28.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/1

(1)

pakeitimas vertybiniais popieriais yra svarbi gerai veikiančių finansų rinkų dalis, nes padeda įvairinti kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos) finansavimo ir rizikos įvairinimo šaltinius ir išlaisvinti reguliuojamąjį kapitalą, kad jį paskui būtų galima perskirstyti tolesniam skolinimui, visų pirma realiosios ekonomikos finansavimui. Be to, pakeitimas vertybiniais popieriais įstaigoms ir kitiems rinkos dalyviams suteikia papildomų investavimo galimybių, taip sudarant sąlygas portfelio diversifikavimui ir palengvinant finansavimo srautą įmonėms ir asmenims tiek valstybėse narėse, tiek tarpvalstybiniu mastu visoje Sąjungoje. Vis dėlto tą naudą reikia įvertinti pagal jo galimas sąnaudas ir riziką, įskaitant jo poveikį finansų stabilumui. Pirmasis finansų krizės etapas, prasidėjęs 2007 m. vasarą, parodė, kad dėl nepatikimos praktikos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose kilo didelė grėsmė finansų sistemos vientisumui, visų pirma dėl pernelyg didelio sverto susidarymo, neskaidrių ir sudėtingų struktūrų, dėl kurių kilo kainodaros problemų, dėl automatiško rėmimosi išorės reitingais arba investuotojų ir iniciatorių interesų nesuderinamumo (toliau – naudojimosi užimama padėtimi rizikos);

(2)

pastaraisiais metais pakeitimo vertybiniais popieriais emisijos apimtys Sąjungoje buvo mažesnės už prieš krizę buvusį aukščiausią lygį dėl kelių priežasčių, įskaitant dažnai su tokiais sandoriais susijusį stigmatizavimą. Siekiant užkirsti kelią vėl atsirasti aplinkybėms, sukėlusioms finansų krizę, pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų atsigavimas turėtų būti grindžiamas patikima prudencine rinkos praktika. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402 (4) išdėstomi bendros pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos esminiai elementai ir kriterijai, pagal kuriuos nustatomas paprastas, skaidrus ir standartizuotas (PSS) pakeitimas vertybiniais popieriais, ir priežiūros sistema, skirta stebėti, ar iniciatoriai, rėmėjai, emitentai ir instituciniai investuotojai teisingai taiko tuos kriterijus. Be to, tame reglamente numatomi bendri rizikos išlaikymo, išsamaus patikrinimo ir informacijos atskleidimo reikalavimai visiems finansinių paslaugų sektoriams;

(3)

atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/2402 tikslus, turėtų būti iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (5) nustatyti reguliuojamojo kapitalo reikalavimai įstaigoms, inicijuojančioms, remiančioms ar investuojančioms į pakeitimą vertybiniais popieriais, kad būtų tinkamai atspindėtos konkrečios PSS pakeitimo vertybiniais popieriais ypatybės, kai toks pakeitimas vertybiniais popieriais taip pat tenkina papildomus šiame reglamente nustatytus reikalavimus, ir būtų pašalinti per finansų krizę išryškėję trūkumai, visų pirma automatiškas rėmimasis išorės reitingais, pernelyg maži rizikos koeficientai aukštą reitingą turintiems pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams ir, atvirkščiai, pernelyg dideli rizikos koeficientai žemą reitingą turintiems segmentams, taip pat nepakankamas jautrumas rizikai. 2014 m. gruodžio 11 d. Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) paskelbė „Pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos patikslinimus“ (patikslintą Bazelio sistemą), kuriuose išdėstyti įvairūs pakeitimui vertybiniais popieriais taikomų reguliuojamojo kapitalo standartų pakeitimai, konkrečiai skirti tiems trūkumams pašalinti. 2016 m. liepos 11 d. BBPK paskelbė atnaujintą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų reguliuojamojo kapitalo tvarkos standartą, į kurį įtraukta „paprasto, skaidraus ir palyginamo“ pakeitimo vertybiniais popieriais reguliuojamojo kapitalo tvarka. Tuo standartu iš dalies keičiama patikslinta Bazelio sistema. Darant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimus, turėtų būti atsižvelgiama į patikslintos Bazelio sistemos nuostatas su pakeitimais;

(4)

visos įstaigos kapitalo reikalavimus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 turėtų apskaičiuoti pagal tuos pačius metodus. Pirmiausia, siekiant panaikinti bet kokį automatišką rėmimąsi išorės reitingais, įstaiga turėtų naudoti savo pačios reguliuojamojo kapitalo reikalavimų apskaičiavimą, kai įstaiga turi leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą metodą (IRB metodą) tos pačios rūšies kaip ir pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinės pozicijos pozicijų atžvilgiu ir gali apskaičiuoti reguliuojamojo kapitalo reikalavimus pagrindinių pozicijų atžvilgiu taip, tarsi tos pozicijos nebūtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais (Kirb), kiekvienu atveju naudodama tam tikrus iš anksto nustatytus įvesties duomenis (pakeitimo vertybiniais popieriais IRB metodas – SEC-IRBA metodas). Įstaigos, kurios negali naudoti SEC-IRBA metodo savo konkretaus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atžvilgiu, turėtų turėti galimybę naudoti pakeitimo vertybiniais popieriais standartizuotą metodą (SEC-SA metodą). Taikant SEC-SA metodą turėtų būti remiamasi formule, kurioje kaip įvesties duomenys naudojami kapitalo reikalavimai, kurie būtų apskaičiuojami kredito rizikai taikant standartizuotą metodą pagrindinių pozicijų atžvilgiu tarsi jos nebūtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais (KSA). Kai pirmais dviem metodais naudotis negalima, įstaigos turėtų turėti galimybę taikyti išorės reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais metodą (SEC-ERBA metodą). Taikant SEC-ERBA metodą kapitalo reikalavimai pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams turėtų būti priskirti remiantis pastarųjų išorės reitingu. Vis dėlto įstaigos turėtų visada kaip atsarginį metodą taikyti SEC-ERBA metodą, kai žemą reitingą turinčių ar tam tikrų vidutinį reitingą turinčių PSS pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų atveju negalima taikyti SEC-IRBA metodo. Ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais atveju galimybės po SEC-IRBA metodo panaudoti SEC-SA metodą turėtų būti dar labiau apribotos. Be to, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę uždrausti taikyti SEC-SA metodą, kai jį taikant negalima tinkamai pašalinti rizikos, kurią kelia pakeitimas vertybiniais popieriais įstaigos mokumui arba finansiniam stabilumui. Pranešus kompetentingai institucijai, įstaigoms turėtų būti leidžiama taikyti SEC-ERBA metodą visiems jų turimiems reitinguotiesiems pakeitimams vertybiniais popieriais, kai jos negali taikyti SEC-IRBA metodo;

(5)

naudojimosi užimama padėtimi rizika ir modelio rizika yra labiau siejamos su pakeitimu vertybiniais popieriais nei su kitu finansiniu turtu ir lemia tam tikrą netikrumą apskaičiuojant kapitalo reikalavimus pakeitimui vertybiniais popieriais net tada, kai buvo atsižvelgta į visus atitinkamus rizikos veiksnius. Siekiant tinkamai atsižvelgti į šių rūšių riziką, Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų numatyta ne mažesnė kaip 15 % rizikos koeficientų apatinė riba visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Tačiau pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais yra sudėtingesnis ir rizikingesnis, todėl pagal Reglamentą (ES) 2017/2402 leidžiamos tik tam tikros pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais rūšys. Be to, pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms turėtų būti taikomas konservatyvesnis reguliuojamojo kapitalo apskaičiavimas ir 100 % rizikos koeficientų apatinė riba;

(6)

turėtų būti nereikalaujama, kad didesnio prioriteto pozicijai įstaiga taikytų didesnį rizikos koeficientą nei tas, kuris būtų taikomas, jeigu pagrindines pozicijas ji turėtų tiesiogiai, taip atspindint kredito vertės padidinimo naudą, kurią gauna didesnio prioriteto pozicijos iš mažesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais struktūros segmentų. Todėl Reglamente (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti numatytas skaidrumo metodas, kurį taikant didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai turėtų būti priskirtas didžiausias rizikos koeficientas, lygus pagrindinėms pozicijoms taikytinam pagal poziciją įvertintam vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui, ir laikantis tam tikrų sąlygų tokiu metodu turėtų būti galima naudotis nepriklausomai nuo to, ar susijusi pozicija yra reitinguotoji ar nereitinguotoji pozicija, ir nuo pagrindinei grupei taikomo metodo (standartizuoto metodo arba IRB metodo);

(7)

pagal dabartinę sistemą įstaigos, kurios kapitalo reikalavimus pagrindinėms pozicijoms gali apskaičiuoti pagal IRB metodą taip, tarsi tos pozicijos nebūtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais (KIRB), didžiausioms pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms gali taikyti bendrą aukščiausią ribą. Tiek, kiek pakeitimo vertybiniais popieriais procesas sumažina su pagrindinėmis pozicijomis siejamą riziką, šia aukščiausia riba turėtų galėti naudotis visos įstaigos iniciatorės ir rėmėjos, nepaisant to, kokį metodą jos taiko reguliuojamojo kapitalo reikalavimams pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiuoti;

(8)

kaip 2015 m. liepos mėn. ataskaitoje dėl reikalavimus atitinkančio pakeitimo vertybiniais popieriais nurodė Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (6), empiriniai įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių duomenys rodo, kad per finansų krizę PSS pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių veiksnumas buvo geresnis nei kitų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių ir tai rodo, kad vykdant PSS pakeitimą vertybiniais popieriais naudojamos paprastos ir skaidrios struktūros ir tvirta vykdymo praktika, kurios lemia mažesnę kredito riziką, operacinę riziką ir naudojimosi užimama padėtimi riziką. Todėl Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 tikslinga iš dalies pakeisti, kad PSS pakeitimui vertybiniais popieriais būtų numatyti tinkami rizikai jautrūs kalibravimo dydžiai su sąlyga, kad jie tenkins ir papildomus reikalavimus siekiant kuo labiau sumažinti riziką, tokiu būdu, kurį toje ataskaitoje rekomendavo EBI ir kuris visų pirma susijęs su mažesne 10 % rizikos koeficientų apatine riba didesnio prioriteto pozicijoms;

(9)

PSS pakeitimui vertybiniais popieriais taikytini mažesni kapitalo reikalavimai turėtų būti taikomi tik tokiam pakeitimui vertybiniais popieriais, kai pagrindinių pozicijų nuosavybė perleidžiama specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektui arba SPPVPS (tradiciniam pakeitimui vertybiniais popieriais). Tačiau įstaigoms, kurios išlaiko sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais didesnio prioriteto pozicijas, užtikrintas pagrindine paskolų mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) grupe, taip pat turėtų būti leidžiama šioms pozicijoms taikyti mažesnius kapitalo reikalavimus, kuriuos galima taikyti PSS pakeitimui vertybiniais popieriais, kai tokie sandoriai laikomi aukštos kokybės sandoriais pagal tam tikrus griežtus kriterijus, be kita ko, dėl reikalavimus atitinkančių investuotojų. Visų pirma, tokiam sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais pogrupiui turėtų būti suteikta valstybės narės centrinės valdžios, centrinio banko ar skatinamojo finansavimo subjekto, arba institucinio investuotojo garantija ar priešpriešinė garantija, su sąlyga, kad institucinio investuotojo garantija ar priešpriešinė garantija yra visiškai užtikrinta indėliais įstaigose iniciatorėse. PSS pakeitimo vertybiniais popieriais lengvatinė reguliuojamojo kapitalo tvarka, kurią būtų galima taikyti tiems sandoriams pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, nedaro poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemos, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES (7), laikymuisi;

(10)

siekiant suderinti priežiūros praktiką visoje Sąjungoje, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai, atsižvelgiant į EBI ataskaitą, turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos kredito rizikos perkėlimo trečiosioms šalims išsamesnės sąlygos, proporcingo kredito rizikos perkėlimo trečiosioms šalims samprata ir reikalavimai dėl kompetentingų institucijų atliekamo kredito rizikos perkėlimo vertinimo tiek tradicinio, tiek sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (8) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(11)

techniniais finansinių paslaugų standartais tinkama investuotojų ir vartotojų apsauga turėtų būti užtikrinta visoje Sąjungoje. Būtų efektyvu ir tikslinga pavesti EBI, kaip itin specializuotos praktinės patirties turinčiai įstaigai, parengti ir Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų, kurie nėra susiję su sprendimais dėl politikos, projektus;

(12)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EBI parengtus techninių reguliavimo standartus dėl pakankamai konservatyvaus metodo grynųjų pinigų avanso priemonių nepanaudotos dalies sumai nustatyti, kai apskaičiuojama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos vertė, taip pat dėl išsamesnio sąlygų, pagal kurias įstaigoms leidžiama apskaičiuoti pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės KIRB, panašiai kaip įsigytų gautinų sumų, nustatymo. Komisija tuos techninių reguliavimo standartų projektus turėtų patvirtinti priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius;

(13)

kiti pakeitimo vertybiniais popieriais reguliuojamojo kapitalo reikalavimai nustatyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013, turėtų būti keičiami, tik tuo atveju, jei būtina atspindėti naują metodų hierarchiją ir specialias PSS pakeitimo vertybiniais popieriais nuostatas. Visų pirma nuostatos, susijusios su reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimu ir reikalavimai dėl išorinių kredito rizikos vertinimų turėtų būti toliau taikomi iš esmės tomis pačiomis sąlygomis kaip ir dabar. Vis dėlto visa Reglamento (ES) Nr. 575/2013 penkta dalis turėtų būti panaikinta, išskyrus reikalavimą taikyti papildomus rizikos koeficientus, kuris turėtų būti taikomas įstaigoms, kurios pažeidė Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyrių;

(14)

šiame reglamente nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimus tikslinga taikyti visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Vis dėlto, siekiant kuo labiau sumažinti pereinamojo laikotarpio sąnaudas ir sudaryti sąlygas sklandžiai pereiti prie naujos sistemos, įstaigos visoms neapmokėtoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias jos turi šio reglamento taikymo pradžios dieną, turėtų toliau, iki 2019 m. gruodžio 31 d., taikyti ankstesnę sistemą, t. y. atitinkamas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatas, kurios buvo taikomos prieš pradedant taikyti šį reglamentą,

1.

4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

2.

36 straipsnio 1 dalies k punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

3.

109 straipsnis pakeičiamas taip:

„109 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertinimas

Įstaigos apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą pagal 5 skyrių.“

4.

134 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Kai įstaiga teikia kredito užtikrinimą tam tikram pozicijų skaičiui su sąlyga, kad n-tasis įsipareigojimų, susijusių su tomis pozicijomis, neįvykdymas nulemia mokėjimą ir dėl tokio kredito įvykio sutartis nutraukiama, apskaičiuojant pagal riziką įvertintos pozicijos vertę, bus sudedami į krepšelį įtrauktų pozicijų rizikos koeficientai, neskaitant n-1 pozicijų, tačiau neviršijant 1 250 %, ir gauta suma dauginama iš kredito išvestinės finansinės priemonės suteikto užtikrinimo nominaliosios vertės. n-1 pozicijos, kurios turi būti nesumuojamos, nustatomos remiantis principu, kad į jas įtraukiamos tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę pagal riziką įvertintų pozicijų sumą nei bet kuri į sumavimą įtrauktų pagal riziką įvertintų pozicijų suma.“

5.

142 straipsnio 1 dalies 8 punktas išbraukiamas.

6.

153 straipsnio 7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:

„7.   Įsigytoms įmonių gautinoms sumoms grąžintini pirkimo kainos diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurie suteikia pirmojo nuostolio apsaugą nuo nuostolių, patirtų dėl įsipareigojimų neįvykdymo, dėl sumažėjimo arba abiem atvejais, gali būti vertinami kaip pirmojo nuostolio apsauga, kurią suteikia gautinų sumų pirkėjas arba užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos gavėjas pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius. Grąžintiną pirkimo kainos diskontą teikiantis pardavėjas ir užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos teikėjas juos vertina kaip pirmojo nuostolio poziciją pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius.

8.   Kai įstaiga teikia kredito užtikrinimą tam tikram pozicijų skaičiui su sąlyga, kad n-tasis įsipareigojimų, susijusių su tomis pozicijomis, neįvykdymas nulemia mokėjimą ir dėl tokio kredito įvykio sutartis nutraukiama, apskaičiuojant pagal riziką įvertintos pozicijos vertę, bus sudedami į krepšelį įtrauktų pozicijų rizikos koeficientai, neskaitant n-1 pozicijų, jei tikėtino nuostolio dydžio, padauginto iš 12,5, ir pagal riziką įvertintos pozicijos dydžio suma neviršija kredito išvestine priemone suteikto užtikrinimo nominaliosios vertės, padaugintos iš 12,5. n-1 pozicijos, kurios turi būti nesumuojamos, nustatomos remiantis principu, kad į jas įtraukiamos tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę pagal riziką įvertintų pozicijų sumą nei bet kuri į sumavimą įtrauktų pagal riziką įvertintų pozicijų suma. 1 250 % dydžio rizikos įvertinimas taikomas į krepšelį įtrauktoms pozicijoms, kurių atžvilgiu įstaiga negali nustatyti rizikos įvertinimo pagal IRB metodą.“

7.

154 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms grąžintini pirkimo kainos diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurios suteikia pirmojo nuostolio apsaugą nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo atvejais, nuostolių dėl sumažėjimo atvejais arba abiem atvejais, gautinų sumų pirkėjo arba užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos gavėjo gali būti vertinami kaip pirmojo nuostolio apsauga pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius. Grąžintiną pirkimo kainos diskontą teikiantis pardavėjas ir užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos teikėjas juos vertina kaip pirmojo nuostolio poziciją pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius.“

8.

197 straipsnio 1 dalies h punktas pakeičiamas taip:

9.

Trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrius pakeičiamas taip:

„5 SKYRIUS

Pakeitimas vertybiniais popieriais

1 Skirsnis

Paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžtys ir kriterijai

242 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   pasirinkimo panaikinti sandoris– sandoris, pagal kurį iniciatoriui suteikiama sutartinė teisė atšaukti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas prieš visų pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimą, atperkant grupėje likusias pagrindines pozicijas tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, arba nutraukiant kredito apsaugą sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, abiem atvejais, kai likusi neapmokėtų pagrindinių pozicijų suma sumažėja iki tam tikro nustatyto dydžio arba tampa už jį mažesnė;

2.   kredito vertės didinimo palūkanomis elementas– į balansą įtrauktas turtas, atitinkantis pinigų srautų, susijusių su būsimomis pajamomis iš maržos, vertę, kuris yra subordinuotas pakeitimo vertybiniais popieriais segmentas;

3.   likvidumo priemonė– likvidumo priemonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 14 punkte;

4.   nereitinguotoji pozicija– pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, neturinti reikalavimus atitinkančio kredito rizikos vertinimo pagal 4 skirsnį;

5.   reitinguotoji pozicija– pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, turinti reikalavimus atitinkantį kredito rizikos vertinimą pagal 4 skirsnį;

6.   didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija– pozicija, padengta arba užtikrinta pirmu reikalavimu iš visų pagrindinių pozicijų, šiuo tikslu neatsižvelgiant į sumas, mokėtinas pagal palūkanų normos arba valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartis, mokesčius ar kitus panašius mokėjimus, ir nepaisant visų su terminais susijusių skirtumų, palyginti su vienu ar daugiau kitų didesnio prioriteto segmentų, su kuriais ta pozicija proporcingai dalijasi nuostoliais;

7.   IRB metodo grupė– tokios rūšies pagrindinių pozicijų grupė, kurios atžvilgiu įstaiga turi leidimą taikyti IRB metodą ir visų šių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 3 skyrių;

8.   mišri grupė– tokios rūšies pagrindinių pozicijų grupė, kurios atžvilgiu įstaiga turi leidimą taikyti IRB metodą ir kai kurių, tačiau ne visų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 3 skyrių;

9.   įkaito perviršis– bet kokios formos kredito vertės padidinimas, kai pagrindinės pozicijos pateikiamos verte, kuri yra didesnė už pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertę;

10.   paprastas, skaidrus ir standartizuotas pakeitimas vertybiniais popieriais– pakeitimas vertybiniais popieriais, atitinkantis Reglamento (ES) 2017/2402 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

11.   turtu užtikrintų komercinių vekselių programa arba ABCP programa– turtu užtikrintų komercinių vekselių programa arba ABCP programa, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 7 punkte;

12.   turtu užtikrintų komercinių vekselių sandoris arba ABCP sandoris– turtu užtikrintų komercinių vekselių sandoris arba ABCP sandoris, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 8 punkte;

13.   tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais– tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 9 punkte;

14.   sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais– sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 10 punkte;

15.   atnaujinamoji pozicija– atnaujinamoji pozicija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 15 punkte;

16.   išankstinės amortizacijos nuostata– išankstinės amortizacijos nuostata, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 17 punkte;

17.   pirmojo nuostolio segmentas– pirmojo nuostolio segmentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 18 punkte;

18.   tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija– pozicija, kuri yra subordinuota didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atžvilgiu ir kuri yra didesnio prioriteto nei pirmojo nuostolio segmentas, kuriai taikomas mažesnis nei 1 250 %, tačiau didesnis nei 25 % rizikos koeficientas pagal 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius;

19.   skatinamojo finansavimo subjektas– valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios įsteigta įmonė arba subjektas, kuris teikia skatinamąsias paskolas arba suteikia skatinamąsias garantijas ir kurio pagrindinis tikslas yra ne pelno siekimas ar rinkos dalies padidinimas, o valdžios viešosios politikos tikslų propagavimas, jei pagal valstybės pagalbos taisykles ta valdžia yra įpareigota apsaugoti įmonės ar subjekto ekonominį pagrindą ir išlaikyti jo gyvybingumą viso jų veikimo metu, arba jei valstybės narės centrinė, regioninė arba vietos valdžia yra tiesiogiai ar netiesiogiai garantavusi bent 90 % jų pradinio kapitalo ar finansavimo arba jų teikiamos skatinamosios paskolos.

243 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris atitinka diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus, kriterijai

1.   ABCP programos arba sandorio pozicijoms, kurios laikomos PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, gali būti taikoma 260, 262 ir 264 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu tenkinami šie reikalavimai:

Iš prekybos gautinų sumų atveju pirmos pastraipos b punktas netaikomas, kai tų iš prekybos gautinų sumų kredito rizika yra visiškai padengta reikalavimus atitinkančiu kredito užtikrinimu pagal 4 skyrių, jeigu tokiu atveju užtikrinimo teikėjas yra įstaiga, draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė. Taikant šią pastraipą, siekiant nustatyti, ar jos yra visiškai padengtos ir ar tenkinamas koncentracijos limitas, naudojama tik ta iš prekybos gautinų sumų dalis, kuri lieka atsižvelgus į pirkimo kainos diskontų ir įkaito perviršio poveikį.

Pirmos pastraipos b punktas netaikomas toms pakeistoms vertybiniais popieriais likutinėms išperkamosios nuomos vertėms, kurioms nekyla refinansavimo ar perpardavimo rizika dėl pagal 201 straipsnio 1 dalį reikalavimus atitinkančios trečiosios šalies teisiškai vykdytino įsipareigojimo atpirkti arba perfinansuoti iš anksto nustatytos sumos poziciją.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, kai įstaiga taiko 248 straipsnio 3 dalį arba kai jai buvo suteiktas leidimas taikyti vidinį vertinimo metodą pagal 265 straipsnį, rizikos koeficientas, kurį ta įstaiga priskirtų likvidumo priemonei, kuri visiškai padengia pagal ABCP programą išleistus turtu užtikrintus komercinius vekselius, yra lygus 100 % arba mažesnis.

2.   Kitoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nei ABCP programos arba sandorio pozicijos, kurios laikomos PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, gali būti taikoma 260, 262 ir 264 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu tenkinami šie reikalavimai:

2 Skirsnis

Reikšmingo rizikos perleidimo pripažinimas

244 straipsnis

Tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1.   Įstaiga iniciatorė tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuodama savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, gali neįtraukti pagrindinių pozicijų, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

2.   Reikšminga kredito rizika laikoma perleista bet kuriuo iš šių atvejų:

Kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų pakeitimu vertybiniais popieriais pagal a arba b punktą, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga kredito rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.

3.   Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iniciatorėms pripažinti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusį reikšmingos kredito rizikos perleidimą, jeigu įstaiga iniciatorė kiekvienu atveju įrodo, kad nuosavų lėšų reikalavimų sumažinimas, kurį iniciatorius pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims. Leidimas gali būti suteikiamas, tik jeigu įstaiga tenkina abi šias sąlygas:

4.   Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

5.   Kompetentingos institucijos praneša EBI apie tuos atvejus, kai jos nusprendė, kad galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas nėra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims pagal 2 dalį, ir apie atvejus, kai įstaigos pasirinko taikyti 3 dalį.

6.   EBI stebi priežiūros praktikos, taikomos reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimui vykdant tradicinį pakeitimą vertybiniais popieriais pagal šį straipsnį, įvairovę. Visų pirma EBI peržiūri:

EBI savo išvadas praneša Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d. Komisija, atsižvelgusi į EBI ataskaitą, gali priimti deleguotąjį aktą pagal 462 straipsnį, kad papildytų šį reglamentą patikslindama šios dalies a, b ir c punktuose išvardytus dalykus.

245 straipsnis

Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1.   Įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir prireikus pagrindinių pozicijų tikėtinų nuostolių sumas pagal 251 ir 252 straipsnius, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

2.   Reikšminga kredito rizika laikoma perleista bet kuriuo iš šių atvejų:

Kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų šiuo pakeitimu vertybiniais popieriais, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga kredito rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.

3.   Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iniciatorėms pripažinti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusį reikšmingos kredito rizikos perleidimą, jeigu įstaiga iniciatorė kiekvienu atveju įrodo, kad nuosavų lėšų reikalavimų sumažinimas, kurį iniciatorius pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims. Leidimas gali būti suteikiamas, tik jeigu įstaiga tenkina abi šias sąlygas:

4.   Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

5.   Kompetentingos institucijos praneša EBI apie tuos atvejus, kai jos nusprendė, kad galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas nėra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims pagal 2 dalį, ir apie atvejus, kai įstaigos pasirinko taikyti 3 dalį.

6.   EBI stebi priežiūros praktikos, taikomos reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimui vykdant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais pagal šį straipsnį, įvairovę. Visų pirma EBI peržiūri:

EBI savo išvadas praneša Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d. Komisija, atsižvelgusi į EBI ataskaitą, gali priimti deleguotąjį aktą pagal 462 straipsnį, kad papildytų šį reglamentą patikslindama šios dalies a, b ir c punktuose išvardytus dalykus.

246 straipsnis

Veiklai taikomi reikalavimai dėl išankstinės amortizacijos nuostatų

Kai į pakeitimą vertybiniais popieriais yra įtrauktos atnaujinamosios pozicijos ir išankstinės amortizacijos nuostatos ar panašios nuostatos, laikoma, kad įstaiga iniciatorė perleidžia reikšmingą kredito riziką, tik jeigu laikomasi 244 ir 245 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o pritaikius išankstinės amortizacijos nuostatą, ji neturi tokio poveikio:

3 Skirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

247 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1.   Kai įstaiga iniciatorė yra perleidusi su pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis siejamą reikšmingą kredito riziką pagal 2 skirsnį, ta įstaiga gali:

2.   Kai įstaiga iniciatorė nusprendė taikyti 1 dalį, ji pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias gali turėti, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja, kaip nurodyta šiame skyriuje.

Kai įstaiga iniciatorė nėra perleidusi reikšmingos kredito rizikos arba yra nusprendusi netaikyti 1 dalies, jai nereikia apskaičiuoti jokių turimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, tačiau ji, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, toliau įtraukia pagrindines pozicijas taip, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

3.   Kai yra pozicija skirtingų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų pozicijų atžvilgiu, pozicija kiekvieno segmento atžvilgiu laikoma atskira pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija. Laikoma, kad kredito užtikrinimo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms teikėjai turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos apima pakeitimo vertybiniais popieriais, susijusio su palūkanų normos ar valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurias įstaiga sudarė vykdydama sandorį, pozicijas.

4.   Tuo atveju, jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija neatskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, 92 straipsnio 3 dalies tikslais pagal riziką įvertintos pozicijos suma įtraukiama į bendrą įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumų vertę.

5.   Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš atitinkamo bendrojo rizikos koeficiento.

6.   Bendrasis rizikos koeficientas nustatomas kaip šiame skyriuje nustatyto rizikos koeficiento ir bet kokio papildomo rizikos koeficiento pagal 270a straipsnį suma.

248 straipsnis

Pozicijos vertė

1.   Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pozicijos vertė apskaičiuojama taip:

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, koks yra pakankamai konservatyvus metodas nepanaudotos dalies sumai nustatyti, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies trečioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

2.   Kai įstaiga turi dvi arba daugiau sutampančių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ji įtraukia tik vieną iš tų pozicijų.

Kai pozicijos sutampa iš dalies, įstaiga gali suskaidyti poziciją į dvi dalis ir sutapimą pripažinti tik vienai daliai pagal pirmą pastraipą. Kitu atveju įstaiga pozicijas gali vertinti tarsi jos būtų visiškai sutampančios, kapitalo apskaičiavimo tikslais atsižvelgdama į tą poziciją, kuri lemia didesnes pagal riziką įvertintų pozicijų sumas.

Įstaiga taip pat gali pripažinti sutapimą tarp nuosavų lėšų reikalavimo pozicijoms, esant specifinei rizikai, prekybos knygoje ir nuosavų lėšų reikalavimo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ne prekybos knygoje, jei įstaiga gali apskaičiuoti ir palyginti su atitinkamomis pozicijomis susijusius nuosavų lėšų reikalavimus.

Taikant šią dalį dvi pozicijos laikomos sutampančiomis, kai jos tarpusavyje yra užskaitomos tokiu būdu, kad įstaiga gali išvengti nuostolių, atsirandančių dėl vienos pozicijos, vykdydama prievoles, kurių reikalaujama pagal kitą poziciją.

3.   Kai ABCP programų pozicijoms taikomas 270c straipsnio d punktas, įstaiga gali naudoti likvidumo priemonei priskirtą rizikos koeficientą apskaičiuodama pagal riziką įvertintos turtu užtikrintų komercinių vekselių pozicijos sumą, jei likvidumo priemonė padengia 100 % pagal ABCP programą išleistų turtu užtikrintų komercinių vekselių ir likvidumo priemonė yra lygiaverčio prioriteto turtu užtikrintiems komerciniams vekseliams taip, kad jie sudaro sutampančias pozicijas. Įstaiga kompetentingoms institucijoms praneša apie atvejus, kai taikė šioje dalyje išdėstytas nuostatas. Siekdama nustatyti 100 % padengimą, nustatytą šioje dalyje, įstaiga gali atsižvelgti į kitas ABCP programos likvidumo priemones, jeigu jos sudaro sutampančią poziciją su turtu užtikrintais komerciniai vekseliais.

249 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos mažinimo pripažinimas

1.   Įstaiga gali pripažinti tiesioginį arba netiesioginį kredito užtikrinimą, susijusį su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kai laikomasi šiame skyriuje ir 4 skyriuje nustatytų kredito rizikos mažinimo reikalavimų.

2.   Reikalavimus atitinkantis tiesioginis kredito užtikrinimas yra tik finansinė užtikrinimo priemonė, pripažįstama apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikant 2 skyrių, kaip nustatyta 4 skyriuje, o kredito rizikos mažinimo pripažinimas priklauso nuo to, ar laikomasi atitinkamų 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.

Reikalavimus atitinkantis yra tik toks netiesioginis kredito užtikrinimas ir tokie netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, kurie atitinka reikalavimus pagal 4 skyrių, o kredito rizikos mažinimo pripažinimas priklauso nuo to, ar laikomasi atitinkamų 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, 201 straipsnio 1 dalies a–h punktuose išvardyti reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai turi turėti pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kurį sudaro 2 ar aukštesnis kredito kokybės žingsnis, priskirtas per kredito užtikrinimo pirmąjį pripažinimą, o paskui – 3 ar aukštesnis kredito kokybės žingsnis. Šioje pastraipoje nustatytas reikalavimas netaikomas reikalavimus atitinkančioms pagrindinėms sandorio šalims.

Įstaigos, kurioms leidžiama taikyti IRB metodą užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, gali įvertinti atitiktį reikalavimams pagal šios dalies pirmą pastraipą, remdamosi užtikrinimo teikėjo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, kuri siejama su 136 straipsnyje nurodytais kredito kokybės žingsniais, lygiavertiškumu.

4.   Nukrypstant nuo 2 dalies, SPPVPS laikomi reikalavimus atitinkančiais užtikrinimo teikėjais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

5.   Taikant 4 dalį, užtikrinimo vertė, pakoreguota dėl bet kokių valiutų ir terminų nesutapimų (GA) pagal 4 skyrių, neviršija pagal kintamumą pakoreguotos to turto rinkos vertės, o rizikos koeficientas, priskirtinas užtikrinimo teikėjo pozicijoms pagal standartizuotą metodą (g), nustatomas kaip vidutinis svertinis rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui kaip finansinei užtikrinimo priemonei pagal standartizuotą metodą.

6.   Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai proporcingai taikomas visiškas kredito užtikrinimas arba dalinis kredito užtikrinimas, taikomi šie reikalavimai:

7.   Visais atvejais, kuriems netaikoma 6 dalis, taikomi šie reikalavimai:

8.   Vidaus reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-IRBA metodas) arba standartizuotą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-SA metodas) pagal 3 poskirsnį naudojančios įstaigos nuostolių priskyrimo ribą (A) ir nuostolių atskyrimo ribą (D) nustato atskirai kiekvienai pozicijai, gautai pagal 7 dalį, tarsi jos, sandorio sudarymo metu, būtų išleistos kaip atskiros pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos. Atitinkamai KIRB arba KSA vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į pradinę pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grupę.

9.   Įstaigos, pradinei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai naudojančios išorės reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-ERBA metodas) pagal 3 poskirsnį, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pozicijoms, gautoms pagal 7 dalį, apskaičiuoja taip:

10.   Gauta pozicija, kuri yra mažesnio prioriteto, laikoma didesnio prioriteto neturinčia pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, net jei pradinė pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija iki užtikrinimo laikoma didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.

250 straipsnis

Netiesioginė parama

1.   Įstaiga rėmėja arba įstaiga iniciatorė, kuri pakeitimui vertybiniais popieriais taiko 247 straipsnio 1 ir 2 dalis apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas arba yra pardavusi savo prekybos knygos priemones ir todėl nebeprivalo turėti nuosavų lėšų su tomis priemonėmis susijusiai rizikai padengti, neteikia tiesioginės ar netiesioginės paramos pakeitimui vertybiniais popieriais daugiau, nei leidžiama pagal sutartines prievoles, kad sumažintų galimus ar esamus nuostolius investuotojams.

2.   Sandoris nelaikomas parama taikant 1 dalį, jeigu į sandorį buvo tinkamai atsižvelgta reikšmingos kredito rizikos perleidimo vertinime ir abi šalys sandorį įvykdė veikdamos savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis). Šiais tikslais įstaiga vykdo visapusišką su sandoriu susijusių kredito aspektų patikrinimą ir atsižvelgia bent jau į visus šiuos dalykus:

3.   Įstaiga iniciatorė ir įstaiga rėmėja kompetentingai institucijai praneša apie visus sudarytus sandorius, susijusius su pakeitimu vertybiniais popieriais, pagal 2 dalį.

4.   EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį pateikia gaires, koks sandoris, taikant šį straipsnį, laikomas sandoriu įprastomis rinkos sąlygomis, ir kokiomis aplinkybėmis sandoris nėra struktūrizuotas taip, kad juo būtų teikiama parama.

5.   Jeigu įstaiga iniciatorė arba įstaiga rėmėja nesilaiko 1 dalies nuostatų, taikomų pakeitimui vertybiniais popieriais, įstaiga, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įtraukia visas to pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindines pozicijas, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, ir atskleidžia šią informaciją:

251 straipsnis

Įstaigų iniciatorių atliekamas pagal riziką įvertintų pozicijų, pakeistų vertybiniais popieriais taikant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais, sumų apskaičiavimas

1.   Apskaičiuodama pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, kai taikytina, naudoja šiame skirsnyje, o ne 2 skyriuje nustatytas apskaičiavimo metodikas. Kai įstaigos pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir prireikus tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja pagal 3 skyrių, tokių pozicijų tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi visai pozicijų, kuriomis užtikrinamas pakeitimas vertybiniais popieriais, grupei. Atsižvelgiant į 252 straipsnį, įstaiga iniciatorė apskaičiuoja visų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal šį skirsnį, įskaitant pozicijas, kurių atžvilgiu įstaiga gali pripažinti kredito rizikos mažinimą pagal 249 straipsnį. Pozicijoms, kurių atžvilgiu taikomas kredito rizikos mažinimas, taikytinas rizikos koeficientas gali būti pakeistas pagal 4 skyrių.

252 straipsnis

Terminų nesutapimo vertinimas sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju

Apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 251 straipsnį, bet koks kredito užtikrinimo, pagal kurį rizika perleidžiama, ir pagrindinių pozicijų terminų nesutapimas apskaičiuojamas taip:

b)

apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal šį skirsnį taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, įstaiga iniciatorė neatsižvelgia į jokį terminų nesutapimą. Visoms kitoms pozicijoms 4 skyriuje nustatytas terminų nesutapimo vertinimas taikomas pagal šią formulę: čia: RW* = pagal riziką įvertintų pozicijų sumos 92 straipsnio 3 dalies a punkto tikslais; RWAss = pagal riziką įvertintų pozicijų sumos pagrindinėms pozicijoms, jeigu jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, apskaičiuojamos proporcingai; RWSP = pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuojamos pagal 251 straipsnį tarsi nebūtų terminų nesutapimo; T = pagrindinių pozicijų terminas, išreikštas metais; t = kredito užtikrinimo terminas, išreikštas metais; t* = 0,25.

253 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas

1.   Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pagal šį skirsnį priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas, įstaigos gali atskaityti tokios pozicijos vertę iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, užuot įtraukusios poziciją į savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimą. Tuo tikslu, apskaičiuojant pozicijos vertę, gali būti atsižvelgiama į reikalavimus atitinkantį tiesioginį kredito užtikrinimą pagal 249 straipsnį.

2.   Jeigu įstaiga pasinaudoja 1 dalyje nustatyta alternatyva, ji gali atimti pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą atskaitytą sumą iš sumos, kuri 268 straipsnyje nurodyta kaip maksimalaus kapitalo reikalavimas, kuris būtų apskaičiuojamas pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

2 poskirsnis

Metodų hierarchija ir bendri parametrai

254 straipsnis

Metodų hierarchija

1.   Kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įstaigos naudoja vieną iš 3 poskirsnyje nustatytų metodų laikydamosi šios hierarchijos:

2.   Įstaiga reitinguotosioms pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas, vietoj SEC-SA metodo naudoja SEC-ERBA metodą kiekvienu iš toliau nurodytų atvejų:

3.   Tais atvejais, kuriems netaikoma 2 dalis, ir nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, įstaiga vietoj SEC-SA metodo gali nuspręsti taikyti SEC-ERBA metodą visoms savo reitinguotosioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas.

Taikant pirmą pastraipą įstaiga apie savo sprendimą praneša kompetentingai institucijai ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 17 d.

Įstaiga apie bet kokį vėlesnį sprendimą papildomai keisti visoms savo reitinguotosioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikytą metodą iki lapkričio 15 d., iš karto po to sprendimo priėmimo, praneša kompetentingai institucijai.

Kompetentingai institucijai nepareiškus jokių prieštaravimų iki gruodžio 15 d., iš karto po antroje arba trečioje pastraipoje nurodyto termino, atitinkamais atvejais, sprendimas, apie kurį įstaiga praneša, įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d. ir galioja tol, kol įsigalioja vėlesnis sprendimas, apie kurį pranešama. Įstaiga tais pačiais metais nenaudoja skirtingų metodų.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos kiekvienu konkrečiu atveju gali drausti įstaigoms taikyti SEC-SA metodą, kai pagal riziką įvertintų pozicijų suma, gauta pritaikius SEC-SA metodą, neatitinka įstaigai arba finansiniam stabilumui kylančios rizikos, įskaitant kredito riziką, susijusią su pagrindinėmis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, bet neapsiribojant ja. Pozicijų, neatitinkančių PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, atveju ypatingas dėmesys skiriamas pakeitimams vertybiniais popieriais, kurie pasižymi labai sudėtingomis ir rizikingomis ypatybėmis.

5.   Nedarant poveikio šio straipsnio 1 daliai, įstaiga gali taikyti vidinio vertinimo metodą, kad apskaičiuotų nereitinguotosios pozicijos ABCP programoje arba ABCP sandoryje pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 266 straipsnį, jeigu tenkinamos 265 straipsnyje nustatytos sąlygos. Jeigu įstaiga yra gavusi leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal 265 straipsnio 2 dalį ir konkreti ABCP programos arba ABCP sandorio pozicija patenka į tokio leidimo taikymo sritį, įstaiga, apskaičiuodama tos pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, taiko tą metodą.

6.   Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai įstaigos taiko SEC-SA metodą pagal 261 straipsnį, taikant 269 straipsnyje nustatytus pakeitimus.

7.   Visais kitais atvejais pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas.

8.   Kompetentingos institucijos praneša EBI apie visus pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktus pranešimus. EBI stebi šio straipsnio poveikį kapitalo reikalavimams ir su šio straipsnio 4 dalies taikymu susijusią priežiūros praktikos įvairovę ir kasmet Komisijai praneša savo išvadas bei pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires.

255 straipsnis

KIRB ir KSA nustatymas

1.   Jeigu įstaiga pagal 3 poskirsnį taiko SEC-IRBA metodą, KIRB ji apskaičiuoja pagal 2–5 dalis.

2.   Įstaiga KIRB nustato pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios būtų apskaičiuotos pagal 3 skyrių pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, padaugindama iš 8 % ir padalydama iš pagrindinių pozicijų pozicijos vertės. KIRB išreiškiamas dešimtaine forma nuo nulio iki vieneto.

3.   Apskaičiuojant KIRB, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, kurios būtų apskaičiuotos pagrindinėms pozicijoms pagal 3 skyrių, apima:

4.   Įstaigos gali apskaičiuoti KIRB pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėms pozicijoms pagal 3 skyriuje nustatytas kapitalo reikalavimų įsigytoms gautinoms sumoms nuostatas. Šiais tikslais mažmeninės pozicijos vertinamos kaip įsigytos mažmeninės gautinos sumos, o nemažmeninės pozicijos – kaip įsigytos įmonių gautinos sumos.

5.   Įstaigos KIRB apskaičiuoja atskirai gautinų sumų sumažėjimo rizikai, susijusiai su pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, kai įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika yra reikšminga tokioms pozicijoms.

Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais nuostoliai dėl įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos yra vertinami bendrai, įstaigos, taikydamos 3 poskirsnį, atitinkamas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes sujungia į vieną KIRB vertę. Tai, kad nuostoliams dėl kredito rizikos arba gautinų sumų sumažėjimo rizikos padengti galima naudotis vienu rezervo fondu arba papildomu užtikrinimu, gali būti laikoma rodikliu, kad šios rizikos vertinamos bendrai.

Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika ir kredito rizika nėra vertinamos bendrai, įstaigos pakeičia antroje pastraipoje nustatytą vertinimą ir atitinkamas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes sujungia laikydamosi rizikos ribojimo principo.

6.   Jeigu įstaiga pagal 3 poskirsnį taiko SEC-SA metodą, ji KSA apskaičiuoja padaugindama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios būtų apskaičiuotos pagal 2 skyrių pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, iš 8 % ir gautą rezultatą padalija iš pagrindinių pozicijų vertės. KSA išreiškiamas dešimtaine forma nuo nulio iki vieneto.

Taikydamos šią dalį įstaigos pagrindinių pozicijų vertę apskaičiuoja neužskaitydamos jokių specifinių kredito rizikos koregavimų ir papildomų vertės koregavimų pagal 34 ir 110 straipsnius, taip pat kitų nuosavų lėšų sumažinimų.

7.   Taikant 1–6 dalis, jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais struktūra yra susijusi su SPPVPS naudojimu, visos su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusios SPPVPS pozicijos vertinamos kaip pagrindinės pozicijos. Nedarant poveikio tam, kas išdėstyta pirmiau, įstaiga, apskaičiuodama KIRB arba KSA, į pagrindinių pozicijų grupę gali neįtraukti SPPVPS pozicijų, jeigu dėl SPPVPS pozicijų kylanti rizika yra nereikšminga arba jeigu ji nepaveikia įstaigos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos.

Finansuojamo sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju bet kokios reikšmingos pajamos, gautos išleidus su kreditu susijusius vekselius arba dėl kitų finansuojamų SPPVPS prievolių, kurios naudojamos kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimo užtikrinimo priemonė, įtraukiamos į KIRB arba KSA apskaičiavimą, jeigu užtikrinimo priemonės kredito rizikai taikomas segmentuotas nuostolių paskirstymas.

8.   Taikydama šio straipsnio 5 dalies trečią pastraipą, EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl tinkamų metodų, kaip sujungti gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes, kai tos rizikos vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais nėra vertinamos bendrai.

9.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos išsamesnės sąlygos, kurių laikydamosi įstaigos gali apskaičiuoti pagrindinių pozicijų grupių KIRB pagal 4 dalį, visų pirma dėl:

EBI tų reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 d. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

256 straipsnis

Nuostolių priskyrimo ribos (A) ir nuostolių atskyrimo ribos (D) nustatymas

1.   Taikydamos 3 poskirsnį, įstaigos nustato nuostolių priskyrimo ribą (A), kaip ribinę vertę, nuo kurios pagrindinių pozicijų grupėje registruojamus nuostolius būtų pradedama priskirti atitinkamai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai.

Nuostolių priskyrimo riba (A) išreiškiama dešimtųjų verte nuo nulio iki vieneto ir yra lygi didesnei iš šių verčių: nuliui arba pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtos sumos, atėmus visų segmentų, kurių prioritetas yra didesnis nei segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, įskaitant pačią poziciją, prioritetas arba jam lygiavertis, neapmokėtą sumą, ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos santykiui.

2.   Taikydamos 3 poskirsnį, įstaigos nustato nuostolių atskyrimo ribą (D), kaip ribinę vertę, nuo kurios dėl pagrindinių pozicijų grupėje registruojamų nuostolių būtų visiškai prarasta segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, pagrindinė suma.

Nuostolių atskyrimo riba (D) išreiškiama dešimtųjų verte nuo nulio iki vieneto ir yra lygi didesnei iš šių verčių: nuliui arba pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtos sumos, atėmus visų segmentų, kurių prioritetas yra didesnis nei segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, prioritetas arba jam lygiavertis, neapmokėtą sumą, ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos santykiui.

3.   Taikydamos 1 ir 2 dalis, įstaigos papildomą užtikrinimą ir finansuojamas atsargų sąskaitas vertina kaip segmentus, o turtą, kurį sudaro tokios atsargų sąskaitos – kaip pagrindines pozicijas.

4.   Taikydamos 1 ir 2 dalis, įstaigos neatsižvelgia į nefinansuojamas atsargų sąskaitas ir turtą, kurie nedidina kredito vertės, pavyzdžiui, tuos, kurie teikia vien likvidumo paramą, valiutos ar palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir piniginių užtikrinimo priemonių sąskaitas, susijusius su tomis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis. Finansuojamų atsargų sąskaitų ir turto, kurie didina kredito vertę, atveju įstaigos kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas vertina tik tas tokių sąskaitų ar turto dalis, kurios gali būti naudojamos nuostoliams padengti.

5.   Tais atvejais, kai dviejų ar daugiau to paties sandorio pozicijų terminai yra skirtingi, tačiau joms taikomas bendras proporcingas nuostolių paskirstymas, apskaičiuojant nuostolių priskyrimo ribas (A) ir nuostolių atskyrimo ribas (D) turi būti remiamasi tų pozicijų bendra neapmokėta suma, o gautos nuostolių priskyrimo ribos (A) ir nuostolių atskyrimo ribos (D) turi būti tokios pačios.

257 straipsnis

Segmento termino (MT) nustatymas

1.   Taikydamos 3 poskirsnį ir pagal 2 dalį įstaigos segmento termino (MT) reikšmę gali nustatyti kaip vieną iš šių reikšmių:

a)	sutartinių mokėjimų, mokėtinų pagal segmentą, vidutinį svertinį terminą, pagal šią formulę: čia CFt žymi visus sutartinius mokėjimus (pagrindines sumas, palūkanas ir mokesčius), kuriuos skolininkas turi mokėti t laikotarpiu, arba

b)	segmento galutinį išpirkimo terminą pagal šią formulę: čia ML yra segmento galutinis išpirkimo terminas.

2.   Pagal 1 dalį nustatant segmento terminą (MT) visais atvejais taikoma vienų metų žemiausia riba ir penkerių metų aukščiausia riba.

3.   Jeigu įstaiga gali patirti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pagrindinių pozicijų pagal sutartį, įstaiga nustato pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos terminą atsižvelgdama į sutarties terminą ir ilgiausią tokių pagrindinių pozicijų terminą. Atnaujinamosioms pozicijoms taikomas ilgiausias pagal sutartį galimas likutinis pozicijos terminas, kuris galėtų būti pridedamas per atnaujinamąjį laikotarpį.

4.   EBI stebi įvairią šios srities praktiką, ypač tai, kaip taikomas šio straipsnio 1 dalies a punktas, ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. paskelbia gaires.

3 poskirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodai

258 straipsnis

Vidaus reitingais pagrįsto metodo (SEC-IRBA) naudojimo sąlygos

1.   Įstaigos naudoja SEC-IRBA metodą, kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, susijusias su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

2.   Kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali neleisti naudoti SEC-IRBA metodo, jeigu pakeitimas vertybiniais popieriais pasižymi labai sudėtingomis ar rizikingomis savybėmis. Šiais tikslais, labai sudėtingomis ar rizikingomis savybėmis gali būti laikoma:

259 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant SEC-IRBA metodą

1.   Taikant SEC-IRBA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, nustatyto, kaip nurodyta toliau, visais atvejais taikant 15 % apatinę ribą:

čia:

čia:

čia:

čia:

A, B, C, D, ir E parametrai nustatomi pagal šią informacinę lentelę:

2.   Jeigu pagrindinių pozicijų IRB metodo grupę sudaro ir mažmeninės, ir nemažmeninės pozicijos, grupė padalijama į vieną mažmeninių pozicijų ir vieną nemažmeninių pozicijų pogrupį ir kiekvienam pogrupiui apskaičiuojamas atskiras parametras p (ir atitinkami įvesties parametrai N, KIRB ir LGD). Paskui remiantis kiekvieno pogrupio parametrais p ir kiekvieną pogrupį sudarančių pozicijų nominaliuoju dydžiu apskaičiuojamas sandorio vidutinis svertinis parametras p.

3.   Kai įstaiga SEC-IRBA metodą taiko mišriai grupei, parametro p apskaičiavimas grindžiamas tik tomis pagrindinėmis pozicijomis, kurioms taikomas IRB metodas. Šiais tikslais neatsižvelgiama į pagrindines pozicijas, kurioms taikomas SA metodas.

4.   Faktinis pozicijų skaičius (N) apskaičiuojamas taip:

čia EADi yra pozicijos vertė, susijusi su i-tąja pozicija grupėje.

Sudėtinės pozicijos tam pačiam įsipareigojančiajam asmeniui konsoliduojamos ir vertinamos kaip viena pozicija.

5.   Pagal poziciją įvertintas vidutinis svertinis LGD apskaičiuojamas taip:

čia LGDi yra LGD vidurkis, susijęs su visomis pozicijomis i-tajam įsipareigojančiajam asmeniui.

Kai atliekant pakeitimą vertybiniais popieriais kredito ir įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika yra valdomos bendrai, LGD įvestis aiškinama kaip svertinis LGD vidurkis kredito rizikai ir 100 % LGD gautinų sumų sumažėjimo rizikai. Koeficientai yra atskiri kapitalo reikalavimai pagal IRB metodą atitinkamai kredito rizikai ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai. Šiais tikslais tai, kad nuostoliams dėl kredito arba sumažėjimo rizikos padengti galima naudotis vienu rezervo fondu arba įkaito perviršiu, gali būti laikoma rodikliu, kad šios rizikos valdomos bendrai.

6.   Jeigu didžiausios grupei priklausančios pagrindinės pozicijos dalis (C1) yra ne didesnė nei 3 %, įstaigos N vertei ir pagal poziciją įvertintiems vidutiniams svertiniams LGD apskaičiuoti gali naudoti šį supaprastintą metodą:

LGD = 0,50

čia:

Jeigu žinoma tik C1 reikšmė, ir ji yra ne didesnė nei 0,03, tada įstaiga gali nustatyti, kad LGD reikšmė yra 0,50, o N – 1/C1.

7.   Kai pozicija yra užtikrinta mišria grupe ir įstaiga gali apskaičiuoti KIRB bent 95 % pagrindinių pozicijų sumų pagal 258 straipsnio 1 dalies a punktą, įstaiga kapitalo poreikio koeficientą pagrindinių pozicijų grupei apskaičiuoja kaip:

čia:

d yra pagrindinių pozicijų, kurioms įstaiga gali apskaičiuoti KIRB, pozicijos sumos dalis, palyginti su visų pagrindinių pozicijų pozicijos suma.

8.   Kai įstaiga turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją išvestinės finansinės priemonės forma, skirtą apsidrausti nuo rinkos rizikos, įskaitant palūkanų normos ar valiutos riziką, įstaiga tai išvestinei finansinei priemonei gali priskirti numanomą rizikos koeficientą, atitinkantį orientacinės pozicijos rizikos koeficientą, apskaičiuotą pagal šį straipsnį.

Taikant pirmą pastraipą, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.

260 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-IRBA metodą

Taikant SEC-IRBA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 259 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

rizikos koeficientų apatinė riba didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms = 10 %

261 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant standartizuotą metodą (SEC-SA metodą)

1.   Taikant SEC-SA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, nustatyto, kaip nurodyta toliau, visais atvejais taikant 15 % apatinę ribą:

čia:

čia:

2.   Taikant 1 dalį, KA apskaičiuojamas taip:

čia:

KSA yra pagrindinės grupės kapitalo poreikio koeficientas, kaip apibrėžta 255 straipsnyje;

W = santykis tarp:

Šiais tikslais pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui reiškia pagrindinę poziciją, kuri: i) yra pradelsta 90 arba daugiau dienų; ii) jos atžvilgiu taikomos bankroto arba nemokumo procedūros; iii) jos atžvilgiu taikoma nuosavybės teisės netekimo arba panaši procedūra arba iv) jos atžvilgiu neįvykdyti įsipareigojimai pagal pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentus.

Kai įstaiga nežino 5 % arba mažesnės dalies grupei priklausančių pagrindinių pozicijų mokėjimo terminų praleidimo būklės, įstaiga gali naudoti SEC-SA metodą, KA apskaičiavimą pakoreguodama taip:

Kai įstaiga nežino daugiau nei 5 % grupei priklausančių pagrindinių pozicijų mokėjimo terminų praleidimo būklės, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai turi būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas.

3.   Kai įstaiga turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją išvestinės finansinės priemonės forma, skirtą apsidrausti nuo rinkos rizikos, įskaitant palūkanų normos ar valiutos riziką, įstaiga tai išvestinei finansinei priemonei gali priskirti numanomą rizikos koeficientą, atitinkantį orientacinės pozicijos rizikos koeficientą, apskaičiuotą pagal šį straipsnį.

Taikant šią dalį, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.

262 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-SA metodą

Taikant SEC-SA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 261 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

263 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant išorės reitingais pagrįstą metodą (SEC-ERBA metodą)

1.   Taikant SEC-ERBA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento pagal šį straipsnį.

2.   Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:

1 lentelė

3.   Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal šio straipsnio 7 dalį, taikomi 2 lentelėje nurodyti rizikos koeficientai, pakoreguoti, kai taikoma, pagal segmento terminą (MT) pagal 257 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį bei pagal segmento dydį ne didesnio prioriteto segmentų atveju pagal šio straipsnio 5 dalį:

2 lentelė

4.   Siekdamos nustatyti rizikos koeficientą segmentams, kurių terminas yra 1–5 metai, įstaigos taiko tiesinę interpoliaciją tarp rizikos koeficientų, atitinkamai taikytinų nuo vienų iki penkerių metų terminui, pagal 2 lentelę.

5.   Siekdamos atsižvelgti į segmento dydį, įstaigos ne didesnio prioriteto segmentų rizikos koeficientą apskaičiuoja taip:

čia:

T = segmento dydis, išmatuotas kaip D – A

čia:

6.   Pagal 3, 4 ir 5 dalis gautiems ne didesnio prioriteto segmentų rizikos koeficientams taikoma 15 % apatinė riba. Be to, gauti rizikos koeficientai negali būti mažesni nei rizikos koeficientas, atitinkantis to paties pakeitimo vertybiniais popieriais hipotetinį didesnio prioriteto segmentą, turintį tokį patį kredito rizikos vertinimą ir terminą.

7.   Siekdamos naudoti numanomus reitingus, įstaigos nereitinguotajai pozicijai priskiria numanomą reitingą, lygiavertį kredito rizikos vertinimui, kuris suteiktas reitinguotajai orientacinei pozicijai, tenkinančiai visas šias sąlygas:

8.   Kai įstaiga turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją išvestinės finansinės priemonės forma, skirtą apsidrausti nuo rinkos rizikos, įskaitant palūkanų normos ar valiutos riziką, įstaiga tai išvestinei finansinei priemonei gali priskirti numanomą rizikos koeficientą, atitinkantį orientacinės pozicijos rizikos koeficientą, apskaičiuotą pagal šį straipsnį.

Taikant pirmą pastraipą, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.

264 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-ERBA metodą

1.   Taikant SEC-ERBA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 263 straipsnį, taikant šiame straipsnyje nustatytus pakeitimus.

2.   Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 263 straipsnio 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:

3 lentelė

3.   Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 263 straipsnio 7 dalį, rizikos koeficientai nustatomi pagal 4 lentelę, pakoreguojant pagal segmento terminą (MT) pagal 257 straipsnį ir 263 straipsnio 4 dalį bei pagal segmento dydį ne didesnio prioriteto segmentų atveju pagal 263 straipsnio 5 dalį:

4 lentelė

265 straipsnis

Vidinio vertinimo metodo taikymo sritis ir veiklos reikalavimai

1.   Įstaigos gali ABCP programų arba ABCP sandorių nereitinguotųjų pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoti taikydamos vidinio vertinimo metodą pagal 266 straipsnį, jeigu tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

Jeigu įstaiga yra gavusi leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal šio straipsnio 2 dalį ir konkreti ABCP programos arba ABCP sandorio pozicija patenka į tokio leidimo taikymo sritį, įstaiga, apskaičiuodama tos pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, taiko tą metodą.

2.   Kompetentingos institucijos suteikia įstaigoms leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal aiškiai apibrėžtą taikymo sritį, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

3.   Jeigu įstaigos vidaus auditoriai arba už vidaus kredito peržiūrą ar rizikos valdymą atsakingi darbuotojai atlieka 2 dalies g punkte numatytą tikrinimą, tie darbuotojai yra nepriklausomi nuo įstaigos vidaus darbuotojų, atsakingų už ABCP programos verslo santykius ir santykius su klientais.

4.   Įstaigos, kurioms leista taikyti vidinio vertinimo metodą, negali vėl imti taikyti kitų metodų pozicijoms, kurioms taikomas vidinio vertinimo metodas, nebent tenkinamos abi šios sąlygos:

266 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant vidinio vertinimo metodą

1.   Taikydama vidinio vertinimo metodą įstaiga nereitinguotajai ABCP programos arba ABCP sandorio pozicijai priskiria vieną iš 265 straipsnio 2 dalies e punkte nustatytų reitingų rangų, remdamasi savo vidiniu vertinimu. Pozicijai priskiriamas toks pat išvestinis reitingas, kaip ir kredito rizikos vertinimai, atitinkantys tą reitingo rangą, kaip nustatyta 265 straipsnio 2 dalies e punkte.

2.   Pagal 1 dalį išvestas reitingas tuo metu, kai buvo pirmą kartą priskirtas, turi būti bent investicinio reitingo ar aukštesnio lygio, ir apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 263 straipsnį arba, kai taikoma, pagal 264 straipsnį laikomas ECAI suteiktu reikalavimus atitinkančiu kredito rizikos vertinimu.

4 poskirsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomos aukščiausios ribos

267 straipsnis

Didžiausias rizikos koeficientas didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Skaidrumo metodas

1.   Įstaiga, kuri visada žino pagrindinių pozicijų sudėtį, didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms gali priskirti didžiausią rizikos koeficientą, kuris yra lygus pagal poziciją įvertintam vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui, kuris būtų taikytinas pagrindinėms pozicijoms tarsi pagrindinės pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

2.   Tuo atveju, kai pagrindinių pozicijų grupėms įstaiga naudoja vien standartizuotą metodą arba IRB metodą, didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos didžiausias rizikos koeficientas yra lygus pagal poziciją įvertintam vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui, kuris būtų taikomas pagrindinėms pozicijoms atitinkamai pagal 2 arba 3 skyrių, tarsi jos nebūtų buvę pakeistos vertybiniais popieriais.

Mišrių grupių atveju didžiausias rizikos koeficientas apskaičiuojamas taip:

3.   Taikant šį straipsnį, rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas pagal IRB metodą pagal 3 skyrių apima:

4.   Jeigu apskaičiavus didžiausią rizikos koeficientą pagal 1 dalį gaunamas mažesnis rizikos koeficientas, nei apatinės rizikos koeficientų ribos, nustatytos, kai taikoma, 259–264 straipsniuose, naudojamas apskaičiuotasis rizikos koeficientas.

268 straipsnis

Maksimalaus kapitalo reikalavimai

1.   Įstaiga iniciatorė, įstaiga rėmėja ar kita įstaiga, naudojančios SEC-IRBA metodą, arba įstaiga iniciatorė ar įstaiga rėmėja, naudojančios SEC-SA arba SEC-ERBA metodą, savo turimai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai gali taikyti maksimalaus kapitalo reikalavimą, kuris yra lygus kapitalo reikalavimams, kurie būtų apskaičiuoti pagal 2 arba 3 skyrių pagrindinėms pozicijoms tarsi jos nebūtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais. Taikant šį straipsnį, IRB metodo kapitalo reikalavimas apima tikėtinų nuostolių, siejamų su tomis pozicijomis, sumą, apskaičiuotą pagal 3 skyrių, ir nenumatytų nuostolių sumą.

2.   Mišrių grupių atveju maksimalaus kapitalo reikalavimas nustatomas apskaičiuojant pagrindinių pozicijų dalių, kurioms taikomas IRB metodas ir standartizuotas metodas, pagal poziciją įvertintus vidutinius svertinius kapitalo reikalavimus pagal 1 dalį.

3.   Maksimalaus kapitalo reikalavimas gaunamas sumą, apskaičiuotą pagal 1 arba 2 dalį, padauginus iš didžiausios turto dalies, kurią įstaiga turi atitinkamuose segmentuose (V), išreikštos procentine dalimi ir apskaičiuotos taip:

4.   Apskaičiuojant maksimalaus kapitalo reikalavimą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pagal šį straipsnį, visa bet kokio pelno iš pardavimo ir kredito vertės didinimo palūkanomis elementų suma, atsirandanti dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio, atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.

5 poskirsnis

Įvairios nuostatos

269 straipsnis

Pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1.   Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai įstaigos taiko SEC-SA metodą pagal 261 straipsnį su šiais pakeitimais:

2.   KSA pagrindinėms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiuojamas pagal 2 poskirsnį.

3.   4 poskirsnyje nustatyti maksimalaus kapitalo reikalavimai netaikomi pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms.

4.   Kai pagrindinių pozicijų grupę sudaro įvairūs pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitų rūšių turtas, KA parametras nustatomas kaip nominalusis pagal poziciją įvertintas svertinis KA vidurkis, apskaičiuotas atskirai kiekvienam pozicijų pogrupiui.

270 straipsnis

Didesnio prioriteto pozicijos MVĮ skirto pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais

Įstaiga iniciatorė gali apskaičiuoti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kai taikoma, pagal 260, 262 arba 264 straipsnį, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

270a straipsnis

Papildomas rizikos koeficientas

1.   Kai įstaiga netenkina Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriaus reikalavimų kokiu nors reikšmingu aspektu dėl įstaigos aplaidumo ar neveikimo, kompetentingos institucijos taiko proporcingą papildomą rizikos koeficientą, kuris yra ne mažesnis kaip 250 % rizikos koeficiento dydžio (jo didžiausia riba yra 1 250 %), taikomo atitinkamoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms atitinkamai šio reglamento 247 straipsnio 6 dalyje arba 337 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Vėliau kiekvieną kartą pažeidus nuostatas dėl išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo, papildomas rizikos koeficientas laipsniškai didinamas. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į tam tikriems pakeitimo vertybiniais popieriais atvejams taikomas išimtis, numatytas Reglamento (ES) 2017/2402 6 straipsnio 5 dalyje, sumažindamos rizikos koeficientą, kurį jos kitu atveju pagal šį straipsnį nustatytų pakeitimui vertybiniais popieriais, kuriam taikoma Reglamento (ES) 2017/2402 6 straipsnio 5 dalis.

2.   EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad būtų palengvinta priežiūros praktikos, taikomos įgyvendinant 1 dalį, konvergencija, įskaitant priemones, kurių turi būti imtasi, kai nevykdomos išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo prievolės. EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

4 Skirsnis

išoriniai kredito rizikos vertinimai

270b straipsnis

ECAI kredito rizikos vertinimų naudojimas

Įstaigos gali naudoti kredito rizikos vertinimus, kad nustatytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą pagal šį skyrių, tik tais atvejais, kai kredito rizikos vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 paskelbė arba patvirtino ECAI.

270c straipsnis

Reikalavimai, kuriuos turi tenkinti ECAI kredito rizikos vertinimai

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti pagal 3 skirsnį įstaigos naudoja tik ECAI atliktą kredito rizikos vertinimą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

270d straipsnis

Kredito rizikos vertinimų naudojimas

1.   Įstaiga gali nuspręsti paskirti vieną arba daugiau ECAI, kurių kredito rizikos vertinimai turi būti naudojami apskaičiuojant jos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal šį skyrių (toliau – paskirtoji ECAI).

2.   Įstaiga savo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos vertinimus naudoja nuosekliai ir neselektyviai ir siekdama tų tikslų laikosi šių reikalavimų:

3.   Jeigu pagrindinėms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomas visapusiškas arba dalinis reikalavimus atitinkantis kredito užtikrinimas pagal 4 skyrių ir į tokio užtikrinimo poveikį yra atsižvelgta paskirtosios ECAI pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito rizikos vertinime, įstaiga naudoja su tuo kredito rizikos vertinimu siejamą rizikos koeficientą. Jeigu šioje dalyje nurodytas kredito užtikrinimas neatitinka reikalavimų pagal 4 skyrių, kredito rizikos vertinimas nėra pripažįstamas ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra vertinama kaip nereitinguotoji pozicija.

4.   Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas reikalavimus atitinkantis kredito užtikrinimas pagal 4 skyrių ir į tokio užtikrinimo poveikį yra atsižvelgta paskirtosios ECAI kredito rizikos vertinime, įstaiga tą pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją vertina taip, tarsi ji būtų nereitinguotoji pozicija, ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių.

270e straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais priskyrimas

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad šiame skyriuje nustatyti kredito kokybės žingsniai būtų objektyviai ir nuosekliai priskirti atitinkamiems visų ECAI kredito rizikos vertinimams. Taikant šį straipsnį, EBI visų pirma:

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

10.

337 straipsnis pakeičiamas taip:

„337 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms

1.   Prekybos knygoje esančių priemonių, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atveju, įstaiga grynąsias pozicijas, apskaičiuotas pagal 327 straipsnio 1 dalį, įvertina taikydama 8 % rizikos koeficientą, kurį taikytų ne prekybos knygoje esančioms pozicijoms pagal II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį.

2.   Nustatant rizikos koeficientus 1 dalies tikslais, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir LGD įverčiai gali būti nustatomi remiantis įverčiais, gautais įstaigai, kuriai suteiktas leidimas taikyti vidaus modelį specifinei skolos priemonių rizikai nustatyti, taikant papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo vidaus modelį (IRC modelis). Pastaroji alternatyva gali būti taikoma tik gavus kompetentingų institucijų leidimą, kuris suteikiamas, jeigu tie įverčiai tenkina IRB metodo kiekybinius reikalavimus, nustatytus II antraštinės dalies 3 skyriuje.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI paskelbia gaires dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir LGD įverčių, kaip įvesčių, naudojimo, kai tie įverčiai grindžiami IRC modeliu.

3.   Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal 247 straipsnio 6 dalį taikomas papildomas rizikos koeficientas, taikoma 8 % bendrojo rizikos koeficiento.

4.   Įstaiga, norėdama apskaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai, susumuoja savo įvertintas pozicijas, gautas taikant 1, 2 ir 3 dalis, nepaisant to, ar jos yra ilgosios, ar trumposios, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurioms taikoma 338 straipsnio 4 dalis.

5.   Kai įstaiga iniciatorė tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju netenkina reikšmingos rizikos perleidimo sąlygų, nustatytų 244 straipsnyje, įstaiga iniciatorė, apskaičiuodama savo nuosavų lėšų reikalavimą, įtraukia pagrindines pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas taip, tarsi tos pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

Kai įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju netenkina 245 straipsnyje nustatytų reikšmingos rizikos perleidimo sąlygų, įstaiga iniciatorė, apskaičiuodama savo nuosavų lėšų reikalavimus, įtraukia pagrindines pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas taip, tarsi tos pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, ir neatsižvelgia į sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais poveikį kredito užtikrinimo tikslais.“

11.

Penkta dalis išbraukiama ir visos nuorodos į penktą dalį laikomos nuorodomis į Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyrių.

12.

457 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

13.

462 straipsnis pakeičiamas taip:

„462 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   244 straipsnio 6 dalyje ir 245 straipsnio 6 dalyje bei 456–460 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 28 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 244 straipsnio 6 dalyje ir 245 straipsnio 6 dalyje bei 456–460 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 244 straipsnio 6 dalį ir 245 straipsnio 6 dalį bei 456–460 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“

14.

Įterpiamas šis straipsnis:

„519a straipsnis

Ataskaita ir peržiūra

Ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatų taikymo, atsižvelgiant į pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų pokyčius, be kita ko, vertinant makroprudenciniu ir ekonominiu požiūriu, ataskaitą. Prireikus prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir joje visų pirma įvertinami šie aspektai:

Ataskaitoje taip pat atsižvelgiama į reglamentavimo pokyčius tarptautiniuose forumuose, visų pirma susijusius su tarptautiniais pakeitimo vertybiniais popieriais standartais.“