Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014H0070

    2014/70/ES: 2014 m. sausio 22 d. Komisijos rekomendacija dėl angliavandenilių (kaip antai skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu būtinųjų principų

    OL L 39, 2014 2 8, p. 72–78 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 08/02/2014

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2014/70/oj

    8.2.2014   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 39/72


    KOMISIJOS REKOMENDACIJA

    2014 m. sausio 22 d.

    dėl angliavandenilių (kaip antai skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu būtinųjų principų

    (2014/70/ES)

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

    kadangi:

    (1)

    valstybės narės turi teisę nustatyti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, tačiau jos turi būti suderinamos su poreikiu išsaugoti, apsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę;

    (2)

    dabartiniame technologijų raidos etape angliavandenilių (kaip antai skalūnų dujų) žvalgybai ir gavybai hidraulinis ardymas dideliu skysčio kiekiu turi būti naudojamas kartu su kryptiniu (visų pirma horizontaliuoju) gręžimu, o Sąjungoje dar turima labai mažai šių metodų naudojimo tokiu mastu ir intensyvumu patirties. Su minėtuoju hidraulinio ardymo metodu yra susiję tam tikri, visų pirma žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos, uždaviniai;

    (3)

    2012 m. lapkričio 21 d. rezoliucijose Europos Parlamentas pabrėžė, kad skalūnų dujų ir alyvos gamyba gali būti labai naudinga, ir paragino Komisiją sukurti Sąjungos netradicinio iškastinio kuro žvalgybos ir gavybos rizikos valdymo sistemą, taip užtikrinant, kad visose valstybėse narėse būtų taikomos vienodos žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos nuostatos;

    (4)

    2013 m. gegužės 22 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad būtina įvairinti Europos energijos tiekimą ir plėtoti vietinius energijos išteklius, ir taip užsitikrinti saugų energijos tiekimą, sumažinti Sąjungos energetinę priklausomybę nuo išorės šaltinių ir paskatinti ekonomikos augimą. Taryba palankiai įvertino Komisijos ketinimą įvertinti galimybes sistemingiau naudoti vietos energijos išteklius siekiant saugiai, tvariai ir ekonomiškai efektyviai juos eksploatuoti, kartu paliekant teisę valstybėms narėms spręsti dėl savo energijos rūšių derinio;

    (5)

    Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl angliavandenilių (kaip antai skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu ES (1) Komisija išdėstė su netradicine angliavandenilių gavyba Sąjungoje susijusias naujas galimybes ir galimas problemas, taip pat pagrindinius elementus, laikomus būtinais šio metodo saugai užtikrinti. Komunikate daroma išvada, kad reikia parengti rekomendaciją, kurioje būtų nustatyti būtinieji principai, kuriais remdamosi valstybės narės galėtų žvalgyti ir išgauti gamtines dujas iš skalūnų telkinių ir kurie kartu užtikrintų aplinkos ir klimato apsaugą, efektyvų išteklių naudojimą ir visuomenės informavimą;

    (6)

    tarptautiniu mastu Tarptautinė energetikos agentūra yra parengusi saugios netradicinės dujų gavybos rekomendacijas. Šiose „auksinėse taisyklėse“ raginama nustatyti nuoseklią ir tinkamą reguliavimo tvarką, atidžiai parinkti vietas, tinkamai suplanuoti projektą, atlikti požeminės rizikos apibūdinimą, nustatyti griežtas gręžinio projektavimo taisykles, skaidriai vykdyti veiklą ir stebėti susijusį poveikį, tinkamai naudoti vandenį, tvarkyti atliekas ir mažinti į orą išmetamų teršalų bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

    (7)

    angliavandenilių žvalgybai ir gavybai hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu taikomi Sąjungos bendro pobūdžio ir aplinkos teisės aktai. Visų pirma, Tarybos direktyva 89/391/EEB (2), kuria nustatomos darbuotojų sveikatos ir saugos nuostatos, įvedamos priemonės, kuriomis skatinama gerinti darbuotojų sveikatą ir saugą darbe; Tarybos direktyva 92/91/EEB (3), kuria nustatomos naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais nuostatos, nustatomi būtiniausi naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB (4) dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų reikalaujama leidimus išduoti nediskriminuojant; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (5), kuria nustatomi vandens politikos pagrindai, reikalaujama, kad ūkio subjektas gautų leidimą imti vandenį, ir draudžiama teršalus išleisti tiesiai į požeminį vandenį; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB (6), kuria nustatomos strateginio aplinkosauginio vertinimo nuostatos, reikalaujama įvertinti energetikos, pramonės, atliekų tvarkymo, vandentvarkos, transporto ir žemės naudojimo planų bei programų poveikį; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB (7), kuria nustatomos atsakomybės už aplinkos apsaugą nuostatos, taikoma profesinei veiklai, apimančiai ir tokią veiklą kaip atliekų tvarkymas ir vandens ėmimas; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB (8), kuria nustatomos kasybos atliekų tvarkymo nuostatos, reglamentuojamas antžeminių ir požeminių atliekų, susidarančių žvalgant ir išgaunant angliavandenilius hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu, tvarkymas; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB (9), kuria nustatomos požeminio vandens apsaugos nuostatos, valstybės narės įpareigojamos imtis priemonių, kad teršalai nepatektų į požeminį vandenį arba jų patektų kuo mažiau; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (10) dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 (11) dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo taikomi cheminėms medžiagoms ir biocidiniams produktams, kurie gali būti naudojami ardymui; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB (12), kuria nustatomi atliekų tvarkymo pagrindai, nustatomos skysčių, kurie iškyla į paviršių po hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu ir gavybos metu, pakartotinio naudojimo sąlygos; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (13) dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB (14) dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m. taikomi nevaldomiems metano išmetamiesiems teršalams; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES (15), kuria nustatomos nuostatos dėl pramoninių išmetamų teršalų, taikoma įrenginiams, kuriuose vykdoma tos direktyvos I priede išvardytų rūšių veikla; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES (16), kuria nustatomos poveikio aplinkai vertinimo nuostatos, reikalaujama įvertinti komercinės naftos ir gamtinių dujų gavybos projektų poveikį aplinkai, jei per dieną išgaunama daugiau kaip 500 tonų naftos arba 500 000 m3 dujų, ir atlikti giluminio gręžimo projektų ir paviršinių naftos bei dujų išgavimo įrenginių patikrinimą; Tarybos direktyva 96/82/EB (17) dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, o nuo 2015 m. birželio 1 d. ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES (18) veiklos vykdytojai, eksploatuojantys įrenginius, kuriuose yra daugiau pavojingų medžiagų negu apibrėžta tų direktyvų I priede, yra įpareigoti imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų išvengta didelių avarijų ir būtų sumažintas jų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Tai, be kita ko, taikoma cheminio ir terminio apdorojimo operacijoms ir su jomis susijusių medžiagų saugojimui vykdant naudingųjų iškasenų gavybą kasyklose ir karjeruose, taip pat sausumos požeminėms dujų saugykloms;

    (8)

    tačiau Sąjungos aplinkos teisės aktai buvo rengiami tada, kai hidraulinis ardymas dideliu skysčio kiekiu Europoje dar nenaudotas. Todėl tam tikri aplinkos aspektai, susiję su angliavandenilių žvalgyba ir gavyba taikant minėtąjį metodą, dabartiniuose Sąjungos teisės aktuose nėra išsamiai reglamentuoti. Tai visų pirma pasakytina apie strateginį planavimą, požeminės rizikos vertinimą, gręžinio vientisumą, pradinę ir operacijų stebėseną, metano išmetamųjų teršalų sugavimą ir informacijos apie kiekviename gręžinyje naudotas chemines medžiagas atskleidimą;

    (9)

    todėl reikia nustatyti būtinuosius principus, į kuriuos turėtų atsižvelgti valstybės narės, taikydamos arba pritaikydamos su hidrauliniu ardymu dideliu skysčio kiekiu susijusios veiklos taisykles. Taisyklių rinkinys visiems veiklos vykdytojams užtikrintų vienodas sąlygas, padidintų investuotojų pasitikėjimą ir pagerintų bendrosios energijos rinkos veikimą. Aiškios ir skaidrios taisyklės taip pat padėtų išsklaidyti plačiosios visuomenės abejones ir galbūt sumažintų priešinimąsi skalūnų dujų plėtrai. Tai, kad nustatomas šių taisyklių rinkinys, nereiškia, kad valstybės narės įpareigojamos vykdyti angliavandenilių žvalgybą ar gavybą hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu, jei jos nusprendžia to nedaryti, lygiai kaip šios taisyklės netrukdo valstybėms narėms palikti galioti arba nustatyti išsamesnes priemones, atitinkančias nacionalines, regionines arba vietos sąlygas;

    (10)

    Sąjunga neturi angliavandenilių gavybos hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu leidimų išdavimo patirties ir tik šiek tiek žvalgybos leidimų išdavimo patirties. Todėl būtina stebėti Sąjungos teisės aktų ir šios rekomendacijos taikymą valstybėse narėse. Atsižvelgiant į technikos pažangą, prireikus spręsti angliavandenilių žvalgybos ir gavybos kitais būdais nei hidraulinis ardymas dideliu skysčio kiekiu keliamos rizikos ar daromo poveikio klausimus, iškilus nenumatytoms problemoms taikant Sąjungos teisės aktus arba nusprendus angliavandenilių žvalgybą ir gavybą hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu vykdyti jūroje, gali reikėti atnaujinti šią rekomendaciją arba parengti teisiškai privalomas nuostatas;

    (11)

    todėl šiuo metu ši rekomendacija, kuria nustatomi būtinieji principai, taikytini visur, kur vykdomos žvalgybos ir gavybos hidrauliniu ardymu dideliu skysčio kiekiu operacijos, yra būtina. Ji papildo galiojančius Sąjungos teisės aktus, taikomus projektams, kuriuos įgyvendinant naudojamas hidraulinis ardymas dideliu skysčio kiekiu, ir valstybės narės ją turėtų įgyvendinti per 6 mėnesius;

    (12)

    šioje rekomendacijoje paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų, visų pirma teisės į gyvybę, teisės į asmens neliečiamybę, saviraiškos ir informacijos laisvės, teisės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę ir teisės į aukšto lygio sveikatos bei aplinkos apsaugą. Ši rekomendacija turi būti įgyvendinta remiantis tomis teisėmis ir principais,

    PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

    1.   TIKSLAS IR DALYKAS

    1.1.

    Šioje rekomendacijoje nustatomi būtinieji principai, kurių reikia valstybėms narėms, norinčioms užsiimti angliavandenilių žvalgyba ir gavyba hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu, ir kuriais kartu užtikrinama klimato bei aplinkos apsauga, našus išteklių naudojimas ir visuomenės informavimas.

    1.2.

    Taikydamos dabartines savo nuostatas, kuriomis įgyvendinami atitinkami Sąjungos teisės aktai, arba pritaikydamos tas nuostatas prie angliavandenilių žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu poreikių, valstybės narės raginamos laikytis šių principų, susijusių su planavimu, įrenginio vertinimu, leidimų išdavimu, veiklos ir aplinkosaugos rodikliais ir uždarymu, visuomenės dalyvavimu ir informacijos sklaida.

    2.   APIBRĖŽTYS

    Šioje rekomendacijoje:

    a)

    hidraulinis ardymas dideliu skysčio kiekiu – 1 000 m3 arba daugiau vandens įšvirkštimas į gręžinį kiekvienoje ardymo pakopoje arba 10 000 m3 arba daugiau vandens įšvirkštimas į gręžinį per visą ardymo procesą;

    b)

    sąvoka „įrenginys“ taip pat apima visas susijusias požemines struktūras, skirtas angliavandenilių žvalgybai ar gavybai hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu.

    3.   STRATEGINIS PLANAVIMAS IR POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS

    3.1.

    Prieš išduodamos angliavandenilių žvalgybos ir (arba) gavybos, kurių metu gali būti naudojamas hidraulinis ardymas dideliu skysčio kiekiu, licencijas, valstybės narės atlieka strateginį aplinkosauginį vertinimą, kad būtų išvengta poveikio ir rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai arba tas poveikis būtų valdomas ir mažinamas. Toks vertinimas atliekamas remiantis Direktyvos 2001/42/EB reikalavimais.

    3.2.

    Valstybės narės parengia aiškias taisykles dėl galimų veiklos apribojimų, pavyzdžiui, saugomose, potvynių užliejamose ar seisminėse vietovėse, taip pat nustato minimalų atstumą nuo leidžiamų operacijų vykdymo vietos iki gyvenamųjų vietovių ir vandens apsaugos teritorijų. Jos taip pat turėtų nustatyti minimalaus gylio apribojimus nuo vietos, kuri bus ardoma, iki gruntinio vandens.

    3.3.

    Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad poveikio aplinkai vertinimas būtų atliktas pagal Direktyvos 2011/92/ES reikalavimus.

    3.4.

    Susijusiai visuomenei valstybės narės turėtų iš anksto suteikti realias galimybes dalyvauti rengiant 3.1 punkte nurodytą strategiją ir 3.3 punkte nurodytą vertinimą.

    4.   ŽVALGYBOS IR GAVYBOS LEIDIMAI

    Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad leidimų išdavimo sąlygos ir tvarka pagal taikomus Sąjungos teisės aktus būtų visiškai koordinuojamos, jei:

    a)

    už reikiamą (-us) leidimą (-us) atsakinga daugiau kaip viena kompetentinga institucija;

    b)

    veiklą vykdo daugiau kaip vienas subjektas;

    c)

    konkrečiam projekto etapui reikia daugiau kaip vieno leidimo;

    d)

    pagal nacionalinės arba Sąjungos teisės aktus reikia daugiau kaip vieno leidimo.

    5.   ŽVALGYBOS IR GAVYBOS VIETOS PASIRINKIMAS

    5.1.

    Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad angliavandeniliams žvalgyti ir išgauti hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu pasirinktos vietos geologiniai dariniai būtų tam tinkami. Jos turėtų užtikrinti, kad veiklos vykdytojai atliktų galimos žvalgybos ir gavybos vietos ir jos apylinkių (tiek žemės paviršiuje, tiek po žeme) apibūdinimą ir įvertintų riziką.

    5.2.

    Rizikai įvertinti turėtų būti pasitelkta pakankamai duomenų, kad būtų galima apibūdinti galimą žvalgybos ir gavybos vietą ir nustatyti visus galimus poveikio būdus. Tokiu būdu būtų galima įvertinti gręžimo skysčių, hidraulinio ardymo skysčių, gamtinių medžiagų, angliavandenilių ir dujų nuotėkio arba migracijos iš gręžinio arba eksploatuojamo darinio riziką bei seisminių įvykių sukėlimo riziką.

    5.3.

    Atliekant rizikos vertinimą:

    a)

    reikėtų remtis geriausiais esamais metodais ir atsižvelgti į svarbius Komisijos organizuojamų informacijos mainų tarp valstybių narių, susijusių pramonės įmonių ir aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų rezultatus;

    b)

    prognozuoti, kokie pokyčiai gali įvykti eksploatuojamame darinyje, tarp telkinio ir požeminio vandens esančiuose geologiniuose sluoksniuose arba esamuose gręžiniuose ar kitose žmogaus sukurtose struktūrose, juos veikiant dideliu slėgiu ir įšvirkščiant didelius skysčio kiekius, kaip būdinga hidrauliniam ardymui dideliu skysčio kiekiu;

    c)

    turi būti laikomasi minimalaus vertikalaus atstumo tarp zonos, kurią numatoma suardyti, ir požeminio vandens;

    d)

    kai vykdant operacijas gaunama naujų duomenų, rizikos vertinimas atnaujinamas.

    5.4.

    Vieta pasirenkama tik jei pagal 5.1, 5.2 ir 5.3 punktus atlikus rizikos vertinimą paaiškėja, kad dėl hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu tiesiogiai į požeminį vandenį nebus išmesta teršalų ir jokiai kitai veiklai aplink įrenginį nebus padaryta jokios žalos.

    6.   ESAMOS PADĖTIES TYRIMAS

    6.1.

    Prieš pradedant hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu operacijas valstybės narės turėtų užtikrinti, kad:

    a)

    veiklos vykdytojas nustatytų esamą įrenginio vietos ir jos apylinkių (tiek žemės paviršiuje, tiek po žeme), kurioms jo veikla galėtų padaryti poveikį, aplinkos būklę (esama padėtis);

    b)

    esama padėtis būtų tinkamai apibūdinta ir pranešta kompetentingai institucijai prieš operacijų pradžią.

    6.2.

    Nustatoma šių elementų esama padėtis:

    a)

    paviršinio ir požeminio vandens kokybės ir srauto charakteristikų;

    b)

    vandens kokybės geriamojo vandens ėmimo vietose;

    c)

    oro kokybės;

    d)

    dirvos būklės;

    e)

    ar vandenyje yra metano ir kitų lakiųjų organinių junginių;

    f)

    seismingumo;

    g)

    žemės naudojimo paskirties;

    h)

    biologinės įvairovės;

    i)

    infrastruktūros ir pastatų būklės;

    j)

    esamų gręžinių ir apleistų struktūrų.

    7.   ĮRENGINIO PROJEKTAVIMAS IR STATYBA

    Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įrenginys būtų pastatytas taip, kad būtų užkirstas kelias paviršiaus nuotėkiui ir teršalų išmetimui į dirvožemį, vandenį ar orą.

    8.   GAVYBOS VIETOS INFRASTRUKTŪRA

    Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad:

    a)

    veiklos vykdytojai arba jų grupės gavybos vietą vystytų integruotai, siekdami nepadaryti poveikio ir nesukelti rizikos aplinkai ir žmonių – tiek darbuotojų, tiek plačiosios visuomenės – sveikatai bei tokį poveikį mažinti;

    b)

    prieš pradedant gavybą būtų nustatyti tinkami įrenginio pagalbinės infrastruktūros reikalavimai. Jei pagrindinė įrenginio paskirtis – išgauti alyvą hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu, turėtų būti įrengta speciali gamtinių dujų surinkimo ir transportavimo infrastruktūra.

    9.   VEIKLOS REIKALAVIMAI

    9.1.

    Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiklos vykdytojai taikytų geriausius esamus metodus, atsižvelgdami į svarbius Komisijos organizuojamų informacijos mainų tarp valstybių narių, susijusių pramonės įmonių ir aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų rezultatus, taip pat sektoriaus gerąją patirtį, siekdami išvengti su angliavandenilių žvalgybos ir gavybos projektais susijusio poveikio ir rizikos, juos valdyti ir mažinti.

    9.2.

    Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiklos vykdytojai:

    a)

    konkrečiam projektui parengtų vandens tvarkymo planus, kuriais būtų užtikrinama, kad per visą projektą vanduo bus naudojamas efektyviai. Veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti vandens srautų atsekamumą. Vandens tvarkymo plane turėtų būti atsižvelgta į sezoninius vandens kiekio svyravimus ir stengiamasi nenaudoti tų vandens šaltinių, kuriuose stinga vandens;

    b)

    parengtų transportavimo valdymo planus, kad apskritai į orą būtų išmetama kuo mažiau teršalų, tačiau visų pirma būtų daromas kuo mažesnis poveikis vietos bendruomenėms ir biologinei įvairovei;

    c)

    surinktų dujas vėlesniam naudojimui, degintų kuo mažiau fakelų ir vengtų išleisti dujas į orą slėgiui sumažinti. Visų pirma, veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad žvalgybos ir gavybos etape išsiskiriančios dujos būtų surenkamos tolesniam naudojimui ir kuo mažiau jų būtų išmetama į orą. Metanas ir kiti oro teršalai į orą gali būti išleidžiami tik itin išskirtinėmis veiklos sąlygomis dėl saugos priežasčių;

    d)

    hidraulinį ardymą dideliu skysčio kiekiu vykdytų kontroliuojamai ir tinkamai valdytų slėgį, kad suskiltų tik telkinio uolienos ir nebūtų sukelta seisminių įvykių;

    e)

    užtikrintų gręžinio vientisumą tinkamai jį projektuodami, statydami ir atlikdami vientisumo bandymus. Vientisumo bandymų rezultatus turėtų peržiūrėti nepriklausoma ir kvalifikuota trečioji šalis siekiant užtikrinti gręžinio eksploatacines savybes, saugą aplinkai ir žmonių sveikatai visais projekto vykdymo etapais ir po gręžinio uždarymo;

    f)

    parengtų rizikos valdymo planus ir priemones, būtinas poveikiui išvengti ir (arba) sumažinti, taip pat reagavimo priemones;

    g)

    sustabdytų operacijas ir nedelsdami imtųsi reikiamų taisomųjų veiksmų, jei gręžinys praranda vientisumą arba teršalai netyčia išmetami į požeminį vandenį;

    h)

    nedelsdami praneštų kompetentingai institucijai apie bet kokį incidentą ar avariją, kuri turės padarinių žmonių sveikatai arba aplinkai. Tokiame pranešime nurodomos incidento arba avarijos priežastys, padariniai ir taisomosios priemonės, kurių imtasi. Kaip atskaitos taškas naudojamas pagal 6.1 ir 6.2 punktus reikalaujamas esamos padėties tyrimas.

    9.3.

    Valstybės narės turėtų skatinti hidrauliniam ardymui dideliu skysčio kiekiu vandens išteklius naudoti atsakingai.

    10.   CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR VANDENS NAUDOJIMAS HIDRAULINIAM ARDYMUI DIDELIU SKYSČIO KIEKIU

    10.1.

    Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad:

    a)

    hidrauliniam ardymui dideliu skysčio kiekiu naudojamų cheminių medžiagų gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai, vykdydami savo pareigas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, nurodytų „hidraulinis ardymas“;

    b)

    hidrauliniam ardymui dideliu skysčio kiekiu naudotų kuo mažiau cheminių medžiagų;

    c)

    renkantis, kurias chemines medžiagas naudoti, būtų apsvarstoma galimybė išvalyti po hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu į paviršių iškylantį skystį.

    10.2.

    Valstybės narės turėtų skatinti veiklos vykdytojus taikyti tokius ardymo metodus, kuriems reikia kuo mažiau vandens ir kurių atliekų srautai yra kuo mažesni, taip pat nenaudoti pavojingų cheminių medžiagų, jei tik tai techniškai įmanoma ir pagrįsta žmonių sveikatos, aplinkos ir klimato atžvilgiu.

    11.   STEBĖSENOS REIKALAVIMAI

    11.1.

    Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiklos vykdytojas vykdytų reguliarią įrenginio ir jo apylinkių (tiek žemės paviršiuje, tiek po žeme), kurioms poveikį gali padaryti žvalgybos ir gavybos etapo operacijos, stebėseną, ypač prieš hidraulinį ardymą dideliu skysčio kiekiu, jo metu ir po jo.

    11.2.

    Tolesnės stebėsenos atskaitos taškas yra pagal 6.1 ir 6.2 punktus reikalaujamas esamos padėties tyrimas.

    11.3.

    Valstybės narės užtikrina, kad, be esamos padėties tyrime nustatytų aplinkosaugos parametrų, veiklos vykdytojas vykdytų šių veiklos parametrų stebėseną:

    a)

    tikslios kiekviename gręžinyje ardymui naudojamo skysčio sudėties;

    b)

    kiekviename gręžinyje ardymui naudojamo vandens kiekį;

    c)

    atliekant hidraulinį ardymą dideliu skysčio kiekiu naudojamo slėgio;

    d)

    skysčių, kurie iškyla į paviršių po hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu: iš kiekvieno gręžinio iškylančio skysčio santykinę dalį, tūrį, savybes, pakartotinai panaudoto ir (arba) išvalyto skysčio kiekius;

    e)

    į orą išmetamo metano, kitų lakiųjų organinių junginių ir kitų dujų, kurios tikėtinai padarys žalos žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, kiekį.

    11.4.

    Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiklos vykdytojai vykdytų hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu poveikio gręžinių ir kitų žmogaus pastatytų struktūrų, esančių apylinkėse tiek žemės paviršiuje, tiek po žeme, kurias gali paveikti atliekamos operacijos, vientisumui stebėseną.

    11.5.

    Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad stebėsenos rezultatai būtų pranešami kompetentingoms institucijoms.

    12.   ATSAKOMYBĖ UŽ ŽALĄ APLINKAI IR FINANSINĖ GARANTIJA

    12.1.

    Valstybės narės atsakomybės už žalą aplinkai nuostatas taiko visai įrenginio vietoje vykdomai veiklai, įskaitant ir tą, kuriai Direktyva 2004/35/EB šiuo metu netaikoma.

    12.2.

    Valstybės narės užtikrina, kad prieš pradėdamas hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu operacijas, veiklos vykdytojas pateiktų finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą, apimantį leidime nustatytas sąlygas ir galimą atsakomybę už žalą aplinkai.

    13.   ADMINISTRACINIAI GEBĖJIMAI

    13.1.

    Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių savo pareigoms vykdyti.

    13.2.

    Valstybės narės turėtų stengtis, kad nekiltų interesų konfliktas tarp kompetentingų institucijų atliekamos reguliavimo funkcijos ir jų funkcijos, susijusios su išteklių ekonomine plėtra.

    14.   UŽDARYMO ĮPAREIGOJIMAI

    Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad po kiekvieno įrenginio uždarymo būtų atliekamas tyrimas siekiant įrenginio vietos ir jos apylinkių (tiek žemės paviršiuje, tiek po žeme), kurios galėjo būti paveiktos vykdant operacijas, aplinkos būklę palyginti su būkle prieš operacijų pradžią, kuri nustatyta atliekant esamos padėties tyrimą.

    15.   INFORMACIJOS SKLAIDA

    Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad:

    a)

    veiklos vykdytojas viešai skelbtų informaciją apie hidrauliniam ardymui dideliu skysčio kiekiu ketinamas naudoti ir apie galiausiai jam panaudotas chemines medžiagas bei vandens kiekius. Teikiant tokią informaciją nurodomi visų cheminių medžiagų pavadinimai ir CAS (Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos) numeriai, pateikiami saugos duomenų lapai, jei yra, ir nurodoma didžiausia medžiagos koncentracija hidraulinio ardymo skystyje;

    b)

    kompetentingos institucijos per 6 mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo ir po to ne rečiau kaip kas 12 mėnesių viešoje internetinėje svetainėje turėtų skelbti šią informaciją:

    i)

    užbaigtų gręžinių skaičių ir suplanuotų projektų, kuriuose numatoma naudoti hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu technologiją, skaičių;

    ii)

    išduotų leidimų skaičių, susijusių veiklos vykdytojų pavadinimus ir leidimų sąlygas;

    iii)

    pagal 6.1 ir 6.2 punktus atlikto esamos padėties tyrimo ir pagal 11.1, 11.2 ir 11.3 punkto b–e papunkčius atliktos stebėsenos rezultatus;

    c)

    be to, kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja visuomenę apie:

    i)

    incidentus ir avarijas, nurodytus 9.2 punkto f papunktyje;

    ii)

    patikrinimų rezultatus, reikalavimų neatitikimus ir sankcijas.

    16.   PERŽIŪRA

    16.1.

    Valstybės narės, nusprendusios žvalgyti ir išgauti angliavandenilius naudodamos hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu technologiją, raginamos nuo 2014 m. liepos 28 d. laikytis šioje rekomendacijoje išdėstytų būtinųjų principų ir kasmet (pirmą kartą – iki 2014 m. gruodžio mėn.) informuoti Komisiją apie priemones, kurių jos imasi laikydamosi šios rekomendacijos.

    16.2.

    Komisija atidžiai stebės, kaip laikomasi rekomendacijos, ir lygins padėtį valstybėse narėse viešai prieinamoje rezultatų suvestinėje.

    16.3.

    Praėjus 18 mėnesių po rekomendacijos paskelbimo Komisija peržiūrės jos veiksmingumą.

    16.4.

    Atliekant peržiūrą bus įvertintas rekomendacijos taikymas, apsvarstyti informacijos apie geriausias esamas technologijas mainai ir atitinkamų GPGB informacinių dokumentų taikymas, taip pat ar reikia atnaujinti kurias nors rekomendacijos nuostatas. Komisija nuspręs, ar būtina pateikti teisėkūros procedūra priimamo akto, kurio nuostatos būtų teisiškai įpareigojančios, pasiūlymą dėl angliavandenilių žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu.

    Priimta Briuselyje 2014 m. sausio 22 d.

    Komisijos vardu

    Janez POTOČNIK

    Komisijos narys


    (1)  COM(2014) 23.

    (2)  1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).

    (3)  1992 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 92/91/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse (vienuoliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, 1992 11 28, p. 9).

    (4)  1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OL L 164, 1994 6 30, p. 3).

    (5)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

    (6)  2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).

    (7)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56).

    (8)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OL L 102, 2006 4 11, p. 15).

    (9)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19).

    (10)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB ir 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

    (11)  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

    (12)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, kuria panaikinamos tam tikros direktyvos (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

    (13)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).

    (14)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).

    (15)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

    (16)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

    (17)  1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL L 10, 1997 1 14, p. 13).

    (18)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL L 197, 2012 7 24, p. 1).


    Top