3.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/5

—

Prie 2000 m. gruodžio 7–9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų pridėtą deklaraciją, kurioje skelbiama, kad sportas yra žmonių veiklos sritis, grindžiama pagrindinėmis socialinėmis, švietimo bei kultūros vertybėmis, ir veiksnys, skatinantis integraciją, dalyvavimą socialiniame gyvenime, toleranciją, skirtumų pripažinimą ir taisyklių laikymąsi (1).

—

2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 291/2003/EB dėl 2004 m. paskelbimo Europos švietimo per sportą metais (2).

—

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1098/2008/EB dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) (3).

—

Tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (4) sportas tapo Europos Sąjungos kompetencijos sritimi, todėl Europos plotmė sporto srityje turi būti toliau plėtojama, ypač atsižvelgiant į socialinę ir šviečiamąją sporto funkciją.

—

Tai, kad Europos Komisija ketina iki 2010 m. pabaigos priimti komunikatą dėl Lisabonos sutarties ir sporto.

1.

Tokiems bendriems prioritetams, kaip didesnis užimtumas, socialinė įtrauktis, lyčių lygybė, vienodos galimybės naudotis priemonėmis ir paslaugomis, kartų solidarumas ir kultūros dialogas, reikia tvirtesnės paramos visoje Europos Sąjungoje, be kita ko, sporto srityje.

2.

Sportas užima svarbią vietą daugelio ES piliečių gyvenime ir vaidina svarbų visuomeninį vaidmenį, kuriam būdingas didelis socialinės įtraukties į sportą ir per sportą potencialas, t. y. sportas arba fizinė veikla yra būdas labai įvairiai skatinti įsitraukti į visuomenę – tokiu būdu dalyvavimas sporto veikloje apima principo „sportas visiems“, lygių galimybių sportuoti, lygių galimybių sporte ir įvairių nuo paklausos priklausančių galimybių sportuoti bei sporto objektų derinį, taigi, socialinė įtrauktis per sportą reiškia visiems atvirą dalyvavimą visuomenėje, bendruomenių plėtrą ir socialinės sanglaudos stiprinimą.

3.

Sporto judėjimas gali būti svarbus sprendžiant tokius su visuomenės interesu susijusius klausimus, kaip socialinė įtrauktis. Šiomis aplinkybėmis profesionalūs sportininkai, mėgėjai ir sporto klubai yra sektini pavyzdžiai visuomenei, ypač jauniems žmonėms, o kitos sporto organizacijos ir sporto srityje veikiančios pilietinės visuomenės organizacijos taip pat prisideda prie socialinės įtraukties į sportą ir per sportą.

4.

Galimybė įsitraukti į įvairių sričių sportą ir dalyvavimas jame yra svarbi asmeniniam tobulėjimui, asmens identiteto suvokimui ir priklausymo grupei jausmui, gerai fizinei ir protinei savijautai, socialiniams gebėjimams ir tinklams, kultūrų tarpusavio ryšiams ir įsidarbinimo galimybėms.

5.

Konferencija „Dalyvavimo sporte vietos lygiu Europos konferencija: socialinė aprėptis ir kova su skurdu“, įvykusi spalio 13–14 d., Levene, Belgija, parodė, kad sportui tenka svarbus vaidmuo įtraukiant į visuomenę socialinėmis nepalankiomis sąlygomis gyvenančias grupes, ypač vietos lygiu.

4.1.

Remti lygiomis galimybėms pagrįstą principą „Sportas visiems“:

4.2.

Geriau panaudoti sporto potencialą prisidedant prie bendruomenių kūrimo, socialinės sanglaudos ir integracinio augimo:

4.3.

Remti tarptautinius strategijos ir metodikos mainus, siekiant geriau panaudoti sporto potencialą socialinei įtraukčiai nacionaliniu ir Europos lygiu:

1.

Skatinti bendradarbiavimą sporto srityje remiantis principu „Sportas visiems“, laikantis vienodos prieigos bei lygių galimybių, ypač žmonėms, kurie nėra fiziškai aktyvūs, principų ir siekiant socialinės įtraukties į sportą ir per sportą.

2.

Skatinti veiksmus, kuriuos atliekant palaikomas tvirtas sporto ryšys su organizacijomis ir sektoriais, sprendžiančiais socialinės įtraukties klausimus, bei didinti fiziškai neaktyvių žmonių domėjimąsi sportu.

3.

Remti ir skatinti žmonių iš nepalankiomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių visuomenės grupių dalyvavimą sporte, tuo pat metu užtikrinant jų įtrauktį į visuomenę per sportą, supažindinant juos su naujais socialiniais tinklais ir suteikiant jiems naujų įgūdžių.

4.

Skatinti kultūrų dialogą per sportą į visuomenę įtraukiant skirtingos kultūrinės kilmės asmenis.

5.

Skatinti veiksmus, susijusius su asmenų su negalia socialine įtrauktimi į sportą ir per sportą, be kita ko, infrastruktūros gerinimą ir geresnę prieigą prie sporto objektų ir patalpų, taip pat mokslinius tyrimus, susijusius su specializuota sporto įranga, ir teikti pirmenybę sportui.

6.

Skatinti veiksmus, susijusius su lyčių lygybės klausimų integravimu į sportinę veiklą, ypač lygiomis lyčių galimybėmis užimti pareigybes, kuriose priimami sprendimai, ir sieti sporto klausimus su lyčių vaidmenimis, kaip išdėstyta 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje (5).

7.

Nustatyti ryšių palaikymo ir bendradarbiavimo kitose atitinkamose politikos srityse ir su atitinkamais padaliniais, tiek įvairiose ES institucijose, tiek institucijų tarpusavio santykiuose ir valstybėse narėse kanalus, ypatingą dėmesį skiriant teigiamai sporto įtakai socialinei aprėpčiai bei įtraukiant sportą į atitinkamus veiksmų planus, pavyzdžiui, į veiksmų planus, kurie skirti socialinei aprėpčiai ir kovai su skurdu.

8.

Skatinti pripažinti neformalųjį mokymąsi per sportą kaip papildančią formalųjį švietimą veiklą, kuria įgyjama konstruktyvių įgūdžių ir gebėjimų, būtinų įsidarbinimo galimybėms gerinti, nes tai yra susiję su tvariu ir integraciniu augimu.

9.

Didinti informuotumą ir pabrėžti savanoriškos veiklos sporto srityje svarbą, pasinaudojant juo ir kaip socialinės įtraukties priemone, ir kaip priemone įgyjant įgūdžius, kuriais gerinamos įsidarbinimo galimybės ir skatinama sanglauda, ypač Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.) srityje.

10.

Skatinti ir remti savitarpio mokymosi priemones, tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, kuriais siekiama sukurti moksliniais duomenimis pagrįstą analitinį tinklą, keitimąsi žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, pavyzdžiui, rengiant aukšto lygio ekspertų grupių seminarus arba susitikimus sporto ir socialinės aprėpties klausimais, ir užtikrinti, kad tokios veiklos rezultatai būtų veiksmingai platinami ir susieti su praktika.

11.

Maksimaliai padidinti sporto įnašą siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas, be kita ko, Europos kovos su skurdu planą.

12.

Bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais skatinti nustatyti socialinės įtraukties pavyzdį, susiejant sportą su socialinės įtraukties projektais, ypatingą dėmesį skiriant artimai su piliečiais bendraujančioms vietos organizacijoms.

13.

Bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais veiksmingai naudoti turimas ES lėšas, be kita ko, vykdant galimas būsimas sporto programas, tokiu būdu remiant socialinės įtraukties į sportą ir per sportą procesą.

1.

Vykdant bendradarbiavimą sporto srityje, visų pirma rengiant Europos Komisijos komunikatą dėl Lisabonos sutarties ir sporto, suteikti pirmenybę socialinės įtraukties į sportą ir per sportą klausimui.

2.

Užtikrinti, kad rengiant būsimus pasiūlymus dėl ES sporto programų kaip į vieną iš prioritetų būtų atsižvelgta į socialinę įtrauktį į sportą ir per sportą, taip pat, kad būtų išnagrinėtos galimybės veiklai sporto srityje remti panaudoti esamų fondų, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo lėšas, ir vykdomas programas, pavyzdžiui, programas „Veiklus jaunimas“ ir Mokymosi visą gyvenimą programa.

3.

Įvertinti ES lygiu vykdomos veiklos, prie kurios prisidedama parengiamaisiais veiksmais socialinės įtraukties srityje, veiksmingumą.