(1)

2018 m. rugpjūčio 20 d. nustojus teikti Europos stabilumo mechanizmo finansinę pagalbą, Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1192 (2) nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. šešiems mėnesiams Graikijai pradėta taikyti griežtesnė priežiūra;

(2)

remdamasi daugeliu veiksmų, jos įgyvendintų pagal Europos stabilumo mechanizmo finansinės pagalbos programą (toliau – programa), vidutinės trukmės laikotarpiu Graikija turėtų tęsti pagrindines institucines ir struktūrines reformas, siekdama užtikrinti, kad jos būtų užbaigtos ir visiškai veiksmingos. Tuo tikslu Graikija įsipareigojo euro grupei tęsti ir užbaigti visas pagal programą priimtas pagrindines reformas ir išlaikyti svarbių reformų, priimtų pagal tą ir ankstesnes programas, tikslus;

(3)

Graikija taip pat įsipareigojo įgyvendinti konkrečius veiksmus šiose srityse: fiskalinės, įskaitant struktūrinę, politikos, socialinės gerovės, finansinio stabilumo, darbo ir produktų rinkų, privatizavimo ir viešojo administravimo. Tie konkretūs veiksmai, išdėstyti 2018 m. birželio 22 d. euro grupės pareiškimo priede, padės šalinti potencialius Graikijos ekonominių sunkumų šaltinius;

(4)

nuo 2010 m. Graikija gavo didelę finansinę pagalbą, todėl Graikijos neįvykdyti įsipareigojimai euro zonos valstybėms narėms, Europos finansinio stabilumo fondui ir Europos stabilumo mechanizmui iš viso sudaro 243 700 mln. EUR. Graikija lengvatinėmis sąlygomis gavo finansinę paramą iš savo Europos partnerių, o 2012 m. ir vėliau 2017 m. pagal Europos stabilumo mechanizmą buvo nustatytos konkrečios priemonės skolos tvarumui padidinti. 2018 m. birželio 22 d. politiniu lygmeniu euro grupėje buvo susitarta įgyvendinti papildomas priemones skolos tvarumui užtikrinti. Šios priemonės apėmė vidutinių svertinių terminų pratęsimą dar 10 metų, palūkanų ir amortizacijos atidėjimą dar 10 metų ir kitų skolos priemonių įgyvendinimą. Remiantis teigiamomis griežtesnės priežiūros ataskaitomis, kuriose vertinama, kaip Graikija laikosi politinių įsipareigojimų įgyvendinus programą, du kartus per metus euro grupėje gali būti susitarta dėl dviejų papildomų priemonių (palūkanų normos maržos padidinimo, susijusio su Europos finansinio stabilumo fondo programos skolos išpirkimo dalimi, panaikinimo 2018 m. ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų pajamoms, gautoms už Graikijos Vyriausybės obligacijas, laikomas pagal Susitarimą dėl grynojo finansinio turto ir Vertybinių popierių rinkų programą, lygiaverčių sumų pervedimo atkūrimo);

(5)

nuo 2016 m. Graikijos valdžios sektoriaus balansas yra teigiamas. Tikimasi, kad 2018 m. Graikija bus pasiekusi 3,5 % bendrojo vidaus produkto pirminio pertekliaus tikslą ir prognozuojama, kad ji šį tikslą pasieks ir vidutinės trukmės laikotarpiu. 2015 m. grynasis išorės skolinimas tapo teigiamas, o vėliau užfiksuotas tik nedidelis deficitas. Ekonomikos atsigavimas tęsiasi ir manoma, kad 2018 m. jos augimas siekė 2,0 %, o nedarbas mažėja. Pagal finansinės pagalbos programas Graikija pradėjo įgyvendinti plataus masto struktūrinių reformų darbotvarkę siekdama gerinti verslo aplinką ir didinti konkurencingumą ir nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. toliau ėmėsi priemonių toje srityje;

(6)

tačiau, nepaisant tų reformų, Graikijai ir toliau būdingas didelis iš praeities likęs atsargų disbalansas ir pažeidžiamumas. Visų pirma, kaip nustatyta ir Komisijos 2019 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitoje, parengtoje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 (3) 3 ir 4 straipsnius, Graikijai kyla tam tikrų sunkumų. Manoma, kad 2018 m. trečio ketvirčio pabaigoje valstybės skola sudarė 182,8 % bendrojo vidaus produkto – tai aukščiausias lygis Sąjungoje. 2017 m. – 140,5 % bendrojo vidaus produkto siekusi grynoji tarptautinių investicijų pozicija taip pat išlieka labai didelė; be to, nors einamoji sąskaita beveik subalansuota, to vis dar nepakanka, kad didelė grynoji tarptautinių investicijų pozicija tinkamu tempu būtų sumažinta iki apdairaus lygio. 2013 m. aukščiausią 27,9 % lygį pasiekęs nedarbas toliau mažėjo, tačiau 2018 m. spalio mėn. vis dar sudarė 18,6 %. Ilgalaikis nedarbas (13,5 % 2018 m. trečią ketvirtį) ir jaunimo nedarbas (39,1 % 2018 m. lapkričio mėn.) taip pat tebėra labai didelis. Verslo aplinką ir teismų sistemą dar reikia iš esmės patobulinti, nes Graikija ir toliau labai atsilieka nuo pirmaujančių šalių keliose srityse, vertinant pagal pagrindinių lyginamųjų ekonominės veiklos rodiklių struktūrinius komponentus (pvz., teismo sprendimui priimti reikalingo laiko, sutarčių vykdymo užtikrinimo, nuosavybės registravimo, nemokumo problemų sprendimo ir kt.);

(7)

bankų sektorius tebėra pakankamai kapitalizuotas, tačiau ir toliau patiria sunkumų, susijusių su didelėmis neveiksnių pozicijų sankaupomis ir mažu pelningumu, o ryšiai su valstybe išlieka stiprūs. 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigoje neveiksnių pozicijų tebebuvo labai daug: jos sudarė 84,7 mlrd. EUR arba 46,7 % visų balansinių pozicijų. Graikija priėmė pagrindines reformas pagal programą ir artimiausiu metu ketina parengti papildomų priemonių, sustiprinti neveiksnių pozicijų mažinimo sistemą ir taip padėti sutvarkyti bankų balansus. Tačiau reikės nuolatinių pastangų, kad neveiksnių pozicijų santykis būtų sumažintas iki tvaraus lygio, o finansų įstaigoms būtų sudarytos sąlygos nuolat vykdyti tarpininkavimo ir rizikos valdymo funkciją;

(8)

nuo 2010 m. Graikijai buvo užkirstas kelias skolintis finansų rinkoje; 2017 m. liepos mėn. išleidusi Vyriausybės obligacijų ji pamažu atgauna galimybę patekti į rinką. 2019 m. sausio mėn. Graikija sėkmingai išleido obligacijų; tai buvo pirma jos emisija nuo tada, kai baigėsi programa. Vis tik dėl išorės ekonominės rizikos ir vidaus sunkumų palaikant reformų įgyvendinimą vidutinės trukmės laikotarpiu Graikijos skolinimosi sąlygos išlieka nestabilios.

(9)

2018 m. lapkričio 21 d. Komisija paskelbė savo pirmą Graikijos įvertinimą pagal griežtesnę priežiūrą. Komisijos atliktame ir jos komunikate pateiktame vertinime aprašyta pažanga, padaryta vykdant euro grupėje Graikijos prisiimtus bendrų ir konkrečių reformų įsipareigojimus, ir padaryta išvada, kad reformų įgyvendinimas pasistūmėjo, tačiau reikia tolesnių veiksmų, kad Graikijos reformų įsipareigojimai būtų įvykdyti (4);

(10)

atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad griežtesnę priežiūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 2 straipsnį pagrindžiančios sąlygos vis dar egzistuoja. Visų pirma, Graikijai ir toliau kyla su finansiniu stabilumu susijusi rizika, kuri, jei pasireikštų, galėtų turėti neigiamą šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms. Jei koks nors šalutinis poveikis pasireikštų, jis galėtų būti netiesioginis, t. y. paveikti investuotojų pasitikėjimą ir kartu bankų ir valstybių refinansavimo išlaidas kitose euro zonos valstybėse narėse;

(11)

todėl vidutiniu laikotarpiu Graikija turi ir toliau imtis priemonių sunkumų šaltiniams arba potencialiems šaltiniams šalinti ir įgyvendinti struktūrines reformas patikimam ir tvariam ekonomikos atsigavimui paremti, kad sumažintų kelių iš praeities likusių veiksnių poveikį. Tie veiksniai, be kita ko, yra didelis ir užsitęsęs nuosmukis per krizę, Graikijos skolos naštos dydis, finansų sektoriaus pažeidžiamumas, vis dar palyginti stiprios finansų sektoriaus ir Graikijos viešųjų finansų tarpusavio sąsajos, be kita ko, valstybės nuosavybės forma, rizika, kad didelė įtampa bet kuriame iš tų sektorių gali išplisti į kitas valstybes nares, taip pat euro zonos valstybėms narėms kylanti rizika dėl Graikijos valstybės skolos;

(12)

siekiant pašalinti likutinę riziką ir stebėti, kaip vykdomi tuo tikslu prisiimti įsipareigojimai, būtina ir tinkama pratęsti griežtesnės priežiūros taikymą Graikijai pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 2 straipsnio 1 dalį;

(13)

2019 m. vasario 14 d. atsiųstu raštu Graikijai buvo suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę apie Komisijos vertinimą. 2019 m. vasario 15 d. atsakyme Graikija iš esmės sutiko su Komisijos atliktu šaliai kylančių ekonominių iššūkių, kurie yra pagrindas tęsti griežtesnę priežiūrą, vertinimu;

(14)

Graikija ir toliau gaus techninę paramą pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą (kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/825 (5)), kuri skiriama reformoms rengti ir įgyvendinti, taip pat pagrindinėms reformoms tęsti ir užbaigti vykdant politinius įsipareigojimus, stebimus taikant griežtesnę priežiūrą;

(15)

vykdydama griežtesnę priežiūrą Komisija ketina glaudžiai bendradarbiauti su Europos stabilumo mechanizmu pagal jo išankstinio perspėjimo sistemą,