EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 05 24

COM(2023) 600 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI

2023 m. Europos semestras. Pavasario dokumentų rinkinys

{SWD(2023) 628 final} - {SWD(2023) 629 final} - {SWD(2023) 630 final} - {SWD(2023) 631 final} - {SWD(2023) 632 final} - {SWD(2023) 633 final} - {SWD(2023) 634 final} - {SWD(2023) 635 final} - {SWD(2023) 636 final} - {SWD(2023) 637 final} - {SWD(2023) 638 final} - {SWD(2023) 639 final} - {SWD(2023) 640 final} - {SWD(2023) 641 final} - {SWD(2023) 642 final} - {SWD(2023) 643 final} - {SWD(2023) 644 final}

1. ĮVADAS

Sudėtingomis sąlygomis, kurias lėmė Rusijos neišprovokuota invazija į Ukrainą, ES ekonomika ir toliau išlieka nepaprastai atspari. ES sėkmingai sumažino priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, suvaldė neigiamą poveikį ekonominei veiklai ir į 2023 m. žengė turėdama tvirtesnį pagrindą, nei tikėtasi. Po 2022 m. pabaigoje patirto sąstingio BVP augimas 2023 m. turėtų paspartėti dėl gerokai mažesnių didmeninių dujų kainų ir tolesnio darbo rinkos atsparumo. Vis dėlto didelė infliacija ir toliau veikia namų ūkių, ypač pažeidžiamų grupių, perkamąją galią, todėl didėja skurdo rizika ir mažėja Europos konkurencingumas, ypač dėl to, kad energijos kainos tebėra gerokai didesnės nei likusioje pasaulio dalyje. Be to, dėl išorės aplinkos, kuriai būdingas didėjantis protekcionizmas ir geostrateginė konkurencija, dar labiau išryškėja poreikis apsaugoti ES ekonomikos konkurencingumą ir atvirą strateginį savarankiškumą. Tolygus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) įgyvendinimas skatina vykdyti svarbias reformas ir investicijas įvairiose politikos srityse. Įgyvendinant EGADP remiama ekonomikos plėtra ir didinamas valstybių narių atsparumas.

Siekiant užtikrinti ilgalaikį ES klestėjimą, konkurencingumą, teisingumą ir atsparumą, bus labai svarbu išlaikyti reformų ir investicijų pagreitį. Europos semestras, remiamas EGADP ir kitų ES fondų, pavyzdžiui, sanglaudos politikos ir programos „InvestEU“, lėšomis, yra ES ateities iššūkiams parengtos ekonomikos ir užimtumo strategijos pagrindas, kaip nurodyta ES žaliojo kurso pramonės plane 1 ir ilgalaikio konkurencingumo strategijoje 2 . Visų pirma valstybės narės turėtų toliau daryti pažangą mažindamos savo ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo bei neatitikties problemas, remti kokybiškų darbo vietų kūrimą, siekti lygių galimybių, skatinti skaitmenizaciją, mokslinius tyrimus ir inovacijas, mažinti administracinę ir reguliavimo naštą, paspartinti ir supaprastinti administracines ir leidimų išdavimo procedūras, sudaryti tinkamas pagrindines sąlygas investicijoms nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis ir modernizuoti viešojo administravimo institucijas. Europos semestras tebėra šiam tikslui skirta politikos koordinavimo sistema, kuria vadovaujantis įgyvendinamos EGADP ir sanglaudos politikos programos bei stebimas jų įgyvendinimas užtikrinant papildomumą ir prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio ir ES pagrindinių užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo tikslų iki 2030 m. įgyvendinimo. Šiandien Komisijos paskelbtose 2023 m. šalių ataskaitose 3 apžvelgiami kiekvienos valstybės narės uždaviniai, įskaitant susijusius su dvejopa pertvarka, socialiniu ir ekonominiu atsparumu ir konkurencingumu, ir nurodoma, kokiu mastu šie uždaviniai sprendžiami jų nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. Dar vieną galimybę veiksmingai reaguoti į šiuos uždavinius, visų pirma susijusius su Žaliojo kurso pramonės plano ir plano „REPowerEU“ įgyvendinimu, suteikia šiuo metu vykdomos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų peržiūros ir skyrių „REPowerEU“ 4 , kuriems numatytas papildomas finansavimas dotacijų ir paskolų forma, įtraukimas.

Remiantis šalių ataskaitose atlikta analize, Komisijos pasiūlymuose dėl 2023 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų (KŠSR) 5 valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip spręsti pagrindinius ekonominius ir socialinius uždavinius, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose sprendžiami tik iš dalies arba nėra sprendžiami. Šių gairių 6 pagrindas ir toliau išlieka keturi ES konkurencingo tvarumo aspektai: aplinkosauginis tvarumas, našumas, teisingumas ir makroekonominis stabilumas. Siūlomose rekomendacijose pabrėžiamas poreikis 2023–2024 m. užtikrinti apdairią fiskalinę politiką, visų pirma laipsniškai panaikinant šiuo metu galiojančias mažiau tikslingas energijos paramos priemones ir vidutiniu laikotarpiu mažinant skolą. Rekomendacijose valstybės narės taip pat raginamos nuosekliai tęsti, o kai kuriais atvejais ir paspartinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą, atsižvelgiant į 2026 m. terminą, ir toliau sparčiai įgyvendinti sanglaudos politikos programas, glaudžiai koordinuojant veiksmus su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, be kita ko, užtikrinant tinkamus administracinius gebėjimus. Pasiūlymuose dėl rekomendacijų taip pat išdėstytos su energetika susijusios reformos ir investavimo uždaviniai, įskaitant darbo jėgos perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, kuriuos valstybių narių prašoma spręsti pagal planą „REPowerEU“ ir nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus 7 . Šalių ataskaitose ir Eurostato 2022 m. darnaus vystymosi tikslų stebėsenos ataskaitoje taip pat pateikiami atnaujinti ir nuoseklūs duomenys apie pažangą siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) visose valstybėse narėse. Per kelerius pastaruosius metus ES lygmeniu padaryta pažanga siekiant įvairių DVT, o ypač didelė pažanga padaryta užtikrinant deramą darbą ir ekonomikos augimą (8-asis DVT) ir mažinant skurdą (1-asis DVT). Taip pat padaryta didelė pažanga lyčių lygybės srityje (5-asis DVT) 8 . Šalių ataskaitose taip pat pateikiama socialinių rodiklių suvestinė, kurioje pateikiama išsami užimtumo, lygybės, įgūdžių ir socialinių uždavinių, susijusių su Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu ir lygybės sąjungos strategijų įgyvendinimu, apžvalga.

Konstruktyvus dialogas su valstybėmis narėmis ir sustiprintas tarpinstitucinis dialogas ES lygmeniu bus tęsiami per visą Europos semestro procesą. Glaudus politinis dialogas dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų leido Komisijai ir valstybėms narėms sustiprinti ir pagilinti bendradarbiavimą ekonominės ir socialinės politikos srityje. Dialogu užtikrinama plataus masto politinė atsakomybė ir jis turėtų būti tęsiamas įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų pakeitimus, kuriuos tikimasi padaryti 2023 m., be kita ko, įgyvendinant planą „REPowerEU“. Šalių ataskaitose ir KŠSR aptariamos temos suteikia dar vieną galimybę išplėsti dialogą. Komisija taip pat tęs glaudų dialogą su Europos Parlamentu dėl pagrindinių socialinių ir ekonominių pokyčių ir toliau su juo bendradarbiaus kiekvienu pagrindiniu metinio Europos semestro koordinavimo ciklo etapu.

Sėkmingam Europos semestro ir EGADP prioritetų įgyvendinimui būtinas nuolatinis ir struktūrinis socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas bei informuotumo didinimas tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Nuolatinis keitimasis informacija apie socialinius ir ekonominius pokyčius ES užtikrinamas du kartus per metus politiniu ir techniniu lygmeniu vykstančiu Tarybos, Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) ir Europos socialinių partnerių atstovų dialogu makroekonomikos klausimais. Be to, aktyvus socialinių partnerių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas atitinkamai ES, nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis, rengiant tam skirtus reguliarius susitikimus (pvz., EGADP suinteresuotųjų subjektų metinius renginius) visais Europos semestro ir EGADP įgyvendinimo proceso etapais padeda bendrai nustatyti uždavinius, tobulinti politikos sprendimus ir užtikrinti plataus masto politinę atsakomybę už ekonominės ir socialinės politikos darbotvarkę 9 bei jos skaidrumą. Komunikacijos ir informavimo veiksmai taip pat padeda didinti visuomenės informuotumą apie paramą, teikiamą pagal EGADP 10 , ir jos skaidrumą.

2023 m. balandžio 26 d. Komisija pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl ekonomikos valdymo sistemos reformų 11 . Pagrindinis jos pasiūlymų tikslas – didinti valstybės skolos tvarumą ir skatinti tvarų, integracinį ir atsparų augimą visose valstybėse narėse vykdant reformas ir investuojant. Pasiūlymų pagrindas – vidutinio laikotarpio fiskaliniai ir struktūriniai planai, kuriuos rengs ir teiks valstybės narės. Pagal Komisijos pasiūlymus valstybės narės savo planuose turėtų nustatyti savo išlaidų tikslus, priemones makroekonominiam disbalansui šalinti ir prioritetines reformas bei investicijas ne trumpesniam kaip ketverių metų laikotarpiui. Naujasis biudžeto priežiūros procesas ir toliau būtų integruotas į Europos semestrą, kuris ir toliau būtų pagrindinė ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema, užtikrinanti vidutinio laikotarpio fiskalinių bei struktūrinių planų ir investicijų bei reformų, įtrauktų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir sanglaudos politikos programas, papildomumą. Greitas Europos Parlamento ir Tarybos susitarimas dėl pasiūlymų yra skubus prioritetas, o Komisija remia Tarybos pasiryžimą 2023 m. užbaigti darbą, susijusį su ekonomikos valdymo sistema.

2. EKONOMIKOS IR UŽIMTUMO PERSPEKTYVOS

Šių ir kitų metų augimo perspektyvos pagerėjo dėl geresnių, nei tikėtasi, ES ekonomikos rezultatų 2023 m. pradžioje ir sumažėjusių energijos kainų. Be to, bendros pastangos įvairinti energijos tiekimą, pripildyti dujų saugyklas ir mažinti energijos poreikį, taip pat švelnios oro sąlygos sumažino socioekonominį šios įtampos poveikį. Tikimasi, kad ateityje ES ekonomikai palankios bus mažesnės energijos kainos, atsigaunančios tiekimo grandinės ir toliau stiprėjanti darbo rinka. Nors dujų trūkumo pavojus gerokai sumažėjo, vis dar išlieka neapibrėžtumas dėl dujų kainų ateinančią žiemą ir vėliau. Apskritai prognozuojama, kad ekonominė veikla augs šiek tiek sparčiau, negu buvo numatyta anksčiau. Numatoma, kad ES BVP išaugs 1,0 proc. 2023 m. ir 1,7 proc. 2024 m.

Prognozuojama, kad infliacija toliau mažės, tačiau pagrindinis spaudimas kainoms tampa vis stipresnis, o tai daro poveikį įmonėms ir mažina namų ūkių perkamąją galią. 2022 m. spalio mėn. bendroji infliacija ES pasiekė aukščiausią lygį – 11,5 proc., o infliacijos skirtumai tarp ES ir euro zonos valstybių narių pasiekė rekordines aukštumas. Tačiau spaudimas kainoms palaipsniui plėtėsi, nes vidaus ekonomikos dalyviai prisitaikė prie aukštesnių išteklių kainų. Dėl to grynoji infliacija, į kurią neįtraukiamos energijos ir neperdirbtų maisto produktų kainos, pasirodė esanti stabilesnė, nors numatoma, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį ji pasieks aukščiausią lygį ir per artimiausius ketvirčius palaipsniui mažės. Panašiai 2023 m. pirmąjį ketvirtį sparčiai augo ir maisto kainos, tačiau numatoma, kad jos pasieks aukščiausią lygį 2023 m., o ši tendencija atitinka žemės ūkio biržos prekių kainų mažėjimą. Reaguojant į didelę infliaciją, buvo griežtinamos pinigų politikos sąlygos, ir numatoma, kad ši tendencija išliks. Dėl to padidėjo bankų finansavimo išlaidos ir sugriežtėjo skolinimo standartai, todėl sulėtėjo skolinimas ekonomikos subjektams. Nors 2023 m. turėtų toliau mažėti, infliacija ir toliau bus gerokai didesnė už siektiną dydį ir toliau darys poveikį namų ūkių perkamajai galiai, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančioms grupėms, ir įmonėms.

Darbo rinka tebėra stipri, ir numatoma, kad darbo užmokestis augs sparčiau. Užimtumo lygis, kuris 2022 m. paskutinį ketvirtį siekė 74,8 proc., yra artimas rekordiniam lygiui. Darbo rinkos sąstingis 12 ir nedarbas sumažėjo iki rekordiškai žemo lygio. Nepaisant nedidelio sumažėjimo 2022 m. antrąjį pusmetį, laisvų darbo vietų lygis visoje ekonomikoje viršija 2010–2019 m. vidurkį, o darbo jėgos trūkumas stabdo vis daugiau įmonių gamybą 13 . Kalbant apie darbo užmokestį, 2022 m., palyginti su 2021 m., nominalusis atlygis darbuotojui ES padidėjo 4,9 proc. Tačiau šis tempas išlieka gerokai mažesnis už infliaciją, o skirtumai tarp pramonės šakų ir valstybių narių yra labai dideli. Dėl to 2022 m. realusis darbo užmokestis ES sumažėjo daugiau kaip 4 proc., todėl labai sumažėjo darbuotojų perkamoji galia. Sumažinti 2022 m. patirtą perkamosios galios sumažėjimą padeda pastaruoju metu keliose valstybėse narėse padidintas teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis kartu su didesniu sutartu darbo užmokesčiu. Numatoma, kad 2024 m. darbo rinka išliks stipri, o darbo užmokesčio augimas turėtų paspartėti ir viršyti infliaciją.

ES finansų sektorius pasirodė esantis atsparus kylantiems iššūkiams. ES finansų sistemos atsparumą padidino griežtas reglamentavimas, visų pirma dėl visiems bankams taikomų tarptautinių standartų, veiksmingos priežiūros ir tvirtos krizių valdymo sistemos, įdiegtų reaguojant į pasaulinę finansų krizę, taip pat pažanga kuriant bankų sąjungą ir plėtojant kapitalo rinkų sąjungą. Pastarojo meto rinkos neramumų JAV ir Šveicarijoje nuo 2023 m. kovo mėn. poveikis ES buvo suvaldytas. Tačiau šie įvykiai išryškino pasaulio finansų rinkų tarpusavio sąsajas ir investuotojų nuotaikų nestabilumą. Taip pat išryškėjo, kokį svarbų vaidmenį sudėtingoje makrofinansinėje aplinkoje atlieka bankų sektoriaus reglamentavimas, priežiūra ir rizikos valdymas. Spaudimą finansų sistemai daro nuolatinis geopolitinis neapibrėžtumas, užsitęsęs infliacinis spaudimas ir laipsniškas griežtesnės pinigų politikos poveikis. Atsižvelgiant į labai didelį skolos lygį kai kuriose ekonomikos dalyse ir visame pasaulyje, rizika išlieka didelė.

3. PATIKIMOS IR ATEITIES IŠŠŪKIAMS PARENGTOS ES EKONOMIKOS KŪRIMAS. PAGRINDINIAI 2023 M. KONKREČIOMS ŠALIMS SKIRTŲ REKOMENDACIJŲ TIKSLAI

Ekonomine politika turėtų būti ir toliau mažinama su didele infliacija susijusi rizika, visų pirma pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms, ir sprendžiami ilgalaikiai uždaviniai. Nepaisant sumažėjusios energijos kainų infliacijos, prireiks laiko, kol spaudimas kainoms išnyks. Kova su infliacija išlieka vienu svarbiausių politikos prioritetų artimiausiu laikotarpiu. Tam reikia, kad pinigų ir fiskalinė politika būtų nuosekli. Atsižvelgiant į tai, fiskalinės priemonės, kurių buvo imtasi reaguojant į energijos kainų šuolį, turėtų būti panaikintos 2023 m. Jei energijos kainos vėl padidės ir paramos nebus galima visiškai nutraukti, ir toliau bus labai svarbi tikslinė politika, skirta pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms remti, o ne plataus masto ir ne tokia veiksminga paramos politika. Kol kas nežymus darbo užmokesčio didinimas neskatino tolesnės kainų infliacijos, o įmonių pelningumas didėjo. Vis dėlto numatoma, kad nominalusis darbo užmokestis ir toliau didės, todėl reikėtų atidžiai stebėti jo sąveiką su kainų pokyčiais. Dėl tebesitęsiančio finansinių sąlygų griežtinimo taip pat pabrėžiama būtinybė stebėti makrofinansinę riziką, toliau siekti pažangos kuriant kapitalo rinkų sąjungą ir baigti kurti bankų sąjungą. Be trumpalaikių prioritetų, valstybių narių ir ES lygmens politika turi būti toliau sprendžiami ilgalaikiai uždaviniai, įskaitant poreikį stiprinti ES ekonomikos konkurencingumą, našumą, įgūdžius ir atsparumą, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, ir sparčiai daryti pažangą skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos srityje, laikantis Žaliojo kurso pramonės plano.

EGADP yra labai svarbi siekiant paspartinti dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinti ES atsparumą būsimiems iššūkiams, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo; ji turėtų būti toliau įgyvendinama nedelsiant. Praėjus dvejiems metams nuo EGADP įgyvendinimo pradžios ji sulaukia didelio ES piliečių palaikymo 14 , pagal ją suteikta didelė finansinė parama ir ji padėjo ES atsigauti po COVID-19 pandemijos bei sustiprinti ES atsparumą. Visi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai pradėti vykdyti nuo 2022 m. pabaigos ir juose atsižvelgiama į visas atitinkamas KŠSR arba į didelę jų dalį. Kelioms valstybėms narėms rengiant ir įgyvendinant planus buvo padedama pagal techninės paramos priemonę. Komisija iki šiol išnagrinėjo 24 mokėjimo prašymus pagal EGADP ir iki šiol pagal EGADP sėkmingam reformų ir investicijų įgyvendinimui iš viso išmokėjo daugiau kaip 152 mlrd. EUR. Įtraukus skyrius „REPowerEU“, taip pat išryškėjo EGADP lankstumas sprendžiant naujai atsirandančius uždavinius, ypač susijusius su ES energetiniu saugumu ir pramonės perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti šiais privalumais, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turi būti įgyvendinti greitai, be kita ko, kai kuriais atvejais mažinant vėlavimo riziką. Nors nuo 2022 m. pabaigos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai iš esmės buvo įgyvendinami sėkmingai, kai kurioms valstybėms narėms kyla sunkumų administruojant lėšas, iš dalies dėl ribotų administracinių gebėjimų arba investavimo kliūčių. Vykstantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų peržiūros procesas suteikia galimybę spręsti šias problemas ir padidinti EGADP lėšų įsisavinimo pajėgumą. Tačiau kartu numatoma, kad planų peržiūros taip pat turės įtakos EGADP lėšų išmokėjimo tvarkaraščiui 2023 m. ir vėliau. Siekiant užtikrinti pakankamą ES skolinimosi operacijų nuspėjamumą ir kartu per 2024 m. biudžeto projekto procedūrą biudžeto valdymo institucijai užtikrinti pakankamą finansavimo poreikių artimiausiais mėnesiais matomumą, planuojant būsimus mokėjimus svarbu tinkamai atsižvelgti į numatomus vėlavimus. Tuo pat metu sėkmingas planų peržiūros procesas leis valstybėms narėms 2024 m. vėl įgauti pagreitį ir laikytis išmokėjimo tvarkaraščio. Be to, kad nuo pandemijos pradžios valstybėms narėms pagal 2014–2020 m. sanglaudos politikos programas išmokėta daugiau kaip 186 mlrd. EUR, pagal 2021–2027 m. sanglaudos politikos programas ES valstybėms narėms ir regionams bus sutelkta apie 505 mlrd. EUR. Šios programos taip pat turi būti įgyvendinamos greitai, be kita ko, sprendžiant įgyvendinimo pajėgumų problemas.

Šių metų šalių ataskaitose nurodomi politikos veiksmai, kurių reikia imtis valstybių narių lygmeniu siekiant išspręsti neatidėliotinus ekonominius ir socialinius uždavinius, kartu didinant atsparumą, ilgalaikį konkurencingumą ir našumą. Šalių ataskaitose pateikiama holistinė valstybių narių atsparumo 15 , ekonominių ir socialinių pokyčių ir uždavinių analizė, atsižvelgiant į regioninį aspektą. Jose įvertinta pažanga, padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (visų pirma pagal socialinių rodiklių suvestinę) ir siekiant ES pagrindinių tikslų iki 2030 m. ir nacionalinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat DVT. Jose taip pat ypatingas dėmesys skiriamas ilgalaikiam konkurencingumui ir našumui bei pateikiama atnaujinta ir išsamesnė energetinio saugumo ir energijos įperkamumo, perėjimo prie švarios energijos ir aplinkosauginio tvarumo analizė. Šalių ataskaitose nurodomi uždaviniai, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose sprendžiami tik iš dalies arba nėra sprendžiami, taip pat visi naujai atsirandantys uždaviniai. Jose taip pat išsamiai apžvelgiama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažanga, pateikiami pasiektų tarpinių ir siektinų reikšmių pavyzdžiai, taip pat atkreipiamas dėmesys į atvejus, kai reikėtų šalinti įgyvendinimo riziką ir vėlavimą.

Remiantis šalių ataskaitose atlikta analize, Komisijos rekomendacijose dėl KŠSR atsižvelgiama į nustatytus uždavinius ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo būklę. Rekomendacijos suskirstytos į keturis podalius:

1.rekomendaciją dėl fiskalinės politikos, įskaitant, kai tinkama, fiskalines ir struktūrines reformas;

2.rekomendaciją tęsti arba paspartinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant jo peržiūras ir skyriaus „REPowerEU“ integravimą, atsižvelgiant į galimą konkrečiai šaliai būdingą įgyvendinimo riziką, ir skubiai įgyvendinti priimtas sanglaudos politikos programas;

3.atnaujintą rekomendaciją dėl perėjimo prie švarios energijos pagal plano „REPowerEU“ tikslus;

4.kai aktualu, papildomą rekomendaciją dėl neišspręstų ir (arba) naujų ekonominių ar užimtumo problemų.

Atnaujinta išsamesnė rekomendacija dėl su energetika susijusių reformų ir investicijų uždavinių padės baigti rengti skyrius „REPowerEU“ ir padės valstybėms narėms atnaujinti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Skyriuose „REPowerEU“ , kurie yra ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų dalis, kartu su papildomu finansavimu turėtų būti tinkamai sprendžiami KŠSR nustatyti uždaviniai, susiję su planu „REPowerEU“ 16 . KŠSR valstybėms narėms bus pateiktos gairės, kaip spręsti pagrindinius uždavinius, kurie pradiniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose sprendžiami tik iš dalies arba nėra sprendžiami, ir jos padės įgyvendinti Žaliojo kurso pramonės planą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.

4. KONKURENCINGUMO IR NAŠUMO DIDINIMAS SOCIALINIU POŽIŪRIU ĮTRAUKIU BŪDU. NUSTATYTŲ BENDRŲ UŽDAVINIŲ APŽVALGA

Valstybės narės ne tik laiku įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas reformas ir investicijas, bet ir susiduria su tam tikrais neišspręstais arba naujais bendrais ir konkrečioms šalims būdingais uždaviniais.

4.1. Makroekonominis stabilumas

Tokiomis aplinkybėmis, kai reikia mažinti valstybės skolą, didelės infliacijos poveikis lemia naują pažeidžiamumą. Koordinuoti ES ir nacionalinio lygmens politikos veiksmai padėjo sušvelninti COVID-19 ir energijos kainų kilimo poveikį bei jo ekonominių ir socialinių pasekmių poveikį, visų pirma pažeidžiamoms įmonėms ir namų ūkiams. Tačiau dėl šių krizių keliose valstybėse narėse padidėjo valstybės skola. Pastaruoju metu 2022 m. įgyvendintos fiskalinės politikos priemonės, skirtos energetikos krizei įveikti, pareikalavo didelių fiskalinių išlaidų. Remiantis Komisijos 2023 m. pavasario ekonomine prognoze, grynosios šių priemonių išlaidos 2022 m. sudarė 1,2 proc. metinio ES BVP, o 2023 m. – panašią sumą.. Fiskalinė politika turėtų būti apdairi, kad būtų užtikrintas skolos tvarumas ir kartu remiama pinigų politika. Be to, dėl infliacijos lygio skirtumų ir griežtesnių finansinių sąlygų padidėjo makroekonominis pažeidžiamumas.

Tvirtas ES ir euro zonos fiskalinės politikos koordinavimas yra labai svarbus užtikrinant nuoseklų fiskalinės ir pinigų politikos derinį ir padės vykdyti pinigų politiką. 2023 ir 2024 m. fiskalinė politika turėtų būti apdairi, kad būtų užtikrintas dėmesys vidutinio laikotarpio skolos tvarumui, kartu didinant potencialų augimą ir tvariai bei atspariai užtikrinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Atsižvelgdamos į savo skolą, valstybės narės turėtų išlaikyti apdairų skolos lygį arba užtikrinti realų ir nuolatinį skolos mažinimą vidutiniu laikotarpiu. 2024 m. fiskalinis koregavimas turėtų derėti su galiojančiais teisės aktais pagal Stabilumo ir augimo paktą ir visos valstybės narės turėtų deficitą išlaikyti arba sumažinti, kad jis neviršytų Sutartyje nustatytos 3 proc. BVP pamatinės vertės. Kaip nurodyta 2023 m. kovo 8 d. Komisijos komunikate dėl 2024 m. fiskalinės politikos gairių 17 , siūlomų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų fiskalinis komponentas apima tuos 2023 m. balandžio 26 d. pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų elementus, kurie atitinka galiojančius teisės aktus.

Fiskalinės priemonės, kurių buvo imtasi reaguojant į energijos kainų šuolį, turėtų būti panaikintos. Toliau mažėjant su energija susijusių biržos prekių kainoms, bendroji infliacija mažėja nuo 2022 m. spalio mėn. pasiekto aukščiausio lygio, nors grynoji infliacija tebėra didelė ir jai būdinga didėjimo tendencija. Šiomis aplinkybėmis užsitęsusi netikslinė fiskalinė parama namų ūkiams ir įmonėms didina infliacinį spaudimą. Dėl to didėja tikimybė, kad centriniai bankai sugriežtins pinigų politiką, ir tai darys spaudimą finansiniam stabilumui. Jei dėl vėl padidėjusių energijos kainų reikės imtis paramos priemonių, jos turėtų būti orientuotos į pažeidžiamų namų ūkių ir įmonių apsaugą, būti fiskaliniu požiūriu prieinamos ir jomis turėtų būti išsaugotos paskatos taupyti energiją. Be to, valstybės narės turėtų gerinti savo viešųjų finansų kokybę ir sudėtį, toliau apsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas ir užtikrinti veiksmingą EGADP ir kitų ES fondų, pavyzdžiui, programos „InvestEU“, naudojimą, visų pirma atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir poreikį stiprinti ES ekonominį ir socialinį atsparumą. Atsižvelgiant į pražūtingus potvynius, užklupusius Italiją 2023 m. gegužės mėn., į tiesioginės skubios paramos, susijusios su tais potvyniais, išlaidas bus atsižvelgta atliekant tolesnius atitikties vertinimus ir jos iš esmės bus laikomos vienkartinėmis ir laikinomis priemonėmis.

Kadangi šiuo metu makroekonominės perspektyvos neapibrėžtumas tebėra didelis, Komisija mano, kad sprendimas, ar valstybėms narėms taikyti perviršinio deficito procedūrą, neturėtų būti priimtas šį pavasarį, kaip jau nurodyta jos 2023 m. kovo 8 d. komunikate dėl 2024 m. fiskalinės politikos gairių. Tuo pat metu, laikydamasi galiojančių teisės nuostatų ir remdamasi 2023 m. galutiniais duomenimis, Komisija pasiūlys Tarybai 2024 m. pavasarį pradėti deficito kriterijumi grindžiamas perviršinio deficito procedūras. Valstybės narės turėtų į tai atsižvelgti vykdydamos 2023 m. biudžetus ir šį rudenį rengdamos 2024 m. biudžeto planų projektus.

Užtikrinti vienodas sąlygas mokesčių mokėtojams ir veiksmingą viešųjų paslaugų finansavimą padeda subalansuotas mokesčių derinys, veiksmingos kovos su agresyvaus mokesčių planavimo strategijomis priemonės ir geresnis mokestinių prievolių vykdymas. Dalį mokesčių naštos nuėmus nuo darbo jėgos ir perėjus prie kitų rūšių mokesčių, įskaitant aplinkos ir nekilnojamojo turto mokesčius, kartu tinkamai atsižvelgiant į tokio perėjimo poveikį pasiskirstymui, būtų remiama žalioji pertvarka ir skatinamas tvarus ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas. Vienos valstybės narės įmonių ar asmenų agresyvaus mokesčių planavimo strategijos gali turėti neigiamą šalutinį poveikį likusiai ES daliai. Todėl reikia imtis ryžtingų ir koordinuotų veiksmų. Labai svarbus žingsnis buvo ES minimalaus apmokestinimo direktyvos (2 ramstis) dėl minimalaus 15 proc. efektyviojo mokesčio tarifo, kuri turi būti įgyvendinta iki 2023 m. pabaigos, priėmimas 18 . Be to, toliau modernizuojant ir skaitmenizuojant mokesčių administratorius turėtų būti dar labiau sumažintos reikalavimų laikymosi išlaidos ir padidintos mokestinės pajamos.

Dėl griežtėjančių finansinių sąlygų kai kuriose valstybėse narėse padidėjo pažeidžiamumas ir rizika, o visoje ES skirtinga infliacija gali lemti konkurencinį spaudimą. Didelis nominaliojo BVP augimas, kurį skatina infliacija, trumpuoju laikotarpiu padeda sumažinti skolos ir BVP santykį tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, o didesnės palūkanų normos tik palaipsniui daro poveikį skolų tvarkymo sąnaudoms. Tačiau griežtėjančios finansavimo sąlygos didina riziką, susijusią su aukštu skolos lygiu. 2022 m. kai kuriose valstybėse narėse būsto kainos smarkiai augo, tačiau dėl spaudimo pajamoms ir didėjančių palūkanų normų augimas ėmė mažėti. Be to, dėl infliacijos lygio skirtumų ir pelno maržų bei darbo sąnaudų padidėjimo kai kuriose pramonės šakose ir regionuose gali sumažėti kaštų konkurencingumas. Einamosios sąskaitos deficitas kai kuriose valstybėse narėse padidėjo dėl gerokai didesnių energijos importo kainų, o kai kuriais atvejais ir dėl didelės vidaus paklausos.

Pastaruoju metu padidėjus palūkanų normoms kilo susirūpinimas dėl finansų sektoriaus pažeidžiamų sričių, todėl reikia atidžiai stebėti padėtį. Svarbūs veiksmai siekiant užtikrinti makrofinansinį stabilumą yra ES padaryta pažanga stiprinant bankų priežiūrą ir baigiant kurti bankų sąjungą 19 . Be to, neveiksnių paskolų mažėja ir jų klausimas toliau sprendžiamas, o palūkanų normų augimas didina bankų sektoriaus pelningumą. Vis dėlto didėjančios hipotekos paskolų palūkanų normos ir dėl sumažėjusių realiųjų namų ūkių pajamų prastėjantis skolos tvarkymo pajėgumas kai kuriose šalyse daro spaudimą mažinti būsto kainas. Kai kurių šalių komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje panašus mažėjimas įvyko dėl didesnių finansavimo išlaidų ir prastesnių užimtumo rodiklių. Atsižvelgiant į tai, ir toliau svarbu stebėti turto kokybę, laiku ir aktyviai bendrauti su sunkumų patiriančiais skolininkais (ypač perspektyviais), toliau didinti nemokumo sistemų veiksmingumą ir toliau plėtoti neveiksnių paskolų antrines rinkas. Apskritai su skaitmenizacija susijusios problemos neišnyko, o kai kuriose srityse netgi padidėjo, kaip rodo dažniau pasitaikantys didelio masto kibernetiniai incidentai. Su ne bankų finansiniu tarpininkavimu susijusią riziką ir riziką, kuri gali kilti dažniau naudojant decentralizuotus finansus, reikia tinkamai stebėti ir mažinti. Visais šiais klausimais itin svarbus nacionalinių ir Europos priežiūros institucijų, taip pat ECB ir tarptautinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimas.

Komisija, vykdydama makroekonominio disbalanso procedūrą, pažeidžiamumą, susijusį su makroekonominiu disbalansu arba perviršiniu makroekonominiu disbalansu, nustatė 11-oje valstybių narių. Šiuo metu atrodo, kad šešiose valstybėse narėse pastarojo meto pažeidžiamumas yra ribotas ir laikinas. Tos procedūros metu nustatytos išvados dėl makroekonominio disbalanso valstybėse narėse apibendrinamos 2 langelyje; daugiau informacijos pateikiama 4 priedėlyje.

4.2. Energetika ir aplinkosauginis tvarumas

Nepaisant pastaraisiais mėnesiais pasiektų laimėjimų energijos tiekimo saugumo srityje, reikia aktyviai ruoštis kitai žiemai. Per pastaruosius metus ES padarė didelę pažangą taupydama energiją, įvairindama energijos tiekimą ir optimizuodama esamą infrastruktūrą. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. gamtinių dujų suvartojimas ES, palyginti su vidutiniu dujų suvartojimu tais pačiais 2017–2022 m. mėnesiais, sumažėjo 17,7 proc. 21 . Rusijos dujotiekiu importuojamų dujų dalis, palyginti su visu ES dujų importu, 2023 m. sausio mėn. sumažėjo iki 7 proc., palyginti su anksčiau buvusiu maždaug 50 proc. lygiu. Tai lėmė ES ir nacionalinių vyriausybių taikomų priemonių derinys, struktūriniai paklausos pokyčiai, taip pat didelės kainos. Pagrindinį vaidmenį pakeičiant rusiškų dujų kiekius atliko jūrų transportu gabenamos suskystintos gamtinės dujos (SGD) – jų tūris smarkiai padidėjo nuo 81 mlrd. m3 2021 m. iki maždaug 135 mlrd. m3 2022 m. Nauji SGD projektai turėtų dar labiau padidinti ES SGD importo pajėgumus, kartu išvengiant nereikalingo susaistymo ateityje. Tačiau kelti susirūpinimą ES tiekimo saugumu gali kelti galimas visiškas Rusijos dujų tiekimo sustabdymas, infrastruktūros incidentai, sausros ir neplanuota elektrinių techninė priežiūra, taigi reikia nuolat būti budriems. 2023 m., kai bus pradėti pirmieji bendri dujų pirkimai ir intensyviau dirbama su alternatyviais dujų tiekėjais, bus sustiprintos įvairinimo, naudojant SGD, pastangos. Be to, numatoma, kad valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skyriuose „REPowerEU“ nurodytomis priemonėmis kartu su sanglaudos politikos programomis, pajamomis iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, finansine parama iš Inovacijų ir modernizavimo fondų ir programos „InvestEU“ bus prisidėta prie energetinio saugumo skatinant švarią energiją, kartu didinant energijos vartojimo efektyvumą ir skatinant mažinti energijos poreikį, taip pat bus sprendžiama energijos nepritekliaus problema, šalinamos vidinės ir tarpvalstybinės perdavimo ir paskirstymo kliūtys. Be to, tebėra labai svarbu racionalizuoti investicijas, supaprastinti leidimų išdavimo procedūras ir įveikti kliūtis, kad būtų galima diegti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir juos integruoti į tinklą. Taip pat reikėtų stengtis remti elektros energijos kaupimą ir tinklo atsparumą, kad būtų galima spręsti didėjančio pasiūlos ir paklausos kintamumo problemas.

Patvirtinus didelę Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalį, dabar daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama priemonių, skirtų klimato srities, energetikos ir transporto tikslams pasiekti, įgyvendinimui. Priemonių rinkiniu užtikrinama pusiausvyra tarp kainodaros, tikslų, standartų ir paramos priemonių, kad būtų pasiektas Europos klimato teisės akte nustatytas 2030 m. klimato srities tikslas. Didesni 2030 m. klimato srities, transporto ir energetikos tikslai ir ES sprendimas sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro reiškia, kad žalioji pertvarka turėtų būti toliau spartinama. Būsimas uždavinys – ryžtingai įgyvendinti suplanuotas ir (arba) sutartas priemones. Kartu būtina apibrėžti naujas klimato ir energetikos politikos priemones, kad būtų pasiektas 2030 m. didesnio užmojo tikslas. Tam bus naudinga atnaujinti valstybių narių nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Planuose, kuriuose turėtų būti atsižvelgiama į naujausias KŠSR 22 , užtikrinamas trumpalaikių, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikių investicijų nuspėjamumas ir jie yra labai svarbūs siekiant sutelkti didelio masto investicijas, kurių reikia 2030 m. ir 2050 m. klimato srities tikslams 23 pasiekti. Reikia dėti daugiau pastangų daugelyje sričių, pavyzdžiui, prisitaikymo prie klimato kaitos, įskaitant tvarią vandentvarką, maisto sistemų, įskaitant dirvožemio išsaugojimą ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymą, ir kituose žemės naudojimo sektoriuose. Kartu valstybės narės turi įgyvendinti kitus aplinkos politikos tikslus, dėl kurių susitarta ES lygmeniu, įskaitant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos tikslą. Apskaičiuota, kad metinė investicijų spraga siekiant ES aplinkos tikslų, susijusių ne tik su klimato kaita ir energetika, yra 110 mlrd. EUR 24 . Planuojant biudžetą turėtų būti atsižvelgiama į neapibrėžtuosius įsipareigojimus, susijusius su rizika klimato srityje, o žaliojo biudžeto sudarymo praktika turėtų būti toliau plėtojama, kad viešosios investicijos, vartojimas ir apmokestinimas būtų nukreipti į žaliuosius prioritetus.

Sustiprinus mūsų pramonės žaliąją pertvarką sumažės bendra ES priklausomybė nuo iškastinio kuro ir padidės mūsų atsparumas energijos tiekimo sukrėtimams. Daugeliui įmonių, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir energijai imlios pramonės įmonėms, energijos kainų augimas padarė didelį poveikį, net ir atsižvelgus į valstybės paramą. Formuojant politiką ir toliau daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama žaliosios pertvarkos skatinimui tokiose srityse kaip pramonės ir gamybos procesų ir pastatų energijos vartojimo efektyvumas, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir žiedinė ekonomika 25 . Turėtų būti kuo labiau padidinta sinergija su skaitmenine pertvarka. Valstybės narės, įgyvendindamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, turėtų toliau investuoti į vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą sunkiai dekarbonizuojamuose pramonės ir tam tikruose transporto sektoriuose, pavyzdžiui, kelių transporto, jūrų ir aviacijos. Be to, tolesnis aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas ir principo „teršėjas moka“ integravimas padėtų internalizuoti gamtos būklės blogėjimo sąnaudas ir skatintų efektyvų išteklių naudojimą bei našumą. Siekiant užtikrinti, kad nė vienas asmuo ir nė vienas regionas nebūtų paliktas nuošalyje, reikėtų atsižvelgti į paskirstomąjį, teritorinį ir socialinį poveikį. Teisingos pertvarkos fondas turėtų būti tinkamai naudojamas siekiant prisidėti prie teisingos pertvarkos labiausiai paveiktose teritorijose, be kita ko, remiant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemones.

Valstybių narių veiksmai, kuriais siekiama sutrumpinti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, yra labai svarbūs siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir kitų neutralaus poveikio klimatui sprendimų gamybą ir diegimą. Didelė kliūtis diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius daugumoje valstybių narių yra ilgos ir sudėtingos nacionalinės leidimų išdavimo procedūros. 2022 m., remdamasi įmonių pateiktais duomenimis, Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupė 26 peržiūrėjo apie 170 su procesu susijusių kliūčių, trukdančių išduoti leidimus naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius visose valstybėse narėse, ir susitarė pašalinti daugiau kaip 80 iš jų. Tarp svarbiausių pavyzdžių – ilgos procedūros, darbuotojų trūkumas leidimus išduodančiose institucijose, fragmentiškas sprendimų priėmimas ir koordinavimo trūkumas, dėl kurio skirtinguose regionuose priimami nenuoseklūs sprendimai ir taikomi skirtingi terminai.

Spartesnė elektros energijos perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, įskaitant tarpvalstybines jungtis, plėtra ir atnaujinimas yra viena pagrindinių sąlygų siekiant integruoti gerokai didesnę atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį ir toliau elektrifikuoti paklausą. Valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į naujus ilgalaikius ir trumpalaikius energijos kaupimo įrenginius, kad būtų užtikrintas energijos sistemų, kuriose yra didelė kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, lankstumas ir energijos tiekimo saugumas. Valstybių narių plataus užmojo tikslas diegti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją (111 GW iki 2030 m.) reiškia, kad valstybės narės turi skubiai plėtoti svarbius jūrinius tinklus ir būtinus sausumos tinklų sustiprinimus.

Žaliąją pertvarką paspartins stiprūs ir novatoriški gamybos pajėgumai švarių technologijų vertės grandinėse. Siekdama sustiprinti ES poveikio klimatui neutralizavimo technologijų atsparumą ir konkurencingumą bei padidinti ES energetikos sistemos saugumą ir tvarumą, Komisija 2023 m. kovo mėn. pasiūlė Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą 27 . Kartu valstybės narės turi toliau išnaudoti savo talentus, intelektinį turtą ir pramoninius pajėgumus ir toliau skatinti privačius investuotojus dalyvauti ES įsisteigusių startuolių veikloje bei plėsti inovacijas 28 . Valstybės narės taip pat turėtų sutelkti dėmesį į problemų, susijusių su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu įvairiuose švarios energijos technologijų segmentuose, sprendimą. Švarios energijos sektoriaus konkurencingumo stiprinimas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti planą „REPowerEU“ ir ilgalaikį ES plataus užmojo tikslą 29 .

Švarių technologijų gamybai reikia užtikrinti prieigą prie svarbiausiųjų žaliavų, be kita ko, įvairinant, perdirbant ir pakeičiant jas kitomis. Norint pasiekti ES žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslus, reikia užtikrinti galimybę naudotis saugiais, tvariais ir diversifikuotais svarbiausiųjų žaliavų šaltiniais, mažinti mūsų priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir kurti saugias ir tvarias kasybos, apdorojimo ir rafinavimo bei perdirbimo tiekimo grandines. Šiomis aplinkybėmis bus labai svarbu pasinaudoti bendradarbiavimo su ES prekybos partneriais privalumais ir jį plėsti, be kita ko, užmezgant abipusiai naudingas strategines partnerystes su besiformuojančios rinkos ir besivystančios ekonomikos šalimis. Žiedinės ekonomikos sprendimai ir verslo modeliai taip pat suteikia daug galimybių siekti strateginio savarankiškumo tikslų ir kartu tausoti aplinką. Svarbiausiųjų žaliavų reglamento 30 prioritetai yra perdirbamumas, perdirbimas ir perėjimo prie žiedinės ekonomikos skatinimas. Valstybės narės turėtų juos papildyti, pavyzdžiui, kiek tai susiję su nuolatiniais magnetais ir pakartotiniu kasybos atliekų naudojimu. Reikėtų parengti nuoseklias strategijas, kuriomis būtų ne tik šalinamos kliūtys, bet ir skatinama medžiagų žvalgyba, gavyba, apdorojimas ir perdirbimas visoje Europoje. Apskritai, ES pramonės perėjimas prie žiedinės ekonomikos dar neįvyko, nes 2012–2021 m. išteklių našumas padidėjo tik nežymiai.

4.3. Našumas

Tinkamai veikianti bendroji rinka mažina ES valstybių narių ir regionų našumo ir konkurencingumo skirtumus. Bendroji rinka yra Europos klestėjimo pagrindas nuo pat jos sukūrimo prieš tris dešimtmečius. ES įmonės gali naudotis daugiau kaip 450 mln. vartotojų turinčia vidaus rinka savo gaminiams parduoti, lengvesne prieiga prie įvairių tiekėjų ir patiria mažesnes vieneto sąnaudas, o ES piliečiai dėl įmonių konkurencijos gauna naudos iš daugiau inovacijų, mažesnių kainų ir aukštesnių saugos ir aplinkos apsaugos standartų 31 . Be to, ji apsaugo ES nuo didelių paklausos ar pasiūlos sukrėtimų ir gali padėti suvaldyti spaudimą kainoms didelės infliacijos laikotarpiu. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ji gali padėti šalinti tiekimo grandinės pažeidžiamumą ir remti pajėgumų didinimą, kad būtų užtikrinta dvejopa pertvarka ir ES atsparumas bei saugumas. Nors bendroji rinka yra esminis ES patrauklumo pasaulyje veiksnys, per pastaruosius kelis dešimtmečius vidutinis našumo augimas sulėtėjo ir buvo mažesnis nei kitose stipriausios ekonomikos šalyse, o tai mažina ES įmonių konkurencingumą 32 . Iš tiesų keliose valstybėse narėse ir ES regionuose našumas neauga, todėl didėja skirtumai, ypač atskirose ES valstybėse narėse. Taip pat esama didelių regioninių skirtumų švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei judumo galimybių srityje, kurie dar labiau išryškėja kaimo vietovėse, atokiausiose vietovėse ir itin atokiose vietovėse, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose, kur apskritai tebėra sudėtinga gauti pagrindines ir socialinės paramos paslaugas. Sanglaudos politikos programų ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas iki 2026 m. iš esmės prisidės prie ES konkurencingumo ir ES sanglaudos didinimo. Be investicinių priemonių, be kita ko, pagal programą „InvestEU“, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai apima reformas, kuriomis siekiama supaprastinti reglamentavimo aplinką nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, padidinti galimybes greitai gauti finansavimą ir pagerinti MVĮ augimą bei atsparumą perkvalifikuojant darbuotojus ir keliant darbuotojų kvalifikaciją arba stiprinant jų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumus.

Našumą taip pat labai padidintų tikra paslaugų vidaus rinka. ES paslaugų rinkos susiduria su keliais sunkumais, įskaitant mažą konkurencinį spaudimą, žemesnį našumo lygį ir lėtesnį augimo greitį nei gamybos sektoriuje, prastą tarpvalstybinių paslaugų integraciją ir menką profesinį judumą. Sumažinus reglamentavimo apribojimus nacionaliniu lygmeniu, padidėtų konkurencija, būtų sudarytos palankesnės sąlygos darbuotojų judumui ir padidėtų paslaugų pasiūla ten, kur jų labiausiai reikia. Tai padidintų gamybos pramonės šakų, kurios taip pat naudojasi įvairiomis profesinėmis paslaugomis ir vis dažniau teikia gaminius kartu su paslaugomis, konkurencingumą. Tačiau pažanga mažinant reglamentavimo kliūtis buvo lėta, o kai kuriais atvejais reformos buvo atšauktos ir išliko daug apribojimų 33 . Pavyzdžiui, daugelyje valstybių narių reglamentavimo kliūtys ypač dažnai būdingos pagrindinėms verslo paslaugoms (teisinėms, apskaitos ir architektų). Statybų sektoriuje, kuris yra labai svarbus žaliajai pertvarkai, dažnai taikomi bereikalingai apsunkinantys leidimų išdavimo ir kvalifikacijos reikalavimai. Laisvam specialistų judėjimui dar labiau kenkia nenuosekliai paskirstyta atsakomybė ir veikla, priskirtos kelioms profesijoms ir specializacijoms (visų pirma architektams ir statybos inžinieriams). Kalbant apie mažmeninės prekybos paslaugas, 2022 m. apribojimų lygis daugelyje valstybių narių išliko nepakitęs arba buvo net aukštesnis, palyginti su 2018 m. 34 .

Šalinant reglamentavimo kliūtis ir kartu užtikrinant gerą valdymą bei teisinės valstybės principo laikymąsi, didėja institucinis atsparumas ir gerėja verslo aplinka. 60 proc. kliūčių, su kuriomis šiuo metu nurodo susiduriančios ES įmonės, yra to paties pobūdžio kaip prieš 20 metų. Dauguma jų yra susijusios su nacionaliniu reglamentavimu ir administracine praktika, dėl kurių valstybės narės gali spręsti tiesiogiai. Vien pašalinus valstybių narių lygmens prekybos prekėmis ir paslaugomis bendrojoje rinkoje kliūtis iki 2029 m. pabaigos visa ekonomika galėtų išaugti 713 mlrd. EUR 35 . Teisėkūros ir administracinių kliūčių šalinimas remiamas reformomis pagal EGADP, o Komisija paragino valstybes nares toliau stiprinti reformas šioje srityje vykdant savo peržiūras. Taip papildoma pirmiau minėtos Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės veikla. Taip pat sprendžiant problemas, susijusias su bendrosios rinkos teisės aktų taikymu, vis dažniau naudojamasi SOLVIT 36 , ypač tarp verslo suinteresuotųjų subjektų. Pagrindiniai veiksniai, kuriais remiantis nustatoma, ar ekonomika tarnauja žmonėms, ir kurie padeda gerinti verslo aplinką, yra geras valdymas ir teisinės valstybės principo laikymasis, visų pirma nepriklausomos, kokybiškos ir veiksmingos teisingumo sistemos 37 , veikiančios ir veiksmingos mokesčių sistemos, veiksmingos nemokumo ir patikimos kovos su korupcija ir sukčiavimu sistemos. Be to, Komisija iš naujo sieks racionalizuoti ir supaprastinti įmonėms ir administracijoms taikomus ataskaitų teikimo reikalavimus, kad ši našta būtų sumažinta 25 proc., tačiau nebūtų pakenkta susijusiems politikos tikslams.

Tinkamai veikiančios kapitalo rinkos yra labai svarbios finansuojant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir remiant ES makroekonominį atsparumą bei ES atvirą strateginį savarankiškumą. Viešasis finansavimas, kartu spartinant kapitalo rinkų sąjungos kūrimą, gali padėti pritraukti dideles privačiojo finansavimo sumas, reikalingas dvejopai pertvarkai. Nors nuo 2015 m., kai buvo pradėta kapitalo rinkų sąjungos iniciatyva, padaryta pažanga, ES kapitalo rinkos tebėra fragmentiškos ir nepakankamai išvystytos, o tai rodo, kad reikia imtis tolesnių konkrečių veiksmų. Didėjant palūkanų normoms, daugeliui įmonių, ypač MVĮ, sunku gauti finansavimą. Dėl didelių energijos kainų vėluojantys mokėjimai taip pat yra kliūtis įmonių, ypač MVĮ, atsparumui. Todėl reikia dėti daugiau bendrų pastangų siekiant pažangos, įtraukiant politikos formuotojus ir rinkos dalyvius visoje ES 38 . ES našumas ir konkurencingumas dar labiau padidės dėl novatoriškesnių ir saugesnių mokėjimo sistemų ir atvirųjų finansų sistemos, kuri suteiks mums galimybę pasinaudoti skaitmenizacijos teikiamais privalumais.

Skaitmenizacijai tenka svarbus vaidmuo didinant konkurencingumą, todėl reikia, kad darbuotojai, taip pat ir MVĮ, turėtų geresnių skaitmeninių įgūdžių ir kad viešosios paslaugos būtų toliau skaitmenizuojamos. Skaitmeninių įgūdžių turintys gyventojai didina technologinę pažangą ir skatina našumą. MVĮ skaitmenizacija yra būtina jų inovacijų potencialui ir konkurencingumui didinti. Ją galima sustiprinti imantis visapusiškų veiksmų, kaip siūloma dviejuose neseniai pateiktuose pasiūlymuose dėl Tarybos rekomendacijų dėl siūlomo skaitmeninio švietimo ir įgūdžių 39 , kuriems kelią nutiesė struktūrinis dialogas skaitmeninio švietimo ir įgūdžių klausimais. Skaitmeninė valdžios institucijų transformacija, apimanti internetu teikiamų viešųjų paslaugų įvairovės ir sąveikumo didinimą bei atvirų duomenų prieinamumą, didina verslo efektyvumą. Be to, skaitmenine pertvarka stiprinama žalioji pertvarka, nes skaitmeninės technologijos, kaip antai palydovų duomenys ir paslaugos, atlieka svarbų vaidmenį vykdant klimato politikos veiksmus 40 . Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje siūlomas ES skaitmeninės transformacijos potencialo išlaisvinimo veiksmų planas, kuris padės sukurti konkurencingesnę Europą. 

Siekiant ekonomiškai naudingiausiu būdu panaudoti viešuosius išteklius, viešųjų pirkimų rinkose reikia atviros konkurencijos. Pastaraisiais metais viešųjų konkursų, kuriuose buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, skaičius didėjo. 2022 m. jie pasiekė didžiausią dalį ES lygmeniu (37 proc.) nuo 2014 m., kai buvo priimta Viešųjų pirkimų direktyva 41 . Kad būtų sudarytos vienodos sąlygos, valstybės narės turi stengtis sumažinti šią dalį. Viešieji pirkimai įvairindami paklausą gali suaktyvinti tiekimo grandinių veikimą. Naudojant juos strategiškai ir orientuojantis ne tik į kainą, jie taip pat gali pagerinti kokybę, atsparumą ir tvarumą. Priėmus Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, novatoriškoms, tvarioms MVĮ arba konsorciumams, į kurių sudėtį įeina MVĮ, turėtų būti lengviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose 42 . Kai įmanoma, konkursai turėtų būti rengiami taip, kad juose galėtų dalyvauti MVĮ.

Inovacijos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių spartesnį našumo augimą, tačiau jų srityje susiduriama su keliomis kliūtimis. Aukštos kvalifikacijos gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srities darbuotojų trūkumas tapo bendra daugelio valstybių narių problema, dėl kurios mažėja įmonių augimo potencialas, taip pat ir itin novatoriškuose aukštųjų technologijų sektoriuose. Inovacijos yra labai koncentruotos kai kuriose valstybėse narėse ir ES regionuose, ypač sostinių regionuose ir kituose didmiesčių regionuose, ir jų Šiaurės ir Vakarų Europoje tebėra diegiama žymiai daugiau. Geresnius inovacijų diegimo rezultatus pasiekti trukdo keletas trūkumų, pavyzdžiui, nepakankamos ir (arba) nereguliarios viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, silpni akademinės bendruomenės ir verslo ryšiai daugumoje valstybių narių arba neveiksminga viešoji parama verslo inovacijoms. Proveržio inovacijoms poveikį daro, pavyzdžiui, veiklą plečiančių įmonių trūkumas, sunkumai siekiant gauti kapitalo, reglamentavimo našta ir kliūtys bendrojoje rinkoje. Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įgyvendinama daug priemonių. Spręsti šias problemas taip pat padės sanglaudos politikos investicijos ir kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, regioniniai inovacijų slėniai . 

4.4. Teisingumas

Nors iki šiol ES darbo rinka pasirodė esanti atspari, didelė infliacija ir neapibrėžtumas gali turėti įtakos darbo rinkos perspektyvoms ir daro poveikį namų ūkiams. 2022 m. [ketvirtąjį] ketvirtį ES darbo rinkoje pasiektas rekordinis [74,8 proc.] užimtumo lygis, o tai rodo didelę pažangą siekiant tikslo, kad iki 2030 m. užimtumo lygis būtų bent 78 proc. Darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas išlieka didelis ir viršija 2019 m. lygį, tačiau 2022 m. antrąjį pusmetį pradėjo mažėti, nes bendras darbo rinkos veiksmingumas ir toliau buvo teigiamas. Vis dėlto numatoma, kad dėl sulėtėjusios ekonominės veiklos 2023 ir 2024 m. darbo rinkos pokyčiai bus menkesni, o regioniniai darbo rinkos skirtumai išlieka dideli – kai kuriuose regionuose užimtumo lygis mažesnis nei 50 proc. Tuo pat metu kai kuriose gyventojų grupėse, įskaitant moteris ir jaunimą, išlieka dideli užimtumo skirtumai. Mažas ir mažesnes vidutines pajamas gaunančių namų ūkių perkamąją galią ypač paveikė staigus kainų, ypač maisto, energijos ir transporto, padidėjimas. Šios prekės sudaro didesnę jų vartojimo krepšelių dalį, todėl reikia tikslingų socialinės politikos priemonių. Šiomis aplinkybėmis labai svarbi skatinant deramus realiojo darbo užmokesčio pokyčius, ypač mažas pajamas gaunantiems darbuotojams, yra operatyvi darbo užmokesčio politika ir veiksmingos kolektyvinės derybos. Šiuo atžvilgiu svarbu reguliariai atnaujinti minimalųjį darbo užmokestį. Teigiamą postūmį imtis priemonių, kuriomis užtikrinamas deramas minimalusis darbo užmokestis, suteikia ES minimaliojo darbo užmokesčio direktyvos 43 priėmimas.

Siekiant apriboti perkamosios galios mažėjimą ir užkirsti kelią skurdo rizikos didėjimui, reikia apsaugoti ir sustiprinti socialinės apsaugos sistemas, įskaitant jų adekvatumą ir tvarumą. Būtina nuolat stebėti socialinę padėtį ir greitai imtis politikos priemonių, kad būtų užkirstas kelias žmonių skurdui ar socialinei atskirčiai, įskaitant energijos nepriteklių, ir esamos nelygybės didėjimui. Kai pragyvenimo išlaidos didėja, siekiant kuo labiau sumažinti didelės infliacijos poveikį pažeidžiamiems asmenims, labai svarbu mažinti galimybių naudotis adekvačiomis ir tvariomis socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties sistemomis spragas, taip pat didinti darbo užmokestį, kad būtų apribotas perkamosios galios sumažėjimas, ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims. Struktūriniai arba ad hoc mechanizmai, skirti socialinėms išmokoms koreguoti atsižvelgiant į didelę infliaciją, yra svarbūs siekiant išlaikyti jų adekvatumą, kartu užtikrinant, kad atitinkamos išlaidos išliktų fiskaliniu požiūriu tvarios. Be to, socialinės apsaugos ir įtraukties sistemose turi būti išsaugotos paskatos dirbti ir aktyviai skatinamas dalyvavimas darbo rinkoje bei integracija į ją, be kita ko, teikiant integruotas kokybiškas paslaugas. Dėl visuomenės senėjimo, lėtinių ligų naštos, naujų sveikatos poreikių ir naujų technologijų taip pat reikės sveikatos ir socialiniame sektoriuose sukurti daugiau darbo vietų, kurių atveju įgūdžių poreikiai keičiasi. Reikia gerinti galimybes gauti įperkamas, kokybiškas ir tvarias sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas. E. sveikata ir toliau keičia tai, kaip žmonės gali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jas gauna, todėl reikia didinti skaitmeninių įgūdžių lygį ir sveikatos priežiūros darbuotojų įvairiapusiškumą.

Labai svarbios sprendžiant darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą ir užkertant jam kelią yra švietimo ir mokymo sistemos. Didžiausias darbo jėgos trūkumas šiuo metu juntamas sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, IRT ir susijusių profesijų srityse, taip pat svarbiausiuose žaliosios pertvarkos sektoriuose, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo sektoriuose. Be ciklinių pokyčių, įgūdžių trūkumas atspindi struktūrinius ES ekonomikos pokyčius, įskaitant visuomenės senėjimą ir vykstančią žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, dėl kurių kinta įgūdžių reikalavimai. Kartu jis atskleidžia esamus švietimo ir mokymo sistemų trūkumus. Nors padėtis gerėja, kai kuriose valstybėse narėse nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo dalis išlieka didelė. Jau 2018 m. vienas iš penkių penkiolikmečių neturėjo pagrindinių įgūdžių, o tikimybė, kad palankių sąlygų neturintys jaunuoliai nepasieks pakankamų akademinių rezultatų, buvo beveik šešis kartus didesnė. Per pastaruosius kelerius metus švietimo ir mokymo sistemoms buvo daromas dar didesnis spaudimas, nes joms teko susidoroti su pandemijos poveikiu, tinkamos skaitmeninės infrastruktūros trūkumu ir didėjančiu pedagoginių darbuotojų trūkumu visuose švietimo lygmenyse, ypač dvejopos pertvarkos požiūriu svarbiausių dalykų atveju. Nors aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų daugėja, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) sričių studijų absolventų dalis daugumoje valstybių narių neatitinka darbo rinkos paklausos. Siekiant stiprių darbo rinkų ir teisingos pertvarkos, labai svarbu stiprinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemų kokybę, įtrauktį ir atitiktį darbo rinkos poreikiams visoje Sąjungoje. Be to, didelė galimybė užtikrinti integracinį augimą ir lygybę tebėra moterų, jaunimo ir nepakankamai atstovaujamų bei pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų, migrantų kilmės asmenų ir romų, dalyvavimo darbo rinkoje didinimas.

Konkrečiau, vis aktualesnis tampa žaliajai pertvarkai svarbių įgūdžių ir kompetencijų ugdymas ir įgijimas. Tampa vis svarbiau užtikrinti, kad visi darbuotojai, ypač tie, kurie dirba sektoriuose ir regionuose, kuriems žalioji pertvarka daro didesnį poveikį, galėtų pasinaudoti neutralaus poveikio klimatui ekonomikos teikiamomis užimtumo galimybėmis. Atsižvelgiant į spartesnę energetikos pertvarką ir technologinę transformaciją pagal ES žaliojo kurso pramonės planą, visų pirma bus ieškoma profesinio ir techninio profilio specialistų. Valstybės narės susiduria su dideliu ir didėjančiu darbo jėgos trūkumu, o dėl menko mokymo paslaugų teikimo pagrindiniuose sektoriuose gali atsirasti kliūčių pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Kai kuriuose periferiniuose ar ekonomiškai stagnuojančiuose regionuose ši problema yra dar didesnė. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad valstybės narės remtų žaliajai ekonomikai reikalingų įgūdžių numatymą, įgijimą ir teikimą, kaip pabrėžta KŠSR visoms valstybėms narėms ir laikantis Tarybos rekomendacijos dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo, siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius ir visiems suteikti lygias galimybes. Skatinant viešojo sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą visais lygmenimis (įskaitant vietos administraciją) taip pat būtų paspartintos žaliajai pertvarkai būtinos investicijos ir reformos 44 . 

EGADP ir sanglaudos politikos fondai, visų pirma „Europos socialinis fondas +“, padeda spręsti švietimo ir mokymo sistemų problemas visais lygmenimis. Remiamos priemonės yra, be kita ko: galimybių gauti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas didinimas, mokymo programų reformos, aukštojo mokslo modernizavimas, perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką palengvinimas, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybių sudarymas, ypač siekiant ugdyti žaliajai pertvarkai svarbius įgūdžius, taip pat aktyvios darbo rinkos politikos reformavimas ir modernizavimas. Remiant spartesnį darbuotojų perkvalifikavimą, kai jiems suteikiama žaliajai pertvarkai svarbių įgūdžių, specialiais skyriais „REPowerEU“, kurie bus įtraukti į esamus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, bus užtikrintas papildomas finansavimas reformoms ir investicijoms šioje srityje. Kartu su šiomis didesnėmis investicijomis, be kita ko, pagal programą „InvestEU“, Komisijos įgūdžių ir talentų dokumentų rinkinyje 45 pasiūlyta plataus užmojo ir tvari teisėtos migracijos politika taip pat gali padėti spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą ir išnaudoti visą Europos darbuotojų potencialą. 2023-iųjų – Europos įgūdžių metų iniciatyva suteiks naują postūmį įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir sutelkti viešąjį ir privatųjį finansavimą siekiant spręsti įgūdžių trūkumo ir vidutinio laikotarpio bei ilgalaikio darbo jėgos trūkumo problemą, visų pirma skaitmeninių ir žaliųjų įgūdžių srityje 46 .

Nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios pagal Laikinosios apsaugos direktyvą ES priimta beveik 4 mln. perkeltųjų asmenų. Įtrauktis į darbo rinką yra labai svarbi, kad perkeltieji asmenys būtų finansiškai nepriklausomi, galėtų remti savo šeimas ir prisidėti prie priimančiosios bendruomenės 47 . Remiantis atliktais skaičiavimais 48 , visoje ES darbą rado nuo 600 000 iki 1 mln. asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, o daugiau kaip 350 000 asmenų užsiregistravo kaip darbo ieškantys asmenys. Pagrindinė kliūtis, trukdanti perkeltiesiems asmenims įsidarbinti, yra kalbos barjeras, todėl kalbos mokymas yra labai svarbus. Siekiant užtikrinti, kad žmonės galėtų gauti darbą, atitinkantį jų įgūdžius ir patirtį, taip pat svarbu greitai patvirtinti įgūdžius ir pripažinti kvalifikacijas, be kita ko, tokiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūra. Daugelis valstybių narių jau ėmėsi svarbių veiksmų, kad palengvintų šį procesą, vadovaudamosi Komisijos gairėmis 49 ir naudodamosi CARE (sanglaudos veiksmai dėl pabėgėlių Europoje) finansavimo lankstumu. Kadangi daugelis laikinosios apsaugos gavėjų yra vaikų turinčios moterys, ypač svarbi jų dalyvavimo darbo rinkoje sąlyga yra galimybė naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis.

Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas ir toliau skatina aukštynkryptę socialinę konvergenciją ES. Praėjus dvejiems metams po Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo ir prisiėmus įsipareigojimus dėl pagrindinių užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo tikslų iki 2030 m., valstybės narės toliau teikia pirmenybę būtinų reformų ir investicijų vykdymui, kad būtų daroma pažanga siekiant nacionalinių tikslų. Tai labai svarbu siekiant remti aukštynkryptę socialinę konvergenciją ir socialinę sanglaudą ES. Teikdama pavasario dokumentų rinkinį Komisija taip pat siūlo perkelti užimtumo gaires į kitą metinį ciklą. Toks pasiūlymas pateiktas po to, kai 2022 m. buvo atliktas svarbus pakeitimas, siekiant geriau atsižvelgti į aplinką po COVID-19 pandemijos ir naujausias politikos iniciatyvas, taip pat po vis dažnesnių diskusijų apie tai, kaip svarbu užtikrinti tvarią ir įtraukią gerovę.

5. Išvada

Atsižvelgdama į dabartinę geopolitinę tikrovę ir sudėtingus ekonominius bei socialinius uždavinius, ES siekia sukurti patikimą ir ateities iššūkiams parengtą ekonomiką, kuria būtų užtikrintas konkurencingumas ir ilgalaikis klestėjimas visiems. Tam reikia integruoto požiūrio, apimančio visas politikos sritis, kad būtų didinamas našumas, atsparumas, teisingumas ir tvarus augimas visoje ekonominėje bazėje. Europos semestras yra tinkama politikos koordinavimo sistema šiam tikslui pasiekti, kuri taip pat apima EGADP ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimą. Nors kai kuriose valstybėse narėse ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas jau įsibėgėjo, kitose kyla pavojus, kad bus vėluojama ir nesilaikoma Tarybos įgyvendinimo sprendimuose sutartų orientacinių įgyvendinimo tvarkaraščių. Nors 2014–2020 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimas bus užbaigtas 2023 m., neseniai priimtos 2021–2027 m. programos suteikia galimybę skatinti investicijas visapusiškai papildant EGADP. Siekdamos užtikrinti ilgalaikę pažangą, valstybės narės turėtų toliau daugiausia dėmesio skirti visapusiškam ir savalaikiam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimui iki 2026 m. ir skubiai įgyvendinti neseniai sutartas sanglaudos politikos programas. Numatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų peržiūros, įskaitant skyrius „REPowerEU“ su papildomu finansavimu, kartu su sanglaudos politikos programomis suteikia galimybę reaguoti į nuolatinius uždavinius, nustatytus per Europos semestrą, be kita ko, klimato ir energetikos srityje.

2023 m. šalių ataskaitose apžvelgiami ekonominiai, darbo rinkos ir socialiniai pokyčiai bei uždaviniai, su kuriais šiuo metu susiduria valstybės narės. Uždavinių analize grindžiamos 2023 m. KŠSR. Per šių metų Europos semestrą ypatingas dėmesys skiriamas ilgalaikio konkurencingumo ir našumo temai, taip pat pateikiama atnaujinta ir išsamesnė energetinio saugumo ir energijos įperkamumo analizė. Komisija ragina valstybes nares imtis plataus užmojo veiksmų siekiant šalinti pažeidžiamumą, kurį atskleidė pastarosios krizės ir kuris nurodytas šalių ataskaitose nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Tai, be kita ko, yra atsparumo ir našumo stiprinimas, palankesnių sąlygų gauti finansavimą sudarymas, įperkamos energijos tiekimas, strateginės priklausomybės mažinimas, perėjimo prie žiedinės ekonomikos spartinimas, įgūdžių, kurių reikės ateityje, užtikrinimas, parama kokybiškų darbo vietų kūrimui ir ekonominės, mokslinės, pramoninės ir technologinės bazės pritaikymas žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, nė vieno nepaliekant nuošalyje.

Komisija prašo Europos Vadovų Tarybos pritarti Komisijos pasiūlymams dėl 2023 m. KŠSR, o Tarybos – juos priimti. Komisija taip pat ragina visas ES valstybes nares visapusiškai ir laiku įgyvendinti rekomendacijas palaikant glaudų dialogą su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

1 PRIEDĖLIS. KONKREČIOMS ŠALIMS SKIRTOSE REKOMENDACIJOSE NAGRINĖJAMŲ TEMINIŲ SRIČIŲ APŽVALGA

2 PRIEDĖLIS. KONKREČIOMS ŠALIMS SKIRTŲ REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGA

Per 2023 m. Europos semestrą apžvelgiami valstybių narių politikos veiksmai, kurių imtasi siekiant spręsti struktūrinius uždavinius, nustatytus nuo 2019 m. priimtose KŠSR. Sukūrus EGADP, kuri yra viena pagrindinių priemonių ES ir nacionalinės politikos prioritetams įgyvendinti, 2023 m. KŠSR vertinime atsižvelgiama į politikos veiksmus, kurių iki šiol ėmėsi valstybės narės 50 , taip pat į įsipareigojimus, prisiimtus pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, priklausomai nuo jų įgyvendinimo lygio. Todėl vertinimas atspindi dabartinius, vis dar palyginti ankstyvus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo etapus, o ne pažangos lygį, kurį būtų galima pasiekti darant prielaidą, kad planai bus visiškai įgyvendinti iki 2026 m. 51 .

Žvelgiant iš daugiametės perspektyvos, bent tam tikra pažanga padaryta įgyvendinant 68 proc. konkrečioms šalims skirtų 2019–2020 m. rekomendacijų (žr. 1 diagramą). Palyginti su praėjusių metų vertinimu, papildoma pažanga padaryta tiek dėl 2019 m. struktūrinio pobūdžio KŠSR, tiek dėl 2020 m. labiau į krizę orientuotų KŠSR. Taigi, šių KŠSR, kurias įgyvendinant pasiekta bent tam tikra pažanga, procentinė dalis stabiliai didėjo nuo 59 proc. 2021 m. iki 63 proc. 2022 m. ir dabar siekia 68 proc. Iš to aiškiai matyti nuo 2021 m. EGADP paskatos, o jos rezultatais grindžiamas metodas artimiausiais metais turėtų toliau stiprinti KŠSR įgyvendinimą. Per kelerius pastaruosius metus valstybės narės didžiausią pažangą padarė galimybės gauti finansavimą ir finansinių paslaugų srityse, po jų – darbo rinkos veikimo, kovos su pinigų plovimu ir verslo aplinkos srityse. Tuo pat metu mažesnė pažanga pasiekta bendrosios rinkos, konkurencijos ir valstybės pagalbos, būstų sektoriaus, ilgalaikės priežiūros ir pensijų sistemų srityse.

Taip pat padaryta didelė pažanga įgyvendinant 2022 m. priimtas rekomendacijas. Valstybės narės bent tam tikrą pažangą padarė įgyvendindamos beveik 52 proc. 2022 m. liepos mėn. pateiktų joms skirtų rekomendacijų (2 diagrama). Atsižvelgiant į sritis, kuriose 2022 m. rekomendacijas gavo daug valstybių narių, didžiausia pažanga apskritai pasiekta biudžeto sistemos ir fiskalinio valdymo srityje, o po jos – transporto, verslo aplinkos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse. Kita vertus, mažesnė pažanga padaryta įgyvendinant rekomendacijas dėl mokesčių politikos.

2023 m. KŠSR vertinimo rezultatai kartu su ankstesnių metų rezultatais bus paskelbti Komisijos interneto svetainėje.

3 PRIEDĖLIS. DVT ĮGYVENDINIMO VISOJE ES PAŽANGA

 Pastaba. Pirmiau esančioje diagramoje parodyta, kokiu tempu ES per pastaruosius penkerius metus pagal atrinktus rodiklius darė pažangą siekdama kiekvieno iš 17 tikslų. Rodiklių tendencijų vertinimo ir jų apibendrinimo tikslų lygmeniu metodą bei išsamesnę analizę galima rasti Eurostato svetainėje: Apžvalga. Darnaus vystymosi rodikliai. Eurostatas (europa.eu) .

Per pastaruosius penkerius vertinamus metus ES padarė didelę pažangą užtikrindama deramą darbą ir ekonomikos augimą (8-asis DVT) ir mažindama skurdą (1-asis DVT). Taip pat padaryta didelė pažanga siekiant lyčių lygybės (5-asis DVT). Gera, tačiau mažesnė pažanga taip pat padaryta siekiant nelygybės mažinimo (10-asis DVT), kokybiško švietimo užtikrinimo (4-asis DVT), taikos ir asmeninio saugumo ES teritorijoje skatinimo, galimybės naudotis teise kreiptis į teismą ir pasitikėjimo institucijomis gerinimo (16-asis DVT), sveikatos ir gerovės (3-asis DVT), nepaisant sunkumų, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, taip pat inovacijų ir infrastruktūros (9-asis DVT) tikslų. Ne tokia didelė pažanga buvo siekiant likusių tikslų, t. y. bado panaikinimo (2-asis DVT), švaraus vandens ir sanitarijos (6-asis DVT) ir įperkamos bei švarios energijos (7-asis DVT).

Didesnė pažanga numatoma įgyvendinant tris tikslus: klimato politikos (13-asis DVT), gyvybės sausumoje (15-asis DVT) ir pasaulinės partnerystės (17-asis DVT), nes ES valstybės narės turi įgyvendinti didesnio užmojo ES lygmeniu nustatytus aplinkos apsaugos tikslus. Kalbant apie klimato politikos veiksmus (13-asis DVT), ES nustatė labai plataus užmojo ir neregėto masto klimato srities tikslus iki 2030 m., ir, palyginti su ankstesnėmis tendencijomis, jiems pasiekti reikės dėti daugiau pastangų. ES jau ėmėsi politikos priemonių šioms papildomoms pastangoms įgyvendinti, visų pirma įgyvendindama Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, peržiūrėdama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) ir Pastangų pasidalijimo reglamentą, kuriuo valstybėms narėms nustatomi privalomi metiniai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai. Energetikos srityje ES taip pat nustatė platesnio užmojo tikslus iki 2030 m. Tai reiškia, kad artimiausiais metais ES taip pat numatoma didesnė pažanga energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje 52 . Kalbant apie gyvybę sausumoje (15-asis DVT), nors nuo 2013 m. sausumos saugomų teritorijų skaičius padidėjo, ES ir toliau nuolat mažėja įprastų paukščių ir pievų drugių populiacijos. Papildomos pastangos, reikalingos siekiant sustabdyti ekosistemų būklės blogėjimą ir tą būklę gerinti, numatytos 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje, šiais metais pradėtoje įgyvendinti 2030 m. ES miškų strategijoje ir ES dirvožemio strategijoje, kurioje nustatytas tikslas iki 2030 m. atkurti nualintą žemę ir dirvožemį ir kovoti su dykumėjimu. Partnerystės siekiant tikslų (17-asis DVT) tendencija iš dalies atspindi ciklišką poveikį, visų pirma dėl COVID-19 krizės padidėjusią valstybės skolą.  

4 PRIEDĖLIS. ATLIEKANT NUODUGNIAS MAKROEKONOMINIO DISBALANSO ES ŠALYSE APŽVALGAS NUSTATYTI FAKTAI

Disbalansas arba perviršinis disbalansas nustatytas 11 iš 17 valstybių narių, dėl kurių atlikta nuodugni apžvalga. Atliekant nuodugnią apžvalgą analizuojamas disbalanso sunkumas, jo raida pastaruoju metu ir ateityje ir susijusios politikos atsakomosios priemonės. Taip pat atsižvelgiama į atitinkamą šalutinį poveikį ir sisteminį tarpvalstybinį disbalanso poveikį. Rengiant nuodugnias apžvalgas buvo remiamasi trijų teminių pranešimų: i) dėl išorės tvarumo, ii) dėl infliacijos skirtumų ir jų poveikio konkurencingumui ir iii) dėl būsto rinkos dinamikos, kuriuose daugiausia dėmesio buvo skiriama kelioms valstybėms narėms, atrinktoms nuodugniai apžvalgai atlikti dabartiniame etape, išvadomis 53 .

Šiuo metu disbalansas keičiasi didelės infliacijos sąlygomis. Užsitęsusi didelė infliacija, jei kartu nepadidėja našumas, gali neigiamai paveikti konkurencingumą ir, esant kitiems pažeidžiamumo veiksniams, gali lemti makroekonominio disbalanso susidarymą ar didėjimą. Taip gali atsitikti, jei infliacija įsigalėtų, ypač esant kainų ir darbo užmokesčio spiralėms, kurias galimai dar labiau pablogintų padidėjusios pelno maržos ir kurios persiduotų į užsienio rinkose konkurencingų prekių ir paslaugų kainas. Tokia galimybė tuo didesnė, kuo didesnė yra vidaus pridėtinė vertė eksportui. Tuomet tai gali neigiamai paveikti konkurencingumą, o dėl to gali padidėti išorės įsiskolinimas. Infliacija taip pat kelia sunkumų namų ūkiams, kurių pajamos šiuo metu gerokai atsilieka nuo kainų, todėl mažėja jų perkamoji galia, o tai turi neigiamų pasekmių paskirstymui. Toms įmonėms, kurios negali perkelti padidėjusių sąnaudų į kainas, užsitęsusi infliacija trukdo tvarkyti skolą, o tai gali turėti įtakos finansų sektoriui ir sulėtinti ekonomikos augimą, nes mažėja vartojimas ir investicijos. Norint sumažinti infliaciją reikia imtis politikos priemonių, be kita ko, mažinti paklausą, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos trumpalaikiam BVP augimui. Tai ypač kelia susirūpinimą, jei grynoji infliacija gerokai viršija ES ar euro zonos vidurkį ir esama rizikos, kad ji užsitęs; tokiais atvejais vien pinigų politikos priemonių infliacijai sumažinti nepakaks.

Infliacijos skirtumai tarp valstybių narių yra rekordiškai dideli. Dalis infliacijos skirtumų yra susijusi su skirtingu didesnių energijos ir maisto kainų poveikiu įvairioms šalims, atspindinčiu skirtingus jų energijos šaltinius, skirtingas ekonomines struktūras ir susijusį energijos poreikį, taip pat tai, kokią vartojimo dalį sudaro energija ir maistas. Tačiau keliose šalyse šį poveikį lydi kiti infliacinio spaudimo šaltiniai, įskaitant vienetui tenkančių darbo sąnaudų, įmonių antkainių ir pelno didėjimą. Be to, kai kuriais atvejais prie infliacijos skirtumų tarp ES ir euro zonos šalių prisidėjo valdžios sektoriaus išlaidos, įskaitant paramos priemones. Šalyse, kuriose infliaciją didele dalimi lemia energijos kainų padidėjimo perkėlimas, jei neatsiras kito poveikio ir jei kainos prireikus bus mažinamos, infliacijos skirtumams sumažinti turėtų pakakti energijos kainų normalizacijos. Tačiau tais atvejais, kai infliaciją daugiausia lemia spaudimas vidaus kainoms, susijęs su darbo užmokesčio ir pelno dinamika, greitai pakeisti infliacijos dinamiką gali būti sunkiau, ypač jei ši kainų dinamika yra ilgalaikė arba susijusi su pastovesniais veiksniais, ir todėl gali prireikti struktūrinių priemonių, kad tam tikrose rinkose atsirastų daugiau konkurencijos.

Pinigų sąjungoje infliacijos skirtumai kelia didesnį susirūpinimą ir tam reikia skirti ypatingą dėmesį. Pinigų sąjungoje dėl skirtingo infliacijos poveikio pinigų institucijos darbas tampa ypač sudėtingas, nes gali būti pakenkta vienodam pinigų politikos pokyčių perdavimui visoms sąjungos dalims. Kadangi vidaus sąnaudų ir kainų sureguliavimas keičiant nominalųjį valiutos kursą nėra įmanomas, nuolatiniai infliacijos skirtumai gali lemti ilgalaikius konkurencingumo nuostolius ir struktūrinius pokyčius, kuriuos gali būti sunku ir brangu ištaisyti; dėl jų gali prireikti dar labiau sugriežtinti fiskalinę politiką, kad būtų sumažinta bet kokia perteklinė paklausa, sumažintas susikaupęs pažeidžiamumas ir išvengta būtinybės ateityje daryti nuostolingas korekcijas.

Euro zonai nepriklausančiose šalyse nominalusis valiutos kursas gali būti koreguojamas, kad būtų neutralizuotas spaudimas konkurencingumui, tačiau tai taip pat gali kelti riziką. Visų pirma valiutos devalvacija ar nuvertėjimas gali dar labiau padidinti infliacinį spaudimą, nes importuojamos prekės ir paslaugos tampa brangesnės. Tuo pat metu didėja užsienio valiuta išreikštos skolos kaina ir dėl to gali padidėti rizikos priedas išleidžiant valstybės skolos vertybinius popierius ir skolinantis iš užsienio.

Didelis privačiojo sektoriaus ir valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. toliau mažėjo, kartais netgi sparčiau, tačiau pažeidžiamumas išlieka. Dėl COVID-19 krizės laikinai sustabdžius finansinio įsiskolinimo mažinimą, skolos santykis su BVP nuo to laiko sumažėjo sparčiau augant nominaliajam BVP. Tai reiškia, kad grįžtama prie ilgalaikės finansinio įsiskolinimo mažinimo tendencijos, dėl kurios daugelyje šalių skolos santykis per daugelį metų smarkiai sumažėjo. Kai kuriais didelės skolos atvejais skolos santykis su BVP 2022 m. sumažėjo labiau nei ankstesniais metais dėl stipraus vardiklio efekto. Nepaisant to, skolos santykio rodikliai išlieka dideli ir, ypač valdžios sektoriaus skolos atveju, kartais vis dar akivaizdžiai viršija prieš COVID-19 krizę buvusį lygį. Kai kuriais atvejais valdžios sektoriaus skolos santykio su BVP mažėjimas buvo ribojamas dėl paramos priemonių, priimtų siekiant sušvelninti didesnių energijos kainų poveikį.

Numatoma, kad tolimesnis nominaliojo BVP augimas skatins tolesnį finansinio įsiskolinimo mažinimą, tačiau esant mažiau palankioms finansavimo sąlygoms. Potencialaus BVP augimo stiprinimas, visų pirma veiksmingai įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, toliau padės mažinti skolos santykį su BVP. Nors šiuo metu dėl didelės infliacijos, kaip ekonomikos rezultatų dalis, nominalusis BVP didėja ir įsiskolinimas mažėja, numatoma, kad infliacija mažės, o griežtesnės finansavimo sąlygos gali apsunkinti didelių skolų tvarkymą. Tai didesnį susirūpinimą kelia tais atvejais, kai palūkanų normos yra kintamos arba keičiasi greičiau, arba kai finansavimo poreikiai yra didesni; padidinti šį susirūpinimą kai kuriose šalyse gali skola ir skolinimasis užsienio valiuta. Tokiais atvejais negalima atmesti galimybės, kad pasikeis finansų rinkų suvokimas ar rizikos apetitas, todėl būtina vykdyti patikimą ekonominę ir fiskalinę politiką.

Išorės pozicijos paprastai susilpnėjo dėl energijos importo kainų šuolio, o kai kuriais atvejais prie to prisidėjo ir vidaus paklausos padidėjimas. Padidėjus energijos importo sąnaudoms, prekybos balansas visoje ES labai sumažėjo. Vis dėlto kai kurios šalys dėl savo priklausomybės nuo iškastinio kuro energijos ir geografinės šios energijos kilmės buvo labiau paveiktos nei kitos. Be to, kai kuriais atvejais einamųjų sąskaitų būklės pablogėjimas padidėjo dėl mažėjančio ne energetikos balanso, kai vidaus paklausa augo labai sparčiai. Ir atvirkščiai, tolesnis tarpvalstybinio turizmo atsigavimas padėjo suvaldyti kai kurių didelių grynųjų skolininkių šalių, turinčių reikšmingus turizmo sektorius, einamųjų sąskaitų būklės pablogėjimą, tačiau kai kuriais atvejais to nepakako, kad būtų išvengta didelio einamosios sąskaitos deficito. Dideli einamosios sąskaitos pertekliaus rodikliai taip pat mažėjo, tačiau išliko dideli.

Ateičiai numatoma, kad dėl mažesnių energijos importo kainų 2023 m. beveik visų valstybių narių einamosios sąskaitos, taip pat deficitas ir perteklius padidės.. Didelės neigiamos grynosios tarptautinių investicijų pozicijos 2022 m. toliau gerėjo dėl nominaliojo BVP augimo ir nepaisant pablogėjusios einamųjų sąskaitų būklės; numatoma, kad šiais ir kitais metais jos toliau gerės, tačiau lėčiau, atsižvelgiant į lėtesnį nominaliojo BVP augimą ir kai kuriais atvejais išlikusį didelį išorės skolinimosi poreikį. Nepaisant einamųjų sąskaitų padidėjimo, kurį turėtų lemti sumažėjusios energijos kainos, tam tikrais atvejais einamosios sąskaitos deficitas gali ir toliau būti mažesnis nei kelerius pastaruosius metus, todėl reikėtų atidžiai stebėti jo raidą. Prognozuojama, kad einamosios sąskaitos perteklius, kuris 2022 m. sumažėjo, 2023 m. padidės, nes energijos kainų poveikis pasikeis, tačiau bus mažesnis. Energijos kainų stabilizavimasis aukštesniame lygyje arba nuolat didesnė infliacija yra rizikos veiksniai, dėl kurių gali ilgam pablogėti išorės balansas. EGADP lėšos artimiausiais metais tam tikrais atvejais bus naudojamos išorės pozicijai remti.

Didžiąją 2022 m. dalį būsto kainos toliau sparčiai augo, tačiau vėlesniais mėnesiais būsto rinkose buvo pastebimas atvėsimas. Nominaliosios būsto kainos daugumoje valstybių narių 2022 m. toliau augo sparčiau, dėl to toliau didėjo kainų ir pajamų santykis. Metų eigoje tendencija pasikeitė – būsto kainų augimas ėmė lėtėti, o 2022 m. antrąjį pusmetį daugelyje šalių užfiksuotas nominaliųjų kainų sumažėjimas. Dėl griežtesnių finansavimo sąlygų ir sumažėjusių realiųjų namų ūkių pajamų sumažėjo būsto paklausa ir prasidėjo būsto kainų korekcija.

Numatoma, kad ateityje būsto kainos toliau mažės, nes griežtėja finansinės sąlygos ir pajamoms daromas spaudimas, o būsto pasiūla mažėja dėl didėjančių statybos sąnaudų. Tais atvejais, kai būsto kainos atrodo labiau pervertintos ir kai kainos didėjo kartu su dideliu ir didėjančiu namų ūkių įsiskolinimu, namų ūkiai ir skolintojai gali būti labiau pažeidžiami dėl būsto kainų korekcijų. Visų pirma šalims, kuriose vyrauja kintamosios palūkanų normos, gali būti daromas didesnis poveikis, nes skolos tvarkymo įsipareigojimai sparčiai didėja, ypač kai hipotekos paskolų terminai yra ilgi, o palūkanos sudaro didelę mėnesinių mokėjimų dalį, ir dėl to gali nukentėti vartojimas ir BVP. Tuo pat metu kai kuriose valstybėse narėse kyla papildomų susirūpinimą keliančių klausimų dėl komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektorių, kurie kai kuriais atvejais ypač nukentėjo dėl didesnių finansavimo išlaidų. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, galima prognozuoti, kad pasiūlos apribojimai, kurie jau egzistavo prieš pandemiją, išliks ir artimiausiais metais, todėl kainos gali mažėti, tačiau tai ir toliau gali trukdyti didinti būstų ūkį; iš tiesų, pastaruoju metu kai kuriose šalyse sumažėjo statybų veikla. Jei nebus imtasi priemonių, dėl šių pasiūlos apribojimų vidutiniu laikotarpiu gali vėl padidėti spaudimas kainoms ir sumažėti įperkamumas.

Bankų sektorius dėl anksčiau įvykdytų reformų tapo stipresnis, tačiau dabartinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis jo pažeidžiamumas gali padidėti. Valstybės narės, turinčios daug senų neveiksnių paskolų, toliau jas mažino, kartais – gerokai. Tačiau jeigu pasireikštų neigiama rizika, pavyzdžiui, pablogėtų ekonominės perspektyvos ir padidėtų finansų rinkų kintamumas, galėtų kilti problemų dėl bankų balansų. Didesnės palūkanų normos turėtų padidinti bankų pelno maržą, tačiau taip pat gali sukelti problemų, jei namų ūkiai ir ne finansų bendrovės susidurs su sunkumais tvarkydami savo skolas. Valstybėse narėse, kuriose yra stiprus bankų ir valdžios sektoriaus ryšys, riziką bankams taip pat gali kelti didesnės valstybės finansavimo išlaidos. Būsto ir ypač komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektorių svarba kai kuriose šalyse gali kelti susirūpinimą.

1 lentelė. VALSTYBIŲ NARIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL MDP

Pastaba. Valstybės narės, kurių klasifikacija 2022–2023 m. pakeista, abiejuose stulpeliuose nurodytos paryškintu šriftu.

Kitos valstybės narės, kuriose nėra disbalanso 

Čekijoje disbalansas nenustatytas. Pažeidžiamumas yra susijęs su kainų konkurencingumu ir būsto kainomis, tačiau atrodo, kad ateityje jis bus ribotas, nes namų ūkių skola yra nedidelė ir infliacija turėtų sumažėti gerokai sparčiau už ES vidurkį. Energijos kainų šuolis ir sparčiai didėjanti infliacija padarė didelį poveikį ekonomikai. Prie infliacijos didėjimo taip pat prisidėjo nuo pandemijos vykdoma skatinamoji fiskalinė politika. Nors bendras kainų spaudimas tebėra didelis, numatoma, kad ateityje, mažėjant energijos kainoms, sąnaudų konkurencingumas iš dalies atsigaus ir tiesioginių išorės tvarumo problemų nekils. Infliacija turėtų sumažėti kur kas greičiau negu ES vidurkis. Tačiau jei infliacija užsitęs, tai galėtų kelti tam tikrą riziką Čekijos konkurencingumui. Pastaruoju metu pablogėjusią einamosios sąskaitos būklę ateityje būtina atidžiai stebėti. Kelerius pastaruosius metus būsto paklausa, skatinama mažų palūkanų normų, didelio pajamų augimo ir ne tokių griežtų makroprudencinių priemonių, labai išaugo, o būsto pasiūla neaugo tuo pačiu tempu. Per pandemiją būsto kainos augo sparčiau, bet 2022 m. viduryje dėl didesnių palūkanų normų ir griežtesnių skolinimo sąlygų pradėjo mažėti. Tačiau didelės būsto kainų korekcijos rizika atrodo nedidelė, namų ūkių skola yra nedidelė, o bankų sektorius yra patikimas; vis dėlto vidutiniu laikotarpiu dėl reakcijos į ribotą pasiūlą kainos ir toliau augtų. Reikia toliau dėti pastangas suvaldyti infliaciją. Norint greitai sumažinti infliaciją reikia smarkiai sulėtinti paklausos augimą, o tai savo ruožtu galima pasiekti vykdant pakankamai griežtą pinigų ir fiskalinę politiką.

Estijoje disbalansas nenustatytas. Pastaruoju metu pažeidžiamumas, susijęs su konkurencingumu ir būsto kainų pokyčiais, padidėjo, bet apskritai atrodo, kad šiuo metu yra valdomas. 2022 m. darbo užmokestis ir ypač kainos smarkiai augo, tačiau konkurencingumo sumažėjimas atrodo ribotas, o einamosios sąskaitos deficitas buvo nedidelis ir prognozuojama, kad šiais ir kitais metais ji bus beveik subalansuota. Nepaisant to, jei infliacija ir spaudimas darbo užmokesčiui, jei užsitęstų, tai galėtų pakenkti Estijos konkurencingumui, ypač dėl to, kad grynoji infliacija gerokai viršija euro zonos vidurkį. Nuo pandemijos pradžios būsto kainos labai augo, tačiau pervertinimo požymių nėra. Atsižvelgiant į didėjančias palūkanų normas ir pastarojo meto ekonomikos nuosmukį, tikėtina, kad būsto kainos mažės. Be to, namų ūkių skola ir skolinimasis yra palyginti nedideli, o finansų sektorius yra stabilus. Politikos situacija apskritai yra palanki, nors tam tikros papildomos pastangos galėtų padėti mažinti nustatytų pažeidžiamumo veiksnių keliamą riziką. Šiuo atžvilgiu būtų svarbu toliau vykdyti anticiklinę fiskalinę ir makroprudencinę politiką ir prireikus ją stiprinti. Valdyti kainų spaudimą galėtų padėti didesnis dėmesys konkurencijos skatinimui.

Latvijoje disbalansas nenustatytas. Su išorės skolinimusi ir būstų sektoriumi susijęs pažeidžiamumas išlieka nedidelis; rizika konkurencingumui yra aktuali, tačiau apskritai panašu, kad artimiausioje ateityje ji bus nedidelė. Pastaruoju metu einamosios sąskaitos deficitas labai padidėjo, tačiau numatoma, kad šiais metais deficitas gerokai sumažės, o 2024 m. – dar labiau. Numatoma, kad Latvijos grynoji tarptautinių investicijų pozicija, kuri per pastarąjį dešimtmetį labai pagerėjo, iš esmės išliks stabili. Nepaisant to, jei infliacija ir spaudimas darbo užmokesčiui užsitęstų, tai galėtų pakenkti Latvijos konkurencingumui, ypač dėl to, kad grynoji infliacija gerokai viršija euro zonos vidurkį. Nors pastaruoju metu būsto kainos augo sparčiau, neatrodo, kad būsto kainų pervertinimas būtų didelis. Be to, 2022 m. pabaigoje būsto kainų augimas sulėtėjo, hipotekinis skolinimas buvo menkas, o namų ūkių skola yra nedidelė ir pagal namų ūkių pajamas mažėja. Latvija susiduria su svarbiais struktūriniais ekonominiais sunkumais, susijusiais su mažėjančia darbo jėgos pasiūla, kuri prisidėjo prie spartaus vienetui tenkančių darbo sąnaudų padidėjimo ir kelia pavojų, kad vidutiniu laikotarpiu sumažės konkurencingumas. Politikos situacija apskritai yra palanki, nors tam tikros papildomos pastangos galėtų padėti mažinti nustatytų pažeidžiamumo veiksnių keliamą riziką. Šiuo atžvilgiu būtų svarbi konkurencingumo užtikrinimo politika, įskaitant darbo jėgos pasiūlos ir jos kokybės didinimo priemones. Statybos leidimų išdavimo proceso sutrumpinimas padėtų remti būsto pasiūlą ir pagerinti būsto rinkos padėtį.

Lietuvoje disbalansas nenustatytas. Pastaruoju metu pažeidžiamumas, susijęs su kainų konkurencingumu, išorės balansu ir būsto kainų pokyčiais, padidėjo, bet apskritai atrodo, kad šiuo metu yra valdomas. Energijos kainų šuolis ir sparčiai didėjanti infliacija padarė didelį poveikį ekonomikai; tačiau prognozuojama, kad mažėjant energijos kainoms Lietuvos konkurencingumas pamažu atsigaus. Dėl padidėjusių energijos importo kainų einamosios sąskaitos būklė 2022 m. gerokai pablogėjo, bet prognozuojama, kad šiais metais ji bus beveik subalansuota. Ateityje nedidelis einamosios sąskaitos deficitas, atsižvelgiant į tvarią skolos poziciją, pavojaus išorės tvarumui nekels. Nepaisant to, jei infliacija ir spaudimas darbo užmokesčiui užsitęstų, tai galėtų pakenkti Lietuvos konkurencingumui, ypač dėl to, kad grynoji infliacija gerokai viršija euro zonos vidurkį. Nuo pandemijos pradžios būsto kainos labai išaugo, tačiau pervertinimo požymių nėra, o, didėjant palūkanų normoms ir smunkant ekonomikai, kainos šiuo metu mažėja. Be to, namų ūkių skola yra maža, o bankų sektorius yra gerai kapitalizuotas, labai pelningas ir jame yra mažai neveiksnių paskolų. Politikos situacija apskritai yra palanki, nors kai kurios politikos kryptys galėtų padėti mažinti nustatytų pažeidžiamumo veiksnių keliamą riziką. Šiuo atžvilgiu būtų svarbu toliau vykdyti anticiklinę fiskalinę ir makroprudencinę politiką ir prireikus ją stiprinti. Kita vertus, padėti valdyti kainų ir vienetui tenkančių darbo sąnaudų spaudimą galėtų didesnis dėmesys konkurencijos skatinimui vidaus rinkoje ir politika, kuria siekiama didinti darbo jėgos pasiūlą ir jos kokybę.

Liuksemburge disbalansas nenustatytas. Pažeidžiamumas, susijęs su didelėmis būsto kainomis ir didele namų ūkių skola, pastaruoju metu padidėjo, tačiau apskritai atrodo, kad kol kas yra nedidelis ir numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpiu jis sumažės. Spartus gyventojų skaičiaus augimas ir didesni hipotekiniai kreditai, paskatinti fiskalinės paramos, padidino būsto paklausą, o pasiūla buvo ribota dėl statyboms skirtos žemės trūkumo ir žemės supirkinėjimo. Didėjantis atotrūkis tarp būsto paklausos ir pasiūlos lėmė smarkų būsto kainų didėjimą ir didėjančią būsto kainų pervertinimo ir mažėjančio įperkamumo riziką. 2022 m. pabaigoje būsto kainų augimas akivaizdžiai sulėtėjo, o būsto sandorių skaičius smarkiai sumažėjo, nes dėl padidėjusių palūkanų normų padėtis rinkoje pasikeitė. Tačiau didelė būsto kainų korekcija nenumatoma, nes pajamos yra stabilios ir numatoma, kad pasiūlos trūkumas išliks. Namų ūkių skola atsižvelgiant į disponuojamąsias pajamas yra labai didelė ir toliau didėja, o skolinimasis 2022 m. pabaigoje šiek tiek sumažėjo. Namų ūkių finansinis turtas taip pat yra didelis, įsiskolinimas didėja didėjant pajamoms ir turtui, o bankų sektorius yra stabilus, todėl apskritai makrofinansinė rizika mažėja. Papildomos politikos pastangos, be kita ko, paspartinant pastarųjų priemonių, įskaitant periodinius mokesčius, kuriais siekiama didinti užstatyti tinkamos žemės pasiūlą, priėmimą ir įgyvendinimą bei teikiant tam pirmenybę, kartu su vykdoma žemės tvarkymo planavimo reforma galėtų padėti padidinti būsto pasiūlą, be kita ko, siūlant įperkamą ir socialinį būstą, skirtą tiems, kuriems to labiausiai reikia. Taip pat būtų galima pagerinti nuomos rinkos veiksmingumą. Be to, sumažinus hipotekos palūkanų atskaitymą, kuris pastaruoju metu buvo gerokai padidintas, sumažėtų mokesčių paskatos skolintis, kurios šiuo metu prisideda prie aukštų būsto kainų.

Slovakijoje disbalansas nenustatytas. Pažeidžiamumas, susijęs su konkurencingumu, būstų sektoriumi, namų ūkių skola ir išorės balansu, didėja, tačiau apskritai panašu, kad artimiausioje ateityje jis bus nedidelis ir normalizuojantis ekonominėms sąlygoms turėtų mažėti. Energijos kainų šuolis ir sparčiai didėjanti infliacija padarė didelį poveikį ekonomikai. Grynoji infliacija ir vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimas gerokai viršija euro zonos vidurkį. Nors prognozuojama, kad jie normalizuosis, esama rizikos, kad kaštų konkurencingumui daromam spaudimui atslūgti gali prireikti laiko ir kad didelė vidaus paklausa ir toliau darys spaudimą išorės sąskaitoms. 2022 m. einamosios sąskaitos būklė gerokai pablogėjo dėl didesnių energijos importo kainų ir didelio grynojo ne energetikos prekių eksporto sumažėjimo. Prognozuojama, kad einamosios sąskaitos deficitas šiek tiek sumažės, tačiau 2023 ir 2024 m. išliks didelis, nepaisant mažėjančių energijos kainų. Nepaisant to, manoma, kad artimiausiu metu išorės tvarumo rizika bus nedidelė. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas šiais ir kitais metais bus didelis, o nuo 2024 m. sumažės. Atrodo, kad po kelerius metus trukusio spartaus augimo būsto kainos yra šiek tiek pervertintos. Tai įvyko esant dideliam skolinimuisi, kuris dabar mažėja, ir smarkiai išaugusiai namų ūkių skolai, o visa tai kartu kelia tam tikrą riziką finansiniam stabilumui. Tačiau bankų sektorius vis dar turi pakankamai kapitalo, yra labai pelningas, o neveiksnių paskolų dalis yra nedidelė. Siekiant šalinti Slovakijos ekonominį pažeidžiamumą reikia toliau dėti pastangas. Visų pirma reikėtų sumažinti perteklinę paklausą, kad būtų galima paremti einamosios sąskaitos deficito korekciją ir grynosios infliacijos skirtumą, palyginti su likusia euro zonos dalimi. Tai galima pasiekti užtikrinant tinkamą fiskalinį konsolidavimą ir priemones namų ūkių skolai mažinti, kartu užtikrinant būsto įperkamumą taikant nekilnojamojo turto apmokestinimą ir priemones, kuriomis remiama būsto pasiūla.

Valstybės narės, kuriose yra susidaręs disbalansas 

Kipre yra susidaręs disbalansas po to, kai iki 2022 m. jame buvo nustatytas perviršinis disbalansas. Su privačiojo sektoriaus, valdžios sektoriaus ir išorės skola susijęs pažeidžiamumas apskritai sumažėjo, tačiau tebekelia susirūpinimą. Visų pirma, labai sumažėjo didelės skolos, įskaitant neveiksnias paskolas, ir numatoma, kad šis mažėjimas tęsis, o einamosios sąskaitos deficitas tebėra problema. Privačiojo sektoriaus skola mažėja nuo 2015 m., išskyrus 2020 m., kai kilo COVID-19 krizė, ir numatoma, kad šiais ir kitais metais ji toliau mažės dėl nominaliojo BVP augimo. Vis dėlto didesnės palūkanų normos gali daryti spaudimą skolos tvarkymui, nes daugelio paskolų palūkanų normos yra kintamos. Susikaupusiai privačiojo sektoriaus ir išorės skolai poveikį daro specialiosios paskirties įmonių buvimas Kipre; šios įmonės prisideda prie didesnio skolos lygio, tačiau kelia nedidelę riziką ekonomikai. Bankų turimos neveiksnios paskolos pastaraisiais metais labai sumažėjo dėl neveiksnių paskolų pardavimo, nurašymo, grynųjų pinigų grąžinimo, pradelstų įsipareigojimų įvykdymo ir skolos pakeitimo turtu sandorių. Valdžios sektoriaus skola stabiliai mažėjo; ji nukrito žemiau lygio, buvusio prieš pandemiją, ir numatoma, kad 2023 ir 2024 m. ji toliau mažės. Nepaisant turizmo atsigavimo, didelis einamosios sąskaitos deficitas 2022 m. padidėjo dėl didelės vidaus paklausos ir aukštų energijos kainų; numatoma, kad šiais ir kitais metais jis šiek tiek sumažės, tačiau išliks didelis. Politikos atsakas buvo palankus. Numatoma, kad kelios į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės padės įvairinti ekonomiką, remti eksporto augimą ir sumažinti pernelyg didelę priklausomybę nuo naftos importo. Įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, 2022 m. viduryje buvo priimtas teisės aktų, kuriais iš dalies keičiami įstatymai dėl kreditų pirkimo įmonių ir kredito administratorių, rinkinys, kuriuo gerinama jų darbo aplinka ir remiamas neveiksnių paskolų mažinimas. Kelis kartus pratęsus laikotarpį, š. m. vasario mėn. baigėsi teisės naudotis turtu atėmimo laikinasis sustabdymas: veiksminga teisės naudotis turtu atėmimo sistema yra labai svarbi siekiant paskatinti skolininkus dalyvauti restruktūrizuojant paskolas, toliau mažinti neveiksnias paskolas ekonomikoje, padėti mažinti privačiojo sektoriaus įsiskolinimą ir stiprinti mokėjimų drausmę.

Ispanijoje tebėra susidaręs disbalansas. Pažeidžiamumas, susijęs su didele privačiojo, valdžios sektoriaus ir išorės skola, kuri turi tarpvalstybinės svarbos, mažėja, tačiau išlieka. Išorės skolos ir ypač privačiojo sektoriaus skolos santykis XXI a. antrajame dešimtmetyje sumažėjo ir po laikinos pertraukos 2020 m. vėl pradėjo mažėti 2021 m. ir numatoma, kad toliau mažės dėl ekonomikos augimo. Tačiau jo lygis vis dar yra aukštas. Išorės pozicijai teigiamos įtakos turėjo dešimtmetį buvusi perteklinė einamoji sąskaita, nors pastaruoju metu ji sumažėjo dėl pandemijos poveikio kelionių paslaugų eksportui ir 2022 m. padidėjusių energijos kainų. Valdžios sektoriaus skola tebėra didelė. 2022 m. ji vėl pradėjo mažėti, nes prieš pandemiją dėl spartaus nominaliojo BVP augimo padėtis pagerėjo, tačiau vis dar viršija prieš pandemiją buvusį lygį. Numatoma, kad 2023 ir 2024 m. šis mažėjimas nuosaikesniu tempu tęsis ir toliau, skatinamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų politikos priemonių. Finansų sistema pasirodė esanti atspari pastarojo meto sukrėtimams, kuriuos lėmė pandemija ir energetikos krizė. Nedarbas vėl mažėja, tačiau tebėra didelis, o pažeidžiamos sritys išlieka, įskaitant labai didelį ilgalaikį ir jaunimo nedarbą. Galima rizika, turinti įtakos tolesniam pažeidžiamumo mažėjimui, daugiausia susijusi su finansinių sąlygų griežtinimo poveikiu namų ūkių ir įmonių finansinei būklei, taip pat vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus skolos tvarumui, atsižvelgiant į dabartines rinkos sąlygas ir visuomenės senėjimą. Politikos pažanga buvo teigiama ir toliau įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą turėtų būti pasiekta papildomų teigiamų rezultatų.

Prancūzijoje tebėra susidaręs disbalansas. Pažeidžiamumas, susijęs su didele valdžios sektoriaus skola, konkurencingumu ir mažu našumo augimu, kurie turi tarpvalstybinės svarbos, išlieka, tačiau yra požymių, kad jis mažėja. 2021 m. atsigavus BVP augimui valdžios sektoriaus skola mažėja, nors pandemijos metu ji buvo išaugusi. 2022 m. įvairiomis fiskalinėmis priemonėmis gerokai sušvelnintas energetikos krizės poveikis, tačiau skolos mažinimas sulėtėjo. Prognozuojama, kad šiais ir kitais metais skola toliau mažės, tačiau numatoma, kad po to, nesiėmus politikos veiksmų, ji vėl didės, išliks didelė ir viršys iki pandemijos buvusį lygį, o vidutinės trukmės fiskalinio tvarumo problemos tebėra didelės. Pakoreguoti numatomą valstybės skolos didėjimą vidutiniu laikotarpiu galėtų padėti politikos priemonės, kurių imtasi pastaraisiais metais siekiant padidinti potencialų augimą. Siekiant padidinti kaštų konkurencingumą, priimtos kelios reformos. Jau matomas nedidelis teigiamas poveikis konkurencingumui, o visas jų poveikis turėtų pasireikšti per artimiausius metus. Taip pat numatoma, kad veiksmingas planuojamų investicijų ir reformų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos darbo našumui. Praėjusiais metais Prancūzijos ekonomika buvo atspari, nes kaštų konkurencingumui energijos kainų kilimas turėjo mažesnį poveikį nei likusioje euro zonos dalyje. Eksportas didėja dėl tolesnio tarpvalstybinio turizmo ir orlaivių pramonės, kuriems pandemija padarė didelį poveikį, atsigavimo. Nors pasiekus pandemijos piką privačiojo sektoriaus skola išaugo, didesnis įmonių skolinimasis vyko kartu augant nuosavam kapitalui ir kaupiant likvidumo atsargas. Dėl didesnių palūkanų normų gali būti sunkiau mažinti viešojo ir privačiojo sektorių finansinį įsiskolinimą. Politikos atsakas buvo palankus, tačiau tebėra problemų, daugiausia susijusių su viešųjų finansų valdymu. Siekiant dar labiau sumažinti pažeidžiamumą, tebėra labai svarbu veiksmingai įgyvendinti neseniai priimtas reformas, visų pirma viešųjų finansų valdymo reformą ir naują metinio viešųjų išlaidų vertinimo mechanizmą. Abu šie veiksmai yra labai svarbūs, jei norima pažaboti išlaidas ir tvariai mažinti valstybės skolą. Be to, vyriausybė patvirtino valstybinės pensijų sistemos reformą, kuri turėtų padėti užtikrinti valstybės skolos tvarumą.

Vokietijoje tebėra susidaręs disbalansas. Nuolatinis didelis einamosios sąskaitos perteklius, atspindintis, be kita ko, vangias, palyginti su santaupomis, investicijas ir turintis tarpvalstybinės svarbos, laipsniškai mažėjo, pastaruoju metu – per energetikos krizę, tačiau numatoma, kad jis gerokai išaugs. Dėl šiek tiek didėjančio vidaus investicijų santykio ir mažėjančio prekybos balanso einamosios sąskaitos perteklius iki 2019 m. iš lėto sumažėjo ir nuo to laiko jam įtakos turėjo neįprastos ekonominės aplinkybės. 2022 m. jis gerokai sumažėjo dėl didesnių energijos importo kainų, taip pat dėl prastesnio kitų sektorių, išskyrus energetiką, prekybos balanso ir atsigaunančio kelionių paslaugų importo. Perteklius 2022 m. tebeviršijo lygį, kurio būtų galima tikėtis atsižvelgiant į šalies ekonomikos pagrindus, 2023 m. turėtų gerokai atsigauti ir 2024 m. išlikti beveik nepakitęs, tačiau numatoma, kad jis išliks mažesnis už MDP ribą. Prognozuojama, kad darbo užmokestis sparčiai augs ir skatins vidaus paklausą, o vienetui tenkančios darbo sąnaudos gali didėti greičiau nei likusioje euro zonos dalyje. Nepaisant to, vartojimą ir investicijas laikinai slopina didelė infliacija. Kelerius pastaruosius metus būsto kainos smarkiai augo, nors nuo 2022 m. vidurio šiek tiek sumažėjo. Dėl menkų investicijų į būstą būsto pasiūla atsilieka nuo paklausos, o tai gali padidinti išliekančią pervertinimo riziką. Papildomai mažinti pažeidžiamumą padėtų veiksmingas viešųjų investicijų iniciatyvų įgyvendinimas laiku ir kliūčių investicijoms šalinimas.

Vengrijoje yra susidaręs disbalansas. Pažeidžiamumas, susijęs su labai dideliu spaudimu kainoms ir išorės bei vyriausybės finansavimo poreikiais, padidėjo ir yra reikšmingas.. Infliacija gerokai išaugo ir kol kas jos mažėjimo nematyti. Jei infliacija išliktų didelė ilgesnį laiką, tai dar labiau pakenktų kaštų konkurencingumui ir galėtų padidinti finansavimo išlaidas. Dėl 2022 m. padidėjusių energijos kainų smarkiai padidėjo didelis einamosios sąskaitos deficitas, o trumpalaikė išorės skola išaugo. Šiais ir kitais metais einamosios sąskaitos padėties pagerėjimas priklausys nuo numatomo tolesnio energijos kainų mažėjimo, tačiau prognozuojama, kad 2023 ir 2024 m. einamosios sąskaitos deficitas vis tiek išliks nemažas. Einamosios sąskaitos dinamikai didelę reikšmę turi didelis ekonomikos energijos suvartojimo intensyvumas. Valdžios sektoriaus deficitas buvo didelis (jį tik iš dalies lėmė politikos atsakas į pandemijos ir energetikos krizes) ir sudaro didžiąją ekonomikos išorės skolinimosi dalį. Valdžios sektoriaus skolos santykis sumažėjo dėl didelio nominaliojo BVP augimo, tačiau problemų gali sukelti veiklos sulėtėjimas ir nuolatinis didelis deficitas. Nuo 2021 m. padidėjo valstybės skolinimosi išlaidos ir vyriausybei tenka vis didesnė palūkanų našta, o skolos grąžinimo terminai išlieka palyginti trumpi. Būsto kainos per penkerius metus padvigubėjo, tačiau 2022 m. pabaigoje kainų augimas sustojo. Tačiau esant mažam namų ūkių įsiskolinimui ir atsižvelgiant į dabartinę didelę infliaciją esminio nominalių kainų sumažėjimo tikimybė atrodo nedidelė. Nustatytas pažeidžiamumo problemas dar labiau pagilino politikos nenuoseklumas. Veiksmingas makroekonominės politikos koordinavimas ir aiškus jos atskyrimas, grindžiami tvirta institucine politikos sistema, yra būtini fiskaliniam ir išoriniam tvarumui užtikrinti, taip pat lūkesčiams pateisinti. Numatoma, kad laiku ir visapusiškai įgyvendintos struktūrinės reformos, įtrauktos į Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, padės sumažinti makroekonominį pažeidžiamumą ir remti augimą bei koregavimą vidutiniu laikotarpiu.

Nyderlanduose tebėra susidaręs disbalansas. Nepaisant kai kurių mažėjimo ženklų, pažeidžiamumas, susijęs su didele privačiojo sektoriaus skola ir dideliu einamosios sąskaitos pertekliumi, kurie turi tarpvalstybinės svarbos, išlieka. Nepaisant naujausių duomenų patikslinimų, einamosios sąskaitos perteklius ir privačiojo sektoriaus skola yra dideli pagal tarptautinius standartus ir viršija pagrindinius ekonominius rodiklius. Didelis einamosios sąskaitos perteklius 2022 m. sumažėjo dėl pablogėjusių prekybos sąlygų, didėjant einamajai sąskaitai pastoviomis kainomis, ir didėjančio pirminių pajamų deficito. Gerėjant prekybos sąlygoms, numatoma, kad 2023 m. perteklius vėl gerokai padidės, o 2024 m. stabilizuosis. Politikos srityje padaryta nedidelė pažanga, tačiau reikia nuveikti daugiau, kad būtų sumažintos kliūtys investicijoms. Ne finansų bendrovių ir namų ūkių skola tebėra didelė: pastaroji kelia didesnį susirūpinimą, nes dėl jos namų ūkiai tampa neatsparūs sukrėtimams, o ši rizika didėja dėl didelio ir augančio būsto kainų pervertinimo. Numatoma, kad ateityje skola ir toliau nežymiai mažės. Nors būsto kainos šiek tiek sumažėjo, spaudimas būsto rinkoje išlieka, visų pirma dėl to, kad naujų būstų statyba vis dar toki gražu nesiekia vyriausybės nustatytų tikslų. Kartu skolintomis lėšomis finansuojama būsto nuosavybė ir toliau subsidijuojama taikant palankius mokesčius, o privačiosios nuomos rinkos politika gali pakenkti jos plėtrai.

Portugalijoje tebėra susidaręs disbalansas. Pažeidžiamumas, susijęs su didele privačiojo sektoriaus, valdžios sektoriaus ir išorės skola, mažėja, tačiau išlieka. Tendencijai laikinai nutrūkus dėl pandemijos protrūkio, privačiojo sektoriaus ir valdžios sektoriaus skolos santykis 2021 m. vėl ėmė mažėti ir numatoma, kad jis toliau mažės dėl ekonomikos augimo. Nors šiuo metu žemesnis už iki pandemijos buvusį lygį, jis vis dar yra aukštas. Aiškiai neigiama grynoji tarptautinių investicijų pozicija taip pat pagerėjo tiek prieš pandemiją, tiek po jos, ir prognozuojama, kad išorės įsiskolinimas toliau mažės, o tam įtakos turi nuolatinis ekonomikos augimas, nepaisant tam tikro sulėtėjimo 2023 m. Nedidelis einamosios sąskaitos deficitas 2022 m. šiek tiek padidėjo dėl didesnių energijos kainų, tačiau pablogėjusią padėtį sušvelnino tolesnis žymus eksporto, ypač turizmo, atsigavimas. Prognozuojama, kad ateityje energijos kainos turėtų toliau mažėti, o kelionių paslaugų eksportas toliau didėti, vykdoma energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių rėmimo politika subalansuos einamąją sąskaitą ir toliau rems grynosios tarptautinių investicijų pozicijos koregavimą. Būsto kainos kelerius metus sparčiai augo, o neveiksnių paskolų ir toliau mažėjo, palyginti su jau ir taip nedideliu lygiu. Pagrindinė rizika tolesniam pažeidžiamumo mažėjimui yra susijusi su finansinių sąlygų griežtinimo poveikiu ir neapibrėžta išorės aplinka bei jų galimu poveikiu ekonomikos augimui. Padaryta politikos įgyvendinimo pažanga, ypač daug dėmesio skiriant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, o toliau įgyvendinant šį planą turėtų būti pasiekta papildomų teigiamų rezultatų.

Rumunijoje tebėra susidaręs disbalansas. Pažeidžiamumas yra susijęs su išorės sąskaitomis dėl didelio valdžios sektoriaus deficito, o ekonomikos perkaitimo poveikis padidėjo. Didelis einamosios sąskaitos deficitas gerokai padidėjo po pandemijos sukelto nuosmukio ir dėl to ekonomika tapo pažeidžiama išorės finansavimo sukrėtimų. Dėl tebesitęsiančio didelio einamosios sąskaitos deficito kyla rizika, kad grynoji tarptautinių investicijų pozicija taps dar labiau neigiama. Aiškiai matomi ekonomikos perkaitimo požymiai: grynoji infliacija yra pernelyg didelė, darbo užmokesčio augimo rodikliai dviženkliai, o nedarbo lygis yra palyginti žemas. Numatoma, kad kaštų konkurencingumo rodikliai stabilizuosis, tačiau struktūrinės problemos išlieka. Atrodo, kad valiutos kursas viršija lygį, kurio būtų galima tikėtis atsižvelgiant į šalies ekonomikos pagrindus, ir tebėra griežtai reguliuojamas. Valdžios sektoriaus deficitas jau kelerius metus yra didelis ir lėmė didžiąją dalį paklausos pertekliaus ir vėlesnio išorės deficito; prognozuojama, kad šiais ir kitais metais valdžios sektoriaus deficitas išliks didelis, net jei jis ir mažės. Valdžios sektoriaus deficito mažėjimą 2022 m. daugiausia lėmė žymus nominaliojo BVP augimas, kuris savo ruožtu didžiąja dalimi priklauso nuo perkaitusios vidaus paklausos. Rizikos priedai ir valstybės skolinimosi išlaidos yra gerokai didesni nei metais iki pandemijos. Atsižvelgiant į tebesitęsiantį pasaulinių likvidumo sąlygų griežtinimą, bus svarbu vyraujančias tendencijas pakreipti priešinga linkme. Ateityje priimtiniausias būdas labiau priderinti paklausą prie pasiūlos ir sumažinti vidaus ir išorės deficitą turėtų būti fiskalinis koregavimas. Suvaldyti dabartinę dinamiką labai padėtų visiškas mokesčių ir pensijų reformų, įtrauktų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įgyvendinimas ir fiskalinių tikslų pagal perviršinio deficito procedūrą siekimas.

Švedijoje tebėra susidaręs disbalansas. Pažeidžiamumas, susijęs su jos nekilnojamojo turto rinka ir didele privačiojo sektoriaus skola, išlieka. Nekilnojamojo turto kainos yra didelės ir dar visai neseniai augo. Būsto kainos didėjo kartu su didėjančia privačiojo sektoriaus skola. 2022 m., smarkiai sugriežtėjus pinigų politikos ir finansavimo sąlygoms, nekilnojamojo turto kainos pradėjo pastebimai mažėti, o tai rodo, kad prasidėjo susikaupusio pažeidžiamumo mažėjimas. Kainos tebėra gerokai pervertintos ir, kaip numatoma, toliau mažės. Nekilnojamojo turto sektoriaus apyvarta pastaruoju metu labai sumažėjo, todėl sumažėjo ir naujai statomų būstų paklausa. Nepalankūs pokyčiai kol kas vyko tik statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuose, kurie po kelerių metų spartaus augimo dabar smarkiai traukiasi. Apskritai numatoma, kad 2023 m. Švedijos ekonomika susitrauks, o pinigų politikos sąlygų pokyčiai paveiks namų ūkių ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto bendrovių balansus ir jų galimybes vartoti ir investuoti. Padidėjusių palūkanų normų įtaka hipotekos paskolų įmokoms yra didelė, nes vyrauja kintamosios palūkanų normos ir labai ilgos trukmės hipotekos paskolos. Besikeičiančių sąlygų poveikis finansų sektoriui buvo nedidelis; šis sektorius yra stiprus, jame fiksuojamos didelės pelno maržos ir pagal riziką įvertinti kapitalo pakankamumo rodikliai, todėl mažiau tikėtina, kad nekilnojamojo turto sektoriaus problemos išplis į platesnę ekonomiką per finansų sektorių, nors jis yra labai priklausomas nuo nekilnojamojo turto. Politikos pažanga buvo nedidelė. Visų pirma, taikant mokesčių sistemą ir toliau pirmenybė teikiama būsto nuosavybei, nes taikomas nedidelis periodinis nekilnojamojo turto apmokestinimas, ir skatinamas skolintomis lėšomis finansuojamas būsto įsigijimas, taikant dideles mokesčių atskaitas hipotekos palūkanų mokėjimams. Be to, neefektyvios nuomos rinkos reformos buvo ribotos.

Valstybės narės, kuriose yra susidaręs perviršinis disbalansas 

Graikijoje ir toliau yra susidaręs perviršinis disbalansas. Pažeidžiamumas, susijęs su didele valdžios sektoriaus skola ir dideliu neveiksnių paskolų kiekiu esant dideliam nedarbui, sumažėjo, tačiau jos išorės pozicija pablogėjo. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad 2022 m. einamosios sąskaitos deficitas labai padidėjo, nepaisant išaugusių pajamų iš turizmo. Nors prognozuojama, kad šiais ir kitais metais išorės deficitas šiek tiek sumažės, jis išliks gerokai didesnis už lygį, kurio reikia norint užtikrinti ilgalaikį grynosios tarptautinių investicijų pozicijos pagerėjimą. Nors valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis tebėra didžiausias ES, 2022 m. jis gerokai pagerėjo, daugiausia dėl spartaus nominaliojo BVP augimo, ir numatoma, kad 2023 ir 2024 m. jis toliau mažės. Praėjusiais metais užfiksuotas staigus neveiksnių paskolų sumažėjimas, kurį lėmė didelis sumažėjimas ankstesniais metais, tačiau jų lygis tebėra aukštas ir jos toliau neigiamai veikia bankų pelningumą ir skolinimo pajėgumą, o tai savo ruožtu mažina imlumą kapitalui ir ekonomikos našumo augimą. Politikos atsakas padėjo šalinti disbalansą, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas yra didelė galimybė pašalinti likusius struktūrinius trūkumus. Vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų, visų pirma siekiant užtikrinti, kad išorės balansas užtikrintai gerėtų ir kad neveiksnių paskolų toliau mažėtų, be kita ko, didinant skolų išieškojimo veiksmingumą ir gerinant antrinę neveiksnių paskolų rinką.

Italijoje ir toliau yra susidaręs perviršinis disbalansas. Nors padėtis šiek tiek pagerėjo, vis dar esama pažeidžiamumo, susijusio su didele valdžios sektoriaus skola ir silpnu našumo augimu esant darbo rinkos trapumui ir tam tikriems finansų rinkų trūkumams, kurie turi tarpvalstybinės svarbos. Ilgalaikiai Italijos pažeidžiamumo veiksniai pastaraisiais metais šiek tiek sumažėjo, tačiau tebėra dideli ir nenumatoma, kad greitai išnyks. Nuolat mažas našumo augimas buvo vienas pagrindinių Italijos užsitęsusio lėto ekonomikos augimo veiksnių, dėl kurių lėtėja valdžios sektoriaus įsiskolinimo mažinimas, mažėja užimtumo galimybės ir daromas poveikis bankų balansams. 2022 m., atsigaunant ekonomikai, valdžios sektoriaus skolos santykis toliau mažėjo. Tačiau jis tebėra didelis ir yra didelė fiskalinio tvarumo problema. Prognozuojama, kad iki 2024 m. valstybės skolos santykis toliau mažės, tačiau vidutiniu laikotarpiu, jei nebus imtasi konsolidavimo priemonių, didės. Vyriausybė įgyvendino tolesnes priemones finansų sektoriaus atsparumui remti, o neveiksnių paskolų gerokai sumažėjo, tačiau bankai vis dar patiria didelę valstybės skolos riziką. Tam tikra pažanga padaryta įgyvendinant disbalanso mažinimo politiką, tačiau reikia dėti nuolatines pastangas, o pagrindinis politikos prioritetas tebėra ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas, nes jis apima visapusiškas reformas ir dideles investicijas. Norint, kad didelė valdžios sektoriaus skola užtikrintai mažėtų didėjant skolos tvarkymo išlaidoms ir su visuomenės senėjimu susijusioms išlaidoms, reikia taikyti įvairiapusį metodą, pagrįstą apdairia fiskaline politika su pakankamu pirminiu pertekliumi, augimą skatinančiomis investicijomis ir reformomis, geresniu mokestinių prievolių vykdymu, taip pat veiksmingu nacionalinių ir Europos išteklių naudojimu. Italija susiduria su uždaviniais, kuriuos sprendžiant, be tolesnio intensyvaus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo, būtų naudinga imtis papildomų politikos pastangų, visų pirma mokesčių, fiskalinės sistemos ir pensijų sistemų, taip pat demografijos, darbo rinkos ir energetikos srityse.

(1) COM(2023) 62 final.

(2) COM(2023) 168 final.

(3) SWD(2023) 601-627.

(4) 2023 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/435, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/241, kiek tai susiję su skyriais „REPowerEU“ ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013, (ES) 2021/1060 bei (ES) 2021/1755 ir Direktyva 2003/87/EB (OL L 63, 2023 2 28, p. 1).

(5) COM(2023) 601–627.

(6) Žr. 2023 m. metinę tvaraus augimo apžvalgą: COM(2022) 780 final.

(7) Žr. Komisijos pranešimą dėl valstybėms narėms skirtų 2021–2030 m. nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujinimo gairių (C/2022/9264 final) .

(8)  Žr. 3 priedėlį. Gegužės 15 d. Komisija taip pat paskelbė pirmąją ES lygmens savanorišką Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo apžvalgą (COM(2023) 700 final). Ji bus pateikta 2023 m. Jungtinių Tautų aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje. Šioje apžvalgoje dar kartą patvirtinamas ES įsipareigojimas įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. vykdant veiksmus visais valdžios lygmenimis ir pagal šį požiūrį susiejant vidaus ir išorės aspektus.

(9)      2023 m. sausio 25 d. Komisija pasiūlė Tarybos rekomendaciją (COM(2023) 38 final), kurioje nurodoma, kaip ES valstybės narės gali toliau stiprinti socialinį dialogą nacionaliniu lygmeniu, ir komunikatą dėl socialinio dialogo stiprinimo ir skatinimo ES lygmeniu. Be to, siekdama informuoti socialinius partnerius ir apie EGADP įgyvendinimą ir juos įtraukti, Komisija toliau naudosis esamais Europos semestro forumais.

(10) Europos Komisija pristatė interaktyvų žemėlapį, kuriame pateikiami realūs teigiamų pokyčių, įvykdytų įgyvendinant finansuojamus projektus, pavyzdžiai: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (europa.eu) .

(11) COM(2023) 240–242 final.

(12)      Vertinant darbo rinkos sąstingį atsižvelgiama į bedarbius, ne visą darbo laiką dirbančius darbuotojus, kurie nori dirbti daugiau, asmenis, kurie gali dirbti, bet neieško darbo, ir asmenis, kurie ieško darbo, bet negali iš karto įsidarbinti. Ši platesnė apibrėžtis geriau atspindi nepatenkintą užimtumo poreikį.

(13)      Europos Komisijos leidinys (2022 m.), European Business Cycle Indicators – A closer look at labour shortages across the EU, European Economy-Technical Paper, 59.

(14) Trys ketvirtadaliai ES respondentų (74 proc.) mano, kad solidarumo principas, kuris yra EGADP pagrindas, yra geras būdas ES sustiprėti po COVID-19 pandemijos, o du trečdaliai ES respondentų mano, kad tai turės teigiamą poveikį būsimoms kartoms (žr. greitąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 515 „ES ekonomikos gaivinimo planas „NextGeneration EU“ (EU Recovery Plan NextGeneration EU), 2023 m. sausio mėn.).

(15) Komisijos parengtų atsparumo rodiklių suvestinių tikslas – pateikti holistinį ES ir jos valstybių narių atsparumo vertinimą. Jose atsparumas vertinamas kaip gebėjimas daryti pažangą siekiant politikos tikslų, įveikiant sunkumus.

(16)      Daugiau informacijos apie skyrius „REPowerEU“ ir jų sąsają su KŠSR pateikiama dokumente „Gairės dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ kontekste“ (OL C 80, 2023 3 3, p. 1).

(17)      COM(2023) 141 final.

(18)      2022 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje (OL L 328, 2022 12 22, p. 1). Komisija taip pat rengia konkrečias iniciatyvas, įskaitant BEFIT ir FASTER, ir pasiūlė keletą priemonių ES pridėtinės vertės mokesčio sistemai modernizuoti (COM(2022) 701, COM(2022) 703 ir COM(2022) 704), kuriomis siekiama supaprastinti mokesčių taisykles, sumažinti biurokratizmą ir pažaboti agresyvų mokesčių planavimą bei mokesčių vengimo praktiką. 

(19)      ES taip pat baigia derybas dėl priemonių bankų sektoriuje rinkinio, o Komisija neseniai priėmė pasiūlymą pagerinti jos krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos taikymą mažesniesiems ir vidutiniams bankams (COM(2023) 225 final).

(20) [1] External Sustainability Analysis, European Economy-Institutional Papers 196; Housing Market Developments, European Economy-Institutional Papers 197; Inflation Differentials in Europe and Implications for Competitiveness, European Economy-Institutional Papers 198.

(21)      Eurostatas, 2023 m. balandžio 19 d.

(22)      Komisijos pranešimas dėl valstybėms narėms skirtų 2021–2030 m. nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujinimo gairių (C/2022/9264 final).

(23)      Taip pat žr. COM(2022) 83 final ir SWD(2022) 230 final.

(24) COM(2022) 438 final.

(25) Spartesnis perėjimas prie žiedinės ekonomikos gali padidinti ES atvirą strateginį savarankiškumą ir gerokai prisidėti prie pirminės energijos taupymo.

(26)   Single Market Enforcement Taskforce (2022), Report 2021-2022 .

(27) COM(2023) 62 final.

(28) Taip pat žr. COM(2022) 332 final.

(29) COM(2022) 643 final.

(30)

COM(2023) 160 final.

(31) COM(2023) 162 final.

(32) COM(2023) 168 final.

(33)  COM(2021) 385 final.

(34)      Europos Komisija, 2022 m. atnaujintas mažmeninės prekybos ribojimo rodiklis, rengiama.

(35) COM(2023) 162 final, 2023 3 16.

(36) SWD(2022) 325 final.

(37) Teisingumo sistemų veikimas aptariamas ne tik per Europos semestrą, bet ir viename iš Komisijos rengiamos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos ramsčių.

(38)      2023 m. birželio mėn. Europos Komisija paskelbs pagalbos MVĮ priemonių rinkinį ir neseniai pateikė pasiūlymų, kaip padaryti ES tarpuskaitos paslaugas patrauklesnes ir atsparesnes, suderinti tam tikras įmonių nemokumo taisykles visoje ES ir sumažinti visų dydžių įmonėms, visų pirma MVĮ, tenkančią administracinę naštą, susijusią su įtraukimu į biržos sąrašą ir neišbraukimu iš jo: COM(2022) 696 final.

(39)      COM(2023) 205 final; COM(2023) 206 final.

(40)      Žr., pavyzdžiui, energetikos sistemos skaitmenizavimo ES veiksmų planą: COM(2022) 552.

(41)      2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (Tekstas svarbus EEE) (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(42) Taip pat žr. Naująją Europos inovacijų darbotvarkę: COM(2022) 332 final.

(43) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (OL L 275, 2022 10 25, p. 33).

(44) ES techninės paramos priemonė (TPP) palengvins nacionalinių ir (arba) regioninių administracijų pareigūnų mainus pagal pavyzdinę iniciatyvą PACE (viešojo administravimo bendradarbiavimo mainai) – taip bus stiprinami administraciniai gebėjimai ir skatinama geroji patirtis (2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė, OL L 57, 2021 2 18, p. 1).

(45)   COM(2022) 657 final.

(46) 2023-iųjų – Europos įgūdžių metų iniciatyva spręsti įgūdžių trūkumo ir vidutinio laikotarpio bei ilgalaikio darbo jėgos trūkumo problemą siekiama perkvalifikuojant Europos darbuotojus ir keliant jų kvalifikaciją bei užtikrinant geresnį pasiūlos ir paklausos derinimą darbo rinkoje.

(47) COM(2023) 140 final.

(48) Sunku įvertinti faktinį laikinosios apsaugos gavėjų, kurie dirba visoje ES, skaičių, nes nėra duomenų iš kai kurių valstybių narių ir skiriasi naudojamų administracinių šaltinių tipai. Visų pirma, kai kurios šalys nurodo bendrą pranešimų apie užimtumą (t. y. deklaracijų, kurias darbdaviai pateikė įdarbindami Ukrainos piliečius) skaičių, kuris atitinka sukurtų darbo vietų skaičių, o ne faktiškai įdarbintų asmenų skaičių.

(49)   Komisijos komunikatas dėl asmenų, bėgančių nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, patekimo į darbo rinką, profesinio mokymo ir tęstinio švietimo gairių (OL C 233, 2022 6 16, p. 1).

(50) Įskaitant politikos veiksmus, apie kuriuos pranešta nacionalinėse reformų programose ir EGADP ataskaitose (du kartus per metus teikiamose tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo pažangos ataskaitose, parengtose remiantis mokėjimo prašymų vertinimu).

(51) Valstybių narių buvo paprašyta savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose veiksmingai atsižvelgti į visas atitinkamas KŠSR, ypač į 2019 ir 2020 m. KŠSR, arba į didelę jų dalį. Čia pateiktame KŠSR vertinime atsižvelgiama į priemonių, įtrauktų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir priemonių, kurių vertinimo metu imtasi ne pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įgyvendinimo lygį. Priimtų Tarybos įgyvendinimo sprendimų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo patvirtinimo prieduose numatytomis priemonėmis, kurios dar nepriimtos ir neįgyvendintos, bet laikomos patikimai paskelbtomis, laikantis KŠSR vertinimo metodikos, užtikrinama „nedidelė pažanga“. Įgyvendinus šias priemones, gali būti pasiekta „tam tikra / didelė pažanga“ arba „visiškas įgyvendinimas“, priklausomai nuo jų svarbos.

(52) Be to, 2021 m. duomenims daug įtakos turėjo dideli potvyniai Vokietijoje, Liuksemburge ir Belgijoje, o 2021 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nors ir tebebuvo mažesnis už prieš pandemiją buvusį lygį, nuo pandemijos metu pasiekto žemo lygio vėl pakilo beveik iki pradinio lygio.

(53) Šie pranešimai 2023 m. balandžio 5 d. paskelbti kaip ECFIN instituciniai dokumentai .