This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32023R0195
Council Regulation (EU) 2023/195 of 30 January 2023 fixing for 2023 the fishing opportunities for certain stocks and groups of fish stocks applicable in the Mediterranean and Black Seas and amending Regulation (EU) 2022/110 as regards the fishing opportunities for 2022 applicable in the Mediterranean and the Black Seas
Tarybos reglamentas (ES) 2023/195 2023 m. sausio 30 d. kuriuo nustatomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose taikomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2022/110, kiek tai susiję su Viduržemio ir Juodojoje jūrose taikomomis 2022 m. žvejybos galimybėmis
Tarybos reglamentas (ES) 2023/195 2023 m. sausio 30 d. kuriuo nustatomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose taikomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2022/110, kiek tai susiję su Viduržemio ir Juodojoje jūrose taikomomis 2022 m. žvejybos galimybėmis
ST/16125/2022/INIT
OL L 28, 2023 1 31, p. 220–248
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2023: This act has been changed. Current consolidated version: 31/01/2023
|
2023 1 31 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 28/220 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/195
2023 m. sausio 30 d.
kuriuo nustatomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose taikomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2022/110, kiek tai susiję su Viduržemio ir Juodojoje jūrose taikomomis 2022 m. žvejybos galimybėmis
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (1) 6 straipsniu reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų priimamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtas ataskaitas, taip pat patariamųjų tarybų, atsakingų už atitinkamus geografinius rajonus ar kompetencijos sritis, pateiktas rekomendacijas ir į valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas; |
|
(2) |
Taryba turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant atitinkamai tam tikras su tomis žvejybos galimybėmis funkciškai susietas sąlygas. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu; |
|
(3) |
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatyta, kad Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas – kai įmanoma, iki 2015 m. ir palaipsniui, pakopomis, didinant mastą, kad būtų apimti visi ištekliai, ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinantį išteklių naudojimo lygį. Pereinamojo laikotarpio iki 2020 m. tikslas buvo visų išteklių MSY pasiekimą subalansuoti su potencialiu socioekonominiu poveikiu, kurį daro galimas atitinkamų žvejybos galimybių koregavimas; |
|
(4) |
todėl, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) turėtų būti nustatomi remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius ir socioekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones; |
|
(5) |
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turi būti nustatomos pagal tuose planuose nustatytas taisykles; |
|
(6) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1022 (2) buvo nustatytas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas (toliau – planas); jis įsigaliojo 2019 m. liepos 16 d. Plano tikslas – pasiekti ir išlaikyti tikslinių išteklių MSY, kuriuo užtikrinama, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas MSY; |
|
(7) |
remiantis Reglamento (ES) 2019/1022 4 straipsnio 1 dalimi, to reglamento 1 straipsnyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos taip, kad iki 2020 m., kai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. palaipsniui, pakopomis, būtų pasiektas MSY atitinkantis mirtingumas dėl žvejybos. Žvejybos galimybės turėtų būti išreikštos didžiausiomis leidžiamomis tralerių ir ūdomis žvejojančių laivų žvejybos pastangomis, nustatytomis pagal plano 7 straipsnyje išdėstytą žvejybos pastangų sistemą, ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) bei didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) didžiausiais laimikio limitais giliuosiuose vandenyse, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir plano 7 straipsnio 3 dalies b punktą; |
|
(8) |
ŽMTEK rekomendavo, kad norint pasiekti MSY tikslus visų vakarų Viduržemio jūros žuvų išteklių atžvilgiu, reikia tralerių atveju imtis papildomų veiksmų ir gerokai sumažinti mirtingumą dėl žvejybos. Remiantis tokiomis rekomendacijomis, 2023 m. didžiausios leidžiamos žvejybos traleriais vakarų Viduržemio jūroje pastangos pagal plano 7 straipsnio 3 dalies b punktą turėtų būti sumažintos 7 % palyginti su 2015–2017 m. baziniu dydžiu, šį procentinį dydį išskaitant iš didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, nustatytų 2022 metams Tarybos reglamentu (ES) 2022/110 (3); |
|
(9) |
2021 m. ŽMTEK nurodė, kad ūdomis žvejojantys laivai sukelia iki 10 % europinių jūrinių lydekų mirtingumo dėl žvejybos GFCM 1, 5, 6, 7 geografiniuose parajoniuose (GP) ir jie iškrauna iki 20 % europinių jūrinių lydekų 10 GP, o tuo žvejybos įrankiu sužvejojamą laimikį sudaro daugiausia neršiančios žuvys. ŽMTEK nurodė, kad pastaraisiais metais neršiančių europinių jūrinių lydekų išteklių biomasė nuolat mažėjo; 1, 5, 6, 7 GP neršiančių europinių jūrinių lydekų skaičius sumažėjo 66 %, o 8, 9, 10, 11 GP – 28 % nuo vertinimų pradžios. Tuo pagrindu Reglamento (ES) 2022/110 III priede pagal plano 7 straipsnio 5 dalį nustatytos didžiausios leidžiamos ūdomis žvejojančių laivų žvejybos pastangos, remiantis žvejybos pastangomis, išreikštomis žvejybos dienų skaičiumi 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. 2022 m. ŽMTEK įvertino, kad neršiančių europinių jūrinių lydekų biomasė 1, 5, 6, 7 GP ir neršiančių europinių jūrinių lydekų biomasė 8, 9, 10, 11 GP vis dar nesiekia ribinio biomasės atskaitos taško (Blim) plano 2 straipsnio 10 punkto prasme ir kad 1, 5, 6, 7 GP laimikis turėtų būti sumažintas bent 57 %, o 8, 9, 10, 11 GP – 78 %, kad 2023 m. būtų pasiektas FMSY. Todėl tikslinga 2023 metams išlaikyti didžiausias leidžiamas ūdomis žvejojančių laivų žvejybos pastangas tokio paties lygio, koks 2022 metams nustatytas Reglamentu (ES) 2022/110, pagal plano 7 straipsnio 5 dalį. Tos didžiausios leidžiamos ūdomis žvejojančių laivų žvejybos pastangos, išreikštos žvejybos dienomis, turėtų nedaryti poveikio didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms, kurios turi būti nustatytos 2024 metams; |
|
(10) |
2021 m. ŽMTEK rekomendavo, kad ilgaūsių raudonųjų krevečių mirtingumas dėl žvejybos 1, 5, 6, 7 GP ir 8, 9, 10, 11 GP turi gerokai sumažėti, kad ne vėliau kaip 2025 m. būtų pasiektas MSY. Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) Žuvininkystės mokslinis patariamasis komitetas pateikė panašias rekomendacijas dėl ilgaūsių raudonųjų krevečių mirtingumo dėl žvejybos 2 GP. Be to, ŽMTEK vertinimu, ilgaūsių raudonųjų krevečių biomasė mažėja. Atsižvelgiant į gautas rekomendacijas, Reglamentu (ES) 2022/110 2022 metams nustatyti didžiausi ilgaūsių raudonųjų krevečių laimikio limitai 1, 5, 6, 7 GP ir 8, 9, 10, 11 GP; |
|
(11) |
2022 m. ŽMTEK nurodė, kad ilgaūsių raudonųjų krevečių mirtingumas dėl žvejybos 1, 2, 5, 6, 7 GP išlieka toks, kad niekaip neįmanoma užtikrinti tausaus lygio, todėl reikia imtis papildomų valdymo priemonių. ŽMTEK rekomendavo, kad, norint iki 2023 m. pasiekti Fmsy, laimikis turėtų būti sumažintas vidutiniškai 53 %, nes ta rūšis 1, 2 GP nesiekia Blim,, ir ta rūšis 6, 7 GP nesiekia Bpa, kaip tai suprantama plano 2 straipsnio 11 punkte. Todėl, remiantis plano 7 straipsnio 3 dalies b punktu, tikslinga toliau nustatyti didžiausius laimikio limitus siekiant papildyti žvejybos tralais pastangų sistemą. Atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, 2023 m. didžiausi ilgaūsių raudonųjų krevečių laimikio limitai 1, 2, 5, 6, 7 GP turėtų būti sumažinti 5 %, palyginti su žvejybos galimybėmis, nustatytomis 2022 metams Reglamentu (ES) 2022/110; |
|
(12) |
2022 m. ŽMTEK nurodė, kad ilgaūsių raudonųjų krevečių mirtingumas dėl žvejybos 8,9, 10, 11 GP išlieka toks, kad neužtikrinamas tausus lygis, todėl reikia imtis papildomų valdymo priemonių. ŽMTEK rekomendavo, kad, norint iki 2023 m. pasiekti Fmsy, laimikį reikėtų sumažinti 30 %. Todėl, remiantis plano 7 straipsnio 3 dalies b punktu, tikslinga toliau nustatyti didžiausius laimikio limitus siekiant papildyti žvejybos tralais pastangų sistemą. Atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, 2023 m. didžiausi ilgaūsių raudonųjų krevečių laimikio limitai 8, 9, 10, 11 GP turėtų būti sumažinti 3 %, palyginti su žvejybos galimybėmis, nustatytomis 2022 metams Reglamentu (ES) 2022/110; |
|
(13) |
2021 m. ŽMTEK nurodė, kad didžiųjų raudonųjų krevečių biomasė 8, 9, 10, 11 GP mažėja ir kad šio ištekliaus mirtingumas dėl žvejybos turi būti gerokai sumažintas, kad ne vėliau kaip 2025 m. būtų pasiektas MSY. Atsižvelgiant į gautas rekomendacijas, Reglamentu (ES) 2022/110 2022 metams nustatyti didžiausi didžiųjų raudonųjų krevečių limitai 8, 9, 10, 11 GP; |
|
(14) |
2022 m. ŽMTEK nurodė, kad didžiųjų raudonųjų krevečių biomasė 8, 9, 10, 11 GP mažėja, o mirtingumas dėl žvejybos išlieka toks, kad neužtikrinamas tausus lygis, todėl reikia imtis papildomų valdymo priemonių. ŽMTEK rekomendavo, kad, norint iki 2023 m. pasiekti Fmsy, laimikis turėtų būti sumažintas 27 %, nes 8, 9, 10, 11 GP ta rūšis viršija Bpa. Todėl, remiantis plano 7 straipsnio 3 dalies b punktu, tikslinga toliau nustatyti didžiausius laimikio limitus siekiant papildyti žvejybos tralais pastangų sistemą didžiausiais laimikio limitais. Atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, 2023 m. didžiausi didžiųjų raudonųjų krevečių laimikio limitai 8, 9, 10, 11 GP turėtų būti sumažinti 3 %, palyginti su žvejybos galimybėmis, nustatytomis 2022 metams Reglamentu (ES) 2022/110; |
|
(15) |
2022 m. ŽMTEK įvertino, kad neršiančių ilgaūsių raudonųjų krevečių 1, 2 GP, neršiančių europinių jūrinių lydekų 1, 5, 6, 7 GP ir neršiančių europinių jūrinių lydekų 8, 9, 10, 11 GP išteklių biomasės nesiekia Blim, o tai rodo, kad jų reprodukcinis pajėgumas gali būti sumažėjęs. Visų dėl šių išteklių priimtų priemonių derinys apima papildomas taisomąsias priemones, kurių reikalaujama pagal plano 6 straipsnio 2 dalį; |
|
(16) |
2019 m. įvykusiame 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/5 dėl tausios demersinių žuvų išteklių žvejybos Adrijos jūroje (17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano; šia rekomendacija įvesta tam tikrų demersinių žuvų išteklių žvejybos pastangų sistema ir viršutinė laivyno pajėgumo riba. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(17) |
2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/1 dėl svarbiausių demersinių žuvų išteklių žvejybos Adrijos jūroje (17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) žvejybos pastangų sistemos nustatymo; šia rekomendacija įvestas tam tikrų demersinių žuvų išteklių didžiausias leidžiamas žvejybos dienų skaičius pagal tralo tipą ir laivyno segmentą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(18) |
2022 m. įvykusiame 45-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/8 dėl svarbiausių demersinių žuvų išteklių žvejybos Adrijos jūroje (17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) žvejybos pastangų sistemos įgyvendinimo 2023 m.; ši rekomendacija grindžiama Rekomendacija GFCM/43/2019/5, kuria įvesta žvejybos pastangų sistema. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(19) |
2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/20 dėl tausaus smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių naudojimo Adrijos jūroje (17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano; šia rekomendacija įvestas didžiausias laimikio dydis ir atitinkama tikslinę smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos veiklą vykdančių gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir pelaginės žvejybos tralerių laivyno viršutinė pajėgumo riba, taikant nukrypti leidžiančią nuostatą nacionaliniams laivynams, kuriuos sudaro mažiau nei 10 gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir (arba) pelaginės žvejybos tralerių, kuriais aktyviai vykdoma smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos veikla. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(20) |
atsižvelgiant į Slovėnijos laivyno ypatumus ir labai nedidelį jo poveikį smulkiųjų pelaginių žuvų ir demersinių žuvų ištekliams, tikslinga išlaikyti esamus žvejybos modelius ir užtikrinti Slovėnijos laivynui galimybę sužvejoti minimalų smulkiųjų pelaginių žuvų kiekį ir minimalias skirtas demersinių išteklių žvejybos pastangas; |
|
(21) |
2019 m. įvykusiame 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/4 dėl tausaus raudonųjų koralų rinkimo Viduržemio jūroje (1–27 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šia rekomendacija įvestas žvejybos pastangų įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos leidimų skaičių ir raudonųjų koralų rinkimo apribojimai. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(22) |
2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/11 dėl inkarinių žuvų suburiamųjų įrenginių naudojimo žvejojant didžiąsias auksines skumbres Viduržemio jūroje (1–27 geografiniuose parajoniuose) valdymo priemonių, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/43/2019/1. Rekomendacija GFCM/43/2019/1įvestas žvejybos pastangų įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos laivų, kaip tikslines rūšis žvejojančių didžiąsias auksines skumbres, skaičių, o Rekomendacija GFCM/44/2021/11 tų priemonių taikymas pratęstas iki 2023 m. pabaigos. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(23) |
2022 m. įvykusiame 45-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/4 dėl tausaus demersinių išteklių naudojimo Sicilijos sąsiauryje (12–16 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/44/2021/12 ir GFCM/42/2018/5. Ta rekomendacija įvesta europinių jūrinių lydekų žvejybos pastangų sistema ir ilganosių rausvųjų krevečių laimikio limitai, taip pat žvejybos pajėgumo įšaldymas. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(24) |
2022 m. įvykusiame 45-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/5 dėl tausaus didžiųjų raudonųjų krevečių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių išteklių naudojimo Sicilijos sąsiauryje (12–16 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/44/2021/7 ir GFCM/43/2019/6. Ta rekomendacija įvestas laimikio limitas ir žvejybos pajėgumo įšaldymas. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(25) |
2022 m. įvykusiame 45-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/6 dėl tausaus didžiųjų raudonųjų krevečių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių išteklių naudojimo Jonijos jūroje (19–21 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/44/2021/8 ir GFCM/42/2018/4. Ta rekomendacija įvestas laimikio limitas ir žvejybos pajėgumo įšaldymas. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(26) |
2022 m. įvykusiame 45-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/7 dėl tausaus didžiųjų raudonųjų krevečių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių išteklių naudojimo Levanto jūroje (24–27 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/44/2021/8 ir GFCM/42/2018/4. Ta rekomendacija įvestas laimikio limitas ir žvejybos pajėgumo įšaldymas. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(27) |
2022 m. įvykusiame 45-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/3 dėl tausaus raudonpelekių pagelų naudojimo Alborano jūroje (1–3 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano, kuria panaikinamos rekomendacijos GFCM/44/2021/4, GFCM/43/2019/2 ir GFCM/41/2017/2. Ta rekomendacija įvesti didžiausi laimikio dydžiai 2023, 2024 ir 2025 metams, didžiausias ūdų ir rankinių ūdų, kuriomis leidžiama žvejoti, skaičius ir naujos mėgėjų žvejybai taikomos priemonės. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(28) |
2019 m. įvykusiame 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/3, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/41/2017/4 dėl paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje (29 geografiniame parajonyje) daugiamečio valdymo plano. Rekomendacija GFCM/43/2019/3 įvestas atnaujintas paprastųjų otų regioninis BLSK ir jų kvotų paskirstymo sistema, taip pat papildomos išsaugojimo priemonės, visų pirma dviejų mėnesių draudimo žvejoti laikotarpis ir žvejybos dienų apribojimas iki 180 dienų per metus. Tos papildomos išsaugojimo priemonės yra funkciškai susietos su žvejybos galimybėmis, nes be jų paprastųjų otų BLSK turėtų būti sumažintas siekiant užtikrinti išteklių atkūrimą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(29) |
2022 m. įvykusiame 45-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/9 dėl paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje (29 geografiniame parajonyje) daugiamečio valdymo plano, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/43/2019/3. Šia rekomendacija galiojančio BLSK taikymas pratęstas vieniems metams. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(30) |
2022 m. įvykusiame 45-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė sprendimą, kuriame pažymėjo, kad 2021 m. Sąjunga neišnaudojo savo paprastųjų otų kvotos, ir patvirtino neišnaudotos kvotos perkėlimą, atsižvelgdama į dėl COVID-19 pandemijos susidariusią išskirtinę padėtį. Tas GFCM sprendimas turėtų būti įgyvendintas Sąjungos teisėje. Dėl minėto kvotos neišnaudojimo atsiradusios žvejybos galimybės turėtų būti paskirstytos remiantis tuo, kiek kiekviena valstybė narė neišnaudojo jai tekusios kvotos dalies, nekeičiant Reglamente (ES) 2022/110 nustatytos paskirstymo schemos, susijusios su metiniu BLSK paskirstymu; |
|
(31) |
remiantis GFCM Juodosios jūros darbo grupės pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis, tam, kad būtų užtikrintas atlantinių šprotų ištekliaus Juodojoje jūroje tvarumas, reikėtų išlaikyti dabartinį mirtingumo dėl žvejybos lygį. Todėl tikslinga ir toliau nustatyti autonominę to ištekliaus kvotą; |
|
(32) |
šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams prieinamomis žvejybos galimybėmis naudojamasi taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (4), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio bei žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą pranešimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti Komisijai siųsdamos duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius; |
|
(33) |
siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d. Kad šį reglamentą būtų galima įgyvendinti greitai, jis turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas; |
|
(34) |
siekiant skatinti naudoti selektyvumą užtikrinančius žvejybos įrankius ir nustatyti veiksmingus žvejybos draudimo rajonus, kad būtų apsaugoti jaunikliai ir neršiančios žuvys, Reglamentu (ES) 2022/110 nustatytas kompensavimo mechanizmas, susijęs su traleriams taikoma žvejybos pastangų sistema. Remiantis pirmųjų taikymo metų patirtimi ir siekdama užtikrinti visapusišką kompensavimo mechanizmo veiksmingumą, būtina paaiškinti, kaip tas mechanizmas turėtų būti įgyvendinamas, be kita ko, atgaline data nuo 2022 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Reglamentas (ES) 2022/110. Todėl Reglamentas (ES) 2022/110 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Be to, kadangi mokslinėse rekomendacijose ir toliau rekomenduojama gerinti žvejybos įrankių selektyvumą ir žvejybos draudimo rajonų veiksmingumą siekiant apsaugoti žuvų jauniklius, tas mechanizmas turėtų būti taikomas ir 2023 m. Remiantis 2023 metams skirtomis mokslinėmis rekomendacijomis, traleriams būtina skirti 3,5 % žvejybos dienų, skaičiuojant nuo 2015–2017 m. bazinio dydžio; |
|
(35) |
žvejybos galimybėmis turėtų būti naudojamasi visapusiškai laikantis Sąjungos teisės, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Jame taip pat paaiškinama, kaip 2022 m. buvo taikomas Reglamentu (ES) 2022/110 nustatytas kompensavimo mechanizmas, susijęs su traleriams taikoma žvejybos pastangų sistema.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems veiklą Viduržemio ir Juodojoje jūrose ir žvejojantiems šiuos žuvų išteklius:
|
a) |
raudonuosius koralus (Corallium rubrum) ir didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) Viduržemio jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio b punkte; |
|
b) |
ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris), didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea), europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) vakarų Viduržemio jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio c punkte; |
|
c) |
europinius ančiuvius (Engraulis encrasicolus) ir europines sardines (Sardina pilchardus) Adrijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio d punkte; |
|
d) |
europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus), europinius jūrų liežuvius (Solea solea), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) Adrijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio d punkte; |
|
e) |
didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus) Sicilijos sąsiauryje, kaip apibrėžta 4 straipsnio e punkte, Jonijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio f punkte, ir Levanto jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio g punkte; |
|
f) |
raudonpelekius pagelus (Pagellus bogaraveo) Alborano jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio h punkte; |
|
g) |
atlantinius šprotus (Sprattus sprattus) ir paprastuosius otus (Scophthalmus maximus) Juodojoje jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio i punkte. |
2. Šis reglamentas taip pat taikomas kitai Sąjungos žvejybos veiklai, įskaitant mėgėjų žvejybą, kai ji aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys. Be to, vartojamos šios terminų apibrėžtys:
|
a) |
tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai; |
|
b) |
mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo ar sporto tikslais; |
|
c) |
bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):
|
|
d) |
kvota – Sąjungai ar valstybei narei paskirta BLSK dalis; |
|
e) |
Sąjungos autonominė kvota – laimikio limitas, autonomiškai paskirtas Sąjungos žvejybos laivams, jeigu nėra susitarta dėl BLSK; |
|
f) |
analitiniu įvertinimu pagrįsta kvota – Sąjungos autonominė kvota, dėl kurios atliktas analitinis įvertinimas; |
|
g) |
analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir naudojimo duomenimis, kuris, atlikus mokslinę peržiūrą, pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl su būsimais laimikiais susijusių galimybių; |
|
h) |
žuvų suburiamasis įrenginys (ŽSĮ) – žuvims privilioti skirtas jūros paviršiuje plūduriuojantis inkarinis įrenginys. |
4 straipsnis
Žvejybos zonos
Šiame reglamente vartojamos geografinių zonų apibrėžtys:
|
a) |
GFCM geografiniai parajoniai – plotai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 (5) I priede; |
|
b) |
Viduržemio jūra – GFCM 1–27 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
c) |
vakarų Viduržemio jūra – GFCM 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
d) |
Adrijos jūra – GFCM 17 ir 18 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
e) |
Sicilijos sąsiauris – GFCM 12, 13, 14, 15 ir 16 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
f) |
Jonijos jūra – GFCM 19, 20 ir 21 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
g) |
Levanto jūra – GFCM 24, 25, 26 ir 27 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
h) |
Alborano jūra – GFCM 1–3 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
i) |
Juodoji jūra – GFCM 29 geografinio parajonio, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys. |
II ANTRAŠTINĖ DALIS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS
I SKYRIUS
Viduržemio jūra
5 straipsnis
Raudonieji koralai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant surenkami raudonieji koralai (Corallium rubrum), konkrečiai – tikslinei ir mėgėjų žvejybai Viduržemio jūroje.
2. Tikslinės žvejybos atveju didžiausias žvejybos leidimų skaičius ir didžiausi raudonųjų koralų, kuriuos surenka Sąjungos žvejybos laivai ir kurie surenkami vykdant kitą Sąjungos žvejybos veiklą, kiekiai neturi viršyti I priede nustatyto skaičiaus ir kiekių.
3. Sąjungos žvejybos laivams, kuriems taikoma 2 dalis, draudžiama perkrauti raudonuosius koralus jūroje.
4. Mėgėjų žvejybos atveju valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad uždraustų raudonuosius koralus rinkti, laikyti laive arba perkrauti ar iškrauti.
6 straipsnis
Didžiosios auksinės skumbrės
1. Šis straipsnis taikomas visai komercinei Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurios metu Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse žvejojant didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) naudojami žuvų suburiamieji įrenginiai.
2. Didžiausias laivų, kuriems leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius nustatytas II priede.
II SKYRIUS
Vakarų Viduržemio jūra
7 straipsnis
Demersinių žuvų ištekliai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant vakarų Viduržemio jūroje sužvejojami Reglamento (ES) 2019/1022 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti demersinių žuvų ištekliai.
2. Didžiausios leidžiamos žvejybos traleriais ir ūdomis žvejojančiais laivais pastangos nustatytos šio reglamento III priede. Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (ES) 2019/1022 9 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–34 straipsnius.
3. Vakarų Viduržemio jūros Sąjungos vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams didžiausių laimikio limitų paskirstymas valstybėms narėms taip pat nustatytas III priede.
4. Šiame straipsnyje ir III priede nustatytas žvejybos galimybes valstybės narės paskirsto laikydamosi šių sąlygų:
|
a) |
paskirstymas turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatytus kriterijus ir |
|
b) |
jis neturi daryti poveikio:
|
8 straipsnis
Kompensavimo mechanizmas
1. Kalbant apie atitinkamą laivyno segmentą, 2023 m. bet kuri valstybė narė gali skirti su jos vėliava plaukiojantiems laivams 3,5 % papildomų žvejybos dienų, skaičiuojant nuo tos valstybės narės 2015–2017 m. bazinio dydžio, kaip nustatyta 4 dalyje.
2. Atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai žvejybos laivų, kuriems skiriama papildomų žvejybos dienų, sąrašą ir informuoja apie atitinkamą papildomų žvejybos dienų skaičių ir susijusią sąlygą.
3. Skiriamos papildomos žvejybos dienos nuo 2023 m. sausio 1 d. apskaičiuojamos nuo atitinkamos valstybės narės atitinkamam laivyno segmentui skirtų didžiausių pastangų, leidžiamų pagal 2015–2017 m. bazinį dydį.
4. Valstybė narė gali skirti papildomų žvejybos dienų, kaip nurodyta 1 dalyje, su sąlyga, kad laivai atitinka vieną iš šių sąlygų:
|
a) |
tie laivai naudoja tralą su 45 mm kvadratinių tinklo akių dydžio tralo maišu siekdami bent 25 % sumažinti europinių jūrinių lydekų jauniklių laimikį; arba |
|
b) |
tie laivai, vykdydami gelminę žvejybą, naudoja tralą su 50 mm kvadratinių tinklo akių dydžio tralo maišu siekdami bent 25 % sumažinti ilgaūsių raudonųjų krevečių, kurių karapakso ilgis – mažiau kaip 25 mm, laimikį 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose ir bent 25 % sumažinti didžiųjų raudonųjų krevečių, kurių karapakso ilgis – mažiau kaip 35 mm, laimikį 8, 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose; arba |
|
c) |
tie laivai naudoja reglamentuojamą didelio selektyvumo žvejybos įrankį (pavyzdžiui, rūšiuojamąsias grotas su 20 mm tarpais tarp strypų), kurio techninės savybės, ŽMTEK įvertintais mokslinio tyrimo duomenimis, leidžia jauniklių laimikį sumažinti bent 25 % arba visų neršiančių demersinių rūšių žuvų laimikį sumažinti bent 20 %, palyginti su 2020 m.; arba |
|
d) |
atitinkama valstybė narė yra nustačiusi laikino žvejybos draudimo rajonus siekdama demersinių rūšių žuvų jauniklių laimikį sumažinti bent 25 % arba visų neršiančių demersinių rūšių žuvų laimikį sumažinti bent 20 %. arba |
|
e) |
atitinkama valstybė narė yra patvirtinusi naują mažiausią, bent 26 cm, išteklių išsaugojimą užtikrinantį europinių jūrinių lydekų dydį siekdama laipsniškai pasiekti pirmosios brandos žuvų ilgį; arba |
|
f) |
atitinkama valstybė narė, siekdama apsaugoti neršiančių europinių jūrinių lydekų išteklius, remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis yra nustačiusi bent keturių savaičių iš eilės žvejybos veiklos, vykdomos traleriais, draudimą rajonuose ir laikotarpiais, kurie yra pripažįstami kaip svarbūs. Nustatant tokius rajonus taip pat atsižvelgiama į neršiančių žuvų teritorinį pasiskirstymą, įskaitant 150–500 gylius. Laikino žvejybos draudimo laikotarpiai yra vasario–kovo mėn. ir spalio–lapkričio mėn. |
5. Be to, atitinkama valstybė narė kiekvieną mėnesį atskirai praneša Komisijai apie panaudotas žvejybos pastangas, kurios turi būti įskaičiuotos į 4 dalyje nurodytas paskirtas papildomas dienas, naudodama konkrečius ataskaitų teikimo kodus, susijusius su tuo paskirstymu.
6. Atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip spalio 15 d. pateikia Komisijai visą turimą informaciją, susijusią su 4 dalies a–f punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimu.
9 straipsnis
Duomenų registravimas ir perdavimas
1. Valstybės narės registruoja ir perduoda žvejybos pastangų duomenis Komisijai pagal Reglamento (ES) 2019/1022 10 straipsnį.
2. Valstybės narės, teikdamos Komisijai žvejybos pastangų duomenis pagal šį straipsnį, naudoja III priede nustatytus pastangų grupių kodus.
III SKYRIUS
Adrijos jūra
10 straipsnis
Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Adrijos jūroje sužvejojamos europinės sardinės (Sardina pilchardus) ir europiniai ančiuviai (Engraulis encrasicolus).
2. Didžiausias laimikio dydis negali viršyti IV priede nustatytų dydžių.
3. Didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiųjų pelaginių išteklių žuvis, skaičiumi, kW ir GT, nustatytas IV priede.
11 straipsnis
Demersinių žuvų ištekliai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Adrijos jūroje sužvejojamos europinės jūrinės lydekos (Merluccius merluccius), norveginiai omarai (Nephrops norvegicus), europiniai jūrų liežuviai (Solea solea), ilganosės rausvosios krevetės (Parapenaeus longirostris) ir europinės barzdotės (Mullus barbatus).
2. Didžiausios leidžiamos demersinių žuvų išteklių žvejybos pastangos ir didžiausias laivyno pajėgumas vykdant žvejybą, kuriai taikomas šis straipsnis, nustatyti IV priede.
3. Valstybė narė gali iš dalies pakeisti savo žvejybos pastangų paskirstymą, nurodytą IV priede, perkeldama žvejybos dienas to paties geografinio rajono ir (arba) žvejybos įrankio žvejybos pastangų grupėse, su sąlyga, kad ji taiko nacionalinį perskaičiavimo koeficientą, grindžiamą patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.
4. Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius.
12 straipsnis
Duomenų perdavimas
Kai valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikia duomenis, susijusius su iškrautais sužvejotų žuvų išteklių kiekiais, jos naudoja IV priede nustatytus išteklių kodus.
IV SKYRIUS
Sicilijos sąsiauris
13 straipsnis
Demersinių žuvų ištekliai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Sicilijos sąsiauryje sužvejojamos europinės jūrinės lydekos (Merluccius merluccius) ir ilganosės rausvosios krevetės (Parapenaeus longirostris).
2. Didžiausias ilganosių rausvųjų krevečių laimikio dydis negali viršyti V priede nustatytų dydžių.
3. Didžiausios leidžiamos europinių jūrinių lydekų išteklių žvejybos pastangos ir didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama žvejoti demersinių išteklių žuvis, kurioms taikomas šis straipsnis, skaičiumi, kW, GT, nustatyti V priede.
4. Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius.
14 straipsnis
Giliavandenės krevetės
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Sicilijos sąsiauryje sužvejojamos didžiosios raudonosios krevetės (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsės raudonosios krevetės (Aristeus antennatus).
2. Didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama žvejoti demersinių žuvų išteklius, skaičiumi, kW ir GT, nustatytas V priede.
3. Didžiausias laimikio dydis negali viršyti V priede nustatytų dydžių.
15 straipsnis
Duomenų perdavimas
Kai valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikia duomenis, susijusius su iškrautais sužvejotų žuvų išteklių kiekiais, jos naudoja V priede nustatytus išteklių kodus.
V SKYRIUS
Jonijos jūra ir Levanto jūra
16 straipsnis
Giliavandenės krevetės
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Jonijos jūroje ir Levanto jūroje sužvejojamos didžiosios raudonosios krevetės (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsės raudonosios krevetės (Aristeus antennatus).
2. Didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama žvejoti demersinių žuvų išteklius, skaičiumi, kW ir GT, nustatytas VI priede.
3. Didžiausias laimikio dydis negali viršyti VI priede nustatytų dydžių.
VI SKYRIUS
Alborano jūra
17 straipsnis
Raudonpelekiai pagelai
1. Šis straipsnis taikomas Sąjungos žvejybos laivų vykdomai verslinei ir mėgėjų žvejybai ūdomis ir rankinėmis ūdomis, kurią vykdant Alborano jūroje sužvejojami raudonpelekiai pagelai (Pagellus bogaraveo).
2. Didžiausias laimikio dydis negali viršyti VII priede nustatytų dydžių.
3. Didžiausias ūdų ir rankinių ūdų, kuriomis leidžiama žvejoti raudonpelekius pagelus, skaičius nustatytas VII priede.
4. Kalbant apie mėgėjų žvejybos veiklą, nustatytas didžiausias laimikio kiekis – ne daugiau kaip viena žuvis vienam žvejui per dieną. Mėgėjų žvejybai Alborano jūroje taikomas mažiausias, 40 cm, išteklių išsaugojimą užtikrinantis raudonpelekių pagelų (Pagellus bogaraveo) orientacinis dydis. Mėgėjų vykdoma šios rūšies žuvų žvejyba draudžiama nacionaliniu lygmeniu nustatytu verslinės žvejybos draudimo laikotarpiu.
VII SKYRIUS
Juodoji jūra
18 straipsnis
Atlantinių šprotų žvejybos galimybių paskirstymas
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami atlantiniai šprotai (Sprattus sprattus).
2. Atlantinių šprotų Sąjungos autonominė kvota, tokios kvotos paskirstymas valstybėms narėms ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos yra nustatyti VIII priede.
19 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos galimybių paskirstymas
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami paprastieji otai (Scophthalmus maximus).
2. Juodosios jūros Sąjungos vandenyse taikomas paprastųjų otų BLSK, tokio BLSK paskirstymas valstybėms narėms ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos yra nustatyti VIII priede.
20 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos pastangų valdymas
Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius otus pagal 19 straipsnį, nepriklausomai nuo laivo bendrojo ilgio, žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus.
21 straipsnis
Draudimo žvejoti paprastuosius otus laikotarpis
Sąjungos žvejybos laivams draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą, įskaitant paprastųjų otų laikymą laive, perkrovimą, iškrovimą ir pirminį pardavimą, Juodosios jūros Sąjungos vandenyse nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d.
22 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl žvejybos Juodojoje jūroje galimybių paskirstymo
1. 18 ir` 19 straipsniuose nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:
|
a) |
žvejybos galimybių mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį; |
|
b) |
išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį; ir |
|
c) |
išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius. |
2. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.
23 straipsnis
Duomenų perdavimas
Kai valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikia duomenis, susijusius su iškrautais atlantinių šprotų ir paprastųjų otų, kurie buvo sužvejoti Juodosios jūros Sąjungos vandenyse, kiekiais, jos naudoja šio reglamento VIII priede nustatytus išteklių kodus.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis
Reglamento (ES) 2022/110 pakeitimas
Reglamento (ES) 2022/110 III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento IX priedą.
25 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.
Tačiau 24 straipsnis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2023 m. sausio 30 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
P. KULLGREN
(1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(2) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L 172, 2019 6 26, p. 1).
(3) 2022 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/110, kuriuo nustatomos 2022 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose (OL L 21, 2022 1 31, p. 165).
(4) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(5) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).
I PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į GFCM DAUGIAMETĮ RAUDONŲJŲ KORALŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMO PLANĄ
Šio priedo lentelėse nustatytas didžiausias leidžiamas žvejybos leidimų skaičius ir didžiausi Viduržemio jūroje leidžiami surinkti raudonųjų koralų kiekiai.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.
Šio priedo tikslais pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Corallium rubrum |
COL |
Raudonasis koralas |
1 lentelė
Didžiausias žvejybos leidimų skaičius (*1)
|
Valstybės narės |
Raudonieji koralai COL |
|
Graikija |
12 |
|
Ispanija |
0 (*2) |
|
Prancūzija |
32 |
|
Kroatija |
28 |
|
Italija |
40 |
2 lentelė
Didžiausi leidžiami surinkti kiekiai gyvojo svorio tonomis
|
Rūšis: |
Raudonieji koralai Corallium rubrum |
Zona: |
Viduržemio jūros Sąjungos vandenys (1–27 GP) COL/GF1–27 |
|
|
Graikija |
1,844 |
|
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
|
|
Ispanija |
0 ((**)) |
|
||
|
Prancūzija |
1,400 |
|
||
|
Kroatija |
1,226 |
|
||
|
Italija |
1,378 |
|
||
|
Sąjunga |
5,848 |
|
||
|
BLSK |
Netaikoma/Nesusitarta |
|||
(*1) Atitinka laivų ir (arba) narų skaičių, arba vieno naro ir vieno laivo porą, kuriems leidžiama rinkti raudonuosius koralus.
(*2) Pagal Ispanijos vandenyse nustatytą laikiną draudimą rinkti raudonuosius koralus.
((**)) Pagal Ispanijos vandenyse nustatytą laikiną draudimą rinkti raudonuosius koralus.
II PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į DIDŽIŲJŲ AUKSINIŲ SKUMBRIŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ
Šio priedo lentelėje nustatytas didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į Viduržemio jūros tarptautinius vandenis.
Šio priedo tikslais pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Coryphaena hippurus |
DOL |
Didžioji auksinė skumbrė |
Didžiausias tarptautiniuose vandenyse žvejojantiems laivams išduotų žvejybos leidimų skaičius (*1)
|
Valstybė narė |
Didžiosios auksinės skumbrės DOL |
|
Italija |
797 |
|
Мalta |
130 |
(*1) Pagal šią kvotą nustatytą kiekį galima sužvejoti tik 2023 m. rugpjūčio 15 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1343/2011.
III PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į DEMERSINIŲ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ VAKARŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ
Šio priedo lentelėse, suskirsčius pagal išteklių grupes, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1022 1 straipsnyje, nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis), didžiausi laimikio limitai ir laivų, žvejojančių visų tipų tralais (1) demersinių žuvų išteklius, bendrasis ilgis.
Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (ES) 2019/1022 ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.
Šio priedo tikslais pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Aristaeomorpha foliacea |
ARS |
Didžioji raudonoji krevetė |
|
Aristeus antennatus |
ARA |
Ilgaūsė raudonoji krevetė |
|
Merluccius merluccius |
HKE |
Europinė jūrinė lydeka |
|
Mullus barbatus |
MUT |
Europinė barzdotė |
|
Nephrops norvegicus |
NEP |
Norveginis omaras |
|
Parapenaeus longirostris |
DPS |
Ilganosė rausvoji krevetė |
1. Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos žvejybos dienomis
|
a) |
Žvejybos dienų skaičius traleriams Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP)
|
|
b) |
Žvejybos dienų skaičius traleriams Korsikos saloje, Ligūrijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP)
|
|
c) |
Žvejybos dienų skaičius demersinėmis ūdomis žvejojantiems laivams Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP)
|
|
d) |
Žvejybos dienų skaičius demersinėmis ūdomis žvejojantiems laivams Korsikos saloje, Ligūrijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP)
|
2. Didžiausi giliavandenių krevečių laimikio limitai
|
a) |
Ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) žvejybos Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP) galimybės, išreikštos didžiausiu laimikio dydžiu gyvojo svorio tonomis
|
||||||||||||||||||||||
|
b) |
Ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) ir didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) žvejybos Korsikos saloje, Ligurijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP) galimybės, išreikštos didžiausiu laimikio dydžiu gyvojo svorio tonomis.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(1) TBB, OTB, PTB, TBN, TBS, TB, OTM, PTM, TMS, TM, OTT, OT, PT, TX, OTP, TSP.
IV PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ADRIJOS JŪROJE
Šio priedo lentelėse nurodytos žvejybos galimybės pagal išteklių arba laivų žvejybos pastangų grupes ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos, taip pat didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius, skaičius.
Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.
Šio priedo tikslais pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Engraulis encrasicolus |
ANE |
Europinis ančiuvis |
|
Merluccius merluccius |
HKE |
Europinė jūrinė lydeka |
|
Mullus barbatus |
MUT |
Europinė barzdotė |
|
Nephrops norvegicus |
NEP |
Norveginis omaras |
|
Parapenaeus longirostris |
DPS |
Ilganosė rausvoji krevetė |
|
Sardina pilchardus |
PIL |
Europinė sardinė |
|
Solea solea |
SOL |
Europinis jūrų liežuvis |
1. Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai (17 ir 18 GP)
Didžiausias laimikio dydis gyvojo svorio tonomis
|
Rūšis: |
Smulkiosios pelaginės žuvys (europiniai ančiuviai ir europinės sardinės) Engraulis encrasicolus ir Sardina pilchardus |
Zona: |
GFCM 17 ir 18 GP Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (SP1/GF17-18) |
|
|
Italija |
32 941 |
Didžiausias laimikio dydis Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
||
|
Kroatija |
51 735 |
|||
|
BLSK |
Netaikoma |
|
||
Didžiausias tralerių ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kuriais aktyviai vykdoma smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos veikla, laivyno pajėgumas
|
Valstybė narė |
Žvejybos įrankis |
Laivų skaičius |
kW |
GT |
|
Kroatija |
PS |
249 |
77 145,52 |
18 537,72 |
|
Italija |
PTM-OTM-PS |
685 |
134 556,7 |
25 852 |
|
Slovėnija (*2) |
PS |
4 |
433,7 |
38,5 |
2. Demersinių žuvų ištekliai (17 ir 18 GP)
Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis) pagal tralų tipą ir laivyno segmentą, naudojamus 17 ir 18 GP (Adrijos jūroje) žvejojant demersinių žuvų išteklius
|
|
|
|
|
|
Žvejybos dienos 2023 m. |
||
|
Žvejybos įrankio tipas |
Geografinis rajonas |
Atitinkami ištekliai |
Bendrasis laivų ilgis |
Žvejybos pastangų grupės kodas |
ITALIJA |
KROATIJA |
SLOVĖNIJA |
|
Tralai (OTB) |
GFCM 17–18 parajoniai |
Europinės barzdotės; europinės jūrinės lydekos; ilganosės rausvosios krevetės ir norveginiai omarai |
< 12 m |
EFF/MED3_OTB_TR1 |
3 275 |
10 097 |
|
|
≥ 12 m ir < 24 m |
EFF/MED3_OTB_TR2 |
73 599 |
23 524 |
||||
|
≥ 24 m |
EFF/MED3_OTB_TR3 |
6 449 |
2 112 |
||||
|
Sijiniai tralai (TBB) |
GFCM 17 parajonis |
Europiniai jūrų liežuviai |
< 12 m |
EFF/MED3_TBB_TR1 |
194 |
0 |
0 |
|
≥ 12 m ir < 24 m |
EFF/MED3_TBB_TR2 |
3 635 |
0 |
0 |
|||
|
≥ 24 m |
EFF/MED3_TBB_TR3 |
3 614 |
0 |
0 |
|||
Didžiausias dugninės žvejybos tralerių ir sijiniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinių žuvų išteklius, laivyno pajėgumas
|
Valstybė narė |
Žvejybos įrankis |
Laivų skaičius |
kW |
GT |
|
Kroatija |
OTB |
495 |
79 867,99 |
13 267,99 |
|
Italija |
OTB-TBB |
1 363 |
260 618,37 |
47 148 |
|
Slovėnija (*4) |
OTB |
11 |
1 813,00 |
168,67 |
(*1) Slovėnijos atveju kiekiai grindžiami 2014 m. laimikio dydžiu; bendras kiekis turėtų neviršyti 300 tonų.
(*2) Rekomendacijos GFCM/44/2021/20 28 punkto nuostata netaikoma nacionaliniams laivynams, kuriuos sudaro mažiau nei dešimt gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir (arba) pelaginės žvejybos tralerių, kuriais aktyviai vykdoma smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos veikla, kaip užregistruota tiek nacionaliniame, tiek GFCM registre 2014 m. Tokiu atveju aktyviai žvejybos veiklą vykdančio laivyno pajėgumas gali padidėti ne daugiau kaip 50 % laivų skaičiaus ir bendrosios talpos (GT) ir (arba) bendrosios registrinės talpos (GRT) bei kW.
(*3) Pagal Rekomendacijos GFCM/43/2019/5 13 punktą Slovėnija turi neviršyti žvejybos pastangų limito – 3 000 žvejybos dienų per metus.
(*4) Rekomendacijos GFCM/43/2019/5 9 punkto c papunkčio ir 28 punkto nuostatos netaikomos nacionaliniams laivynams, kurie naudoja OTB įrankius ir 9 punkto c papunktyje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu žvejoja mažiau nei 1 000 dienų. Aktyviai žvejybos veiklą vykdančio laivyno, naudojančio OTB įrankius, žvejybos pajėgumas palyginti su ataskaitiniu laikotarpiu negali padidėti daugiau kaip 50 %.
V PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS SICILIJOS SĄSIAURYJE
Šio priedo lentelėse nurodytos žvejybos galimybės pagal išteklių arba laivų žvejybos pastangų grupes ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos, taip pat didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinių rūšių žuvis ir giliavandenes krevetes, skaičius.
Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.
Šio priedo tikslais pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Merluccius merluccius |
HKE |
Europinė jūrinė lydeka |
|
Parapenaeus longirostris |
DPS |
Ilganosė rausvoji krevetė |
|
Aristaeomorpha foliacea |
ARS |
Didžioji raudonoji krevetė |
|
Aristeus antennatus |
ARA |
Ilgaūsė raudonoji krevetė |
1. Demersinių žuvų ištekliai
|
a) |
Didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama Sicilijos sąsiauryje žvejoti demersinių žuvų išteklius, skaičiumi, kW ir GT (12, 13, 14, 15 ir 16 GP)
|
|
b) |
Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, skirtos demersinės žvejybos traleriams, kurie kaip tikslinę rūšį Sicilijos sąsiauryje žvejoja europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), išreikštos žvejybos dienų skaičiumi (12, 13, 14, 15 ir 16 GP)
|
|
c) |
Didžiausias ilganosių rausvųjų krevečių (Parapenaeus longirostris) laimikio Sicilijos sąsiauryje (12, 13, 14, 15 ir 16 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis
|
||||||||||||||||||||||
2. Giliavandenės krevetės
|
a) |
Didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama Sicilijos sąsiauryje žvejoti giliavandenių krevečių išteklius, skaičiumi, kW ir GT (12, 13, 14, 15 ir 16 GP)
|
|
b) |
Didžiausias didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) laimikio Sicilijos sąsiauryje (12, 13, 14, 15 ir 16 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis
|
|||||||||||||||||||||||||
|
c) |
Didžiausias ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) laimikio Sicilijos sąsiauryje (12, 13, 14, 15 ir 16 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis
|
|||||||||||||||||||||||||
VI PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS JONIJOS JŪROJE IR LEVANTO JŪROJE
Šio priedo lentelėse nustatytas didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinių žuvų išteklius Jonijos jūroje ir Levanto jūroje, skaičius.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.
Šio priedo tikslais pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Aristaeomorpha foliacea |
ARS |
Didžioji raudonoji krevetė |
|
Aristeus antennatus |
ARA |
Ilgaūsė raudonoji krevetė |
1. Jonijos jūra
|
a) |
Didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama Jonijos jūroje žvejoti giliavandenių krevečių išteklius, skaičiumi, kW ir GT (19, 20 ir 21 GP)
|
|
b) |
Didžiausias didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) laimikio Jonijos jūroje (19, 20 ir 21 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis
|
||||||||||||||||||||||
|
c) |
Didžiausias ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) laimikio Jonijos jūroje (19, 20 ir 21 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis
|
||||||||||||||||||||||
2. Levanto jūra
|
a) |
Didžiausias laivyno pajėgumas, išreikštas dugninės žvejybos tralerių, kuriems leidžiama Levanto jūroje žvejoti giliavandenių krevečių išteklius, skaičiumi, kW ir GT (24, 25, 26 ir 27 GP)
|
|
b) |
Didžiausias didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) laimikio Levanto jūroje (24, 25, 26 ir 27 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis
|
|||||||||||||||||||
|
c) |
Didžiausias ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) laimikio Levanto jūroje (24, 25, 26 ir 27 GP) dydis, išreikštas gyvojo svorio tonomis
|
|||||||||||||||||||
VII PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ALBORANO JŪROJE
|
a) |
Didžiausias ūdomis ir rankinėmis ūdomis sužvejojamo laimikio dydis gyvojo svorio tonomis
|
||||||||||||||||
|
b) |
Didžiausias ūdų ir rankinių ūdų, kuriomis leidžiama žvejoti Alborano jūroje (1, 2 ir 3 GP), skaičius
|
VIII PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS JUODOJOJE JŪROJE
Šio priedo lentelėse nustatyti BLSK ir kvotos gyvojo svorio tonomis pagal išteklius ir, kai tinkama, su jais funkciškai susietos sąlygos.
Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.
Šio priedo tikslais pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Sprattus sprattus |
SPR |
Atlantinis šprotas |
|
Scophthalmus maximus |
TUR |
Paprastasis otas |
|
Rūšis: |
Atlantiniai šprotai Sprattus sprattus |
Zona: |
Juodosios jūros Sąjungos vandenys (29 GP) (SPR/F3742C) |
|
|
Bulgarija |
8 032,50 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįsta kvota Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
|
|
Rumunija |
3 442,50 |
|
||
|
Sąjunga |
11 475 |
|
||
|
BLSK |
Netaikoma/Nesutarta |
|
||
|
Rūšis: |
Paprastieji otai Scophthalmus maximus |
Zona: |
Juodosios jūros Sąjungos vandenys (29 GP) (TUR/F3742C) |
|
|
Bulgarija |
92,143 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
|
|
Rumunija |
80,357 |
|
||
|
Sąjunga |
172,5 |
|||
|
BLSK |
857 |
|
||
(*1) Jokia žvejybos veikla, įskaitant laikymą laive, perkrovimą, iškrovimą ir pirminį pardavimą, neleidžiama nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki birželio 15 d.
IX PRIEDAS
REGLAMENTO (ES) 2022/110 PAKEITIMAS
Reglamento (ES) 2022/110 III priedas iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
a punkto (lentelė, susijusi su traleriais Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP)) 2 išnaša pakeičiama taip:
|
|
2) |
b punkto (lentelė, susijusi su traleriais Korsikos saloje, Ligūrijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP)) 3 išnaša pakeičiama taip:
|