimo norma iki 100 % bus peržiūrėta iki 2024 m. birželio 30 d.
• Veiksmai, kurių bendros išlaidos viršija 1 mln. EUR ir kurie buvo atrinkti remti bei pradėti iki 2022 m. birželio 29 d. pagal Reglamentą (ES) 1303/2013, laikomi tinkamais gauti paramą 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, o vadovaujančioji institucija gali paramą skirti tiesiogiai, jei tenkinamos tam tikros svarbios sąlygos.

Parama įperkamai energijai (SAFE)

Reglamento (ES) Nr. 2023/435 dalinis keitimas yra didesnių politikos pokyčių, kuriais siekiama spręsti ES energetinės priklausomybės nuo Rusijos problemą, dalis.

Juo konkrečiai suteikiama valstybėms narėms galimybė iki 7,5 % 2021–2027 m. sanglaudos politikos asignavimų panaudoti „REPowerEU“ tikslams įgyvendinti. Tokios priemonės turėtų ir toliau atitikti konkrečiam fondui taikomas taisykles, įskaitant principą „nedaryti reikšmingos žalos“.

Europos strateginių technologijų platforma (STEP)

Iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2024/795, kuriuo nustatoma Europos strateginių technologijų platformos iniciatyva, siekiama stiprinti ES suverenitetą ir saugumą, spartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, didinti jos konkurencingumą ir mažinti strateginę priklausomybę trijose strateginėse pramonės srityse: skaitmeninių technologijų ir giliųjų technologijų inovacijų, švarių ir efektyviai išteklius naudojančių technologijų ir biotechnologijų. Juo sudaromos sąlygos naudoti esamų ES programų išteklius neieškant naujų lėšų bei nustatomos konkrečios taisyklės šiose srityse įgyvendinamiems projektams. Projektams, kuriems suteiktas suverenumo ženklas (ES kokybės ženklas, suteikiamas aukštos kokybės projektams, kuriais prisidedama prie platformos tikslų įgyvendinimo, ir didinantis projektų matomumą bei padedantis pritraukti kitų arba papildomų viešojo ar privačiojo sektoriaus investicijų), būtų sudaromos geresnės galimybės gauti ES finansavimą, visų pirma palengvinant kaupiamąjį arba mišrų finansavimą pagal kelias priemones;